Byla 2-2063/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Spektrus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Spektrus“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir A. V. pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Spektrus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Spektrus“; bankroto administratoriumi paskirtu UAB „Bankrotas LT“. Nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Spektras“ komercijos direktoriumi, gaudamas 1 100 Lt darbo užmokestį, kuris vėliau keitėsi. Darbdavys nesumokėjo jam 6 725,23 Lt dydžio darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusių sumų. Kadangi atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, darbdavys privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. 28 mėnesius, kas sudaro 13 678 Lt. Išsiuntus pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, darbdavys ir susitikus nepasiūlė jokio konkretaus susidariusios situacijos sprendimo būdo, priklausančių pinigų nesumokėjo. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Spektras“ gali būti nemokus, dėl ko vengia atsiskaityti su kreditoriais, todėl jam keltina bankroto byla.

4Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prisidėdamas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Spektrus“. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Spektrus“ direktoriumi. Atleidžiant jį iš darbo nebuvo visiškai atsiskaityta – nesumokėta 6 115,71 Lt; už uždelstą atsiskaityti laiką susidaro 14 655 Lt; iš viso darbdavys skolingas 20 770,71 Lt.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Atsakovo vertinimu, ieškovai neturi reikalavimo teisės, jie nėra kreditorių sąraše. Atsakovas neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui, yra mokus. Nurodė, kad yra pareiškęs Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams E. P., A. V., pastariesiems įkūrus UAB „Spektrus EU“ bei vykdantiems analogišką veiklą kaip ir UAB „Spektrus“, todėl ieškinio patenkinimo atveju būtų galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Spektrus“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas LT“.

8Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktas darbo sutartis, jose nustatytus mėnesinių atlyginimų dydžius, išmokėtus atlyginimus į pareiškėjų sąskaitas bankuose, pareiškėjų dirbtą laiką, padarė išvadą, kad pareiškėjai įrodė, jog darbdavys UAB „Spektrus“ skolingas su darbo santykiais susijusių tiesioginių išmokų: E. P. - 6 725,23 Lt, o A. V. 6 115,71 Lt, neskaičiuojant pareiškėjams vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Šiais argumentais teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ieškovai nėra atsakovo kreditoriai. Teismas nustatė, kad oficialiai pateiktame 2013 m. gegužės 20 d. balanse UAB „Spektrus“ apskaito nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 7 190 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 25 075 Lt, kad 2013 m. gegužės 21 d. akcininkų susirinkime patvirtintos finansinės atskaitomybės už 2012 metus aiškinamajame rašte konstatuota, jog per 2012 m. UAB „Spektrus“ ilgalaikio turto neturėjo, o mokėtinos sumos sudaro 25 075 Lt, metų pabaigoje bendrovės sąskaitose ir kasoje buvo 536 Lt. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad UAB „Spektrus“ yra nemoki, nebegalinti atsiskaityti su kreditoriais, paskutiniame 2013 m. gegužės 20 d. sudarytame balanse bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams daugiau kaip tris kartus didesni už balanse apskaityto turto vertę, todėl pripažino pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą egzistavimą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovas atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas A. V. nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnyje nustatytos tvarkos ir apie savo reikalavimą apeliantui nepranešė.

122. Neatsižvelgdamas į atsakovo prašymą teismas neapklausė liudytoju A. V., taip suteikdamas galimybę jam duoti melagingus parodymus.

133. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.

144. Apelianto turimais duomenimis, įsiskolinimo A. V. nėra, priešingai yra 482,05 Lt permoka. Dėl atsiskaitymų su E. P. pakankamai duomenų nėra, nes A. V. nėra grąžinęs visų buhalterinių dokumentų. Ieškovai pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas tuomet, kai per teisėsaugos institucijas buvo pradėta ieškoti bendrovės buhalterinių dokumentų bei jiems pareikštas ieškinys.

155. Pagal įmonės kreditorių sąrašą bendrovė skolinga 2 834,17 Lt, o debitorinių reikalavimų turi 4 479,78 Lt, todėl balansas teigiamas.

16Ieškovas A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovo įsiskolinimą patvirtina valstybinio socialinio draudimo duomenys, darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelė bei banko sąskaitų išrašai.
  2. A. V. pareiškimas dėl prisidėjimo prie E. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstai buvo nagrinėjami kartu.
  3. Apeliantas teigia, kad teismas neobjektyviai vertino įrodymus ir atliko eilę procesinių pažeidimų, tačiau nedetalizuoja, kokie pažeidimai padaryti.
  4. Nepagrįstai teigiama dėl melagingų parodymų davimo ir A. V. (bylos šalies) kaip liudytojo apklausos.

17Ieškovas E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir A. V. atsiliepimas, papildomai nurodoma, jog apeliantas niekaip nepagrindžia tariamo teismo šališkumo. Apeliantas pats piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pagal byloje esančius duomenis, UAB „Spektrus“ mokėtinos sumos per 2012 m. sudarė 25 075 Lt, įmonė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įmonė laikytina nemokia Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme, be to turi pradelstų darbo užmokesčio mokėjimo įsipareigojimų.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliantas reiškia niekuo nemotyvuotą prašymą bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas netenkintinas. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

23Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas (ieškovai), kuris (kurie) yra kreditorius (kreditoriai), pateikęs (pateikę) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

24Bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo kreditorius E. P. (ieškovas). Priėmus ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, į teismą su prašymu įtraukti į bylą bendraieškiu kreipėsi kitas atsakovo kreditorius A. V.. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto procesas, tikėtinas kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo gali įstoti į bylą bendraieškiu ir prašyti teismo iškelti atsakovui bankroto bylą. Tokio kreditoriaus procesinė padėtis yra bendraieškis, kadangi jo reikalavimas dėl pagrindinio reikalavimo – bankroto bylos iškėlimo įmonei ir bankroto procedūrų pradėjimo atitinka pradinio ieškovo interesus. Teismas iki bankroto bylos iškėlimo gavęs įstatymų reikalavimus atitinkantį kreditoriaus pareiškimą dėl įstojimo į bylą bendraieškiu, turi leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog į bylą norintis įstoti kreditorius nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos (ĮBĮ 6 str. 2 d.), neužkerta kelio jam dalyvauti jau prasidėjusiame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008). Atsižvelgiant į tai atmestinas apelianto argumentas, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas A. V. nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnyje nustatytos ikiteisminės tvarkos.

25Apelianto argumentai, kad ieškovas E. P. ir bendraieškis A. V. negalėjo inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013, kt.). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1047/2013). Nagrinėjamu atveju, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei prisidėjime prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovai savo reikalavimo teises atsakovui grindžia darbo sutartimis, patvirtinančiomis išdirbtą laiką ir mokėtinus darbo užmokesčius (6-8; 77-79 b. l.) bei banko sąskaitų išrašais, patvirtinančiais faktiškai gautas sumas (12; 79-80 b. l.). Atsakovas nesutinka su tuo, kad ieškovai yra jo kreditoriai, tačiau jokių pagrįstų nesutikimą patvirtinančių argumentų ir įrodymų nepateikia (CPK 178 str.).

26ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Spektrus“ bankroto bylą, įvertinęs jo mokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme bei atsakovui neatsiskaičius su darbuotojais. Jau minėta, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktus, jog ieškovai yra buvę atsakovo darbuotojai bei su jais ne visiškai atsiskaityta, t. y. egzistuoja savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.

27Atskirojo skundo argumentas, kad įmonės kreditorinių ir debitorinių reikalavimų santykis duoda teigiamą balansą, nepagrįstas. Pagal atsakovo į bylą pateiktą kreditorių sąrašą, atsakovas yra skolingas kreditoriams 2 834,17 Lt (34 b. l). Tuo tarpu 2013 m. gegužės 30 d. balanso duomenys liudija, kad mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų įmonė turi už 22 441 Lt, o įmonės turimo turto, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, vertė yra 7 190 Lt (37 b. l.). Pagal teismui pateiktą skolininkų sąrašą, atsakovas turi reikalavimo teisių už 4 479,78 Lt (35 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) liudija, kad dalis šių reikalavimo teisių, kaip įmonės turtas, realiai neegzistuoja. Įmonės debitorių sąraše nurodytam skolininkui V. Vaitkevičiaus įmonei Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. iškėlė restruktūrizavimo bylą (Nr. 2-599-278/2013), apeliantas UAB „Spektrus“ nėra patvirtintas šios įmonės kreditorių sąraše. Debitoriui UAB „Reklamos medžiagos“ (pagal įmonės kodą 301149587 bei adresą Simno 35 A, Kaunas, įmonės pavadinimas yra UAB „Adgino vizija“) Kauno apygardos teisme 2011 m. vasario 10 d. iškelta bankroto byla, joje apeliantas taip pat nėra patvirtintas kreditoriumi. Skolininkų sąraše esančiai UAB „Interadis“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, apeliantas nebuvo patvirtintas ir šios įmonės kreditoriumi, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą dėl šios įmonės pabaigos. Nustatytos aplinkybės liudija atsakovo teikto skolininkų sąrašo duomenų netikrumą ir šio įrodymo nepatikimumą, lemiantį pagrindo juo vadovautis nebuvimą. Kitų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių UAB „Spektrus“ gerą finansinę padėtį ir mokumą, apeliantas nepateikė. Išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo nemokumą pagrįstumą.

28Apeliantas neteisus, kad A. V. neapklausus kaip liudytojo buvo sudaryta jam galimybė duoti melagingus parodymus. A. V. yra teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčios bylos šalies – ieškovo (bendraieškio) procesinėje padėtyje (CPK 37 str.), todėl jis teisme davė paaiškinimus pagal CPK 186 straipsnio reikalavimus prisiekęs ir žinodamas apie priesaikos sulaužymo teisines pasekmes (121 b. l.). Tuo tarpu liudytojo statusą gali turėti tik bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 198 str. 1 d.).

29Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo taip pat pripažintini nepagrįstais. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas ir neobjektyvus. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjo suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikia.

30Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

31Teismo paskirto administratoriaus tinkamumo vykdyti atsakovo bankroto procedūras apeliantas atskiruoju skundu nekvestionuoja. Iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal kitos pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos duomenis tarp ieškovo E. P. ir jo pasiūlymo atsakovo bankroto administratoriaus yra suokalbis, todėl šis administratorius negali būti paskirtas vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Ieškovo ir teismo paskirto bankroto administratoriaus sąsajas apeliantas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal UAB „Spektrus“ ieškinį tarpe kitų atsakovų ir E. P. pastarasis prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą motyvavo bankroto bylos ieškovui iškėlimu, su tuo susijusiu ieškovo atstovavimo tinkamumu ir bankroto administratoriaus pozicijos dėl tolimesnės bylos eigos neaiškumu. Šioms aplinkybėms įrodyti apeliantas pateikė E. P. prašymo dėl bylos sustabdymo kopiją. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti galimą interesų konfliktą ir bankroto administratoriaus pareigos veikti įmonės ir jos kreditorių interesais netinkamą vykdymą.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą UAB... 4. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prisidėdamas prie pareiškimo dėl... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su pareiškimu dėl bankroto bylos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė... 8. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktas darbo sutartis, jose nustatytus... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;... 11. 1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas A. V. nesilaikė Įmonių bankroto... 12. 2. Neatsižvelgdamas į atsakovo prašymą teismas neapklausė liudytoju A. V.,... 13. 3. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.... 14. 4. Apelianto turimais duomenimis, įsiskolinimo A. V. nėra, priešingai yra... 15. 5. Pagal įmonės kreditorių sąrašą bendrovė skolinga 2 834,17 Lt, o... 16. Ieškovas A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir... 17. Ieškovas E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliantas reiškia niekuo nemotyvuotą prašymą bylą pagal jo atskirąjį... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto... 22. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas... 23. Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas (ieškovai), kuris... 24. Bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo kreditorius E. P. (ieškovas).... 25. Apelianto argumentai, kad ieškovas E. P. ir bendraieškis A. V. negalėjo... 26. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba... 27. Atskirojo skundo argumentas, kad įmonės kreditorinių ir debitorinių... 28. Apeliantas neteisus, kad A. V. neapklausus kaip liudytojo buvo sudaryta jam... 29. Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo taip pat... 30. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos... 31. Teismo paskirto administratoriaus tinkamumo vykdyti atsakovo bankroto... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 33. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti...