Byla 2S-1298-640/2014
Dėl 17522,03 Lt skolos, metinių palūkanų už priteistą sumą – 6,00% nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 543 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „INSEP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Laimos baldai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės UAB „INSEP“ atžvilgiu dėl 17522,03 Lt skolos, metinių palūkanų už priteistą sumą – 6,00% nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 543 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3kreditoriaus UAB „Laimos baldai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 17522,03 Lt skolos, metinių palūkanų už priteistą sumą – 6,00% nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 543 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo iš skolininko UAB „INSEP“.

4Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar jo vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai. Nurodė, kad skolininkas vengia sumokėti skolą, ignoruoja kreditoriaus raginimus, skolos suma yra didelė. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas pasunkės.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo skolininkui UAB „Insep“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, neviršijant 17522,03 Lt sumos.

6Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma (17522,03 Lt) yra pakankamai didelė, todėl teismas padarė išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymas dėl skolininkui priklausančio turto bei piniginių lėšų arešto tenkintinas.

7Skolininkas UAB „Insep“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nutartį ir priteisti iš kreditoriaus 2000 Lt nuostolių. Nurodo, kad apeliantas nėra skolingas kreditoriui, tačiau jis neturėjo galimybės paneigti kreditoriaus reikalavimų ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad jokių raginimų iš kreditoriaus nėra gavęs, kadangi jis nėra skolingas kreditoriui. Taip pat nurodo, kad kreditoriaus teismui pateikta sąskaita nėra patvirtinta apelianto, kadangi apeliantas pagal šias sąskaitas prekių negavo. Nurodo, kad apeliacinio teismo praktikoje sumų dydžiai svyruoja nuo 100 000 iki 3 000 000 Lt kai apeliacinis teismas konstatuoja esant realią grėsmę bei pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad skolininkas įmonės teisininkei išmokėjo 2000 Lt premiją, kadangi įmonės teisininkei atsirado papildomo darbo.

8Kreditorius UAB „Laimos baldai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.

12Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.).

13Apeliantas nurodo, kad apeliacinio teismo praktikoje ieškinio suma dėl kurios yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra žymiai didesnė už kreditoriaus pareikštą reikalavimą skolininkui. Pažymėtina, kad tokie apelianto teiginiai niekaip neįtakoja sprendžiamo klausimo. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Apeliantas skunde nurodė, kad jis neturėjo galimybės paneigti kreditoriaus reikalavimų ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo teiginius, taip pat jokių dokumentų pagrindžiančių jo galimybes įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.).

14Apeliantas prašo priteisti iš kreditoriaus 2000 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad apeliantas išmokėjo premiją savo teisininkei. Šis apelianto prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas. CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Apelianto prašymas priteisti žalą negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, o turi būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą.

15Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimu.

16CPK 80 str. 2 d. numato, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Skolininkas UAB „INSEP“ teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties nesumokėjo nustatyto 75 Lt žyminio mokesčio, todėl skundą atmetus šis mokestis priteistinas iš UAB „INSEP“.

17Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Pritiesti iš UAB „INSEP“ (į.k. 302338181) 75 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už pateiktą skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai