Byla 1-1124-951/2019
Dėl daugybinių veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, kaltinamajam T. B., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiajam R. B., jo atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - )Kėdainių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. ( - )Šiaulių r., deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4T. B. 2019-02-15 apie 16.00 valandą, adresu ( - )Šiaulių rajonas, namo kieme, konflikto metu, ranka suduodamas bei koja spirdamas tris smūgius nukentėjusiajam R. B. į veido sritį, padarė abiejų žandinių ančių priekinių ir kairio žandinio ančių šoninės sienelių, abiejų akiduobių apatinių sienelių, kairės akiduobės vidinės sienelės, akytkaulio priekinės dalies ir nosies kaulų lūžius, taip pat poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą ir žandą, dešinės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, pogleivinės kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

5T. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko todėl, kad nukentėjusysis prikibo prie sūnaus, kad jį girtą vežtų. R. B. sėdo girtas prie vairo ir išvyko. Kilo konfliktas, nes neleido jam važiuoti, norėjo paimti raktelius. Pradėjo jį kaltinti, kad jo mašiną nori kam nors dovanoti. Susikivirčijo ir sudavė į veidą vieną kartą iš kojos, kitą kartą iš rankos. Trenkė iš kumščio ir vieną kartą spyrė. Viso sudavė 3 smūgius. Nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Daugiau nieko nesimatė, visi išsiskirstė. Nuo suduotų smūgių jis buvo nukritęs ant žemės. Jis po pirmo smūgio nukrito ir tada spyrė koja. Sutinka su specialisto išvada, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Viskas vyko vasario 15 d., buvo apie 16 val. Viskas vyko ( - )miestelyje. Jis buvo blaivus. Civilinis ieškinys pagrįstas, sutinka su 80 Eur turtine žala. Nesutinka, kad neturtinė žala 3000 Eur. Neįsivaizduoja, kokia padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiajam sumokėjo 200 Eur. Atlygino 80 Eur turtinės žalos ir 120 Eur neturtinės žalos. Ketina atlyginti dar kažkiek neturtinės žalos. Galėtų nukentėjusiajam sumokėti dalimis, nes neturi visos sumos. Nukentėjusysis, teismas gali tikėtis, kad nukentėjusiajam atlygins žalą. Galėtų gal dar atlyginti 1000 Eur. Nukentėjusiojo atsiprašė, ir dabar atsiprašo. Nukentėjusysis jam neatleido. Bandė su juo taikytis, tačiau nepavyko, be advokatės nesileido į kalbas. Nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tik neturtinės žalos suma per didelė, prašytų teismo ją kažkiek sumažinti. Kiek teismas priteis, tiek atlygins. Iš karto po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, nežino, kuri buvo diena. Su juo nukentėjusysis nekalbėjo. Žmona bandė kalbėtis, bet nukentėjusysis nesileido į kalbas. Nesutinka su 3000 Eur neturtine žala. Įsipareigoja atlyginti žalą, kurią priteis teismas. Prašo išdėstyti žalos atlyginimą dalimis, nes neturi tokios didelės pinigų sumos.

6Apklausta kaip galima laiduotoja V. B. teisme parodė, kad yra kaltinamojo žmona. Žino, kuo kaltinamas jos sutuoktinis, kad sudavė kelis smūgius kaimynui. Negali pateisinti vyro elgesio dėl smūgių, negerai pasielgė. Smurtauti nėra gerai, tačiau vyras buvo išprovokuotas. Vyras norėjo sustabdyti neblaivų vairuotoją. Jei neblaivus kaimynas nebūtų norėjęs važiuoti, nebūtų prie kaimyno net ėję. Ji savo pavyzdžiu galės daryti teigiamą įtaką vyrui, nes nėra bausta, teista. Su sutuoktiniu sutaria gerai. Po įvykio kalbėjosi su vyru apie jo elgesį, jis gailėjosi to, kas nutiko, kalbėjo apie atsakomybę, žalos atlyginimą. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Turi vieną mažą vaiką ir du paauglius. Visi gražiai sutaria. Ateityje sutuoktiniui darys teigiamą įtaką. Muštynes ji matė. Aplink buvo žmonių. Po smūgių sudavimo buvo priėjusi prie nukentėjusiojo. Veido kairė pusė buvo patinusi, davė sniego, kad šaldytų, bet jis supykęs nuėjo. Paprastesnis būdas būtų buvęs iškviesti policiją, bet nenorėjo, kad kaimynui atimtų teises. Ateityje darys įtaką, kad sutuoktinis taip nebesielgtų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jų pajamos nėra didelės. Ji yra vaiko priežiūros atostogose, vyras pastovių pajamų negauna. Augina 3 vaikus.

7Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR ( - ) straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

8Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

9Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. adresu Šiaulių r., ( - )sutiko kaimynę I. K., su kuria kieme šnekučiavosi, o tuo metu automobiliu privažiavo kaimynas T. B., kuris, išlipęs iš mašinos, ėmė jam priekaištauti, kad vėl girtas važinėjasi po kaimą. Tarp jų kilo konfliktas, nes jis kaimynui pareiškė, kad galimai jis į internetą įdėjo skelbimą, jog jis atiduoda savo mašiną. Po šių žodžių T. kumščiu smogė į veidą. Veidas buvo sumuštas, skaudėjo ir svaigo galva. Tą pačią dieną pas jį į butą atėjo kaimynė I., kuri papasakojo, kad konflikto metu su kaimynu, pastarasis vieną kartą ranka smogė į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, T. dar spyrė į veidą. 2019-02-19 kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuri išrašė siuntimą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Atlikę tyrimus medikai diagnozavo daugybinius veido kaulo lūžimus. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 23-24, 36).

10Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15, galėjo būti apie 16 val., pas ją automobiliu atvažiavo R. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Kai ji su R. išėjo į kiemą, tai pamatė, kad kieme su automobiliu atvažiavęs kaimynas T.. Tarp jų kilo konfliktas, nes, kiek pamena, T. pradėjo sakyti, kad R. atiduotų raktelius ir kad nevažinėtų neblaivus. Dar pamena, kad R. sakė, kad neva T. įdėjo skelbimą į internetą, jog R. atiduoda savo automobilį VW SHARAN. Tada T. pasakė, kad tokiais niekais neužsiima ir trenkė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio R. į veidą. Po smūgio R. nukrito ant žemės, kai bandė stotis, tada T. spyrė R. į veidą. Ji pamatė, kad R. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji liepė R. dėti sniegą ant nosies. Po to T. išvažiavo, o R. išėjo namo. R. sąmonės nebuvo praradęs (b. l. 63-64).

11Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 ji buvo kartu tuo metu, kai sutuoktinis T. B. konfliktavo su kaimynu R. B., kuris buvo neblaivus. Ji pamena, kad T. pasakė R. „R., atiduok raktelius, kad nevairuotum girtas", nes matėsi akivaizdžiai, kad R. yra neblaivus. E. jis svirduliavo. R. pasakė, kad neatiduos jokių raktelių. Dar kartą T. prašė, kad R. atiduotų raktelius, nes kvies policiją. O R. atsakė, kad T. yra pridėjęs skelbimų į internetą, kad neva R. dovanoja savo automobilį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. trenkė ranka R. į veidą, po to dar T. spyrė R.. T. labai gailisi sutrenkęs ir spyręs R., jis norėjo susitaikyti su R., norėjo atlyginti žalą, tačiau R. nėjo į kalbas (b. l. 69-70).

12Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 252/2019(04), kurioje nurodyta, kad R. B. padaryti sužalojimai: abiejų žandinių ančių priekinių ir kairio žandinio ančių šoninės sienelių, abiejų akiduobių apatinių sienelių, kairės akies akiduobės vidinės sienelės, akytkaulio priekinės dalies ir nosies kaulų lūžiai, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į skruostą ir žandą, dešinės akies vokuose, pereinančios į nosies nugarėlę, pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje ne mažiau trijų trauminių poveikių; padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; nes dėl daugybinių veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 48-49).

132019-02-21 protokolas-pareiškimas, kuriuo R. B. pranešė apie jam padarytus sužalojimus (b. l. 6).

142019-02-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiaulių r., Kairiuose, ( - ) namo kieme (b. l. 15-19).

15Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo T. B. paaiškinimai, nukentėjusiojo R. B. bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį R. B., suduodamas jam ranka ir spirdamas koja į veido sritį, ir taip sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į specialisto išvadą apie R. B. padarytus sužalojimus ir jų mastą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. B. kaltė dėl nesunkaus R. B. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

16Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

17T. B. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR BK 11 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo. T. B., bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 81), administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), dirbantis, vykdantis individualią veiklą (b. l. 83). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

18Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės V. B. prašymas perduoti jai T. B. pagal laidavimą. Kaip rodo bylos medžiaga, V. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. V. B. teismui patvirtino, kad ji su vyru labai gerai sutaria. Tokios aplinkybės rodo, kad V. B. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog V. B. yra verta teismo pasitikėjimo.

19Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, sumokėdamas tiek Šiaulių teritorinei ligonių kasai 263,87 Eur, tiek nukentėjusiajam R. B. 200 Eur, bei teisme nurodė, kad įsipareigoja atlyginti visą teismo priteistą sumą nukentėjusiajam. Kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins padarytą žalą, todėl taikytinas LR BK 40 straipsnis ir T. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant V. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir laiduotojos V. B. asmenybę bei jos turtinę padėtį.

20Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį bei siekiant, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.), T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 56-59). Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos į Kauno klinikas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ne tik sutiko su prašoma atlyginti civilinio ieškinio suma dėl patirtos turtinės žalos, bet ir pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad jis atlygino R. B. padarytą 80 Eur turtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, R. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

22Pagrįsdamas prašomą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryti daugybiniai veido sužalojimai, buvo gydomas specialistų, du kartus vyko pas specialistus į Kauno akių ligų kliniką. Jo atžvilgiu T. B. elgėsi įžūliai, rankomis ir kojomis sudavė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, padarydamas daugybinius veido kaulų ir nosies kaulų lūžius, šių lūžių gydymas užtruko ilgą laiko tarpą. Po įvykio buvo priverstas kęsti patinimus, mėlynes, pablogėjo rega, jautė skausmus skruostų srityje, po įvykio negalėjo normaliai valgyti. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie yra ilgalaikiai, sužalojimai veido srityje yra matomi, keliantys didesnį diskomfortą, o kaltinamasis po įvykio jo neatsiprašė, nesiteiravo apie jo sveikatos būklę.

23Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

24Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal nusikalstamos veikos sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos didesnės (pvz., 2606,58 Eur), vidutinio dydžio (pvz., 1448 Eur, 1000 Eur) ir daug mažesnės (pvz., 579 Eur, 289,62 Eur) pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju nukentėjusysis prašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017). Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

25Šiuo atveju sutiktina, kad R. B. patyrė neturinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos aplinkybių visumą, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, suduotų smūgių skaičių (3 kartai), tai, kad buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, dėl ko buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, jog nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, iš esmės neprieštaravo nukentėjusiojo pareikštam civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sutiko visiškai atlyginti teismo priteistą sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama iki 2300 Eur. Tenkinant R. B. civilinį ieškinį 2300 Eur sumai, įvertinama kaltinamojo sumokėta 120 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, todėl iš kaltinamojo T. B. priteistina atlyginti 2180 Eur suma, likusioje dalyje R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.

26Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė leisti civilinį ieškinį sumokėti dalimis, tačiau teismo nuosprendžiu ar nutartimi priteisiamo civilinio ieškinio išdėstymo nenumato nei LR BK, nei LR BPK. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, tame tarpe ir su priteisto civilinio ieškinio išieškojimu, yra vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) VI dalies nuostatas (LR ( - ) str. 1 d. 2 p.). Jos numato darnų įsiskolinimų išieškojimo mechanizmą, kurį sudaro nuoseklių antstolio procesinių veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą visetas. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, klausimai susiję su civilinio ieškinio atlyginimu, yra civilinio proceso teisės dalykas, todėl turi būti spręstini LR CPK nustatyta tvarka.

27Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2019-08-05 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4388, iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam R. B. suteiktas advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 143 Eur. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatė L. Musteikienė. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. B., patyrė išlaidų, tačiau, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių (3 asmenys), šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,

Nutarė

29T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą T. B. atžvilgiu nutraukti.

30T. B. perduoti V. B., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Išaiškinti T. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

33Išaiškinti laiduotojai V. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

34Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

35Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiojo R. B. naudai 2180 Eur sumą, likusioje dalyje R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.

36Proceso išlaidų už nukentėjusiajam R. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo T. B. nepriteisti.

37Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. T. B. 2019-02-15 apie 16.00 valandą, adresu ( - )Šiaulių rajonas, namo... 5. T. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad... 6. Apklausta kaip galima laiduotoja V. B. teisme parodė, kad yra kaltinamojo... 7. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu... 9. Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 su... 10. Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15, galėjo būti... 11. Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 ji buvo kartu... 12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada... 13. 2019-02-21 protokolas-pareiškimas, kuriuo R. B. pranešė apie jam padarytus... 14. 2019-02-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota ir... 15. Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo T. B. paaiškinimai, nukentėjusiojo... 16. Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis... 17. T. B. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama... 18. Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės V. B. prašymas... 19. Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi,... 20. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį bei siekiant, kad kaltinamasis ateityje... 21. Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 22. Pagrįsdamas prašomą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydį,... 23. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR... 24. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo... 25. Šiuo atveju sutiktina, kad R. B. patyrė neturinę žalą. Atsižvelgiant į... 26. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis teismo posėdžio metu... 27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 29. T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,... 30. T. B. perduoti V. B., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą be... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 32. Išaiškinti T. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 33. Išaiškinti laiduotojai V. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo... 34. Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės... 35. Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės... 36. Proceso išlaidų už nukentėjusiajam R. B. suteiktą valstybės garantuojamą... 37. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...