Byla 2K-105-699/2016
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutarties.

2Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu G. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu: dėl 2013 m. liepos 11 d. veikos – dvejiems metams devyniems mėnesiams, dėl 2013 m. gruodžio 3 d. veikos – trejiems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

4Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. Š., M. V., R. B. ir Ž. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

5Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendis pakeistas pašalinant aplinkybę, kad G. Ž., veikdamas organizuota grupe, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą – kokainą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7G. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m., tiksliau nenustatytos datos, iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdamas organizuota grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir R. B., susitarė daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, turint tikslą platinti, iš anksto pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis, t. y. kad asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizuoja narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą R. B., kuri kartu su G. Ž. vykdo narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą ( - ) mieste, t. y.:

82013 m., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame ( - ), R. B. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias 2013 m. liepos 11 d., nuo 19.00 iki 20.48 val., tame pačiame name už 80 Lt G. Ž. įgijo iš R. B. ir šią medžiagą gabeno prie R. B. namų automobilyje „Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) laukiančiam L. Š. ir kelio atkarpoje nuo ( - ), automobilyje „Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) už 80 Lt pardavė L. Š. 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

9Be to, 2013 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame ( - ), R. B. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 8,455 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 88,815 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. G. Ž. 2013 m. gruodžio 3 d., nuo 19.44 iki 19.55 val., name, esančiame ( - ), iš R. B. už 300 Lt įgijo 9,461 g kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą gabeno prie R. B. namų, kur automobilyje „BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) M. V. už 100 Lt pardavė dalį, t. y. 3 g iš 9,461 g kanapių ir jų dalių, ir jas laikė bei gabeno automobilyje „BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) susuktas į žurnalo lapus, iki 2013 m. gruodžio 3 d. 19.00 val., kai ties garažų masyvu, esančiu ( - ), kratos metu minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

10Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo nuosprendžio ir nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 11 d. veika) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti, o kitą dalį – dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 3 d. veika) pakeisti: perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pašalinti atsakomybę sunkinančias aplinkybes nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe ir iš savanaudiškų paskatų ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

11Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

12Pasak nuteistojo, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, jo parodymų apskritai nevertino, o tik formaliai atmetė, nepašalintas abejones ir prieštaravimus vertino jo nenaudai, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, o savo išvadų nepagrindė patikimais ir neginčijamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo samprotavimus, taip pat nenurodė neginčytinų jo kaltės įrodymų ir motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

13Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes nesiėmė priemonių iškviesti šį liudytoją į teismą bei jį apklausti ir nenurodė, kokia yra svarbi šio liudytojo nedalyvavimo teisme priežastis. Kasatorius pažymi, kad D. I. apklausos metu negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise užduoti jam klausimus, nes nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, tačiau apeliacinės instancijos teismas vis tiek netenkino jo prašymo iškviesti D. I. į teismą ir jį apklausti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir pašalinti prieštaravimus tarp liudytojo D. I. ir jo parodymų. Taip pat kasatorius nurodo, kad jis nuosekliai tvirtino, jog tuo metu vartojo narkotines medžiagas (tai patvirtina ir šlapimo tyrimo rezultatai), kurias savo reikmėms įsigydavo iš R. B., su kuria nebuvo susitaręs dėl narkotinių medžiagų platinimo (taip pat nebuvo jokių susitarimų ir su A. B.). 2013 m. gruodžio 3 d. iš R. B. jis pirko 9,461 g kanapių savo reikmėms. Šis pas jį rastas kiekis (9,461 g) tik nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį jų kiekį, be to, medžiagos neišskirstymas dozėmis tik patvirtina, kad rasta narkotinė medžiaga nebuvo paruošta platinti. Be to, M. V. jam nebuvo perdavęs pinigų, o jis jam nebuvo perdavęs kanapių. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. V. parodymai nuoseklūs, nepagrįsta. Kadangi byloje nėra jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis kanapes įgijo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir dalį 2013 m. gruodžio 3 d. pardavė M. V., ši veika perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl kitos veikos kasatorius teigia, kad jis nežino, iš kur L. Š. pirko narkotines medžiagas, su juo pas R. B. nevažiavo, dėl šios veikos nėra jokių patikimų įrodymų. Liudytojo Ž. Č. parodymai, kasatoriaus nuomone, nesuteikė jokių patikimų duomenų apie jo (G. Ž.) disponavimą narkotine medžiaga, priešingai, šis liudytojas parodė, kad tarp jo (G. Ž.) ir L. Š. neužfiksuotas šios medžiagos pardavimo (perdavimo) faktas, o dėl bendravimo su L. Š. bei M. V. pobūdžio ir tikslo Ž. Č. pateikia tik savo samprotavimus (pasak kasatoriaus, su L. Š. jis bendravo kaip nekilnojamojo turto agentas, o su M. V. – dėl dyzelinio kuro). Apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų reikiamai nepatikrino, į juos atsakė deklaratyviai, nepatikrinęs R. B., liudytojų Ž. K., S. Š. parodymų turinio, padarė nepagrįstą išvadą, jog šių asmenų parodymai įrodo jo kaltę. Tokios šio teismo išvados, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad jo kaltė neįrodyta patikimais ir neginčijamais įrodymais ir kad jų nepakanka. Liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojo Ž. Č. parodymai paremti samprotavimais ir prielaidomis.

14Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kadangi jis nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, turint tikslą platinti, padarytą organizuota grupe, teismas negalėjo šios aplinkybės – veikos padarymo organizuota grupe – dar kartą nurodyti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nustatydamas šią sunkinančią aplinkybę teismas nesilaikė teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2011, 2K-35/2013, 2K-70/2014). Taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti, jog veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Byloje nėra duomenų, kad jis turėjo kokios nors materialinės naudos. Net iš teismų konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad jis kanapių įgijo už 80 Lt ir už tiek pat pardavė L. Š.. Byloje nėra duomenų, kad R. B. perduodavo jam dalį pelno. Taip pat neaišku, kokios naudos jis turėjo iš kitos veikos. Apeliacinės instancijos teismo motyvacija šiuo klausimu paremta prielaidomis ir spėjimais.

15Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Iš priimtos nutarties turinio, pasak kasatoriaus, matyti, kad buvo įvertinti tik neigiamai jį apibūdinantys duomenys, be to, dalis jų įvertinta tendencingai, tinkamai neįvertinti jo veiksmai, palyginti su R. B. nusikalstamų veikų apimtimi ir reikšmingumu. Palyginus motyvus, kurie buvo pagrindas atidėti R. B. paskirtos bausmės vykdymą, o jam netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, akivaizdu, jog nesilaikyta asmenų lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 29 straipsnis), kurio vienas aspektų yra tai, jog visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir vykdant teisingumą; vienodus faktus būtina vienodai traktuoti ir draudžiama iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Teismas nurodė, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu daugiau kaip aštuoniems mėnesiams buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau teismas ignoravo faktą, jog jam suėmimas buvo taikomas net aštuoniolika mėnesių, o pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnes, jis laikėsi visų nustatytų apribojimų. Taip pat kasatorius nurodo, kad anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ankstesni išnykę teistumai nerodo polinkio nusikalsti, byloje nėra duomenų, kad po inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis būtų padaręs dar kokias nors nusikalstamas veikas, apibūdinamas tik teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (sūnus serga autizmu, iš dalies yra neįgalus, o dėl didelės įtampos ir streso (kasatoriaus sulaikymo) jam išsivystė nervinis tikas), sutuoktinė įrašyta darbo biržos įskaitoje, ji neturi nuolatinio darbo, taigi, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, šeima liktų be pragyvenimo lėšų. Be to, jis vienas rūpinasi savo senyvais ligotais tėvais (motina serga onkologine liga, o tėvą 2014 m. ištiko insultas), šiuo metu nevartoja ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagą, bet ir alkoholinių gėrimų, visą dėmesį yra sutelkęs į šeimą ir pagalbą tėvams. Kasatoriaus manymu, atsižvelgus į tai, kad jo nusikalstamų veikų apimtis yra gerokai mažesnė nei R. B., taip pat į jo vaidmenį (kuris nors ir nėra antraeilis, bet ir nėra svarbiausias), į ilgą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

16Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į esminius jo skundo argumentus tiek dėl įrodytumo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek ir dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydžio bei galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Priimtoje nutartyje išdėstytas tik sutrumpintas dalies įrodymų atkartojimas, tačiau ignoruotos akivaizdžios įrodymų vertinimo klaidos, netirtos svarbios bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai. Kadangi nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik neginčytinai ir neabejotinai nustačius asmens kaltę, kasatoriaus manymu, konstatuotina, kad įrodymų viseto nepakanka įrodyti, jog jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors byla dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo turėtų būti nagrinėjama apeliacine tvarka iš naujo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jis jokios nusikalstamos veikos 2013 m. liepos 11 d. nepadarė, o dėl 2013 m. gruodžio 3 d. veikos jo veiksmai kvalifikuoti netiksliai, dalis teismų sprendimų turi būti panaikinta, o dalis – pakeista.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

18Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, savo nutartyje dėl esminių skundo argumentų nurodė konkrečius ir aiškius motyvus. Teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir nuteistojo kaltę pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo G. Ž. kaltė grindžiama ne vien tik liudytojo D. I. parodymais, bet įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, neapklausęs šio liudytojo tiesiogiai teisme, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nesilaikė kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. M. V. nuosekliai parodė, kad, susitikęs su G. Ž., paprašė jo parduoti 3 g ,,žolės“, padavė 100 Lt, G. Ž. grįžo nešinas žurnale suvyniota ,,žole“, jie pradėjo važiuoti ir netrukus buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tai, kad G. Ž. nespėjo perduoti M. V. už jo duotą pinigų sumą tenkančią narkotinių medžiagų dalį, nepašalina G. Ž. atsakomybės už jam inkriminuotą 2013 m. gruodžio 3 d. nusikaltimą. M. V. parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys, dėl jo parodymų patikimumo abejonių nekyla. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymas organizuota grupe nėra numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistojo G. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Taip pat teismai pagrįstai nustatė, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Išanalizavus byloje esančius duomenis, atsiskleidžia G. Ž. siekis užsidirbti platinant narkotines medžiagas. Be to, šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai, kad jis ir anksčiau užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu ir siekė iš to užsidirbti, patvirtina liudytojo D. I., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir nuteistosios Ž. B. parodymai. Prokuroro nuomone, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į nuteistojo G. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo paties požiūrį į šiuos nusikaltimus.

19Nuteistojo G. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies taikymo, įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų laikymosi ir kitų BPK nuostatų laikymosi

21Nuteistasis G. Ž. prašo teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 11 d. veika) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti, o dėl kitos dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 3 d. veika), pakeisti – perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad byloje nepakanka patikimų ir neginčijamų jo kaltės įrodymų ir tvirtina, jog 2013 m. liepos 11 d. jis nepadarė jokios veikos, o 2013 m. gruodžio 3 d. kanapes pirko savo reikmėms, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kanapes jis įgijo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, t. y. nepašalintas abejones ir prieštaravimus vertino jo nenaudai, savo išvadų nepagrindė patikimais ir neginčijamais įrodymais, jo parodymų net nevertino, o tik formaliai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepašalino prieštaravimų, atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytoją D. I., kurio parodymai, duoti per ikiteisminį tyrimą, prieštarauja nuosekliai jo (G. Ž.) pozicijai dėl kanapių įsigijimo tikslo ir motyvuotai neatsakė į esminius jo skundo argumentus.

22BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Nesutinkant su įrodymų vertinimu ir teismų išvadomis, kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis, buvo gauti neteisėtais būdais ar, tiriant ir vertinant įrodymus, buvo pažeistos kitos BPK nuostatos. Šiuo atveju kasatorius G. Ž. tokių argumentų nepateikė, kasaciniame skunde iš esmės ginčija tik įrodymų vertinimą ir jų pagrindu padarytas teismų išvadas, t. y. teigia, kad 2013 m. liepos 11 d. jis nepadarė jokios veikos, tą dieną su L. Š. bendravo kaip nekilnojamojo turto agentas, pas R. B. su juo nevažiavo ir nežino, iš kur L. Š. gavo kanapių, o 2013 m. gruodžio 3 d. kanapes pirko savo reikmėms, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitokia proceso dalyvių nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad teismai padarė procesinių pažeidimų.

23Nagrinėjamoje byloje teismai, išanalizavę ir įvertinę įrodymus, nustatė, kad būtent G. Ž. pardavė L. Š. ir M. V. narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis ir G. Ž. kaltę, pardavus narkotines medžiagas L. Š. ir M. V., grindė liudytojų D. I., Ž. Č., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nuteistųjų M. V., R. B., Ž. B., iš dalies L. Š. ir paties G. Ž. parodymais, specialisto išvadomis, duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (kontroliuojant telefonu perduodamą informaciją), taip pat taikant BPK numatytas procesinės prievartos priemones (slaptą sekimą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę) ir kitais rašytiniais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Iš bylos duomenų matyti, kad L. Š. su G. Ž. 2013 m. liepos 11 d. intensyviai susirašinėjo SMS žinutėmis, tarp jų vyko ir pokalbiai, o kai jie susitiko, L. Š. automobiliu nuvažiavo į Pušyno mikrorajoną, kuriame gyvena R. B. (pastaroji patvirtino, kad G. Ž. 2013 m. liepos 11 d. už 80 Lt iš jos nupirko ,,žolės“), o netrukus po to, kai jie išsiskyrė, L. Š. automobilis buvo sulaikytas ir jame rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis su kanapėmis. 2013 m. gruodžio 3 d. su G. Ž. susitiko M. V., kuris nuosekliai parodė, kad davė G. Ž. 100 Lt ir paprašė už tą sumą kanapių. Šiuo atveju teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog M. V. iš G. Ž. įgijo 9,461 g kanapių, nes nepaneigti nuoseklūs M. V. parodymai, jog jis už 100 Lt įgijo tik 3 g kanapių. Dėl to kaltinimas G. Ž. patikslintas nurodant, kad jis iš R. B. už 300 Lt įgijo 9,461 g kanapių, jas gabeno ir M. V. pardavė tik 3 g.

24BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturėtų būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

25Teismas ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti liudytoją D. I., tačiau to padaryti nepavyko, buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad nėra galimybės įteikti liudytojui šaukimą, nes jis išvykęs dirbti į Švediją. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, teismas ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti liudytoją D. I. bei nurodė priežastį, dėl kurios to padaryti nepavyko. Nesant galimybės apklausti šio asmens teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti D. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 1, 4 dalyse. Pagal teismų praktiką asmenų parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo apklausti D. I., nes šis liudytojas, dalyvaujant įtariamajam G. Ž. ir jo gynėjui, buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš apklausos protokolo matyti, kad klausimus liudytojui D. I. uždavė G. Ž. gynėjas E. K.. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista ar kaip nors suvaržyta kasatoriaus teisė užduoti liudytojui klausimus, nes jis tokią teisę turėjo.

26Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismų pripažintos įrodytomis aplinkybės dėl narkotinių medžiagų pardavimo L. Š. ir M. V. nustatytos tinkamai įvertinus bylos įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Laikyti nepagrįsta tokią teismų išvadą nėra teisinio pagrindo, o iš naujo tirti ir vertinti byloje surinktus įrodymus, nustatyti faktines bylos aplinkybes kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis), nes kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012).

27Kasatorius G. Ž. kasaciniame skunde taip pat nesutinka su teismų konstatuota aplinkybe dėl jo tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimo, nurodydamas, kad 2013 m. gruodžio 3 d. kanapes iš R. B. įgijo savo reikmėms, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, todėl ši jo veika perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

28Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015).

29Teismai, įvertinę teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, pagrįstai nustatė, kad G. Ž. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, laikytas R. B. namuose, ir jas du kartus pardavė. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (šis liudytojas buvo apklaustas teisme, taigi jo parodymai taip pat tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje), liudytojai D. I. ir Ž. Č., nuteistieji R. B., Ž. B. ir M. V. patvirtino, kad G. Ž. platino narkotines medžiagas, jis buvo žinomas kaip asmuo, pravarde Vabalas, į kurį buvo galima kreiptis norint įsigyti narkotinių medžiagų (beje, nuteistasis M. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad iš savo draugo L. Š. gavo kontaktus asmens, pravarde Vabalas, kuris gali padėti įsigyti kanapių). Nustatyta tokia narkotinių medžiagų platinimo schema: potencialūs klientai su G. Ž. susitardavo susitikti prie kebabų kiosko, tada kliento automobiliu vykdavo į Pušyno mikrorajoną ( - ), kuriame gyvena R. B., G. Ž. vienas nueidavo į R. B. namus ir atnešdavo narkotinių medžiagų. Nuteistoji Ž. B. parodė, kad G. Ž. pirkdavo iš jos motinos narkotines medžiagas ir kad atvykdavo vis skirtingais automobiliais, kartais kelis kartus per dieną. Be to, 2013 m. gruodžio 3 d. iš R. B. įsigytas kanapių kiekis akivaizdžiai neatitinka nuteistojo deklaruojamo tikslo vartoti pačiam, tą patvirtina ir pardavimo M. V. faktas. Tai, kad G. Ž. nespėjo perduoti M. V. dalies kanapių, o narkotinių medžiagų perdavimas L. Š. neužfiksuotas, neturi reikšmės šios veikos kvalifikavimui. Veika kvalifikuojama pagal šį straipsnį tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek ir tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą jis turėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-52-699/2015). Taigi, nors nagrinėjamu atveju nebuvo užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimas L. Š., o M. V. nespėta perduoti šių medžiagų, tačiau byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leido teismui konstatuoti, kad narkotines medžiagas tiek L. Š., tiek ir M. V. pardavė G. Ž.. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. Ž. veiksmų vertinimui neturi reikšmės ir tai, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015). Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia G. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis turėjo ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012). Nustatant asmens tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbu įvertinti visus dėl to surinktus bylos įrodymus, negali būti išskiriami ir sureikšminami tik kai kurie iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamus bylos aplinkybių ištyrimo principas.

30Taip pat kasatorius neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje, teigia, kad nebuvo jokio susitarimo platinti narkotines medžiagas nei su R. B., nei su A. B., dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą. Tokie argumentai nepagrįsti, be to, jais ginčijamos teismų išvados, nepateikiant teisinių argumentų.

31Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Organizuota grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje, t. y. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

32Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

33Bylos duomenys patvirtina, kad G. Ž. neteisėtai platindamas narkotines medžiagas, t. y. darydamas sunkius nusikaltimus, veikė ne vienas, bet su dviem bendrininkais, tarp jų buvo iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, veikimo schema, vaidmenų paskirstymas, nuolatiniai ryšiai ir pan. Taigi šioje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis.

34Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, baudžiamasis įstatymas – BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam G. Ž. pritaikytas tinkamai. Taip pat nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų pripažintos įrodytomis aplinkybės dėl 2013 m. gruodžio 3 d. veikos nustatytos netiksliai, nurodant laiką padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. – G. Ž. kanapes iš R. B. įgijo ne nuo 19.44 iki 19.55 val., o nuo 18.44 iki 18.55 val.

36Dėl BK 54, 60 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo

37Kasatorius prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

38Kasatorius skunde teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką tuo atveju, jei padaryta veika, kurios vienas iš požymių, kvalifikuojančių nusikalstamą veiką, yra organizuota grupė, tai šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikyti negalima. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra veikos padarymas organizuota grupe. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 260 straipsnio 1 dalyje veikos padarymas organizuota grupe, kaip šio nusikaltimo sudėties požymis, nenustatytas. Todėl konstatavus, kad veika šiuo atveju padaryta organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), ši aplinkybė pagrįstai pripažinta G. Ž. atsakomybę sunkinančia. BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su narkotinėmis medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, jie padaromi savanaudiškais tikslais. Taigi nuteistojo G. Ž. kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojant savanaudiškas paskatas buvo būtina nustatyti, kokio dydžio naudos jis turėjo, atmestini.

39Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas G. Ž. bausmes už padarytus nusikaltimus ir jas bendrindamas, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (taip pat ir į kasaciniame skunde nurodytąsias) ir paskyrė jam sankcijoje numatytų vidurkių nesiekiančias bausmes, o bendrindamas bausmes, prie griežtesnės pridėjo mažiau nei pusę už kitą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Su tokiu sprendimu sutiko ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą pagal nuteistojo skundą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę buvo nesilaikyta BK 54 straipsnyje išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

40Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad jam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Be formalių šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Abiejų instancijų teismai svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą ir padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nei kasaciniame skunde nurodytos, nei kitos byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti kitokios išvados.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą atmesti.

43Ištaisyti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutarties aprašomosiose dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl 2013 m. gruodžio 3 d. veikos, t. y. laikyti, kad G. Ž. kanapes iš R. B. įgijo ne nuo 19.44 iki 19.55 val., o nuo 18.44 iki 18.55 val.

44Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu G. Ž.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 4. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. Š., M. V., R. B. ir Ž. B., tačiau... 5. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. G. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m., tiksliau nenustatytos datos, iki... 8. 2013 m., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame ( - ), R. B. iš asmens,... 9. Be to, 2013 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo nuosprendžio ir nutarties dalį... 11. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 12. Pasak nuteistojo, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas,... 13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. I. parodymais,... 14. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias... 15. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.... 16. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 18. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320... 19. Nuteistojo G. Ž. kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies taikymo, įrodymų... 21. Nuteistasis G. Ž. prašo teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 25... 22. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo... 23. Nagrinėjamoje byloje teismai, išanalizavę ir įvertinę įrodymus, nustatė,... 24. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 25. Teismas ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti liudytoją D. I., tačiau to... 26. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismų pripažintos įrodytomis... 27. Kasatorius G. Ž. kasaciniame skunde taip pat nesutinka su teismų konstatuota... 28. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 29. Teismai, įvertinę teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą,... 30. Taip pat kasatorius neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje, teigia, kad... 31. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar... 32. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas,... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad G. Ž. neteisėtai platindamas narkotines... 34. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų pripažintos... 36. Dėl BK 54, 60 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo... 37. Kasatorius prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba... 38. Kasatorius skunde teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką tuo atveju, jei... 39. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 40. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad jam galėtų būti... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą atmesti.... 43. Ištaisyti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio... 44. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....