Byla e2A-996-232/2016
Dėl pažeistų teisių gynimo ir dokumentų išreikalavimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams N. M., UAB „Markes“ dėl pažeistų teisių gynimo ir dokumentų išreikalavimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti iš atsakovų UAB „Markes“ ir N. M. UAB „Markes“ akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos 2012 07 23 tarp šalių N. M. ir N. M. originalus bei įpareigoti atsakovą N. M. grąžinti ieškovui visus penkiolika N. M. pasirašytų popieriaus lapų originalus nepriklausomai ar jie yra tušti ar ant jų yra įrašytas koks nors tekstas; pripažinti akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją.

5Nurodė, kad ieškovas 2005-02-17 steigimo aktu įsteigė UAB "Markes". 2005-03-02 UAB "Markes" buvo įregistruota juridinių asmenų registre. Ieškovas buvo vienintelis "Markes" akcininkas. 2005-02-25 steigiamojo akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 1 ieškovas, vienintelis "Markes" akcininkas, "Markes" direktoriumi paskyrė atsakovą N. M.. Atsakovas yra ieškovo sūnus. Ieškovas su atsakovu ketino bendrai vystyti verslą. Ilgainiui ieškovo ir atsakovo santykiai pablogėjo. Atsakovas ieškovo nebeinformuodavo apie įmonės veiklą. 2012-10-11 ieškovas sužinojo, kad nebėra "Markes" akcininkas, o vienintelis "Markes" akcininkas yra atsakovas. Ieškovas buvo vienintelis "Markes" akcininkas nuo 2005-03-02 iki 2012-09-04. Nuo 2012-09-04 vieninteliu "Markes" akcininku yra įregistruotas atsakovas. Ieškovas, siekdamas išvengti teisminių ginčų su sūnumi ir išspręsti klausimą taikiai, ne kartą prašė atsakovo pateikti informaciją ir dokumentus, kokiu pagrindu ieškovas nebėra "Markes" akcininkas. Atsakovas tokios informacijos ieškovui neteikė. Taip pat ieškovui 2014 m. tapo žinoma, kad "Markes" be ieškovo žinios išparduoda "Markes" priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovo žiniomis, "Markes" perleido dalį nekilnojamojo turto ieškovui dar būnant "Markes" akcininku, bet jis nebuvo davęs sutikimo tokiam sandoriui. Toks nekilnojamojo turto perleidimas be vienintelio akcininko sprendimo ir informavimo apie sandorį pažeidžia akcininko teises ir patvirtina "Markes" direktoriaus nesąžiningumą. Kadangi ieškovas nuo 1973 m. nuolat gyvena Vokietijoje ir retai būna Lietuvos Respublikoje, ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad kadangi "Markes" veiklai gali būti reikalingi įvairūs vienintelio akcininko (Ieškovo) pasirašyti dokumentai. Ieškovas pasirašys 15 tuščių popieriaus lapų, o atsakovas panaudos juos, kai bus reikalinga, prieš tai informuos ieškovą, kur ketina juos panaudoti ir atsiskaitys ieškovui už visus panaudotus ieškovo pasirašytus popieriaus lapus. Ieškovas pripažįsta, kad padarė neprotingą žingsnį patikėdamas atsakovui savo pasirašytus lapus. Tai, kad atsakovas gavo tuščius ieškovo pasirašytus lapus, atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu 2014-12-16. Ieškovo teigimu, jis akcijų dovanojimo sutarties nėra sudaręs bei pasirašęs. Sutarties sudarymo metu nebuvo sutarties sudarymo vietoje - Vilniuje. Atsakovas į bylą yra pateikęs teismui akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo kopiją. Atsakovas teismo įpareigojimo pateikti dokumento, kuriuo pagrindu buvo perleistos akcijos originalą, neįvykdė. Atsakovas elgėsi nesąžiningai: arba, panaudojo tuščius lapus su ieškovo parašu, siekdamas įgyti UAB "Markes" akcijas. Atsakovas atspausdino Sutarties tekstą ant lapo, kuris anksčiau buvo pasirašytas ieškovo; arba atsakovas nukopijavo su kokia nors technine įranga arba pats savo ranka ieškovo parašą nuo kito ieškovo pasirašyto dokumento ir patalpino parašą ginčijamoje sutartyje. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas neteisėtai sudarė akcijų perleidimo sandorio dokumentą, atsakovui žinomu būdu uždėjęs ant Sutarties ieškovo parašą, nesant ieškovo valios perleisti akcijas ir ieškovui nežinant, todėl šis sandoris yra niekinis ir negalioja.

6A. N. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešingai nei nurodo ieškovas, beveik tuoj pat po UAB „Markes" įsteigimo, ieškovas 2005-03-11 Vilniuje ranka surašė testamentą, kuriuo visą turtą, o kartu ir UAB „Markes" akcijas palieka atsakovui. 2006-08-18 notariškai patvirtintu testamentu ieškovas visas UAB „Markes" akcijas paliko sūnui. Tai parodo, kad ieškovas, niekada neketino vystyti jokio verslo, o nuo pat UAB „Markes" įsteigimo, tarp šalių buvo sutarta, kad UAB „Markes" akcijos pereis ieškovo sūnui. Be to ieškovas, kaip akcininkas 2006-11-30 surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jo vardu priimti visus sprendimus, susijusius su UAB „Markes". Ieškovas gyveno Vokietijoje, į Lietuvą dažniausiai atvykdavo tik vasaros laikotarpiu, ir tuomet pasirašydavo būtinus akcininko sprendimus, kuriuos atsakovas nurodydavo ir parengdavo, iš esmės visu verslu rūpinosi atsakovas asmeniškai. Tai, kad ieškovas nesiekė vystyti jokio verslo Lietuvoje patvirtina ir tai, kad 2004-12-01 įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą ieškovo vardu steigti įmonę UAB „Markes". Ieškovas, niekada nesiekė vystyti jokio verslo, o buvo „fiktyvus-pasyvus" UAB „Markes“ akcininkas. Atsakovas jau turėjo įsteigtą įmonę (Personalinę įmonę „Bochakolita"), siekiant išskaidyti veiklas, atsižvelgiant į tai, kad personalinė įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkas atsako visu savo turtu, siekiant apsaugoti naujos įmonės turtą, atsakovas paprašė tėvo (ieškovo) vardu, įregistruoti įmonę - UAB „Markes", kas ir buvo padaryta. Atsakovo teigimu ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovas pripažino, kad apie UAB „Markes" akcijų dovanojimo sutartį jam tapo žinoma 2012 m. rugsėjo mėn. Kita vertus visi esminiai dokumentai, susiję su tarp UAB „Markes" ir ieškovo veikla ar santykiais, šių dokumentų antri egzemplioriai, visuomet būdavo pateikiami ir ieškovui, todėl šis juos visus turi, kaip ir 2012-07-23 akcijų dovanojimo sutartį. UAB „Markes" neturėjo pagrindų teikti jokios informacijos, nes šis asmuo jau teisėtai nebuvo UAB „Markes" nei akcininkas, nei kaip nors kitaip susijęs su šia įmone. Atsakovas pateikė į bylą 14 tuščių lapų su N. M. parašais, o taip pat dokumento patvirtintą kopiją. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį dalyje, kurioje ieškovas prašo įpareigoti atsakovą N. M. grąžinti ieškovui N. M. visus penkiolika N. M. pasirašytų popieriaus lapų originalus nepriklausomai ar jie yra tušti ar ant jų yra įrašytas koks nors tekstas nutraukė kaip įvykdytą. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų N. M. ir UAB „Markes“ ieškovo N. M. naudai 389 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovo UAB „Markes“ 1031 Eur atstovavimo išlaidų.

8Teismas atsižvelgęs į šalių teismui duotus parodymus, į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu yra patvirtinęs, kad įmonę UAB „Markes“ įsteigė atsakovo prašymu ir jam ši įmonė nebuvo reikalinga, į tai, kad ieškovas pateikė atsakovui tuščius lapus su savo parašais (kurie visi jam yra grąžinti), į tai, kad tik pablogėjus asmeniniams santykiams su atsakovu pareiškė ieškinius dėl skolos priteisimo ir kitus reikalavimus (iškilus ginčams tarp ieškovo ir atsakovo paveldint mirus buvusiai ieškovo sutuoktinei ir atsakovo motinai), į tai, kad ieškovo parodymai teismo posėdžių metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, į tai, kad ieškovas negalėjo tiksliai atsakyti tuščių lapų su parašais perdavimo atsakovui aplinkybių ir tokio veiksmo tikslo, sprendė, kad nesudaro pagrindo vertinti ieškovo elgesį kitaip kaip neapdairų ir nerūpestingą, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovo parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, į tai, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės patvirtintos rašytiniais įrodymais (į ieškovo valią testamentu įmonę palikti atsakovui) bei nėra prieštaringi, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad ieškovas vis dėlto pasirašė įmonės dovanojimo sutartį taip išreikšdamas savo valią įmonę perleisti atsakovui. Ieškovas, sudaręs dovanojimo sutartį, elgėsi pasyviai, ilgą laiką nieko nedarė, nesirūpino savo interesais, elgėsi aplaidžiai, todėl teismo vertinimu jo elgesys neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje neįrodyta, kad atsakovas, sudarydamas ginčo dovanojimo sandorį, buvo nesąžiningas, apgavo ieškovą ir kad jeigu apgaulės nebūtų buvę, ieškovas apskritai nebūtų sudaręs įmonės dovanojimo sutarties. Bylos duomenimis, atsakovui padovanota įmonė, o ieškovas nedalyvavo jos valdyme, tebuvo tik „pasyvus“ akcininkas, ieškovas nepageidavo perimti įmonės valdymą ir pan. Kadangi teismas nenustatė nei vieno pagrindo dovanojimo sutarčiai panaikinti, todėl ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

9A. N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimo dalį, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti UAB „Markes“ 2012-07-23 akcijų dovanojimų sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją ir priimti naują sprendimą dalyje – pripažinti UAB „Markes“ akcijų dovanojimo sutartį sudarytą 2012-07-23 tarp šalių N. M. ir N. M. negaliojančią ab initio ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimos išlaidas. Apelianto teigimu, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, atsakovų prieštaringais pasisakymais bei nuosekliai formuojama teismų praktika, nesąžiningus atsakovų veiksmus, piktybiškai teismui nepateikiant sutarties originalo turėjo vertinti ieškovo naudai. Atsakovų atsisakymas pateikti sutarties originalą teismui yra vertinami kaip patvirtinimas, kad sutartis atsakovo buvo suklastota. Apeliantas niekada neišreiškė valios atsakovui dovanoti UAB „Markes“ akcijas. Apeliantas nuosekliai šios pozicijos laikėsi viso proceso metu bei tai patvirtino teismo posėdžio metu. Apie tai, kad apeliantas nėra UAB „Markes“ akcininkas jam tapo žinoma tik 2012 m. Apie 2012-07-23 akcijų dovanojimo sutartį apeliantui tapo žinoma tik 2015 m. sausį, kai atsakovas teismui pateikė akcijų dovanojimo sutarties kopiją. Apeliantas nepasiraše minėtos sutarties bei neišreiškė savo valios atsakovui perleisti dovanojimo sutartimi UAB „Markes“ akcijas. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles bei nenustatė tikrosios apelianto valios. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų , kad apeliantas turėjo siekį padovaoti atsakovui Markes akcijas. Vien faktas, kad apeliantas 2005-2006 m, turėjo siekį visą savo turtą palikti atsakovui nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad apeliantas 2012 m., t.y. praėjus daugiau nei 5 metams po testamento surašymo dienos, turėjo valią atsakovui padovanoti Markes akcijas. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimų, nevertino fakto, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovo nesąžiningumas suklastojus apelianto tariamai pasirašytą dokumentą jau buvo teismo pripažintas civilinėje byloje Nr.2-15934-934/2013. Dokumentas teismo pripažintas suklastotu minėtoje byloje, taip pat kaip ir akcijų dovanojimo sutartis yra sudaryti tą pačią dieną, 2012-07-23. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad akcijų dovanojimo sutartis taip pat yra suklastota atsakovo. Atsakovas suprasdamas, kad pateikus sutarties originalą teismui, bus paskirta ir atlikta ekspertizė, kuri nustatys, kad sutartis yra suklastota, piktavališkai nevykdė teismo įpareigojimo ir neteikė sutarties originalo. Apelianto teigimu teismas nevertino minėtų bylos medžiagoje esančių įrodymų, kurie patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas Juridinių asmenų registrui prašymą pakeisti duomenis apie pasikeitusį Markes akcininką pateikė tik 2012-08-31 t.y. po daugiau nei mėnesio laiko nuo tarimai sudarytos akcijų dovanojimo sutarties. Akcininkų saraše yra pateikiami prieštaringi ir atsakovo poziciją dėl akcijų dovanojimo sutarties sudarymo paneigiantys duomenys, t.y. 2012-08-31 UAB „Markes“ akcininkų sąraše yra nurodyta, kad N. M. akcijas įsigijo 2012-08-16. Bet pateiktoje akcijų dovanojimo sutarties kopijoje nurodyta sutarties sudarymo data: 2012-07-23. Prie prašymo pakeisti akcininko duomenis, papildomi akcijų perleidimą pagrindžiantys dokumentai pateikti nebuvo. Pažymėjo, kad Markes akcininkų pasikeitimas buvo Registrų centre įregistruotas remiantis ne dovanojimo sutartimi, o tik 2012-08-31 akcininkų sąrašu. Todėl teismas motyvuodamas ginčijamą sprendimą ir nurodydamas, kad VĮ „Registrų centras“ veiksmai, sandorį įregistruojant patvirtina sandorį įvykusiu ir realiu, prieštarauja ABĮ ir Juridinių asmenų registro nuostatoms. VĮ Registrų centras atlieka tik sandorio išviešinimo funkciją, bei įrašo atsiradimas VĮ Registrų centras duomenų bazėje nepatvirtina sandorio realumo. Nežiūrint garbaus apelianto amžiaus apeliantas aiškiai bei nuosekliai įrodinėjo, kad ginčijamos sutarties niekada nėra sudaręs. Teismas vertindamas apelianto kaip akcininko veiksmus rėmėsi tik atsakovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai nevertino apelianto nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, o vertino tik atsakovų pateiktus ir jiems palankius įrodymus. Ginčijame sprendime pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad apeliantas sudaręs dovanojimo sutartį, elgėsi pasyviai, ilgą laiką nieko nedarė, nesirūpino savo interesais, elgėsi aplaidžiai, taigi jo elgesys neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas apeliantas aktyviais veiksmai tiek taikiai, tiek teisiniu keiliu bando apginti savo pažeistas teises. Apeliantas nuosekliai gynė savo pažeistas teises. Ekspertizės atlikimas šioje byloje būtų leidęs neginčijamai nustatyti, kad akcijų dovanojimo sutartis buvo suklastota.

10A. N. M. ir UAB „Markes“ atiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto dėstomi teiginiai apeliaciniame skunde prieštarauja jo paties teiginiams teigtiems civilinėje byloje ir yra nuneigiami kitais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini. Atsakovų teigimu ginčijamos dovanojimo sutarties orginalas yra pas apeliantą, šis šio dokumento specialiai nepateikinėja į bylą siekiu išvengti ieškinio senaties termino taikymo. Atsižvelgiant į apelianto nenuoseklumą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio skundo teiginių prieštaringumą jo paties duotiems parodymams, tai yra tikėtina. Atsakovas niekiap negalėjo panaudoti apelianto jam išduotų tuščių 15 lapų su parašais, neva klastodamas UAB „Markes“ akcijų dovanojimo sutartį, nes visi dokumentai, kaip to reikalavo ieškovas patikslintu ieškiniu, apeliantui yra grąžinti, ir šioje dalyje byla nutraukta. Šios teismo sprendimo dalies apeliantas nenginčija. Ieškovas procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių neįrodo, ko pasekoje laikytina, jog apeliantas neįrodė savo teiginių. Atsakovų teigimu kuomet byloje nėra ginčijamo dokumento orginalo turi būti vadovaujamasi CPK 202 straipsniu. Šioje civilinėje byloje esantys kiti įrodymai, patvirtina, kad ginčijama 2012 m. liepos 23 d. akcijų dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp šalių - ieškovo ir atsakovo, bei atitiko abiejų šalių valią. VĮ „Registrų centras" keitė akcininkų sąrašą, t.y. valstybinė institucija, įsitikino pateikiamų dokumentų autentiškumu, ko pasekmėje padarė atitinkamas žymas registre. Atsakovai pateikė N. M. pasirašytus popieriaus lapus. Sulyginus šiuos dokumentus su byloje esančia 2012-07-23 Akcijų dovanojimo sutartimi, matyti, kad ant tuščių lapų, yra tik ieškovo (apelianto) parašas, o ant 2012-07-23 akcijų dovanojimo sutarties, yra tiek ranka užrašyta pirmoji ieškovo vardo raidė, bei pilnai parašyta jo ranka pavardė bei parašas. Taigi, tai paneigia apelianto teiginius, kad atsakovas galėjo panaudoti apelianto paliktus tuščius lapus su parašu, sudarant ginčijamą sutartį. Be to apeliantas nebeprisimena kiek tiksliai tuščių lapų su parašais buvo perdavęs atsakovui, nors ieškinyje ir patikslintame ieškinyje įvardino 15. Pažymėjo, jog nuo UAB „Markes“ įsteigimo buvo sutarta, kad UAB „Markes" priklausys atsakovui. Tą patvirtina ir ieškovo veiksmai. Beveik tuoj pat, po UAB „Markes" įsteigimo, ieškovas 2005-03-11 Vilniuje ranka surašė testamentą, kuriuo visą turtą, o kartu ir UAB „Markes" akcijas paliko atsakovui, 2006-08-18 notariškai patvirtintu testamentu taip pat paliko atsakovui visas UAB „ Markes" akcijas. Tai rodo, kad nuo pat UAB „Markes" įkūrimo, apeliantas ketino perleisti UAB „Markes" tikrajam jos savininkui, savo sūnui. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie buvo pateikti šalių pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas įvertino abiejų šalių parodymus išsamiai. Susiedamas ir su kita civilinės bylos medžiaga. Kita vertus, apelianto apeliacinis skundas iš esmės surašytas formaliai, jame nepateikiama jokių reikšmingų argumentų, grindžiamų teisės normomis, o perteikiamos tik subjektyvios apelianto nuomonės dėl vienų ar kitų faktų vertinimo, jas supinant su palankia, nors su susijusiu ginču nesusijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Vien ta aplinkybė, kad teismas vertindamas įrodymus, šalių paaiškinimus priėmė nepalankų sprendimą apelianto atžvilgiu, nepatvirtina fakto, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikintinas.

11IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia pirmosios instancijos teismą netinkamai atlikus įrodymų vertinimą pažeidžiant teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo taisykles, nevertinus fakto kad atsakovas piktybiškai atsisakė pateikti dovanojimo sutarties originalą, tokiu būdu atimdamas galimybę atsakovui prašyti skirti ekspertizę galimai suklastoto dokumento tyrimui, netinkamai taikius sutarčių aiškinimo taisykles neatskleidus apelianto tikrosios valios.

14Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011 08 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006 03 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 10 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 04 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip, sau naudinga linkme vertina tuos pačius įrodymus nesudaro pagrindo teigti jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

15Apeliantas savo teiginius, kad akcijų dovanojimo sutartį suklastojo atsakovas įrodinėjo tuo jog jis buvo palikęs 15 tuščių lapų su savo parašais. Apeliantui pareikalavus atsakovas į bylą yra pateikęs 14 tuščių lapų, su originaliais apelianto parašais, dar vienas iš ieškovo pasirašytų tuščių lapų buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-632-934/2014, kurioje teismas tenkino apelianto ieškinį ir priteisė ieškovo reikalautą sumą, remdamasis ekspertų išvada, kad susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl paskolos gražinimo tekstas buvo atspausdintas ant lapo, kuriame jau buvo apelianto (minėtoje byloje ieškovo) parašas. Beje minėtoje byloje atsakovas ir neneigė taip panaudojęs vieną iš jam tuščiuose lapuose ieškovo perduotų parašų. Todėl visi išskyrus minėtoje byloje pateiktąjį, ieškovo pasirašyti tušti lapai (originalai) yra gražinti į bylą ir negalėjo būti panaudoti dovanojimo sutarčiai surašyti.

16Apeliantas teigia, kad atsakovas neteikia dovanojimo sutarties originalo siekdamas išvengti ekspertizės paskyrimo byloje. Tačiau įrodymų, kad atsakovas dovanojimo sutarties originalą nuslėpė nėra, be to, kaip jau minėta, visi likę 14 originalių lapų su apelianto parašais atsakovo yra pateikti į bylą, nepanaudoti. Apelianto teiginys, kad atsakovas galėjo dovanojimo sutartį surašyti ant vieno iš 15-os apelianto jam perduotų tuščių lapų paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kitoje byloje ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais - 14 tuščių lapų su originaliais apelianto parašais, todėl ekspertizės skyrimo klausimas tampa nebeaktualus siekiant nustatyti faktą ar atsakovas galėjo dovanojimo sutartį surašyti ant vieno iš ieškovo iš anksto pasirašytų tuščių lapų. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas teismo įpareigojimas turi būti realus ir įvykdomas, todėl šio dokumento originalo nesant nei pas ieškovą, nei pas atsakovą, toks reikalavimas negalėjo būti patenkinamas kaip neįvykdomas. Atsakovas gi nurodo jog dovanojimo sutarties originalas yra pas apeliantą ir kad jis jo pateikti nenori pats, siedamas išvengti ieškinio senaties.

17Pirmosios instancijos teismas priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde ginčo sutartį aiškino remdamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), praktika kurioje ne kartą pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (LAT 2000 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 04 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2004 09 08 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 05 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (LAT 2010 03 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2013 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

18Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

19Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir išvadas padarė įvertinęs šalių santykius iki ir po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, jų konflikto priežastis, ilgametę bendrovės valdymo praktiką sugretinęs šalių duotus paaiškinimus ir įvertinęs įrodymų visumą remdamasis tiek savo vidiniu įsitikinimu, tiek logikos dėsniais bei protingumo principais. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi paties ieškovo parodymais, kad jis įmonę UAB Markes įsteigė atsakovo prašymu ir jam ši įmonė nebuvo reikalinga, atsakovo paaiškinimais, kad jis įmonę steigė ieškovo vardu siekdamas išskaidyti verslą, nes jo PĮ GOCHAKOLITA buvo neribotos atsakomybės juridinis asmuo ir kad apeliantas tebuvo tik nominalus akcininkas nedalyvavęs įmonės veikloje, kad nuo pat bendrovės įsteigimo šalys galėjo būti sutarę jog faktiškai įmonė priklauso atsakovui įrodo ir tas faktas, kad praėjus kiek daugiau nei metams po įmonės įregistravimo (bendrovė įregistruota 2015 03 02), 2006 08 18 ieškovas sudarė notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo visas bendrovės akcijas ir visą bendrovės turtą paliko savo sūnui, atsakovui šioje byloje. Be to testamentas sudarytas išskirtinai tik dėl įmonės akcijų palikimo atsakovui, jokių parėdymų dėl kito apelianto turimo turto palikimo įpėdiniams šiame testamente nėra. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad ieškovas pateikė atsakovui tuščius lapus su savo parašais, pagrįstai traktavo kaip patvirtinantį ne tik tai, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu bet ir kaip liudijantį jo visiška nerūpestingumą, o taip pat tai, kad jis bendrovės veikla nesidomėjo, nebuvo suinteresuotas, kas patvirtina jog jis iš pat pradžių laikė save tik nominaliu akcininku. Tik pablogėjus asmeniniams santykiams dėl atsakovo po motinos mirties pagal motinos testamentą paveldėto jos turto, ieškovas pradėjo reikšti ieškinius dėl skolų priteisimo ir kitus reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovo parodymai teismo posėdžių metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, o atsakovo parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, į tai, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės patvirtintos rašytiniais įrodymais (į ieškovo valią testamentu įmonę palikti atsakovui) priėjo tikėtinos išvados, kad ieškovas vis dėlto pasirašė įmonės dovanojimo sutartį taip išreikšdamas savo valią įmonę perleisti atsakovui.

20Kad ieškovas byloje linkęs pateikti prieštaringus faktus matyti iš to, kad šioje byloje jis nurodė Vokietijoje gyvenąs nuo 1973 metų tuo tarpu kitoje byloje, pagal apelianto ieškinį atsakovui ir jo personalinei įmonei BOCHAKOLITA dėl skolos priteisimo, ieškovas teigė, kad Vokietijoje gyvena nuo 1968 metų. Minėtoje byloje, apeliantas teigė atsakovą suklastojus dokumentus įrodančius paskolos gražinimą: paskolos gražinimo suderinimo aktą, bei pakvitavimą patvirtinantį, kad paskolos likutis yra grąžintas, teigdamas, kad atsakovas susitarimą ir pakvitavimą apie skolos gražinimą surašė ant jo paliktų atsakovui tuščių lapų su parašais, siekdamas įrodyti paskolos grąžinimą. Byloje patenkinus apelianto prašymą buvo atliktos dvi ekspertizės. Vienoje ekspertai priėjo tikėtinos išvada, kad abejuose dokumentuose pirmiau išspausdintas tekstas „N. Dr M.“, o po to pasirašytas parašas Kitame ekspertizės akte ekspertai konstatavo, kad paskolos sutarties pagrindu atliekamų atsiskaitymų suderinimo akte pirmiausiai atspausdintas tekstas, o vėliau pasirašyta N. Dr. M. parašu, paskolos sutarties priede pirmiausiai buvo atspausdintas tekstas, o vėliau pasirašyta N. Dr.M. parašu. Teismas, remdamasis šiomis išvadomis minėtoje byloje priėjo išvados, kad abiejų dokumentų tekstas buvo atspausdintas anksčiau nei apeliantas pasirašė šiuos dokumentus ir šiuo įrodymų rėmėsi atmesdamas ieškinį dėl skolos priteisimo.

21Asmenys, sudarydami bet kokius sandorius turi elgtis protingai, apdairiai ir atsakingai, todėl yra atsakingi už atsiradusias jų sudaryto sandorio pasekmes. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Todėl ieškovo nurodomą elgesį, kad jis galimai paliko atsakovui tuščius lapus su savo parašais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip akivaizdų apelianto nerūpestingumą ir neapdairumą, dėl ko jis pats turi prisiimti iš tokių veiksmų kylančią riziką ir pasekmes 2014 10 27.

22Apelianto nurodytos aplinkybės ryšium su duomenų apie bendrovės akcininkus nesavalaike registracija Juridinių asmenų registre ir kt. yra teisiškai nereikšmingos todėl plačiau kolegijos neaptariamos, pažymėtina, kad ir pats apeliantas pripažįsta jog šie duomenys atlieka tik sandorių išviešinimo funkciją.

23Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palieka nepakeistu.

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo (apelianto) 660 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad advokato pagalbos išlaidas yra sumokėjęs atsakovas UAB Markes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad šis atsakovo prašymas tenkintinas.

26Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo N. M., gim., asmens kodas, Zum Seeblick 12, Berlyne, Vokietijoje, atsakovo UAB Markes, juridinio asmens kodas 300093018, buveinė Vileišio g.18, Vilniuje, naudai 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti iš... 5. Nurodė, kad ieškovas 2005-02-17 steigimo aktu įsteigė UAB "Markes".... 6. A. N. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešingai nei nurodo... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas atsižvelgęs į šalių teismui duotus parodymus, į tai, kad... 9. A. N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 10. A. N. M. ir UAB „Markes“ atiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą... 11. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia pirmosios instancijos teismą... 14. Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 15. Apeliantas savo teiginius, kad akcijų dovanojimo sutartį suklastojo atsakovas... 16. Apeliantas teigia, kad atsakovas neteikia dovanojimo sutarties originalo... 17. Pirmosios instancijos teismas priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde... 18. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų... 19. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai išnagrinėjo pateiktus... 20. Kad ieškovas byloje linkęs pateikti prieštaringus faktus matyti iš to, kad... 21. Asmenys, sudarydami bet kokius sandorius turi elgtis protingai, apdairiai ir... 22. Apelianto nurodytos aplinkybės ryšium su duomenų apie bendrovės akcininkus... 23. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 24. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo N. M., gim., asmens kodas, Zum Seeblick 12, Berlyne,...