Byla 2A-2234-657/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje ieškovės V. B. ir atsakovės I. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-835/2015 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei I. S. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovei V. B. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys S. B., J. B., AB „Swedbank“, institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, jog nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - ), kuris VĮ Registrų centre įregistruotas S. B. vardu, yra jos ir S. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 2-5; 55-58). Nurodė, jog ( - ) d. mirė jos sutuoktinis S. B., po kurio mirties, be kito turto, liko du žemės sklypai ir nebaigtos statybos gyvenamasis namas, kuris laikomas S. B. asmenine nuosavybe. Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 2006 m. 2007 m. balandžio 24 d. ir 2008 m. sausio 17 d. S. B. iš banko gavo dvi paskolas, kurias panaudojo namo statybai. Su S. B. ieškovė susipažino 2006 metais, o jų santuoka įregistruota ( - ) d., todėl nuo šio momento turtas laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Namas buvo statomas jos ir S. B. santuokos metu. Kreditas, kurio lėšos buvo naudojamos jo statybai, buvo grąžinamas santuokos metu, S. B. gyvybės kaupiamasis draudimas, už kurį gautos lėšos buvo panaudotos kredito dengimui, taip pat buvo mokamos iš santuokinių lėšų, ieškovė ir toliau moka kreditą, todėl gyvenamasis namas turi būti pripažintas jų bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti.

5Atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad 89.550,00 Lt vertės 311,80 kv.m bendro ploto nebaigtos statybos (47 % baigtumas) gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir 21.100,00 Lt vertės žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), 20.600,00 Lt vertės žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) yra jos ir S. B., mirusio ( - ) d., bendroji dalinė nuosavybė, kurios kiekvienam bendraturčiui priklauso po ½ dalį, ir priteisti 20.850,00 Lt piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 2-6). Nurodė, jog su S. B. kartu gyveno nuo 2004 metų rudens iki 2008 metų vasaros pabaigos, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno tik iš jos pajamų, nes S. B. iš pradžių niekur nedirbo. S. B. su atsakove bendromis lėšomis iš jo motinos 2005 m. gegužės 10 d. nusipirko žemės sklypą ( - ), kuriame patys savo jėgomis ir lėšomis bei giminaičių pagalba pradėjo statyti gyvenamąjį namą, tačiau leidimus susitvarkė vėliau. Tam tikslui S. B. iš Swedbank AB gavo 16.000,00 Lt vartojamąją paskolą, kurios laiduotoja buvo atsakovė. Šią paskolą greitai grąžino iš bendrų lėšų ir S. B. savo vardu 2007 m. balandžio 24 d. ir 2008 m. sausio 17 d. paėmė dvi paskolas jų šeimai. Iki 2008 m. vasaros pabaigos gyvenamasis namas buvo pastatytas, tik neįrengtas. S. B. ir ieškovės santuoka įregistruota ( - ) d. Kadangi žemės sklypai įgyti, o gyvenamasis namas pastatytas iš jos ir S. B. bendrų lėšų, jiems gyvenant kartu, jų buvę santykiai prilygintini jungtinės veiklos sutarčiai, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja daline jos ir S. B. nuosavybe.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė (T.4, b.l. 16-20). Teismas pažymėjo, kad V. B. sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji gavo pinigų iš savo giminaičių, kad jos pajamos minimalios ir jas naudojo buitinėms reikmėms, tačiau nepatvirtina, kad šiais pinigais ji prisidėjo prie S. B. namo statybos pirkdama statybines medžiagas, mokėdama paskolas, draudimo įmokas ar pervesdama jam pinigus. Nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tačiau tikėtina, kad už giminaičių duotus pinigus ji įsigijo baldus, buitinę techniką. Palūkanas ir kreditus bankui jis pradėjo grąžinti 2007 m. gegužės 30 d. 2008 m. sausio 30 d., 2009 m. balandžio 30 d. ir iki 2012 m. birželio 5 d. buvo grąžinęs 12.345,63 Eur. Paskolų grąžinimo įmokas bankui mokėjo jis, kadangi tuo laikotarpiu dirbo ir gavo apie 3.000,00 Lt atlyginimą. Paskolų gavimui jis įkeitė savo asmeninį turtą ir laiduotojų nereikėjo. Iš sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis gautus pinigus panaudojo namo statybai, taip pat apmokėdavo ir savo sutuoktinės telefono sąskaitas, pervedė sutuoktinės broliui Š. P. 6.500,00 Lt. Teismas darė išvadą, kad nėra galimybės pripažinti, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir iš esmės sukurtas iš santuokinių lėšų ir yra nustatytos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl konstatavo, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė S. B. nuosavybė ir nedalintinas. Teismas nesutiko su atsakovės priešieškinio argumentais, nes neįtikinama, kad atsakovė 2004-2006 metais, gaudama vidutiniškai apie 690,00 Lt atlyginimą, buvo pajėgi išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti paskolą ir prisidėti prie statybų. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad S. B. AB ( - ) dirbo nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2005 m. bendrai Su S. B. ėmė paskolą, už kurią ji laidavo, o taip pat, kad iš jos gaunamų pajamų paskola buvo grąžinama. Be to, iš Liteko duomenų nustatyta, kad 2007 m. atsakovė turėjo skolų už komunalines paslaugas, todėl kelia abejonių atsakovės argumentai, kad ji ir šiuo laikotarpiu prisidėjo prie statybų, ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo jokių lėšų, kuriomis galėjo prisidėti prie turto įsigijimo. Kadangi S. B. buvo grįžęs iš užsienio, todėl tikėtina, kad jis turėjo santaupų. Bankas suteikdamas jam kreditus vertino tik jo vieno finansines galimybes. Aplinkybė, kad atsakovė prisidėjo prie statybų ruošdama pietus, savo darbu padėjo jos nepilnametis sūnus, teismo nuomone, nereiškia, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie turto įsigijimo. Liudytojų parodymai nieko nepatvirtino apie jo finansinius reikalus su abiem moterimis, apie susitarimus su jomis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, namo statybos. Iš 2005 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kredito sutarčių, notaro pažymų nustatyta, kad S. B. nuolatinės gyvenamosios vietos adresas visuomet buvo ( - ). Šis faktas, patvirtina, kad S. B., kol nebuvo tikras dėl savo ateities su kuria nors moterimi, stengėsi būti nepriklausomas. Ieškovė ir atsakovė, bendraudamos su S. B., jau buvo išsituokusios, todėl tikėtina, kad nebūdamos tikros, ar santykiai su juo bus įteisinti, savo minimalių pajamų į jo nekilnojamąjį turtą neinvestavo. I. S. jau 2008 m. rugpjūčio 22 d. susituokė su R. S.. Kadangi santuoka per vieną dieną nesudaroma, yra numatyti formalumai, kurių privalu laikytis, o tai parodo, kad jos santykiai su S. B. nebuvo tokie tvirti, ir paneigia atsakovės argumentus dėl bendro turto kūrimo ir jos piniginių lėšų investavimo į S. B. statomą namą. Teismas sprendė, kad atsakovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą tarp šalių, kaip jungtinės veiklos dalyvių, nebuvo susitarimo įgyti du žemės sklypus ir statomą gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl priešieškinis netenkintinas. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, o atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimų. Ieškinį ir priešieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės ir atsakovės priteisė žyminį mokestį, kurio mokėjimas joms buvo atidėtas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovė.

10Ieškovė V. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti (T.4, b.l. 23-29; 116-120). Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino įrodymus, netinkamai vadovavosi teismų praktika ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai gyvenamojo namo nepripažino ieškovės ir S. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuoka su S. B. buvo įregistruota ( - ), tai nuo šio momento visas jų įgytas ar sukurtas turtas laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kreditas, kurio lėšos buvo naudojamos šio namo statybai, buvo grąžinamas santuokos metu. S. B. bankui mokėjo paskolų grąžinimo įmokas, o šeimos išlaikymu rūpinosi ieškovė. Be to, namo statybos ir įrengimo darbams buvo panaudota ieškovės tėvų pervesta 30.000,00 Lt (8.688,60 Eur) suma, močiutės duoti 20.000,00 Lt bei 8.000,00 Lt (2.316,96 Eur) iš ieškovės sąskaitų. Nuo 29 proc. namo baigtumo, buvusio 2008 metais, iki 82 procentų dabartinio namo baigtumo visi statybos darbai vyko santuokos metu ir už bendras sutuoktinių lėšas. Visi pagrindiniai ir brangiausi ginčo gyvenamojo namo statybos bei apdailos darbai vyko jiems gyvenant susituokus. Namas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių darbu ir lėšomis. Teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnį dėl bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Vertindamas įrodymus, teismas rėmėsi tik tais rašytiniais įrodymais, kurie yra naudingi tik tokiai teismo išvadai pagrįsti, tačiau visiškai neaptarė ir neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, t.y. kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, šalių apaiškinimų ir kt. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, juos vertino nesistemiškai, nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklių. Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

11Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo apeliacinį skundą atmesti (T.4, b.l. 111-115). Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad po santuokos sudarymo su S. B. investavo lėšas į nekilnojamuosius daiktus, atliko statybos darbus ir tokiu būdu iš esmės pagerino turtą. Gyvenamasis namas nebuvo S. B. asmeninė nuosavybė, nes šį turtą sukūrė atsakovė su S. B. bendromis lėšomis ir darbu. Ieškovės pateikti įrodymai apie turto vertės pokyčius rinkoje yra sąlygoti rinkos, o ne investuotų lėšų. Ieškovės liudytojų parodymai apie jai suteiktas lėšas neįrodo, kad minėtos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Be to, ieškovės ir jos pakviestų liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi ir subjektyvūs. Konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nėra teisinio pagrindo.

12Atsakovė I. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti (T.4, b.l. 81-87; 111-115). Apeliantės teigimu, teismas sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino įrodymus. Ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir atsakovės paaiškinimais, fotografijomis apie statybos darbų fiksavimą, liudytojų parodymais konstatuotina, kad žemės sklypai buvo įsigyti, o gyvenamasis namas (47 proc. baigtumo) pastatytas iš atsakovės ir S. B. bendrų lėšų, jiems gyvenant kartu. Atsakovė ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir savo darbu, žiniomis ir pastangomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2004-2006 metais atsakovė nebuvo pajėgi išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti paskolą ir prisidėti prie statybų. Atsakovė turėjo pakankamai lėšų prisidėjimui prie gyvenamojo namo ir žemės sklypų įsigijimo. Kartu su kredito sutartimi pateikti rašytiniai įrodymai I. V. teisė gauti informaciją apie kredito panaudojimą, sutikimas, 2005-07-05 laidavimo sutartis, sudaryta su I. V., pažyma apie I. V. darbo užmokestį, paneigia teismo išvadą dėl laidavimo. Teismas, nurodydamas apie atsakovės turėtas skolas už komunalines paslaugas, sprendimą grindė prielaidomis. Atsakovei jokie teisminiai ginčai nėra žinomi. Tėvai S. B. iš Londono parvežė sergantį, be daiktų ir pajamų. Teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, netyrė, o išvadą, kad S. B. turėjo lėšų, grindė prielaida. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad S. B. siekė parduoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais. Teismas asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nepagrįstai prilygino faktinei gyvenamajai vietai. S. B. tėvai nepatvirtino teismo išvados, kad jis gyveno su jais, o ne su I. S.. Teismas nepašalino prieštaravimų liudytojų parodymuose. Apeliantės santuoka su R. S. buvo tik formali.

13Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (T.4, b.l. 116-120). Nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl jungtinės veiklos sampratos bei bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl šioje dalyje jo naikinti nėra jokio pagrindo. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, ko apeliantės I. S. atveju nebuvo. Atsakovės teiginiai, kad pateikta 2013 m. vasario 28 d. pažyma Nr. VS-3-72 patvirtina, kad ji nuo 2004 iki 2008 metų turėjo nuolatines pajamas iš darbinės veiklos, bei tai, kad ji kiekvieną mėnesį gaudavo išlaikymą sūnui nuo 300,00 Lt iki 500,00 Lt, buvo pajėgi išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti paskolą ir prisidėti prie statybų, nurodyti tik jos apeliaciniame skunde, tačiau šie teiginiai pirmosios instancijos teisme nebuvo patvirtinti jokiais leistinais įrodymais. Tačiau I. S. net ir turint pajamas, didesnes nei minimalios, tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes namas buvo pradėtas statyti S. B. jau negyvenant su atsakove. Teismai gali naudotis LITEKO informacine sistema ir šios sistemos duomenys yra oficialūs rašytinai įrodymai.

14Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliaciniai skundai atmestini.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

18Byloje nustatyta, jog S. B. 2005-05-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,0614 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) ir 2006 m. pradėjo jame statyti gyvenamąjį namą (T.1, b.l. 15, 26-27, 38-39; T.2, b.l. 52-). Gyvenamojo namo statybai 2007 m. balandžio – 2008 m. liepos mėn. buvo gauta 68.103,40 Eur paskola (T.1, b.l. 40-45, 108-121). S. B. 2008 m. lapkričio 28 d. susituokė su ieškove V. B. (T.1, b.l. 9). S. B. taip pat yra dviejų nepilnamečių vaikų – J. B., gimusio ( - ) (motina atsakovė I. S.) ir E. B., gimusios ( - ) d. (motina ieškovė V. B.) – tėvas (T.2, b.l. 97-98). S. B. mirė ( - ) d. (T.2, b.l. 94). Po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė sutuoktinė V. B. ir palikėjo ir atsakovės sūnus J. B. (T.2, b.l. 85-93, 95). Po mirties liko turtas – automobilis Citroen, valstybinis Nr. ( - ) automobilis Volvo, valstybinis Nr. ( - ) 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus numeris ( - )), esantis ( - ), 0,0614 ha žemės sklypas (unikalus numeris ( - )) ir jame esantis 82 % baigtumo namas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ) (T.1, b.l. 12, T.2, b.l. 110). 0,0614 ha žemės sklypas (unikalus numeris ( - )) ir jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ) buvo įkeisti „Swedbank“, AB kaip asmeninė S. B. nuosavybė (T.2, b.l. 127133).

19Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (ieškovės V. B. apeliacinio skundo). Apeliantė V. B. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - ), VĮ Registrų centre įregistruotas S. B. vardu, yra jos ir S. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

20Pagal bendrą taisyklę – turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Vieno sutuoktinio asmeninam turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti nustatytos visos trys CK 3.90 straipsnio 1 dalies nurodytos sąlygos: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Šias aplinkybes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 str.).

21Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypai, esantys ( - ) yra S. B. įgyti iki santuokos su ieškove sudarymo. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 2006 m., t.y. taip pat iki santuokos su ieškove sudarymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog gyvenamojo namo statybai pagal 2007 m. balandžio 24 d. būsto kredito sutartį Nr. 07-037684-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais buvo gauta 68.103,40 Eur paskola (T.2, b.l. 111-126). Tiek iš kredito sutarties, tiek iš jos pakeitimų ir papildymų matyti, jog kreditai gyvenamojo namo statybai buvo suteikti S. B. iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl įkeičiant nebaigtą statyti gyvenamąjį namą bankui hipotekos lakštuose (T2, b.l. 127-133) nurodyta, kad įkeičiamo turto savininkas yra S. B., kuriam turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jam netaikomas šeimos turto teisinis režimas (T2, b.l. 129).

22Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš „Swedbank“, AB pateiktos informacijos matyti, kad palūkanas ir kreditus bankui S. B. pradėjo grąžinti dar iki santuokos su ieškove sudarymo (2007 m. gegužės 30 d., 2008 m. sausio 30 d.) ir iki ( - ) d. buvo grąžinęs 12.345,63 Eur (T.3, b.l. 1), įmokas bankui mokėjo S. B., kadangi tuo laikotarpiu dirbo ir gavo apie 3.000,00 Lt atlyginimą (T.1, b.l. 138-142). Be to, iš sąskaitų išrašų nustatyta, kad pinigai buvo naudojami ne tik namo statybai, taip pat sutuoktinės V. B. UAB Omnitel, UAB Bitė Lietuva sąskaitų apmokėjimui, taip pat sutuoktinės broliui Š. P. buvo pervesta 6.500,00 Lt (T.2, b.l. 158-180). Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog nekilnojamas turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, turėjusi asmeninių lėšų, kurias būtų panaudojusi gyvenamojo namo įrengimui. Teisėjų kolegija nesiremia J. P. IĮ pateikta retrospektyvine vertinimo ataskaita Nr. 131055 (T.2, voke), nes joje 2008 metais užfiksuoti namo statybos darbai, nurodant, kad baigtumas yra 29 procentai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – pateiktoms fotonuotraukoms (vėliausios darytos 2009 m. sausio 4 d.) (T. 1, b.l. 73-80; T.2, b.l. 73), pateiktuose hipotekos lakštuose nurodytoms turto vertėms – t.y. 2007-04-27 hipotekos lakšte nurodyta, jog namo baigtumas yra 29 proc. ir šalių susitarimu įkeičiamo turto vertė yra 61.000,00 Lt, 2008-01-18 hipotekos lakšte (1 priedas) nurodoma, jog įkeičiamo turto gyvenamojo namo vertė yra 158.000,00 Lt, 2008-07-25 hipotekos lakšte (2 priedas) nurodoma, jog įkeičiamo turto gyvenamojo namo vertė yra 243.000,00 Lt (T.2, b.l. 127-133), nes mažai tikėtina, jog nuo 2007 m. nebetęsiant statybos darbų (baigtumas vis 29 proc.) bankas S. B. kelis kartus papildomai būtų suteikęs kreditą namo statybai. Iš UAB „ideArt“ pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2013-030 matyti, jog gyvenamojo namo baigtumas 2008 m. liepos 21 d., t.y. iki santuokos su ieškove sudarymo (2008-11-28) buvo 47 proc., o ne kaip teigia ieškovė 29 proc. ir jo vertė buvo 199.000,00 Lt (T.1, voke). Iš J. P. IĮ pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 131054 matyti, jog gyvenamojo namo vertė 2013-05-16 buvo 222.000,00 Lt (T.2, voke), t.y. iš esmės gyvenamasis namas buvo pastatytas, bet neįrengtas iki santuokos su ieškove.

23Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 30.000,00 Lt gavo iš savo giminaičių, ką patvirtina banko sąskaitų išrašai ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, tikėtina, kad santuokos metu gyvenamasis namas buvo apšiltintas, įrengta šildymo sistema, atliekami vidaus apdailos darbai, perkami namų apyvokos daiktai (baldai, buitinė technika, kt.), kadangi name gyventa ir juo naudotasi, tačiau nei šie ieškovės argumentai, nei liudytojų parodymai, nei ieškovės nurodomi rašytiniai įrodymai, nei pateiktos turto vertinimo ataskaitos nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog S. B. mirties dieną šio turto vertė buvo tokia, jog būtų galima pripažinti V. B. iš esmės pagerinus S. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Vertinant UAB „ideArt“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą turto vertę 199.000,00 Lt (2008-07-21) ir J. P. IĮ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 131054 nurodytą 222.000,00 Lt gyvenamojo namo vertę (2013-05-16) matyti, jog turto vertė nuo 2008-07-21 iki 2013-05-16 padidėjo 23.000,00 Lt, kas neleidžia sutikti su apeliantės V. B. teigimu, jog santuokos metu žymiai padidėjo šio turto vertė. Nenustatęs ieškovės lėšomis ar darbu atliktų esminių pagerinimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti V. B. ieškinį ir turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

24Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (atsakovės I. S. apeliacinio skundo). Apeliantė I. S. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – 0,0614 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) (47 % baigtumas), esantys ( - ) ir 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) yra jos ir S. B. bendroji dalinė nuosavybė, kurios kiekvienam bendraturčiui tenka po ½ dalį minėto turto.

25Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Kaip ir kiekvienos sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Dėl to sprendžiant kartu gyvenančių asmenų turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė) klausimą, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

26Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus),, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

27Apeliantė I. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinę teisės normą (CK 6.969 str.), iš esmės pažeidė procesinės teisės normą (CPK 185 str.), reglamentuojančią įrodymų vertinimo principus.

28Nagrinėjamojoje byloje atsakovė I. S. teigė, kad su S. B. susipažino 1999 m., o kartu apsigyveno 2004 metais, 2005 m. susilaukė sūnaus J. B., kartu gyveno iki 2008 m. vasaros pabaigos. Atsakovės teigimu, 2005 m. ji kartu su S. B. įgijo nuosavybės teise žemės sklypus, esančius ( - ), todėl jai priklausytų ½ dalis šių žemės sklypų. Kaip įrodymus apie bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su S. B. atsakovė teismui pateikė sūnaus gimimo liudijimą (T.1, b.l. 71), nuotraukas, kuriose S. B. yra atsakovės namuose šeimos šventėse (T.2, b.l. 74-75), bei gyvenamojo namo statybos nuotraukas (T.1, b.l. 73-80). Šiomis nuotraukomis atsakovė I. S. įrodinėja tas aplinkybes, kad su S. B. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir statė gyvenamąjį namą. Be to, apeliantės teigimu šias aplinkybes patvirtino jos pakviesti liudytojai – J. G., A. A., K. N.. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės byloje nėra ginčo, kad atsakovė tikėtina tam tikrą laiko tarpą gyveno kartu su S. B., tačiau tai nepaneigia teismo išvados, jog byloje neįrodyta, jog žemės sklypai buvo įgyti ir gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti kaip bendroji dalinė atsakovės I. S. ir S. B. nuosavybė, juolab, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tai juo labiau reiškia, kad kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys turtą gali įgyti asmeninės nuosavybės teise.

29Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žemės sklypų įgijimo ir nurodė, jog šias aplinkybes turėtų patvirtinti 2005-07-05 vartojamo kredito sutartis, pagal kurią S. B. buvo suteiktas 15.000,00 Lt kreditas būsto remontui, ir kurio grąžinimą laidavo atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės nėra patvirtintos byloje surinktais įrodymais, nes tokia sutartis į bylą nebuvo pateikta nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir pateikus tokią sutartį negalima būtų teigti, jog gautos lėšos buvo panaudotos sklypų įsigijimui, nes kaip matyti iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 0,0614 ha žemės sklypas buvo įgytas 2005-05-10, t.y. iki vartojimo kredito gavimo. Jokių kitokių sklypų įsigijimo aplinkybių atsakovė nenurodė, ir joms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog S. B., įgydamas žemės sklypus, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. S..

30Atsakovė I. S. priešieškinyje nurodė, kad gyvenamąjį namą (47 proc. baigtumo) su S. B. statė kartu – asmeninėmis lėšomis, darbu, žiniomis ir pastangomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, ką patvirtina jos pateiktos nuotraukos apie statybos eigą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad atsakovė prisidėjo prie statybų ruošdama pietus, savo darbu padėjo jos nepilnametis sūnus, nereiškia, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie turto įsigijimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2006-12-05 Statybos leidimas Nr. GN-78 (T.1, b.l. 38-39), kredito sutartis ir hipotekos lakštais su vėlesniais pakeitimais, leidžia teigti, jo S. B. turtą siekė įgyti asmeninėn nuosavybėn. Jokių kitokių įrodymų, paneigiančių šiuos S. B. ketinimus ir patvirtinančių atsakovės I. S. teiginius apie siekius sukurti bendrą dalinę nuosavybę byloje nėra pateikta.

31Apeliantės teiginiai apie S. B. sužalojimus Londone, lėšų neturėjimą, nepagrįstą teismo išvadą apie atsakovės skolas, teisėjų kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs ir nėra paneigti byloje leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog iš atsakovės Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-05 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3616-90/2007 buvo nuspręsta išieškoti skolą kreditorei UAB “Litesko”. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė su R. S. susituokė ( - ), o S. B. su ieškove V. B. ( - ), todėl į bylą pateiktas UAB „T.V.K. V.“ 2014-03-11 raštas, kad namas buvo pardavinėjamas 2008-2010 m., neįrodo, jog dalis lėšų už parduotą namą turėjo būti perduotos atsakovei už jos įdėtą darbą ir lėšas į namo statybą, ar S. B. ir I. S. buvo susitarę gyvenamąjį namą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

32Apeliantės teiginiai, kuriais kritikuojami teismo sprendimo motyvai dėl S. B. deklaruotos gyvenamosios vietos, santuokos su R. S. sudarymo aplinkybes, nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos byloje surinktų įrodymų pagrindu, kad S. B. žemės sklypus ir ginčo namą įsigijo už asmenines savo lėšas, įregistravo savo vardu neturint tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

33Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

34Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas išanalizavo šalių teisinį santykį ir teisingai įvertino bylos įrodymus.

35Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Be to, ksacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Pagal aukščiau išdėstytus argumentus nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

37Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, jog nekilnojamasis... 5. Atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovė.... 10. Ieškovė V. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus rajono... 11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo... 12. Atsakovė I. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus rajono... 13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo atsakovės... 14. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliaciniai skundai atmestini.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatyta, jog S. B. 2005-05-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu... 19. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (ieškovės V. B.... 20. Pagal bendrą taisyklę – turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo,... 21. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypai, esantys ( - ) yra S. B. įgyti iki... 22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš „Swedbank“, AB pateiktos... 23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 30.000,00 Lt gavo iš savo... 24. Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (atsakovės I. S.... 25. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas... 26. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų... 27. Apeliantė I. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino... 28. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė I. S. teigė, kad su S. B. susipažino 1999... 29. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai... 30. Atsakovė I. S. priešieškinyje nurodė, kad gyvenamąjį namą (47 proc.... 31. Apeliantės teiginiai apie S. B. sužalojimus Londone, lėšų neturėjimą,... 32. Apeliantės teiginiai, kuriais kritikuojami teismo sprendimo motyvai dėl S. B.... 33. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal... 34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 35. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330... 37. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....