Byla e2-3312-618/2019
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „Association of Underwriters known as Lloyd‘s“, veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd., atstovaujamą uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant ieškovei I. G., atsakovei antstolei V. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei antstolei V. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „Association of Underwriters known as Lloyd‘s“, veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd., atstovaujamą uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovę antstolę V. D. kalta dėl atsiradusios turtinės, neturtinės žalos, priteisti iš atsakovės 5 184,00 Eur turtinę žalą, 44 816,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-16 vykdomąjį raštą Nr. N2-728-637/2009 dėl 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojai I. Ž. (G.). Palangos apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi, ieškovei I. G. (Ž.) iš R. Ž. priteistas 2 658,42 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. ( - ), ir J. Ž., gim. ( - ), po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės. Atsakovė antstolė V. D. 2012-09-27 patvarkymu priėmė Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-81-83/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš ieškovės I. G. (Ž.) ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01863. Tokiu būdu atsakovei atsirado interesų konfliktas, kadangi jos žinioje buvo dvi vykdomosios bylos, kuriose ieškovė ir R. Ž. užėmė skirtingas procesines padėtis, t.y. vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408 ieškovė buvo išieškotoja, o R. Ž. – skolininkas, vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 R. Ž. buvo išieškotojas, o ieškovė – skolininkė, buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, 2012-09-27 patvarkymas Nr. S-120013297, kuriuo priimtas vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 vykdomasis raštas Nr. 2-81-83/2012, yra laikytinas neteisėtu. Ieškovė taip pat pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2016-06-26 atsakovė nevykdė teismo sprendimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, todėl ieškovės naudai piniginių lėšų nebuvo išieškota. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi R. Ž. iškelta bankroto byla, vykdomasis raštas Nr. N2-728-637/2009 persiųstas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. 2018-10-09 patvarkymu Nr. S-18-4-35380 antstolė nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - išieškotojui atsisakius išieškojimo, tačiau ieškovė išieškojimo neatsisakė, R. Ž. bankroto byloje patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas 2 658,42 Eur sumai. Taigi, antstolė vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408 nutraukė ne tuo pagrindu.

62.

7Ieškovė nurodo, kad teisinė su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė tėvų prievolė yra asmeninio pobūdžio. Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikams J. Ž. ir A. Ž. yra neatsiejamai susijęs su asmeninėmis tėvų pareigomis ir teisėmis vaikų atžvilgiu, todėl reikalavimo teisės perleidimas negalimas. Tokiu būdu vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 išieškotojais laikytini J. Ž. ir A. Ž., o ne R. Ž., t.y. ieškovė skolinga ne R. Ž., o savo vaikams. Ieškovė nurodo, kad antstolė 2018-11-02 patvarkymu Nr. S-18-4-38154 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 areštavo ieškovei priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB „Eurobankrotas“ žinioje, vykdymo išlaidoms įskaityti, tačiau faktiškai jokių veiksmų vykdomojoje byloje nevykdė, t.y. piniginių lėšų neišieškojo. Toks antstolės patvarkymas laikytinas neteisėtu, kadangi už neveikimą vykdymo išlaidos nemokamos.

83.

9Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-03-31 iš ieškovės išieškota 2 335,06 Eur piniginių lėšų pagal vykdomuosius dokumentus kitiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. 2012-11-23 antstolės kontoroje gautas A. B. Ž. ir E. Ž. prašymas įteikti ieškovei įspėjimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ). 2012-11-23 antstolė surašė patvarkymą apie dokumentų įteikimą. Taigi, antstolė yra laikytina suinteresuotu asmeniu R. Ž., E. Ž. ir A. B. Ž. atžvilgiu. Atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neturėdama jokio vykdomojo dokumento, be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus, pranešdama ieškovei skubos tvarka išsikraustyti iš gyvenamo namo, esančio ( - ).

104.

11Dėl antstolės veiksmų ieškovei buvo padaryta 5 184,00 Eur turtinė žala, t.y. 2 658,42 Eur negautos pajamos vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, 2 335,06 Eur netinkamai paskirstytų piniginių lėšų vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, 190,57 Eur nepagrįstai panaudotų piniginių lėšų vykdymo išlaidoms padengti vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863. Ieškovei dėl neteisėtų antstolės veiksmų paūmėjo depresija, ji patyrė išgyvenimus, neturėjo galimybių įsigyti reikiamų vaistų, maisto, sutaupyti pinigų kurui, oriai gyventi, turėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

125.

13Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad antstolė vilkino vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408, joje neatliko jokių išieškojimo veiksmų iki kol R. Ž. buvo iškelta bankroto byla. Antstolė, nepaisydama interesų konflikto, priėmė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01863, t.y. antstolė tuo pačiu vykdė dvi vykdomąsias bylas, kuriose ieškovė ir R. Ž. turėjo skirtingas procesines padėtis. Be to, antstolė nevykdė išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, todėl kiti antstoliai išieškojo ieškovės pinigines lėšas kitiems, vėlesnės eilės kreditoriams, o ji liko skolinga vaikams. Pažymėjo, jog antstolė išieškojo jai priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB „Eurobankrotas“ žinioje, ir panaudojo jas vykdymo išlaidos padengti, nors minėtos piniginės lėšos skirtos išlaikymui, t.y. pirmos eilės kreditoriniam reikalavimui.

146.

15Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/12/01863, vykdoma pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-81-83/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. ( - ), ir J. Ž., gim. ( - ), atstovaujamiems R. Ž., periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininkės I. G. (T.). Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą - būti operatyviai ir tinkamai įvykdytas. Šio tikslo turi siekti ir proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis. Ieškovė tinkamai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir ignoravo pareigą bendradarbiauti su antstole. Vykdymas byloje buvo atliekamas griežtai vadovaujantis ir vykdant sprendimų vykdymą reglamentuojančias įstatymo normas. Nuo išlaikymo priteisimo momento t.y. nuo 2011-07-15 ieškovė nevykdė pareigos ir nemokėjo nei išlaikymo periodinėmis išmokomis, nei išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovei 2012-10-11 asmeniškai išaiškintos jos teisės ir pareigos vykdymo procese. Ieškovė 2012-10-22, 2012-11-23, 2013-01-30 buvo atvykusi į antstolės kontorą ir visais kartais antstolės padėjėjai pareiškė, kad teismo sprendimo neketina vykdyti, nes vaikų tėvas R. Ž. jos naudai nemoka priteisto išlaikymo (R. Ž. iškelta bankroto byla).

167.

17Antstolės kontoroje taip pat buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-16 vykdomąjį raštą Nr. N2-728-637/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamiems I. G. (Ž.), periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikiui nuo 2009-02-19 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininko R. Ž.. Sprendimai dėl išlaikymo vykdytini nedelsiant, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai savalaikiai gauti tai, kas priteista sprendimu. Vykdymas šioje vykdomojoje byloje taip pat buvo atliekamas taikant CPK XLVII skyriaus taisykles bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Antstolė vykdomojoje byloje atliko veiksmus, kuriuos numato įstatymo normos, jų nepažeisdama ir griežtai jų laikydamasi, tačiau abi proceso šalys buvo negeranoriškos viena kitai ir ėmėsi visų priemonių, kad nevykdytų teismo sprendimų vienas kito atžvilgiu, nes teisme sprendėsi ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su tėvu. Byla nevykdoma ją sustabdžius, nes R. Ž. iškeltas fizinio asmens bankrotas. Procesiniai veiksmai buvo atliekami nuo 2011 m., tačiau per šį laikotarpį teismo nutarčių, kuriomis antstolės veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, nėra, kaip nėra ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, kuri užvesta nuo 2012 m.

188.

19Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pradėjus vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408 buvo areštuotos R. Ž. banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nebuvo, buvo priimti patvarkymai dėl R. Ž. darbo užmokesčio arešto, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Vėliau antstolės padėjėjai pavyko rasti R. Ž. ir jam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Taigi, vykdomojoje byloje antstolė ėmėsi visų reikiamų veiksmų skolai išieškoti. Vis dėlto, vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408 buvo teismo sustabdyta iki Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimo įsiteisėjimo, o vėliau prasidėjo R. Ž. bankroto procesas. Nurodė, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 kurį laiką buvo nevykdomas, kadangi išieškotojai nurodė, jog nenori, kad būtų vykdomas išieškojimas.

209.

21Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas. Tik ieškovei įrodžius, kad yra nustatytos visos sąlygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti, ji galėtų reikalauti iš draudiko įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, sudarytą su antstole. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10.1. punkte numatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė neatlygina trečiųjų asmenų galimai patirtos neturtinės žalos dėl antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme (toliau – Antstolių įstatymas) nėra numatyta antstolio prievolė atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų veiksmų vykdymo procese. Taigi, neturtinė žala nepriteistina, net ir įrodžius visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

2210.

23Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Association of Underwriters known as Lloyd‘s“, veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd., atstovaujamą UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

24Teismas

konstatuoja:

25Ieškinys atmestinas

2611.

27Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

2812.

29Antstolių įstatymas 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Todėl tam, kad būtų pagrindas taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

3013.

31CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

3214.

33Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-728-637/2009 nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove I. G. (Ž.), iš R. Ž. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2009-02-19, I. G. (Ž.) įpareigota grąžinti teismui įvykdytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-21 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš R. Ž. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Antstolės V. D. kontoroje 2011-07-22 gautas ieškovės I. G. (Ž.) prašymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-16 vykdomąjį raštą Nr. N2-728-637/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. ( - ), ir J. Ž., gim. ( - ), atstovaujamiems I. G. (Ž.), periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2009-02-19 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininko R. Ž. (vykd. b. l. 3, 6). Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-745-370/2009 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-728-637/2009 nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su R. Ž., iš ieškovės I. G. (Ž.) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės, iš R. Ž. ieškovei I. G. (Ž.) priteistas 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą pakeitė, nustatė nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą su R. Ž., priteisė iš I. G. (Ž.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės, priteisė I. G. (Ž.) iš R. Ž. 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Antstolės V. D. kontoroje 2012-09-27 gautas R. Ž. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/12/01863, vykdoma pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-81-83/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamiems R. Ž., po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininkės I. G. (vykd. b. l. 4-6).

3415.

35Ieškovė nurodo, kad antstolė tuo pačiu metu vykdė dvi vykdomąsias bylas, kuriose ieškovė ir R. Ž. turėjo skirtingas procesines padėtis taip sukeldama interesų konfliktą. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CK 636 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis gali būti nušalintas esant CK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas.

3616.

37Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo antstoliui vykdyti vykdomąsias bylas, kuriose tie patys asmenys turėtų skirtingas procesines padėtis, t.y. vienoje byloje asmuo būtų išieškotojas, o kitoje - skolininkas. CK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimų pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, pati ieškovė nušalinimo antstolei nereiškė. Duomenų apie kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti antstolės nešališkumu, ieškovė nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus priimdama vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01863, kai jos žinioje jau buvo vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408.

3817.

39Ieškovė nurodo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2016-06-26 nepagrįstai nevykdė teismo sprendimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, t.y. vilkino vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408, joje neatliko jokių išieškojimo veiksmų iki kol R. Ž. buvo iškelta bankroto byla. Vykdomosios bylos Nr. 0004/11/01408 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-16 vykdomasis raštas Nr. N2-728-637/2009 antstolės kontoroje gautas 2011-07-25, priimtas vykdyti 2011-07-25 patvarkymu. 2011-07-25 antstolė patikrino gyventojų registro duomenis, 2011-07-26 duomenis apie skolininko R. Ž. darbovietes, jo vardu registruotas sąskaitas, duomenis iš VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ apie skolininko vardu registruotas transporto priemones bei nekilnojamąjį turtą.

4018.

41Antstolė 2011-08-10 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose, 2011-08-10 patvarkymais įpareigojo UAB „Finjura“ ir UAB „Jūringė“ iš skolininko R. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėti patvarkymai 2011-08-25 įteikti UAB „Finjura“ ir UAB „Jūringė“. 2011-10-18 skolininkas R. Ž. pateikė antstolei A. Ž. ir J. Ž. banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog UAB „Finjura“ iš skolininko darbo užmokesčio pervesdavo nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Antstolės pažymoje nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-04-30 iš skolininko R. Ž. į nepilnamečių vaikų banko sąskaitas pervesta iš viso 6 173,54 Lt. 2012-04-24 antstolės kontoroje gautas skolininko R. Ž. prašymas sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408. 2012-04-25 patvarkymu antstolė prašymo netenkino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9302-512/2012 tenkino pareiškėjo R. Ž. prašymą panaikinti antstolės V. D. 2012-04-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo sustabdymo, ir sustabdė išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iki Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-12 nutartimi apeliacinį procesą pagal I. G. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutarties nutraukė. Teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su R. Ž., iš I. G. (Ž.) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės, I. G. (Ž.) iš R. Ž. priteistas 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Taigi, po Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutarties priėmimo išieškojimas iš skolininko R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408 turėjo būti atliekamas ne dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 173,77 Eur (600,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o dėl 2 658,42 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris priteistas ieškovei I. G. (Ž.).

4219.

43Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1860-904/2015 priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodant, kad nuo šios nutarties gavimo dienos stabdomas R. Ž. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas (vykd. b. l. 111-112). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-130-904/2016 R. Ž. iškelta bankroto byla (vykd. b. l. 129-131). Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1498-513/2016 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartį paliko nepakeistą (vykd. b. l. 138-140). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi patvirtinti R. Ž. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį I. G. (T., Ž.) finansinio reikalavimo suma sudaro 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) (pirmuoju etapu pirmąja eile) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria I. G. iš R. Ž. priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir 42 802,20 Eur (pirmuoju etapu antrąja eile) (vykd. b. l. 179-180). Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-785-479/2017 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartį paliko nepakeistą (vykd. b. l. 190-191).

4420.

45Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2015-11-09, t.y. teismo nutarties, kuria priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, t.y. antstolė netikrino duomenų apie skolininko R. Ž. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad 2011-08-10 patvarkymas, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose, bei 2011-08-10 patvarkymai dėl skolos išieškojimo nebuvo panaikinti. Taigi, antstolė 2011-08-10 patvarkymo pagrindu vykdė išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose, bei jo darbo užmokesčio. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo veiksmų aprašo 2012-09-04 iš skolininko R. Ž. išieškota 10,00 Lt, 2013-04-18 – 40,09 Lt, 2014-08-05 - 110,77 Lt, iš viso 46,59 Eur (160,86 Lt), kurie panaudoti vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu būdu, nors antstolė nuo 2012-08-30 vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408 nesiėmė papildomų vykdymo veiksmų, tačiau išieškojimas buvo atliekamas, piniginės lėšos iš skolininko R. Ž. buvo išieškotos.

4621.

47Teismas taip pat pažymi, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka antstolės veiksmų neskundė, su prašymu dėl išieškojimo vykdymo į antstolę kreipėsi 2015-11-30, t.y. po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutarties, kuria priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo.

4822.

49Ieškovė nurodo, kad antstolė nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018-10-09 patvarkymu Nr. S-18-4-35380 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408. Minėtame patvarkyme nurodyta, kad 2016-12-05 antstolės kontoroje gautas išieškotojų A. Ž. ir J. Ž. prašymai, kuriuose išieškotojai atsisako susidariusi išlaikymo įsiskolinimo ir prašo nutraukti vykdomają bylą. CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. Kaip minėta Sprendimo 18 punkte, po Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutarties priėmimo išieškojimas iš skolininko R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408 turėjo būti atliekamas ne dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 173,77 Eur (600,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o dėl 2 658,42 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris priteistas ieškovei I. G. (Ž.). Šia aplinkybę antstolė 2012-04-30 pažymėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-16 vykdomajame rašte Nr. N2-728-637/2009. 2017-02-14 vykdomajame rašte atliktas įrašas, jog ieškovės I. G. kreditorinis reikalavimas 2 658,42 Eur sumai įtrauktas į R. Ž. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Taigi, antstolė 2018-10-09 patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408, kadangi išieškotoja I. G. (Ž.) išieškojimo neatsisakė.

5023.

51Vis dėlto pažymėtina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1860-904/2015 priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodant, kad nuo šios nutarties gavimo dienos stabdomas R. Ž. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi R. Ž. iškelta bankroto byla. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi patvirtinti R. Ž. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį I. G. (T., Ž.) finansinio reikalavimo suma sudaro 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) (pirmuoju etapu pirmąja eile) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria I. G. iš R. Ž. priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir 42 802,20 Eur (pirmuoju etapu antrąja eile). Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovės kreditorinis reikalavimas R. Ž. atžvilgiu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 yra vykdomas R. Ž. bankroto byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu ieškovė turtinės žalos antstolei nutraukus vykdomąją bylą Nr. 0004/11/01408 nepatyrė.

5224.

53Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 2 658,42 Eur žalos, kurią sudaro negautos pajamos vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01408, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

5425.

55Ieškovė teigia, kad antstolė nepagrįstai nevykdė išieškojimo iš jos vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863. Dėl šios priežasties laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-03-31 kiti antstoliai iš ieškovės ieškojo 2 335,06 Eur piniginių lėšų, kurios buvo skirtos ne jos vaikams A. Ž. ir J. Ž., o kitiems kreditoriams. Vykdomosios bylos Nr. 0004/12/01863 duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 vykdomasis raštas Nr. 2-81-83/2012 antstolės kontoroje gautas 2012-09-27, priimtas vykdyti 2012-09-27. 2012-09-27 antstolė išsiuntė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą. 2012-10-01 antstolė patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2012-10-22 – duomenis apie ieškovės vardu registruotas banko sąskaitas. 2017-07-25 antstolė priėmė patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriuo išieškotoją R. Ž. pakeitė į išieškotojus A. Ž. ir J. Ž.. 2018-03-24 antstolės kontoroje gautas ieškovės skundas, kuriuo ieškovė prašė vykdyti išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-81-83/2012. 2018-03-29 pranešimu antstolė nurodė išieškotojams A. Ž. ir J. Ž. pranešti, ar jie nori tęsti išieškojimą iš ieškovės gaunamų pajamų iš Sodros. 2018-04-30 antstolės kontoroje gautas R. Ž., atstovaujančio A. Ž. ir J. Ž., pranešimas, kuriame nurodoma tęsti išieškojimą iš ieškovės, išieškojimą atliekant iš Sodros mokamų piniginių lėšų. Antstolė 2018-04-30 priėmė patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-180000524 ir Nr. S-180000524.

5626.

57Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-03-31 antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, t.y. antstolė netikrino duomenų apie skolininkės (ieškovės) I. G. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nei išieškotojai, nei ieškovė (skolininkė) nebuvo aktyvūs, nesidomėjo vykdomąja byla, prašymo vykdyti išieškojimą ar atlikti konkrečius vykdymo veiksmus antstolei neteikė, antstolės veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

5827.

59Teismas taip pat pažymi, jog žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl minėtų antstolės veiksmų ji patyrė 2 335,06 Eur nuostolių. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Visų pirma, jeigu antstolė būtų išieškojusi 2 335,06 Eur pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, šios piniginės lėšos nebūtų likusios ieškovės žinioje, o būtų skirtos išieškotojams A. Ž. ir J. Ž.. Tai reiškia, jog ieškovės turtas būtų sumažėjęs 2 335,06 Eur suma. Antra, nors ieškovės įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 būtų 2 335,06 Eur mažesnis, tačiau jos skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams būtų atitinkamai 2 335,06 Eur didesni. Taigi, bendra ieškovės skolinių įsipareigojimų suma nebūtų papildomai sumažėjusi, nepriklausomai nuo to, kurio kreditoriaus naudai būtų išieškota 2 335,06 Eur suma.

6028.

61Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 2 335,06 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

6229.

63Ieškovė nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 išieškotojais laikytini J. Ž. ir A. Ž., o ne R. Ž., t.y. ieškovė skolinga ne R. Ž., o savo vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje 2017-07-24 gautas R. Ž. prašymas vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 pakeisti išieškotojus A. Ž. ir J. Ž. į naująjį išieškotoją R. Ž.. Kartu su prašymu R. Ž. pateikė 2017-06-05 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, pagal kurią kreditoriai A. Ž. ir J. Ž. perleido naujajam kreditoriui R. Ž. reikalavimo teises į ieškovę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria iš I. G. (Ž.) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės. 2017-07-25 antstolė priėmė patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriuo išieškotoją R. Ž. pakeitė į išieškotojus A. Ž. ir J. Ž.. 2017-07-25 patvarkyme antstolė nurodė, jog 2017-06-05 reikalavimo perleidimo sutartimi R. Ž. perleido savo reikalavimo teisę vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 naujiesiems kreditoriams A. Ž. ir J. Ž.. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priimdama 2017-07-25 patvarkymą, antstolė netinkamai įvertino 2017-06-05 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 turinį, kadangi, priešingai nei nurodo antstolė, šios sutarties pagrindu reikalavimo teisė į ieškovę turėjo pereiti R. Ž., o ne A. Ž. ir J. Ž..

6430.

65Vis dėlto teismas pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003).

6631.

67CK 6.101 straipsnio 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir t. t.

6832.

69Teisinė, su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, tėvų prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

7033.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K‑3‑543/2013 nurodė, kad nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis), todėl, išlaikymo vykdymo procese sprendžiant kausimą dėl skolos, išieškotojas turėtų būti keičiamas CPK 596 straipsnio 1 dalis nustatyta tvarka ir pagrindais.

7234.

73Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad A. Ž. ir J. Ž. 2014-08-14 sulaukė pilnametystės, jie pagrįstai yra laikytini išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863, nepaisant 2017-06-05 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01.

7435.

75Ieškovė nurodo, kad antstolė 2018-11-02 patvarkymu Nr. S-18-4-38154 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 nepagrįstai areštavo ieškovei priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB „Eurobankrotas“ žinioje, vykdymo išlaidoms įskaityti, kadangi faktiškai jokių veiksmų vykdomojoje byloje nevykdė, t.y. piniginių lėšų neišieškojo. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 išieškojimas vykdomas pirmos eilės kreditoriams, todėl šios piniginės lėšos, visų pirma turi būti skiriamos jiems. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2018-11-02 patvarkyme Nr. S-18-4-38154 nurodė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 sudaro 190,57 Eur ir areštavo UAB „Eurobankrotas“ žinioje esančias ieškovės pinigines lėšas 190,57 Eur sumai, įpareigodama jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2018-11-06 UAB „Eurobankrotas“ į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 131,90 Eur, 2019-04-23 – 58,67 Eur.

7636.

77Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pagal CPK 753 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams CK 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

7837.

79Nagrinėjamu atveju antstolė 2012-09-27, 2018-04-30 ir 2018-11-02 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimus, pagal kuriuos vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 sudaro 57,92 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 132,65 Eur Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos vykdymo išlaidos bei kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, iš viso 190,57 Eur. Atsižvelgus į Sprendimo 36 punkte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 753 straipsniu, pagrįstai skyrė 190,57 Eur sumą, gautą iš UAB „Eurobankrotas“, vykdymo išlaidoms padengti. Teismas taip pat pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu antstolė 190,57 Eur sumą būtų paskirsčiusi išieškotojams A. Ž. ir J. Ž., minėtos piniginės lėšos nebūtų likusios ieškovės žinioje. Atitinkamai jos skolinis įsipareigojimas kreditoriams A. Ž. ir J. Ž. sumažėtų 190,57 Eur suma, tačiau ji turėtų 190,57 Eur vykdymo išlaidų įsiskolinimą antstolei. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 190,57 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

8038.

81Ieškovė nurodo, kad 2012-11-23 antstolės kontoroje gautas A. B. Ž. ir E. Ž. prašymas įteikti ieškovei įspėjimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ). 2012-11-23 antstolė surašė patvarkymą apie dokumentų įteikimą. Taigi, antstolė yra laikytina suinteresuotu asmeniu R. Ž., E. Ž. ir A. B. Ž. atžvilgiu. Be to, atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi šiuos vykdymo veiksmus pradėjo neturėdama jokio vykdomojo dokumento. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-23 patvirtinimu apie dokumentų įteikimą antstolė įteikė ieškovei įspėjimą išsikelti iš patalpų pagal A. B. Ž. ir E. Ž. prašymą dėl dokumentų įteikimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies punkte nustatyta, kad antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Taigi, įteikdama dokumentus ieškovei pagal A. B. Ž. ir E. Ž. prašymą antstolė neatliko neteisėtų veiksmų.

8239.

83Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl 5 184,00 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

8440.

85Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 44 816,00 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl neteisėtų antstolės veiksmų paūmėjo depresija, ji patyrė išgyvenimus, neturėjo galimybių įsigyti reikiamų vaistų, maisto, sutaupyti pinigų kurui, oriai gyventi, turėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

8641.

87CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

8842.

89Nagrinėjamu atvejus teismas pažymi, jog ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas nenustačius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, jai paūmėjo depresija ir kt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

9043.

91Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

9244.

93Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl jos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos.

9445.

95Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl jos tretiesiems asmenims iš ieškovės nepriteistinos.

9646.

97Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

98Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

99ieškinį atmesti.

100Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

101Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G.... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovę antstolę V.... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodo, kad teisinė su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi... 8. 3.... 9. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-03-31 iš ieškovės išieškota 2 335,06... 10. 4.... 11. Dėl antstolės veiksmų ieškovei buvo padaryta 5 184,00 Eur turtinė žala,... 12. 5.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.... 14. 6.... 15. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 16. 7.... 17. Antstolės kontoroje taip pat buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/11/01408... 18. 8.... 19. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA... 22. 10.... 23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Association of... 24. Teismas... 25. Ieškinys atmestinas... 26. 11.... 27. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 28. 12.... 29. Antstolių įstatymas 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 30. 13.... 31. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 32. 14.... 33. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos... 34. 15.... 35. Ieškovė nurodo, kad antstolė tuo pačiu metu vykdė dvi vykdomąsias bylas,... 36. 16.... 37. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo antstoliui vykdyti... 38. 17.... 39. Ieškovė nurodo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2016-06-26... 40. 18.... 41. Antstolė 2011-08-10 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias... 42. 19.... 43. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 44. 20.... 45. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius duomenis,... 46. 21.... 47. Teismas taip pat pažymi, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek... 48. 22.... 49. Ieškovė nurodo, kad antstolė nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą Nr.... 50. 23.... 51. Vis dėlto pažymėtina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09... 52. 24.... 53. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 2 658,42 Eur... 54. 25.... 55. Ieškovė teigia, kad antstolė nepagrįstai nevykdė išieškojimo iš jos... 56. 26.... 57. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius duomenis,... 58. 27.... 59. Teismas taip pat pažymi, jog žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį... 60. 28.... 61. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 2 335,06... 62. 29.... 63. Ieškovė nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/01863 išieškotojais... 64. 30.... 65. Vis dėlto teismas pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra... 66. 31.... 67. CK 6.101 straipsnio 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį... 68. 32.... 69. Teisinė, su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar... 70. 33.... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K‑3‑543/2013... 72. 34.... 73. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad A. Ž. ir J. Ž.... 74. 35.... 75. Ieškovė nurodo, kad antstolė 2018-11-02 patvarkymu Nr. S-18-4-38154... 76. 36.... 77. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios... 78. 37.... 79. Nagrinėjamu atveju antstolė 2012-09-27, 2018-04-30 ir 2018-11-02 priėmė... 80. 38.... 81. Ieškovė nurodo, kad 2012-11-23 antstolės kontoroje gautas A. B. Ž. ir E.... 82. 39.... 83. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, nesant visų civilinei atsakomybei... 84. 40.... 85. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 44 816,00 Eur neturtinę žalą.... 86. 41.... 87. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 88. 42.... 89. Nagrinėjamu atvejus teismas pažymi, jog ieškovės reikalavimas dėl... 90. 43.... 91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 92. 44.... 93. Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei duomenų,... 94. 45.... 95. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašymo... 96. 46.... 97. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 98. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 99. ieškinį atmesti.... 100. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 101. Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos...