Byla 2S-1256-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Andžej Maciejevski,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui A. N. dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. N. 87 194,64 Lt nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Taip pat ieškovas reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinas apsaugos priemones - atsakovo turto areštą. Prašymą motyvavo tuo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovas reiškė nepagrįstus ieškinius ieškovui, inicijavo baudžiamąjį persekiojimą, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėms. Sužinojęs apie pareikštą ieškinį, atsakovas gali turtą paslėpti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-12-30 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Motyvavo, kad didelė ieškinio suma savaime nesuponuoja pagrindo taikyti laikinas apsaugos priemones, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ar konkrečiam atsakovui ši suma yra didelė. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių apie atsakovo turtinę padėtį, nepateikė įrodymų, jog atsakovas galėtų būti finansiškai nepajėgus ateityje įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Ankstesni teisminiai ginčai tarp šalių nepagrindžia ieškovo prielaidos apie atsakovo galimus nesąžiningus veiksmus nagrinėjant šią konkrečią bylą.

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Ieškovas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui tenkinti - areštuoti atsakovui A. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, prašymą nagrinėjant nepranešus atsakovui. Nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo busimo sprendimo neįvykdymo riziką. Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas yra fiziniai asmenys, todėl pareikšto ieškinio suma (virš 87 000 Lt) yra neabejotinai didelė ir pakankama prezumpcijai dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo negalimu. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl šios priežasties yra atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nenurodė pagrindo bei nepateikė jį pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Abejonių kelia ir pirmosios instancijos teismo išsakyti argumentai dėl ieškovo pareigos pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra privatūs fiziniai asmenys, todėl jų turto deklaracijos nėra viešai prieinamos ar publikuojamos. Be to, jie yra verslininkai, o dinamiškame verslo pasaulyje itin gera finansinė padėtis šiandien dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad atsakovas nebebus pajėgus atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, nes verslas - tai veikimas savo rizika.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.).

17Kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą ieškinio reikalavimo sumos ribose, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovo prastą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o ieškinio sumos dydis teismo turimų įrodymų visumoje pats savaime nesuponavo realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustačius, kad civilinė byla pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui A. N. dėl nuostolių atlyginimo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-03 nutartimi yra nutraukta tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, kuria ieškovas atsisakė visų ieškinyje atsakovui pareikštų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nebėra tikslingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirajame skundė išdėstytų motyvų ir daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.