Byla 2-527-618/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui S. J., atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei E. R., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, 57924,00 Eur (200000,00 Lt) neturtinę žalą, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 57924,00 Eur (200000,00 Lt) neturtinę žalą ir priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 60-66). Nurodė, kad jis 2010-08-26 su pareiškimu kreipėsi į atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą dėl jo atžvilgiu 2010-08-26 įvykdyto nusikaltimo – sumušimų bei grasinimų fiziniu susidorojimu. Budėtojų dalyje užregistravus jo pareiškimą, jis skubos tvarka, dėl patirtų sužalojimų sumušimo metu, greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Klaipėdos apskrities ligoninę. 2010-08-27 grįžęs iš gydymo įstaigos jis pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau šis pareiškimas policijos komisariate užregistruotas nebuvo ir nei pagal jo 2010-08-26, nei pagal 2010-08-27 pateiktus pareiškimus ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o pareiškimai nežinomomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo įstaigoje dingo. Pažymėjo, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis kreipėsi į tyrėją A. U. su prašymu išduoti siuntimą teismo medicinos ekspertizei atlikti, tačiau tyrėja kategoriškai atsisakė tai padaryti, todėl ekspertizė buvo atlikta jo lėšomis. Po dviejų savaičių tyrėja A. U. jam pranešė, kad jo atžvilgiu dėl 2010-08-26 įvykusio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad jo pateiktų pareiškimų komisariate nebuvo, bei informavo, kad ikiteisminį tyrimą kuruoja ir už jo organizavimą yra atsakinga Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė N. Ž.. Siekiant išsiaiškinti, kur dingo jo rašyti pareiškimai dėl 2010-08-26 įvykio, ieškovas susisiekė su prokurore N. Ž., kuri nurodė, kad su bylos medžiaga susipažinusi nebuvo, o pateiktų dokumentų jis privalo ieškoti savarankiškai. Vėliau jam telefonu paskambino tyrėja A. U. ir pranešė, kad oficialiai, t.y. telefonu, prokurorės N. Ž. nurodymu jam pareiškia įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymo. Šaukimo ar pranešimo apie atvykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl susipažinimo su jam pareikštais įtarimais, jis negavo, todėl po kelių dienų paskambino tyrėjai ir pareikalavo, kad būtų supažindintas su jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo procesiniais dokumentais. Nuvykus į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą, tyrėja jam pateikė pranešimą apie įtarimą bei nepasiteiravusi, ar jo interesus atstovaus advokatas, skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nors tuo metu jis gyveno ir prižiūrėjo sergantį tėvą kitu adresu. Toliau siekdamas išsiaiškinti, kur dingo jo rašyti pareiškimai, jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, kuri 2011-05-10 raštu pranešė, kad tolimesnio tyrimo organizavimui jo pareiškimas perduotas Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei N. Ž. Negavęs jokio atsakymo iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros suprato, jog STT pateiktos tyrimui medžiagos prokurorai taip pat netyrė. 2011-04-27 tyrėja A. J. telefonu jam pranešė, kad jis turi pas ją atvykti, kad pasirašytų, jog susipažino su baudžiamosios bylos, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas ir prokurorės N. Ž. rašomas kaltinamasis aktas, medžiaga. Atvykęs į policijos įstaigą, jis atsisakė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, motyvuodamas tuo, jog nebuvo ištirti jo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimai. Nurodė, kad po šių jo veiksmų tyrėja A. J. nuo savo stalo paėmė jo 2010-08-26 pareiškimo policijai kopiją, kurioje buvo užrašytas kitas, t.y. 2011-04-27 registracijos numeris ROIK (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad ji priims nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimo kopiją, o baudžiamoji byla vis tiek bus perduota teismui, jis bus apkaltintas padarytu nusikaltimu, nors, jos žodžiais, nusikaltimo ji net netyrė. Po šio įvykio jis gavo tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį skundė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, o vėliau – teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-27 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismui 2011-07-18 nutartimi byloje Nr. 1S-720-107/2011 nustačius eilę Klaipėdos apylinkės prokuratūros padarytų procesinių pažeidimų, jis suprato, kad atsakovai susitarę iš anksto, tyčiniais veiksmais norėjo nuteisti nekaltą asmenį, siekdami pagerinti savo darbo rezultatus. Ieškovas pažymėjo, jog nors Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nurodė, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas kartu nagrinėjant jo pareiškimus vienoje baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovė Klaipėdos apylinkės prokuratūra šios teismo nutarties nevykdė ir nurodė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ajam policijos komisariatui pradėti atskirą tyrimą pagal jo pareiškimo kopiją. Šis tyrimas buvo atliktas skubotai, ir galiausiai nutrauktas, nes tuo metu prokurorė N. Ž. perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir prokurorė žinojo, jog įvykio metu jis buvo sumuštas, tačiau atsisakė tenkinti jo prašymus, skundus dėl įvykio vietos apžiūros. Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, jis pareikalavo, kad tyrimą atliekanti tyrėja V. P. pateiktų jam 2010-08-26 pareiškimo kopijos nuorašą. Iš gauto pareiškimo suprato, jog 2010-08-26 pareiškimo registracijos antspaudas buvo uždengtas siekiant nuslėpti pareiškimo registracijos datą. Tai rodo, kad atsakovės atstovai veikdami iš anksto susitarę, siekdami gerų darbo rezultatų, klastojo baudžiamųjų bylų dokumentus, nuslėpė jo 2010-08-26 pareiškimo originalą, neregistravo ir netyrė jo 2010-08-27 patikslinto pareiškimo. 2012-07-09 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi patvirtintas aplinkybes, tačiau 2012-07-17 raštu Nr. 30-S-8682 buvo informuotas, kad tarnybinis patikrinimas nutrauktas, nes nuo nusižengimo padarymo praėjo vieneri metai. Pažymėjo, kad jis apie tarnybinio patikrinimo pradžią nebuvo informuotas. 2012-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012 jį išteisino. Teismo nuosprendžio turinys parodo, kad netinkamai ir netiksliai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nors nurodytas teismo nuosprendis prokurorės N. Ž. buvo apskųstas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-18 nutartimi patvirtino Klaipėdos apylinkės teismo išvadas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratūros kasacinio skundo netenkino. Nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, jam neteisėtai paskirta kardomoji priemonė, įtarimai buvo pareikšti ir kaltinamasis aktas surašytas nepagrįstai, klastojant dokumentus. Nurodė, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės, dalyvavimo baudžiamajame procese, negalėjo prižiūrėti savo sergančio tėvo, kuris sužinojęs apie apeliacinį bylos procesą, 2013-07-17 susirgo sunkia liga, jam buvo diagnozuotas insultas. Dėl šios ligos, kuri buvo diagnozuota prieš nutarties paskelbimą apeliacinės instancijos teisme, jis turėjo tėvą atiduoti gydymui į Klaipėdos slaugos ligoninę. Tėvas dėl ligos tapo 1 grupės invalidu, nevaikšto, todėl ieškovui tenka juo rūpintis. Nurodė, kad dėl tėvo priežiūros negalėjo kreiptis į jo giminaičius, gyvenčiaus Ukrainoje, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Dėl šių priežasčių pablogėjo santykiai su žmona, jis negalėjo pastoviai matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme. Savo veiksmais atsakovai faktiškai išardė jo šeimą, sukėlė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl iš jų priteistina neturtinė žala. Nurodė, kad jis dirbo atsakingose įmonės vadovo pareigose, baudžiamosios bylos iškėlimo metu – aukšto rango valstybės tarnautojo pareigose, organizavo kolektyvo darbą, tačiau dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, patiriamų išgyvenimų negalėjo ramiai vykdyti savo darbinių funkcijų, ginti klientų interesų, teikti klientams teisinių konsultacijų. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2010-08-26 konflikto metu jis buvo užpultas romų tautybės asmenų. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai visus konflikto dalyvius nuvežė į policijos komisariatą, kuriame jis parašė pareiškimą, kuris buvo užregistruotas. Parašius pareiškimą policijos pareigūnai, atsižvelgę į jo patirtus sužalojimus, iškvietė medicinos pagalbą ir jis buvo nuvežtas į Klaipėdos apskrities ligoninę. Kitą dieną, nuvykęs į policijos komisariatą, sužinojo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal vienos iš konfliktų dalyvių – jo kaimynės – pareiškimą, o jo 2010-08-26 pareiškimo komisariate nėra. Komisariate taip pat nebuvo pareiškimo, kurį dėl jo patirtų sumušimų buvo pateikusi Klaipėdos apskrities ligoninė. Nurodė, kad kitą dieną po įvykio, t.y. 2010-08-27, jis pateikė patikslintą pareiškimą, kuris, kaip suprato, taip pat nebuvo tiriamas. Praėjus šešiems mėnesiams po įvykio jis skambino tyrėjai, norėdamas sužinoti, kodėl nėra apžiūrima įvykio vieta. Tyrėja jam nurodė kreiptis į prokurorę N. Ž., kuri atsakė, kad jis turi pateikti prašymą. Ieškovas paaiškino, kad jis prašymą dėl įvykio vietos apžiūros parašė, tačiau jį buvo atsisakyta tenkinti motyvuojant, kad jis nėra proceso dalyvis. Vėliau jam paskambino tyrėja A. U., kuri pranešė, kad jis turi atvykti į komisariatą dėl pranešimo apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Nuvykus pas tyrėją jam buvo pareikštas pranešimas dėl įtarimo ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu gretimuose butuose gyveno įvykio dalyviai, nuo kurių jis nukentėjo. Paaiškino, kad įvykio metu, t.y. 2010-08-26 jis gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškiant įtarimus jis kartu su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), kur rūpinosi savo sergančiu tėvu. Pažymėjo, kad tyrėjai skiriant kardomąją priemonę jai nurodė, kad jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra būtent (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant jo nurodytų aplinkybių jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad nors tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą, tačiau teismas jo skundą dėl šio nutarimo tenkino ir įpareigojo atsakovės atstovus pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jam buvo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl jo atžvilgiu G. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjant privataus kaltinimo bylą G. B. dėl 20108-26 įvykio savo kaltę pripažino ir jo atsiprašė, todėl jis savo kaltinimo atsisakė. Paaiškino, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

3Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 82-85). Nurodė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne turinčio teisę atlikti ikiteisminį tyrimą subjekto pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-720-107/2011, nagrinėjant S. J. pareiškimus, nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja S. R. akivaizdžiai neteisingų faktų pareiškime nenurodė, 2010-08-26 konfliktas tarp ieškovo ir S. R. buvo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nepradėjus ikiteisminio tyrimo būtų pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), iš kurios jis, pagal paskirtą kardomąją priemonę, įsipareigojo neišvykti be tyrėjo, prokuroro ar teismo leidimo. Byloje nėra ieškovo prašymų keisti kardomąją priemonę, nurodant kitą jo buvimo vietą, iš kurios jis įsipareigotų nepasišalinti, ar prašymų leisti išvykti iš gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad ši kardomoji priemonė nėra namų areštas, todėl tai negali būti priežastis, trukdanti prižiūrėti sergančius artimuosius ar rūpintis šeima. Be to, nors ieškovas nurodė, kad jam tyrėja pateikė pranešimą apie įtarimą bei paskyrė kardomąją priemonę nepaklaususi, ar jo interesus atstovaus advokatas, tačiau byloje esantys duomenys, patvirtina, kad 2011-02-11 ieškovas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole savo ranka užrašė, jog teisė turėti gynėją jam išaiškinta ir pasirašė, o 2011-02-11 protokole dėl gynėjo atsisakymo savo ranka užrašydamas nurodė, kad gynėjo atsisako. Nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais grindžiama ieškovo kaltė gauti pažeidžiant procesines normas. Atlikdami šių įrodymų tyrimą teismai tik paneigė šių duomenų įrodomąją vertę ir, atsižvelgdami į tai, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl ieškovo išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad prokuroro veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti. Nurodė, kad ieškovas patirtą neturinę žalą grindžia pablogėjusia tėvo sveikata bei dėl to pablogėjusiais santykiais ieškovo šeimoje, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo tėvo N. J. sveikatos būklės. Be to, netgi nagrinėjamu atveju nustačius šį priežastinį ryšį, tai galėtų būti vertinama kaip žala, padaryta N. J., o ne ieškovui. Kadangi ieškovas pablogėjusius santykius šeimoje sieja su tėvo sveikatos būkle, tai neįrodo priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir santykių šeimoje pablogėjimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė E. R. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2010-08-26 vyko konfliktas, kuriame dalyvavo ieškovas. Po šio konflikto policijos komisariate buvo gauti ieškovo bei pareiškėjos S. R. pareiškimai. Nurodė, kad tyrimas vyko dėl 2010-08-26 įvykusio konflikto, todėl, buvo tiriami abiejų asmenų pareiškimai, tačiau tyrimo metu surinkus atitinkamus duomenis, vienas iš asmenų – S. R. buvo pripažinta nukentėjusiąją, o ieškovui pareikšti įtarimai. Pareiškus įtarimus ieškovui, įstatymų nustatyta tvarka, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą. Atstovė taip pat paaiškino, kad ieškovui tyrimo metu buvo skirta švelniausia kardomoji priemonė, kurios ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Pažymėjo, kad tai, jog teismas ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį reiškia, tai, jog teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei ištyręs įrodymus teisiamojo posėdžio metu kitaip įvertino jų įrodomąją vertę. Be to, teismai nekonstatavo, kad tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Atstovė taip pat pažymėjo, kad tarp ieškovo tėvo patiriamos ligos ir pareigūnų veiksmų nėra priežastinio ryšio, o ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis negalėjo dalyvauti sūnaus auklėjime, paneigia byloje pateikti duomenys. Ieškovas nurodė, kad dėl vykusio baudžiamojo proceso negalėjo tinkamai atlikti savo einamų pareigų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriuje, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-853-162/2010 jis laikytinas atleistu iš tarnybos nuo 2010-09-14. Nurodė, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

4Atsakovės atstovas Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams (b. l. 88-90). Nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu buvo išteisintas, šis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo panaikintas, tačiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose nėra duomenų apie neteisėtus prokuratūros ar policijos pareigūnų veiksmus, be to, ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas neįrodžius jo kaltės dėl byloje liudijusių liudininkų prieštaringų parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei liudijant teisme. Nurodė, kad 2011-07-18 Klaipėdos apygardos teismui panaikinus Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2011-04-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate 2011-07-20 dėl ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimuose nurodytų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00959-11, kuris 2012-04-04 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo nutrauktas. Byloje nėra duomenų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų atliktas neteisėtai ar netinkamai. Nurodė, kad ieškovas apie tai, kad 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimai nebuvo tiriami sužinojo praėjus dviem savaitėms po pareiškimo padavimo, t.y. apie 2010-09-09, o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-03-17, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams, susijusiems su atsakovės atstovų veiksmais nuo 2010-08-26 iki 2011-03-17 taikytinas ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas A. V. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad po 2010-08-26 įvykio buvo gauti ieškovo bei S. R. pareiškimai. Tyrimas, susijęs su šiais pareiškimais buvo atliekamas vienoje byloje, o surinkus pakankamai duomenų vienas iš pareiškimų buvo išskirtas iš bylos ir pagal jį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismui nustačius, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priimti, tyrimas buvo atliekamas toliau. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, tyrimas buvo nutrauktas. Nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas skundė, tačiau teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad tyrimas nutrauktas teisėtai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

5Ieškinys atmestinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 ir 2010-08-27 ieškovas S. J. kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą su pareiškimais dėl tyrimo atlikimo nurodydamas, kad 2010-08-26 prieš jį įvykdyti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio ir 236 straipsnio nuostatas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). 2010-08-27 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate buvo gautas ir užregistruotas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2010-08-26 greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė S. J., kuriam nustatyti kūno sužalojimai (b. l. 74-75, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2010-09-01 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-01224-10 (b. l. 4, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2010-12-08 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. J. S. R. baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01224-10 pripažino nukentėjusiąja (b. l. 11, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2011-08-11 S. J. baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01224-10 dėl viešosios tvarkos pažeidimo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei 2011-02-11 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. U. nutarimu ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82, 102-103, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2011-04-26 ieškovas kreipėsi į prokurorę N. Ž. su prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01224-10 atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus (b. l. 140, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). Prokurorė N. Ž. 2011-05-02 nutarimu ieškovo prašymo netenkino (b. l. 142-142, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2011-05-07 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti prokurorės N. Ž. 2011-05-02 nutarimą dėl prašymo netenkinimo (b. l. 158-160, baudž. byla Nr. 1-299-201/201210, t. 1). 2011-04-27 nutarimu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. J. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo S. J. 2010-08-26 pareiškimą bei 2010-08-27 patikslintą pareiškimą (b. l. 72-73, baudž. byla Nr. 1-299-201/2012, t. 1). 2011-05-04 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu panaikinti 2011-04-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14-17, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. 2011-05-20 nutarimu ieškovo skundo netenkino (b. l. 19-21, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 nutartimi ieškovo skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. 2011-05-20 nutarimą (b. l. 26-27, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 nutartį atmetė bei panaikino Klaipėdos apskrities vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). 2011-07-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. J. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 32, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). 2011-08-02 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjos V. P. nutarimu S. J. baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00959-11 pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 48, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 1). 2012-03-06 G. B. pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 5, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 2). 2012-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė J. R. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-00959-11 nutraukti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. B. kaltę (b. l. 23-31, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 2). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras O. R. 2012-04-24 nutarimu atsisakė tenkinti S. J. 2012-04-12 skundą dėl prokurorės J. R. 2012-04-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 44-46, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 2). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-29 nutartimi S. J. skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro O. R. 2012-04-24 nutarimo netenkino (b. l. 52-53, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 2). Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-12 nutartimi atmetė S. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nutarties (b. l. 57-58, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11, t. 2). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas B. I. 2012-07-17 raštu Nr. 30-S-8682 dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų nutrauktas, nes negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (b. l. 16). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012 S. J. išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 125-133, baudž. byla 1-299-201/2012, t. 2). Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Ž. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 4-11, baudž. byla 1-299-201/2012, t. 3). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-11 nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A. kasacinis skundas atmestas (b. l. 49-52, baudž. byla 1-299-201/2012, t. 3). 2013-07-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas S. J. skundas dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka (b. l. 2-3, baudž. byla Nr. PK-176-659/2014). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi S. J. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b. l. 56, baudž. byla Nr. PK-176-659/2014). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi bylos procesas dėl G. B. patraukimo baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, S. J. atsisakius kaltinimų (b. l. baudž. byla Nr. PK-176-659/2014).

7Ieškovas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų, padarytų atliekant tyrimą dėl 2010-08-26 įvykusio konflikto, kurio dalyviu buvo ieškovas. Atsakovės atstovai su ieškovo reikalavimais nesutinka ir nurodo, tyrimo metu neteisėtų pareigūnų veiksmų nenustatyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios normos taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas reiškia asmens pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar elgtis tam tikru būdu, nevykdymas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo konkrečiu atveju turėjo teisinę pareigą veikti tam tikru būdu bei tai, ar jis objektyviai šią pareigą įvykdė. Vertinant pareigūnų veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Civilinės atsakomybės požiūriu teisiamojo išteisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.). Ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovės atstovų veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo neužregistruotas bei netiriamas jo 2010-08-26 pareiškimas bei 2010-08-27 patikslintas pareiškimas, tyrimo eigoje šie pareiškimai buvo dingę, pagal jo pareiškimus buvo nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o Klaipėdos apygardos teismui 2011-07-18 nutartimi įpareigojus atsakovės atstovus pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą, šis tyrimas buvo atliktas skubotai ir galiausiai nutrauktas. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami dokumentai, kadangi jo 2010-08-26 pareiškimui buvo suteikti du skirtingi registracijos numeriai. Siekiant tinkamai įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes bei nustatyti atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą, visų pirma, svarbu nustatyti, ar ieškovo pareiškimai buvo tinkamai užregistruoti bei tiriami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

8Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

9Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate buvo gauti S. R., D. V., J. C. bei ieškovo pareiškimai apie 2010-08-26 įvykusį konfliktą. Šie pareiškimai 2010-08-26 buvo užregistruoti, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-08-27 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate buvo gautas ir užregistruotas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2010-08-26 greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė S. J., kuriam nustatyti kūno sužalojimai. Pažymėtina, kad 2010-08-26 bei 2010-08-27 ieškovo pareiškimų kopijos yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012, kurioje dėl 2010-08-26 įvykio 2010-09-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, o pareiškimų originalai pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00959-11, kuri buvo pradėta Klaipėdos apygardos teismui 2011-07-18 priėmus nutartį panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį. 2010-08-26 ieškovo pareiškime yra uždėta 2010-08-26 rezoliucija, pareiškimas užregistruotas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad iki (duomenys neskelbtini) dirbo Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate, su ieškovu S. J. santykių nepalaiko. Paaiškino, kad kai yra tiriamas įvykis pagal kelių asmenų pareiškimus ir pagal vieną iš jų priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, šis nutarimas kartu su pareiškimo originalu yra išskiriami, o byloje, kurioje yra tęsiami tyrimo veiksmai, paliekama pareiškimo kopija, todėl ir ieškovo atveju priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo originalas buvo vienoje byloje, o kopija - kitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo pareiškimai buvo užregistruoti bei pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012, o ikiteisminio tyrimo įstaigai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą, jo pareiškimo originalas buvo pridėtas prie nurodyto nutarimo ir šie procesiniai dokumentai buvo išskirti į baudžiamąją bylą Nr. 31-1-00959-11, o pareiškimo kopija palikta baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pareiškimų registravimo ir dingimo vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu valstybės pareigūnai klastojo dokumentus, kadangi ieškovo 2010-08-26 pareiškime yra nurodyti du skirtingi registracijos numeriai, t.y. 2010-08-26 ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-04-27 ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo 2010-08-26 pareiškime yra nurodyti du ROIK numeriai, t.y. pareiškime uždėtoje 2010-08-26 rezoliucijoje nurodyta ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) bei ties data 2011-04-27 nurodyta ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo dviejų asmenų pareiškimai, kurie buvo tiriami bendrai dėl pareiškimuose nurodytų aplinkybių, o užbaigiant bylą ir prieš perduodant ją teismui, pareiškimas, pagal kurį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta tvarka buvo išskirtas ir atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškimui nustatyta tvarka buvo suteiktas naujas numeris. Ieškovas nurodo, jog vertinant, ar tinkamai buvo užregistruoti jo pareiškimai yra svarbi Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartis, kuria panaikintas Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi ji sudaro pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami dokumentai. Teismas, ištyręs byloje pateiktus duomenis, pažymi, kad nurodytoje nutartyje teismas dokumentų klastojimo fakto nekonstatavo, o atkreipė dėmesį į tai, kad papildant ieškovo pareiškimų tyrimą būtina aiškiai pasisakyti dėl jo pareiškimų registracijos tvarkos. Šias išvadas patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nutartis byloje Nr. 169.8.30-93/2012 pagal S. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės J. R. 2012-04-04 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro O. R. 2012-04-24 nutarimo, kurioje nurodoma, kad skunde pateiktas argumentas, jog buvo suklastota S. J. 2010-08-26 pareiškimo, rašyto policijai, registracija ir Klaipėdos apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas nurodė tirti klastojimo faktus, yra nepagrįstas, kadangi šie teismai pasisakė dėl to, jog tyrimas nebuvo atliktas savalaikiai ir kad neaišku, kodėl ant 2010-08-26 S. J. pareiškimo nurodyti du ROIK numeriai. Teismas nutartimi konstatavo, kad numerių perregistravimas nelaikytinas registracijos klastojimu (b. l. 52-53, baudž. byla Nr. 31-1-00959-11). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl išanalizavus byloje esančius duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, laikytina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų klastojant procesinius dokumentus.

11Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog atsakovės atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jo 2010-08-26 bei 2010-08-27 pareiškimai nebuvo tiriami, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimus buvo nepagrįstas, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo atliktas skubotai. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad dėl 2010-08-26 įvykusio konflikto, buvo tiriami abiejų asmenų, t.y. ir ieškovo, ir S. R. pareiškimai, tačiau tyrimo metu surinkus atitinkamus duomenis, vienas iš asmenų – S. R. buvo pripažinta nukentėjusiąją, o ieškovui pareikšti įtarimai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne subjekto, turinčio teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Šis manymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais visų arba dalies nusikalstamos veikos sudėties požymių elementų buvimą tyrėjui arba prokurorui iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo žinomose aplinkybėse. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje nurodyti pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atsakovės atstovams nustačius, kad 2010-08-26 įvykio metu galimai buvo padaryta nusikalstama veika, jie privalėjo įstatymų nustatyta tvarka atlikti numatytus procesinius veiksmus siekiant išsiaiškinti, ar nusikalstama veika buvo padaryta, veiką padariusius asmenis bei nusikalstamos veikos aplinkybes ir, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar ieškovo nurodyti pareiškimai ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami, svarbu įvertinti tai, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliekami proceso veiksmai yra nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame kodekse numatytus veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2010-08-26 įvykusio įvykio. Šio ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-08 buvo apklausta liudytoja S. R., 2010-10-27 apklaustas liudytojas J. K. 2010-10-22 apklaustas liudytojas A. K., 2011-01-03 apklausta liudytoja D. V., 2011-01-11 apklaustos liudytojos J. C. ir J. J., 2011-01-28 apklaustas liudytojas E. R., 2011-02-11 apklaustas liudytojas G. B.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pavesta atlikti užduotis, atliktos akistatos ir kiti procesiniai veiksmai (b. l. 9-10, 21-23, 31-39, 41-46, 59-61, 64-66, 92-94, baudž. b. l. Nr. 1-299-201/2012). Pareiškėja S. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2010-12-08 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovui 2011-02-11 įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2010-08-26 pareiškimą ir 2010-08-27 patikslintą pareiškimą, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnį ir 236 straipsnį dėl neteisėtų kaimynų veiksmų. 2011-04-27 nutarimas Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi buvo panaikintas. Šiuo pagrindu 2011-07-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00959-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorės J. R. 2012-04-04 nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-00959-11 nutraukti nenustačius pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. B. kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-29 nutartimi išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės J. R. 2012-04-04 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro O. R. 2012-04-24 nutarimo nustatė, kad ieškovo skundas yra nepagrįstas ir atsisakė jį tenkinti. Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi ieškovo skundas taip pat atmestas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nutartis. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo dviejų asmenų pareiškimai, kurie buvo tiriami bendrai dėl pareiškimuose nurodytų aplinkybių. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate tyrėja, ieškovą S. J. žino kaip vienos iš komisariate tirtų bylų šalį, santykių su juo nepalaiko. Paaiškino, kad komisariate buvo atliekamas tyrimas, kurio viena iš šalių buvo ieškovas. Atliekant tyrimą jo pareiškimas buvo tiriamas, apklausiami visų šalių liudytojai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Pocius ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Marapolskas v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Gramauskienė ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas išsamiai neištyrus S. J. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, tačiau ši aplinkybė negali būti vertintina kaip klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimuose nurodytų aplinkybių remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi buvo pradėtas ir pareiškimuose nurodytos aplinkybės buvo ištirtos. Be to, svarbu pažymėti tai, kad nors ieškovas nurodo, kad ikiteisminis buvo atliktas netinkamai, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-29 nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-02 nutartimi nenustatė, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas būtų atliktas netinkamai, neišsamiai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus bei konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas nurodė, jog pareigūnų neteisėtus veiksmus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimus patvirtina ir tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, G. B. savo kaltę dėl 2010-08-26 įvykio pripažino, tokiu būdu patvirtindamas, kad ieškovo pareiškimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos, o tyrimas jo atžvilgiu vyko nepagrįstai. Ieškovas nurodė, kad pareigūnams tinkamai organizavus bei atlikus ikiteisminį tyrimą šios aplinkybės būtų buvusios nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-24 ieškovas kreipėsi į teismą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, nurodydamas, kad 2010-08-26 įvykio metu G. B. atliktuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi nurodytos bylos procesas nutrauktas ieškovui atsisakius kaltinimų. Teismo 2014-05-06 nutartyje nurodoma, kad 2013-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. pareiškė, jog kaltinimų atsisako, kadangi kaltinamasis posėdžio metu viešai jo atsiprašė. Pažymėtina, kad įvertinus nurodytas aplinkybes bei ištyrus baudžiamosios bylos PK-176-659/2014 duomenis, nenustatyta, kad G. B. savo kaltę dėl 2010-08-26 įvykio pripažino, todėl ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2011-02-11 ieškovui nepagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė jam skirta be pagrindo, tyrėjai neišsiaiškinus, ar jo interesus atstovaus gynėjas, bei neatsižvelgiant į tai, kad buvo pasikeitęs jo gyvenamosios vietos adresas, t.y. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu jo deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad kardomoji priemonė jam buvo paskirta pagrįstai, laikantis įstatymų numatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 2, 4 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui buvo skirta švelniausia kardomoji priemonė, ši kardomoji priemonė paskirta atlikus 2010-08-26 įvykio liudytojų apklausas, ištyrus įvykio dalyvių pareiškimus, jų patikslinimus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei atlikus kitus proceso veiksmus, todėl konstatuotina, kad skiriant kardomąją priemonę buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra laikytinas švelniausia kardomąją priemone, teismas vertina, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė buvo parinkta tinkamai. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikęs skundą dėl 2011-02-11 nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba kreipęsis dėl kardomosios priemonės pakeitimo nurodydamas kitą gyvenamosios vietos adresą ar prašydamas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę kita. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovas nurodo, jog kardomoji priemonė jam buvo paskirta neišsiaiškinus, ar jo interesus atstovaus gynėjas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-11 ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta jo, kaip įtariamojo apklausa bei paskirta kardomoji priemonė. 2011-02-11 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole ieškovas ranka užrašė, kad teisė turėti gynėją jam išaiškinta bei pasirašė, o 2011-02-11 protokole dėl gynėjo atsisakymo ranka užrašė, kad gynėjo atsisako bei pasirašė (b. l. 80-81, baudž. byla Nr. 1-299-201/2014). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad skiriant kardomąją priemonę ieškovui teisė turėti gynėją buvo tinkamai išaiškinta. Teismui vertinant tai, ar kardomoji priemonė buvo paskirta tinkamu adresu, visų pirma, svarbu pažymėti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsnio 1 dalį rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Tai reiškia, kad skiriant šią kardomąją priemonę atsižvelgiama ne tik į asmens deklaruotą gyvenamą vietą, tačiau ir į faktinę jo gyvenamąją vietą kardomosios priemonės skyrimo bei ikiteisminio tyrimo atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011-02-02 pareiškime, nurodė, jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad skiriant kardomąją priemonė jis faktiškai gyveno dviejose vietose, t.y. (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno jo žmona su sūnumi, bei (duomenys neskelbtini), kur jis vykdavo rūpintis sergančiu tėvu. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. U. paaiškino, kad skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įtariamasis yra paklausiamas apie savo faktinę gyvenamąją vietą ir pagal jo nurodytą vietą, kurioje jis faktiškai gyvena, yra skiriama ši kardomoji priemonė, todėl ir ieškovui kardomoji priemonė buvo paskirta jo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. nurodė, kad yra ieškovo žmona, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir šiuo metu jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vienu metu šeima laikinai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas būtų prašęs pakeisti nutarime skirti kardomąją priemonę nurodytą jo gyvenamosios vietos adresą, nėra. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į šalių, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta atsižvelgiant į paties ieškovo nurodytą jo faktinį gyvenamosios vietos adresą, todėl konstatuotina, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo skirta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatų.

13Ieškovas pažymi, kad neteisėtus atsakovės atstovų veiksmus taip pat įrodo tai, kad jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu buvo išteisintas, o šio nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutartimi, kuria buvo atmestas Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Ž. apeliacinis skundas, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-11 nutartimi, kuria buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A. kasacinis skundas. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad išteisinamasis nuosprendis nereiškia baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų veiksmų neteisėtumo, kadangi teismo nuosprendžiu buvo tiesiog paneigta tyrimo metu surinktų duomenų įrodomoji vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Skibickis v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Rudzys v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą yra svarbu įvertinti ieškovo atžvilgiu priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodytą išteisinimo pagrindą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pabaigimas siejamas su prokuroro pagrįstu įsitikinimu, kad pakanka duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, įtariamojo kaltei pagrįsti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismas priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje yra įvertinęs ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau ir šalių bei liudytojų pateiktus parodymus teisiamojo posėdžiu metu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju, teismas atlikęs įrodymų tyrimą bei vertinimą konstatavo, kad teisiamojo posėdžiu metu pateikti liudytojų parodymai yra prieštaringi, byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių šaunamojo ginklo panaudojimo aplinkybes, ir atsižvelgęs į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nusprendė, kad negalima pagrįstai ir objektyviai daryti išvados, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu ieškovą išteisino. Pažymėtina, kad teismas nenurodė ir nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atlikti netinkamai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ieškovo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus bei baudžiamojo persekiojimo nepagrįstumą.

14Tarp šalių kilęs teisinis ginčas yra susijęs su civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad nurodytam teisiniam santykiui atsirasti reikia trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio, todėl siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą yra svarbu ne tik nustatyti bei įvertinti neteisėtų veiksmų buvimo faktą, tačiau ir išanalizuoti kitas dvi atsakomybės atsiradimo sąlygas, t.y. žalą bei priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtą neturtinę žalą, nurodydamas, kad atsakovės atstovų veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dėl šių veiksmų pablogėjo jo šeimyniniai santykiai, jis negalėjo pastoviai matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, pablogėjo jo tėvo sveikata. Be to, jis negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų eidamas valstybės tarnautojo pareigas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje bei deramai atstovauti klientų interesų eidamas įmonės vadovo pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Žvagulis v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. Mertinas v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t.y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008-07-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2008). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju gali būti nustatyti, tik nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos žalos bei neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Ieškovas nurodo, kad dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo pablogėjo jo šeimyniniai santykiai, t.y. jis negalėjo pastoviai matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime bei kilo nesutarimai su žmona. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. paaiškino, kad po vyrui padaryto sumušimo jų santykiai pablogėjo, kadangi vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla, šeimoje prasidėjo barniai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-557/2007 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, todėl manytina, kad J. J. parodymai nėra pakankamas faktas konstatuoti, kad vykęs baudžiamasis persekiojimas nulėmė pablogėjusius jos ir ieškovo tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad liudytoja nurodė, kad konfliktai kilo dėl to, kad vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla, t. y. jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau kiti bylos duomenys šias aplinkybes paneigia, t.y. bylos duomenimis nustatyta, kad jų santuokos metu ieškovo atžvilgiu jau buvo vykęs baudžiamasis persekiojimas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad tarp šalių ir anksčiau buvo kilęs nesutarimas, dėl kurio ieškovas buvo išsikėlęs gyventi atskirai nuo šeimos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykstant baudžiamajam persekiojimui ieškovo atžvilgiu tarp ieškovo ir jo žmonos kildavo konfliktai, tačiau labiau tikėtina, kad tai nebuvo vienintelė konfliktų, nulėmusių šeimyninių santykių pablogėjimą, priežastis, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovės atstovų padarinys. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės atstovų veiksmai nulėmė sunkumus dalyvaujant sūnaus ugdyme bei auklėjime, kadangi jis negalėjo pastoviai matytis su sūnumi. Pagal 2012-03-15 pasitarimo posėdžio protokolą Nr. ADM-109 dėl „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivių ir jų tėvų konfliktų nustatyta, kad ieškovas šiame posėdyje, kuriame buvo nagrinėjami klausimai susiję su jo nepilnamečiu sūnumi A. J., dalyvavo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad baudžiamojo proceso metu jis negalėjo matytis su sūnumi, ieškovas nepateikė, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu vykęs baudžiamasis persekiojimas trukdė ieškovui matytis su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime. Sprendžiant klausimą dėl to, ar vykdytas baudžiamasis persekiojimas sutrukdė ieškovui tinkamai eiti savo pareigas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje bei vėliau tinkamai atstovauti klientus bei jų interesus dirbant savo įmonėje, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-853-162/2010 nuspręsta pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S. J.“ 3 punktą dalyje dėl atleidimo datos ir laikyti S. J. atleistą iš tarnybos nuo (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. N. parodė, kad dirba UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“, ieškovas S. J. yra jos vadovas, su juo palaiko darbinius santykius. Paaiškino, kad su ieškovu kartu dirba nuo (duomenys neskelbtini), o su jo žmona yra anksčiau tekę dirbti kartu, todėl apie 2010-08-26 įvykio aplinkybes žino iš ieškovo žmonos J. J. pasakojimų. Liudytoja nurodė, kad pastebėjo, jog ieškovas darbo metu būdavo įsitempęs, labai pergyveno dėl savo sūnaus ir jo patiriamų problemų mokykloje, todėl ji jam buvo patarusi pervesti sūnų į kitą mokyklą. Visų pirma, vertinat nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad įvykis, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas įvyko 2010-08-26, ikiteisminis tyrimas dėl jo pradėtas 2010-09-01, o ieškovas iš savo einamų pareigų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje buvo atleistas 2010-09-14, todėl manytina, kad vykęs baudžiamasis procesas nebuvo priežastis, sukėlusi ieškovui kliūtis tinkamai atlikti savo darbines funkcijas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. Teismas taip pat pažymi, kad nors liudytoja D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas darbo metu būdavo įsitempęs, matėsi, kad pergyvena, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių išgyvenimų priežastis liudytoja siejo ne su vykusiu baudžiamuoju procesu, o su ieškovo sūnaus patiriamomis problemomis mokykloje. Tai reiškia, kad ieškovo patirtus išgyvenimus, sunkumus einant pareigas bei atstovaujant klientų interesus ieškovo įmonėje UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ iš esmės sukėlė ne ieškovo atžvilgiu vykęs baudžiamasis procesas, o tam tikros situacijos, susijusios su ieškovo šeima, t.y. ieškovo sūnaus sunkumai mokykloje. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nurodo, kad vykęs baudžiamasis procesas sukėlė jo tėvo N. J. sveikatos pablogėjimą bei sudarė kliūtis rūpintis tėvu t.y. dėl tėvo priežiūros jis negalėjo kreiptis į jo giminaičius, gyvenčiaus Ukrainoje, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Ieškovas nurodė, kad 2013-07-18, t.y. tą pačią dieną, kai buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl prokurorės N. Ž. apeliacinio skundo, jo tėvą ištiko insultas. Pagal gydymo stacionare istoriją Nr. A-1330747 nustatyta, kad N. J. nuo 2013-07-17 iki 2013-09-09 buvo hospitalizuotas, jam diagnozuotas galvos smegenų infarktas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. paaiškino, kad vykstant baudžiamajam procesui ieškovo tėvui buvo diagnozuotas insultas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo tėvas buvo hospitalizuotas, tačiau atsižvelgus į byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp N. J. sveikatos būklės, jos pablogėjimo bei atsakovės atstovų veiksmų. Be to, nors ieškovas nurodo, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės jis negalėjo tinkamai rūpintis tėvu, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti adresu (duomenys neskelbtini), o jo tėvas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kardomoji priemonė taip pat sudarė kliūtis dėl tėvo priežiūros kreiptis į giminaičius, gyvenčiaus Ukrainoje, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesikreipė dėl kardomosios priemonės panaikinimo, pakeitimo ar prašydamas rašytiniame pasižadėjime neišvykti nurodyti kitą adresą, todėl laikytina, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovui paskirtos kardomosios priemonės bei išgyvenimų, patirtų rūpinantis tėvu N. J.

15Atsakovės atstovai prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovas apie tai, kad jo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimai nebuvo tiriami sužinojo praėjus dviem savaitėms po pareiškimo padavimo, t.y. apie 2010-09-09, o su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2014-03-17, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008). Nagrinėjamu atveju baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas dėl 2010-08-26 įvykusio įvykio. Pareiškimus dėl nurodyto įvykio ieškovas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariatui pateikė 2010-08-26 bei 2010-08-27. Pažymėtina, kad nors atstovės atstovai vertina, kad ieškovas apie tai, kad jo pareiškimai galimai buvo neužregistruoti bei netiriami sužinojo 2010-09-09, todėl ši data laikytina senaties termino pradžia, tačiau teismas su šiais atsakovės atstovų argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad senaties termino pradžia yra sietina su momentu, kada asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Tai reiškia, kad nors ieškovas po dviejų savaičių, t.y. 2010-09-09 galėjo numanyti, kad jo teisės buvo galimai pažeistos, tačiau tai nelaikytina momentu, kuriuo jis turėjo žinoti, kad jo teisės buvo pažeistos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-18 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria panaikintas Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2011-04-27 nutarimas. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimus buvo pradėtas nesavalaikiai, t.y. nustatė tam tikrus ikiteisminio tyrimus trūkumus. Be to, remiantis šia teismo nutartimi 2011-07-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimus. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškinio senaties termino pradžia yra laikytina 2011-07-18, todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

16Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo patikslintas ieškinys neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturinės žalos, atmestinas kaip nepagrįstas.

17Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas. Liudytoja A. J. pateikė prašymą teismui kompensuoti jos patirtas kelionės į 2014-11-27 ir 2015-01-27 teismo posėdžius. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja patyrė 35,21 Eur kelionės išlaidų (b. l. 21,24, t. 2), todėl atsižvelgiant į tai, kad liudytoja iškviesta ieškovo iniciatyva, iš ieškovo priteistina 35,21 Eur kelionės išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 90 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 89 straipsnio 4 dalis).

18Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20patikslintą ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo S.J. 35,21 Eur kelionės išlaidų A. J.

22Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydamas... 3. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra atsiliepimu... 4. Atsakovės atstovas Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 ir 2010-08-27 ieškovas S. J.... 7. Ieškovas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl... 8. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 9. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos... 11. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog atsakovės atstovų neteisėti... 12. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2011-02-11... 13. Ieškovas pažymi, kad neteisėtus atsakovės atstovų veiksmus taip pat įrodo... 14. Tarp šalių kilęs teisinis ginčas yra susijęs su civilinės deliktinės... 15. Atsakovės atstovai prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovas... 16. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 18. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 20. patikslintą ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovo S.J. 35,21 Eur kelionės išlaidų A. J.... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...