Byla 2A-1198/2014
Dėl piniginių lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ dėl piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl teisės išsireikalauti pagal preliminariąją sutartį perduotus pinigus įgyvendinimo, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygų aiškinimo, taikymo bei jų vertinimo.

6Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt skolą, 648 556,72 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad jis ir BUAB „Verantas“ su atsakovu 2007 m. spalio 10 d. sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Vykdydami Sutartį ieškovas ir BUAB „Verantas“ atsakovui avansu sumokėjo po 2 285 000 Lt, tačiau dėl atsakovo kaltės pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Taigi atsakovas turi grąžinti be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti tuo pagrindu, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, t. y. pastarajam atsisakius tą padaryti. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas patyrė 3 070 000 Lt nuostolių, kuriuos įskaitė į ieškovo sumokėtą ir pareikštu ieškiniu prašomą priteisti avansą. Be to, ieškovas palūkanų gali reikalauti ne už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 2 285 000 Lt skolą, 571 250 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-692-267/2012, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012, nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis iki Sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovo parduodamas pastatas negalėjo būti įregistruotas VĮ Registrų centre dėl vykdytų sklypo atidalijimo procedūrų. Įrodymų, kad atsakovas būtų siūlęs ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį po parduodamo pastato registracijos, atsakovas nepateikė. Kadangi Sutarties tikslas nebuvo pasiektas, todėl ieškovui jo sumokėti pinigai grąžintini vadovaujantis CK 6.237 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

12Atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, teismas konstatavo, jog jis neturėjo pagrindo įskaityti ieškovo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006). Ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas teismas tenkino iš dalies, pritaikęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių prašymai

14Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti apelianto atliktą įskaitymą negaliojančiu. Taigi teismas neturėjo spręsti dėl sandorio, kurios niekas neginčijo, galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Lietuvos esperantininkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-446/2008). Pažeisdamas dispozityvumo ir rungimosi principus teismas suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą apelianto atžvilgiu, kadangi pastarasis neturėjo galimybės įrodinėti aplinkybių, susijusių su įskaitymo realiu egzistavimu. Apeliantas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad teismas peržengs ieškinio suformuotas bylos ribas.

162. Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, pateiktais išaiškinimais šio ginčo atveju negalima remtis, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Nurodytą patvirtina aplinkybė, jog apeliantas apie atliktą įskaitymą ieškovą informavo dar iki pastarajam pareiškiant ieškinį. Net ir laikant, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs šioje byloje, pažymėtina, jog pagal juos teismas turi tik pareigą įsitikinti, ar įskaitymas apskritai egzistavo ir jis atliktas laikantis įstatyme nustatytų procedūrinių reikalavimų. Tuo tarpu šioje byloje teismas savo iniciatyva išnagrinėjo šalių nekeltą reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Akivaizdu, kad tokius teismo veiksmus sąlygojo klaidinga kasacinio teismo praktikos interpretacija.

173. Apeliantas buvo pateikęs išsamius bei svarius argumentus, įrodančius, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyse konstatuotos aplinkybės negali būti laikomos turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Tačiau teismas sprendime visiškai dėl jų nepasisakė bei nemotyvavo jų atmetimo. Taigi buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimui.

18Atsakovas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2125-259/2014, kurioje atsakovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių, patirtų vykdant Sutartį, priteisimo iš BUAB „Verantas“ ir ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“. Jo nuomone, tarp nurodytų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, suponuojantis būtinybę stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jis teigia, kad apelianto pareikšto įskaitymo akivaizdus neteisėtumas pripažintas ne šioje byloje, bet civilinėse bylose Nr. 2-692-267/2012 ir Nr. 2-1398/2012. Bet kuriuo atveju apelianto atliktas įskaitymas yra niekinis (apeliantas neturėjo reikalavimo teisės, kurią būtų galėjęs įskaityti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), todėl nebuvo pagrindo ieškinyje reikšti atskiro reikalavimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme.

22Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012, prejudicinės reikšmės

23Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės doktrina, išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Aiškinant šias savybes yra nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo res judicata galia inter alia reiškia, kad šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio ir toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tuo tarpu teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

24Aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią kasacinis teismas suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

25Šioje byloje yra kilęs Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal UAB „LNTV“ pareiškimą BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-1398/2012, prejudicinės reikšmės klausimas. Nurodytoje byloje buvo vertinamas apelianto UAB „LNTV“ kreditorinio reikalavimo, pareikšto ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje, pagrįstumas. Apeliantas kreipėsi į ieškovo bankroto administratorių su prašymu patvirtinti jo 785 000 Lt reikalavimą, nurodydamas, kad jį įgijo ieškovui pažeidus Sutartimi prisiimtas prievoles, t. y. atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Detalizuojant apelianto pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrindą, išskirtina, kad apeliantas toje byloje įrodinėjo, jog dėl ieškovo veiksmų atsisakant įvykdyti Sutartį, jis patyrė 3 070 000 Lt dydžio nuostolį negautų pajamų pavidalu, kurį įskaitė į ieškovo pagal Sutartį sumokėtą 2 285 000 Lt sumą, tokiu būdu bendra nepadengtų ir jo turėtų nuostolių suma sudaro 785 000 Lt. Vadinasi, apelianto civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012 pareikšto reikalavimo faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su Sutarties vykdymu, t. y. ginčo dalykas apėmė tiek šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tiek nuostolių atsiradimo ir dydžio klausimus.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos nebuvo sudaryta dėl apelianto UAB „LNTV“ kaltės, todėl atsakomybė nuostolių atlyginimo forma ieškovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ negali būti taikoma. Be to, kolegija pripažino, jog apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė turėjęs nuostolių jo nurodomomis aplinkybėmis.

27Aptartos faktinės aplinkybės, kad Sutartį pažeidė būtent apeliantas, jis dėl ieškovo veiksmų vykdant Sutartį nepatyrė 3 070 000 Lt dydžio nuostolio, yra prejudiciniai faktai ir negali būti ginčijami šioje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai, esą byloje Nr. 2-1398/2012 konstatuotos faktinės aplinkybės šioje byloje neturi prejudicinės galios, neatitinka nustatytų ir aptartų duomenų. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamame sprendime atskirai nepasisakė, tai laikytina formaliu trūkumu, juolab kad teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012 nustatytų faktinių aplinkybių prejudicialumą. Remiantis tuo, kas aptarta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo sprendimo prejudicinių savybių netinkamo traktavimo nelaikytini pagrįstais.

28Dėl apelianto prievolės ir jos pasibaigimo įskaitymu

29Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš apelianto pastarajam pagal Sutartį sumokėtą 2 285 000 Lt dydžio sumą. Šalys sutaria dėl Sutarties kvalifikavimo preliminariąją sutartimi (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012 nustatyta, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto kaltės. Taigi pastarasis ne tik neįgijo teisės į nuostolių atlyginimą dėl Sutarties neįvykdymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), bet ir turi pareigą grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą sumą (6.237 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

30Apeliantas teigia, kad ši jo prievolė pasibaigė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), o būtent: jis įskaitė ieškovo sumokėtą 2 285 000 Lt sumą į 3 070 000 Lt dydžio reikalavimo teisę, t. y. turėtus nuostolius ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tokį apelianto atsikirtimą pripažino nepagrįstu ir konstatavo, jog apeliantas neturėjo pagrindo įskaityti ieškovo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo. Apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai implikuoja, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada kvestionuojama tuo aspektu, jog nesant pareikšto savarankiško materialinio reikalavimo dėl apelianto atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teismas, pasisakydamas įskaitymo pagrįstumo klausimu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

31Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Pastarojoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje inter alia išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pareikštas savarankiškas materialinis reikalavimas įskaitymą pripažinti negaliojančiu, ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo patikrinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu ši aplinkybė yra atsakovo atsikirtimo pagrindas. Tokia pozicija motyvuota teisingumo vykdymo maksima. Nors šios ir nurodytos bylos ratio decidendi nėra tapatūs, tačiau tai nereiškia, jog šioje byloje nėra aktualus aptartas ir nutarties, priimtos byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, obiter dictum dalyje suformuluotas išaiškinimas dėl teismo pareigos patikrinti ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumą, jeigu jį, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, kvestionuoja atsakovas.

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išskiria, jog iš esmės identiška situacija susiklosto ir tais atvejais, kai atsakovo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus pagrindą sudaro argumentai dėl įskaitymo atlikimo ir ieškovas su tuo nesutinka, tačiau nepareiškia atskiro savarankiško materialaus reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Vadinasi, nurodyta nereiškia, jog įskaitymo teisėtumo klausimas nepatenka į ginčo dalyko ribas. Aiškinant šią situaciją priešingai, būtų ne tik paneigiama teismo priedermė byloje įvykdyti teisingumą, kas konstatuota tiek nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, tiek kitose bylose, paminėtose išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutarties motyvuojamosios dalies 8 lapo 3 pastraipoje, bet ir ignoruojama teismo pareiga išnagrinėti visus šalių argumentus, įskaitant atsakovo atsikirtimus, t. y. nurodomus faktus, kuriais įrodinėjamas ieškovo pareikštu ieškiniu siekiamos įgyvendinti teisės neturėjimas arba jos pasibaigimas (CPK 260 straipsnis). Analogiška nuostata išplaukia ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006, motyvų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Taigi, apelianto argumentai šių aplinkybių atžvilgiu pripažintini nepagrįstais. Atitinkamai negalima konstatuoti, kad byloje būtų buvęs priimtas „siurprizinis“ sprendimas, o tuo pačiu paneigta ar apribota apelianto teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo pareikštam reikalavimui priteisti skolą ir apeliantui nuo jo ginantis įrodinėjant, kad jo prievolė grąžinti skolą pasibaigė įskaitymu, turėjo tikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. nustatinėti, ar įskaitymas atitinka CK 6.130, 6.131 straipsniuose įtvirtintas sąlygas ir / ar apelianto prievolė yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tai, kad apeliantas nepagrindė savo atsikirtimų sudarančių aplinkybių, nesusiję su apskųsto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

33Viena esminių sąlygų atlikti įskaitymui yra priešpriešinio vienarūšio reikalavimo turėjimas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas apeliantui pagal Sutartį sumokėjo 2 285 000 Lt, tačiau, kaip konstatuota civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012, Sutartis nebuvo įvykdyta dėl apelianto kaltės. Vadinasi, kaip jau pažymėta, apeliantas ne tik neįgijo teisės į nuostolių atlyginimą dėl Sutarties neįvykdymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), tačiau atsirado jo pareiga grąžinti ieškovui pastarojo vykdant Sutartį sumokėtas pinigines lėšas (CK 6.237 straipsnis). Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus priteisti iš jo 2 285 000 Lt, apeliantas nurodė, kad jo prievolė pasibaigė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu: jis į ieškovui mokėtiną sumą įskaitė dėl jo kaltės neįvykdant Sutarties turėtus 3 070 000 Lt dydžio nuostolius, todėl būtent ieškovas yra skolingas apeliantui. Šie argumentai buvo civilinės bylos Nr. 2-1398/2012 nagrinėjimo dalykas, ir joje teismų aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad apeliantas neįrodė dėl ieškovo veiksmų turėjęs kokių nors nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad apelianto prievolė ieškovui įskaitymu negalėjo pasibaigti, nes apeliantas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurį būtų galėjęs įskaityti į ieškovo reikalavimą. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų apeliantą ginčo įskaitymo atlikimo metu turėjus reikalavimo teisę į ieškovą ne mažesnei kaip 2 285 000 Lt sumai, pateikta nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto 2011 m. sausio 25 d. Pranešimas dėl įskaitymo jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo ir nesukėlė, kadangi apeliantas nebuvo ieškovo kreditoriumi, t. y. neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą. Toks veiksmas savo esme yra niekinis ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, inter alia apelianto prievolės grąžinti ieškovui pastarojo pagal Sutartį sumokėtą sumą pabaigos.

34Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

35Dėl bylos sustabdymo

36Apeliantas pateikė prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą tol, kol įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2125-259/2014, kurioje atsakovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių, patirtų vykdant Sutartį, priteisimo solidariai iš BUAB „Verantas“ ir ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“.

37CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

38prašymus

39Ieškinį, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2-2125-259/2014, apeliantas Kauno apygardos teismui pateikė 2014 m. birželio 9 d. Juo prašoma solidariai iš BUAB „Verantas“ ir ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ priteisti apeliantui 785 000 Lt nuostolių, pripažinti 2011 m. sausio 25 d. pranešimu atliktą 2 285 000 Lt įskaitymą, kuriuo tarp apelianto ir ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, teisėtu. Šių reikalavimų pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, susijusios su Sutarties neįvykdymu, t. y. apelianto įrodinėjami faktai, kad Sutartis neįvykdyta dėl BUAB „Verantas“ ir ieškovo kaltės. Nurodyti faktai buvo civilinės bylos Nr. 2-1398/2012 nagrinėjimo dalyku. Tai implikuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-2125-259/2014 pareikštu ieškiniu apeliantas iš esmės ginčija civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012 nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2-2125-259/2014 apeliantas taip pat prašo pripažinti jo atliktą ieškovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą teisėtu, t. y. apeliantas pareiškė reikalavimą, kurio patenkinimas neva turėtų sąlygoti prejudicinio fakto nustatymą šioje byloje jo nurodomų atsikirtimų pagrindui. Toks reikalavimas negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013), ir faktinės aplinkybės, susijusios su atlikto įskaitymo atitikimu įstatyme nustatytoms sąlygoms, nustatinėtinos būtent šioje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto prašymas stabdyti šios bylos nagrinėjimą jo nurodomu pagrindu negali būti tenkinamas.

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

41Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl teisės išsireikalauti pagal preliminariąją... 6. Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismą prašydamas... 7. Ieškovas nurodė, kad jis ir BUAB „Verantas“ su atsakovu 2007 m. spalio 10... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti tuo pagrindu, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje,... 12. Atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių prašymai... 14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 15. 1. Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti apelianto atliktą... 16. 2. Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Ferteksos... 17. 3. Apeliantas buvo pateikęs išsamius bei svarius argumentus, įrodančius,... 18. Atsakovas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 23. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės doktrina, išskiriamos trys... 24. Aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią kasacinis teismas suformulavo... 25. Šioje byloje yra kilęs Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 27. Aptartos faktinės aplinkybės, kad Sutartį pažeidė būtent apeliantas, jis... 28. Dėl apelianto prievolės ir jos pasibaigimo įskaitymu ... 29. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš apelianto... 30. Apeliantas teigia, kad ši jo prievolė pasibaigė priešpriešinių... 31. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išskiria, jog iš esmės... 33. Viena esminių sąlygų atlikti įskaitymui yra priešpriešinio vienarūšio... 34. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 35. Dėl bylos sustabdymo ... 36. Apeliantas pateikė prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą tol, kol... 37. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 38. prašymus... 39. Ieškinį, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2-2125-259/2014,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....