Byla e2-1973-330/2017
Dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karbonita“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karbonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3088-567/2017 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karbonita“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

2

  1. Klausimo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karbonita“ bankroto bylą. Paaiškino, kad atsakovės skola VSDF biudžetui sudaro 20 198,20 Eur. Siekiant išieškoti įsiskolinimą, atsakovei buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės – kredito įstaigoms iš viso buvo pateikti 4 mokėjimo nurodymai nurašyti lėšas, tačiau mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti. UAB „Karbonita“ vadovas E. M. 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti dalimis, tačiau skola liko nesumokėta. 2016 m. spalio 10 d. taip pat priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo, kuris buvo perduotas vykdyti priverstine tvarka, bet lėšų negauta. 2016 m. spalio 14 d. raštu atsakovė buvo įpareigota pateikti įmonės finansinės veiklos dokumentus patikrinimui. Patikrinimo metu, išanalizavus pateiktus dokumentus ir VSDFV Vilniaus skyriaus turimą informaciją, nustatyta, kad įmonė vykdė veiklą, lėšų judėjimas vyko tiek per įmonės kasą, tiek ir per bankų sąskaitas. Didžiąją dalį išlaidų sudarė atsiskaitymai už suteiktas paskolas, tačiau įsiskolinimas VSDF biudžetui nesumokėtas. 2016 m. spalio 21 d. VSDFV sprendimu buvo areštuotas UAB „Karbonita“ priklausantis turtas – pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2888-8175). 2016 m. lapkričio 18 d. raštu bendrovės vadovas buvo paragintas sumokėti įsiskolinimą arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovės vadovas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro duomenimis UAB „Karbonita“ vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – statiniai, kuriems yra taikoma hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjos nuomone, atsakovei bankroto byla keltina remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi.
  2. Pareiškėja UAB „Serpantinas“ teismui atskirai pateiktu pareiškimu taip pat prašė iškelti atsakovei UAB „Karbonita“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 2 d. buvo informuota apie susidariusią 195,33 Eur skolą ir 9,77 Eur delspinigius bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki šiol skolos nesumokėjo.
  3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neprieštaravo bankroto bylos atsakovei iškėlimui bei paaiškino, kad atsakovė mokestinės nepriemokos suma sudaro 25 206,15 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Karbonita“ bankroto bylą.
  2. Teismas įvertino UAB „Karbonita“ 2016 m. bei 2017 m. kovo 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad: bendrovės visas nekilnojamasis turtas yra kelis kartus įkeistas hipotekos kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ naudai, šio kreditoriaus naudai įkeistas kilnojamasis turtas (įvairūs įrengimai) bei žemės sklypo nuomos teisė; VSDFV Vilniaus skyrius nustatęs priverstinę hipoteką medžio anglies gamybos krosniai; bendrovės turtui pritaikyti 6 turto areštai; atsakovės atžvilgiu vykdoma iš viso 10 vykdomųjų bylų dėl bendros 19 786,84 Eur skolos, tame tarpe ir 2 907,66 Eur sumos, kildinamos iš nesumokėto darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams, išieškojimo; valstybinio socialinio draudimo įmokų skola mažiausiai nuo 2017 m. pradžios turi didėjimo tendenciją, atsakovės mokėjimai valstybės biudžetui sutriko jau nuo 2016 m. liepos mėn., skolos nuolat auga, nors pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius kredito įstaigoms yra pateikęs mokėjimo nurodymus nurašyti lėšas iš atsakovės sąskaitų bei yra priėmęs sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo; bendrovėje jau daugiau kaip mėnuo nedirba nei vienas darbuotojas; einamaisiais metais teismine tvarka dėl skolų išieškojimo iš atsakovės kreipėsi 5 kreditoriai dėl bendros 8 684,55 Eur skolos išieškojimo, tame tarpe ir dėl skolos, susijusios su darbo teisiniais santykiais.
  3. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovės UAB „Karbonita“ tipinė veikla (medžio anglies gamyba) yra nuostolinga mažiausiai nuo 2016 m. iki šiol. Nors atsakovė teigia, kad įmonės sunkumai kilo dėl veiklos sezoniškumo, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei būtent jos vykdomos veiklos sezoniškumo laikotarpiu ir buvo leista susitarti taikiai su kreditoriais dėl mokėjimo grafikų sudarymo ar visų skolų grąžinimo, tačiau atsiskaityta tik su pareiškėja UAB „Serpantinas“, kurios reikalavimas buvo nedidelis, taip pat tik nežymiai padengtas VSD įmokų įsiskolinimas. Teismo vertinimu, atsakovės atliktas dalies VSD įmokų sumokėjimas neparodo bendrovės finansinės padėties gerėjimo tendencijų. Teismas pažymėjo, kad atsakovei toliau visais būdais vykdant veiklą, įmonės skola VSDF biudžetui padidėjo 1,5 karto, dėl skolų negrąžinimo į teismą kreipiasi ir kiti kreditoriai netgi dėl nedidelių sumų atgavimo, praktiškai visas atsakovės turtas yra areštuotas ar jam taikomi kiti apribojimai (hipoteka, priverstinė hipoteka), įmonėje jau daugiau nei mėnuo oficialiai nebedirba nei vienas darbuotojas. Be to, atsakovė nuo 2016 m. pabaigos yra neatsiskaičiusi mažiausiai su trimis darbuotojais, dėl ko buvo priimti trys Darbų ginčų komisijos sprendimai dėl darbo užmokesčio ir susijusių sumų išieškojimo. Kadangi atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat duomenų apie realiai vykdomas sutartis ar gaunamas pajamas nepateikė, teismas, atsižvelgęs į konstatuotas aplinkybes, sprendė, jog egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punkte numatytos sąlygos, todėl atsakovei UAB „Karbonita“ iškėlė bankroto bylą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Karbonita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Skolos kreditoriams UAB „Serpantinas“ ir VMI yra padengtos. Taip pat yra padengta didžioji dalis skolos VSDFV Vilniaus skyriui, todėl šios aplinkybės sudaro savarankišką atsisakymo kelti įmonei bankroto bylą pagrindą, numatytą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
    2. Apeliantė ketina padengti visą įsiskolinimą VSDFV.
    3. Apeliantė ketina tęsti ūkinę veiklą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėjo samdyti gamybos padalinio darbininkus pagal subrangos sutartį, taip pat sudarytas verslo planas „Medžio anglies ir malkų gamyba ir pardavimas 10.17“, kuris pagrindžia apeliantės galimybes išlikti rinkoje ir tęsti ūkio subjekto veiklą.
    4. Apeliantės pradelstų finansinių įsipareigojimų ir skolų sumos neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.
  2. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės UAB „Karbonita“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
  1. Apeliantė

    3pareiškėjui padengė tik nedidelę skolos dalį – 9 800 Eur, nors įmonės vadovui buvo suteikta ne viena galimybė taikiai išspręsti įsiskolinimo klausimą. 2017 m. spalio

    430 d. skola pareiškėjos biudžetui sudarė 30 420,34 Eur.

  2. Teismas

    5tinkamai įvertino įmonės finansinę padėtį, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino apeliantę esant nemokia įmone. Atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis pagal 2017 m. trečio ketvirčio preliminaraus balanso duomenis, įmonės nekilnojamajam turtui pritaikytos hipotekos, o kilnojamajam turtui – įkeitimai, taikomi turto areštai, 2016 m. sutarčių nepelningumas, įmonės mokumo nepagerėjimas per laikotarpį, kai buvo sprendžiamas įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimas (per metus), iškeltos civilinės bylos (tarp kurių ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo darbuotojams) patvirtina, o 2017 m. spalio mėnesį sudarytos sutartys nepaneigia apeliantės sunkios finansinės padėties buvimo – nemokumo.

  3. Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalį įmonei keltina bankroto byla ir tada, kai ji laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė

      6UAB „Karbonita“ bankroto bylą.

    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Dėl faktinių aplinkybių ir naujų įrodymų

    1. Pagrindinis atsakovės UAB „Karbonita“ atskirojo skundo argumentas yra tas, kad ji visiškai patenkino dviejų į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo besikreipusių kreditorių

      8UAB „Serpantinas“ ir VMI kreditorinius reikalavimus, taip pat patenkino didžiąją dalį VSDFV kreditorinio reikalavimo ir turi visas sąlygas visiškai padengti įsiskolinimo likutį šiam kreditoriui, todėl, atsakovės nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis panaikintina ir vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu atsisakytina kelti UAB „Karbonita“ bankroto bylą.

    2. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki apskųstos teismo nutarties priėmimo atsakovė padengė susidariusius įsiskolinimus kreditoriams UAB „Serpantinas“ ir VMI, taip pat padengė dalį įsiskolinimo VSDFV – 3 000 Eur.
    3. Prieš atskirojo skundo apeliaciniame teisme nagrinėjimą iš esmės (iki paskirto teismo posėdžio laiko) atsakovė UAB „Karbonita“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą atidėti bylos pagal jos atskirąjį skundą nagrinėjimą tam, kad ji galėtų padengti visą įsiskolinimą VSDF biudžetui. Prie šio prašymo atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus – VSDFV 2017 m. lapkričio 22 d. suvestinę apie UAB „Karbonita“ įsipareigojimų šio fondo biudžetui įvykdymą ir 2017 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog UAB „Karbonita“ vardu į VSDFV sąskaitą buvo pervesti 9 000 Eur.
    4. Lietuvos apeliaciniam teismui atidėjus bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą iki 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. lapkričio 29 d. buvo gautas VSDFV Vilniaus skyriaus raštas dėl

      9UAB „Karbonita“ 2017 m. lapkričio 22 d. pateikto prašymo, kuriame pareiškėjas patvirtino, jog UAB „Karbonita“ yra sumokėjusi iš viso 18 800 Eur (2017 m. gegužės 8 d. sumokėjo 2 000 Eur, 2017 m. spalio 4 d. sumokėjo 4 800 Eur, 2017 m. spalio 13 d. – 3 000 Eur, 2017 m. lapkričio 22 d. – 9 000 Eur), tačiau 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „Karbonita“ skola VSDF biudžetui dar sudarė 21 420,34 Eur. Pareiškėjo rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas suteikė UAB „Karbonita“ ne vieną galimybę taikiai išspręsti įsiskolinimo klausimą, tačiau įmonė savo pateiktų įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovei nesumokėjus 21 420,34 Eur įsiskolinimo VSDF biudžetui iki 2017 m. gruodžio 5 d., atsakovei UAB „Karbonita“ turi būti iškelta bankroto byla.

    5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 5 d. gautas atsakovės UAB „Karbonita“ pranešimas apie tai, kad ji visa apimtimi įvykdė įsipareigojimus kreditorei VSDFV, todėl, jos nuomone, turi būti patenkinti atskirajame skunde išdėstyti prašymai. Prie šio pranešimo atsakovė taip pat pateikė duomenis (mokėjimo nurodymus, mokėjimo dokumentą, „Paysera Lt“, UAB, internetinio puslapio duomenis apie atliktus mokėjimus), įrodančius, jog UAB „Karbonita“ vardu VSDFV naudai buvo pervestos piniginės sumos: 2017 m. gruodžio 1 d. – 4 100 Eur; 2017 m. gruodžio 4 d. – 409 Eur, 4 400 Eur ir 5 700 Eur; 2017 m. gruodžio 5 d. – 5 700 Eur ir 1 111,34 Eur; taip pat pateikė duomenis apie blokuotų lėšų likutį.
    6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad atsakovės naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovės pateiktus prie prašymo (Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2017 m. lapkričio 23 d.) ir pranešimo (teisme gautas 2017 m. gruodžio 5 d.) naujus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Siekiant teisingai išnagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie bylos taip pat pridedami atsakovės prie atskirojo skundo ir VSDFV Vilniaus skyriaus prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai.

10Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto (ne)taikymo

    1. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, kai įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Taigi teismas gali atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą šiuo norminiu pagrindu, jeigu įmonė bankroto bylą inicijavusio kreditoriaus reikalavimus patenkina iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos.
    2. Nagrinėjamu atveju nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą priimta 2017 m. spalio 4 d., iki šios nutarties priėmimo, kaip minėta, atsakovė visiškai atsiskaitė tik su dviem atsakovės bankroto bylos iškėlimu suinteresuotais kreditoriais (UAB „Serpantinas“ ir VMI), o su VSDF biudžetu atsiskaitė tik iš dalies – didžiąją dalį susidariusio įsiskolinimo atsakovė šiam kreditoriui padengė jau apeliacinėje instancijoje (po skundžiamos teismo nutarties priėmimo). Tačiau apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė jai bankroto bylą inicijavusio kreditoriaus reikalavimus patenkina po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, atsisakyti iškelti bankroto bylą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu negalima (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-916-186/2015; 2017 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-772-407/2017). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirajame skunde suformuluotą prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį tuo pagrindu, kad atsakovė šiuo metu yra atsiskaičiusi su kreditoriais, inicijavusiais bankroto bylos iškėlimą.
    3. Apeliacinis teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas reiškia įmonės nemokumo konstatavimą visų įmonės kreditorių atžvilgiu. Tuo tarpu įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, atsiskaičius su keliais kreditoriais, inicijavusiais jai bankroto bylą, jos nemokumo būsena vis tiek gali išlikti, todėl šiuo atveju būtina patikrinti ar (ne)egzistuoja UAB „Karbonita“ nemokumas visų jos kreditorių atžvilgiu.

11Dėl pagrindų iškelti UAB „Karbonita“ bankroto bylą (ne)egzistavimo

    1. Pagal ĮBĮ bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

      121) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;

      132) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio

      147 dalis).

    2. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
    3. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės nemokumas pirmiausia nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte, kuris atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės tikroji turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti ne tik pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią įmonės turimo turto vertę, jeigu ji aiškiai neatitinka balanse įrašytos vertės.
    4. Atsakovė į bylą yra pateikusi 2017 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš šio balanso matyti, kad atsakovės turtas įvertintas 1 503 603 Eur suma, iš kurios 1 245 610 Eur dydžio nurodytas ilgalaikis turtas, 257 993 Eur dydžio – trumpalaikis (iš to skaičiaus per vienerius metus gautinos sumos – 40 281 Eur), atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 740 313 Eur, iš kurių 1 141 366 Eur skolos mokėtinos per vienerius metus.
    5. Šiame kontekste pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tik tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, ir atsakovė jų neginčija, o per vienerius metus gautinomis sumomis turėtų būti pripažįstamos tik tokios sumas, kurias sudaro realiai įvykdytini atsakovės debitoriniai reikalavimai.
    6. Kaip matyti iš apskųstos nutarties, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenys atspindi tikrąją atsakovės finansinę padėtį (ar yra nurodyta realaus turto vertė, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai), o jos nemokumo būseną konstatavo remdamasis Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro, turto arešto registro, antstolių informacinės sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatęs turto ir pradelstų įsipareigojimų tikrojo santykio.
    7. Kaip ne kartą buvo išaiškinta teismų praktikoje, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
    8. Byloje nustatyta, kad atsakovė padengė įsiskolinimus UAB „Serpantinas“, VMI ir VSDFV. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos VMI ir VSDFV buvo gana didelės, tačiau atsakovė, nors ir ne iš karto, sugebėjo įvykdyti atsiskaitymus su tais kreditoriais. Dėl šių priežasčių, aiškinantis atsakovės (ne)mokumą, yra tikslinga įvertinti nurodytą aplinkybę, siekiant nustatyti, ar tokie skolų padengimai buvo nulemti finansinės padėties pagerėjimo (turint omenyje tai, kad atsakovė deklaruoja siekianti tęsti veiklą), ar bendrovė ketina dengti įsiskolinimus ir kitiems kreditoriams (turi būti įvertintas pradelstų įsipareigojimų mastas ir realios galimybės padengti tokius įsipareigojimus), ar šiai dienai vykdoma ūkinė komercinė veikla (jei reikia, – išreikalaujant aktualius duomenis apie vykdomą veiklą), ar tokiu būdu (atsiskaitymu su bankroto bylą inicijavusiais kreditoriais) tik buvo siekiama nesąžiningai išvengti bankroto proceso (šiuo aspektu galėtų būti aiškinamasi, kieno ir kokiomis lėšomis bei jų suteikimo sąlygomis buvo dengiami įsiskolinimai).
    9. Siekiant įvertinti naujas faktines aplinkybes ir išsiaiškinti dabartinę realią UAB „Karbonita“ finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo UAB „Karbonita“ klausimas perduotinas spręsti iš naujo. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Karbonita“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai