Byla 2-1015/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nada Focus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria išspręstas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-5287-275/2012 pagal ieškovo R. T., ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nada Focus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais akcinė bendrovė „Pagirių šiltnamiai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Property Development Group“, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. T. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Nada focus“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. 9391,30 Lt dydžio reikalavimus atsakovui kildina iš nesumokėto darbo užmokesčio.

5AB „Pagirių šiltnamiai“ palaikė ieškovo reikalavimus ir teigė, jog jo reikalavimas 125000 Lt sumai kildinamas iš teismų sprendimų, kuriais buvo sprendžiamas šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo klausimas.

6Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Property Development Group“ savąjį reikalavimą UAB „Nada focus“ grindžia 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kuriomis naujajam kreditoriui (UAB „Property Development Group“) buvo perleistas AB „Swedbank“ reikalavimas atsakovui 42 550,65 Lt sumai.

7Atsakovas UAB „Nada focus“ su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas teigė jog jo turimo turto vertė yra pakankama, kad padengtų pareiškėjų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo mokiai įmonei kelti bankroto bylą. Nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas yra veikli ir gyvybinga įmonė, turinti laikinų sunkumų dėl užsitęsusių daugybinių teisminių ginčų. Atsakovas taip pat ginčijo pareiškėjų reikalavimus ir teigė, jog jie nėra atsakovo kreditoriais dėl to negali inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškelti atsakovui UAB „Nada focus“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“.

10Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktus atsakovo finansinės apskaitos duomenis nustatė, jog remiantis 2012 metų balansu, didžiąją atsakovo turto vertę sudaro nekilnojamojo turto, esančio Pagirių sen., Vilniaus rajone vertė, dėl kurios bylos nagrinėjime kilo ginčų. Atsakovas nurodė, jog jo vertinimu šio nekilnojamojo turto vertė sudaro 1419000 Lt, tačiau teismo nustatytu terminu tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl teismas vertindamas šio turto vertę vadovavosi 2012 metų vasario 29 d. atliktu turto vertinimu, pagal kurį minėto nekilnojamojo turo vertė yra 150 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo turimo turto vertę bei mokėtinas sumas, sprendė, jog atsakovas yra nemokus ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Nada focus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Vilniaus apygardos teismas spręsdamas byloje kilusi ginčą netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei nepagrįstai rėmėsi pareiškėjų byloje pateiktais įrodymais.

142. Teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę laikė, kad atsakovo nekilnojamojo turto, esančio Pagirių sen., Vilniaus rajone vertė yra tik 150 000 Lt, t.y. vadovavosi tik ieškovo pateiktais duomenimis, kai tuo tarpu iš atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo pažymos matyti, jog minėto turto vertė yra 660 000 Lt ir dar gali didėti. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog esant dideliems nekilnojamojo turto vertės skirtumams yra atliekama papildoma nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė.

153. Pareiškėjų reikalavimų atsakovui pagrįstumas yra ginčo dalykas teisme, todėl pareiškėjai negali būt laikomi atsakovo kreditoriais ir neturi teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimo.

16Atsiliepimu į atsakovo UAB „Nada focus“ atskirąjį skundą tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Property Development Group“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Trečiojo asmens prašymą bei argumentus palaikė ir ieškovas R. T.. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovui visas sąlygas pateikti jo manymu būtinus įrodymus, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

182. Atsakovo atskirajame skunde nurodyta nekilnojamojo turto vertė (660 000 Lt) ir ją pagrindžianti nekilnojamojo turto vertinimo pažyma teismui buvo pateikta jau po bylos išnagrinėjimo, todėl teismas neturėjo galimybės ja vadovautis ir pagrįstai rėmėsi pareiškėjų pateikta informacija.

193. Atsakovas ginčydamas pareiškėjų reikalavimus, siekia užvilkinti bankroto bylos jam iškėlimą, be to daugelis teismuose nagrinėjamų ginčų net nesusiję su pareiškėjų reikalavimais. Be to, pareiškėjų bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai patvirtina jų turimas reikalavimo teises atsakovui.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, yra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl pareiškėjams byloje pateikus įrodymus, jog atsakovo įmonė yra nemoki bei nepajėgi padengti susidariusių įsiskolinimų, įrodyti priešingas aplinkybes ir pagrįsti atsakovo mokumą pareiga tenka pačiam atsakovui. Viešo intereso byloje buvimas įpareigoja teismą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, būti aktyviam, esant reikalui įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, nurodė, kokius duomenis turi pateikti atsakovas, siekdamas pagrįsti finansinę padėtį, pasiūlė atsakovui pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl atsakovo nekilnojamojo turto vertės (t. 2, b.l. 28-30, 94-95). Tačiau pareiga pateikti įrodymus, kuriais atsikirsdamas į pareiškimą, remiasi atsakovas, tenka jam pačiam. Kadangi atsakovas paaiškinimų ir įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertės nepateikė, todėl teismas pagrįstai vadovavosi pareiškėjų pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos atmestini kaip nepagrįsti.

23ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Atsakovo teigimu, pareiškėjai R. T., AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Property Development Group“ nelaikytini atsakovo kreditoriais, kadangi jų reikalavimus atsakovas ginčija. ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

24Nagrinėjamu atveju tiek R. T., tiek UAB „Property Development Group“ reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (t. 1, b.l. 3-7, t. 2, 9-10, 12-13, 18-22, 24-25). Atsakovas nurodo, kad jis yra pareiškęs reikalavimus R. T. dėl 2 700 Lt įsiskolinimo priteisimo, tačiau teismo vertinimu, minėta byla niekuo nesusijusi su išnagrinėta civiline byla, kurioje nustatyta, jog atsakovas yra skolingas R. T. darbo užmokesčio už 9 391,30 Lt. Atsakovas taip pat nurodo, jog jis yra pateikęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje, kuria iš atsakovo priteistas įsiskolinimas už nesumokėtą atlyginimą, tačiau teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, jog teismas 2013 m. vasario 1 d. atsisakė atnaujinti procesą minėtoje byloje. Teismų informacinė sistema taip pat patvirtina, jog atsakovas prašo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis UAB „Property Development Group“ grindžia savo reikalavimus atsakovui, negaliojančiomis, tačiau nesant nuginčytoms nutartims, kuriomis kreditorius pripažintas turintis reikalavimą į atsakovą, teismas neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

25Tuo tarpu kreditoriaus AB „Pagirių šiltnamiai“ reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, todėl sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, kadangi kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-601/2008). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismuose nagrinėjama daug bylų tarp atsakovo ir AB „Pagirių šiltnamiai“, tačiau dėl pareiškėjo nurodomo 125 000 Lt dydžio reikalavimo, ginčo teismuose nėra, be to, iš paties atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra įtrauktas į kreditorinius reikalavimus (t. 2, b.l. 85), vadinasi atsakovas jį pripažįsta. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad bankroto bylą atsakovui inicijavę asmenys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus laikytini potencialiais kreditoriais, dėl ko atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl šių asmenų teisių, atmestini kaip nepagrįsti.

26Byloje taip pat kilo ginčas dėl teismo nustatytos atsakovo turto vertės. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai nustatė atsakovo turto vertę ir jos santykį su pradelstais įsipareigojimai, dėl ko nusprendė jog įmonė yra nemoki. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB ,,Nada focus“ 2012 m. spalio mėnesio balanse (t. 2, b.l. 84) bendra apskaityto bendrovės turto vertė yra nurodyta 1 851 068 Lt, iš jos 1 454 635 Lt ilgalaikis materialusis bei 396 433 Lt trumpalaikis turtas. Esminę atsakovo turto masę sudaro atsakovo nurodomo nekilnojamojo turto, esančio Pagirių sen., Vilniaus r., vertė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog minėto turto vertė yra 1 419 000 Lt. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo gauta informacija, jog minėtą turtą pardavus iš varžytinių, buvo gauta 253 356 Lt suma.

27Kitą didžiąją atsakovo turimo turto vertę sudaro jo reikalavimai skolininkams – 395 111,80 Lt (t. 2, b.l. 86). Teismas susipažinęs su skolininkų sąrašu nustatė, jog dalis atsakovo nurodomų skolininkų yra bankrutavusios įmonės, tai UAB „Imparatas“, UAB „Laisvoji erdvė“, UAB „Naudingi reklamos sprendimai“, UAB „Polikopija“, UAB „Reklamos Technologijų centras“, UAB „Ranga IV“, todėl galimybė išieškoti skolas iš minėtų įmonių yra labai menka. Kreditorius AB „Pagirių šiltnamiai“ nepripažįsta turintis įsipareigojimą atsakovui 177 981,37 Lt sumai, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl minėtos sumos priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo balanse nurodyto turto vertė (įvertinus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis) sudaro 685 422 Lt, tačiau atsižvelgiant į teismuose vykstančius ginčus ši suma gali gerokai keistis ir mažėti. Atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 365 662,94 Lt (pažymėtina, jog atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti pradelstų įsipareigojimų sąrašą, nurodant pradelsimo terminus ir mokėtinas sumas, kadangi vykdydamas teismo įpareigojimus atsakovas pateikė tik pažymą, kurioje yra nurodyti jo kreditoriai, teismas laiko, jog šis sąrašas atspindi būtent pradelstus įsipareigojimus (t. 2, b.l. 85)). Minėta suma taip pat tikslintina atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ginčija kreditoriaus AB „Pagirių šiltnamiai“ 125 000 Lt dydžio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nepatvirtintas ir atsakovo ginčijamas reikalavimas, remiantis susiformavusia teismų praktika, neturėtų būti traukiamas į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, tuomet pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 240 662 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma 240 662 Lt, neviršija pusės atsakovo į balansą įrašyto turto vertės (visa vertė 685 422 Lt, todėl pusė sudaro 342 711 Lt), tačiau minėtos sumos nėra galutinės, kadangi atsakovo turto vertė gali sumažėti 177 981,37 Lt dydžio suma, išsprendus teismuose klusius ginčus. Todėl, nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo nemokumo ar mokumo klausimą turi būti vadovaujamasi, ne formaliomis ĮBĮ nuostatomis dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Viena iš jų yra tai, ar įmonė tebevykdo veiklą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo įmonė teikia reklamos paslaugas (t. 2, b.l. 38), tačiau šiuo metu įmonėje dirba tik du asmenys (t. 1, b.l. 56), todėl kyla abejonių, ar atsakovo įmonė šiuo metu realiai vykdo veiklą. Įtarimų kelia ir tai, jog 2011 metų pelno nuostolių ataskaitoje nurodoma, jog įmonė patyrė 49 646 Lt dydžio nuostolį, tačiau per dešimt 2012 metų mėnesių gavo 212 554 Lt dydžio pelną iš įprastinės įmonės veiklos, įmonėje dirbant tik dviem darbuotojams. Be to, atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų apie gaunamus užsakymus, vykdomas ankstesnes sutartis, kurie pagrįstų teiginius apie pelningai vykdomą įmonės veiklą. Todėl, teismui pagrįstai kyla abejonės dėl atsakovo ataskaitoje nurodytų teiginių pagrįstumo, kadangi nepateikus įrodymų apie realiai įmonės vykdomą veiklą, mažai tikėtina jog įmonėje dirbant tik dviems asmenims ir praėjusiais metais patyrus nuotoliu, įmonė būtų pajėgi atsitiesti ir gauti pelną, kuris sudaro virš 200 000 Lt. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas jau ilgą laiką nepadengia sąlyginai nedidelių (5 431,96 Lt) (palyginus su atsakovo nurodomu gaunamu pelnu), įsiskolinimų valstybės biudžetui (t. 1, b.l. 56). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog jo patiriami sunkumai yra laikini. Taip pat pažymėtina, kad jei apelianto veiklos sunkumai, jo manymu, yra laikini, apeliantas galėjo inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, siekdamas išsaugoti įmonės veiklą ir išspręsti laikinas finansines problemas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str.), tačiau tokių priemonių nebuvo imtasi. Be to, išanalizavus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis matyti, jog nuo 2010 metų atsakovo įsipareigojimai auga: 2010 trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 274 016 Lt, 2011 metais jau 315 895, o 2012 metų balanse nurodoma net 347 955 Lt dydžio įsipareigojimų suma. Minėti duomenys, nesant įrodymų apie vykdomą įmonės veiklą, pagrįstai leidžia abejoti įmonės mokumu ir gebėjimu atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas negali vienareikšmiškai spręsti apie įmonės nemokumą, kaip savarankišką sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tačiau pažymi, jog vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo (ĮBĮ 4 str. 1 d.). Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios. Bylos duomenimis atsakovo įsiskolinimas buvusiam darbuotojui nesiekia ir 10 000 Lt, tačiau jo įmonė nepadengia nuo 2009 m. (t. 1, b.l. 3-7), todėl išdėstytų aplinkybių visuma ir ilgą laiką trunkantis vengimas atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, sąlygojančias UAB ,,Nada focus“ bankroto bylos iškėlimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo vertinimu, atsakovui nepaneigus pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, ir nepateikus įrodymų, jog įmonė padengė ar ketina padengti susidariusius įsiskolinimus, tęsia veiklą, kuri garantuotų lėšas ir atsiskaitymą su kreditoriais, tarp jų ir su buvusiu darbuotoju, atsakovo teiginiai dėl įmonės gebėjimo toliau tęsti darbus ir atsiskaityti su kreditoriais laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties (CPK 337 str. 1 p.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

28Teismas kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.