Byla 2A-629/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-513/2012 pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gridins Enterprise“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės klausimas dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalotas jo darbuotojas.

5Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 883,44 Lt turtinės bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 36-38). Nurodė, kad nuo 2009 m. balandžio 7 d. dirbo pas atsakovą UAB „Gridins Enterprise“ aukštalipiu. 2009 m. balandžio 25 d. darbdavio paskirtas dirbti Vakarų laivų gamykloje plaukiojančios platformos atramų plovimo darbus su aukšto slėgio vandens padavimo purkštuvu (pistoletu) ir tą pačią dieną atliekant pavestą darbą įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas. Atsakovo prievolė buvo užtikrinti reikalingą aprangą, avalynę, specialiąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, atliekant pavestą darbą – metalinių konstrukcijų plovimą su aukšto slėgio vandens purškimo pistoletu, jis nebuvo aprūpintas tinkamomis priemonėmis, paslydo ant šlapio metalinių pastolių pakloto, aukšto slėgio pistoletas atsisuko ieškovui į veidą. Aukšto slėgio vandens srovė kliudė dešinę akį bei krūtinę. Dėl patirtos traumos ieškovas patyrė dešinės akies obuolio sumušimą, dešinės akies priekinio įstrižinio raumens plyšimą, dešinės akies skleros ir ragenos kiauryminę žaizdą, plėštinę žaizdą, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos dešinės pusės plėštines žaizdas, dešinės akies obuolio sudubimą, kraujo susikaupimą dešinės akies obuolyje, dešinės akies tinklainės atsiskyrimą, aklumą dešine akimi, dėl ko neteko 30 proc. darbingumo, t.y. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovas nurodo, kad dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų yra kaltas darbdavys, nes jo pastangos aprūpinti darbo priemonėmis nebuvo pakankamos ir neatitiko įstatymo reikalavimų. Tai patvirtina nelaimingo atsitikimo darbo 2009 m. gegužės 25 d. akte Nr. 3 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) nepakankamai išsamiai instruktuoto darbuotojo paskyrimas atlikti plovimo darbus; 2) darbuotojo paskyrimas atlikti atramų plovimo darbus, nesupažindinus ieškovo su aukšto slėgio purškimo pistoleto eksploatavimo ypatumais; 3) darbuotojo neaprūpinimas visomis jam priklausančiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 4) neįvertinti profesinės rizikos veiksniai, atliekant plovimo darbus, aukšto slėgio vandens plovimo pistoletu dirbant ant pastolių.

6Ieškovas prašė atlyginti jo patirtą 8 833,44 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 1 689,95 Lt negautos pajamos; 1 143,49 Lt su sunkiu sveikatos sutrikdymu ir gydymu susijusios išlaidos (medikamentai, kuro išlaidos ir kt.) bei 6 000 Lt atstovavimo baudžiamoje byloje išlaidos. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 200 000 Lt suma.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 121-126). Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu V. L., atsakovo paskirtas aukštalipio darbų vadovu, išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnyje, sudėties požymių. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, jog atsakovas maksimaliai užtikrino darbų saugos priemonių įdiegimą, o ieškovas buvo supažindintas su darbo funkcijomis, darbo sauga bei tinkamai apmokytas kaip laikytis darbo saugos taisyklių. Teismas sprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sužalotas ieškovas, priežastis yra ne nelaimingo atsitikimo darbo 2009 m. gegužės 25 d. akte nurodytos priežastys, bet paties nukentėjusiojo (darbuotojo) didelis neatsargumas. Bylos įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir jo sužalojimo buvo tiesioginis priežastinis ryšys, nes ieškovas judėjo išilgai pastoliais su veikiančiu aukšto slėgio pistoletu, kai vandens padavimo žarna gulėjo ant pastolių pakloto, buvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas dirbti, supažindintas su darbo saugos instrukcijomis ir žinojo, jog taip negalima dirbti. Be to, ieškovas savo iniciatyva, nepranešęs darbdaviui ar jo atstovui dėl per didelių guminių batų, nusprendė dirbti su savo avalyne. Teismas nurodė, kad pagrindiniai įrodymai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra surinkti išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl teismas iš naujo nenustatinėjo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad pats nukentėjusysis galėjo susižaloti tik dėl savo paties neatsargumo bei nurodymų nevykdymo. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovas judėjo išilgai pastoliais su veikiančiu aukšto slėgio pistoletu, pats savarankiškai nusprendė dirbti su netinkama avalyne, žinodamas, jog jis to daryti neturi teisės bei darbo vadovas kelis kartus jį dėl to įspėjo, neinformavo darbo vadovo dėl netinkamo dydžio batų, negali būti traktuojamos kaip darbdavio nesugebėjimas sukontroliuoti darbuotojo, jog pastarasis laikytųsi įdiegtų darbų saugos prevencinių reikalavimų. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos ir tvarkos reikalavimais ir apmokytas juos vykdyti, tačiau elgėsi neatsargiai. Ieškovas, kaip bet kuris kitas protingas, apdairus ir atidus žmogus atitinkamoje situacijoje, turėjo ir galėjo pilnai suvokti visų savo veiksmų ir aplinkybių pavojingumo laipsnį, t. y. galėjo suvokti, kad metaliniams pastoliams esant slidiems, jis dirbdamas su savo, o ne darbdavio išduota specialia avalyne, gali paslysti. Nepaisant visų minėtų aplinkybių, ieškovas nusprendė dirbti, o dirbdamas atliko neleistiną veiksmą. Todėl jis, pasirinkdamas nesilaikyti darbo saugos ir tvarkos taisyklių, atitinkamai prisiėmė ir riziką dėl tokių savo veiksmų pasekmių sveikatai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo saugaus darbo reikalavimų bei instrukcijos nesilaikymas ir savavališki veiksmai yra tiesioginė jo sužalojimo priežastis. Teismas konstatavo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip ieškovas laikosi darbo drausmės, o darbdavio taikomos priemonės (t.y. ieškovo instruktavimas bei detalus parodymas kaip reikia dirbti, vizualinė patikra prieš pradedant darbą, specialios aprangos išdavimas) objektyviai buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei. Todėl, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas pripažintinas pagrindu darbdaviui netaikyti civilinės atsakomybės. Atitinkamai nustačius, kad atsakovui kaip darbdaviui nekyla civilinė atsakomybė, jam neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas M. D. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 130-133). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Tiek „Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija“, tiek ir „Saugos ir sveikatos instrukcija aukštalipiui“ nenurodo, kokią būtent avalynę privalo avėti darbuotojas. Todėl teismo išvada, kad apeliantas pats savarankiškai nusprendė dirbti su netinkama avalyne, žinodamas, jog jis to daryti neturi teisės, elgėsi neatsargiai, yra padaryta remiantis faktiškai nepagrįsta prielaida bei atsakovo pozicija.
  2. Teismas analizavo apelianto veiksmus, tačiau visiškai neįsigilino ir nevertino bylai itin reikšmingos aplinkybės, t.y. darbų vadovo veiksmų ar neveikimo. Apelianto teigimu, darbų vadovas, matydamas, kad darbuotojas neaprūpintas visomis būtinomis asmeninės apsaugos priemonėmis, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų – darbų sustabdymo, kurie aptarti tiek atsakovo vidaus dokumentuose, tiek įstatymuose (Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos 6 str., Saugos ir sveikatos instrukcijos aukštalipiui 1.9 p., DK 266 str. 1 d. 4 p.).
  3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra ne nelaimingo atsitikimo darbo akte nurodytos priežastys, bet paties nukentėjusiojo (darbuotojo) didelis neatsargumas. Apeliantas pažymi, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas atsakovo vadovo pasirašytas su pastabomis, kurias ištyrusi Valstybinė darbo inspekcija atmetė ir konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Nelaimingo tyrimo darbe aktas, kuris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, nenuginčytas. Todėl teismas privalėjo įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos spręsti, ar atsakovo nurodomos aplinkybės yra įrodytos, ar ne.
  4. Teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos taikant teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę už dėl darbuotojo žuvimo (sužalojimo) atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).
  5. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nelaimingam įvykiui atsitikti, dėl to tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas neteisingai ir ne visiškai išsiaiškino svarbias bylai aplinkybes, nepagrįstai nevertino visų byloje pateiktų įrodymų ir neteisingai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

11Atsakovas UAB „Gridins Enterprise“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 136-138). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas iš esmės revizuoja faktines aplinkybes, nustatytas nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, todėl prejudicinę galią turi baudžiamųjų teismų sprendimais konstatuoti faktai ir padarytos išvados, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 3 p.).
  2. Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi šie faktai: 1) atsakovo atstovo – darbų vadovo V. L., dėl nelaimingo atsitikimo kaltės nebuvimas; 2) tarp atsakovo atstovo – darbų vadovo V. L., padarytų formalių pažeidimų ir kilusių padarinių – nelaimingo atsitikimo, priežastinio ryšio nebuvimas; 3) apelianto elgesys labai neatsargus ir lengvabūdiškas, pažeidžiantis lokalinius aktus, reglamentuojančius darbų saugos reikalavimus; 4) apelianto parodymų dėl sužalojimo mechanizmo nagrinėjant baudžiamąją bylą nepasitvirtinimas.
  3. Atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra, taip pat nėra ir kitų jo civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Tokia išvada padaryta įsiteisėjusių teismų sprendimais baudžiamojoje byloje, todėl negali būti paneigta ir nuginčyta.
  4. Nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumos, teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nepagrįstumo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Nustatyta, kad apeliantas darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą aukštalipiu nuo 2009 m. balandžio 7 d. 2009 balandžio 25 d. jis buvo paskirtas dirbti UAB „Vakarų laivų statykla“ plaukiojančios platformos atramų plovimo darbus su aukšto slėgio vandens padavimo purkštuvu (pistoletu). Tą pačią dieną įvyko nelaimingas atsitikimas darbe - apeliantas 30 metrų aukštyje ant šlapio pastolių pakloto vandens srautinės mašinos „WOMA“ aukšto slėgio pistoletu HP 3000 atlikdamas platformos atramų (kojų) plovimo darbus paslydo ir suklupęs trenkėsi dešine akimi į ant pastolių stovo esančią saugos diržo tvirtinimo kilpą. Kritimo metu bei nuo smūgio dešinėje rankoje laikomas įjungtas purškimo pistoletas pasisuko į apeliantą ir vandens srovė kliudė jo dešiniąją akį, krūtinę. Apeliantas dėl sužalojimo neteko 30 procentų darbingumo ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, apelianto ieškinio netenkino, su kuo šis nesutinka.

16Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

17Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

18Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

19Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, dėl įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu V. L., atsakovo paskirtas aukštalipio darbų vadovu, išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnyje, sudėties požymių (nuosprendis aukštesniuosiuose teismuose paliktas nepakeistu). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin plačiai rėmėsi šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad priimtas baudžiamojoje byloje teismo nuosprendis, vadovaujantis CPK 182 straipsnio punktu, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl iš naujo nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Teisėjų kolegija iš dalies neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo CPK 182 straipsnio 3 punkto aiškinimu.

20Ši norma nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teisminėje praktikoje ne kartą yra nurodyta ribota teismo nuosprendžiu nustatytų faktų prejudicinė galia civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, paprastai yra skirtingi. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas konkretaus fizinio asmens – atsakovo paskirto darbų vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, šioje civilinėje byloje sprendžiamas darbdavio – juridinio asmens - civilinės atsakomybės klausimas, o ir apskritai baudžiamojoje byloje galioja nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu civilinės atsakomybės atveju galioja kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju darbų vadovas nepadarė pažeidimų, kurie kvalifikuotini nusikalstamais, per se nereiškia, kad apskritai nėra ir pažeidimų, lemiančių darbdavio civilinę atsakomybę.

21Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus. Taigi, spręstina dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių nustatymas paprastai preziumuoja asmens kaltę, o kaltės buvimo prezumpciją turi pareigą paneigti šis asmuo, ir dėl šių veiksmų priežastinio ryšio su žalos kilimu egzistavimo.

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojų saugos darbo metu neužtikrinimas gali pasireikšti darbdavio nesugebėjimu užtikrinti, kad darbe būtų įdiegtos visos skirtos darbo saugumui užtikrinti prevencinės priemonės ir darbuotojai būtų su jomis tinkamai supažindinti, bei nesugebėjimu sukontroliuoti, kad darbuotojai tinkamai laikytųsi visų įdiegtų prevencinių priemonių. Sutiktina ir pirmosios instancijos teismo nurodytais teiginiais (jų teisėjų kolegija nekartoja) apie tai, kad atsakovas buvo tinkamai įgyvendinęs visą eilę reikalavimų darbų saugai užtikrinti nagrinėjamu atveju ir su teiginiu, kad darbdavio pareiga sukontroliuoti darbuotojus darbo vykdymo metu negali būti suabsoliutinta iki begalybės. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad iš tikrųjų buvo įdiegtos visos efektyvios prevencinės priemonės, o reikalavimo sukontroliuoti darbuotoją (apeliantą) įgyvendinimas būtų buvęs nerealus įvykio aplinkybių kontekste.

23Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad apeliantas avėjo netinkamą avalynę – sportinius batelius vietoje guminių batų, kurie buvo atvežti į objektą. Būtent netinkamą avalynę, kaip vieną iš priežasčių įvykiui kilti, nurodo atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, taip pat nurodydami, kad apeliantas buvo dėl to įspėtas, tačiau į tai nereagavo. Taigi, sutiktina, kad paties apelianto didelis neatsargumas egzistavo (apie neatsargumą ir jo įtaką civilinei atsakomybei bus plačiau pasisakyta žemiau). Tačiau tai, kad apeliantas buvo dėl to įspėtas, nereiškia, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbų saugą tuo ir pasibaigė. Priešingu atveju galima būtų prieiti išvados, kad aplinkybė, kai darbuotojas nereaguoja į įspėjimus dėl darbo saugumo ir tęsia darbą jų nepaisydamas, yra pakankama darbdavio atsakomybės eliminavimo sąlyga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuoroda į CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kad rizikos prisiėmimas gali būti pagrindu civilinės atsakomybės netaikymui, visiškam ar daliniam atleidimui nuo jos. Tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ne tik dėl to, ar (ir kokiu laipsniu) prisiėmė riziką pats apeliantas, o ir dėl to, ar darbdavys neturėjo pareigos užkirsti kelią tos rizikos prisiėmimui, t.y. tai nėra tas atvejis, kai nukentėjusiojo rizikos prisiėmimo galimybė priklauso išimtinai tik nuo jo paties ir nepriklauso nuo kitų asmenų, darbų saugos užtikrinimo prasme atsakingų už darbuotojus, pareigos vykdymo ir valios. Byloje yra pateikta „Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija“, iš kurios 6 punkto matyti, kad tais atvejais, kai darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis saugos priemonėmis darbai turi būti stabdomi, tokį imperatyvą nustato ir DK 266 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Apeliantui guminiai batai buvo siūlomi ir realiai buvo objekte, įvykio dieną jis buvo perspėtas dėl avalynės, taigi, akivaizdu, kad ir darbų vadovui buvo aišku, jog netinkamos avalynės dėvėjimas gali kelti grėsmę darbo saugumui, tačiau, apsiribojus įspėjimais, apeliantui vykdyti darbus nebuvo uždrausta, o faktiškai juos ir leista vykdyti. Be to, svarbu ir tai, kad įvykis kilo jau pirmąją dieną apeliantui atliekant tokio pobūdžio darbus, t.y. net neturint jokios ženklesnės patirties. Akivaizdu, kad tokio asmens, nors teoriškai ir supažindinto su darbų saugos taisyklėmis ir instrukcijomis, atžvilgiu darbų saugos reikalavimų realus užtikrinimas ir jo veiksmų kontrolė dėl saugumo reikalavimų laikymosi, turi būti vykdomi itin preciziškai, ką konstatuoti byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sužalotas ieškovas, priežastis yra ne Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo 2009 m. gegužės 25 d. akte (baudž. b. t. 1, b.l. 13-71) nurodytos priežastys, bet paties nukentėjusiojo (darbuotojo) didelis neatsargumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys bei faktinės įvykio aplinkybės tokiai vienareikšmiškai išvadai neteikia pagrindo.

25Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Taigi, darbdavys, įgyvendindamas šią nuostatą, turi pareigą imtis tokių priemonių, kad ji būtų tinkamai realizuota ir tokiu būdu neigiamų pasekmių rizika būtų maksimaliai įmanomai paneigta ar bent minimizuota, o šių pareigos netinkamas (nepakankamas) vykdymas reiškia jo neteisėtą neveikimą (nebent jis įrodytų, kad tokių priemonių apskritai dėl kokių nors objektyvių priežasčių realiai neįmanoma įgyvendinti). Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. rugsėjo 10 d. rašte (baudž. b. t. 1, b.l. 84-86) nurodytais argumentais, kad atsakovo „3 lygio vertinimo formoje“ (baudž. b. t. 1, b.l. 54) apskritai nėra numatyta, kokios priemonės turėtų būti rizikai sumažinti ar pašalinti siekiant apsaugoti nuo slydimo, griuvimo, veido (akių) sužalojimo, o atsakovas ir neįrodo, kad nagrinėjamu atveju jo turimos tokio pobūdžio priemonės (net ir dėvint atsakovo duotus guminius batus) griuvimo atveju efektyviai būtų apsaugojusios nuo veido (akies) sužalojimo vandens srove ir buvo pareikalauta jomis naudotis įvykio dieną, bet apeliantas būtų nepaisęs ir tokio pobūdžio reikalavimo.

26Todėl aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas įgyvendino pakankamai efektyvias prevencines priemones bei tinkamai elgėsi užtikrindamas esamų prevencinių priemonių kontrolę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas aktualiu nagrinėjamai bylai klausimu - dėl darbdavio atsakomybės nelaimingo atsitikimo darbe yra konstatavęs, jog pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008).

27Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo (kaip nagrinėjamu atveju) ir padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

28Remiantis minėtais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės (ar nuo jos visiškai atleisti).

29Kita vertus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl paties apelianto didelio neatsargumo. Juos pirmosios instancijos teismas išdėstė itin plačiai, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Juo labiau, kad ir apeliantas dėl tokio pobūdžio teismo argumentų apeliaciniame skunde nurodo tik tai, kad teismo išvados nepagrįstos tuo aspektu, kad jokie teisės aktai nenumatė, kokią avalynę turi dėvėti apeliantas. Tačiau toks vien formaliu pagrindu grindžiamas argumentas realių faktinių aplinkybių kontekste (guminiai batai buvo pristatyti į darbo objektą, jokių pretenzijų dėl jų dydžio jis nepareiškė, prieš pradedant darbus jis buvo įspėtas dėl netinkamos avalynės, bet į tai nereagavo) nėra įtikinamas, juo labiau, kad bet kuris protingas ir apdairus asmuo visų pirma pats turi būti suinteresuotas grėsmės sau minimizavimu net ir nepaisant to, kas (ne)numatyta teisės aktuose.

30Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, dėl ko neteisingai išsprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Todėl yra pagrindas sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

31Dėl turtinės žalos

32Apeliantas prašė priteisti 8 833,44 Lt turtinę žalą - 1 689,95 Lt negautas darbo užmokesčio skirtumas (išmokėjus ligos pašalpą); 1 143,49 Lt su sunkiu sveikatos sutrikdymu ir gydymu susijusios išlaidos (medikamentai, kuro išlaidos ir kt.) bei 6 000 Lt atstovavimo baudžiamoje byloje išlaidos.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį reikalavimą nėra pagrindo.

34Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (draudėjas) buvo apdraudęs darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, apeliantui dėl traumos draudikas yra išmokėjęs 29 900 Lt (b.l. 7). Iš draudimo nuo nelaimingo atsitikimų liudijimo matyti, kad draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikdymu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir/ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo (b.l. 97).

35Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai (Draudimo įstatymo – toliau DĮ - 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į sumų draudimo sutartis bei nuostolių draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 2 dalis). Sveikatos draudimo sutartys pagal įstatymo nuostatas patenka tiek į sumų draudimo, tiek į nuostolių draudimo sutarčių grupes, tik pirmuoju atveju yra išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju - draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DĮ 76 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, pagal draudimo išmokos pobūdį draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, kuria faktiškai buvo draudžiama darbuotojo sveikata, formaliai galėtų būti vertinama kaip sumų draudimo sutartis. Tačiau, minėta, sveikatos draudimo sutartis gali būti ne tik sumų, bet ir viena iš nuostolių draudimo sutarčių grupės sutarčių. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra vertinama ir kaip mišrioji sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005), taip pat konstatuota, jog esant tokiai sutarčiai būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių - draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010).

36Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Šio privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei esant privalomajam draudimui jo išmokomis galima kompensuoti darbuotojų turtinius praradimus (visus ar iš dalies), kuriuos, nesant šio draudimo, turėtų kompensuoti darbdavys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų galima logiškai pagrįsti, kodėl, darbdaviui sudarius dar ir papildomas draudimo sutartis dėl nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos jau nebūtų skirtos niekaip kompensuoti darbuotojų praradimų ir šiuos praradimus dar atskirai turėtų atlyginti darbdavys, nepaisant jo mokėtų draudimo įmokų ir darbuotojui (jo artimiesiems) draudiko išmokėtų išmokų, net ir viršijančių praradimų dydį. Jei darbdavio turtinis interesas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartyse visiškai neegzistuotų, darbdavio interesų požiūriu tokių sutarčių sudarymas galėtų apskritai prarasti prasmę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sudarytos draudimo sutarties esmė yra tai, kad apeliantas siekė apdrausti ne tik darbuotojo, bet ir savo turtinius interesus, t.y. siekė kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje inter alia nuostolių (visų ar bent dalies) žalos atlyginimo pavidalu draudimo sumos ribose. Šiuo atveju išmokėta draudimo išmoka visiškai kompensuoja ir viršija apelianto nurodomą turtinę žalą.

37Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

38Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto turėtos išlaidos už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje šioje civilinėje byloje ir negalėtų būti priteistos apskritai, nes baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, taigi, neįgijęs teisės į išlaidų atlyginimą baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas fizinis asmuo, negali jos įgyti ir civilinėje byloje dėl juridinio asmens atsakomybės.

39Dėl neturtinės žalos

40Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

41Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantui teko patirti ir fizinio skausmo, ir dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl prarasto dalies darbingumo ir iš to išplaukiančių pasekmių, ateities perspektyvų ir pan. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo, taigi, ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).

42Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai apelianto nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, jis neteko 30 proc. darbingumo. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad sužalojimų pobūdis ir pasekmės yra pakankamai reikšmingos. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens neatsargumas (kuris konstatuojamas šioje byloje) teisminėje praktikoje yra pripažįstamas kaip viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Iš teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad iš darbdavio, darbuotojui susižalojus darbe, priteisiamos sumos daugumoje varijuoja nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, 2007 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1572007 – pastarojoje nukentėjusysis buvo netekęs 85 proc. darbingumo). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad apelianto gauta draudimo išmoka gerokai viršija jo nurodytą turtinę žalą. Todėl, atsižvelgus į įvykio pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, apelianto neatsargumą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 18 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Apeliantas turėjo išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme – 2 000 (b. l. 39). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, šios išlaidos taip pat atlygintinos iš dalies (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus pirmąjį reikalavimą, santykinai mažesnį su antruoju, o antrąjį, santykinai didesnį, reikalavimą tenkinus iš dalies, 1 000 Lt suma atitiktų protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantas šioje byloje yra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gridins Enterprise“ 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 1 000 Lt už advokato pagalbą ieškovui M. D. ir 540 Lt žyminį mokestį valstybei.

49Kitą ieškinio dalį atmesti.

50Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gridins Enterprise“ valstybei 540 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės klausimas dėl darbe... 5. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu,... 6. Ieškovas prašė atlyginti jo patirtą 8 833,44 Lt turtinę žalą, kurią... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas M. D. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 11. Atsakovas UAB „Gridins Enterprise“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 15. Nustatyta, kad apeliantas darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą... 16. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 17. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų... 18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykus nelaimingam... 19. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, dėl įvykio buvo iškelta... 20. Ši norma nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens... 21. Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus. Taigi, spręstina dėl... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojų saugos darbo... 23. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad apeliantas avėjo netinkamą... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal... 25. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28... 26. Todėl aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija... 27. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir... 28. Remiantis minėtais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 29. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios... 30. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 31. Dėl turtinės žalos... 32. Apeliantas prašė priteisti 8 833,44 Lt turtinę žalą - 1 689,95 Lt negautas... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį reikalavimą nėra pagrindo.... 34. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (draudėjas) buvo apdraudęs... 35. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai... 36. Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai... 37. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas dėl turtinės... 38. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto turėtos išlaidos už advokato... 39. Dėl neturtinės žalos... 40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 41. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantui teko patirti ir fizinio... 42. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Apeliantas turėjo išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir... 47. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gridins Enterprise“... 49. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 50. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gridins Enterprise“...