Byla 2-1047/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interpretation group“. Trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Verslo energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-221-104/2013 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Verslo energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interpretation group“. Trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovui UAB „Interpretation group“ bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas VšĮ „Verslo energija“ 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Interpretation group“. Nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. atsakovui pardavė 90 vienetų prekių žymeklių „Crosspoint“, kurių vertė yra 8 955 Lt, tačiau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną atsakovas dar nebuvo atsiskaitęs su ieškovu. Teigė, kad 2012 metų vasarą atsakovas informavo ieškovą, kad neketina su juo atsiskaityti. Ieškovas pareiškime nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. atsakovui įteikė pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo neapmokėjo.

6Atsakovas atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, jog su ieškovo pareiškimu nesutinka. Tvirtino, jog visi ieškovo pateikti dokumentai ir juose nurodyta informacija yra suklastoti, teigė neturėjęs su atsakovu verslo santykių. Pasak atsakovo, gavęs ieškovo pateiktus dokumentus, kuriuose galimai suklastotas įmonės vadovo parašas ir įmonės spaudas, atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pagal atsakovo pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo minima sąskaita faktūra nėra įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovo manymu, ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, kadangi ieškovas nesikreipia dėl neapmokėtos skolos į teismą, o inicijuoja bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas prašė netenkinti ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo VšĮ „Verslo energija“ pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Interpretation group“.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia sąskaita faktūra VE Nr. 0000071(1) ir prekių pristatymo lydraščiu – siuntos važtaraščiu, o atsakovas ginčija ieškovo finansinio reikalavimo atsakovui egzistavimo faktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Interpretation group“ direktoriaus ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovo pateikti dokumentai, iš kurių kildinamas atsakovo įsiskolinimas, yra galimai suklastoti, leidžia abejoti ieškovo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu pagrįstumu, todėl ieškovas negali būti laikomas atsakovo kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iškelti atsakovui bankroto bylą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylą atsisakoma iškelti dėl ieškovo neatitikimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 3 straipsnio reikalavimų, teismas nenagrinėjo, ar yra bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrindai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas VšĮ „Verslo energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį, kuria atsisakyta atsakovui UAB „Interpretation group“ kelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-221-104/2013 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Verslo energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interpretation group“, ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti UAB „Interpretation group“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese nuostatas ir tikimybių pusiausvyros principą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įmonės vadovas dažnai būna komandiruotėse, labiau tikėtina, jog pastarasis apie sudarytus sandorius ne viską prisimena. Todėl kategoriškas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovas neatitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytų kriterijų, yra subjektyvus bei neatitinka ĮBĮ tikslų ir principų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo mokumo. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis besąlygiškai įpareigoja pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės ūkinę – finansinę būklę nusakančius dokumentus.
  3. Atsakovo kadrų struktūra leidžia pagrįstai abejoti, ar atsakovas funkcionuoja kaip normalus ekspedijavimo-transporto rinkos segmento dalyvis, ar ši veikla yra tik priedanga nelegaliai įmonės veiklai maskuoti.
  4. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų, kadangi, pastarąjį įtraukus į bylą, jis turi visas procesines šalies teises ir pareigas.

11Atsakovas pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą su ieškovo atskiruoju skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei ieškovui VšĮ „Verslo energija“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepakanka duomenų išvadai, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius. Finansinį reikalavimą patvirtinančiuose dokumentuose yra suklastotas atsakovo atstovo parašas ir antspaudas. Dėl šio fakto atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kadangi ieškovas neturi bankroto bylos iškėlimo iniciatyvos teisės, visiškai pagrįsti teismo veiksmai nevertinant atsakovo mokumo. Nepaisant ieškovo argumentų, atsakovas įvykdė pareigą pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės ūkinę – finansinę būklę pagrindžiančius dokumentus, kurie įrodo, jog atsakovas yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovo nuomone, nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ išsakytos nuomonės. Trečiasis asmuo pateiktame rašte patvirtino, jog atsakovas laikosi savo sutartinių įsipareigojimų, todėl trečiasis asmuo neturi jokio pagrindo palaikyti ieškovo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo nuomone, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, savo reikalavimus grindžia aiškiai suklastotais dokumentais, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Interpretation group“, yra pagrįsta ir teisėta.

14Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

15Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nusprendęs, kad ieškovas neturi reikalavimo iškelti bankroto bylą atsakovui teisės, nes neatitinka ĮBĮ nurodytos kreditoriaus sąvokos. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir įrodinėja aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę verslo santykiai, kurie sąlygojo atsakovo įsiskolinimo ieškovui atsiradimą. Atsakovas teigia, kad jis yra mokus, be to, jis nėra skolingas apeliantui.

16ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kokiu būdu nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę.

17Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Teismas sprendžia, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia tuo, jog atsakovui pardavė prekes – 90 vienetų prekių žymeklių, kurių vertė 8 955 Lt. Atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą teigdamas, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia aiškiai suklastotais dokumentais, kadangi sandorio sudarymo metu atsakovo vadovas buvo komandiruotėje, sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių nėra pagrindo naudoti atsakovo veikloje, nei vieno iš nurodytų dokumentų atsakovas nėra gavęs iš ieškovo. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą ir ar ji sudaro pagrindą inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimą.

19Kaip minėta, ieškovas reikalavimą atsakovui grindžia sąskaita faktūra ir prekių pristatymo lydraščiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje (b. l. 148). Iš atsakovo pareiškimo, kurio pagrindu buvo pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad atsakovas į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi dėl dokumentų klastojimo fakto (b. l. 83-86). Pareiškime dėl ikiteisminio turimo pradėjimo atsakovas teigia, jog buvo suklastoti dokumentai: sąskaita faktūra Nr. 000071 (1) bei pranešimas dėl bankroto bylos inicijavimo. Teismo posėdžio metu atsakovas bei liudytojai teigė, jog šių dokumentų atsakovas nėra gavęs, ieškovo reikalavimą pagrindžiančios sąskaitos faktūros nėra įmonės buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad dokumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, gali būti suklastoti, sudaro pakankamą preliminarų pagrindą abejoti, ar ieškovas iš tiesų yra atsakovo kreditorius, t. y. asmuo, turintis galiojančią kreditorinio reikalavimo teisę. Teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė papildomų duomenų, kurie leistų pašalinti šias abejones bei patvirtintų faktą arba bent sustiprintų įsitikinimą dėl ieškovą ir atsakovą siejusių prievolinių ūkinio komercinio pobūdžio santykių. Teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde pats netiesiogiai patvirtina faktą dėl įrodymų, kuriais grindžiama reikalavimo teisė, nepakankamumo, kadangi apie reikalavimo teisės turėjimą prašo spręsti remiantis teismų praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu. Teismas sprendžia, jog šio principo taikymas pradinėje bankroto proceso stadijoje negalimas. Pažymėtina ir tai, kad šis atskirojo skundo argumentas grindžiamas ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Ieškovo reikalavimo teisės nepagrindžia jokie papildomi faktiniai duomenys, išskyrus dokumentus, dėl kurių galimo suklastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

20Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes mano, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė reikalavimo teisės atsakovui turėjimo, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi subjektyvios teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytina kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas.

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, neanalizuojant argumentų dėl atsakovo mokumo ar nemokumo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ patvirtino, jog atsakovas tinkamai vykdo kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių bei neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

23Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas savo reikalavimą grindė suklastotais dokumentais; ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo fakto nėra baigtas. Teismo nuomone, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovui... 5. Ieškovas VšĮ „Verslo energija“ 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą... 6. Atsakovas atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, jog su ieškovo... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo VšĮ... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas VšĮ „Verslo energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą su ieškovo atskiruoju... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16... 14. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei Lietuvos Respublikos... 15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 16. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia... 19. Kaip minėta, ieškovas reikalavimą atsakovui grindžia sąskaita faktūra ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes mano, kad... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo atskirasis skundas... 22. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas plačiau... 23. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....