Byla 1A-153-478/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nuteistajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, prie šios bausmės pridėjus Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies jas sudedant, Ž. J. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 metų birželio 28 d. nuosprendį.

5Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 10 d.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8Ž. J. nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. kovo 7 d. 2 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 7.05 val. naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu – automobiliu ,,Mersedez Benz Sprinter“, transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN) ( - ), kurio vertė 19 600 eurų, perėmęs šią transporto priemonę iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir vairuodamas ją nuo Nyderlandų Karalystės, ( - ) miesto, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki ( - ) kaimo, iki kol 2019 m. kovo 8 d. 7.05 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

92.

10Alytaus apylinkės teismas, priimdamas Ž. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, įvertino nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

113.

12Nuteistojo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Ž. J. išteisinti. Pripažinus, kad nėra pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, prašo skirti Ž. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

133.1.Skunde advokatas teigia, kad nuteistajam Ž. J. inkriminuotas kaltinimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį neįrodytas, taip pat nenustatyta, kad Ž. J. veikoje būtų kokio nors kito nusikaltimo sudėtis. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, pripažįstant Ž. J. kaltu, kaip pagrindinis įrodymų šaltinis nurodomi įtariamojo Ž. J. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolai, kuriuose jis pripažino tuometinį įtarimą, tačiau kaltinamasis logiškai ir įtikinamai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip pasielgė - jis buvo neteisėtai paveiktas, suklaidintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šie kaltinamojo parodymai nėra paneigti kitais bylos duomenimis, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas vieną kartą, ir apklausa truko trumpai.

143.2. Skunde pažymima, kad nuosprendis grindžiamas vien tik prielaidomis apie Ž. J. kaltę. Tokia išvada, skundo autoriaus nuomone, seka ir iš lingvistinės nuosprendžio analizės, nes jame teigiama, kad kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, t. y. kad turto vertė yra didelė, automobilį jam perdavė asmuo, vardu S., kurio jis nepažinojo, nuteistasis nenurodė, kur reikės perduoti automobilį, jis buvo lydimas kelionės metu ir pats perdavinėjo informaciją, kur jis yra, gavo sąskaitos papildymą į telefoną. Ž. J. nebuvo ir nėra kaltinamas kaip nors prisidėjęs prie paties minėtojo automobilio neteisėto užvaldymo, įgijimo - tokiems kaltinimams taip pat nėra jokio pagrindo.

153.3. Skunde advokatas pažymi, kad jo ginamajam pareikštame kaltinime neatskleisti jokie tariamo nusikaltimo motyvai, paskatos, tikslai, nes iš inkriminuoto kaltinimo, kaip jis išdėstytas nuosprendyje, sektų, kad Ž. J. tiesiog sumanė pasinaudoti svetimu automobiliu, kad ir gautu žinomai nusikalstamu būdu, ir tokiu būdu juo nuvažiavo iš Olandijos iki Lietuvos, kur jau buvo sulaikytas pareigūnų. Tai yra, priešingai, jeigu tikėti paties kaltinamojo parodymais, juo pačiu, kaip vairuotoju, buvo pasinaudota, jo neinformavus apie to automobilio vienokį ar kitokį neteisėtą užvaldymą.

163.4.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, todėl, pažeidžiant BK bendrosios dalies normas, netinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą. Advokato nuomone, Ž. J. teismas paskyrė per griežtą, neatitinkančią BK Bendrosios dalies normų bausmę. Pažymi, kad pagal kaltinimą, Ž. J. tik važiavo tuo automobiliu, nėra duomenų, kad jo veiksmais būtų kam nors sukeltos kokios nors sunkios pasekmės. Skunde nurodo, kad nors nuteistasis ir buvo teistas, tačiau jis buvo teistas už visai kito pobūdžio veikas, nei nurodoma šioje byloje nagrinėjamame kaltinime. Prašo atsižvelgti į tai, kad Ž. J. visokeriopai padėjo neįgaliam savo tėvui, kuriam reikalinga sūnaus pagalba.

174. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė tenkinti jį nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

185.

19Nuteistojo Ž. J. advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

206. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl Ž. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

217. Skunde apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismo išvadai jo ginamojo kaltumui pagrįsti nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo išvados dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių buvimo Ž. J. veiksmuose yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka liečiamumo, leistinumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

228. Skunde teigiama, kad pagrindiniu Ž. J. kaltę patvirtinančiu įrodymų šaltiniu teismas laikė jo apklausos ikiteisminiame tyrime protokolus, tačiau nebuvo įvertinta, kad teisme jis logiškai ir įtikinamai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nes buvo neteisėtai paveiktas, suklaidintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nebuvo atsižvelgta, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas vieną kartą. Su tokiais argumentais negalima sutikti, nes jie neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju buvo apklaustas ne vieną, o tris kartus. Visų trijų apklausų metu jis nuosekliai teigė, kad suprato, jog automobilis, kurį jis Olandijoje perėmė iš asmens, vardu S., ir vairavo į Lietuvą, yra vogtas, nes jo užvedimo spynelė yra įsistūmusi į vidų, tačiau jis buvo Olandijoje, jam reikėjo pinigų, todėl nusprendė su šiuo automobiliu vykti į Lietuvą (t. 2, b. l. 128-129, 133-134, 137-138). Taigi, visose trijose apklausoje Ž. J. nuosekliai ir analogiškai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, visose įtariamojo apklausose dalyvavo advokatas, apklausų pradžioje nuteistasis patvirtino, kad parodymus duoda savo valia, niekieno neverčiamas, po apklausų pasirašytinai patvirtino, kad apklausos protokoluose paaiškinimai iš jo žodžių surašyti teisingai. Be paties nuteistojo teisme nurodytos aplinkybės apie jam darytą neteisėtą poveikį, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad Ž. J. pasienio pareigūnai darė kokį nors poveikį, liepė ar siūlė prisipažinti kaltu. Visos šios aplinkybės neduoda pagrindo tikėti nuteistojo teisme iškelta versija, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus jis davė ne savo valia ir apkalbėjo save įtakotas kitų asmenų.

239. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pagrindinis Ž. J. kaltės įrodymas, kuriuo teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, buvo tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2011, 2K-105-699/2016, 2K-245-693/2016), o kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Iš skundžiamame nuosprendyje atliktos įrodymų analizės matyti, kad nors aukščiau paminėtų Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu visų jo atliktų apklausų metu duoti parodymai ir buvo pripažinti nuosekliais ir patikimais, tačiau teismas nuteistojo kaltę grindė ne tik jais. Teismas paaiškino, kodėl šie parodymai laikytini teisingais, išsamiai ir argumentuotai paaiškino, kodėl netiki jo teisme duotais jau pakeistais parodymais, kadangi, priešingai nei teigiama skunde, kaltinamasis teismo posėdžio metu iš tiesų negalėjo logiškai ir argumentuotai paaiškinti daugelio aplinkybių, susijusių su pagrobto automobilio naudojimu: kodėl jis, vykdamas su didelės vertės automobiliu per kelias valstybes, nepatikrino jo dokumentų, nematė daiktadėžėje esančių dokumentų, kodėl navigacijoje buvo nurodyti tik Nyderlandų karalystėje esantys adresai, kas paneigė jo versiją, kad navigacija naudojosi kelionės metu vykstant į Lietuvą (t. 1, b. l. 62, 63, 146-149). Ž. J. teisme išsakyta versija dėl ikiteisminio tyrimo metu jam darytos įtakos pagrįstai teismo kritiškai buvo vertinta ir dėl to, kadangi jis negalėjo nurodyti konkretaus pareigūno ar pareigūnų, kurie jam patarė sakyti netiesą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus Ž. J. parodymus, taip pat liudytoju apklausto pasienio pareigūno M. G. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, jog nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, jie atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumą, todėl, bylos duomenų visumos kontekste, pagrįstai juos laikė patikimais, Ž. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

2410. Skunde teigiama, kad Ž. J. kaltė grindžiama vien tik prielaidomis, nes tik tai, kad automobilio vertė didelė, kad automobilį jam perdavė iš matymo pažįstamas asmuo, nenurodė, kur reikės perduoti automobilį, jis buvo lydimas kelionės metu ir pats perdavinėjo informaciją, negali būti laikoma neginčijamais faktais, patvirtinančiais žinojimą apie automobilio įgijimą neteisėtu būdu. Be to, teigiama, kad Ž. J. nebuvo ir nėra kaltinamas kaip nors prisidėjęs prie paties minėtojo automobilio neteisėto užvaldymo, įgijimo - tokiems kaltinimams taip pat nėra jokio pagrindo. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

2511. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal šio straipsnio dispoziciją, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Kaltinimas Ž. J. buvo pareikštas dėl vieno iš dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų – nusikalstamu būdu gauto daikto panaudojimo, įvykdymo. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad Ž. J. automobilį ,,M. B. Sprinter“, kurio vertė 19 600 eurų, perėmė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir vairavo jį nuo Nyderlandų Karalystės, ( - ) miesto, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki ( - ) kaimo, iki kol 2019 m. kovo 8 d. 7.05 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kas neginčijamai patvirtina, jog nuteistasis šiuo neteisėtai įgytu daiktu naudojosi. Taigi, ta aplinkybė, kad Ž. J. nebuvo ir nėra kaltinamas kaip nors prisidėjęs prie minėtojo automobilio neteisėto užvaldymo ar įgijimo, t. y. neatliko kitų aptariamos nusikalstamos veikos dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų, nereiškia, kad jis nusikalstamos veikos apskritai nepadarė.

2612. Paties automobilio panaudojimo fakto Ž. J. neneigė, tačiau teisme tvirtino, kad nežinojo, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, nurodė, jog byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių jo kaltę, t. y., dėl ko jis turėjo žinoti, kad jo vairuojamas automobilis įgytas nusikalstamu būdu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014). Taigi, būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą turtą. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas, įgydamas turtą, supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Tai reiškia, kad kaltininkas, įgydamas, naudodamas ar realizuodamas turtą, bendrai supranta kito asmens padarytos veikos, kurios metu buvo įgytas šis turtas, nusikalstamą pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-470-677/2015 ir kt.). Be to, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, teismai vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų intensyvumą, būdą ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos eismas įvertino ir šias aplinkybes. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad be Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jis pripažino žinojęs apie jam perduoto ir naudoto automobilio įgijimą neteisėtu būdu, aplinkybę apie jo naudojamo turto nusikalstamą įgijimą jis galėjo suprasti ir iš nustatytų aplinkybių visumos: kad didelės vertės turtą – automobilį su užsienio valstybės registracijos numeriu nuteistajam patikėjo visiškai nepažįstamas asmuo, kurio nuteistasis galėjo nurodyti tik vardą, kad už automobilio pervežimą į Lietuvą jam buvo pažadėta mėnesiniam atlyginimui prilygstanti pinigų suma, kad automobilio spynelė buvo įspausta į vidų, kad kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenurodė, kur ir kam automobilį jis turės perduoti, kad kelionės metu gavo ir pats perdavinėjo informaciją, kur jam vykti, kur sustoti, kur jis yra ir kt. Aptartų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad Ž. J. suprato pasinaudojęs nusikalstamu būdu gautu automobiliu ir norėjo jį panaudoti. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto tyčios turinį.

2713. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka ir su Ž. J. paskirta bausme, nurodo, kad teismas be pagrindo parinkto pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nes nebuvo tinkamai įvertintas nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, kaltinamojo asmenybė.

2814. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. J. griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teisingai buvo įvertinta tai, kad jis padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu Ž. J. buvo nuteistas 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Ž. J. teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas jau teismui priėmus sprendimą panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. J. nekeičia savo nuostatų, nenori elgtis teisėtai ir laikytis visuomenėje nustatytų ir priimtų elgesio normų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai –sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę jam daryti naujas veikas, gali būti pasiekti ir teisingumo principas užtikrintas, Ž. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

2915. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, į Ž. J. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę, nei BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo, teismas visų aplinkybių kontekste įvertino ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes: nusikaltimo pobūdį ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog apeliantui parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nemato galimybių sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Ž. J. nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

3016. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 189 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė jam teisingą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

32nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

33Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, prie šios bausmės pridėjus... 4. Į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno... 5. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. Ž. J. nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. kovo 7 d. 2 val. iki 2019 m. kovo... 9. 2.... 10. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas Ž. J. atžvilgiu apkaltinamąjį... 11. 3.... 12. Nuteistojo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo... 13. 3.1.Skunde advokatas teigia, kad nuteistajam Ž. J. inkriminuotas kaltinimas... 14. 3.2. Skunde pažymima, kad nuosprendis grindžiamas vien tik prielaidomis apie... 15. 3.3. Skunde advokatas pažymi, kad jo ginamajam pareikštame kaltinime... 16. 3.4.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme.... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas... 18. 5.... 19. Nuteistojo Ž. J. advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas... 20. 6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad... 21. 7. Skunde apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų... 22. 8. Skunde teigiama, kad pagrindiniu Ž. J. kaltę patvirtinančiu įrodymų... 23. 9. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pagrindinis Ž. J. kaltės... 24. 10. Skunde teigiama, kad Ž. J. kaltė grindžiama vien tik prielaidomis, nes... 25. 11. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 26. 12. Paties automobilio panaudojimo fakto Ž. J. neneigė, tačiau teisme... 27. 13. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka ir su Ž. J. paskirta... 28. 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę,... 29. 15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo atsakomybę... 30. 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą... 33. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....