Byla 2-1-607/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,

2sekretoriaujant Zelmai Šležienei, Remigijai Stepanenko, Rasai Laurinskytei,

3dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovams advokatams Piotrui Orlovui, Gintautui Balseraičiui,

4atsakovei M. K., atsakovės atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

5trečiajam asmeniui O. R., jo atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. K., tretieji asmenys A. R., O. R., Tauragės rajono 3-iojo biuro notarė Vitai Jurkauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Nustatė

7Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-03-07 mirė jos sesuo D. Š.. Ji yra velionės D. Š. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl 2014-04-11 pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarę Vitą Jurkauskienę. Jai buvo atsakyta, kad mirus D. Š. yra užvesta paveldėjimo byla, kad palikimas yra priimtas pagal D. Š. sudarytą testamentą. Jos atstovui advokatui buvo pateikta D. Š. 2013-11-13 Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. patvirtinto oficialiojo testamento kopija. Šiuo testamentu D. Š. jai priklausantį visą savo turtą, visas turtines teises paliko M. K.. M. K. D. Š. teikė lankomosios priežiūros paslaugas. D. Š. tiek prieš testamento surašymą, tiek jo surašymo metu, tiek po to buvo silpnos sveikatos, neįgali ir ligota. Laikotarpiu iki testamento surašymo testatorė sunkiai sirgo, neadekvačiai elgėsi. Ilgą laiką sesers psichinė būklė buvo nestabili, nuolat keitėsi jos nuotaikos, ji elgėsi nenuspėjamai, pasireikšdavo pykčio priepuoliai. Pastebėjo, kad D. Š. jau daug metų prieš mirtį nesiorientuodavo nei laike, nei erdvėje, neadekvačiai elgdavosi, daug ko neatsimindavo kas gerai buvo žinoma jai ir broliams. Mano, kad ji nesuprasdavo ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų ir už juos atsakyti (būdama jauna nežinai kur Kaune paliko savo gimusią dukterį ir to nebeprisiminė, vėliau ilgą laiką buvo priklausoma nuo alkoholio, jos nuotaikos būdavo nepastovios: staiga jai pasireikšdavo pykčio priepuoliai, arba nežinia dėl ko staiga imdavo garsiai juoktis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. Š. turėjo tiek psichikos, tiek kitų sveikatos sutrikimų. Nuo 2012-08-01 D. Š. gydėsi pas gydytoją psichiatrę E. B., atvykstančią į Tauragės „Medea“ kliniką. Prieš 2013-11-13 testamento surašymą, laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2013-10-31 D. Š. buvo gydoma Tauragės ligoninės Nervų skyriuje dėl sutrikusių biosocialinių apsitarnavimo funkcijų. Praėjus keturioms dienoms po išleidimo gydytis iš gydymo įstaigos, 2014-11-04, ligonė vėl lankėsi pas savo šeimos gydytoją. O praėjus vos keturioms dienoms po testamento surašymo, D. Š. buvo transportuota iš namų į minėtos ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl sutrikusios sveikatos. Vėliau vėl buvo gydoma pas šeimos gydytoją. Minėtos aplinkybės rodo, kad testamento surašymo laikotarpiu mirusioji buvo silpnos sveikatos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. Š. testamentą galėjo surašyti ne savo laisva valia, o įkalbėta, pasinaudojus jos sunkia psichine ir emocine būkle, kai ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir esmės. Mano, kad notarė suklydo dėl D. Š. galimybės savarankiškai sudaryti testamentą.

8Nurodė, kad jos ir D. Š. santykiai buvo itin šilti, gerai sutarė, bendravo. Tai patvirtina jos išsaugoti atvirukai Kalėdų ir Velykų progomis 2011, 2012 m. 2013 m.08-10 mėn. ji D. Š. lankė Tauragės ligoninėje; kai buvo išleista į namus nuo lapkričio mėn. jai skambindavo. Kai ji pati grįžo iš Klaipėdos ligoninės, kur 2014-01-14 jai buvo atlikta operacija, skambino seseriai, tačiau socialinė darbuotoja M. K. pasakė jai neskambinti ir pas seserį neiti, jos nenervinti, nes sesuo su ja nenori bendrauti. Toliau ji per kaimynus domėjosi D. Š. sveikata ir būsena. Tik 2014 m. kovo mėn. pabaigoje iš svetimų žmonių sužinojo apie sesers mirtį. Nei jai, nei broliams nebuvo pranešta apie sesers mirtį. Ji mano, kad D. Š. testamentas prieštarauja šalies visuomenėje pripažintai gerai moralei. D. Š. dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta testamentą sudaryti labai nenaudingomis jai ir jos artimiems žmonėms sąlygomis, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ne vien tik CK 189 str.1d., bet ir CK 1.81 str.1d. bei 1.91 str.1. ir 5d. pagrindais.

9Ieškovės įsitikinimu D. Š., būdama garbaus amžiaus (78 m.) ligota, atsakovės M. K. atvežta į notarų biurą sudaryti testamento, dėl savo amžiaus ir būklės, blogos sveikatos būklės ir orientacijos, ribotai galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę. Dėl savo vienatvės, ligų, vartojamų vaistų, D. Š. buvo socialiai neapsaugota ir tokios būklės, kad jai savarankiškai ir sąmoningai apskritai negalėjo susiformuoti valia sudaryti testamentą. Atsakovė buvo svetimas D. Š. asmuo, todėl testamentas, kuriuo D. Š. paliko atsakovei turtą, neatitiko sesers tikrosios valios ir prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė M. K. D. Š. rūpinosi tik vykdydama darbines pareigas, todėl ši aplinkybė leidžia abejoti šių santykių sąžiningumu, nuoširdumu, patikimumu. Jos nuomone, M. K. pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir testatorės sveikatos būkle, aktyviais veiksmais įtakojo D. Š. veiksmus ir valią. Testamentas neatitiko D. Š. valios ir dėl to, kad ji niekada nebuvo kalbėjusi apie tai, kad turtą ruošiasi palikti atsakovei, priešingai-daug metų laikėsi nuomonės, kad visą savo turtą paliks mirusio brolio V. R. sutuoktinei D. R. ir tuo tikslu 1998-10-20 buvo sudariusi testamentą.

10Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 136-141) prašė pripažinti negaliojančiu D. Š., a.k. ( - ) mirusios 2014-03-07, 2013-11-13 sudarytą testamentą, patvirtintą Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės, notarinio registro Nr. 5781, kuriuo D. Š. jai priklausantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas savo turtines teises ir prievoles paliko M. K., a.k. ( - ) gyv. duomenys neskelbtini).

11Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. paaiškino, kad 2014 m. kovo 28 d. sesers D. Š. kaimynai pasakė, kad visas sesers turtas nešamas iš namų. Apie sesers mirtį jai nebuvo pranešta Ji nežinojo, kad D. Š. buvo paguldyta į ligoninę. 2013 m. eidama lankyti sesers iš M. K. sužinojo, kad sesuo guli Tauragės ligoninėje. Nuėjusi į ligoninę sužinojo, kad sesuo buvo perkelta iš chirurginio skyriaus į nervų skyrių. Sesuo atrodė labai prastai, todėl klausė sesers kas ja turi rūpintis, kam testamentą parašė. Sesuo pasakė, kad testamentą parašė D. R., žuvusio brolio Virginijaus žmonai. D. Š. su D. R. labai bendravo. Sesuo gulėdama ligoninėje davė jai raktą ir prašė nueiti pažiūrėti kokį testamentą yra parašiusi: dovanojimą ar pomirtinį. 2013 metų rugpjūčio pradžioje buvo nuėjusi į D. Š. namus ir rado spintelėje testamentą, ten buvo parašyta, kad turtas atitenka D. R.. Nuėjusi į ligoninę seseriai pasakė, kad testamente reikėjo parašyti, kad D. R. turi ją ir palaidoti, ir slaugyti. Sakė seseriai, kad D. R. turi ja rūpintis, nes ji pati neturi galimybės ją pasiimti. 2013 m. rugpjūčio mėnesį seserį išvežė į slaugos ligoninę. Kai sesuo Dangirutė buvo slaugos ligoninėje, ji pati nevisada ten galėdavo nueiti. Žinojo, kad Dangirutei esant namuose, socialines paslaugas teikė M. K.. Kiek metų teikė tiksliai nežino. Tačiau sesuo M. K. nebuvo patenkinta. Seseriai soc. darbuotoja teikė paslaugas: nuvesdavo į polikliniką, maistą atnešdavo. Santykiai su seserimi buvo labai geri. Susitikdavo kas dieną, bendraudavo. 2012 metais su ja buvo Palangoje, nuvežė sūnus. 2013 metais, kai D. Š. sunegalavo, tuo pasinaudojo M. K.. D. Š. gulėjo slaugos ligoninėje iki 2013 m. spalio 31 d. Kai D. Š. grįžo iš ligoninės namo, susiskambindavo su seserimi. Tada seserimi rūpinosi M. K., kuri sakė, kad yra seselė ir prižiūri jos seserį. Apie 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą testamentą nežinojo. Sesuo slėpė viską. M. K. prieš sesers mirtį sakydavo jai, kad neskambintų ir nenervuotų sesers, kad sesuo yra prižiūrėta ir viskas jai gerai. Sesuo D. turėjo sveikatos problemų. Dviejų valandų tarpe sesers nuotaika pasikeisdavo kelis kartus. D. Š. suprasdavo apie ką jos kalbėdavosi. Negalėjo nustatyti ar sesuo buvo sveiko proto. Sesuo lankėsi pas psichiatrę. Galvojo, kad seseriai senatvės psichozė. Ji kartais mėtydavo daiktus, trenkdavo į grindis. Paskutinį kartą kalbėjo su seserimi sausio mėnesį, o paskui sesuo nebekėlė ragelio. Jai pavyko prisiskambinti seseriai tik iš Bridikienės telefono. Nežino kodėl jai nekeldavo ragelio, mano, kad sesuo arba negirdėdavo, arba jai buvo uždrausta.

12Atsakovė M. K. pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 78-80), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji teikia mokamas paslaugas Tauragės rajono savivaldybės biudžetinėje įstaigoje „Socialinių paslaugų centras“. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį Nr. 40/7 su Tauragės rajono savivaldybės biudžetine įstaiga „Socialinių paslaugų centru“ teikti lankomosios priežiūros paslaugas D. Š., kuri gyveno ( - ). Šias paslaugas D. Š. ji teikė iki 2014 m. sausio 2 d. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. pradėjus teikti paslaugas D. Š., palaipsniui jos labai susidraugavo. Ji buvo pagal savo amžių protinga ir pakankamai apsiskaičiusi moteris. Visos problemos būdavo tuo momentu, kai kalba pakrypdavo apie jos artimuosius. D. Š. jai sakė, kad turi seserį J. L., tačiau nuolat pabrėždavo, kad apie seserį nieko nenori girdėti pati ir pasakoti kitiems. Kiek ji slaugė ir prižiūrėjo D. Š., niekuomet jos sesuo J. L. nebuvo atėjusi ir su D. Š. nebendravo. Niekuomet ir nieko ji nėra sakiusi, kad be sesers dar turi ir du brolius. Apie tai, kad D. Š. turi du brolius man pasakė ieškovė J. L. jau po D. Š. mirties. D. Š. su ja bendraudavo draugiškai, maloniai. Visuomet ja labai pasitikėjo, pasakodavo savo gyvenimo istorijas. Ji jai padėjau visame kame: tvarkė namus, pirkdavo ir nešdavo maistą, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, išvirdavo kai kada valgyti, nuolat bendravo su ją gydžiusia gydytoja, veždavo ją pas gydytojus, išrašydavo reikiamus vaistus, juos nupirkdavo ir t.t. D. Š. nebuvo linkusi pasitikėti bet kuo, todėl jokių reikalų, susijusių su pinigais, tvarkymo nepavesdavo daugiau niekam, tik jai vienai. D. Š. pradėjo kalbėti apie tai, kad ji nori parašyti testamentą ir už jos priežiūrą bei palaidojimą palikti jos turimą nekilnojamąjį turtą- vieno kambario butuką. Ji D. Š. sakė, kad ją prižiūri ir padeda ne dėl to, kad laukia jos turto. Tačiau D. Š. kategoriškai pareikalavo, kad ją nuvežtų pas notarę. D. Š. nuolat kartojo, kad kai ji numirs, jokiu būdu to nepasakytų jos seseriai J. L.. Ji sakė nenori, kad kas nors žinotų, kad ji mirs. Taip pat ji sakė būtinai sudeginti jos palaikus, o pelenus išbarstyti į laukus. Ji minėjo, kad tą sąlygą įrašys į testamentą. D. Š. kategoriškai atsisakė, kad būtų šarvojama, kad apie jos mirtį praneštų seseriai ar kitiems asmenims. Ji kategoriškai nenorėjo, kad būtų jai supiltas atskiras kapas ir statomas paminklinis akmuo. Ji sakė, kad nepripažįsta laidotuvių apeigų, nenorėjo atskiro kapo. D. Š. prašant, 2013 m. lapkričio 13 d. ją nuvežė į Tauragės rajono 3-ojo notaro biurą pas notarę Vitą Jurkauskienę. D. Š. palydėjo tik iki notaro biuro. D. Š. pas notarę kabinete buvo viena. Išėjusi iš notarės kabineto, D. Š. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas psichiatrą. Todėl aš ją nuvežė į Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur ji pati asmeniškai nuėjo pas psichiatrą A. P.. D. Š. iš gydytojo atsinešė pažymą ir aš ją vėl nuvežė pas notarę Vitą Jurkauskienę. Pas notarę ji ėjo viena. Išėjusi iš notarės, D. Š. turėjo dokumentus, tačiau jai jų nedavė, ji jų neskaitė ir neapžiūrėjo. Ji toliau prižiūrėjo ir rūpinosi D. Š.. Pašlijus jos sveikatai, vežė ją pas gydytojus. Buvo daroma operacija, po kurios D. Š. neišgyveno. Kaip jai D. Š. buvo nurodyta, ji jos palaikus kremavo, urną su D. Š. pelenais palaidojo kape prie savo šeimos. 2014 m. balandžio 12 d., praėjus trisdešimt parų po D. Š. mirties, Tauragės Šv. Trejybės RKB buvo aukojamos Šv.Mišios už mirusiąją, kuriose dalyvavo kaimynai ir kiti jos šeimos nariai. Kategoriškai neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes apie testatorės psichinės būklės nestabilumą. Ieškovė J. L. pati savo sesers nelankė, ja nesirūpino, ja nesidomėjo, su seserimi nebendravo, todėl ieškinyje išsigalvoja aplinkybes apie testatorės psichikos nestabilumą. Taip pat ieškovė J. L. išsigalvoja aplinkybes, kad ji draudė jai lankyti seserį D. Š.. Nuo 2014 m. sausio 2 d. ji nebuvo socialinė D. Š. darbuotoja bei niekuomet nedraudė J. L. lankyti seserį. Priešingai, negu teigia ieškovė, ji pati nerodė jokio noro lankyti ir prižiūrėti seserį, o D. Š. taip pat nepageidavo bendrauti su seserimi. D. Š. pas jokius psichiatrus niekuomet nesilankė, antidepresantų nenaudojo, bent jau ji, kuri keletą metų ją slaugė ir prižiūrėjo, tokių dalykų nematė ir nepastebėjo. D. Š. pati savo laisva valia apsisprendė parašyti testamentą, niekas jai visiškai nedarė įtakos ir neįkalbinėjo. Atsakovė ieškinį prašė atmesti.

13Teismo posėdžio metu atsakovė M. K. paaiškino, kad šešis metus bendravo su D. Š. kaip socialinė darbuotoja. D. Š. labai ja pasitikėjo. D. Š. apie seserį atsiliepdavo tik iš blogosios pusės; sakė, kad ieškovė apgaulės būdu jai paskambindavo pasinaudodama kitų telefonu, kad galėtų išgauti informaciją apie jos sveikatą. Neigia, kad ieškovė ją sutikdavo ir jos teiraudavosi apie D. Š. sveikatą. D. buvo protinga, šviesaus proto, gana uždaro būdo, nekalbėdavo tai, ko nereikia. D. Š. sakė jai, kad gaus ją palaidoti ir ,,iškaršinti“, užsimindavo apie kremavimą. Ji sakė, kad nenori ,,karšinti“, nes tai sunkus ir varginantis darbas. Su savo pareiginiais nuostatais buvo supažindinta, taip pat su soc. darbuotojų etikos kodeksu. Mano, kad jos veiksmai rūpinantis D. neprasilenkė su etikos kodeksu.

14Tretysis asmuo notarė Vita Jurkauskienė pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 74-75), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo notarė Vita Jurkauskienė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad tvirtina atsiliepime nurodytas aplinkybes. 2013 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas testamentas. D. Š. į notarų biurą atėjo 2013 m. lapkričio 11 d. D. Š. buvo skirta valanda laiko, kad galėtų aptarti visas testamento aplinkybes. Vyr. psichiatras turėjo pateikti išvadą apie asmens psichinę būseną. M. Š. buvo paklausta ar turi artimųjų. D. pasakė nieko artimo neturinti. Pasakė, kad ją prižiūri M. K., todėl nori viską palikti jai. D. Š. kalbėjo apie palaidojimą; sakė, kad nenori būti užkasta žemėje. Sakė, kad nori būti kremuota ir kad pelenai būtų išbarstyti. Jinai informavo D. Š., kad Lietuvoje išbarstyti pelenus nepriimtina. Klausė kur urną reikės dėti. D. Š. atsakė, kad urna pasirūpintų žmogus, kuris ją laidos. Teismai yra pasisakę, kad dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra svarbiausia asmens valia. D. Š. buvo pilno sveiko proto, gerai nusiteikusi, normaliai į viską reaguojanti; įtarimo, kad žmogus išreiškė ne savo valią nekilo. Tokie testamentai nėra dažni, todėl viską gerai prisimena. Sudarant testamentą negali dalyvauti pašaliniai asmenys. D. Š. ir nepageidavo kad kas dalyvautų. Iš psichiatro gavusi atsakymą iš karto surašė testamentą. Užklausimas buvo parašytas Tauragės psichikos sveikatos centrui. M. K. pirmą kartą pamatė, kai atnešė pareiškimą priimti palikimą. Surašant testamentą D. Š. sakė, kad niekam nieko nėra palikusi.

15Tretysis asmuo A. R. pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 69-70), kuriame nurodė palaikąs ieškovės ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jokių datų neprisimena. Su seserimi D. Š. kažkada susirašinėdavo laiškais. Po to ryšys tarp jų buvo nutrūkęs. Po kiek laiko sugalvojo susirasti seserį Kazachstane ir nutarė ją aplankyti. Dėjosi baisūs dalykai: sesuo turėjo sugyventinį, gėrė, atrodė suvargusi. Pasakojo keistus dalykus. Į Lietuvą D. Š. parvažiavo apie 1977 metus. Ji du metus pas jį gyveno Raseiniuose. Kol pas jį gyveno, sirgo astma. Pas jį būdama nebegerdavo, bet jai vaidendavosi, kad jis ją gąsdina, daužo langus. Po tėvų mirties sesuo išvažiavo gyventi į Tauragę. 2000 metais sesuo vėl turėjo sugyventinį, tada vėl išgerdavo. Sesuo D. Š. buvo priekabi ir nepagrįstai įtarinėdavo. Paskutiniu metu su seserimi susitikdavo gydymo įstaigose, pasikalbėdavo. Jis yra paklausęs sesers D. dėl buto. Ji jam sakė, kad butą brolio dukrai Loretai paliks. Ji nepasakodavo, kas jai padeda. Prie kabineto susikalbėdavo su seserimi, ji nesakydavo, kad jai kas vaidendavosi. Jam skaudu, kad sesuo J. L. jam nepranešė apie sesers mirtį. Jis nebūtų pretendavęs į paveldimą turtą, tačiau niekada nebuvo sakęs, kad atsisako savo dalies. Tai buvo sesers J. L. melas.

16Tretysis asmuo O. R. pateikė atsiliepimą (b.l. 111), kuriame nurodė palaikąs ieškinį. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo O. R. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nori, jog testamentas būtų panaikintas. Jis nežino kokia buvo sesers D. Š. sveikata 2012-2013 metais. D. Š. turėjo invalidumo grupę, nuo vaikystės sirgo astma. D. Š. labai bendravo su jo žmona. Dangirutei užeidavo taip, kad visko norėdavo. Taip buvo apie 1980-1984 metus. Tie norai buvo nerealūs. Norėdavo kokius tai žmones aplankyti. Prieš mirtį su D. Š. jau nebendravo. Nežinojo kas rūpinosi jo seserimi, nes pats buvo ligonis.

17Liudytoja D. P. parodė, kad atsakovės M. K. nepažįsta. Ieškovę J. L. pažįsta jau 40 metų, nes kartu dirbo autobusų parke. 2013 metais su J. L. buvo susitikusi prie parduotuvės. Tuo metu praėjo M. K.. J. L. paklausė kaip gyvena D.. M. K. pasakė, kad neklausinėtų, neskambinėtų ir nenervintų D.. J. L. jai paskui paaiškino, kad M. K. yra sesers socialinė darbuotoja.

18Liudytojas A. L. parodė, kad yra ieškovės sūnus. M. K. nepažįsta. D. Š. pažinojo asmeniškai. Jo santykiai su D. Š. buvo šaltoki. Poreikio bendrauti su mamos seserimi neturėjo. Gatvėje susitikę apsikabindavo ir pasibučiuodavo. D. jį sutikusi gatvėje kartais duodavo po 2 litus ir sakydavo nusipirksi ledų, kai jam buvo 40 metų. Todėl galvoja, kad ji nelabai suvokė kokio amžiaus jis yra. Mamos J. L. santykiai su D. Š. – jos bendraudavo, eidavo viena pas kitą, jis pats nuveždavo ten mamą, užnešdavo maisto tetai. Tai buvo 2013 m. pradžia, 2012, 2011 metai. 2014 metais jis jau gyveno Šilalėje. Mama su seserimi turėjo keletą išvykų. Kartais girdėdavo, kad jų požiūriai nesutapdavo. Laidotuvėse neteko dalyvauti. Apie testamentus nieko nežinojo. Jis nežino, kur teta yra palaidota.

19Liudytoja M. J. parodė, kad pažinojo D. Š. tik tiek, kad ją matydavo pro langą, kai ji balkone rūkydavo, buvo lango draugės. Ji gyvena kitame name. Žinojo, kad tame bute gyvena D. Š.. Kokiais tai metais buvo nežino, galbūt buvo 2013 m. Jos susipažino einant į parduotuvę. Tačiau jau vasarą pasigedo, kad jau balkone jos nebėra. Ji dingo ir daugiau nieko nežino. Iš kitų asmenų sužinojo, kad ji jau yra mirusi. Ką žinojo, tą ir papasakojo. Po tų asmenų įėjimo į butą daugiau nieko nematė. Tas įėjimas į butą buvo vasarą, manė, kad kažkas atėjo pasiimti rūbų. Jai bendraujant su velione jai nekilo įtarimų dėl jos psichinės būklės, D. tik duso.

20Liudytoja J. G. parodė, kad pažįsta M. K.. Dirba ( - ) slaugytojos J. Č. padėjėja. Padėjėja pradėjo dirbti ( - ) 2013 m. spalio 7 d. Ji 2014 m. sausio 4 d. buvo paskirta dirbti pas D. Š.. Pas D. lankėsi kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais. Ji atlikdavo slaugos darbus, apiprausdavo, patalynę keisdavo, eidavo apsipirkti, atlikdavo buities darbus. Dirbdavo po dvi valandas, o penktadieniais keturias valandas. M. K. ateidavo pas D. Š. savo noru, atnešdavo maisto produktus, iškviesdavo kokį meistrą. Pati M. K. pas D. Š. taip pat susitikdavo. G. Š. buvo normalus žmogus, ji turėjo tik fizinę negalią, tačiau pati valdė pinigus, nebuvo nė minties, kad jai su protu kas negerai. D. K. su ja bendraudavo, nes pas ją daugiau niekas, išskyrus M. K., neateidavo. D. Š. yra pasakojusi, kad jos tėveliai yra mirę, kad turi seserį, su kuria nuo pat vaikystės nesutarė, kad turi mirusį brolį ir dar vieną gyvą. D. Š. santykiai su M. K. buvo geri. Žinojo, kad testamentas buvo parašytas M. K.. D. K. prieš operaciją sakė, kad viską paliks M. K..

21Liudytoja R. K. parodė, kad pažįsta M. K., kitų bylos šalių nepažįsta. Dirba soc. darbuotoja ( - ), J. G. buvo jos padėjėja dirbant pas D. Š.. J. Č. yra slaugytoja, kuri rūpinasi žmonėms skirtais vaistais. Ji lankė ir žmones. J. Č. yra slaugytoja, kuri ateina pagal poreikį. Ji yra buvusi pas D. Š.. J. G. pas D. Š. lankydavosi kiekvieną dieną. Ji ir pati yra buvusi pas D., nes prieš pasirašant sutartį ji visą laiką susipažįsta su artimaisiais, viską su pacientu apkalba. Klausė D. Š. kas yra jos artimieji, tačiau ji pasakė, kad artimųjų ir vaikų neturi, kad ją prižiūri M. K.. Kai kalbėjo su D.Š., ji buvo sveikai ir logiškai mąstanti. Pati net skaitė paslaugų katalogą. Teko bendrauti su M. K. dažnai. Iki sutarties nei D. Š., nei M. K. nepažinojo.

22Bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š., gimusi ( - ) (b.l. 95), ikisantuokinė pavardė R., mirė ( - ). (b.l. 42). Jos santuoka su A. Š. nutraukta ( - ) (b.l. 44). D. Š. paskutinė deklaruota gyv. vieta buvo ( - ) D. Š. gyveno viena. D. Š. buvo ieškovės J. L. bei trečiųjų asmenų A. R., O. R. sesuo.

232013-11-13 Tauragės rajono 3-iame notaro biure buvo surašytas oficialusis testamentas, notarinio registro Nr. 5781, kuriuo D. Š. jai priklausantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir kur iš ko besusidėtų, visas savo turtines teises prievoles paliko M. K.. Įpareigojo M. K. atlikti visas su jos palaikų laidojimu susijusias paslaugas, apimančias jos palaikų pirminį vežimą, jos palaikų laikymą, jos palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, jos palaikų vežimą kremuoti, kremavimo dokumentų parengimą (b.l. 46). Testamentas įregistruotas testamentų registre (b.l. 49).

24M. K. yra D. Š. lankiusi Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos „Socialinių paslaugų centras“ darbuotoja, nuo 2008-08-01 iki 2014-01-02 teikusi jai lankomosios priežiūros paslaugas.

25VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicininiu pažymėjimu (b.l. 47) nustatyta, kad D. Š. psichikos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos; sąmoninga, orientuota savyje, vietoje, laike, psichozės nenustatyta, žino kokius veiksmus nori atlikti.

26Iš Centrinės Hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo (b.l. 48) matosi, kad apie D. Š. įrašų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra.

272014-03-19 notaro liudijimu (b.l. 52), notarinio registro Nr. 1571 nustatyta, kad 2014-03-07 mirus D. Š. Tauragės rajono 3-iame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 40. Priėmusi palikimą pagal testamentą šioje byloje yra M. K..

28Iš 1992-05-08 sutarties (b.l. 55) nustatyta, kad D. Š. nupirko vieno kambario butą su rūsiu, esantį ( - ).

29Pažyma apie kremavimą (b.l. 57) nustatyta, kad 2014-03-08 įmonėje D. P. Czyzak Pultuska Wyszkow buvo kremuota mirusioji D. Š..

30Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos socialinių paslaugų centro pažyma apie D. Š. teiktas socialines paslaugas (b.l. 81) nustatyta, kad D. Š. pagalbos paslaugos namuose buvo pradėtos teikti nuo 1998 m. birželio 1d. vadovaujantis pagalbos į namus paslaugų teikimo 2008-08-01 sutartimi Nr. 40/7 pagalbos į namus paslaugas pradėjo teikti lankomosios priežiūros specialistė M. K. ir teikė iki 2014 m. sausio 2 d., nes vėliau paslaugas pradėjo teikti Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras; pagal sutartį Nr. 40/7 D. Š. buvo teikiamos šios pagalbos į namus paslaugos: maisto produktų nupirkimas; buto tvarkymas; formalumų sutvarkymas: dokumentų tvarkymas įvairiose institucijose; komunalinių paslaugų bei kitų mokesčių sumokėjimas; reikalingo medicininio aptarnavimo organizavimas (b..l. 149).

31Iš 2014-01-02 prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti (b.l. 154) matosi, kad prašymą teikti dienos socialinę priežiūrą namuose pasirašė D. Š.; prašymą-paraišką priėmė I. B.; informaciją apie D. Š. asmens pajamas prie prašymo –paraiškos socialinėms paslaugoms gauti 1 priedą pasirašė D. Š. (b.l. 1156-157); deklaraciją prie prašymo –paraiškos socialinėms paslaugoms gauti 3 priedą pasirašė D. Š. (b.l. 158).

322014-01-02 Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugų teikimo sutartimi Nr. 33 (b.l. 172-176) nustatyta, kad Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras įsipareigojo D. Š. teikti integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugą; sutartį pasirašė D. Š.; sutartyje D. Š. artimu asmeniu nurodyta M. K..

33Socialinės globos namuose paslaugų teikimo lapu (b.l.177-178 ) nustatyta, kad dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugos D. Š. buvo teiktos 2014 m. sausio, vasario mėn., kovo 3 d. laikotarpiu.

34Testatorės sesuo J. L. ginčija testamento sudarymą, kaip prieštaraujančius: 1) CK 1.80 str.1d., 1.81 str.1d. , 2) CK 1.89 str.1d., 3) CK 1.91 str.1. 5 d., 4) CK 1.92 str., 5) CK 5.18 str. 1 d.

35Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį

36Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu. Šio straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

37Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

38Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar D. Š. 2013-11-13 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė dokumentinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-233/2016 (b.l. 2-6, t.2) nustatyta, kad D. Š. nuo 2012-08-01 iki 2013-01-23 ( apie 10 mėn.) iki pasirašydama testamentą) gydyta dėl laikino psichikos sutrikimo ( organinis nuotaikos sutrikimas), dėl ko galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. Š. 2013-11-13 pasirašydama testamentą, notarinio reg. Nr. 5781, dėl kokio nors lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

39Nagrinėjamu atveju byloje yra svarbu tai, kad pagal medicininius dokumentus testatorė D. Š. daug metų sirgo įvairiais lėtiniais somatiniais susirgimais, dėl kurių buvo pastoviai gydoma. Nuo 1998-06-01 D. Š. buvo pradėtos teikti pagalbos paslaugos namuose. 2013-12-05 D. Š. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl somatinės patologijos. D. Š. veiksnumas nebuvo apribotas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-233/2016 (b.l. 2-6, t.2) nurodyta, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-01-23 (apie 10 mėn. iki pasirašydama testamentą) gydyta dėl laikino psichikos sutrikimo-organinis nuotaikos sutrikimas F06.3, būsenoje stebėti tik nuotaikos sutrikimai, tačiau jokių orientacijos, kognityvinių, suvokimo, valios trūkumų, galinčių turėti įtakos jos veiksmų supratimui ar valdymui nekonstatuota. 2013-11-13 (testamento pasirašymo dieną) psichiatro A. P. vertinimu jokie lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai nenustatyti.

40Be teismo eksperto išvados ir medicininių dokumentų vertinama ir kita byloje esanti medžiaga, sprendžiant dėl testatorės D. Š. tikrosios valios ir jos gebėjimo šią valią išreikšti 2013-11-13 testamento sudarymo metu. Šiuo atveju byloje liudytojais buvo apklausti paskutiniais jos gyvenimo metais su D. Š. bendravę asmenys: J. G., neįgaliųjų reabilitacijos centro slaugytojos J. Č. padėjėja, kuri 2014 m. sausio 4 d. buvo paskirta dirbti pas D. Š. ir kuri pas ją lankėsi kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais; R. K., neįgaliųjų reabilitacijos centro socialinė darbuotoja, buvusi pas D. Š. namuose prieš jai pasirašant 2014-01-02 Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugų teikimo sutartį Nr. 33; liudytoja M. J., kuri D. Š. laikė lango drauge, buvo kartą bendravusi su D. Š.; liudytojas A. L., kuriam D. Š. buvo teta. Liudytojos J. G., R. K., M. J. be išimties parodė, kad D. Š. buvo sveikai ir logiškai mąstanti, nė vienas neparodė apie kokius nors jos atminties praradimus ar įžvelgiamus psichinius sutrikimus, t. y. liudytojai, nepatvirtino, jog D. Š. netrukus po testamento sudarymo buvo praradusi gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę, priešingai, jie patvirtino, kad testatorė bendravo, orientavosi aplinkoje. Liudytojas A. L. nepaaiškino jokių aplinkybių dėl D. Š. sveikatos būklės testamento sudarymo metu ar tuo po jo sudarymo.

41Aplinkybes, kad D. Š. netrukus po testamento sudarymo orientuojasi aplinkoje, geba suvokti, analizuoti ir suprasti informaciją, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Adakavo socialinės globos namų pažyma (b.l. 153) nustatyta, kad 2014-01-02 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė I. B. ir Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centro, integralios pagalbos socialinė darbuotoja R. K. apsilankė D. Š. namuose. Su D. Š. buvo aptartos visos teikiamos paslaugos ir pasirašytas prašymas bei paslaugų teikimo sutartis pasirašė D. Š., nes ji yra veiksni. Iš 2014-01-02 prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti (b.l. 154) matosi, kad prašymą teikti dienos socialinę priežiūrą namuose pasirašė D. Š.; prašymą-paraišką priėmė I. B.; informaciją apie D. Š. asmens pajamas prie prašymo –paraiškos socialinėms paslaugoms gauti 1 priedą pasirašė D. Š. (b.l. 1156-157); deklaraciją prie prašymo –paraiškos socialinėms paslaugoms gauti 3 priedą pasirašė D. Š. (b.l. 158). 2014-01-02 Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugų teikimo sutartimi Nr. 33 (b.l. 172-176) nustatyta, kad Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras įsipareigojo D. Š. teikti integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugą; sutartį pasirašė D. Š..

42Teismas įvertina tas aplinkybes, kad testatorė iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo gydyta Tauragės ligoninės chirurgijos, skyriuje RITS ir vidaus ligų skyriuose 2013-07-16 -2013-08-06 dėl įvairių susirgimų, tačiau nebuvo konsultuota psichiatro, psichikos būklė nevertinta. Nuo 2013-08-16 iki 2013-10-31 D. Š. gydyta slaugos, palaikomojo gydymo skyriuje, 2013-11-04 konsultuota šeimos gydytojo, tačiau psichiatro nebuvo konsultuota, jokia psichiatrinė diagnozė nekonstatuota.

43Galiausiai atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ginčijamas 2013-11-13 testamentas yra oficialusis, t. y. sudarytas ir patvirtintas notarės V. J.. Notarės paaiškinimais D. Š. buvo skirta valanda laiko, kad galėtų aptarti visas testamento aplinkybes. Vyr. psichiatras turėjo pateikti išvadą apie asmens psichinę būseną. D. Š. buvo pilno sveiko proto, gerai nusiteikusi, normaliai į viską reaguojanti; įtarimo, kad žmogus išreiškė ne savo valią, nekilo. Notarė buvo kategoriškai įsitikinusi testatorės veiksnumu.

44Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, tuo tarpu šioje byloje nėra įrodymų, kad D. Š. 2013-11-13 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu būdu darytina išvada, kad testatorė D. Š., 2013-11-13 testamente išreikšdama valią palikti savo visą turtą atsakovei, suprato savo veiksmus ir ginčijamame testamente buvo išreikšta tikroji testatorės valia, todėl pripažinti ieškovės ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

45Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.81 ir CK 5.18 straipsnius

46CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pažymėtina, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinys. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia konkrečiu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

47Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo svetimas D. Š. asmuo, todėl testamentas, kuriuo D. Š. paliko atsakovei turtą, neatitiko sesers tikrosios valios ir prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė M. K. D. Š. rūpinosi tik vykdydama darbines pareigas, todėl ši aplinkybė leidžia abejoti šių santykių sąžiningumu, nuoširdumu, patikimumu. Jos nuomone, M. K. pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir testatorės sveikatos būkle, aktyviais veiksmais įtakojo D. Š. veiksmus ir valią.

48Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos „Socialinių paslaugų centras“ darbuotoja, nuo 2008-08-01 iki 2014-01-02 teikusi testatorei D. Š. lankomosios priežiūros paslaugas. Teismas mano, kad atsakovei M. K. taikytini etikos kriterijai, įtvirtinti Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos 1998 m. patvirtinti Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse. Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos socialinių paslaugų centro pažyma apie D. Š. teiktas socialines paslaugas (b.l. 81) nustatyta, kad D. Š. buvo teikiamos įvairios pagalbos paslaugos namuose, jos teikiamos atsakovės M. K. gana ilgą laiką-apie trejus su puse metų. Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centro pažyma Nr. SD-67 (b.l. 82) nustatyta, kad 2013-12-30 socialinė darbuotoja R. K. ir slaugytoja J. Č. nuvyko pas D. Š. į namus dėl paslaugų teikimo dokumentų užpildymo; namuose kartu buvo ir M. K.; kadangi paslauga teikiama ne tik slaugomam asmeniui, bet ir šeimos nariams, todėl D. Š. buvo paklausta ir apie artimuosius; D. Š. kategoriškai pasakė, kad tokių neturi, o vienintelis ir artimiausias žmogus yra M. K.; toliau pradėjus teikti paslaugą visais klausimais buvo tartasi, konsultuotasi tik su M. K.. 2014-01-02 Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) paslaugų teikimo sutartimi Nr. 33 (b.l. 172-176) nustatyta, kad sutartyje D. Š. artimu asmeniu nurodyta M. K.. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas laiko įrodytu, kad testatorė D. Š. atsakove M. K. pasitikėjo, jų santykiai buvo geri, artimi. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovė M. K. pažeidė Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksą, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė išnaudoti klientę.

49Pažymėtina, kad CK 5.18 straipsnio 1 dalis numato, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įprastinis įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatoriaus valiai, užvaldytą pasitikėjimą, nesąžiningą atsakovės elgesį, šias aplinkybes ieškovė grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (CPK 178 str., 185 str.).

50Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog 2013-11-13 testamentas neatitinka testatorės valios, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažinti jų negaliojančiais šiais pagrindais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

51Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnį

52CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovė nurodė, kad jos sesuo D. Š. dėl savo vienatvės, ligų, vartojamų vaistų, buvo socialiai neapsaugota ir tokios būklės, kad jai savarankiškai ir sąmoningai apskritai negalėjo susiformuoti valia sudaryti testamentą; kad D. Š. dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta testamentą sudaryti labai nenaudingomis jai ir jos artimiems žmonėms sąlygomis (CK 1.91 str. 5 d.).

53Atsakovės paaiškinimu, trečiojo asmens V. J. parodymais laikoma įrodytu, kad testatorė pati savo laisva valia apsisprendė parašyti testamentą, niekas jai visiškai nedarė įtakos ir neįkalbinėjo. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima teigti, kad D. Š. dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta testamentą sudaryti labai nenaudingomis jai sąlygomis. Priešingai, testatorė D. Š. testamentu įgyvendino savo valią, norus mirties atveju, testamentu numatydama pareigas testamento gavėjui. Testatorės valia buvo tinkamai įgyvendinta, ji buvo kremuota (b.l. 57), palaidota atsakovės šeimos kape (b.l. 98).

54Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu teisinio pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė neprašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

57Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Teismas patyrė 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d.

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

59ieškinį atmesti.

60Priteisti iš ieškovės J. L. 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,... 2. sekretoriaujant Zelmai Šležienei, Remigijai Stepanenko, Rasai Laurinskytei,... 3. dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovams advokatams Piotrui Orlovui,... 4. atsakovei M. K., atsakovės atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,... 5. trečiajam asmeniui O. R., jo atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą... 7. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-03-07 mirė jos sesuo D.... 8. Nurodė, kad jos ir D. Š. santykiai buvo itin šilti, gerai sutarė, bendravo.... 9. Ieškovės įsitikinimu D. Š., būdama garbaus amžiaus (78 m.) ligota,... 10. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 136-141) prašė pripažinti... 11. Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. paaiškino, kad 2014 m. kovo 28 d.... 12. Atsakovė M. K. pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 78-80), kuriame nurodė,... 13. Teismo posėdžio metu atsakovė M. K. paaiškino, kad šešis metus bendravo... 14. Tretysis asmuo notarė Vita Jurkauskienė pateikė teismui atsiliepimą (b.l.... 15. Tretysis asmuo A. R. pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 69-70), kuriame... 16. Tretysis asmuo O. R. pateikė atsiliepimą (b.l. 111), kuriame nurodė... 17. Liudytoja D. P. parodė, kad atsakovės M. K. nepažįsta. Ieškovę J. L.... 18. Liudytojas A. L. parodė, kad yra ieškovės sūnus. M. K. nepažįsta. D. Š.... 19. Liudytoja M. J. parodė, kad pažinojo D. Š. tik tiek, kad ją matydavo pro... 20. Liudytoja J. G. parodė, kad pažįsta M. K.. Dirba ( - ) slaugytojos J. Č.... 21. Liudytoja R. K. parodė, kad pažįsta M. K., kitų bylos šalių nepažįsta.... 22. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š., gimusi ( - ) (b.l. 95), ikisantuokinė... 23. 2013-11-13 Tauragės rajono 3-iame notaro biure buvo surašytas oficialusis... 24. M. K. yra D. Š. lankiusi Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės... 25. VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos... 26. Iš Centrinės Hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų... 27. 2014-03-19 notaro liudijimu (b.l. 52), notarinio registro Nr. 1571 nustatyta,... 28. Iš 1992-05-08 sutarties (b.l. 55) nustatyta, kad D. Š. nupirko vieno kambario... 29. Pažyma apie kremavimą (b.l. 57) nustatyta, kad 2014-03-08 įmonėje D. P.... 30. Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos socialinių paslaugų... 31. Iš 2014-01-02 prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti (b.l. 154)... 32. 2014-01-02 Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos)... 33. Socialinės globos namuose paslaugų teikimo lapu (b.l.177-178 ) nustatyta, kad... 34. Testatorės sesuo J. L. ginčija testamento sudarymą, kaip... 35. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį... 36. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 37. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 38. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar D. Š. 2013-11-13 testamento... 39. Nagrinėjamu atveju byloje yra svarbu tai, kad pagal medicininius dokumentus... 40. Be teismo eksperto išvados ir medicininių dokumentų vertinama ir kita byloje... 41. Aplinkybes, kad D. Š. netrukus po testamento sudarymo orientuojasi aplinkoje,... 42. Teismas įvertina tas aplinkybes, kad testatorė iki ginčijamo sandorio... 43. Galiausiai atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ginčijamas 2013-11-13... 44. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog tam, kad būtų galima... 45. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.81 ir CK 5.18 straipsnius... 46. CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 47. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo svetimas D. Š. asmuo, todėl... 48. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra Tauragės rajono savivaldybės... 49. Pažymėtina, kad CK 5.18 straipsnio 1 dalis numato, kad testamentą... 50. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog... 51. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnį... 52. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 53. Atsakovės paaiškinimu, trečiojo asmens V. J. parodymais laikoma įrodytu,... 54. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 57. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 59. ieškinį atmesti.... 60. Priteisti iš ieškovės J. L. 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...