Byla e2-666-273/2019
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir pareiškimo apie atsiskaitymą pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė J. M

1Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, dalyvaujant ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ atstovams advokatui G. G. , V. R. ir atsakovo A. R. atstovei advokatei A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir pareiškimo apie atsiskaitymą pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė J. M.,

Nustatė

3Ieškovė Ribotos atsakomybės bendrovė „Diuna-Tour“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R. prašydama:

41) pripažinti, kad 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria RAB „Diuna-Tour“ perleido A. R. pastatą – motelį, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), yra negaliojanti ab initio kaip pažeidžianti ieškovės interesus (CK 1.82 str. 1 d.);

52) pripažinti, kad 2013-12-03 RAB „Diuna-Tour“, atstovaujamos įgalioto asmens V. R., pareiškimas apie A. R. atsiskaitymą pagal 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartį yra negaliojantis ab initio kaip pažeidžiantis ieškovės interesus (CK 1.82 str. 1 d.);

63) pripažinus 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartį ir 2013-12-03 pareiškimą (pakvitavimą) negaliojančiais, pritaikyti vienašalę restituciją: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) grąžinti ieškovės nuosavybėn;

74) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė motelis, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), buvę ( - ) (toliau – Turtas). 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovė perleido Turtą atsakovui už 50 000 Lt, nors tuo metu vien Registrų centro nustatyta vidutinė Turto rinkos vertė buvo 104 762 Lt. Turtas buvo perleistas už daugiau nei du kartus mažesnę kainą, nei reali Turto rinkos vertė. 2013-01-02 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė pardavė analogišką pastatą – motelį, unikalus Nr. ( - ), (203 kv. m., 1990 m. statybos, 10% nusidėvėjimo) kartu su dviem menkaverčiais statiniais (dirbtuvės ir ūkinis pastatas), esančiais ( - ) už 430 000 Lt. Registrų centro duomenimis, šio pastato – motelio rinkos vertė buvo tik 86 000 Lt. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Turtas atsakovui buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Pagal Sutartį atsakovas Turto kainą turėjo sumokėti per 10 metų t. y. iki 2023-01-02. 2013-12-03 ieškovės įgalioto asmens V. R. pareiškimu (toliau – Pakvitavimas) yra užfiksuota, kad ieškovė Sutartyje nustatytą Turto kainą 50 000 Lt yra gavusi. Šis pareiškimas atsakovo buvo panaudotas Registrų centre panaikinti žymą apie įsiskolinimą už Turtą. Nepaisant to, ieškovė nėra nei grynais pinigais, nei pavedimu gavusi iš atsakovo 50 000 Lt. Ieškovės žiniomis, atsakovas A. R. yra V. R. sūnus. Atsakovas modifikavo Sutartimi įgytą Turtą ir suformavo naują daiktą bei pakeitė adresą: motelis, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), buvę ( - ) yra sujungti suformuojant naują daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – Modifikuotas Turtas). V. R. priėmė sprendimą perleisti ieškovės Turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą savo sūnui A. R. ir vėliau išdavė jam tikrovės neatitinkantį pakvitavimą, kad už Turtą buvo atsiskaityta. Buvusi ieškovės direktorė O. P. nesiėmė jokių veiksmų nuginčyti Sutarties ir Pakvitavimo. Ginčijami sandoriai akivaizdžiai pažeidžia ieškovės interesus ir yra pagrindo manyti, kad atsakovas sudarydamas šiuos sandorius buvo nesąžiningas, todėl ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais dėl šių motyvų: 1) ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Sutarties sudarymas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, nesant tam jokio poreikio negali būti prilyginamas racionaliam sprendimui, kuriuo yra siekiama pelno. Sutartis yra akivaizdžiai žalinga įmonei ir iš esmės pažeidžia jos interesus; 2) Pakvitavimu buvo modifikuotos šalių teisės ir pareigos pagal Sutartį. Pakvitavimu, kuris laikytinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.), pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, esą atsakovas sumokėjo ieškovei Sutarties kainą, tačiau faktiškai ieškovė pinigų negavo. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorius, buvo nesąžiningas. V. R. ir atsakovą A. R. sieja artimos giminystės ryšys, kas tam tikrais atvejais lemia nesąžiningumo prezumpciją. Aplinkybė, kad sprendimą dėl Turto pardavimo už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina priėmė V. R. ir jį už šią kainą įsigijo A. R., leidžia daryti išvadą, kad tarp V. R. ir A. R. egzistavo išankstinis susitarimas perleisti ieškovės turtą. A. R. neišvengiamai žinojo, kad Turto pardavimas už 50 000 Lt visiškai neatitinka ieškovės kaip pelno siekiančio asmens tikslų ir interesų. A. R. sudarydamas Sutartį turėjo suprasti šio sandorio akivaizdų žalingumą ieškovei. Sutarties sudarymo dieną nebuvo jokio poreikio greitai realizuoti Turtą, siekiant greito apyvartinių lėšų gavimo. Priešingai, Sutartyje numatytas atsiskaitymas už Turtą iki 2023 m. be jokių papildomų sąlygų, aiškiai rodo, kad perleidžiant Turtą nebuvo siekiama gauti greito atsiskaitymo ir panaudoti gautas lėšas įmonės veikloje, o veikiama išimtinai A. R. interesais, sudarant jam itin palankias sąlygas įsigyti Turtą. Labai abejotina ar atsakovas turėjo net ir teorinę galimybę sumokėti už Turtą. Ieškovės nuomone, yra pagrindas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu. Ginčo Pakvitavimą galima ginčyti ir papildomais pagrindais (CK 1.92 str., 2.133 str.), kadangi V. R. neturėjo įgaliojimo veikti ieškovės vardu sudarant ginčo sandorius. Ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, ieškovės nuomone, turi būti pritaikyta vienašalė restitucija ir modifikuotas turtas grąžintas ieškovei.

9Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10Atsiliepime nurodė, kad atsakovo tėvas V. R. yra ieškovės vienintelis akcininkas ir faktinis savininkas, todėl turėjo įgaliojimą ginčo sandorių sudarymo metu veikti ieškovės vardu. Atsižvelgiant į tai, nuo pat Sutarties sudarymo 2013-01-02 atsakovas dalimis perdavinėjo grynuosius pinigus už nupirktą motelį ir ūkinį pastatą, ir per keletą kartų ieškovei sumokėjo 50 000 Lt sumą, ką bendrovės faktinis savininkas patvirtino 2013-12-03 pareiškimu. Atsakovo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad Sutartis ir Pareiškimas prieštarauja ieškovės teisnumui. Neįrodė, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Ieškovė nurodo, jog motelis ir ūkinis pastatas yra parduoti už „ženkliai mažesnę nei rinkos kaina“, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė įrodymų. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu.

11Ieškovė nutylėjo faktinę aplinkybę, jog ginčo motelį, ūkinį pastatą ir kitus tris statinius, kuriuos 2013-01-02 pardavė UAB „Irgita“ bei atsakovui už bendrą 480 000 Lt sumą, pati ieškovė įsigijo, vos dvidešimt dienų iki ginčijamos Sutarties sudarymo, 2012 m. gruodžio 13 d. už bendrą 280 000 Lt kainą. 2013-01-02 sudaryti du sandoriai, kurių vienas ginčijamas šioje civilinėje byloje, ieškovei buvo pelningi (pelnas net 200 000 Lt). Ieškovė teigdama, jog 2013-01-02 sudarant ginčo sandorį nebuvo jokio poreikio gauti pajamų, šiam teiginiui apie gerą bendrovės finansinę būklę Sutarties sudarymo metu pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. 2012-12-28 vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta parduoti ne tik motelį ir ūkinį pastatą, bet dar tris nekilnojamuosius daiktus, buvusius toje pačioje teritorijoje, nurodant, jog bendra sandorio vertė - 480 000 Lt. Minėtoje sutartyje, sudarytoje su UAB „Irgita“, buvo numatytas atsiskaitymas iki 2013-12-31, t. y. pakankamai trumpas terminas per kurį ieškovė gavo 430 000 Lt pajamas, o iš viso sandoriais gavo net 200 000 Lt pelną. Ieškovė neįrodė vienos iš privalomų CK 1.82 str. 1 d. taikymo sąlygų - akivaizdaus Sutarties žalingumo bendrovei, kadangi motelis ir ūkio pastatas (kartu su kitais trimis statiniais) buvo parduoti ne tik kad ne nuostolingai, bet netgi gaunant 200 000 Lt pelną. Nors atsakovas ir ieškovės faktinis savininkas ir yra artimi giminaičiai (sūnus ir tėvas), tačiau jų ryšys nėra artimas, nes V. R. prieš daugiau nei dešimt metų paliko savo sutuoktinę bei vaikus Lietuvoje ir pats išvyko gyventi į Rusiją. Tėvo ir sūnaus bendravimas visą minėtą laiką buvo epizodinis, todėl atsakovas neturėjo jokios informacijos apie savo tėvo verslą. Atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo 23 metų amžiaus, todėl neturėjo patirties vertinant Sutarties atitiktį kitos įmonės tikslams ir interesams. Atsakovo įsitikinimu, faktinis bendrovės savininkas (V. R.) yra nesąžiningas. Atsakovo nuomone, restitucijos taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas atsiskaitė pagal ginčijamą Sutartį sumokėdamas ieškovei 50 000 Lt ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neperdavė 50 000 Lt už perkamą motelį ir ūkinį pastatą. Todėl reikalavimas taikyti vienašalę restituciją ginčo atveju yra visiškai nepagrįstas. Net ir dvišalės restitucijos taikymas negrąžintų šalių į pradinę padėtį, nes motelis ir ūkinis pastatas yra iš esmės pakeisti atsakovo lėšomis, rekonstruojant juos į gyvenamąjį pastatą ir dėl to patyrus daugiau nei 44 140 Eur išlaidų. Ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Ieškovė reikalavimus turėtų reikšti arba ieškovės atstovei - tuometinei direktorei O. P., arba akcininkui V. R..

12Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, atsakovo atstovė – palaikė atsiliepimo į ieškinio pareiškimą argumentus. Trečiasis asmuo notarė J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta teismo šaukimu.

13Ieškinio pareiškimas atmestinas.

14Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo

15Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007;2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).

16Taigi, pagal teisinį reglamentavimą privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

17Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė motelis, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), buvę ( - ). 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė perleido Turtą atsakovui už 50 000 Lt, nors tuo metu Registrų centro nustatyta vidutinė Turto rinkos vertė buvo 104 762 Lt. Pagal Sutartį atsakovas Turto kainą turėjo sumokėti per 10 metų t. y. iki 2023-01-02. 2013-12-03 ieškovės įgalioto asmens V. R. (kuris yra atsakovo A. R. tėvas) pareiškimu yra užfiksuota, kad ieškovė Sutartyje nustatytą Turto kainą 50 000 Lt yra gavusi (t. 4, b. l. 94). Šis pareiškimas atsakovo buvo panaudotas Registrų centre panaikinti žymą apie įsiskolinimą už Turtą.

18Ieškinio pareiškime nurodoma, kad ieškovė nėra nei grynais pinigais, nei pavedimu gavusi iš atsakovo 50 000 Lt. Atsakovas modifikavo Sutartimi įgytą Turtą ir suformavo naują daiktą bei pakeitė adresą: motelis, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), buvę ( - ). yra sujungti suformuojant naują daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – Modifikuotas Turtas). Kadangi V. R. priėmė sprendimą perleisti ieškovės Turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą savo sūnui A. R. ir vėliau išdavė jam tikrovės neatitinkantį pakvitavimą, kad už Turtą buvo atsiskaityta, todėl pirkimo pardavimo sutartį bei Pakvitavimą prašo pripažinti negaliojančiais kaip visiškai neatitinkančius ieškovės kaip pelno siekiančio asmens tikslų ir interesų (CK 1.82 straipsnio pagrindu). Pakvitavimą apie atsiskaitymą ginčija ir CK 1.92 straipsnio ir 2.133 straipsnio pagrindu, kadangi V. R. neturėjo įgaliojimo veikti ieškovės vardu sudarant ginčo sandorius.

19Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Ieškovės įstatuose taip pat numatyta, kad bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas (Įstatų 2.1 p.) (t. 1, b. l. 26-48).

20Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi (t. 2, b. l. 174-189) ginčo motelį, ūkinį pastatą bei kitus tris statinius įsigijo iš UAB „Alina“ už 280 000 Lt. 2013 m. sausio 2 d. buvo sudaryta su atsakovu ginčo pirkimo pardavimo sutartis dėl motelio, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), buvusių ( - ) už 50 000 Lt (t. 1, b. l. 64-74). Tą pačią dieną, t.y. 2013 m. sausio 2 d. ieškovė sudarė pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Irgita“ (t. 1, b. l. 50-63), pagal kurią pardavė pastatą motelį, unikalus Nr. ( - ), dirbtuves, unikalus Nr. ( - ) ir garažą, unikalus Nr. ( - ), buvusius ( - ) už 430 000 Lt, kurie jos buvo įsigyti 2012 m. gruodžio 13 d. iš UAB „Alina“. Kaip matyti, ieškovė 2013 m. sausio 2 d. sudarė du sandorius, kurie ieškovui buvo pelningi, tačiau vienas iš jų yra ginčijamas šioje byloje.

21Pažymėtina, kad V. R. RAB „DOSUG“ direktorius 2012 m. gruodžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė minėtus pastatus parduoti už bendrą 480 000 Lt kainą. Spendime nurodoma, kad buvo nuspręsta ginčo sandorio pastatus parduoti už 50 000 Lt, o likusius pastatus, kuriuos sandorio pagrindu įsigijo UAB „Irgita“ – už 430 000 Lt (t. 1, b. l. 20). Kaip matyti, ieškovė nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ) siekė parduoti kartu, nurodydama, kad bendra sandorio suma 480 000 Lt. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad UAB „Irgita“ dar nuo 2008-06-13 valdė šešis pastatus esančius ( - ), todėl sutiktina su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad UAB „Irgita“ siekis įsigyti gretimus statinius galėjo daryti įtaką sandorio su UAB „Irgita“ kainai.

22Ieškovės RAB „Diuna-Tour“ 2012 m. gruodžio 3 d. išduotas įgaliojimas patvirtina, kad V. R. buvo suteikta teisė sudaryti sandorius, tame tarpe ir su nekilnojamuoju turtu, pagal sudarytų sandorių sąlygas vykdyti atsiskaitymus ir kt. ( t. 4, b. l. 89-92), kas paneigia ieškovės argumentą, kad V. R. neturėjo teisės veikti ieškovės vardu sudarant ginčo sandorius.

23Nors ieškovė nurodo, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo jokio poreikio gauti pajamų (apyvartinių lėšų trūkumas, pradelsti įsiskolinimai ir pan.), tačiau dėl šio argumento nėra pagrindo daryti išvadai, kad sandoris buvo akivaizdžiai žalingas, nes kaip nurodyta, dėl sudarytų sandorių ieškovė gavo 200 000 Lt pelną.

24Aplinkybė, kad Registrų centro duomenimis bei nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2019-01-12/2019-01-16 ekspertizės akto duomenimis ginčo pastatų rinkos vertė 2013-01-02 dienai nustatyta didesnė nei sudaryto sandorio vertė, tačiau dėl aukščiau aptartų argumentų, nėra pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Kadangi dėl 2013 m. sausio 2 d. sudarytų dviejų sandorių, ieškovė turėjo pelno, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo ieškovei nuostolingas ir prieštaravo juridinio asmens teisnumui.

25Dėl atsakovo nesąžiningumo

26CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas įrodinėjant, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, nėra pakankamas įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

27Nesąžiningumą, vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Aiškinant žodžio „tikrai“ reikšmę šioje kvalifikavimui reikšmingoje teisinėje lingvistinėje konstrukcijoje, atsakymas randamas normos, kaip teisinių santykių reguliavimo bendro instrumento, teisiniame turinyje, todėl teisinės lingvistinės konstrukcijos – „tikrai veikė nesąžiningai“, kuri vartojama paskutiniame CK 1.82 straipsnio 1 dalies sakinyje, ir „veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams“, kuri vartojama pirmajame sakinyje, – yra tapačios pagal turinį. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

28Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir jo nesąžiningumą įrodinėja aplinkybe, kad V. R. ir A. R. yra tėvas ir sūnus, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp jų egzistavo išankstinis nesąžiningas susitarimas perleisti ieškovės turtą. Be to, nurodo, kad atsakovas žinojo, kad ginčo turto pardavimas už 50 000 Lt visiškai neatitinka ieškovės kaip pelno siekiančio asmens tikslų ir interesų, nes sudarydamas sutartį atsakovas matė, kad Registrų centro duomenimis ginčo turto rinkos vertė yra daugiau kaip nei dvigubai didesnė už perleidžiamo turto kainą ir galėjo suprasti šio sandorio žalingumą įmonei.

29Atsakovo atstovė nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo 23 metų amžiaus, todėl neturėjo jokios patirties vertinant Sutarties atitiktį kitos įmonės tikslams ir interesams. Atsakovui nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie bendrovės finansinę padėtį, tik tai, jog ši bendrovė priklauso nuosavybės teise jo tėvui, kas leido suformuoti nuomonę, jog sutartis, kurią sudaro bendrovės faktinis savininkas, atitinka pačios bendrovės interesus. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas pasitikėjo savo tėvu, kuris buvo ieškovės savininkas, todėl nėra pagrindo dėl ginčijamo sandorio sudarymo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo. Juo labiau, pats ieškovas nurodo, kad sandorio sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo gera, o aplinkybės, kad ginčo sandoriu būtų pažeisti kreditorių interesai, ieškovė neįrodinėja. Ieškovės argumentas, kad ginčo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas, savaime nesudaro pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

30Dėl pareiškimo apie atsiskaitymą

31Nors ieškovė nurodo, kad už ginčo pastatus nebuvo atsiskaityta, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė byloje nėra įrodyta.

32Iš ginčo Sutarties 3.5 punkto matosi, kad šalys susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) dienas po to, kai Pirkėjas pilnai įvykdys savo piniginę prievolę pagal šią sutartį, paprasta rašytine forma parašyti pareiškimą apie tai, kad visa piniginė Pirkėjo prievolė pagal šią sutartį yra pilnai įvykdyta. 2013-12-03 ieškovės įgalioto asmens V. R. pareiškimu yra užfiksuota, kad ieškovė Sutartyje nustatytą Turto kainą 50 000 Lt yra gavusi (t. 4, b. l. 94).

33CK 6.65 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymą apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovė privalo įrodyti, jog atsakovas neperdavė 50 000 Lt už perkamus pastatus.

34Atsakovas nurodė, kad pinigus per kelis kartus perdavė V. R. ir todėl manė, kad su ieškove pilnai atsiskaitė. Nors ieškinyje keliamos abejonės atsakovo mokumu, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad jis piniginių lėšų turėjo, kadangi nuo 2011 m. gauna pajamas iš nuomos, kurias deklaruoja mokesčių inspekcijoje (2011 m. gavo 35 887,08 Lt pajamų, 2012 m. – 32 896,49 Lt, 2013 m. – 35 887,08 Lt) (t. 2, b. l. 126-153), todėl teismas sprendžia, kad byloje tikėtina atsakovo nurodyta aplinkybe, kad už ginčo turtą atsakovas atsiskaitė su V. R. grynais pinigais, apie ką bendrovės faktinis savininkas V. R. patvirtino 2013-12-03 pareiškimu.

35Ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad V. R. perduoti pinigai nebuvo apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, o notaras patvirtino pareiškimą apie atsiskaitymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už sandorį nebuvo atsiskaityta. Nors su ieškinio pareiškimu į bylą pateiktas ieškovės buhalterinis balansas už 2017 metus, tačiau tai taip pat neįrodo, kad už ginčo turtą nebuvo atsiskaityta 2013 metais, t.y. pareiškimo apie atsiskaitymą surašymo metu.

36Dėl teisinių santykių stabilumo

37Šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą. Šių santykių reglamentavimas inter alia grindžiamas į nacionalinę teisę perkeltomis Europos Bendrijų Tarybos pirmosios direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo nuostatomis, todėl aiškintinas atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintus tikslus, vienas iš kurių yra siekis užtikrinti trečiųjų šalių apsaugą, priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2011).

38Atsakovas nurodo, kad po ginčo pastatų įsigijimo, buvo vykdoma motelio bei ūkinio pastato rekonstrukcija, kurios metu atsakovas sujungimo būdu suformavo naują 246,34 kv. m. ploto nekilnojamąjį daiktą – pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), dėl ko atsakovas patyrė 32 740 Eur dydžio išlaidas. Sujungus motelį su ūkiniu pastatu buvo įvesta elektros sistema, elektros instaliacijos darbus, kas atsakovui kainavo 11 400 Eur. Investicijos į motelio bei ūkinio pastato pagerinimą yra didesnės nei 44 140 Eur. Šią aplinkybę atsakovas pagrindžia prie atsiliepimo į ieškinio pareiškimą pateiktais įrodymais ( t. 2, b. l. 154-173), t.y. R. V. verslo liudijimu ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų kopijomis, S. G. verslo liudijimo ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų kopijomis, Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties su priedais kopija, Geriamojo vandens tiekimo sutarties Nr. SUT00134478 kopija.

39Atsakovo veiksmai investuojant į ginčo pastatus dideles pinigų sumas tik patvirtina, kad atsakovas buvo įsitikinęs teisėtai įsigijęs pastatus, daugiau kaip penkeri metai šiuos pastatus valdė ir ieškovė per šį laikotarpį jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Ieškovės reikalavimas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu atmestinas, kaip paneigiantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei sutarties išsaugojimo principus.

40Be to pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje V. R. aiškindamas ginčo kilimo priežastis nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu tikėjosi, kad jis gyvens ginčo pastatuose, o sūnus A. R. bus jų savininkas. Tačiau 2017 metais vykstant jo ir buvusios sutuoktinės, kuri yra atsakovo motina, skyrybų procesui, atsakovas jį iš ginčo namo iškeldino. Be to, V. R. nurodė ir kitą, jo manymu, svarbią aplinkybę, t.y. kad ieškovė RAB „Diuna-Tour“ yra vienos firmos Rusijoje, kuri paėmusi iš banko 100 000 Eur paskolą, laiduotoja. Kadangi firma yra ant bankroto ribos, todėl panaikinus ginčo sandorį, namas bus atiduotas bankui už paskolą (2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:15 iki 34:00 min). Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad tikroji ginčo kilimo priežastis dėl sudaryto sandorio yra ne ieškovės interesų pažeidimas, bet nesutarimai tarp tėvo ir sūnaus dėl naudojimosi ginčo turtu. Dėl aplinkybės, kad ieškovė kaip laiduotoja yra atsakinga kitam juridiniam asmeniui savo turtu, įrodymų į bylą nepateikta.

41Dėl procesinės bylos baigties

42Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė neįrodė, kad ginčo sandoris prieštaravo juridinio asmens teisnumui ir kad pagal ginčo sandorį nebuvo atsiskaityta, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Kadangi ieškinio pareiškimas atmetamas iš ieškovės priteistinos atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45Iš 2019 m. gegužės 14 d atsakovo atstovės advokatės A. K. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matosi, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, advokatės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 1000 Eur išlaidų. Tai patvirtina pinigų priėmimo 2018 m. birželio 4 d. kvitas, serija LAT Nr. 886617. Kadangi šios išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 1000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

46Iš ieškovės priteistinos 13,64 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

48Ieškinį atmesti.

49Priteisti iš ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ į. k. 1103926000749 atsakovui A. R. a. k. ( - ) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti iš ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ į. k. 1103926000749

51Eur 13,64 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Laurai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė Ribotos atsakomybės bendrovė „Diuna-Tour“ kreipėsi į teismą... 4. 1) pripažinti, kad 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria RAB... 5. 2) pripažinti, kad 2013-12-03 RAB „Diuna-Tour“, atstovaujamos įgalioto... 6. 3) pripažinus 2013-01-02 Pirkimo – pardavimo sutartį ir 2013-12-03... 7. 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.... 8. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė motelis,... 9. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti kaip... 10. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo tėvas V. R. yra ieškovės vienintelis... 11. Ieškovė nutylėjo faktinę aplinkybę, jog ginčo motelį, ūkinį pastatą... 12. Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, atsakovo... 13. Ieškinio pareiškimas atmestinas.... 14. Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo... 15. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 16. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą privataus juridinio asmens galimybė... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė motelis, unikalus... 18. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad ieškovė nėra nei grynais pinigais, nei... 19. Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose.... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 13 d. pirkimo pardavimo... 21. Pažymėtina, kad V. R. RAB „DOSUG“ direktorius 2012 m. gruodžio 28 d.... 22. Ieškovės RAB „Diuna-Tour“ 2012 m. gruodžio 3 d. išduotas įgaliojimas... 23. Nors ieškovė nurodo, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo jokio poreikio gauti... 24. Aplinkybė, kad Registrų centro duomenimis bei nekilnojamojo turto rinkos... 25. Dėl atsakovo nesąžiningumo... 26. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl... 27. Nesąžiningumą, vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina... 28. Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir jo nesąžiningumą... 29. Atsakovo atstovė nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo 23... 30. Dėl pareiškimo apie atsiskaitymą... 31. Nors ieškovė nurodo, kad už ginčo pastatus nebuvo atsiskaityta, tačiau... 32. Iš ginčo Sutarties 3.5 punkto matosi, kad šalys susitarė, jog pardavėjas... 33. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kreditoriaus pareiga priimant... 34. Atsakovas nurodė, kad pinigus per kelis kartus perdavė V. R. ir todėl manė,... 35. Ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad V. R. perduoti pinigai nebuvo... 36. Dėl teisinių santykių stabilumo... 37. Šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo,... 38. Atsakovas nurodo, kad po ginčo pastatų įsigijimo, buvo vykdoma motelio bei... 39. Atsakovo veiksmai investuojant į ginčo pastatus dideles pinigų sumas tik... 40. Be to pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje V. R.... 41. Dėl procesinės bylos baigties... 42. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Kadangi ieškinio pareiškimas atmetamas iš ieškovės priteistinos atsakovui... 45. Iš 2019 m. gegužės 14 d atsakovo atstovės advokatės A. K. pateikto... 46. Iš ieškovės priteistinos 13,64 Eur išlaidos valstybei, susijusios su... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas... 48. Ieškinį atmesti.... 49. Priteisti iš ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ į.... 50. Priteisti iš ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ į.... 51. Eur 13,64 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...