Byla 2A-1174-259/2010
Dėl darbdavio įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovei advokatei Nidai Kazokienenei, atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui advokatui Mariui Endzinui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-638/2010 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui UAB „Kauno vandenys“ dėl darbdavio įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovė G. V. ieškiniu (t.1, b.l.3-10) prašė panaikinti atsakovo UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2009-07-16 įsakymą Nr. 2-58 „Dėl tinklų cecho apskaitos prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normos patvirtinimo“ ir 2009-07-31 įsakymą Nr. 3-250 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. V.“, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-19 sprendimu (t.3, b.l.131-135) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2009-07-31 įsakymą Nr. 3-250, kuriuo ieškovei G. V. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovo 282 Lt žyminio mokesčio ir 7,50 Lt pašto išlaidų.

5Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad 2009-06-29 ieškovė pasirašė ir sutiko vykdyti Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareiginę instrukciją (t.1, b.l.39-41). Ieškovei sutikus su pareigine instrukcija, pastaroji tapo neatskiriama ieškovės darbo sutarties dalimi. Teismas nustatė, jog atsakovo įmonėje 2008-05-16 buvo priimta kolektyvinė sutartis, tačiau joje nėra nuostatų, kurios ieškovės atliekamam darbui nustatė darbo laiko normas (priedas prie bylos 1 tomo). Iš pateiktos ieškovės darbo sutarties teismas nustatė, jog atsakovui perkėlus ieškovę į Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareigas, jokios darbo laiko normos jai nustatytos taip pat nebuvo (t.1, b.l.16), jokių kitų duomenų, kad su ieškove dėl šių darbo laiko normų taikymo jos (ieškovės) atžvilgiu buvo susitarta, atsakovas taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, susitarimas buvo būtinas, norint pareikalauti iš ieškovės, kad ji laikytųsi naujai nustatytų darbo laiko normų. Vadovaudamasis DK 188 str. 2 d., teismas sprendė, jog darbo laiko normos nustatymas yra viena iš darbo sutarties sąlygų, dėl kurių taikymo būtinas šalių susitarimas. Todėl nustačius darbo laiko normas ir norint, kad ieškovė jų laikytųsi, ieškovė turėjo būti įspėjama pagal DK 120 str. 2 d. apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau tokio įspėjimo ieškovei duota nebuvo. Teismas nustatė, jog Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareiginės instrukcijos 8.1 p. nustato pareigą suvesti, atsakingai ir tiksliai kiekvieną dieną ne vėliau 14.00 val. (arba iki kito tarnybos viršininko nurodyto laiko) vandens skaitiklių pastatymo-keitimo aktus į pardavimų apskaitos ir valdymo informacinės sistemos „Navision“ duomenų bazę; 8.2 p. nustato pareigą nuskanuoti kiekvieną dieną ne vėliau 14.00 val. (arba iki kito tarnybos viršininko nurodyto laiko) vandens skaitiklių pastatymo-keitimo aktus, duomenis perkelti į pardavimų apskaitos ir valdymo informacinės sistemos „Navision“ duomenų bazę. Be to, pagal pareiginę instrukciją apskaitos specialistas turi ir kitų pareigų (t.1, b.l.40). Įvertinęs V. S. tarnybinio pranešimą (2009-07-30), jos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (t.3, b.l.111-112) bei 2009 m. liepos 27, 28, 29 dienos darbo užduotis (t.1, b.l.43-44, 55), teismas sprendė, jog įrodymų, kad ieškovė būtų padariusi kokį nors darbo drausmės pažeidimą, nėra. Teismas nustatė, jog 2009-07-27 jos atliktas darbas buvo tikrinamas 13.15 val., todėl nėra duomenų, kad 14 val. ieškovė nebuvo atlikusi visų tą dieną jai skirtų aktų suvedimo ir skenavimo darbų. 2009-07-28 ieškovė buvo trukdoma 1 val. ir 53 min., todėl aktų suvedimą ir skenavimą į „Navision“ sistemą ji, įvertinant patirtus trukdžius, galėjo baigti ne 14 val., o 15 val. 53 min. Ar šiuo laiku ieškovė nebuvo baigusi suvedimo ir skenavimo veiksmų, nenustatyta. 2009-07-29 ieškovės darbo rezultatas buvo tikrinamas 13.40, t.y. likus 20 minučių iki nustatyto laiko limito. Teismas nurodė, jog jeigu ir būtų buvę nustatyta, kad 14 val. ieškovė nebuvo atlikusi visos jai pavestos užduoties liepos 27-29 dienomis, vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neatliko užduočių dėl jos pačios kaltės, kadangi duomenų apie tai, kad ieškovė darbo metu būtų užsiėmusi pašaliniais veiksmais, tyčia, sąmoningai naudojusi darbo laiką kažkam kitam, o ne darbui atlikti, byloje nėra. Be to, teismas, vadovaudamasis liudytoja apklaustos V. S. parodymais, nustatė, jog kaip reikia dirbti kompiuteriu, ieškovė apmokyta nebuvo. Nors atsakovas pateikė 2008-04-08 įsakymą Nr. 3-166, kuriuo darbuotoja V. A. buvo paskirta apmokyti ieškovę (t.2, b.l.6), tačiau duomenų, jog buvo patikrinta, ar teisingai ieškovė buvo apmokyta, kokio lygio yra jos žinios, nėra. Priešingai, iš paaiškinimų teismas nustatė, jog kita darbuotoja – I., taip pat V. S. buvo siunčiamos į mokymus, o ieškovė į mokymus siunčiama nebuvo. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas nesiėmė pakankamai priemonių tinkamai apmokyti ieškovę. Teismo vertinimu, ieškovei nespėjant suvesti ir nuskenuoti aktų iki 14 val., darbdavys pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar dėl pažeidimo yra kokia nors darbuotojos kaltė. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2009-07-31 įsakymo panaikinimo tenkino ir pripažino, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta neteisėtai.

6Teismas atmetė ieškovės prašymą panaikinti atsakovo direktoriaus 2009-07-16 įsakymą, kuriuo nustatytos darbo laiko normos. Teismas nurodė, jog darbdavys savo reikmėms gali atlikti įvairius skaičiavimus, tame tarpe ir skaičiuoti, kiek laiko užtrunka vienokių ar kitokių funkcijų atlikimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog toks normų nustatymas netampa privalomu darbuotojui, kol nėra atskirai susitariama, kad nustatytos normos taps konkretaus darbuotojo darbo sutarties dalimi, viena iš darbo sutarties sąlygų. Todėl teismas sprendė, jog atsakovo gen. direktoriaus 2009-07-16 įsakymas nedaro jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

7Ieškovės prašymą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino, kadangi nustatė, jog nepagrįstu drausminės nuobaudos paskyrimu ieškovei buvo padaryta neturtinė žala - ji patyrė pergyvenimus, stresą, netikrumą dėl savo padėties ir perspektyvų darbe, reputacijos pablogėjimą bendradarbių akyse, du mėnesius sirgo (t.3, b.l.72), galiausiai parašė prašymą atleisti ją iš darbo (t.3, b.l.71). Teismas nustatė, jog ieškovė atsakovo įmonėje išdirbo 33 darbo metus, nemažai prisidėjo prie dabartinės įmonės ekonominės būklės, kuri laikytina pakankamai gera ir stabilia, ką patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas advokato paslaugoms šioje byloje išleido 7451,17 Lt (t.3, b.l.99). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo elgesys su ieškove buvo negeranoriškas, neteisingas ir nepagarbus, atsakovas pakankamo dėmesio ieškovės apmokymui neskyrė, nesiuntė jos į jokius kursus, nors galimybę išsiųsti mokytis kitus darbuotojus sudaro.

8Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.145-154) atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas advokatas Justas Jankauskas su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį ir šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

91) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju buvo būtinas atskiras susitarimas tarp ieškovės, kaip darbuotojos, ir atsakovo, kaip darbdavio, dėl 2009-07-16 įsakymo Nr.2-58 nuostatų taikymo ieškovei. Vadovaudamasis teisės aktų normomis ir siekdamas užtikrinti sklandesnį bei našesnį bendrovės darbuotojų darbą (LR Akcinių bendrovės įstatymo 37 str.), bendrovės generalinis direktorius sudarė komisiją, kuri įvertino ir nustatė Tinklų cecho Vandens apskaitos prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko poreikį. Tuo pagrindu bendrovės direktorius 2009-07-16 priėmė įsakymą Nr. 2-58 „Dėl tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normos patvirtinimo". Su šiuo įsakymu buvo supažindinti bendrovės darbuotojai, tarp jų ir ieškovė. Su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis, t.y. ieškovei taikoma laikinė apmokėjimo sistema, todėl nustatant darbo laiko normatyvus, priešingai nei konstatavo teismas, nebuvo keičiamos darbo sutarties, sudarytos su ieškove, sąlygos. Ieškovė buvo supažindinta ir su pareigybine instrukcija, kurioje taip pat yra numatyti darbo laiko normatyvai, t.y. tinklų cecho Vandens apskaitos prietaisų specialistas privalo kiekvieną dieną iki 14 val. arba iki kito tarnybos viršininko nurodyto laiko (t.1, b.l.86) suvesti ir nuskenuoti vandens skaitiklių pastatymo-keitimo aktus. LR DK 120 str. 1 d., kuria vadovavosi teismas, numato, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareiginės instrukcijos, su kuria ieškovė buvo supažindinta, 8.1 p. ir 8.2 p. numato, kad Tinklų cecho Vandens apskaitos prietaisų specialistas privalo kiekvieną dieną iki 14 val. arba iki kito tarnybos viršininko nurodyto laiko suvesti ir nuskenuoti vandens skaitiklių pastatymo keitimo aktus, 2009-07-16 darbdavio įsakymu nauji laiko normatyvai (ar naujos darbo sąlygos) įvesti nebuvo, o tiesiog buvo siekiama kontroliuoti bendrovės veiklos našumą ir išsiaiškinti, ar darbuotojai efektyviai ir kokybiškai atlieka savo funkcijas bei vadovaujasi pareigybinėmis instrukcijomis. Taigi, 2009-07-16 įsakymu patikslinus pareiginėje instrukcijoje aptartas darbo laiko normas dėl dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normų, ieškovės pareigos nepasikeitė - ji ir toliau liko Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialiste, dėl šio įsakymo nesikeitė nei jos atlyginimas, nei darbo funkcijos. Šiuo įsakymu buvo tik sukonkretintas ir suorganizuotas efektyvus darbo atlikimas, todėl teismo argumentas, jog keičiant tokio pobūdžio darbo sąlygas, ieškovė turėjo būti įspėta DK nustatyta tvarka ir turėjo būti pakeista jos darbo sutartis, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Darbo organizavimas yra neįmanomas be darbo matavimo. Darbas paprastai matuojamas laiko ir energijos sąnaudomis jam atlikti. Laiko norma yra nustatytos darbo laiko sąnaudos tam tikrai darbų apimčiai atlikti tam tikromis organizacinėmis ir techninėmis sąlygomis. Ieškovei buvo pateikiamos normuotos darbo užduotys, t. y. tam tikra nustatyta darbų sudėtis ir apimtis, kurią tam tikromis organizacinėmis ir techninėmis sąlygomis ji turėjo atlikti per tam tikrą laiką. Darbo proceso išskaidymas į sudedamąsias dalis (judesius, veiksmus, veiksmų kompleksus) yra viena svarbiausių priemonių, analizuojant darbo metodus, aiškinantis darbo našumo didinimo rezervus darbo vietoje, darbo normų nustatymo prielaida. Šiuo atveju bendrovėje ir buvo atliktas tyrimas, kiek laiko analogiškiems darbams atlikti reikia abonentų skyriaus technikei. Vėliau, atlikus ieškovės darbo dienos nuotraukas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, buvo patikrintas ir laiko normos nustatymo pagrįstumas ieškovės darbo vietoje. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sutartyje sulygtų darbo sąlygų pakeitimu, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą, nesikreipdamas į darbo ginčų komisiją (DK 295 str. 2 d. 1 p.). Tačiau iš byloje esančių įrodymų (t.1, b.l.110-113) matyti, jog pati ieškovė nemanė, kad darbdavio įsakymu jos darbo sąlygos buvo pakeistos, tiesiog nurodė argumentus, kad jos nuomone, įsakymu nustatytos laiko normos nėra pakankamos, vykdant darbines funkcijas;

102) drausminė nuobauda už aplaidžiai atliekamas darbines funkcijas ieškovei buvo paskirta pagrįstai. Ieškovė buvo supažindinta su patvirtintomis laiko normomis, tačiau 2009-07-16 pasirašė, kad su jomis nesutinka, nenurodydama darbdaviui jokių savo nesutikimo motyvų. Ieškovės prašymu bei tarnybos viršininkės 2009-07-21 tarnybinio pranešimo UAB „Kauno vandenys" generaliniam direktoriui „Dėl darbo dienos nuotraukos" pagrindu (t.1, b.l.100) 2009-07-21 atsakovo generalinis direktorius priėmė įsakymą dėl komisijos sudarymo vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto faktiškai atliekamam darbui nustatyti (t.1, b.l.102). 2009-07-28 komisija padarė išvadą, kad Tinklų cecho Vandens prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normos, patvirtintos 2009-07-16 įsakymu Nr. 2-58, efektyviai dirbant - įvykdomos. Komisija akte taip pat pažymėjo, kad dirbdama ieškovė atlieka daug neracionalių veiksmų, be to, komisija, stebėdama darbą, įvertino įvairius trukdžius ir optimizuotinus veiksmus, aiškinantis netinkamai užpildytas vietas, mažinančius darbo laiko panaudojimo efektyvumą, su šiomis išvadomis ieškovė 2009-07-30 buvo supažindinta. 2009-07-31 ieškovė buvo supažindinta su atsakovo 2009-07-30 reikalavimu pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimo (t.1, b.l.106), atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad ieškovė nerūpestingai atlieka darbo pareigas, tuo pažeidžiama darbo drausmė. 2009-07-31 paaiškinime ieškovė kaip ir ieškinyje tvirtina, kad jos pareigos nėra susiję su darbo ar išdirbio normomis, todėl darbdavys negali jų nustatyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ieškovės pareigybinėje instrukcijoje yra laiko apribojimai, t. y. pareigybinės instrukcijos II d. 8 p. numatyti reikalavimai iki 14 val. arba iki kito tarnybos viršininko nurodyto laiko (t.1, b.l.86) suvesti ir nuskenuoti vandens skaitiklių pastatymo - keitimo aktus. Ieškovei nesilaikant pareigybinėje instrukcijoje numatytų bei 2009-07-16 įsakymu Nr. 2-58 patvirtintų darbo laiko normatyvų, darbdavys ieškovei 2009-07-31 paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą. Ieškovei nesutikus su drausmine nuobauda, jos prašymu, laikantis visų LR DK numatytų reikalavimų buvo paskirta darbo ginčų komisija dėl atsakovo priimtų įsakymų panaikinimo. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovė 2009 m. liepos 27 - 30 dienomis nesilaikė nustatytų laiko normos reikalavimų. Darbo ginčų komisija 2009-08-26 posėdžio metu nusprendė, kad reikalinga sudaryti komisiją dėl ieškovės dviejų dienų darbo laiko fotografijos sudarymo (t.1, b.l.115-121). 2009-08-31 ieškovės Darbo dienos nuotraukos akte (t.1, b.l.127) yra pažymima, kad 2009-08-27 pateikta ieškovei darbo užduotis turėjo būti atlikta 13.00 val., o baigta 13.04 val.; 2009-08-28 darbo užduotis turėjo būti atlikta 12.00 val., o buvo baigta tik 12.57 val. Taip pat nustatyta, kad ieškovė be reikalo atlieka šiuos veiksmus: po keitimo ar pažeidimo akto įvedimo papildomai išjungia ir vėl įjungia programą; vandens skaitiklių markių ir numerių keitimo operaciją atlieka per keturis veiksmus, o ne per du, atlieka papildomą aktų rūšiavimą. 2009-09-02 Darbo ginčų komisija nusprendė: nepatenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti 2009-07-16 generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 2-58 „Dėl tinklų cecho Vandens apskaitos prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normos patvirtinimo"; nepatenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti 2009-07-31 įsakymą Nr. 3-250 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. V.“ (t.1, b.l.136142). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė nesugebėjo tinkamai ir laiku vykdyti jai pavedamų darbinių funkcijų. Ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji aplaidžiai, nerūpestingai ir nepagrįstai lėtai atliko jai pavedamas darbines užduotis. Darbdavio atliktų darbo dienų fotografijos rodo, kad ieškovė galėjo atlikti darbo užduotis darbdavio nurodytu laiku. Faktas, kad iki savo atostogų pradžios 2009-09-15 ieškovė sutvarkė visus dokumentus, rodo, jog ieškovė 2009 m. liepos mėnesį netinkamai vykdė savo darbines pareigas, ko pasėkoje tik didėjo netvarkomų dokumentų kiekis ir darbdavys buvo priverstas imtis veiksmų dėl ieškovės atliekamo darbo priežiūros. Dėl ieškovės netinkamai atliekamų pareigų kiti bendrovės darbuotojai taip pat negali laiku atlikti jiems pavedamų užduočių, darbovietėje atsiranda prastovos, dėl ko darbdavys be abejonės patiria nuostolius. LAT 2004-03-22 nutartyje Nr.3K-3-208 pažymėjo, kad: „Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. Taikydamas drausminio poveikio priemones ar paskatinimus, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į skatinamų ar baudžiamų darbuotojų darbą kaip teigiamą arba neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdžius. Kad toks darbuotojo vertinimas būtų efektyvus, būtina siekti, kad jis būtų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams, Tiek per griežtai, tiek per švelniai vertinant darbo drausmės pažeidimą, nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti." Atsižvelgdamas į tai, atsakovas skyrė ieškovei švelnesnę drausminę nuobaudą - papeikimą, tokiu būdu siekdamas paskatinti ieškovę atlikti darbus rūpestingiau ir laikantis numatytų darbdavio reikalavimų. Tačiau ieškovė nesistengė bendradarbiauti su darbdaviu ir bandyti atlikti darbus per nurodytus reikalavimus, o iš karto pradėjo kategoriškai teigti, kad tokie reikalavimai neįvykdomi, ko pasėkoje išreiškė kategorišką ne tik nesutikimą su nustatytais darbo reikalavimais, bet ir nedėjo pastangų tinkamai atlikti darbo funkcijas. Teismas nepagrįstai pasisako, kad byloje nėra pakankamai faktų apie tai, kad ieškovė netinkamai ir ne laiku atlikdavo jai paskirtas užduotis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neginčija fakto, kad ji laiku neatlieka darbų, priešingai ieškovė tikina, kad nustatyti laiko normatyvai nepriklauso nuo žmogiškojo faktoriaus ir nėra galimybės jų atlikti laiku. Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto faktiškai atliekamo darbo nustatymo akte buvo atsižvelgta į veiksnius, mažinančius darbo laiko panaudojimo efektyvumą. 2009-07-30 Tarnybiniame pranešime taip pat atsižvelgta į trukdžius apskaitos sistemoje. Ieškovės darbo dienos nuotraukos akte taip pat atsižvelgta į veiksnius, mažinančius darbo našumą, bei nustatyta, kad darbuotoja be reikalo atlieka eilę veiksmų, dirba lėtai (t.1, b.l.127). UAB „INFO-TEC" 2009-08-21 raštas Nr. I/9 048 bei 2009-09-02 raštas Nr.I/9 049 pagal užklausimą dėl dokumentų skenavimo ir verifikavimo darbų našumo (t.1, b.l.143-144), patvirtina, kad bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti laiko normatyvai yra įvykdomi ir protingi ieškovės atžvilgiu. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad darbuotoja, nevykdanti darbo užduočių nustatytomis laiko sąnaudomis, tinkamai vykdo savo darbines pareigas. Vadinasi, nustatytos darbo laiko normos ir jų įvykdymas priklauso tik nuo žmogiškojo faktoriaus, t.y. nuo žmogaus pastangų ir efektyvaus darbo. Darbo laiko normos yra nustatytos teisingai ir objektyviai įvertinus visus darbo našumą įtakojančius faktorius. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi pareigą supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Ginčo atveju mėnesio laikotarpyje atliktos ieškovės darbo dienos nuotraukos rodo, kad ieškovė iš esmės neatsižvelgė į jai jau nurodytus būdus, kaip galima optimizuoti darbo laiko panaudojimą, taigi, pati ieškovė nėra suinteresuota, kad jai pavestos darbinės užduotys būtų vykdomos laiku. Neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė buvo susitarusi su darbdaviu, kad tam tikras funkcijas (t.y. skaitiklių keitimo ir aktų suvedimą į „Navision" sistemą) ieškovė turėjo atlikti iki 14 val. Akivaizdu, kad tokios teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes būtent siekiant išvengti neaiškumo darbdavio ir darbuotojo santykiuose buvo priimtas 2009-07-16 įsakymas Nr. 2-58, ir tik nustačius teismui, kad toks įsakymas yra neteisėtas, būtų pagrindas teismui vadovautis tik ieškovės pareiginės instrukcijos nuostatomis. Ginčo atveju darbdavio įsakymas riboja tiek patį darbdavį - jis negali reikalauti, kad darbuotojas darbo dienos metu sutvarkytų neribotą kiekį dokumentų, bet tuo pačiu tokio įsakymo pagrindu darbdavys įgyja pagrindą konstatuoti, kad darbuotojas netinkamai atlieka jam pavestas darbines funkcijas. Teismo argumentas, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nenustačius ieškovės kaltės, nepagrįstas. Teismų praktikoje yra pažymima, kad DK nėra apibrėžta kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau DK 234 str. darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę, ką patvirtina atsakovo pateikiami įrodymai byloje. DK 228 str., reglamentuojančiame pagrindines darbuotojų pareigas, nustatyta, kad darbuotojas turi laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Tiek pareiginėje instrukcijoje, tiek 2009-07-16 įsakyme yra numatyti konkretūs darbdavio nurodymai darbuotojui, kurių ieškovė neatliko laiku ir tiksliai, t. y. savo tiesiogines darbines pareigas atliko aplaidžiai ir ne laiku, be to, ieškovė net nedėjo pastangų atlikti savo darbą pagal reikalavimus, dėl ko konstatuotina jos kaltė ir paskirta teisėta drausminė nuobauda – papeikimas;

113) teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės reikalavimo dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 2A-246/2009; LAT 2006-01-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-10/2006; LAT 2007-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2007; LAT 2006-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006; LAT 2009-02-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-26/2009; LAT 2009-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2009; LAT 2005-03-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-164/2005; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas, LAT 2006-10-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-540/2006; LAT 2007-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-364/2007; ir kt.). Neturtinė žala atlyginama, vadovaujantis CK 6.250 str. DK 250 str. taip pat numatyti atvejai, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Šioje byloje nepateikta jokių įrodymų ir nenustatyta, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teisėmis tinkamai organizuoti darbą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys atsižvelgė į visus ieškovės pašymus ir siekė objektyviai vertinti ieškovės atliekamų darbų trūkumus. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų dėl neteisėtos atsakovo veiklos, organizuojant darbus ar tiriant galimus darbo tvarkos pažeidimus, kas būtų galėję įtakoti ieškovės dvasinę būklę. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, pablogėjo jos reputacija, o atsakovas nėra geranoriškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, jo elgesys su ieškove yra neteisingas. Ieškovė tik ieškinyje teismui nurodo aplinkybes apie nepalankią darbinę atmosferą, kuri įtakojo jos atliekamas darbines funkcijas, tačiau šių aplinkybių nei savo 2009-07-31 paaiškinime, nei 2009-08-19 prašyme dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, nei Darbo ginčų komisijos posėdžių metu ji nenurodė. Todėl teigti, kad ieškovės atžvilgiu darbdavys veikė ar veikia neteisėtai ir toks veikimas ieškovei padarė neturtinę žalą, nėra pagrindo. Teismo paskirtas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis, konstatuojant tai, kad įmonės finansinė padėtis yra labai gera, nes įmonė gali sau leisti išleisti tokio dydžio sumą teisinei pagalbai apmokėti, yra taip pat nepagrįstas. LAT 2005-03-09 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-164/2005 išaiškinta, kad jeigu darbdavys be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala - fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. - tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. LAT pažymi, jog reikalavimas atlyginti neturtine žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl jų patirta neturtinė žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nekonstatavus darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, darbuotojui atsirasti neturtinė žala negali. Todėl atsakovas, norėdamas užtikrinti efektyvų ir kokybišką darbą, turėjo teisę organizuoti darbo tvarką, o nustatyti laiko standartai buvo vienas iš būdų nustatyti ir patikrinti darbuotojų darbo efektyvumą ir kokybę, todėl tai nebuvo normatyvai, dėl kurių turėjo būti keičiamos darbo sutartys. Taigi, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai ieškovė kaip darbo santykių subjektas, taip pat turėjo pareigą gerbti numatytas taisykles ir jas vykdyti sąžiningai, dėdama visas pastangas, tačiau to nevykdė, ko pasėkoje, atsakovas teisėtai paskyrė jai drausminę nuobaudą - papeikimą. Vadinasi, nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės šiuo atveju konstatuoti negalima, todėl neturtinės žalos atlyginimas paskirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, vadovaujantis LAT praktika, bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (LAT 2006- 01-04 nutartis civ. byloje Nr. 3 K-3-10/2006, LAT 2006-05-22 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-351/2006, LAT 2007-04-27 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-204/2007 ir kt.). Panevėžio apygardos teismo 2010-03-23 sprendimu civ. byloje 2A-28-198/2010 dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteista 1500 Lt, Vilniaus apygardos teismas 2010-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-168-567/2010 ieškovei dėl jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu neteisėtai paskirtų trijų drausminių nuobaudų (dėl šiurkštaus darbo pažeidimo) priteisė 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, LAT 2009-11-02 sprendimu ieškovui dėl netinkamai suforminto atleidimo iš darbo sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1000 Lt. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktiką, teismo paskirtas 5 000 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, o teismo pasisakymai apie ieškovo teisinių paslaugų kaštus yra nesusiję su byla ir nereikšmingi. Be to, atsižvelgiant į teismo argumentaciją dėl atsakovo turtinės padėties, darytina išvada, jog ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas baudiniu. Be to, visiškai nepagrįsti teismo argumentai dėl atsakovo negeranoriškumo ieškovės atžvilgiu, nes atsakovas net vykstant ginčui teisme, skyrė vienkartinę pašalpą ieškovei pagal 2010-01-27 jos prašymą dėl užtrukusios ligos (t.3, b.l.72). Todėl atsakovas niekada nebuvo ir nėra negeranoriškas ar neigiamai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, ieškovei kaip ir kitiems atsakovo darbuotojams, yra suteiktos vienodos sąlygos, t.y. jos atžvilgiu darbo sąlygos nėra specialiai bloginamos.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l.158-165) ieškovė G. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

131) sprendime pagrįstai nurodoma, jog darbo laiko norma laikytina viena iš darbo sutarties sąlygų, nes tokia norma nustatoma, kiek per tam tikrą laiko vienetą konkretus darbuotojas turi atlikti darbinių veiksmų (DK 95 str.). Ieškovės 2003-05-22 darbo sutartyje jokios darbo laiko normos nėra nustatytos, todėl nepakeitus darbo sutarties, darbo (išdirbio) normos ieškovei negalėjo būti nustatomos. Be to, ieškovė nėra susitarusi dėl darbo užmokesčio, kuris būtų siejamas su darbo (išdirbio) normomis. Akivaizdu, kad ginčijamu 2009-07-16 įsakymu buvo bandoma ieškovės darbą, jo laiką susieti su darbo (išdirbio) normomis, o reikalavimas vykdyti darbo sutartyje nenumatytas darbo (išdirbio) normas prieštarauja DK 119 str., nes iš ieškovės buvo reikalaujama atlikti darbo sutartyje nenumatytą darbą, saistomą laiko (tam nebuvo gautas joks ieškovės sutikimas). Vadovaujantis DK 120 str., atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygų. Jokios apskaitos specialistės darbo (išdirbio) normos nėra nustatytos ir įmonės kolektyvinėje sutartyje, nors, vadovaujantis DK 61 str. 2 d., 188 str. 2 d., tokios normos gali būti nustatomos tik įmonės kolektyvinėje sutartyje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 2-56 patvirtintos Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareiginės instrukcijos (t.1, b.l.39-41) 8.1. ir 8.2. punktai turėtų būti aiškinami kaip darbo laiko normatyvai. Be to, skunde teigiama, jog ieškovės darbo sutartyje yra nustatytas mėnesinis darbo užmokestis (laikinė apmokėjimo sistema), todėl nustatant darbo laiko normatyvus, nėra pažeidžiamos darbo sutarties sąlygos. Tačiau sutikti su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo, kadangi atsakovas akivaizdžiai painioja du skirtingus parametrus, t.y. laiko ir kiekio. Nei pareiginėje instrukcijoje, nei ieškovės darbo sutartyje nėra nustatytas konkretus kiekis darbų (dokumentų skaičius), kuriuos ieškovė turiu atlikti (sutvarkyti) per konkretų laiko vienetą arba iki tam tikros valandos. Šiuo atveju pareiginės instrukcijos 8.1., 8.2. punktai reiškia tik tai, jog ieškovė iki 14:00 val. turi vykdyti šiame punkte nurodytus darbus, tačiau koks kiekis šių darbų turi būti atliktas, nėra nustatyta. Ta pati išvada darytina ir darbo sutarties atžvilgiu, nes šioje darbo sutartyje yra tik nurodoma, kad darbo užmokestis mokamas už mėnesį, kurį vykdomos darbo funkcijos, tačiau vėlgi jokie konkretūs kiekiai atliktinų darbų nėra nustatomi. Tuo tarpu įvertinus 2009-07-16 įsakymo Nr. 2-58 teisines pasekmes ieškovės atžvilgiu, yra akivaizdu, jog šiuo įsakymu patvirtintų darbo laiko normų pagrindu buvo formuojamos ieškovės darbo užduotys, nustatant atliktiną darbų kiekį per konkretų laiko tarpą, t.y. tokiu įsakymu įvedama akivaizdi dienos darbo (išdirbio) norma, kurią ieškovė privalo įvykdyti (nors su darbdaviu jokių susitarimų, kurie jai nustatytų konkrečias darbo (išdirbio) normas, ieškovė sudariusi nebuvo). Vadinasi, įsakymu ieškovės atžvilgiu buvo nustatytas papildomas kiekybinis parametras, kuriam ieškovės sutikimas nebuvo gautas bei kuris prieštaravo tiek ieškovės darbo sutarčiai, tiek pareigybinei instrukcijai, tiek įmonės kolektyvinei sutarčiai. Akivaizdu, jog tam, kad ieškovės atžvilgiu būtų nustatytos darbo (išdirbio) normos, t.y. būtų taikomas 2009-07-16 įsakymas, turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas (darbo sutarties pakeitimas), kurio šiuo atveju nebuvo. Taigi, net nesigilinant į 2009-07-16 įsakymu patvirtintų laiko normų objektyvumą ir pagrįstumą, darytina išvada, jog įsakymu darbo laiko normos ieškovės atžvilgiu buvo nustatytos neteisėtai. Be to, laiko normos buvo nustatytos tokioms ieškovės darbo funkcijoms, kurios nemaža dalimi priklauso tik nuo kompiuterinės įrangos tinkamo veikimo, o ne nuo žmogiškojo faktoriaus. Kaip patvirtina 2009-07-15 Dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normos nustatymo aktas Nr. 37-44 (t.1, b.l.37-38), nustatant laiko normas, net nebuvo matuojamas laikas, reikalingas konkrečioms ieškovės darbo funkcijoms atlikti - t. y. sudaryta komisija, neatlikusi jokio konkrečiai ieškovės atliekamoms darbo funkcijoms reikalingo laiko skaičiavimo ir jos atliekamų darbo funkcijų stebėjimo, o remdamasi tik tariamai analogiškas darbo funkcijas atliekančio Abonentų skyriaus techniko stebėjimu, nustatė laiko normas, kurios buvo patvirtintos 2009-07-16 įsakymu. Pažymėtina, jog Abonentų skyriaus techniko atliekamos darbo funkcijos iš esmės skiriasi nuo ieškovės atliekamų darbo funkcijų, nes technikui nereikia aiškintis aktų neatitikimų, jų šalinti, suvedinėti pastatymo - keitimo aktų rankiniu būdu (taip pat ir pažeidimo aktų), t. y. technikas atlieka tik mechaninę skenavimo operaciją be jokių papildomų laikui imlių veiksmų. 2009-07-16 ieškovė buvo supažindinta su 2009-07-16 įsakymu Nr. 2-58 patvirtintomis tam tikrų jos darbo funkcijų atlikimo laiko normomis. Ieškovė iškart pastebėjo, kad jos yra akivaizdžiai per mažos ir neobjektyvios, ir jau 2009-07-17 pateikė prašymą Nr. 02 Vandens apskaitos prietaisų tarnybos viršininkei, kuriuo pareikalavo atlikti visos jos darbo dienos darbo laiko fotografiją, kad būtų nustatyta, ar laiko normos yra realiai įvykdomos. Tačiau 2009-07-20 Vandens apskaitos prietaisų tarnybos viršininkė V. S. savo rašytiniu paaiškinimu atsisakė atlikti ieškovės darbo dienos darbo laiko fotografiją. Atkreiptinas dėmesys, kad jau 2009-07-17 (praėjus tik vienai dienai nuo 2009-07-16 įsakymo Nr. 2-58 priėmimo) V. S. pateikė tarnybinį pranešimą atsakovo generaliniam direktoriui, kuriuo nurodė, kad nustatytomis laiko normomis ieškovė neatlieka savo darbo funkcijų ir paprašė spręsti ieškovės tinkamumo užimamoms pareigoms klausimą. Atsakovo generalinis direktorius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, 2009-07-21 įsakymu Nr. 2-59 sudarė komisiją, kuri turėjo patikrinti faktiškai atliekamą ieškovės darbą ir jo atitikimą 2009-07-16 įsakymu Nr. 2-58 patvirtintoms laiko normoms. Kaip patvirtina 2009-07-28 Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto faktiškai atliekamo darbo nustatymo aktas Nr. 37-45, komisija nustatė, jog 2009-07-16 įsakymu patvirtintos laiko normos yra įvykdomos. Tačiau su tokia komisijos išvada jokiu būdu negalima sutikti, nes (i) komisija neatliko jokios rimtos ieškovės atliekamų darbų analizės, nes laiko normų nustatymui teskyrė tik 1 valandą (per kurią objektyviai neįmanoma tinkamai nustatyti laiko normų) - t.y. ieškovės darbo funkcijos nebuvo stebimos visą darbo dieną; (ii) komisija skenavimui tepaėmė tik 10 įvadinių dviejų įrašų aktų - ir tokiu būdu be jokių išsamių stebėjimų nustatyta, kad laiko norma 2,5 min/1 vnt. yra pagrįsta; (iii) rankiniu būdu tepaimta 10 dviejų įrašų aktų - laikui imlesnis aktas buvo pakeistas kitu, padidintas TVS operacijų našumas 55 s. ir tokiu būdu taip pat be jokių išsamių stebėjimų nustatyta, kad laiko norma, t.y. 3 min/1 vnt. yra pagrįsta - tačiau pati komisija minimame akte pripažino ir užfiksavo, jog šiai darbo funkcijai atlikti reikia 3,5 min. Tokios aplinkybės patvirtina, kad 2009-07-16 įsakymu patvirtintos laiko normos yra nepagrįstos, per trumpos, nustatytos neatlikus konkrečių, išsamių ir objektyvių apskaičiavimų;

142) į ieškovės darbo pareigas (funkcijas) įeina ne tik dokumentų, nurodytų 2009-07-16 įsakyme, tvarkymas bet ir visa eilė kitų darbo pareigų (funkcijų), nurodytų atsakovo generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 2-56 patvirtintų „Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareiginės instrukcijos" 8 punkte, t.y. operatyviai išsiaiškinti atsiradusius skaitiklių duomenų netikslumus su Abonentų skyriaus apskaitos specialistais, tarnybos vandens skaitiklių remonto ir patikros grupės vyresniuoju meistru bei vandens skaitiklių keitimo grupės meistrais; pateikti kiekvieną dieną skaitiklių pastatymo - keitimo aktų kopijas Abonentų skyriaus apskaitos specialistams ir AB „Kauno energijai"; pateikti vandens skaitiklių pastatymo - keitimo aktų kopijas klientams prašant, atsiliepinėti telefonu ir ilgą laiką bendrauti su interesantais bei kt. 2009-07-16 įsakymu nustatant laiko normas šios kasdienės ieškovės pareigos į laiko normas įtrauktos nebuvo, o, sudarant ieškovės darbo užduotis, jos taip pat nevertintos (t.y. darbo užduotys sudaromos taip lyg ieškovė neturėtų vykdyti jokių kitų darbo funkcijų, išskyrus tas, kurioms 2009-07-16 įsakymu yra nustatytos laiko normos). Todėl akivaizdu, kad, nustatant laiko normas, ieškovei ne tik buvo įvestos darbo (išdirbio) normos, kurios objektyviai yra nepakankamos atitinkamiems darbams atlikti, bet nebuvo palikta laiko kitų ieškovei privalomų darbo pareigų (funkcijų) atlikimui;

153) 2009-08-27 ir 2009-08-28 buvo padarytos ieškovės darbo dienos darbo laiko fotografijos. Iš 2009-08-31 Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialistės G. V. darbo dienos nuotraukos akto (t.1, b.l.127) matyti, jog sudaryta komisija nustatė, kad 2009-08-27 savo darbo užduotį ieškovė įvykdė laiku, o 2009-08-28 darbo užduotį pavėlavo atlikti 57 min. Šios dvi darbo dienos darbo laiko fotografijos (t.1, b.l.130-135) akivaizdžiai įrodo atsakovo nesąžiningumą ir dvigubų standartų taikymą, nes: (i) atliekant 2009-08-27 darbo užduotį (kurią, kaip nurodyta akte, ieškovė atliko tinkamai ir laiku), ieškovė turėjo sutvarkyti 66 aktus ir tam buvo skirta 2,95 val., darbo užduotį ieškovė priėmė vykdyti 7:55 val. ir baigė vykdyti 13:04 val. Taigi šiuo atveju iš viso darbo laiko (5 val. 9 min.) atėmus pietų pertraukos laiką (45 min.) ir poilsio laiką (10 min.), išeina, kad visą užduotį ieškovė įvykdė per 4 val. 14 min. (4,23 val.), nors pagal darbo užduotį jai buvo skirtos 2,95 val. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tam, kad įvykdytų 2009-08-27 darbo užduotį, ieškovei buvo skirtas papildomas laikas, kuris sudaro net 1 val. 16 min. (1,26 val.). Tokiu būdu pati komisija, pripažindama, kad 2009-08-27 darbo užduotį ieškovė įvykdė laiku, konstatavo, jog tam, kad darbo užduotimi nustatyta norma būtų realiai įvykdoma, būtina suteikti papildomą laiką darbo užduočiai įvykdyti (šis laikas 2009-08-27 buvo suteiktas); (ii) atliekant 2009-08-28 darbo užduotį (kurią, kaip nurodyta akte, ieškovė atliko ne laiku), ieškovė turėjo sutvarkyti 60 aktų ir tam buvo skirta 2,73 val., darbo užduotį ieškovė priėmė vykdyti 7:58 val. ir baigė vykdyti 12:57 val. Taigi šiuo atveju iš viso darbo laiko (4 val. 59 min.) atėmus pietų pertraukos laiką (30 min.) ir poilsio laiką (10 min.), išeina, kad visą užduotį ieškovė įvykdė per 4 val. 19 min. (4,32 val.), nors pagal darbo užduotį ieškovei buvo skirtos 2,73 val. Tačiau šiuo atveju ieškovei nebuvo skirtas joks papildomas laikas darbo užduočiai atlikti ir komisija pripažino, kad ieškovė darbo užduoties neįvykdė. Tačiau jei 2009-08-28 darbo užduočiai įvykdyti būtų buvęs skirtas papildomas laikas (kaip tai buvo padaryta 2009-08-27 darbo užduočiai), ir šią užduotį ieškovė būtų spėjusi įvykdyti laiku; (iii) šios aplinkybės patvirtina, kad laiko normos, nustatytos konkrečioms ieškovės darbo pareigoms atlikti, nėra pagrįstos ir objektyvios, o atsakovas taikė dvigubus standartus - vieną dieną be jokio paaiškinimo suteikė papildomo laiko užduočiai įvykdyti ir nurodė, kad tokia užduotis yra įvykdoma per nustatytą laiką ir ieškovė ją sugebėjo įvykdyti, o kitą dieną joks papildomas laikas beveik tokios pačios apimties darbo užduočiai atlikti nebuvo suteikiamas ir buvo nurodyta, jog ieškovė nesugebėjo laiku įvykdyti įvykdomos normos; (iv) šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2009-08-27 papildomas laikas buvo suteiktas tam, kad nebūtų pagrindo laiko normas pripažinti neobjektyviomis ir nepagrįstomis, o 2009-08-28 būtų galima konstatuoti ieškovės darbo pareigų, nesilaikant nustatytų laiko normų, atlikimą. Tai akivaizdžiai įrodo 2009-08-27 ir 2009-08-28 ieškovės darbo dienos darbo laiko fotografijų neobjektyvumą ir nepagrįstumą (tuo tarpu atsakovo darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, šiomis darbo laiko fotografijomis vadovavosi);

164) 2009-07-16 įsakymas praktiškai buvo individualus, t.y. taikomas tik ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė buvo vienintelė Vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialistė, atliekanti darbo pareigas, kurioms taikomos 2009-07-16 įsakymu nustatytos laiko normos. Iš viso skyriaus tik vienos ieškovės atžvilgiu buvo skiriamos užduotys raštu. Todėl 2009-07-16 įsakymu tik ieškovei asmeniškai nustačius nepagrįstas ir objektyviai neįvykdomas laiko normas bei darbo užduotis iš visų skyriaus darbuotojų skiriant tik vienai ieškovei, buvo siekiama, kad ieškovė paliktų savo dirbamą darbą, t.y. daryti jai spaudimą ir sukurti priemones, kurios „įrodytų“ ieškovės tariamą netinkamą savo darbo pareigų (funkcijų) vykdymą;

175) tariamas ieškovės netinkamas darbinių pareigų vykdymas buvo užfiksuotas laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29, nurodant, kad ieškovė netinkamai įvykdė darbo užduotis 25/18, 25/19 ir 25/20. Tačiau šios darbo užduotys net objektyviai negalėjo būti įvykdomos per ieškovės darbo dieną. Pavyzdžiui, pagal darbo užduotį 25/20 ieškovė turėjo sutvarkyti viso 175 aktus per visą darbo dieną (t.y. per 8 val.) ir papildomai per dvi dienas (2009-07-30 - 31) likviduoti 593 dokumentų atsilikimą. Taigi, jei per visą dieną ieškovė turėjo sutvarkyti 175 dokumentus, vienam dokumentui ji turėjo skirti 2,74 min. dirbant 8 val. per dieną. Be to, darbo užduotis 25/20 buvo pateikta praėjus valandai nuo darbo pradžios, tą dieną kompiuterinė sistema buvo sutrikusi pusvalandžiui, ir jei ieškovė būtų skyrusi 30 min. akių poilsiui, tai visą 8 val. darbo dienos užduotį privalėjo atlikti per 6 val. Ieškovė 2009-07-27 - 2009-07-29 dienomis dirbo visą darbo laiką, nepažeisdama darbo laiko ir drausmės režimo. Darbo metu ji vykdė visas savo darbo pareigas, numatytas darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje. Drausminės tvarkos pažeidimą ieškovės atžvilgiu buvo galima konstatuoti tik nustačius jos kaltę dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo (DK 234 str.). Šiuo atveju jokios kaltės ieškovės atžvilgiu konstatuoti nebuvo galima. Ieškovei darbo drausmės nepažeidus, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti jai drausminę atsakomybę;

186) skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė savo darbo funkcijas vykdė nenašiai ir su nepateisinamu uždelsimu. Ieškovė, vykdydama savo darbines pareigas, visą laiką stengėsi kuo efektyviau ir našiau atlikti jai priskirtas darbines pareigas (atsisakydama net poilsio akims ir dalinai savo pietų pertraukos sąskaita). Atsakovas pateikė teismui 2009-12-02 Pažymą apie atliekamų darbų apimtis Nr. (17-11.21) 8-3322 (t.2, b.l.8), prie kurios pridėta 1 lentelė „Pakeistų ir įrengtų vandens skaitiklių duomenų lentelė" (t.2, b.l.9), kurioje nurodyti sutvarkytų duomenų kiekiai laikotarpiu nuo 2008-04 iki 2009-10. Pagal ieškovės atliktus paskaičiavimus akivaizdu, jog: (i) laikotarpiu nuo 2008-04 iki 2008-07, kai duomenis tvarkydavo 4 darbuotojai, vienas darbuotojas vidutiniškai per vieną darbo dieną sutvarkydavo 69 aktus; (ii) laikotarpiu nuo 2008-08 iki 2009-05, kai duomenis tvarkydavo 2 darbuotojai, vienas darbuotojas per vieną darbo dieną vidutiniškai sutvarkydavo 56 aktus; (iii) laikotarpiu nuo 2009-06 iki 2009-10, kai duomenis tvarkydavo tik 1 darbuotojas, t.y. ieškovė, per vieną darbo dieną būdavo vidutiniškai sutvarkomi 95 aktai. Šie duomenys patvirtina, kad likus dirbti vienai ieškovei, darbo našumas buvo ženkliai didesnis nei ankstesniais periodais, kai dirbo daugiau darbuotojų. O tai patvirtina, jog ieškovė kiek galėdama savo pietų pertraukos ir poilsio laiko sąskaita stengėsi įvykdyti kuo daugiau jai pavestų užduočių;

197) liudytoja apklausta atsakovo darbuotoja V. S. aiškiai patvirtino, jog aplinkybių, kad darbo metu ieškovė būtų užsiėmusi pašaliniais veiksmais, naudojusi darbo laiką kažkam kitam, o ne darbo funkcijoms atlikti, nustatyta nebuvo. Be to, atsakovas net nepasirūpino, kad ieškovė būtų laiku apmokyta tinkamai dirbti su kompiuterinėm sistemom. Į apmokymus buvo pasiųsta tik terminuotam laikui įdarbinta ieškovės buvusi kolegė, nors pati ieškovė ne kartą darbdavio reikalavo apmokyti ją tinkamai dirbti su darbo funkcijų atlikimui būtinomis kompiuterinėmis sistemomis. Darytina išvada, kad 2009-07-31 įsakymu Nr. 3-250 drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta neteisėtai, nes tam nebuvo jokių DK 234 str. nustatytų sąlygų;

208) teismas pagrįstai priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas baudiniu, o tik atliekančiu dalinės kompensacijos funkciją. Pas atsakovą ieškovė dirbo virš 33 metų. Per šį laikotarpį ji tinkamai atliko savo darbines pareigas ir stengėsi kuo labiau pateisinti savo darbdavio lūkesčius. Todėl tikėjosi, kad ir darbdavio požiūris į ją bus adekvatus. Tačiau 2009 birželio - rugsėjo mėnesiais atlikdama savo darbines pareigas, ieškovė patyrė itin didelį psichologinį spaudimą iš darbdavio pusės, kuris sukėlė jai gilią emocinę depresiją. Kiekvieną dieną darbo vietoje ji jautė dirbtinai sukeliamą įtampą, kai buvo nuolat terorizuojama patikrinimais ir stebėjimais bei priekaištais, kad nesugeba įvykdyti „realiai įvykdomų" darbo užduočių. Kiekvieną dieną ieškovė jautė, jog buvo nepageidaujama darbuotoja ir visos priemonės yra nukreiptos prieš ją tik tam, kad ji pati paliktų savo darbo vietą ar kad būtų sukurtas formalus pagrindas atleisti ją iš darbo. Darbdavio veiksmų sąlygoti faktoriai ieškovei sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, pasireiškiančius netikrumu dėl savo ateities, nuolatiniu giliu jaudinimusi dėl savo darbo vietos galimo praradimo, dėl darbe jaučiamos nuolatinės emocinės ir psichologinės įtampos. Visi šie veiksmai sukėlė ieškovei nuolatinę emocinę depresiją ir stresinę situaciją, ji negalėjo gyventi normalaus, įprasto gyvenimo, nuolat kentėjo ir nerimavo dėl savo ateities, negalėjo visų savo jėgų skirti tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Ieškovei nebuvo praktiškai suteikiamos jokios pagal kolektyvinę sutartį priklausančios pertraukos akių poilsiui, nuolat buvo reikalaujama, kad kuo skubiau, aukodama net ir poilsio laiką, ji vykdytų objektyviai neįvykdomas darbo užduotis. Galiausiai visi šie veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovei kilo didelių sveikatos problemų, susijusių su regėjimu - du mėnesius ji sirgo ir buvo nedarbinga (t.3, b.l.71), o galiausiai pati parašė prašymą išeiti iš darbo pagal įmonės reorganizacijos planą, kadangi dėl visų ginčų neturėjo pagrindo tikėtis praeiti atestaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog jau kitą dieną po to, kai buvo priimtas 2009-07-16 įsakymas, t.y. 2009-07-17, Vandens apskaitos prietaisų tarnybos viršininkė V. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog nustatytomis laiko normomis ieškovė neatlieka savo darbo funkcijų ir paprašė spręsti ieškovės tinkamumo užimamoms pareigoms klausimą. Toks „pareigingas operatyvumas", kai tik vieną dieną ieškovės atžvilgiu tebuvo taikomos nustatytos normos ir jau tą pačią dieną pasiūlyta svarstyti klausimą dėl ieškovės tinkamumo einamoms pareigoms, akivaizdžiai liudija neigiamą darbdavio nusistatymą ir siekį kuo greičiau visomis įmanomomis priemonėmis nutraukti darbo santykius su ieškove. Toks dirbtinis ir intensyvus spaudimas bei įtampos sukėlimas ir sąlygojo ieškovės patirtą neturtinę žalą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (LAT 2006-05-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-351/2006; LAT 2007-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-204/2007; LAT 2007-12-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-551/2007; LAT 2009-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-37/2009).

219) skunde nurodoma, jog ieškovei buvo skirta vienkartinė pašalpa pagal 2010-01-27 prašymą dėl užtrukusios ligos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios pašalpos skyrimas buvo darbdavio pareiga pagal įmonės kolektyvinę sutartį ir atsakovas privalėjo šią pareigą įvykdyti.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė atsakovo įmonėje dirbo nuo 1977-03-01 (t.1, b.l.15), nuo 2003-05-22 ieškovė buvo priimta dirbti UAB „Kauno vandenys“ personalo skyriaus ekonomiste, o nuo 2008-04-08 perkelta į Tinklų cecho Vandens apskaitos prietaisų tarnybos apskaitos specialisto pareigas (t.1, b.l.14-16). 2009-07-16 atsakovas generalinio direktorius įsakymu Nr. 2-58 patvirtino Tinklų cecho vandens apskaitos prietaisų tarnybos dokumentų skenavimo ir įkėlimo į duomenų bazes laiko normas (t.1, b.l.29-30). 2009-07-30 atsakovo administracijos atstovė V. S. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė 2009 m. liepos 27, 28 ir 29 dienomis neatliko jai pavestų užduočių iki normatyve jai nustatyto termino, nenori suprasti jai duodamo darbo esmės ir tikslų (t.1, b.l.53). Ieškovė 2009-07-31 parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka padariusi kokį nors pažeidimą (t.1, b.l.54). 2009-07-31 atsakovas paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą už aplaidžiai atliekamas darbines funkcijas (t.1, b.l.51-52). Ieškovė inicijavo darbo ginčą dėl įvestų normų ir paskirtos drausminės nuobaudos (t.1, b.l.18-21). 2009-09-02 Darbo ginčų komisija nusprendė ieškovės prašymų dėl 2009-07-16 atsakovo direktoriaus įsakymo Nr.2-58 panaikinimo ir 2009-07-31 paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo netenkinti (t.1, b.l.22-28).

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės atsakomybės principus ir darbo drausmės nustatymo procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

25Byloje ieškovas įrodinėjo, kad jo patikslintas ir nustatytas darbo režimas ieškovei buvo privalomas, jis atitiko tik įstatymo, tiek galiojančios darbo sutarties nuostatas, ieškovė patikslintą darbo tvarką pažeidė, tuo padarė darbo tvarkos pažeidimą, jis buvo užfiksuotas tinkamai ir pagrįstai, paskirta ieškovei drausminė nuobauda paskirta pagrįstai.

26Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija ir pateikto skundo motyvais nesutinka.

27Byloje nustatyta, kad 2009-07-16 įsakymu atsakovas siekė ieškovės darbo laiką susieti su darbo (išdirbio) normomis. Toks darbo sutarties pakeitimas vertintinas kaip esminis darbo sutarties pakeitimas ir tam reikalingas darbuotojos sutikimas (DK DK 120 str. 2 d., 188 str. 2 d.). Byloje duomenų, kad su ieškove dėl naujų darbo laiko normų taikymo buvo susitarta, atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovo pozicija dėl naujų darbo laiko normatyvų privalomumo ieškovei nepagrįsta.

28Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė nusižengė darbo tvarkai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas įrodinėjo, jog ieškovė kai kurias darbo funkcijas atliko nepakankamai greitai ar per lėtai, ieškovė nerūpestingai todėl atliko darbo pareigas, tuo buvo pažeidžiama darbo drausmė. . Tačiau iš pateiktų byloje duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo administracijos atstovai neužfiksavo, kad dėl ieškovės veiksmų darbe atsakovo įrodinėjamu laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29 būtų atsiradę kokie tai žalingi padariniai ar pasekmės. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai, ar neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas neįrodė, kad ieškovė neatliko (netinkamai atliko) jai pavestas darbines funkcijas ir kad dėl jo veiksmų darbdaviui kilo žalingi padariniai (LR DK 234 str., LR CPK 178 str.).

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai priteisė ieškovei 5000 lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas baudiniu, o tik atliekančiu dalinės kompensacijos funkciją. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pas atsakovą ieškovė dirbo virš 33 metų. Per šį laikotarpį ji tinkamai atliko savo darbines pareigas ir stengėsi kuo labiau pateisinti savo darbdavio lūkesčius. Todėl tikėjosi, kad ir darbdavio požiūris į ją bus adekvatus. Tačiau 2009 birželio - rugsėjo mėnesiais atlikdama savo darbines pareigas, ieškovė patyrė itin didelį psichologinį spaudimą iš darbdavio pusės, kuris sukėlė jai gilią emocinę depresiją. Kiekvieną dieną darbo vietoje ji jautė dirbtinai sukeliamą įtampą, kai buvo nuolat techninėmis priemonėmis stebima, tikrinama, jai buvo priekaištaujama, reikalaujama pasiaiškinti. Atkreiptinas dėmesys, jog jau kitą dieną po to, kai buvo priimtas 2009-07-16 įsakymas, t.y. 2009-07-17, Vandens apskaitos prietaisų tarnybos viršininkė pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog nustatytomis laiko normomis ieškovė neatlieka savo darbo funkcijų ir paprašė spręsti ieškovės tinkamumo užimamoms pareigoms klausimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog darbdavio veiksmų sąlygoti faktoriai ieškovei sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, pasireiškiančius netikrumu dėl savo ateities, nuolatiniu giliu jaudinimusi dėl savo darbo vietos galimo praradimo, dėl darbe jaučiamos nuolatinės emocinės ir psichologinės įtampos. Visi šie veiksmai galėjo realiai sukelti ir sukėlė ieškovei nuolatinę emocinę depresiją ir stresinę situaciją, ji negalėjo gyventi normalaus, įprasto gyvenimo, nuolat kentėjo ir nerimavo dėl savo ateities, negalėjo visų savo jėgų skirti tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Byloje yra duomenų, kad ieškovei kilo didelių sveikatos problemų, susijusių su regėjimu - du mėnesius ji sirgo ir buvo nedarbinga (t.3, b.l.71), o galiausiai pati parašė prašymą išeiti iš darbo pagal įmonės reorganizacijos planą, kadangi dėl visų ginčų neturėjo pagrindo tikėtis praeiti atestaciją ir toliau dirbti pas atsakovą. Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (LAT 2006-05-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-351/2006; LAT 2007-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-204/2007; LAT 2007-12-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-551/2007; LAT 2009-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-37/2009). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

30Teisėjų kolegija laiko, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą panaikinti atsakovo direktoriaus 2009-07-16 įsakymą, kuriuo nustatytos darbo laiko normos. Darbdavys, organizuodamas darbo tvarką įmonėje gali atlikti įvairius skaičiavimus, tame tarpe ir skaičiuoti, kiek laiko darbuotojams užtrunka vienokių ar kitokių darbinių funkcijų atlikimas, o toks normų nustatymas netampa privalomu darbuotojui, kol nėra atskirai susitariama, kad nustatytos normos taps konkretaus darbuotojo darbo sutarties dalimi, viena iš darbo sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai sprendė, jog atsakovo direktoriaus 2009-07-16 įsakymas nedaro jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl jį naikinti ieškinyje nurodomais motyvais ir pagrindais nėra tikslinga.

31Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str.).

32Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

33Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

34Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35

36apeliacinį skundą atmesti.

37Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti G. V. (a.k( - ) iš UAB „Kauno vandenys“ (į.k.132751369) 1400 lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė G. V. ieškiniu (t.1, b.l.3-10) prašė... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-19 sprendimu (t.3, b.l.131-135)... 5. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad 2009-06-29... 6. Teismas atmetė ieškovės prašymą panaikinti atsakovo direktoriaus... 7. Ieškovės prašymą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas... 8. Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.145-154) atsakovo UAB „Kauno vandenys“... 9. 1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju buvo būtinas atskiras... 10. 2) drausminė nuobauda už aplaidžiai atliekamas darbines funkcijas ieškovei... 11. 3) teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l.158-165) ieškovė 13. 1) sprendime pagrįstai nurodoma, jog darbo laiko norma laikytina viena iš... 14. 2) į ieškovės darbo pareigas (funkcijas) įeina ne tik dokumentų, nurodytų... 15. 3) 2009-08-27 ir 2009-08-28 buvo padarytos ieškovės darbo dienos darbo laiko... 16. 4) 2009-07-16 įsakymas praktiškai buvo individualus, t.y. taikomas tik... 17. 5) tariamas ieškovės netinkamas darbinių pareigų vykdymas buvo užfiksuotas... 18. 6) skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė savo darbo funkcijas vykdė... 19. 7) liudytoja apklausta atsakovo darbuotoja V. S. aiškiai... 20. 8) teismas pagrįstai priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos... 21. 9) skunde nurodoma, jog ieškovei buvo skirta vienkartinė pašalpa pagal... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė atsakovo... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 25. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad jo patikslintas ir nustatytas darbo režimas... 26. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija ir pateikto skundo motyvais... 27. Byloje nustatyta, kad 2009-07-16 įsakymu atsakovas siekė ieškovės darbo... 28. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai... 30. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą... 31. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 32. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė... 33. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos jos... 34. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 35. ... 36. apeliacinį skundą atmesti.... 37. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti G. V. (a.k( - ) iš UAB...