Byla 2K-132-699/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo nuo 2015 m. liepos 27 d. 2.10 val. iki 2015 m. liepos 28 d. 17 val. laikas ir nustatyta baudos dalis – 46 MGL (1732,36 Eur).

3L. V. priteista nukentėjusiajai J. G. 350 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios J. G. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas, o procesas dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

4Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu L. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. L. V. perduotas jo žmonos K. V. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, į šį terminą įskaitant L. V. sulaikymo nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. laiką. Iš L. V. priteista nukentėjusiajai J. G. 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios J. G. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas ir procesas dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 26 d., apie 23.15 val., viešoje vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, be jokios aiškios priežasties, agresyviai nusiteikęs atbėgo į D. K. priklausančio namo kiemą ( - ), ir, laikydamas rankoje peilį, artėjo link namo terasoje buvusių J. G. ir A. K., taip jas išgąsdindamas, dėl to jos įbėgo ir užsirakino name, o kieme buvęs D. K. rastu indu užsidengė krūtinę, be to, norėdamas patekti į namo, kuriame buvo užsirakinusios J. G. ir A. K., vidų bandė atidaryti šio namo duris, taip jas gąsdindamas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

7 2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį.

82.1. Kasatorius teigia, kad teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes jo baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas nepradėjus ikiteisminio tyrimo nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pradžia nebuvo tinkamai ir teisingai įforminta, ir taip pažeistas principas „iš neteisės negali atsirasti teisė“. Kasatorius nurodo, kad BPK nėra reglamentuotas ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimas, kai nutraukus vykusį ikiteisminį tyrimą toliau tęsiamas kitas tyrimas jau pagal kitą BK straipsnį. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir perkvalifikavimas šiuo metu reglamentuotas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose nustatytas procedūras ikiteisminio tyrimo subjektai kartais taiko, anot kasatoriaus, labai improvizuodami, taip kurdami precedentus vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nepradėjus ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimą įforminti vėliau ir pan.

92.2. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai pradėtas ir vykęs ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas dėl to, jog įrodymų rinkimas nuo pat tyrimo pradžios buvo neteisėtas, yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-373-303/2015 ir kt.). Kasatorius sutinka, kad nagrinėjamoje byloje situacija yra kitokia nei minėtoje teismų praktikoje, tačiau jis mano, kad ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vienos nusikalstamos veikos bei paaiškėjus, kad tokia veika nėra padaryta, ir priėmus nutarimą visą ikiteisminį tyrimą nutraukti, vėliau tame pat nutrauktame tyrime atlikti procesinius veiksmus ir teikti įtarimus tam pačiam asmeniui jau dėl kitos veikos padarymo, tačiau nesant Rekomendacijose numatyto ikiteisminio tyrimo pradžios ar tęsimo įforminimo. Juolab kad procesinio sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios priėmimas yra labai reikšmingas, nes nuo tokio momento tiriamų įvykių dalyviams atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos, o nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui gali būti taikomos įvairios prievartos priemonės.

102.3. Nurodydamas veiką, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (dėl grasinimo nužudyti), ir datas, kada šis tyrimas pradėtas ir nutrauktas, kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje medžiagoje nebuvo priimtas sprendimas perkvalifikuoti šią veiką ir tęsti tyrimą pagal kitą BK straipsnį. Tačiau po kiek laiko, kai kasatorius vėl buvo kviečiamas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas toje pačioje medžiagoje tęsiamas jau dėl kitos veikos, t. y. numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors Rekomendacijose yra numatytos konkrečios sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos: rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, nutarimas, o perkvalifikuojant nusikalstamas veikas dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašoma rezoliucija tęsti tyrimą dėl kitos veikos, ir tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nenutraukiamas arba nutraukiama jo dalis (Rekomendacijų 12, 14-16 punktai). Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad, nagrinėjamoje byloje nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ši veika Rekomendacijose nustatyta tvarka nebuvo perkvalifikuota pagal požymius kitos veikos ir nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl to kasatorius teigia, kad jo baudžiamasis persekiojimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo neteisėtas ir byloje priimti abiejų instancijų nuosprendžiai turi būti panaikinti dėl esminio BPK pažeidimo, nes ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, buvo pradėtas ne pagal Rekomendacijose nustatytą tvarką.

113. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dar ir dėl baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto – netinkamo aiškinamo ir taikymo. Kasatorius, aptardamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir teismų praktiką, suformuotą kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2008, teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti išspręsta, ar kaltininkui neigiant kaltę nutrauktame ikiteisminiame tyrime, kuris vėliau tęsiamas ir pareiškiami nauji įtarimai dėl kitos nusikalstamos veikos, o bylą nagrinėjant teisme po įrodymų ištyrimo prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, kaltinamasis dėl pakeisto kaltinimo kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ir ar tai gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

123.1. Anot kasatoriaus, byloje turi būti išspręstas klausimas ir dėl laiduotojo asmenybės tinkamumo ir jo galimybės daryti įtaką kaltinamajam, kai kaltinamasis ir laiduotojas, kurie BK 38 straipsnio pagrindu susitaikė anksčiau vykusiame kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame jie buvo atitinkamai įtariamasis bei nukentėjusysis. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo K. V., kaip laiduotojos, gebėjimu kontroliuoti jo (L. V.) elgesį, daryti jam įtaką, pasiryžimu prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis įstatymų daugiau nepažeis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ankstesne teismo nutartimi L. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su K. V., padarė nepagrįstą išvadą, jog šis baudžiamasis procesas nepaveikė kaltininko, kad jis neigiamai įvertintų savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus spręstų teisėtomis priemonėmis. Taip teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad iš ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau buvo visiškai pasibaigęs ir ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas prarado savo teisinę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė laidavimo instituto nuostatas.

134. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo L. V. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

144.1. Prokuroras teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl byloje padaryto esminio BPK pažeidimo, nes baudžiamasis persekiojimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo vykdomas nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl šios nusikalstamos veikos nustatyta Rekomendacijose tvarka, yra nepagrįsti. Juolab kad kasatorius visiškai nenurodė, kurio ar kurių BPK straipsnių reikalavimai galėjo būti pažeisti, dėl kurių galimai buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ar kurie galėjo sukliudyti teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, t. y. kasatorius tik teigia apie ikiteisminio tyrimo metu pažeistas Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos bei dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu nuostatas. Kartu prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde nurodomi prieštaringi prašymai, t. y. skundo aprašomojoje dalyje teigiama, jog turi būti panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžiai dėl, anot kasatoriaus, iš esmės pažeisto BPK, tačiau prašoma panaikinti tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį (kuriuo konstatuota, kad L. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) – palikti galioti. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka kasatorius neskundė ir neprašė jo panaikinti, o ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiosios J. G. apeliacinį skundą.

154.2. Prokuroras nurodo ikiteisminio tyrimo pradžios datą, kokiu pagrindu ir dėl kokių nusikalstamų veikų šis tyrimas buvo pradėtas, taip pat datas, kada nuteistajam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir kada šis tyrimas buvo nutrauktas. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu prokurorės nutarimu, kuriuo ir buvo nutrauktas šis tyrimas dėl grasinimo nužudyti, konstatuota, kad nuteistojo veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes dėl kasatoriaus veiksmų ir elgesio (pasirodymo sodybos kieme su peiliu rankoje visi kieme buvę asmenys išsigando, J. G. ir A. K. įbėgo į namą ir užsirakino, o D. K. uždengė krūtinę plastikiniu indu) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

164.3. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu kasatoriaus gynėja jau kėlė klausimą dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir apskundė šį prokurorės nutarimą aukštesniajam prokurorui, kuris priimtu nutarimu tokį skundą atmetė. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek vėlesnėmis apeliacinės instancijos teismo nutartimis kasatoriaus gynėjos skundai dėl prokurorų minėtų sprendimų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties buvo atmesti ir visi sprendimai palikti galioti. Dėl to prokuroras teigia, kad prokurorės sprendimo tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėtumas buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas po jo dalies nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, buvo tęsiamas neteisėtai ir (ar) buvo pažeisti BPK 166 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

174.4. Atsiliepime pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kokiu procesiniu dokumentu ar kokia forma turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas arba jis tęsiamas nustačius ikiteisminio tyrimo metu, kad asmens veikoje gali būti kitos nusikalstamos veikos požymiai. Dėl to prokuroras teigia, kad nutarimu nutraukus ikiteisminio tyrimo dalį dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir tame pačiame nutarime konstatavus, kad kasatorius iš esmės tais pačiais veiksmais, dėl kurių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, galimai padarė kitame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios tyrimas turi būti tęsiamas, jokių BPK reikalavimų, tarp jų ir BPK 1 straipsnio nuostatų, nepažeista ir kasatoriaus teisės nesuvaržytos.

185. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas L. V. kaltės pripažinimą nepagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šio baudžiamojo įstatymo prasme. Juolab kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė konstatuojama tik tuo atveju, kai kaltininkas ne tik savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Prokuroras nurodo, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino, savaip interpretavo nustatytas įvykio aplinkybes, nesutiko su nukentėjusiųjų parodymais, o vėliau atsisakė duoti parodymus; pirmosios instancijos teisme kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, stengėsi įtikinti teismą, kad nukentėjusieji tyčia jį apkalba; kitame posėdyje, iškėlus kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, L. V. pareiškė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš esmės jokių parodymų apie jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nedavė, nieko apie esmines veikos padarymo aplinkybes nepaaiškino. Be to, nuteistasis iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, padarytos žalos atlyginti nesistengė, nedėjo jokių pastangų tam, kad būtų sušvelnintos nusikaltimo pasekmės, o paskutinio žodžiu metu L. V. išsakytas atsiprašymas – tik dėl nukentėjusiesiems sutrukdyto darbo ir laiko – apeliacinės instancijos teismo motyvuotai ir pagrįstai buvo įvertintas kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, bet ne kaip nuoširdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų ir kritiškas savo elgesio įvertinimas. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad toks formalus kaltės pripažinimas neatitinka prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką turinio ir todėl nelaikytinas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino duomenų visumą ir pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinosios sąlygos.

195.1. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tinkama laiduotoja pripažino kasatoriaus sutuoktinę K. V., nevertino tokio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumos, suteikdamas prioritetą tik kelioms aplinkybėms (jos darbinei veiklai ir asmenybę teigiamai apibūdinantiems duomenims), vertindamas jas atsietai nuo kitų esminių aplinkybių. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

206. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. atsiliepimu į nuteistojo L. V. kasacinį skundą prašo atmesti šį skundą, kaip nepagrįstą, ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

216.1. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl grasinimų nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis), vėliau šios nusikalstamos veikos kvalifikaciją buvo pakeista, o skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl nukentėjusiajai nesuprantami kasacinio skundo argumentai dėl esminio BPK pažeidimo fakto, jei prokurorės nutarimu nutraukus L. V. bylą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra keičiama nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, juolab kad pakeisto kaltinimo dėl šių veikų padarymo esminės aplinkybės liko nepakeistos. Kartu nukentėjusioji pažymi BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nurodo, kad nuteistasis neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl esminio BPK pažeidimo tokiais teisiniais pagrindais, kokius išdėstė savo kasaciniame skunde, ir tokie kasatoriaus reikalavimai nebuvo keliami apeliacinės instancijos teisme.

226.2. Nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai ignoravo faktą, kad naują smurtinę prieš asmenis nukreiptą nusikalstamą veiką L. V. padarė praėjus vos daugiau nei vieneriems metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtavimą prieš sutuoktinę, kurią pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs tinkamu laiduotoju, galinčiu daryti teigiamą įtaką. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo ir tą aplinkybę, kad K. V., siekdama palengvinti L. V. teisinę padėtį, teismą klaidino ir davė neteisingus parodymus, kurie buvo paneigti kitais bylos įrodymais.

236.3. Atsiliepime teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes L. V. proceso metu ne kartą keitė parodymus, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pirmosios apklausos teisme metu neigė, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė tiesiogine tyčia. Kasatorius teisme nors ir pareiškė, kad prisipažįsta padaręs inkriminuotą veiką, tačiau nepaaiškino esminių jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių padarymo tikslo ir priežasčių, nenurodė, jog tyčia pasiėmęs peilį atėjo į nukentėjusiųjų kiemą, juos užpuolė, šaukdamas „papjausiu“ ar „užmušiu“, mėgino peiliu atidaryti namo duris, kur išsigandusios slėpėsi nukentėjusiosios, ir neatliko jokių reikšmingų aktyvių veiksmų, padėjusių atskleisti nusikaltimą. Dėl to nukentėjusioji teigia, kad kasatoriaus prisipažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o objektyvių aplinkybių – dėl byloje surinktų jo kaltės įrodymų, taip pat ir siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, išvengti bausmės už nusikaltimo padarymą. Kartu nukentėjusioji nurodo laiką, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo, ir nukentėjusiųjų bei nuteistojo gyvenamąsias vietas – yra kaimynai, teigia, kad kasatoriaus deklaruojamas nuoširdus gailėjimasis yra tik formalus. Apibendrindama nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus elgesį ir nustatydamas, jog jo veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bylos duomenis vertino šališkai, neobjektyviai ir nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2008, 2K-510/2009, 2K-94/2010, 2K-109/2010, 2K-188/2010, 2K-303/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

246.4. Aptardama BK 40 straipsnio nuostatas, nukentėjusioji teigia, kad pagal šį straipsnį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga, o teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos duomenis vertino šališkai, sąmoningai ignoravo kaltinamajam nepalankius įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 punkto reikalavimus ir, nesant visų būtinų sąlygų, nepagrįstai atleido L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį ir nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-137/2012). Nukentėjusiosios nuomone, nors kasatoriaus asmenybė ir padaryta veika iš dalies atitinka būtinąsias BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, ir manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juolab kad nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys apibūdina kasatorių, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jo padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tyčinė, susijusi su smurtiniais veiksmais,

256.5. Kartu nukentėjusioji mano, kad kasatoriaus sutuoktinė K. V. neatitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, jog ji (K. V.), kaip laiduotoja, yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

267. Nuteistojo L. V. kasacinis skundas atmestinas.

27Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir BK 40 straipsnio taikymo

287.1. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

298. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Be to, teisė apskųsti nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka nustatyta BPK 367 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

308.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, anot kasatoriaus, neteisėtai, t. y. nutraukus pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, toliau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

318.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija L. V. baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinį skundą, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio taikymo, nepagrįsto L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnį), todėl, vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 punkto ir 329 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, šio teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį.

328.3. Kasatoriaus teiginiai dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo yra deklaratyvūs, nes kasaciniame skunde nenurodoma, kuris BPK XIII skyriaus straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo pradžią (BPK 166, 167 straipsniai) ar prokuroro veiksmus ir įgaliojimus pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą (BPK 169, 170 straipsniai), buvo pažeistas.

338.4. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu kasatoriaus gynėja jau kėlė klausimą dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir apskundė prokurorės 2015 m. spalio 8 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo aukštesniajam prokurorui, kuris priimtu 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu tokį gynėjos skundą atmetė. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi, tiek vėlesne apeliacinės instancijos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi kasatoriaus gynėjos skundai dėl minėtų prokurorų sprendimų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties buvo atmesti ir visi šie sprendimai palikti galioti. Taigi kasatoriaus ginčijamo prokurorės sprendimo tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėtumas buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas po jo dalies nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, buvo tęsiamas neteisėtai ir (ar) buvo pažeisti BPK 166 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

348.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas dėl pirminio įtarimo nėra apskritai nutraukiamas, bet tęsiamas pagal naują (pakeisto turinio) pranešimą apie įtarimą, kuris asmeniui įteikiamas prieš apklausą (BPK 187 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2016). Nagrinėjamoje byloje tokie baudžiamojo proceso veiksmai buvo atlikti tinkamai ir esminių BPK reikalavimų pažeidimų nepadaryta. Taigi, priešingai nei mano kasatorius, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaita ikiteisminio tyrimo metu, t. y. pranešimo apie įtarimą turinio pakeitimas, nesuvaržė įstatymų garantuotos jo teisės žinoti, kuo jis įtariamas (vėliau ir kaltinamas) (BPK 22 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis, 44 straipsnio 7 dalis).

359. Kasatorius kasaciniame skunde teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 dalį. Tokie kasatoriaus teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti ir atmestini.

369.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

379.2. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, dėl to faktų dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).

3810. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nes nenustatyta, kad L. V. visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šis teismas konstatavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo sutuoktinę K. V. tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių prasme.

3911. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

4012. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas atkreipė dėmesį į L. V. išreikštą poziciją ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepripažinti kaltės ir atsisakyti duoti parodymus, pirmosios instancijos teisme pirmojo posėdžio metu taip pat neigti kaltę ir tik kitame teismo posėdyje, kai jau buvo iškeltas klausimas dėl L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nurodė kaltę pripažįstantis visiškai ir nuoširdžiai gailisi atvykęs į nukentėjusiųjų kiemą su peiliu rankoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad kasatorius, tik taip pripažindamas kaltę ir išreikšdamas gailėjimąsi, nebuvo nuoširdus ir iš esmės jokių parodymų apie jam inkriminuotą veiką nedavė ir nieko apie esmines veikos padarymo aplinkybes nepaaiškino. Be to, teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu nuteistojo pareikštas atsiprašymas nukentėjusiųjų dėl sutrukdyto jų darbo ir laiko, anot aukštesnės instancijos teismo, negali būti vertinama kaip nuoširdi atgaila dėl savo nusikalstamų veiksmų ir kritiškas tokio savo elgesio vertinimas. Tokią teismo išvadą patvirtina teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teisme kasatorius siekė pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, savaip aiškindamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad nukentėjusieji tyčia jį apkalba dėl įvairių priežasčių. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kasatoriaus domėjimąsi nukentėjusiųjų savijauta ir būkle po įvykio ar kad jis dėjo pastangas sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje L. V. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

4112.1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomos laiduotojos K. V. asmenybę ir jos realias galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus bei motyvuotas išvadas, kodėl, teismo vidiniu įsitikinimu, ji nėra verta teismo pasitikėjimo. Šis teismas konstatavo, kad K. V. tik formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laidotojo asmenybei. Nes byloje nustatytos kitos svarbios aplinkybės patvirtina, kad ji nėra kasatoriui autoritetą turintis asmuo (anksčiau jau buvo nukentėjusi nuo sutuoktinio smurtinio elgesio ir dėl to net buvo pradėtas baudžiamasis procesas; nagrinėjamo įvykio metu buvo susipykusi su savo sutuoktiniu, dėl jo elgesio nenorėjo jo matyti ir bijojo būti savo namuose, kuriuose nebuvo 3–4 paras), ir neleidžia spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo sutuoktinio elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis. Šiuo aspektu pažymėtinos ir kitos svarbios aplinkybės, turinčios įtaką teismo vidinio įsitikinimo ir pasitikėjimo asmeniu, kaip laiduotoju, susiformavimui, yra tai, kad pirmosios instancijos teisme K. V., siekdama palengvinti kasatoriaus teisinę padėtį, teismą klaidino, davė neteisingus parodymus ir nenurodė, kaip ji ruošiasi daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio elgesiui ir jį kontroliuoti. Kasaciniame skunde nurodyti nuteistojo argumentai šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia, o tik išreiškia nesutikimą su jomis. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas K. V. tinkamumo būti laiduotoja klausimą apsvarstė ir tinkamai išsprendė, nepažeisdamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų.

4213. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nurodytos sąlygos. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir teisingai nenustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, t. y. tinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.

4314. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų šio sprendimo panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45

46Nuteistojo L. V. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3.L. V. priteista nukentėjusiajai 4. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. V.... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo panaikinti... 8. 2.1. Kasatorius teigia, kad teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos... 9. 2.2. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai... 10. 2.3. Nurodydamas veiką, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (dėl... 11. 3. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dar ir... 12. 3.1. Anot kasatoriaus, byloje turi būti išspręstas klausimas ir dėl... 13. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 14. 4.1. Prokuroras teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl byloje padaryto... 15. 4.2. Prokuroras nurodo ikiteisminio tyrimo pradžios datą, kokiu pagrindu ir... 16. 4.3. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu kasatoriaus gynėja jau kėlė... 17. 4.4. Atsiliepime pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas... 18. 5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos... 19. 5.1. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad... 20. 6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G.... 21. 6.1. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo... 22. 6.2. Nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas 23. 6.3. Atsiliepime teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 24. 6.4. Aptardama BK 40 straipsnio nuostatas, nukentėjusioji teigia, kad pagal... 25. 6.5. Kartu nukentėjusioji mano, kad kasatoriaus sutuoktinė 26. 7. Nuteistojo L. V. kasacinis skundas 27. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir BK 40 straipsnio taikymo... 28. 7.1. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 29. 8. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas... 30. 8.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį... 31. 8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius buvo kaltinamas pagal BK 284... 32. 8.3. Kasatoriaus teiginiai dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo yra... 33. 8.4. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu... 34. 8.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 35. 9. Kasatorius kasaciniame skunde teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos... 36. 9.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 37. 9.2. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas BPK... 38. 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai negu... 39. 11. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga... 40. 12. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio... 41. 12.1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomos... 42. 13. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad... 43. 14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. ... 46. Nuteistojo L. V. kasacinį skundą atmesti....