Byla B2-5273-577/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balttruboprovodstroj“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balttruboprovodstroj“,

Nustatė

2pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „Balttruboprovodstroj“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Eliborto“. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas nuolat auga, paskutinė kartą įmonė VSDF biudžetui sumokėjo 2 000 Lt VSD įmokų, nuo to laiko daugiau mokėjimų nebuvo atlikta, 2014 m. gegužės 5 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 24 595,03 Lt, įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, UAB „Balttruboprovodstroj“ pripažintina nemokia ir jai keltina bankroto byla.

3Atsakovo UAB „Balttruboprovodstroj“ direktorius V. B. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo atsisakyti kelti bankroto bylą. Paaiškino, kad UAB „Balttruboprovodstroj“ 2012-2013 metais vykdė statybos darbus Tauragėje, tačiau statybos darbų pirkėjas nėra iki šiol atsiskaitęs su atsakovu už atliktus darbus ir būtent dėl šios priežasties atsakovas negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovo direktorius nurodė, kad dabar vyksta ginčai dėl skolos apmokėjimo. Be to, pažymėjo, kad pagal 2014-10-01 ir 2014-12-03 pasirašytas subrangos sutartis turi prasidėti valstybinės reikšmės magistralinio dujotiekio Kuršėnai-Klaipėda statybos darbai. Pasak atsakovo direktoriaus, šios sutarties vykdymas leis atsiskaityti atsakovui su biudžetu ir su kitais kreditoriais. Taip pat teismui buvo pateikta 2014-12-03 subrangos sutartis Nr. 01/12/14, kurios objekto kaina yra net 1 500 000 Lt.

4Atsisakytina iškelti bankroto bylą.

5Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK1 str. 1 d., ĮBĮ1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

6Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

7Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Kita vertus, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014 ir kt.).

8Iš įmonės vadovo pateikto įmonės 2014-08-12 balanso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 matyti, kad įmonės turtas sudaro 230 733 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 247 313 Lt (b.l. 41). Iš įmonės balanso už 2013 m. matyti, kad 2013 m. įmonės turtas sudarė 232 907 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 218 449 Lt (b.l. 43). Tiek 2014 m., tiek 2013 m. įmonės veikla buvo nuostolinga (b.l. 42, 44). Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog formaliai atsakovas atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus, tačiau, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į kitas nagrinėjamam atvejui aktualias faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, pastebėtina, kad iš 2012 m. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad dar 2012 m. įmonės veikla buvo pelninga, t.y. 2012 m. įmonė gavo 8 499 Lt grynojo pelno (CPK 179 str. 3 d.), ir tik nuo 2013 m. įmonė pradėjo veikti nuostolingai. Tai patvirtina atsakovo vadovo teismui raštu teiktus paaiškinimus, kad 2012-2013 metais atsakovas vykdė statybos darbus, tačiau užsakovas iki šios dienos nėra atsiskaitęs su atsakovu, o tai ir sąlygojo dabartinę atsakovo komplikuotą finansinę padėtį. Iš 2013-11-07 skolų ir atsiskaitymų suderinimo akto, pasirašyto tarp UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ ir UAB „Balttruboprovodstroj“ matyti, kad UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ pripažino, kad atsakovui yra skolinga 254 341,43 Lt. Įvertinus UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ finansinius dokumentus už 2013 m., matyti, kad UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ yra pelningą veiklą vykdantis subjektas, todėl spręstina, kad atsakovas turi realias galimybės atgauti skolą, kuri iš esmės padengtų beveik visus atsakovo pradelstus mokėjimus, iš skolininko UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“.

9Be to, atsakovas į bylą yra pateikęs dvi subrangos sutartis: 2014-07-25 subrangos sutartį Nr. 14/07-44, pasirašytą tarp TUB „Energija“ ir UAB „Balttruboprovodstroj“, ir 2014-12-03 subrangos sutartį Nr. 01/12/14, pasirašytą tarp UAB „Baltdujotiekio statyba“ ir UAB „Balttruboprovodstroj“. Iš minėtų subrangos sutarčių turinio matyti, kad sutartys yra pasirašytos ilgam laikotarpiui, o tai suponuoja išvadą, kad jei sutartys bus tinkamai vykdomos, atsakovas turės nuolatines pajamas iš sutarčių vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-12-03 subrangos sutarties Nr. 01/12/14 objekto kaina yra net 1 500 000 Lt. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įmonės atžvilgiu teismuose nėra pareikšta ieškinių dėl skolos, be to, nė vienas kreditorius, išskyrus VSDFV Vilniaus skyrių, nėra iniciavęs įmonės bankroto bylos.

10Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniu tikslu, ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Bankroto bylos iškėlimas yra tik ultima ratio, taigi paskutinė priemonė, kuri gali būti panaudota prieš skolininką, apsaugant tiek skolininką, tiek kreditorius. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai nebeturi perspektyvų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne tik formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

11Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovas yra nemoki įmonė, todėl darytina išvada, kad įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti sėkmingai vykdant pasirašytas subrangos sutartis ir išsiieškant skolą iš UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, tokiu būdu išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).

12Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str., teismas:

Nutarė

13atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „UAB „Balttruboprovodstroj““ (į.k., 302747559, adresas: Gedimino pr. 45-2, Vilnius ).

14Nutartis per 10 d. nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai