Byla 2A-598-372/2013
Dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė padalijimo bei atsakovo priešieškinį

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-489-79/2013 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė padalijimo bei atsakovo priešieškinį.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė V. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės V. G. ir atsakovo A. G. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po ištuokos palikti ieškovei ,,G.“ pavardę; 3) nepilnametės dukters U. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove – V. G.; 4) iš atsakovo A. G. dukrai priteisti 500 Lt išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės; 5) nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį A. G. bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje, penktadienį pasiima dukrą iš vaikų darželio ir parveža ją į V. G. gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val.; kitą laiką dukra rūpinasi ir kartu su ja gyvena mama V. G.; 6) priteisti ieškovei sodo valdą, esančią ( - ), 0,0830 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbini), sodo namelį, kurio baigtumas 74 proc., unikalus Nr. ( - ), bendros 138000Lt vertės; 7) atsakovui iš ieškovės priteisti 30656 piniginę kompensaciją už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą ir nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 6 mėnesių terminą kompensacijos sumokėjimui; 8) ieškovei priteisti: automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. ( - ) - 4300 Lt vertės, šaldiklį - 450 Lt vertės, komodą - 200 Lt vertės, ½ dalį EASTCON puodų rinkinio - už 228,85 Lt vertės, sofą-lovą - 150 Lt vertės, stalo įrankių komplektą - 120 Lt vertės, virtuvės kombainą - 200 Lt, skalbimo mašiną - 800 Lt, dujinę viryklę, sekciją- 450 Lt vertės; 9) atsakovui priteisti: automobilį Audi 80, v/n ( - ) 900 Lt vertės, miegamojo baldus - 700 Lt vertės, žoliapjovę - 700 Lt, dviratį - 250 Lt, stalo įrankių komplektą - 150 Lt, ½ dalį EASTCON puodų rinkinį - 228,85 Lt, grotuvą - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalą - 100 Lt, mikrobangų krosnelę - 50 Lt, šaldytuvą - 600 Lt vertės; 10) pripažinti SEB banko kreditą pagal 2009-04-30 sutartį Nr. ( - ) solidaria atsakovo ir ieškovės prievole; 11) įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį grąžinti atsakovui jo sumokėtas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos SEB bankui įmokas pagal 2009-04-30 kredito sutarties Nr. ( - ) sąlygas; 12) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka faktiškai iširo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl atsakovo kaltės, t. y., kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę vaiko akivaizdoje. Jie kartu nebendrauja ir nebetvarko bendro ūkio, gyvena atskirai, nebesirūpina vienas kitu, ir nebesiekia santykių pagerėjimo. Nurodė, kad atsakovas gera valia dukrai išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgytas šis nekilnojamasis turtas: 2009-05-12 buvo nupirktas už 170 000 litų 0,0830 ha žemės sklypas esantis (duomenis neskelbtini), unikalus numeris ( - ), 37100 vidutinės rinkos vertės, sodo namelis, kurio baigtumas yra 74 procentai, esantis ( - ) unikalus numeris: ( - ), 96300 litų vidutinės rinkos vertės, grynais buvo sumokėta 90 000 litų, iš banko pasiskolino 80 000 litų, už žemės sklypą ir sodo namelį šalys sumokėjo 170 000 litų. Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgytas šis kilnojamasis turtas: automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. ( - ), pagamintas 1998-01-20, už 4300 litų, automobilis Audi 80 už 900 litų, žoliapjovė už 700 litų, dviratis už 250 litų, įrankių lagaminas už 150 litų, puodų rinkinys Eastcon už 2700 litų, miegamojo komplektas už 700 litų, grotuvas už 150 litų, kompiuteris už 50 litų, kompiuterio stalas už 100 litų, staliukas už 20 litų, virtuvės įranga- šaldytuvas, dujinė plytelė, mikrobangų krosnelė ir spintelės už 550 litų, virtuvės stalas ir 4 kėdės už 170 litų, skalbimo mašina už 800 litų, šaldikliai už 450 litų, komoda už 200 litų, elektrinis radiatorius už 80 litų, lyginimo lenta už 20 litų, lygintuvas (laidynė) už 70 litų, įrankių lagaminas už 15 litų, sekcija už 450 litų, kompiuteris už 900 litų, sofa- lova už 150 litų, virtuvinis kombainas už 200 litų. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su atsakovu turi 77464 Lt kreditą SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. ( - ).

7Atsakovo A. G. atstovas advokato padėjėjas S. Š. nurodė, kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Teismui pateiktu atsiliepimu ir priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes - ,,G.“ ir ,,G.“; 3) nepilnametės dukters U. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi U. G. tokią tvarką: a) atsakovas A. G. turi teisę antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti su savimi nepilnametę dukrą U. G. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val.; b) atsakovas kiekvieną kalendorinę vasarą 30 dienų terminui turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą U. G.; c) atsakovas turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą U. G., kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki sekančių metų sausio 3 d. 18 val.; 5) priteisti atsakovui visą nekilnojamąjį turtą - 0,0830 ha dydžio žemės sklypą, esantį( - ), unikalus Nr. ( - ) ir sodo namelį, esantį( - ), unikalus Nr. ( - ), bendra nekilnojamojo turto vertė 170 000 Lt; 6) priteisti atsakovui automobilį Audi 80 už 900 Lt, žoliapjovę - 700 Lt; dviratį - 250 Lt; stalo įrankių komplektą - 150 Lt; miegamojo baldus - 700 Lt; staliuką - 20 Lt; virtuvės įrangą - 720 Lt; sekciją - 450 Lt; sofą-lovą - 150 Lt; komodą - 100 Lt; skalbimo mašiną - 600 Lt, nešiojamąjį kompiuterį - 900 Lt; 7) priteisti ieškovei automobilį Renault Scenic už 4448,85 Lt, puodų rinkinį - Eastcon 2700 Lt, šaldiklį - 450 Lt, elektrinį radiatorių - 80 Lt, lyginimo lentą - 20 Lt, lygintuvą (laidynę) - 70 Lt, fotoaparatą - 150 Lt, stalo įrankių komplektą - 150 Lt, virtuvės kombainą - 200 Lt, grotuvą - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalą - 100 Lt; 8) priteisti atsakovui prievolę pagal SEB banko kredito sutartį Nr. ( - ) sumokėti 77464,85 Lt skolą; 9) priteisti ieškovės ir atsakovo dukrai U. G. 300 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. G.; 10) priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 50 000 Lt dydžio kompensacijos, mano, kad ieškovė apskritai neturi teisės į jokią kompensaciją, kadangi finansiškai neprisidėjo prie namų valdos įsigijimo ir išlaikymo, mokant kredito įmokas. Atsakovas tai pat teigia, kad ieškovei V. G. siekiant gauti kompensaciją už turtą, ji turėtų tinkamai ir pagrįstai įrodyti, kad prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto pirkimo, remonto ar išlaikymo savo lėšomis, kurių dydis būtų lygus tam tikrai prašomos priteisti nuosavybės daliai. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pageidavimais priteisti kilnojamąjį turtą - namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, baldus ir kita. Jo teigimu, ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydama nerealiai mažą automobilio ,,Renault Scenic“ kainą (900 Lt), taip akivaizdžiai siekdama gauti didesnę dalintino turto dalį.

9Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

10Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartį su banku yra solidarios (CK 3.109 str.). Pažymėjo, jog santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kreditorius neprieštaravo, kad bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas tik ieškovei arba tik atsakovui, ar būtų padalintas ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise kitokiomis dalimis. Tačiau bankas prieštarauja, kad bankui įkeistas turtas (visą ar jo dalį) būtų priteistas nepilnamečiam vaikui, kaip išlaikymas turtu ir/ar šiam turtui nustatyta uzufrukto teisė.

11II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

12Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) santuoką, tarp atsakovo A. G. ir ieškovės V. G. įregistruotą ( - ), įrašo Nr. ( - ) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko ,,G.“ pavardę; 2) nekilnojamąjį turtą žemės sklypą (unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr. ( - )), ( - ) 0,0830 ha, esantį ( - ), pastatą-sodo namelį (unikalus Nr.( - )) nebaigtą statyti, rinkos kaina 138000 Lt įregistruotą V. G. ir A. G. vardu kaip bendrąją jungtinę nuosavybę padalijo po ½ idealiąją dalį kiekvienam ir pinigine išraiška šio turto tenka po 69000 Lt; 3) kreditorinį įsiskolinimą kreditoriui AB SEB pagal 2009-04-30 būsto kredito sutartį Nr.( - ), kurio likutis 2013-03-27 dienai buvo 22194,38 Eur nustatė solidaria V. G. ir A. G. prievole; 4) padalino V. G. ir A. G. kilnojamąjį turtą ir priteisė: a) V. G. automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. ( - ) 4300 Lt, šaldiklį - 450 Lt, elektrinį radiatorių - 80 Lt, lyginimo lentą - 20 Lt, lygintuvą - 70 Lt, komodą - 200 Lt, įrankių lagaminą - 150 Lt, sekciją - 450 Lt, kompiuterį - 900 Lt, sofą-lovą - 150 Lt, virtuvės kombainą - 200 Lt, puodus ,,Eastcon“ - 2700 Lt, viso kilnojamo turto už 9670 Lt; b) A. G. priteisė automobilį AUDI 80 už 900 Lt, žoliapjovę - 700 Lt, dviratį - 250 Lt, stalo įrankių komplektą -150 Lt, miegamojo baldus - 700 Lt, staliuką - 20 Lt, grotuvą - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalą - 100 Lt, virtuvės įrangą - 550 Lt, virtuvės stalą ir 4 kėdės - 170 Lt, skalbimo mašiną - 800 Lt, viso kilnojamo turto už 4540 Lt; 5) nepilnamečio vaiko U. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. G. ; 6) nustatė atsakovui A. G. tokią bendravimo su dukra U. G. tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį- penktadienį A. G. pasiima dukrą iš vaikų darželio iki 17 val. ir grąžina V. G. sekmadienį iki 17 val. A. G. kiekvieną kalendorinę vasarą 30 dienų turi teisę pasiimti su savimi dukrą U. G., suderinęs šį laiką su motina V. G.. Kiekvienų porinių metų gruodžio 23 dieną nuo 12 val. A. G. pasiima dukrą U. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją motinai V. G. sekančių metų sausio 3 d. iki 18 val.; 7) priteisė iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai U. G. po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2013-04-22 iki jos pilnametystės. Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną V. G.; 8) priteisė iš A. G. 1350,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 9) priteisė iš V. G. ir A. G. po 13,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

13Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, šalių paaiškinimus, išklausęs liudytojos parodymus, sprendė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas nulėmė santuokos iširimą, todėl vadovaudamasis CK 3.61 str. 2 d. pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus sprendė, kad patenkinti šalių reikalavimą priteisiant vienam kuriam visą nekilnojamą turtą – sodo namelį ir žemės sklypą nėra pagrindo. Teismas įvertino tai, kad šalių dalijamas sodo namelis nėra gyvenamoji patalpa, jo baigtumas 74 proc., todėl ieškovės motyvą, kad jai bus geros sąlygos gyventi su vaiku laikė nepagrįstu.

15Teismo nuomone, nors ieškovė ir atsakovas nenurodė, kad nekilnojamas turtas būtų dalijamas po ½ idealiąją dalį, tačiau laikė, kad tai būtų alternatyvus šalių, tuo pačiu ir vaiko teisėtų interesų gynimo būdas, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

16Teismas nurodė, kad šalys nepateikė įrodymų už kokias sumas įgyti jų kilnojami daiktai, kokiu pagrindu ieškovė mažino prašomo dalinti turto vertę, todėl teismas, dalindamas šalių įgytą kilnojamąjį turtą rėmėsi pradine kilnojamųjų daiktų verte pagal pateiktą pirmąjį ieškinį.

17Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendė, kad 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, visapusiškai patenkins nepilnamečio vaiko poreikius.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

19Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

211) Teismas pažeidė LR CPK 377 str., 42 str., 141 str. nuostatas, kurios numato šalies teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes priėmęs ieškovės V. G. patikslintus ieškinius nagrinėjo ir sprendime pasisakė tik dėl pradinio ieškinio reikalavimų.

222) Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir be jokių argumentų ir įrodymų pripažino ir ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės neištikimybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės.

233) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nekilnojamas turtas – sodo namelis, kurio baigtumas 74 proc., nėra gyvenamoji patalpa ir turtą priteisė lygiomis dalimis. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p. nuostatas. Be to, teismas padalindamas sodo namelį lygiomis dalimis neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė su dukra negalės ramiai gyventi viename name kartu su atsakovu, nes pastarasis naudoja smurtą prieš ieškovę.

244) Apeliantės nuomone, teismas, padalindamas kilnojamąjį turtą, pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, nes savo nuožiūra padalijo nelygiomis dalimis turtą, neatsižvelgdamas į teismų praktiką dėl dalinamo turto vertės nustatymo santuokos nutraukimo bylose.

255) Teismas, priteisdamas iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį tik 400 Lt pablogino vaiko padėtį, nes atsakovas paskutinio teismo posėdžio metu sutiko dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį po 500 Lt. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovė turi teikti didesnį išlaikymą dukrai nei atsakovas (minimali alga – 1000 Lt, atsakovui priteista mokėti 400 Lt, tuomet ieškovei tektų skirti 600 Lt).

26Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė ir įvertino visas paskutinių ieškovės reikalavimų pateiktas esmines bylos aplinkybes ir vertino būtent paskutinio procesinio dokumento reikalavimus. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai pritaikė ir materialinės teisės normas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, kadangi abu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu kaltino vienas kitą neištikimybe, santuokinių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo manymu, šioje byloje abiejų sutuoktinių kaltė turėtų būti preziumuojama pagal CK 3.60 str. 3 d. Atsakovas sutinka su teismo pozicija dėl sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo. Ieškovė byloje neįrodinėjo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra gyvena kartu su kitu asmeniu, atskirai nuo tėvų ir nuo atsakovo. Nurodė, jog neprieštarauja dėl teismo priteisto 400 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

28ir teisiniai argumentai

29 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

31Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė V. G. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

32Dėl nekilnojamojo turto

33CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalinimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti dalinamas natūra. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, kad teismas nesprendė, ar su smurtautoju atsakovu įmanoma gyventi viename būste. Kolegija pripažįsta, kad sprendime ši aplinkybė neišnagrinėta, tačiau ją galima išspręsti apeliacine tvarka. Byloje teismui buvo pateiktas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis, kuriuo atsakovui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (1 t., b. l. 30-31). Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-03 atsakovas panaudojo prieš ieškovę smurtą, tačiau leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš ieškovę daugiau kartų, byloje nėra. Kolegijos nuomone, nekilnojamąjį turtą sodo namą su žemės sklypu padalinus pagal ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natūra principas, nes santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą sodo namą su žemės sklypu priteisus ieškovei, o atsakovui - piniginę kompensaciją, faktiškai atsakovas liktų visiškai be gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybę esantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, pagrįstai atsižvelgė ir į šalių kreditoriaus interesus šioje byloje, kadangi pareiga mokėti paskolą už nekilnojamąjį turtą sodo namą su žemės sklypu šalims išlieka solidari. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir vadovaudamasis įstatymu laikėsi sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo, kadangi ieškovė byloje neįrodinėjo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant nesklandumams šalims naudojantis padalintu nekilnojamuoju turtu, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

34Dėl vaiko išlaikymo

35Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Paprastai laikoma, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau šiuo atveju privalu išsiaiškinti, kokia suma vaiko išlaikymui būtų optimali ir protinga.

36Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 ).

37Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kaip matyti iš teismui pateiktos U. G. poreikių lentelės, apeliantė kiekvienam mėnesiui skaičiuoja būsto išlaidas (2 t., b.l.17). Kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti įskaitomos į vaiko poreikių skaičiuotę. Taip pat pripažintina, kad vaikas neprivalo atlyginti močiutės būsto išlaidų (2 t., b.l.3-9). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko išlaikymui iš atsakovo skyrė 400 Lt. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, todėl 800 Lt periodinė kasmėnesinė išmoka tokio amžiaus vaikui turi būti pakankama. Šalių dukrai yra tik 5 metai. Jokių specialių poreikių ji neturi (pvz., nebūtinos išlaidos gydymui, reabilitacijai). Per bylos nagrinėjimo laiką apeliante pateikė tik vieną įrodymą apie vaiko susirgimą (2 t., b.l.114). Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas sutiko mokėti po 500 Lt vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuota atsakovo pozicija mokėti po 300 Lt (2 t., b.l.137). Dėl protokolo ieškovė pastabų nerašė (CPK 171straipsnis), todėl darytina išvada, kad jame užfiksuoti atsakovo paaiškinimai yra pagrįstai laikytini įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

38Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

39CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.

40Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

41Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė tai, jog šalys nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam, šeimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, nuostatos kartu tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, spręsti bendrai svarbius šeimos gyvenimo klausimus. Ieškovė kaltina atsakovą tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu, o atsakovas nurodė, kad ieškovė pati išprovokuodavo netinkamą atsakovo elgesį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-03 atsakovas panaudojo prieš ieškovę smurtą, tačiau leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas daugiau kartų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad fizinis smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, tačiau su tuo, kad atsakovo panaudotas smurtas prieš ieškovę lėmė šalių santuokos nutraukimą, teisėjų kolegija nesutinka. Aplinkybė, jog atsakovas vieną kartą pavartojo smurtą prieš ieškovę, kai šalys konfliktavo ilgą laiką iki ieškovės išėjimo iš namų, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti dėl abiejų šalių kaltės. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktų iš atsakovui priklausančio telefono R. J., R. J. mamai siųstų trumpųjų žinučių turinio matyti, kad atsakovas A. G., būdamas santuokoje, pripažino meilę kitai moteriai (2 t., b. l. 156-181). Atsakovo A. G. neištikimybės faktą patvirtina ir 2012-08-08 Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinys (2 t., b. l. 85-86). Kolegijos vertinimu, toks atsakovo ilgesys, kai jis būdamas santuokoje viešai pripažįstą meilę kitai moteriai, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir parodo sutuoktinio pareigų pažeidimą. Tuo tarpu jokių patikimų įrodymų, kad dėl ieškovės kaltės būtų atsiradęs pagrindas pripažinti ją kalta dėl santuokos iširimo, nepateikta. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. Atsižvelgusi į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės.

42Dėl kilnojamojo turto

43Apeliantė V. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padalindamas kilnojamąjį turtą, pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, nes savo nuožiūra nelygiomis dalimis padalijo sutuoktinių kilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos nuomonė, ieškovės pozicija dėl per neva mažai ieškovei atitekusio kilnojamojo turto yra visiškai nepagrįsta. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškovei V. G. teko didesnė turto dalis ir taip pat vadovaujantis šalių interesų pusiausvyra jai atiteko didesnė būtent jos prašyto turto dalis. Nekilnojamojo turto kainas nurodė pati ieškovė, su nurodytomis turto kainomis sutiko (2 t., b. l. 81-82). Atsakovas su ieškovės nurodytomis nekilnojamojo turto kainomis sutiko, už ieškovei atitekusią didesnę kilnojamojo turto dalį kompensacijos atsakovas neprašė.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1223,00 Lt, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 189). Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinas 144 Lt žyminis mokestis, likusi 1079 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės valstybei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1600,00 Lt (2 t., b. l. 202). Vertindama atsakovo turėtas išlaidas, kolegija vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta suma yra protinga ir sąžininga. Atsižvelgiant į tai, kad iš keturių apeliacinio skundo reikalavimų buvo tenkintinas tik vienas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1200 Lt išlaidos advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Nutarė

47Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti ir santuoką, sudarytą tarp atsakovo A. G. ir ieškovės V. G., įregistruotą ( - ), įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovo A. G. kaltės.

48Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš V. G. (a. k. ( - ) 1079 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

50Priteisti iš A. G. (a. k ( - ) 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

51Priteisti iš V. G. (a. k. ( - ) atsakovui A. G. (a. k ( - ) 1200 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė V. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir... 6. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka faktiškai iširo nuo 2012 m.... 7. Atsakovo A. G. atstovas advokato padėjėjas S. Š. nurodė, kad su ieškiniu... 8. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 50 000 Lt... 9. Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 10. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutuoktinių... 11. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir... 13. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, šalių paaiškinimus,... 14. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus sprendė, kad patenkinti šalių... 15. Teismo nuomone, nors ieškovė ir atsakovas nenurodė, kad nekilnojamas turtas... 16. Teismas nurodė, kad šalys nepateikė įrodymų už kokias sumas įgyti jų... 17. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 21. 1) Teismas pažeidė LR CPK 377 str., 42 str., 141 str. nuostatas, kurios... 22. 2) Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir be jokių argumentų ir... 23. 3) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nekilnojamas turtas – sodo... 24. 4) Apeliantės nuomone, teismas, padalindamas kilnojamąjį turtą, pažeidė... 25. 5) Teismas, priteisdamas iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį tik 400... 26. Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 28. ir teisiniai argumentai... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų... 32. Dėl nekilnojamojo turto... 33. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 34. Dėl vaiko išlaikymo... 35. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu... 36. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui... 37. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę... 38. Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ... 39. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti... 40. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant... 41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl... 42. Dėl kilnojamojo turto... 43. Apeliantė V. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 45. Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl... 48. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti iš V. G. (a. k. ( - ) 1079 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 50. Priteisti iš A. G. (a. k ( - ) 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 51. Priteisti iš V. G. (a. k. ( - ) atsakovui A. G. (a. k ( - ) 1200 Lt išlaidas...