Byla 2A-1740-485/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo , sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovei E. Š., atsakovui T. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2613-615/2011 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo.

3Kolegija n u s t a t ė:

4ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-5) prašė

  1. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir atsakovo T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329;
  2. pakeisti 2008-04-04 paskolos sutarties 1 punkto sąlygas: vietoje jame nustatytų 0,3 proc. kasdieninių delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti 0,03 proc.;
  3. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė bylos eigoje atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, paliekant reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt. (t. 1, b. l. 143).

6Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su atsakovu 2008-04-04 sudarė paskolos sutartį reg. Nr. 2780, pagal kurios 1-ąjį punktą, ieškovė pasiskolino iš atsakovo 50 000 Lt be palūkanų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008-08-04. Tame pačiame punkte buvo numatyta 0,3 proc. delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą, nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Minėtą paskolos sutartį patvirtino Kauno 6-ojo notarų biuro notarė J. R.. 2008-04-07 hipotekos lakštu, paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą- 2,0100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Sudarydamos šią sutartį šalys žodžiu sutarė dėl esminės sutarties sąlygos, kuri dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nebuvo įrašyta sutartyje, t.y. dėl paskolos gavėjos įsipareigojimo mokėti atsakovui po 2,5 proc. mėnesinių palūkanų nuo paskolintos sumos. Šias neoficialias palūkanas ieškovė mokėjo atsakovui iki 2009 m. sausio 1 dienos, t.y. aštuonis mėnesius po 1 250 Lt kas mėnesį. Viso atsakovui ieškovė sumokėjo 10 000 Lt palūkanų. Ieškovė sutartyje numatytu laiku, iki 2008-08-04, neturėjo galimybės grąžinti paskolos, tačiau kadangi mokėjo atsakovui palūkanas, jis nereikalavo skolos grąžinti. Nuo 2009 metų ieškovei nebemokant žodžiu sutartų palūkanų už sausio – kovo mėnesius, atsakovas sutiko palaukti skolos grąžinimo, bet pareikalavo surašyti papildomą susitarimą, kuriuo skolos suma litais būtų pakeista į skolos sumą eurais. Ieškovė tam neprieštaravo, todėl jiems nuvykus pas notarą susitarimo sudarymui, atsakovas pateikė ieškovei pasirašymui susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad į paskolos sumą, perskaičiuotą eurais, įskaičiuota ir trijų mėnesių ieškovės nesumokėtų palūkanų dydžio suma -3 600 Lt, tokiu būdu padidindamas paskolos sumą nuo 50 000 Lt iki 53 600 Lt. Todėl 2009-03-09 sudarytame susitarime, reg. Nr. 4VJ-2329, buvo pakeistas 2008-04-04 paskolos sutarties reg Nr. 2780, 1-asis punktas, jį išdėstant taip: „E. Š. pasiskolino iš T. S. 15 524,-EUR, didžiausias ekvivalentas litais – 53 600 Lt be palūkanų. Paskolintą sumą skolininkė įsipareigoja grąžinti iki 2009-04-09. Už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolos dieną, kreditoriui pareikalavus, skolininkė privalės sumokėti 0,30 proc. delspinigių. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo skolos grąžinimo“. Susitarimą patvirtino Kauno 4-ojo notarų biuro notarė V. J.. Atsakovas pagal aukščiau minėtą susitarimą padidino ieškovės paskolą 3 600 Lt, nors realiai jai šie pinigai perduoti nebuvo. Negana to, atsakovas nuo padidintos paskolos sumos skaičiuoja ir delspinigius, nors tai yra nesąžininga ir neteisėta, kadangi tokiu būdu atsakovas ieškovės sąskaita siekia nepagrįstai pasipelnyti ne tik reikalaudamas didesnės nei realiai paskolino paskolos priteisimo, tačiau ir nuo nepagrįstai padidintos paskolos sumos reikalaudamas mokėti delspinigius. Kadangi pagal 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ- 2329, pinigų t.y. 3 600 Lt iš atsakovo ieškovė negavo, todėl šis sandoris turėtų būti pripažinti negaliojančiu. Taip pat ieškovė nurodė, jog paskolos sutartyje numatyti 0,3 proc. paskolintos sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 108 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, nustatytos CK 6.71 ir 6.258 straipsniuose.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 26-34) ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir atsakovo T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3 600 Lt, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 66 Lt žyminio mokesčio, iš abiejų šalių priteisė valstybei po 17,29 Lt už procesinių dokumentų siuntimą.

8Teismas nurodė, jog sutarties sudarymo metu ieškovė iš atsakovo buvo gavusi 50 000 Lt, šią aplinkybę pripažįsta abi bylos šalys. 2009-03-09 ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo, iš kurio matyti, kad tai nebuvo nei nauja paskolos sutartis, nei 2008-04-04 paskolos sutarties papildymas. 2009-03-09 susitarimu šalys pakeitė 2008-04-04 sutarties tekstą. Pagal pakeistą 2008-04-04 sutarties tekstą, ieškovė iš atsakovo datai 2008-04-04 (ne datai 2009-03-09) buvo pasiskolinusi iš atsakovo 53 600 Lt. Pats atsakovas pripažįsta, kad tai neatitinka faktinių aplinkybių - 2008-04-04 ieškovė iš atsakovo buvo pasiskolinusi tiktai 50 000 Lt. Teismas nurodė, jog, kadangi sudarant 2008-04-04 paskolos sutartį atsakovas ieškovei paskolino 50 000 Lt, daugiau pinigų atsakovas ieškovei 2008-04-04 perdavęs nebuvo, 2009-03-09 susitarimas, dalyje dėl aukščiau nurodytos 2008-04-04 sutarties sąlygos pakeitimo, pripažintinas negaliojančiu. Tuo atveju, jeigu po 2008-04-04 sutarties pasirašymo, atsakovas ieškovei papildomai paskolino 3600 Lt, turėjo būti sudarytas ne susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo, o nauja paskolos sutartis, arba susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties papildymo, bet ne atgaline data keičiamas 2008-04-04 sutarties tekstas taip, kad pakeistas sutarties tekstas neatitiktų 2008-04-04 buvusių faktinių aplinkybių. Teismas atmetė ieškovės prašymą sumažinti netesybas, kadangi paskolą ieškovė iš atsakovo ėmė ne asmeninio namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Atsakovas civilinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovei laiku negražinant skolos, pats atsakovas buvo priverstas skolintis iš kitų asmenų. Atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone. Atsakovas paskolas iš kreditorių gavo su 3 procentų mėnesinių palūkanų sąlyga. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis yra negaliojančios, kadangi atsakovo pateiktos paskolos sutartys atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus tiek savo forma, tiek turiniu, todėl negali būti laikomos negaliojančiomis savaime. Teismas nurodė, jog nagrinėdamas civilinę bylą teismas negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų. Jokie reikalavimai dėl nurodytų atsakovo ir kitų asmenų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareikšti. Ieškovė byloje taip pat nesirėmė ir aplinkybėmis, kad tokius reikalavimus ji būtų pareiškusi kitose bylose. Aplinkybę, kad pagal atsakovo pateiktą paskolos sutartį pinigus atsakovui tikrai perdavė, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. V., kuris yra atsakovo kreditorius. Atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone.

9Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 38-42) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl atisakymo sumažinti netesybas panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti.

10Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų:

  1. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paskola iš atsakovo buvo paimta ne asmeninio namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2006-2008 metais gaudavo gerą atlyginimą, pasiėmė iš banko kreditą, o iš atsakovo pasiskolino pinigų, kad juos investuoti į gyvenamojo namo statybas;
  2. teismas nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl ieškovės atsakovui mokėtų neoficialių 2,5 proc. mėnesinių palūkanų, kurios dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nebuvo įrašytos sutartyje. Ieškovė teigia sumokėjusi atsakovui 10 000 Lt, tačiau rašytinių įrodymų tam įrodyti neturi, kadangi šiuos pinigus perduodavo atsakovui per tarpininką. Atsakovas metus nereikalavo grąžinti skolos, kadangi jam buvo mokamos palūkanos, t.y. jis turėjo pelną. Šios aplinkybės įrodo ir atsakovo tikrus ketinimus - skolinant pinigus gauti pelną, t.y. verslo tikslais, tačiau teismas nepagrįstai šio fakto neįvertino ir nekonstatavo. Kadangi atsakovas skolino pinigus, siekdamas gauti pelno, jis turėjo prisiimti riziką bei numatyti pasekmes bei galimus nuostolius ieškovei laiku negrąžinus paskolos;
  3. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl ieškovės laiku negrąžintos paskolos, atsakovas taip pat buvo priverstas tapti skolininku, ir atsakovo netesybų įsipareigojimai yra didesni negu ieškovės netesybų įsipareigojimai atsakovui, o ieškovė civilinėje byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių atsakovo įrodymus. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad atsakovo su kreditoriais sudarytos sutartys kelia abejonių dėl jų turinio - t.y. paskolos ir palūkanų grąžinimo terminas yra nekonkretūs, jis susietas su ieškovės paskolos grąžinimu, kas aiškiai prieštarauja sveikai logikai ir protingumui bei sąžiningumui bei rodo šių sutarčių apsimestinį pobūdį. Remiantis šiomis sutartimis, matyti, kad atsakovas susiedamas skolos ir palūkanų grąžinimo terminą su skolos iš ieškovės išsireikalavimu, sąmoningai sudarė sau nenaudingus sandorius, nors galbūt atsiskaityti su šiais kreditoriais galėtų ir anksčiau. Juo labiau, kad 2009-01-05 atsakovas galėjo neskolinti pinigų I. L., kuriai paskolino 20 000 Lt be palūkanų, o viena iš kreditorių sugrąžinti beveik visą skolą, arba atitinkamai proporcingai skolą sumažinti abiem kreditoriams. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino šio svarbaus įrodymo. Nevertindamas visų įrodymų visumos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008);
  4. teismas, nesumažindamas netesybų, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį. Atsakovas nurodė, kad patyrė nuostolius, nes turėjo iš kreditoriaus tapti skolininku ir labai nenaudingomis sąlygomis, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo tokių nuostolių, kokius įrodinėja. Atsakovo reikalaujamos 0,3 proc. netesybos už praleistą prievolę įvykdyti terminą, nuo paskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną, kas per metus sudaro 108 proc. yra aiškiai per didelės netesybos ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos;
  5. teismas, priimdamas sprendimą ir nesumažindamas netesybų, nepagrįstai netaikė CK 6.253 str. 5 d., nuostatų, kurios reglamentuoja civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Teismas nevertino atsakovo veiksmų, o būtent to, kad skolos faktinio egzistavimo laikotarpis užsitęsė dėl jo neveikimo, šiam ilgą laiką nesikreipus hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo, ko pasėkoje atsakovas teigia patyręs nuostolius. Be to, byloje pakanka duomenų, kuriais remiantis galima padaryti išvadą, kad atsakovas sudarė neprotingus ir nebūtinus sandorius su kreditoriais sau nenaudingomis sąlygomis, ko pasėkoje iš kreditoriaus tapo skolininku.

11Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 53-55) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

  1. teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė skolinosi pinigus verslo tikslu. Kaip nurodo pati ieškovė, 2006-2008 metais ieškovė dirbo samdomą gerai apmokamą darbą, gavo nemažas pajamas, turėjo du butus: vienas ( - ), antras - ( - ), kotedžą ( - ), dviejų kambarių butą su parkingu ( - ), du garažus, žemės sklypą prie Nevėžio upės ir žemės sklypą Kaune prie IX forto. Pateiktame dublike ieškovė nurodė ir savo parašu patvirtino, kad paskolos tikslas buvo ne būsto, kuriame ketinama gyventi, statybos, o investicijos į statybas. Tai rodo, kad ieškovė skolinosi pinigus verslo tikslu;
  2. byloje nėra įrodymų, jog ieškovė mokėjo atsakovui ieškovės nurodytas palūkanas;
  3. ieškovė prašė atsakovo palaukti skolos grąžinimo, teigdama, kad iš šių pinigų uždirba geras palūkanas. 2008 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pasiskolino iš kreditorių S. V. ir A. M. po 25 000 Lt, nes buvo reikalingi pinigai sumokėti už dukros mokslą ir pragyvenimą Londone. Dukra studijavo Londono universitete "QUIN MARY" banko teisę ir finansus. Už mokslą sumokėjo atsakovas;
  4. delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo skolos grąžinimo. Šie delspinigiai buvo įrašyti į paskolos sutartį ne pasipelnymo tikslu, o kad laiku būtų sugrąžinta paskola. Ieškovei laiku negrąžinus skolos, atsakovas negali grąžinti skolos savo kreditoriams, todėl kiekvieną dieną patiria nuostolius.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-05-11 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo. Minėtos dienos sprendimu buvo priimtas ieškovės ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329 ( paliekant reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-09-03 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt ) atsisakymas ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta.

16Kitoje dalyje ieškinys tenkintas iš dalies.

17Pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt.

18Kiti ieškinio reikalavimai atmesti.

19Priteista iš atsakovo T. S. 66,00 Lt žyminio mokesčio E. Š. naudai.

20Priteista iš ieškovės E. Š. ir atsakovo T. S. teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 17,29 Lt iš kiekvieno, valstybei ( t. 2, b. l. 26-34 ). Ieškovė ( apeliantė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo sprendimą dalyje dėl atsisakymo sumažinti netesybų dydį panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį patenkinti.

21Kaip matyti, apeliantė nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jos reikalavimas sumažinti netesybas ( delspinigius ).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pabrėžė, kad netesybos (bauda, delspinigiai)- tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

23Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

24Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

25Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;6.587,93 ft. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

26Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

27Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pažymėjo, kad kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

29Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-04-04 šalys sudarė paskolos sutartį pagal kurią ieškovė E. Š. pasiskolino iš atsakovo T. S. 50 000 Lt. Šioje sutartyje numatyta, kad minėtus pinigus ji privalo grąžinti iki 2008-05-04. Už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolą dieną, kreditoriui pareikalavus, skolininkas privalės sumokėti po 0,3 proc. delspinigių. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo skolos grąžinimo ( t. 1, b. l. 8 ). Nurodytu terminu ieškovė pasiskolintų pinigų atsakovui negrąžino.

30Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, jog paskolą ieškovė ėmė iš atsakovo ne asmeninio namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė savo dublike nurodė, kad paskolos tikslas buvo ne būsto kuriame ketinama gyvento statybos , o investicijos į statybas ( t. 1, b. l. 85 ). Jos 2010-06-17 pasiūlyme atsakovui nurodyta, kad „ pasiskolintus pinigus ji perskolino“ ( t. 1, b. l. 69 ). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Stepas R. G., kuris su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą ūkį patvirtino, kad paskolą iš atsakovo ieškovė paėmė verslo tikslu ir investavo į „ Šetos“ miestelį ( t. 1, b. l. 156 ). Tokiu būdu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais įrodymais padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė paskolą iš atsakovo paėmė būtent verslo tikslu. Todėl šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

31Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl jos atsakovui mokėtų neoficialių 2,5 proc. mėnesinių palūkanų. Jos teigimu, ji mokėjo atsakovui neoficialias palūkanas po 1 250 Lt kas mėnesį iki 2009-01-01. Kaip matyti, pati apeliantė pripažįsta, kad tam patvirtinti jokių įrodymų pateikti negali. Todėl teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad papildomas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329 buvo surašytas tik dėl to, jog nuo 2009-01-01 ji nebemokėjo neoficialių palūkanų atsakovui ir jis įskaičiavo jos trijų mėnesių nesumokėtų palūkanų dydžio sumą – 3600 Lt, pripažįsta neįrodytais. Kartu pripažintina neįrodytu, kad atsakovo tikrieji ketinimai buvo skolinant pinigus gauti pelną, t. y. verslo reikalais.

32Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-09-04 ir 2008-09-10 sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias iš S. V. ir A. M. pasiskolino po 25 000 Lt, t. y. iš viso 50 000 Lt, įsipareigodamas mokėti 3 proc. mėnesinių palūkanų ( palūkanos bus sumokėtos kartu su grąžinta skola ), kuriuos pasižadėjo grąžinti, kada jam bus grąžinta skola iš skolininkės E. Š. ( t. 1, b. l. 72-73 ). Apeliantė nurodo, kad šios sutartys kelia abejonių dėl jų turinio – t. y. paskolos ir palūkanų grąžinimo terminas yra nekonkretus, jis susietas su ieškovės paskolos grąžinimu, kas aiškiai prieštarauja sveikai logikai ir protingumui bei sąžiningumui bei rodo šių sutarčių apsimestinį pobūdį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios paskolos sutartys atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus tiek savo forma, tiek turiniu, todėl negali būti laikomos negaliojančiomis. Taip pat nėra nustatyta ir įrodyta, kad šie sandoriai yra apsimestiniai. Todėl teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.Be to, atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jam pinigų prireikė dukters studijoms Londone ( t. 1, b. l. 76-79 ). Abejoti šiais rašytiniais įrodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

33Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovas paskolino I. L. 20 000 Lt. Iš to ji daro išvadą, kad atsakovui pinigų nereikėjo ir jam nebuvo būtina anksčiau minėtas paskolos sutartis su S. V. ir A. M. sudaryti nenaudingomis sąlygomis. Kaip matyti iš prijungtos bylos Nr. L2-15300-717/2010, atsakovas T. S. ir jo sutuoktinė J. S. 2009-01-05 paskolos sutartimi I. L. paskolino pinigus, t. y. 20 000 Lt ( b. l. 4 ). Atsakovas savo triplike nurodė, kad tie pinigai buvo ne jų šeimos, o jo motinos ( t. 1, b. l. 125). Ši aplinkybė nėra paneigta. Tokiu būdu teisėjų kolegija anksčiau paminėtus apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

34Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatų. Ši teisės norma numato civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos arba rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone , ta aplinkybė, kad pats atsakovas nesikreipė į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo nesudaro pagrindo teigti, jog vien dėl to jam atsirado nuostoliai. Taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas sudarė su S. V. ir A. M. neprotingus ir nebūtinus sandorius ( paskolos sutartis ) sau nenaudingomis sąlygomis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą neturėjo pagrindo taikyti LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatas. Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių kilo dėl netesybų ( delspinigių ) sumažinimo Įstatymas numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės ( ar neprotingai didelės ) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek , kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ( CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ). Kaip matyti, šios netesybos yra sutartinės, šalys dėl jų susitarė gera valia, įvertino atsakomybės ribas, prisiėmė atsakomybę už sutarties nevykdymą. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kaip jau minėta, ieškovė paskolą ėmė verslo reikalais, atsakovo netesybų įsipareigojimai savo kreditoriams yra didesni nei ieškovės netesybų įsipareigojimai atsakovui, ieškovė paskolos nustatytu terminu negrąžino, dėl ieškovės laiku negrąžintos paskolos atsakovas pats privalėjo tapti skolininku.

35Tokiu būdu laikytina, kad šalių sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

36Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo

37Tokiu būdu apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39apeliacinį skundą atmesti.

40Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija n u s t a t ė:... 4. ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-5) prašė
  1. pripažinti... 5. Ieškovė bylos eigoje atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t.y. atsisakė... 6. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su atsakovu 2008-04-04... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 8. Teismas nurodė, jog sutarties sudarymo metu ieškovė iš atsakovo buvo gavusi... 9. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 38-42) prašo Kauno miesto apylinkės... 10. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų: 11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 53-55) prašo... 12. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
      13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-05-11 Kauno miesto... 16. Kitoje dalyje ieškinys tenkintas iš dalies.... 17. Pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytas... 18. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti.... 19. Priteista iš atsakovo T. S. 66,00 Lt žyminio mokesčio E. Š. naudai.... 20. Priteista iš ieškovės E. Š. ir atsakovo T. S. teismo turėtos išlaidos,... 21. Kaip matyti, apeliantė nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 23. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai... 24. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 26. Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas... 27. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-04-04 šalys sudarė paskolos sutartį... 30. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-09-04 ir 2008-09-10... 33. Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovas paskolino I. L. 20 000 Lt.... 34. Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Tokiu būdu laikytina, kad šalių sulygtos netesybos nėra aiškiai per... 36. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro... 37. Tokiu būdu apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1... 39. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti...