Byla e2A-144-856/2019
Dėl paskolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. B., A. B., Z. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3183-1028/2018 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams K. B., E. B. (buvusi B.) ir A. B. (buvusi B.) dėl paskolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. B., A. B., Z. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė D. T. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. B., E. B. ir A. B. 2 533,30 Eur negrąžintą paskolą ir 895,12 Eur patirtas laidojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 1– 2, 72–74 b. l.).

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2016-04-06 mirė jos dukra ir atsakovų motina R. B.. Ieškovė nuolat skolindavo pinigų savo niekur nedirbančiai ir sveikatos problemų turinčiai dukrai R. B., kuri iki mirties liko skolinga ieškovei 2 533,30 Eur. Be to, ieškovė dukros laidotuvėms išleido 1 199,12 Eur, 304 Eur kompensavo valstybė išmokėdama laidojimo pašalpą, todėl 895,12 Eur sumą privalo atlyginti mirusiosios įpėdiniai – atsakovai, kurie po R. B. mirties paveldėjo butą, esantį adresu: ( - ). Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė, remiantis ypatingąja teisena, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau iki įrodymų tyrimo byloje pabaigos šio reikalavimo atsisakė.

83.

9Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, reikšdama ieškinį vaikaičiams, kadangi ji pinigus dovanojo dukrai ar kitaip ją rėmė. Ieškovė dėl dukters laidotuvių, nors ir patyrė išlaidų, tačiau ji, kaip artimas žmogus, tai darė savanoriškai. Be to, ieškovei turėjo pakakti valstybės paramos ir to, kas buvo perduota laidotuvėse dalyvavusių asmenų, jiems aukojant. Velionė dukra, būdama gyva, gaudavo pakankamai pajamų, todėl jai nereikėjo jų nuolat skolintis iš ieškovės. Mano, kad įpėdiniams, kaip velionės motinos palikimas, likęs butas yra susijęs su jų teise į gyvenamąją patalpą, kadangi jie liko našlaičiais. Mano, jog ieškovė praleido ir trijų mėnesių terminą pagal CK 5.63 straipsnį pareikšti pretenzijas atsakovams kaip kreditorė, todėl atsakovai nėra įpareigoti padengti velionės motinos asmeninių skolų (e. b. I t., 89–90 b. l.).

104.

11Trečiasis asmuo A. B. palaikė atsakovų argumentus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti valstybei iš ieškovės patirtas išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą (e. b. I t., 84–86 b. l.).

125.

13Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama išimtinai į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, prašė ieškinį atmesti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei D. T. iš atsakovų K. B., A. B. ir E. B. paveldėto po motinos R. B. mirties turto solidariai 695,12 Eur laidojimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio netenkino, sprendimo įvykdymą išdėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovai kiekvieną mėnesį ieškovei turi sumokėti 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti galutinį skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų likutį, priteisė R. R. šeimynai iš ieškovės D. T. 640 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. T. valstybei 713 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Nustatė, kad išreikalauti ieškovės D. T. banko sąskaitų išrašai yra nevieša bylos medžiaga (e. b. III t., 125– 137 b. l.).

177.

18Teismas nurodė, kad R. B. mirė ( - ), ieškinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų globėjui ieškinio kopija įteikta 2016-07-14. Teismo vertinimu, ieškinys pateiktas praleidus nurodytą terminą, tačiau vos dviem dienomis, o atsakovų laikinam globėjui ieškinys įteiktas praleidus terminą 8 dienomis, kas yra tikrai nedaug. Teismas padarė išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareikšti reikalavimą dėl paskolos ieškovė praleido, tačiau jį praleido itin nežymiai, ir dėl pateisinamų aplinkybių konstatuodamas, kad šis terminas galėtų būti atnaujinamas, jei būtų nustatytas pats paskolos faktas. Tuo tarpu reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas apskritai netaikytinas, kadangi šis reikalavimas kyla ne dėl mirusio asmens prievolių ieškovei, bet dėl ieškovės išlaidų laidotuvėms atlyginimo iš mirusiosios turto paveldėtojų.

198.

20Teismas nurodė, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

219.

22Teismas konstatavo, kad paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du aspektus: 1) ar paskola perduota paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) ar paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieškovė pateikė banko sąskaitų išrašus. Teismas taip pat išreikalavo atitinkamus ieškovės ir R. B. banko sąskaitų išrašus. Iš šių išrašų teismas padarė išvadą, kad ieškovė daug kartų 2011-2015 metais pervedė R. B. įvairias pinigų sumas. Taigi, akivaizdu, kad pinigai R. B. buvo perduoti. Tuo tarpu dėl R. B. įsipareigojimo grąžinti gautas lėšas, grąžinimo terminus, sąlygas, jokių patikimų įrodymų nėra.

2310.

24Teismas vertino, kad reikalaujama priteisti suma sudaro 2 533,30 Eur, todėl, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, tačiau ji sudaryta nebuvo, todėl ieškovė negali remtis liudytojų parodymais. Tuo tarpu jei laikyti, kad kiekvieną kartą buvo sudaromos naujos paskolos sutartys, net ir po du kartus per tą pačią dieną, ieškovė vis tiek turi patikimai įrodyti R. B. įsipareigojimą pinigus grąžinti.

2511.

26Teismas padarė išvadą, kad nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė R. B. pinigus vedė kaip paskolą, nėra jokių įrodymų apie tai, kad R. B. buvo įsipareigojusi gautas sumas grąžinti, ieškovė savo reikalavimus atsakovams pareiškė tik po to, kai buvo pranešta policijai apie galimą ieškovės smurtą prieš vaikus, jai buvo panaikinta globa, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp ieškovės ir R. B. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas sutiko su atsakovų atstovų ir trečiojo asmens A. B. teiginiais, kad ieškinio reikalavimas atsirado dėl to, jog ieškovė neteko globėjos teisių ir suprato, kad negalės gauti naudos iš R. B. palikto vaikams buto (bylos duomenimis ieškovė iš pradžių net nenorėjo imti vaikų globai, po R. B. mirties vaikai kurį laiką namuose gyveno vieni).

2712.

28Teismas nurodė, kad ieškovė laidotuvėms jokios paramos iš pašalinių asmenų neprašė ir negavo, išskyrus valstybės išmoką. Atsakovų atstovai ir trečiasis asmuo A. B. teigė, kad ieškovė atsisakė paramos, žmonės nešė pinigų, bet ieškovė neėmė, išvijo žmones. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, ar parama mokymo įstaigoje vaikams buvo renkama, kokio dydžio suma tai galėjo būti. Dėl ieškovės ir jos sūnaus veiksmų šios paramos ieškovė negavo, todėl dėl savo pačios kaltės patyrė didesnes išlaidas. Paramos dydžio prognozuoti neįmanoma, tačiau visai tikėtina, kad jis galėjo būti bent 50-100 Eur ribose. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė spręsdamas laidojimo išlaidų dydžio klausimą.

2913.

30Vertindamas laidojimo išlaidų sąmatą teismas padarė išvadą, kad joje nurodytos išlaidos buvo reikalingos, dėl mažų sumų nekyla jokių klausimų, išlaidos bažnyčiai, šarvojimo patalpos nuomai nėra didelės, išlaidos rūbams taip pat, kadangi jos susidarė dėl keleto daiktų, duobės kasimo, karsto nešimo paslaugų kainos yra normalios. Kritiškiau vertino tik karsto įsigijimo ir gėlių (gedulo kompozicijos) išlaidų dydį, nurodydamas, kad karstą buvo galima įsigyti šiek tiek pigiau, galbūt net šimtu eurų. 250 Eur gėlėms (gedulo kompozicijai) taip pat nėra maža suma, galbūt buvo įmanoma mažinti jų kiekį ar pasinaudoti paprastesniu variantu. Pažymėjo, kad šios išlaidos nereiškia, jog jos yra nepagrįstos. Atsižvelgdamas į paramos atsisakymą, į laidotuvių išlaidų kainas, teismas sumažino priteistinų laidotuvių išlaidų sumą 200 Eur ir priteisė ieškovei 695,12 Eur.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3214.

33Ieškovė D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (e. b. III t., 148 – 157 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3414.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad CK 5.63 straipsnis nedetalizuoja, kokia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie reikalavimo teisę, pripažino, kad po dukros mirties tapusi atsakovų laikina globėja, ieškovė, kaip veikianti vaikų vardu, iš principo būtų turėjusi apie savo kreditorinį reikalavimą informuoti save pačią, tačiau teismas vis tiek padarė išvadą, kad tinkamas įpėdinių informavimas yra ieškinio teisme pareiškimas, todėl ieškovė CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą praleido. Teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą ir terminą atnaujinti, tačiau vietoj to teismas nurodo, kad terminas ieškiniui praleistas itin nedaug ir pateisinamomis aplinkybėmis, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujinamas, jei būtų nustatytas pats paskolos faktas. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, konstatuojant, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, o jei ir praleistas, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, jis atnaujintinas.

3514.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nes nurodė, kad net ir mokėjimo pavedimuose esant nuorodoms, jog pervedama suma yra paskola, ieškovė esą vis tiek turi patikimai įrodyti R. B. įsipareigojimą pinigus grąžinti, t. y. nepagrįstai laikė, kad ne atsakovai, o ieškovė turi įrodinėti, kad pinigų dukrai nepervedė jokiais kitais pagrindais (įrodyti neiginį). Tuo teismas šiurkščiai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl pavedimų, kurių paskirtis buvo „paskola“, ir kuriuos R. B. priėmė, jais naudojosi, nėra jos sutikimo tokias lėšas grąžinti, ko pasėkoje šioje dalyje bylą išsprendė netinkamai.

3614.3. Esant įrašui „paskola“, atsakovai turi pareigą įrodyti, kad pinigai buvo pervesti kažkokiais kitais pagrindais. Atsakovai, kaip žinoma, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad lėšos, kurios buvo pervestos R. B., buvo pervestos kokiu nors kitu teisiniu pagrindu nei paskola. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, priešingu atveju jis nėra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovų prielaidomis apie pavedimų paskirtį, tačiau jos nėra paremtos jokiais byloje surinktais įrodymais.

3714.4. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Mokėjimo pavedimas kaip tik ir yra dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai aiškino ir taikė situacijai aktualias teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos suformuluotų išaiškinimų. Atitinkamai, kadangi pavedimai pripažintini rašytine sutarties forma, teismas liudytojų parodymus atmetė, jais nesirėmė be jokio teisinio pagrindo, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir priimtas neteisingas sprendimas.

3814.5. Teismas, spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių, nukrypo nuo teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo, nepagrįstai atmetė kai kurių liudytojų parodymus, nevertino ieškovės paaiškinimų, išimtinai rėmėsi ieškovės atžvilgiu priešiškai nusiteikusių asmenų (A. B., R. R.) versijomis, pasakojimais, kuriems apie bylai reikšmingas aplinkybes objektyviai negalėjo būti žinoma, sprendimą motyvavo prielaidomis apie tai, kas galėjo būti ar nebūti, o ne byloje surinkta medžiaga. Tuo pažeistos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos, kas lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo šioje bylos dalyje priėmimą.

3914.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidojimo išlaidų sumos sumažinimo, apsiribojo prielaidomis, manymu, subjektyviu įsivaizdavimu, nukrypo nuo teismų praktikos, veikė ne kaip nešališkas arbitras, o kaip atsakovų atstovas, kas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, pažeidžia procesinės teisės normas ir principus. Bylos įrodymų viseto pagrindu konstatavus, kad ieškovė negavo finansinės paramos iš jokių asmenų, turėjo būti sprendžiama, kad ieškovės patirtų laidojimo išlaidų šiuo motyvu nėra pagrindo mažinti. Teismas daro prielaidą, kad parama buvo rinkta, nors jokie bylos įrodymai, net ir D. J. parodymai, nepatvirtina, jog faktiškai parama buvo surinkta, remdamasis tik tuo, kad, pasak teismo, paprastai tai yra daroma.

4014.7. Apeliantė nesutinka ir su atsakovų atstovui R. R. pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad R. R. pirmo proceso metu patyrė 800 Eur išlaidų advokatui, ir nuo šios sumos proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteista 640 Eur. Pirmąkart bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti dėl R. R. kaltės, nes jis apie metus nesutvarkė dokumentų dėl palikimo priėmimo vaikų vardu. Į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4115.

42Atsakovės E. B. (buvusi B.) ir A. B. (buvusi B.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. III t., 166–171 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4315.1.

44Ieškovė, kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo pripažino, kad R. B. jai nebuvo skolinga, nes priešingu atveju būtų nurodžiusi save kaip kreditorę. Tokiu būdu, ieškovė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą neišviešino tariamų mirusiosios R. B. skolinių įsipareigojimų, į teismą kreipėsi jau praleidusi šį įstatymo nustatytą terminą ir tik po to, kai jai tapo žinoma, jog atsakovių B. (buvusi pavardė B.) biologinis tėvas A. B. kreipėsi į teismą dėl A. B. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

4515.2. Tai, kad mokėjimai/pervedimai ieškovės buvo įvardijami kaip „paskola“, galima paaiškinti tuo, jog fizinio asmens gaunamos lėšos kaip paskola pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šie mokestiniai niuansai labai gerai buvo žinomi ieškovei kaip buhalterei ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė šių pervedamų lėšų paskola nelaikė. Be to, lėšų gavėjas neturi galimybės įtakoti, kaip pervedamas lėšas įvardija asmuo, pervedantis lėšas.

4615.3. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kad R. B. būtu prašiusi suteikti jai paskolą ar būtų įsipareigojusi gautus pinigus grąžinti. Taigi, šiuo atveju ieškovė neįrodė esminės paskolos sutarties sąlygos - kad R. B. įsipareigojo lėšas grąžinti.

4715.4. Ieškovės netoleruotinas elgesys atsakovų atžvilgiu per jų motinos laidotuves atima iš ieškovės teisę reikalauti atsakovų mamos laidojimo išlaidų atlyginimo. Atsisakydama priimti materialinę pagalbą ir perkeldama pareigą atlyginti laidojimo išlaidas mažamečiams vaikams, ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovų atžvilgiu, todėl jos reikalavimai dėl laidotuvių išlaidų priteisimo buvo sumažinti teisėtai.

4815.6. R. R. procesinis elgesys atstovaujant mažamečių vaikų interesus bylinėjimosi metu buvo tinkamas, jis nepiktnaudžiavo procesu. Teismo posėdžiai ne kartą buvo atidedami paties teismo iniciatyva, taip pat ir ieškovės prašymu, taigi, ne dėl R. R. kaltės ar tariamo neveikimo. Tokiu būdu, R. R., kaip atsakovų atstovui, procese teisėtai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

4916.

50Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese (e. b. III t., 161–164 b. l.). Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog R. B. ir ieškovės santykius būtų galima kvalifikuoti kaip paskolinius santykius. Byloje nėra pateikta rašytinės paskolos sutarties, nors įstatymas, atsižvelgiant į tariamos paskolos sumą, numato rašytinę sutarties formą. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. būtų prašiusi ieškovės paskolinti pinigų, kad žadėjo pinigus grąžinti, bet jų negrąžino. Kad R. B. ir ieškovės nesiejo paskoliniai santykiai, įrodo ir tokia aplinkybė, kad ieškovė po R. B. mirties nustatytu terminu neišviešino paskolos fakto. Ieškovė prašyme teismui dėl leidimo išdavimo nurodė, kad palikėjo kreditorių nėra. Taigi, ieškovė, kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo turto paveldėjimui nepilnamečių vaikų vardu, nurodė, kad R. B. jai nebuvo skolinga. Laidojimo išlaidos buvo sumažintos teisėtai, atsižvelgiant į ieškovės elgesį organizuojant mirusios dukters laidotuves. Vertinant priteistų laidojimo išlaidų dydį, reikėtų įvertinti ir tai, kad ieškovė savavališkai pasiėmė R. B. bute buvusius daiktus, įskaitant kompiuterį ir namų apyvokos daiktus.

51Teismas

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

53teisiniai argumentai ir išvados

5417.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

5618.

57Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

5819.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

6020.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

6221.

63Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme; ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad ji į R. B. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2011 iki 2015 metų pervedė 8 746,98 Lt (2 533,30 Eur) sumą, kurios R. B. ieškovei negrąžino. Byloje nėra ginčo, kad šias lėšas ieškovė perdavė, o R. B. jas gavo, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių R. B. įsipareigojimą grąžinti jai pervestas pinigų sumas.

6422.

65Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, jog mokėjimo pavedimais, kuriuose buvo nurodyta pervedimo paskirtis „paskola“, pervestus pinigus R. B. priėmė, jais naudojosi, todėl įsipareigojo juos grąžinti. Apeliantės teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šią praktiką.

6623.

67Kaip nurodyta aukščiau, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, pervesdama pinigus R. B., mokėjimo paskirties laukelyje nurodė ne tik paskirtį „paskola“, bet ir “pervedama/pravedama“ bei „grąžinama skola“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „paskola“ ir „grąžinama paskola“ yra visiškai priešingos sąvokos, o ieškovės paaiškinimus dėl „grąžinamos paskolos“ paskirties laikė neįtikinamais. Pervedimo paskirtis „pervedama/pravedama“ taip pat neįrodo tarp ieškovės ir R. B. buvusių paskolos santykių.

6824.

69Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės D. T., tiek R. B. banko sąskaitų išrašus, pagrįstai nurodė, kad daugiau nei per šešis metus, kuomet ieškovė bankiniais pavedimais pervesdavo įvairaus dydžio pinigų sumas R. B., R. B. nė karto negrąžino pasiskolintų piniginių lėšų, išskyrus 901,20 Lt bei 1181 Lt sumas, kurias R. B. gavo tą pačią dieną kaip ir grąžino. Ieškovės paaiškinimu, 1181 Lt suma buvo grąžinta ieškovei tą pačią dieną, nes ieškovė su R. B. susipyko. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė nors kartą būtų pareikalavusi R. B. paskolintus pinigus grąžinti. Neįrodžius, kad R. B. buvo įsipareigojusi grąžinti ieškovės pervestas pinigų sumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl paskolinių santykių nebuvimo.

7025.

71Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes apie ieškovės turimą išsilavinimą bei dirbto darbo pobūdį, konstatuodamas, kad ieškovė, būdama finansininke, negalėjo nesuprasti pervedimų „paskola“, „grąžinama paskola“ skirtumo. Ieškovės teigimu, 2011 metais nusprendus nebeduoti pinigų R. B., o tik juos skolinti, 2014-2015 metais bankiniuose pervedimuose ieškovė D. T. lėšų pervedimo paskirtyje vėl gi nurodė, kad „pervedama“. Taigi, ieškovei nusprendus neskolinti R. B. pinigų, mokėjimo pavedimuose pervedami pinigai turėjo būti įvardinti kaip „paskola“. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai suabejojo dėl pinigų skolinimo, nurodydamas, kad galimai ieškovė rėmė dukros šeimą pastarajai trūkstant pinigų.

7226.

73Teismas, vertindamas įrodymus dėl ginčo santykių kvalifikavimo, vertino ir trečiojo asmens A. B. nurodytas aplinkybes, kad R. B. tvarkė gal penkių įmonių buhalterinius dokumentus, su ieškove jos keitėsi dokumentais, sūnus Kristupas nešiojo dokumentus. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė surasdavo įmones, R. B. sutvarkydavo buhalterinius dokumentus, o ieškovė už tai jai pervesdavo atlygį, pinigų paskirtyje nurodydama „pervedama/pravedama“, „grąžinama skola“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens parodymai dera su banko sąskaitos išrašuose nurodyta pinigų paskirtimi „pervedama/pravedama“, „grąžinama skola“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kitų įrodymų kontekste.

7427.

75Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo motyvams, kad ieškovė prašyme teismui išduoti leidimą priimti palikimą vaikų vardu neįvardijo savęs kreditore, paveldimo turto apyraše ieškovės reikalavimas taip pat nenurodytas, bei tai, kad ieškovė jau yra gavusi tam tikros naudos iš turto, kurį turėjo paveldėti atsakovai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų atskirai nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

7628.

77Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, įvertinęs pagal vidinį įsitikinimą, iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog ieškovė pinigus atsakovei skolino, o taip pat kad R. B. būtų įsipareigojusi šiuos pinigus grąžinti. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų praktiką, kurioje nurodyta, jog lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad šios lėšos galimai buvo suteiktos kaip parama, nėra pagrindo išvadai, kad tarp ieškovės ir R. B. buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ginčo santykių kvalifikavimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip ir ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti.

7829.

79Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas laidojimo išlaidas, apsiribojo prielaidomis, manymu, subjektyviu įsivaizdavimu, nukrypo nuo teismų praktikos, o konstatavus, kad ieškovė negavo finansinės paramos iš jokių asmenų, turėjo spręsti, kad ieškovės patirtų laidojimo išlaidų nėra pagrindo mažinti.

8030.

81Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas, ir tokiais atvejais tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai, kur skolininkas (šiuo atveju atsakovai) prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieškovei) jo reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

8231.

83Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtą po R. B. mirties paveldėjo atsakovai. Ieškovė nurodė, jog ji dėl dukters mirties patyrė 1199,12 Eur dydžio laidojimo išlaidas, iš kurių 304 Eur kompensavo valstybė, išmokėdama ieškovei laidojimo pašalpą. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, laidojimo išlaidas sumažindamas 200 Eur suma.

8432.

85Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-550-899/2018 liudytojos D. J., dukters A. mokytojos, duotais parodymais, sprendė, jog vaikų (atsakovų) ugdymo įstaiga ketino rinkti paramą pinigais, galimai ją ir surinko, tačiau ieškovė paramos atsisakė, todėl dėl savo pačios kaltės patyrė didesnes išlaidas, nei jas būtų patyrusi gaudama paramą. Teismas vertino, kad paramos dydžio prognozuoti neįmanoma, tačiau padarė tikėtiną išvadą, kad galėjo būti surinkta 50-100 Eur dydžio parama. Teismas kritiškai vertino karsto įsigijimo ir gedulo kompozicijos išlaidų dydį, nurodydamas, jog šiuos daiktus galima buvo įsigyti pigiau. Priteisdamas laidojimo išlaidas iš atsakovų nepilnamečių R. B. vaikų, teismas vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl laidojimo išlaidas sumažino 200 Eur suma.

8633.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

8834.

89Vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ugdymo įstaigoje surinktos finansinės paramos dydžio padarė vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Karsto įsigijimo bei gedulo kompozicijos išlaidas sumažino vadovaudamasis viešai skelbiamais interneto duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų sumažinimo, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos.

9035.

91Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą ir terminą palikimui priimti atnaujinti, tačiau vietoj to teismas nurodė, kad terminas ieškiniui praleistas itin nedaug ir dėl pateisinamų priežasčių, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujinamas, jei būtų nustatytas pats paskolos faktas. Teismas skundžiamame sprendime turėjo konstatuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nepraleistas, o jei ir praleistas, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, jis turėjo būti atnaujintas.

9236.

93CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

9437.

95Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad R. B. mirė ( - ), ieškinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų globėjui ieškinio kopija įteikta 2016-07-14, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškinys pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą. Teismas analizavo ir vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji praleido 3 mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, ir konstatavo, kad terminas pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl sprendė, jog šis terminas galėtų būti atnaujintas, jei būtų nustatytas paskolos faktas. Konstatavus, kad ieškovės D. T. ir R. B. nesiejo teisiniai paskolos santykiai, pirmosios instancijos teismo išvada dėt termino atnaujinimo yra pagrįsta.

9638.

97Apeliantė nesutinka su atsakovų atstovui R. R. priteistomis bylinėjimosi išlaidomis bylą nagrinėjant apylinkės teisme pirmą kartą, nurodydama, jog teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti dėl R. R. kaltės, nes jis apie metus laiko nesutvarkė dokumentų dėl palikimo priėmimo vaikų vardu. Apeliantės teigimu, į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

9839.

99Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 20 procentų, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 394,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. R. šeimynai iš ieškovės priteistinos 640 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

10040.

101Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016-09-27 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas ieškovės atstovės advokatės I. B. prašymu, 2016-10-18 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas suteikus šalims galimybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, 2016-12-15 teismo posėdis atidėtas dėl A. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą, 2017-01-27 teismo posėdis atidėtas dėl teismui pateikto pareiškimo palikimui priimti, 2017-02-24 teismo posėdis atidėtas dėl nepriimto procesinio veiksmo byloje dėl termino atnaujinimo, 2017-04-03 – dėl nepriimto procesinio veiksmo byloje dėl termino atnaujinimo, 2017-05-18 – dėl ieškovės išvykimo gydytis į Vokietiją, 2017-05-24 – dėl trečiųjų asmenų Z. B. ir A. B. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, 2017-06-26 – dėl papildomų duomenų išreikalavimo iš notaro. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl pačios ieškovės ar jos atstovės nedalyvavimo teismo posėdžiuose, o ne vien dėl R. R. veiksmų. Vienareikšmiškai teigti, kad R. R. yra atsakingas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nėra teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10241.

103Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos.

10442.

105Atsakovės A. B. (buvusi B.) ir E. B. (buvusi B.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovės.

10643.

107Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau pateikė tik teisinių paslaugų sutartį. Nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

10844.

109Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

110Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

111Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

112Priteisti iš ieškovės D. T., asmens kodas atsakovėms A. B. ir E. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė D. T. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2016-04-06 mirė jos dukra ir atsakovų motina R. B..... 8. 3.... 9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo A. B. palaikė atsakovų argumentus ir prašė teismo... 12. 5.... 13. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama išimtinai į nepilnamečių... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu... 17. 7.... 18. Teismas nurodė, kad R. B. mirė ( - ), ieškinys teisme registruotas... 19. 8.... 20. Teismas nurodė, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas)... 21. 9.... 22. Teismas konstatavo, kad paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du... 23. 10.... 24. Teismas vertino, kad reikalaujama priteisti suma sudaro 2 533,30 Eur, todėl,... 25. 11.... 26. Teismas padarė išvadą, kad nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė R. B.... 27. 12.... 28. Teismas nurodė, kad ieškovė laidotuvėms jokios paramos iš pašalinių... 29. 13.... 30. Vertindamas laidojimo išlaidų sąmatą teismas padarė išvadą, kad joje... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 32. 14.... 33. Ieškovė D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 34. 14.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad CK 5.63 straipsnis... 35. 14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo... 36. 14.3. Esant įrašui „paskola“, atsakovai turi pareigą įrodyti, kad... 37. 14.4. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus... 38. 14.5. Teismas, spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių, nukrypo nuo... 39. 14.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidojimo išlaidų sumos... 40. 14.7. Apeliantė nesutinka ir su atsakovų atstovui R. R. pirmą kartą bylą... 41. 15.... 42. Atsakovės E. B. (buvusi B.) ir A. B. (buvusi B.) atsiliepimu į apeliacinį... 43. 15.1.... 44. Ieškovė, kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo... 45. 15.2. Tai, kad mokėjimai/pervedimai ieškovės buvo įvardijami kaip... 46. 15.3. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kad R. B. būtu prašiusi... 47. 15.4. Ieškovės netoleruotinas elgesys atsakovų atžvilgiu per jų motinos... 48. 15.6. R. R. procesinis elgesys atstovaujant mažamečių vaikų interesus... 49. 16.... 50. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 51. Teismas... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 53. teisiniai argumentai ir išvados... 54. 17.... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 56. 18.... 57. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 58. 19.... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto... 60. 20.... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų... 62. 21.... 63. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad šalys nebuvo... 64. 22.... 65. Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 66. 23.... 67. Kaip nurodyta aukščiau, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų... 68. 24.... 69. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės D. T., tiek R. B.... 70. 25.... 71. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes apie ieškovės... 72. 26.... 73. Teismas, vertindamas įrodymus dėl ginčo santykių kvalifikavimo, vertino ir... 74. 27.... 75. Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo motyvams, kad ieškovė prašyme... 76. 28.... 77. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir... 78. 29.... 79. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 80. 30.... 81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai vienas iš įpėdinių... 82. 31.... 83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtą po R. B. mirties paveldėjo... 84. 32.... 85. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog teismas,... 86. 33.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika aiškinant proceso... 88. 34.... 89. Vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios... 90. 35.... 91. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas turėjo tenkinti... 92. 36.... 93. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per... 94. 37.... 95. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad R. B. mirė (... 96. 38.... 97. Apeliantė nesutinka su atsakovų atstovui R. R. priteistomis bylinėjimosi... 98. 39.... 99. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 100. 40.... 101. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016-09-27... 102. 41.... 103. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme... 104. 42.... 105. Atsakovės A. B. (buvusi B.) ir E. B. (buvusi B.) atsiliepime į apeliacinį... 106. 43.... 107. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti... 108. 44.... 109. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog... 110. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 111. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą... 112. Priteisti iš ieškovės D. T., asmens kodas atsakovėms A. B. ir E. B. 300 Eur...