Byla 2-287/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1187-198/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Asirinta“ pareiškimą skolininkui M. Š. dėl 299 000 Lt priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

2Kreditorius UAB „Asirinta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iš skolininko M. Š. priteisti 299 000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą reikalavimo ribose – 299 000 Lt sumai. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – pakankamai didelė skolinio įsipareigojimo suma, skolininkas nevykdo savo skolinių įsipareigojimų, vengia bendradarbiauti, pardavinėja savo asmeninį turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nepavykti realiai įvykdyti teismo priimto sprendimo.

3Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, 299 000 Lt ribose areštavo skolininkui M. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, areštavo kilnojamąjį turtą, o ir šio turto nepakankant - skolininko banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Teismas leido areštuotas pinigines lėšas, esančias skolininko vardu banke, naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti (einamieji mokėjimai darbuotojams, Sodrai, biudžetui) bei atsiskaitymui su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad piniginių lėšų areštas taikytinas tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimo įvykdymui nepakanka kito skolininko turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo). Pažymėjo, kad skolinio įsipareigojimo suma pakankamai didelė, skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito, be to, yra padavęs skelbimą apie turto pardavimą, todėl yra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

4Skolininkas M. Š. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

51.

6Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, skolininko interesų pusiausvyros principo.

72.

8Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas, tačiau kreditorius prašymą patvirtinančių duomenų nepateikė.

93.

10Nutartyje nenurodoma, kurios nuosavybės teisės ribojamos, todėl laikytina, jog ribojamos visos nuosavybės teisės.

114.

12Nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o tai sudaro sąlygas hipotekos kreditoriui suabejoti skolininko mokumu, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje stadijoje taikytos nepagrįstai.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Asirinta“ prašo šį atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius teismui pateikė skelbimą, iš kurio matyti, kad skolininkas siekia realizuoti savo turimą turtą jį parduodamas, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.). Šių reikalavimųkreditorius, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuosekliai laikėsi (b. l. 3-5), o teismas juos tinkamai įvertino.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui (nagrinėjamu atveju – kreditoriui) palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007, ir kt.). Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti taip pat ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo sprendimui, tai yra, ar ieškinio dydis, lyginant jį su atsakovo turimu turtu, veikla, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasiradyti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008, 2008 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2008, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2008, ir kt.). Taigi, kai yra įrodymų, jog reikalavimų suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas (skolininkas) paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės reikalavimų sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad skolininkas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma skolininkui - 299 000 Lt, tokia pinigų suma fiziniam asmeniui laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, iš byloje esančio skelbimo (b. l. 8) matyti, kad skolininkas ketino parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai patvirtina, jog atsakovas stengiasi sumažinti nuosavybės teise valdomo turto masę, kas gali neigiamai įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

17Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus kreditoriui, įvykdymui (CPK 185 str.).

18CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, atsakovo atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė ir atsakovo interesus, nes pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Pažymėtina, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą įtaką jo santykiams su hipotekos kreditoriais, kas galėtų sąlygoti skolininko nuostolių atsiradimą, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

19Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai