Byla 2K-201/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

4nukentėjusiesiems J. B., G. B.,

5nuteistosios gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. B., G. B. ir nuteistosios J. M. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Iš J. M. priteista po 50 000 Lt nukentėjusiesiems J. B. ir G. B. neturtinei žalai atlyginti ir 1475,79 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

7Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. J. M. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš J. M. priteista nukentėjusiajai J. B. 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistosios kasacinį skundą atmesti, taip pat nuteistosios gynėjo, prašiusio nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9J. M. nuteista už tai, kad 2009 m. vasario 13 d., apie 19.45 val., Kauno r., Vandžiogalos sen., vairuodama automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu Panevėžys–Aristava–Sitkūnai Panevėžio kryptimi, ties kelio 79,750 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus, nes būdama apsvaigusi nuo alkoholio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į kelio būklę bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir atsitrenkė į priešpriešiais tiesiai važiavusį automobilį „Mitsubishi Lancer“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) Automobilio „Mitsubishi Lancer“ vairuotojas T. B. nuo eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų 2009 m. vasario 18 d. mirė.

10Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. B. ir G. B. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti: sugriežtinti J. M. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų ir priteisti iš jos kiekvienam po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

11Skunde nukentėjusieji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-188/2009, 2K-32/2009, 2K-476/2008 formuojamos bausmių skyrimo praktikos. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl paskirtos bausmės dydis negali būti mažesnis nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkis. Nuteistajai negali būti taikomos ir BK 61 straipsnio nuostatos, nes ji kalta prisipažino tik susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kuriuos vėliau teismas pripažino įrodymais, nuoširdžiai nesigaili, nepadėjo išaiškinti nusikaltimo, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino net dalies padarytos neturtinės žalos. Nuteistoji nevertina savo elgesio kritiškai, jau buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, visais įmanomais būdais siekia likti nenubausta ir išvengti nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo, įsiteisėjęs nuosprendis nėra pradėtas vykdyti dėl ligų, tačiau teismui nebuvo pateiktas nė vienas dokumentas, kurio pagrindu teismas būtų atleidęs ją nuo paskirtos bausmės vykdymo. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja J. M., rodo jos polinkį nepaisyti įstatymų. Nuteistoji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį būdama vidutinio girtumo, jos kraujyje buvo 2,21 promilės etilo alkoholio. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra skirtingi faktinėmis aplinkybėmis, kilusiais padariniais, todėl nepakanka konstatuoti, kad asmuo pažeidė jas dėl neatsargumo, būtina įvertinti, ar pažeidimai susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir nepagarba kitiems eismo dalyviams bei kilusius padarinius. Automobilio, priskiriamo prie didesnio pavojaus šaltinio, vairavimas esant apsvaigus iki vidutinio laipsnio, leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji privalėjo suvokti, esant labai tikėtina, jog ji sukels eismo įvykį, ir tai įvyko, o sukeltos pasekmės negrįžtamos, nes žuvo žmogus. Nukentėjusieji nesutinka, kad bausmės skyrimo dydžiui didelės reikšmės turi nuteistosios sveikatos būklė, nes įstatymas nustato, kad nuteisto asmens sveikatos būklė gali būti pagrindas atidėti bausmės vykdymą, tačiau negali būti esminis pagrindas skirti bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

12Nukentėjusieji taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jų apeliacinio skundo motyvų dėl sumos, priteistinos neturtinei žalai atlyginti, nustatydamas žuvusio sūnaus netekimu padarytą neturtinę žalą formaliai įvertino patirtą skausmą ir netektį, kuri išliks neapibrėžta, todėl pažeidė teismo nuosprendyje paminėtus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, BPK 28 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, BPK 112 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio, 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis Nr. 3K-3-371/2003, 2K-237/2009 formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiųjų sūnus žuvo dėl nuteistosios padaryto nusikaltimo vairuojant automobilį, esant vidutinio girtumo laipsniui, todėl jau šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad 50 000 Lt suma gali nors iš dalies kompensuoti dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusieji prašo vertinti tai, kad žuvęs sūnus gyveno jų namuose, juos siejo artimi ryšiai, jis buvo vaikas, su kuriuo jie siejo net savo senatvę. Tragiškos nusikaltimo pasekmės atimant sūnaus gyvybę, atsiradusios išimtinai tik dėl nuteistosios veiksmų, itin skaudžios, patirti tragiški išgyvenimai neįkainojami ir jų bus ateityje, jie nėra pamirštami. Turtinė padėtis ir sveikatos būklė negali būti išimtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydį, nes šioje situacijoje nukentėjusioji pati atsakinga ir už jai atsiradusias pasekmes.

13Kasaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendį – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

14Nuteistoji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neatsižvelgė į eismo įvykio metu jos patirtas sunkias galvos traumas, nuo kurių ji prarado sąmonę, nudegimų pasekmes, dėl kurių ilgą laiką buvo gydoma ligoninės stacionare, ir ikiteisminio tyrimo metu negalėjo gerai prisiminti visų eismo įvykio kilimo aplinkybių, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kasatorė visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir pagal galimybes, t. y. savo sveikatos būklę po eismo įvykio, kiek atsiminė, davė nuoseklius bei teisingus parodymus apie savo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, savo elgesį vertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi šiuo metu. Kasatorė nevengė atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, parodymais ar elgesiu neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jos žmogiškas išsireiškimas (pasakymas) pirmosios instancijos teisme, kad byloje esantys įrodymai ją įtikino, jog dėl avarijos kalta ji, negali būti pagrindas nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad jos parodymai niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jos veikos teisinio įvertinimo, todėl nėra pagrindo laikyti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą, yra nepagrįstas. Teismai skirdami bausmę netinkamai pritaikė BK 54, 55 straipsnių, 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Bausmę skirdami atlikti atvirojoje kolonijoje teismai neatsižvelgė į kasatorės eismo įvykio metu patirtas traumas bei dabartinę sveikatos būklę, dėl kurios paskirtą bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje jai būtų per sunku ir praktiškai neįmanoma. 2010 m. balandžio 7 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, suteikta pirmoji neįgalumo grupė, dėl patirtų traumų šiuo metu ji gydosi Kauno „Ortopedijos technikos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, kur pagal indikaciją jai pritaikomas nuolatinis protezas. Kasatorė nurodo, kad, vertinant jos sveikatos būklę, nudegimų pasekmes, vaikščiojimas su protezu išliks ribotas, bus reikalinga kito asmens pagalba buityje, tolesnis žaizdų ir randų gydymas bei psichiatro pagalba, todėl atlikti paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje jai būtų akivaizdžiai per sunku ir neįmanoma. Kasatorė pažymi, kad ji anksčiau neteista, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu, nes ji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinio skausmo, nesiekė, kad žūtų nukentėjusiųjų sūnus, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pati tapo neįgali ir šiuo metu gydosi, jos šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kasatorės manymu, bausmės tikslai (paskirtis), numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti netaikant jai realaus bausmės atlikimo.

15Kasaciniai skundai atmestini.

16Dėl bausmės

17Teismai, įvertinę, kad J. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, tai padarė apsvaigusi nuo alkoholio, būdama vidutinio girtumo laipsnio, paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs minimalią BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nepakankamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš naujo įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus šiek tiek griežtesnę, negu BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos, numatančios už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę, minimumas, bausmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tenkinti nukentėjusiųjų prašymą ir skirti J. M. griežtesnę negu sankcijos vidurkis bausmę, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad J. M. augina du vaikus, nusikaltimo padarymo metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimuose J. M. paskirtos bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti, įstatymo taikymo klaida nepadaryta. Nukentėjusiųjų skundo argumentai dėl J. M. paskirtos bausmės dydžio nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

19Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

20BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to ir pan. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

21Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad visiškai neprisimena tos dienos įvykių, kad byloje esantys įrodymai ją įtikino, jog dėl avarijos kalta ji, sprendė, kad jos parodymai niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo, veikos teisinio įvertinimo ir šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš nuosprendžio pagrįstai pašalino. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad J. M. nuoširdžiai gailėjosi.

22

23Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

24Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismai nusprendė, kad J. M. neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio, o tai rodo padidintą jos neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tai, kad eismo įvykio metu J. M. pati patyrė sunkius sužalojimus, todėl jai gali būti sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas atidėti bausmės vykdymą – BK 75 straipsnis tokių atidėjimo sąlygų nenumato.

25Dėl neturtinės žalos dydžio

26Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų, kuriems pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios priteisė po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti vietoj prašomų priteisti po 1 500 000 Lt, ir apeliacinio skundo prašymo priteisti po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkino. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009), kai tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama iki 100 000 Lt neturtinės žalos, todėl nenustatė pagrindo didinti nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio.

27Kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

28Kadangi nukentėjusiųjų kasacinis skundas netenkinamas, jiems iš nuteistosios nepriteistinos išlaidos pagal pateiktą kvitą.

29Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nukentėjusiųjų J. B., G. B. ir nuteistosios J. M. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,... 4. nukentėjusiesiems J. B., G. B.,... 5. nuteistosios gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 9. J. M. nuteista už tai, kad 2009 m. vasario 13 d., apie 19.45 val., Kauno r.,... 10. Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. B. ir G. B. prašo Kauno apygardos teismo... 11. Skunde nukentėjusieji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 12. Nukentėjusieji taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 13. Kasaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės... 14. Nuteistoji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas... 15. Kasaciniai skundai atmestini.... 16. Dėl bausmės... 17. Teismai, įvertinę, kad J. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles,... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimuose J. M. paskirtos... 19. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ... 20. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia... 21. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios J. M. atsakomybę... 22. ... 23. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ... 24. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio... 26. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų, kuriems pirmosios... 27. Kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos... 28. Kadangi nukentėjusiųjų kasacinis skundas netenkinamas, jiems iš... 29. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 30. Nukentėjusiųjų J. B., G. B. ir nuteistosios J. M. kasacinius skundus...