Byla e2YT-3409-466/2019
Dėl sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – A. D., A. M

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – A. D., A. M..

3Teismas

Nustatė

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos O. D. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D., asmens kodas ( - ) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).

52019 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad registruojant ½ dalį nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, VĮ „Registrų centas“ atsisakė registruoti ½ kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), kaip gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) priklausinį, kadangi minėtame teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog priklausinį O. D. taip pat įgijo senaties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė išaiškinti, jog ½ kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), kaip gyvenamojo namo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) priklausinio, O. D. įgijo įgyjamosios senaties pagrindu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą.

6Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

7Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus.

8Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

9Nagrinėjamu byloje pareiškėja O. D. prašo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, o būtent pateikti išaiškinimą, ar ½ dalį kiemo aikšteles, unikalus Nr. ( - ), kuri yra gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) priklausinys, O. D. taip pat įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodė, kad tokiu išaiškinimu nebus keičiamas sprendimo turinys, kadangi teismo prašo eksplicitiškai išaiškinti antraeilio daikto teisinį statusą po pagrindinio daikto įgijimo įgyjamąją senatimi. Jos nuomone, aikštelė, kaip savarankiškas objektas civilinėje apyvartoje nenaudojamas – ji yra neatsiejama namo dalis, kuria pareiškėja nepertraukiamai naudojosi kartu su namu. Atsižvelgiant į tai, kad O. D. priklauso ½ dalis nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), į kurią ji gali patekti tik per minėtą aikštelę, O. D. atitinkamai turi atitekti ir ½ namo priklausinio dalis, t. y. ½ aikštelės dalis.

10Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnį, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

11CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

12Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje R.Š V. I.Š., bylos Nr. 3K-3-184-701/2016).

13Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; kt.).

14Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. J. A. M., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; kt.).

15Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, t. y. kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Priešingu atveju būtų pagrindas vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo, ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu, bylos Nr. 3K-3-422/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-452/2011).

16Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sutikti su pareiškėjos pozicija, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijus ½ dalį nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, ji taip pat įgyjamosios senaties pagrindu įgijo ½ dalį kiemo aikštelės, kuri laikytina gyvenamojo namo antraeiliu daiktu – priklausiniu. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ankščiau minėtas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir kiemo aikštelė) priklausė vienai savininkei, t. y. E. K.. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. ½ dalis nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą nuosavybės teisė perėjo pareiškėjai O. D.. Tačiau esantis priklausinys, t. y. kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), taip ir liko registruotas buvusios šeimininkės vardu. Šiuo atveju konstatuotina, kad ½ dalis gyvenamojo namo, esanti adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal prieš tai pateiktą CK reglamentavimą atitinka pagrindinio daikto sąvoką, o kiemo aikštelė, esanti adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), laikytina pagrindinio daikto antraeiliu daiktu – priklausiniu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja O. D. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, teigtina, kad ji taip pat turėjo įgyti ir kiemo aikštelę.

17Pažymėtina, kad nors pareiškėja O. D. savo pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą prašė pripažinti, kad įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo daikto, gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), įgyjamosios senaties būdu, tačiau pareiškėjai nereikalavus to paties ir aikštelės atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja atsisakė ar nepripažino priklausinio, t. y. kiemo aikštelės. Labai tikėtina, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nes pareiškėja sąžiningai tikėjosi, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijus gyvenamąjį namą, jai automatiškai pereis ir esantys namo priklausiniai, t. y. kiemo aikštelė.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į CK 4.12 – 4.19 straipsniuose įtvirtintą reglamentavimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išaiškinti, kad jog ½ dalį kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pareiškėja taip pat, kaip ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

Nutarė

20prašymą tenkinti.

21Išaiškinti, kad jog ½ kiemo aikštelės dalį, unikalus Nr. ( - ), kaip gyvenamojo namo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) priklausinį, O. D., a. k. ( - ) taip pat įgijo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą.

22Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. prašymą dėl... 3. Teismas... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu tenkino... 5. 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos... 6. Pareiškėjos prašymas tenkintinas.... 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278... 8. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei... 9. Nagrinėjamu byloje pareiškėja O. D. prašo išaiškinti Vilniaus miesto... 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnį,... 11. CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą,... 12. Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto... 13. Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą... 14. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo... 15. Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, t. y. kad... 16. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sutikti su... 17. Pažymėtina, kad nors pareiškėja O. D. savo pareiškime dėl nuosavybės... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į CK 4.12 – 4.19 straipsniuose... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292... 20. prašymą tenkinti.... 21. Išaiškinti, kad jog ½ kiemo aikštelės dalį, unikalus Nr. ( - ), kaip... 22. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama...