Byla 2A-373/2013
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur trečiasis asmuo – E. A

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir T. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1860-431/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinius atsakovams V. M. , L. M. , A. M. , T. N. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur trečiasis asmuo – E. A.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovams V. M. , L. M. , A. M. , atstovaujamam įstatyminių atstovų V. M. ir L. M. , T. N. , prašydamas: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir A. M. 2008 m. gruodžio 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. ERN-2904; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. M. , L. M. ir T. N. 2008 m. gruodžio 5 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ERN-2829; V. M. ir L. M. skolos UAB Medicinos bankui pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) išieškojimą nukreipti į garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 4783/8199 dalį 0,8199 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

5Nurodė, kad UAB Medicinos bankas ir V. M. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. LOAN_39553, 2007 m. birželio, 2008 m. spalio 31 d. papildomus susitarimus prie minėtos sutarties. Ieškovas ir L. M. 2008 m. spalio 31 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008, kuria L. M. laidavo, kad V. M. įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais). V. M. įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštais, kurių identifikaciniai kodai: ( - ) ir ( - ), įkeistu turtu.

62007 m. lapkričio 5 d. UAB Medicinos bankas ir V. M. pasirašė Kredito sutartį Nr. LOAN_46247, 2007 m. lapkričio 20 d., 2008 m. spalio 6 d. papildomus susitarimus prie kredito sutarties. 2008 m. spalio 8 d. ieškovas ir L. M. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008, kuria L. M. laidavo, kad V. M. įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais). V. M. įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas ( - ), įkeistu turtu.

7V. M. nevykdant 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygų, UAB Medicinos bankas 2008 m. gruodžio 4 d. pranešimais Nr. 159, Nr. 160 ir 2008 m. gruodžio 16 d. pranešimais Nr. 167 ir Nr. 168 įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką V. M. bei laiduotoją L. M. apie nevykdomus įsipareigojimus UAB Medicinos bankui.

8V. M. nepašalinus 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) pažeidimų, UAB Medicinos bankas 2009 m. sausio 5 d. pranešimais apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. 1 ir Nr. 2 V. M. bei laiduotojai L. M. pranešė, kad nuo 2009 m. sausio 15 d. nutraukia minėtas kredito sutartis.

9UAB Medicinos bankas sužinojo, kad V. M. ir L. M. 2008 m. gruodžio 15 d. Dovanojimo sutartimi Nr. ERN - 2904 savo sūnui A. M. padovanojo garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taip pat 4783/8199 dalį 0,8199 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurie turėjo būti skirti V. M. ir L. M. įsipareigojimams UAB Medicinos bankui įvykdyti. Ieškovo teigimu, minėta sutartis yra neteisėta, pažeidžia UAB Medicinos banko teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti pripažinta negaliojančia.

10Ieškovas taip pat sužinojo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ERN - 2820 V. M. ir L. M. savo giminaitei T. N. pardavė butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kuris turėjo būti skirtas V. M. ir L. M. įsipareigojimams UAB Medicinos bankui įvykdyti. Ieškovo teigimu, ir ši sutartis yra neteisėta, pažeidžia UAB Medicinos banko teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti pripažinta negaliojančia.

11Ieškovo vertinimu, minėtos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, nes jos pažeidžia UAB Medicinos banko interesus tuo, kad perleidus ginčo turtą, sumažėjo V. M. ir L. M. turto, į kurį UAB Medicinos bankas gali nukreipti savo reikalavimo patenkinimą, vertė.

12Ieškovas pažymėjo, kad V. M. ir L. M. solidari skola ieškovui 2009 m. sausio 16 d. pagal kredito sutartis buvo 2 026 011 Lt ir ji nuolat didėja. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, turi šios skolos išieškojimą pagal kredito sutartis nukreipti į 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. ERN-2904 padovanotą turtą, t. y. garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taip pat į 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ERN-2829 padovanotą turtą, t. y. butą, kurio unikalus Nr. ( - )m esantį ( - ). Atkreipė dėmesį, jog dovanojimo sutartį V. M. sudarė su savo sūnumi – A. M. , o pirkimo – pardavimo sutartį kartu su L. M. sudarė su seserimi – T. N. , todėl, vadovaujantis CK 6.67 straipsniu, sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, be to, šio sandorio ji neprivalėjo sudaryti. Taip pat pažymėjo, kad ginčijama 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. ERN-2904 yra neatlygintinas sandoris, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia nepaisant atsakovo A. M. sąžiningumo ar nesąžiningumo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

14Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir A. M. 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. ERN-2904), kuria A. M. padovanota 4783/8199 dalis 0,8199 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir negyvenamoji patalpa- garažas, unikalus Nr. ( - ), pastatas, kuriame yra patalpa: ( - ), pažymėtame 1G2p, pažymėjimas plane: 36, turintį 19,44 kv. m. bendro ploto, esantį ( - ); nusprendė taikyti restituciją natūra ir padovanotą turtą grąžinti V. M. ir L. M. bendros jungtinės nuosavybės teise;

15Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir T. N. 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ERN-2820), kuria T. N. buvo parduotas butas, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatas, kuriame yra butas: unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 1A2ž, pažymėjimas plane 1, esantis ( - ); nusprendė taikyti restituciją natūra ir parduotą butą grąžinti V. M. ir L. M. bendros jungtinės nuosavybės teise; priteisė iš V. M. , L. M. solidariai pirkėjai T. N. 80 000 Lt.

16V. M. L. M. ir L. M. skolos UAB Medicinos bankui pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) išieškojimą teismas nusprendė nukreipti į garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), į butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), į 4783/8199 dalį 0,8199 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );

17Teismas priteisė UAB Medicinos bankui iš V. M. 3435,5 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš L. M. - 3435,5 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš T. N. - 3677,5 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš A. M. - 3435,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

18Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. nutartis ir Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartis, kuriomis buvo išspręsti visi ginčai tarp UAB Medicinos banko ir

19V. M. dėl 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 bei 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247, o iš V. M. priteista skola, taip pat į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi skola solidariai buvo priteista ir iš atsakovės L. M. , konstatavo, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

20Teismas, įvertinęs byloje esančius Nekilnojamojo turto registro vertinimus, V. M. pažymas apie ieškovui įkeisto turto vertę 2008 metais ir nustatęs bendrą bankui įkeisto turto likvidacinę vertę, sprendė, jog V. M. ir L. M. turimo turto vertė yra žymiai mažesnė, nei jų įsipareigojimai kreditoriui. Taip pat konstatavo, kad po ginčijamų sandorių sudarymo V. M. ir L. M. nebeturi turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos ieškovui išieškojimas, nes praktiškai visas turtas yra suvaržytas.

21Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas verslininkas ir įmonės vadovas, turėjo žinoti visuomenei žinomą faktą, susijusį su nekilnojamo turto kainų kritimu 2008 metais, turėjo žinoti, kad įkeisto turto vertė taip pat nukrito ir galimai neužtikrins atsakovui suteiktų kreditų grąžinimo, ir kad sudaromi sandoriai dėl turto perleidimo gali pažeisti kreditoriaus teises. Teismas nustatė, jog egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija, numatyta CK 6.67 straipsnyje, t. y. kai skolininkas sudarė sandorį su vaikais ir artimaisiais giminaičiais. Nurodė, kad įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui, tačiau, teismo nuomone, atsakovai tokių įrodymų nepateikė. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti dėl to, jog atsakovai suprato, kad dėl nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčių solidarių įsipareigojimų UAB Medicinos bankui įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertės neužtenka ir neužteks visiems V. M. ir L. M. solidariems įsipareigojimams ieškovui įvykdyti. Nustatęs, jog T. N. yra artima V. M. ir T. M. giminaitė, teismas konstatavo, jog šioje konkrečioje situacijoje sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. ginčijamam sandoriui galioja įstatyminė nesąžiningumo prezumpcija, kurios T. N. nepaneigė. T. N. argumentai, susiję su jos rūpestingumu ir apdairumu sudarant ginčo sandorį, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes ji, žinodama, jog V. M. ir L. M. UAB Medicinos bankui skolingi milijonines sumas, nesikreipė į ieškovą ir nepasidomėjo, ar ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditoriaus interesų.

22Teismas, nustatęs visas CK 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas, nusprendė pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją bei kreditoriaus reikalavimą nukreipti į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

23III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24Atsakovė T. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir T. N. 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro numeris ERN-2820), kuria T. N. buvo parduotas butas, esantis ( - ), nuspręsta taikyti restituciją, ir ieškinį išdėstytose dalyse atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas UAB „Medicinos bankas“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į laiduotoją L. M. . 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu laiduotojos L. M. atsakomybė pagal 2008 m. spalio 6 d. ir 31 d. laidavimo sutartis nebuvo atsiradusi, tokia atsakomybė galėtų atsirasti tik po 2008 m. gruodžio 28 d., kai V. M. nesumokėjo įsiskolinimo. Todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų. Todėl ieškinio dalies dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tarp T. N. ir L. M. negali būti tenkinamas.
  2. Analogiška nuostata turėtų būti taikoma ir V. M. atžvilgiu. Be to, apeliantės ir V. M. nesieja giminystės ryšiai, o sieja tik svainystės ryšiai. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp apeliantės ir V. M. , negaliojančiu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti actio Pauliana instituto.

25Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka; hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-526/2010; 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2011).
  2. Jei kreditorius savo reikalavimo teisę pradėjo įgyvendinti skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto, tai jis savo teises, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, galėtų ginti tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik ta apimtimi, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo procedūra iš apelianto turto dar nėra baigta, nėra aiškus likusio nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dydis, kurio patenkinimo tikslu gali būti naudojamas actio Pauliana.
  3. Vilniaus apygardos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog įkeisto turto vertė, siekiant nustatyti, ar ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus teisės, yra tik 1 086 363,59 Lt suma, kuri apskaičiuota ne sandorių sudarymo dieną, o ieškovo pasirinktą laikotarpį ir apskaičiuota ne rinkos vertė, bet nepagrįsta likvidacine verte. Tuo tarpu ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo reikalavimas pagal kredito sutartį Nr. 1 ir kredito sutartį Nr. 2 buvo užtikrintas 2 795 000 Lt dydžio vertės nekilnojamuoju turtu bei atsakovo lėšomis banko sąskaitose ir L. M. laidavimu. Taigi, paties ieškovo (kreditoriaus) atlikto vertinimo duomenimis, įkeisto turto vertė buvo 43 % procentais didesnė nei hipoteka užtikrinta prievolė, taip pat papildomai užtikrintas L. M. laidavimu ir atsakovo lėšų banko sąskaitose įkeitimu. Todėl atsakovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, ieškovo teisių nepažeidė, nes ieškovo reikalavimas buvo užtikrintas didesnės vertės turtu. Be to, neapibrėžtas ir nepagrįstas likvidacinės vertės, kuri skiriasi beveik tris kartus nuo rinkos vertės, skaičiavimas prieštarauja CK 1.5 įtvirtintiems sąžiningumo bei protingumo principams.
  4. Sandorių sudarymo dieną ieškovui įkeisto apelianto turto vertė žymiai viršijo skolininko įsipareigojimus, todėl skolininko sudaryti sandoriai negalėjo nulemti jo nemokumo ar negalėjimo atsiskaityti su kreditoriumi.
  5. Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną atlikus pakartotinį įkeisto turto vertinimą, tikėtina, kad įkeisto turto vertė vėl viršys skolininko įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, toks turto vertės skaičiavimas, kai kreditorius pasirenka laikotarpį, kai turto vertė yra mažiausia, o ne ginčijamų sandorių sudarymo dieną ir skaičiuoja ne turto rinkos, bet neapibrėžtą ir nepagrįstą likvidacinę turto vertę, negali būti vertinamas kaip tinkamas turto įkainojimas.
  6. Sudarydamas kredito sutartis, bankas, kaip stipresnioji šalis, nusprendžia, koks ir kokios vertės turtas turi būti įkeičiamas, dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, bankas reikalauja įkeisti žymiai didesnės vertės turtą. Todėl skolininkas, siekdamas gauti kreditą, yra priverstas rizikuoti žymiai didesne suma nei gaunamas kreditas. Todėl aiškinimas, kurio pagrindu bankas, ir taip nustatęs sau itin palankias kreditų suteikimo sąlygas, turto nuvertėjimo dėl ekonominės krizės riziką perkelia skolininkui bei įgyja teisę riboti skolininko teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl bankams taikomo itin aukšto atidumo ir rūpestingumo reikalavimo bei tenkančios nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo naštos, bet ir CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo bei protingumo principams.

26Atsiliepimu į atsakovės T. N. apeliacinį skundą atsakovas V. M. sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir pareiškia, jog prisijungia prie šio apeliacinio skundo.

27Atsiliepimu į atsakovų V. M. ir T. N. apeliacinius skundus ieškovas UAB Medicinos bankas prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš apeliantų priteisti ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Akivaizdus V. M. nesąžiningumas UAB Medicinos banko ir V. M. tarpusavio santykiuose nustatytas Vilniaus miesto 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1112-833/2011, kuriuo V. M. buvo paskirta bauda dėl to, kad jis 2008 m. gruodžio 31 d. pranešimu reikalavo banko nedelsiant nutraukti ginčo kredito sutartis bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą, parduodant įkeistą turtą, tačiau vėliau, po skolos iš jo ir L. M. priteisimo, nepagrįstai ėmė ginčyti kredito sutarčių nutraukimą.
  2. Priešingai, nei bando įrodinėti apeliantas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio mėn. 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, pateiktus išaiškinimus, kreditoriaus teisė reikšti actio Pauliana ieškinį nėra ribojama fakto, kad yra kreditoriui įkeisto kito turto, tačiau akcentuojama esminė actio Pauliana, kaip kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdo paskirtis, be kita ko, nurodant, kad kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę.
  3. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atstatyti V. M. ir L. M. pažeistą mokumą ir sugrąžinti juos į ankstesnę turtinę padėtį.
  4. V. M. ir L. M. , suprasdami, kad negalės laiku ir tinkamai įvykdyti savo piniginių įsipareigojimų ieškovui, neatlygintinai perleido (padovanojo) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris galėjo būti skirtas V. M. ir L. M. įsipareigojimų įvykdymui ir tokiu būdu pažeidė UAB Medicinos banko, kaip V. M. ir jo sutuoktinės L. M. kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Todėl yra viena iš actio Pauliana sąlygų – t. y. buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės.
  5. Imperatyvios pareigos sudaryti ginčijamas 2008 m. gruodžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ERN-2820 ir 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartį Nr. ERN-2904 V. M. ir L. M. neturėjo, priešingai, būdami sąžiningi, jie ginčo sandorių sudaryti negalėjo.
  6. Atsakovas V. M. nepagrįstai teigia, kad jo įsipareigojimų UAB Medicinos bankui įvykdymo užtikrinimui yra ir buvo įkeista turto, kurio vertė žymiai didesnė nei jo ir L. M. pradelsti ir teismų priteisti įsipareigojimai ieškovui. Ginčijami turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti dėl to, kad V. M. ir L. M. suprato ir žinojo, jog atsižvelgiant į jų finansinę būklę ir nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius, jų įsipareigojimų UAB Medicinos bankui įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertės neužtenka ir neužteks visiems jų įsipareigojimams ieškovui įvykdyti. Be to, UAB Medicinos bankas, vadovaudamasis CPK 42 straipsniu, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad V. M. ir L. M. po ginčo turto perleidimo turi turto, kurio rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro masinius vertinimus yra 1 632 194,61 Lt, o pagal byloje surinktus nepriklausomus turto vertinimus – 1 086 363,59 Lt. Tačiau atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo momentu V. M. ir L. M. pradelsta ir priteista skola UAB Medicinos bankui yra daugiau kaip 2 500 000 Lt ir ta skola vis didėja.
  7. V. M. teismui pateikė nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymas, surašytas tuo metu, kai nekilnojamojo turto vertė rinkoje buvo didžiausia (būtent nuo 2008 m. rudens nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pradėjo žymiai mažėti) ir akcentavo ne įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertę, o įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertę. Tačiau turto rinkos vertė nurodo, už kokią kainą turtas gali būti parduodamas esant normaliomis sąlygomis ir per ilgesnį nei 10 mėnesių laikotarpį. Todėl atsakovo įkeisto turto vertė turi būti vertinama pagal įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertę, kuri parodo, už kokią kainą turtas gali būti parduodamas per 10 mėnesių laikotarpį.
  8. V. M. nepagrįstai teigia, kad UAB Medicinos bankas, suteikęs kreditus palankiomis sąlygomis, neturi teisės riboti jo sandorių laisvės, ir nepagrįstai remiasi apeliaciniame skunde nurodytomis teisės normomis: 1) apeliantas nepagrįstai remiasi Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Šios teisės normos reglamentuoja verslo rizikos prisiėmimo klausimus, tačiau jos neeliminuoja apeliantų pareigos sugrąžinti jiems išmokėtas kredito lėšas, elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teisėmis. UAB Medicinos bankas, vertindamas suteikiamo kredito negrąžinimo riziką, tinkamai vykdė minėtas teisės normas, nagrinėjo apeliantų mokumą, turimą turtą, kredito lėšomis įsigyjamą turtą, todėl elgėsi atidžiai ir rūpestingai, šios aplinkybės, patvirtintos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir sprendimais, kuriais iš V. M. ir L. M. buvo priteista skola; 2) apeliantas nepagrįstai remiasi Bankų įstatymo 1 straipsniu, nes UAB Medicinos bankas savo veikloje griežtai vadovaujasi Bankų įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimais. Apeliantas nenurodė nei vieno teisės akto, kuris galėjo būti pažeistas, suteikiant jam kreditus, todėl jų deklaratyvūs teiginiai ir samprotavimai yra nepagrįsti.
  9. L. M. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB Medicinos bankas neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į ją. Anot ieškovo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad L. M. pasirašytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes sudarytos sutartys iš esmės atitinka kreditavimo sutartims būdingus elementus – jomis L. M. išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su atsakovu (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinė, papildoma skolininkė pagal aksesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę. Svarbiau yra tai, kad V. M. ir L. M. pasirašė hipotekos lakštus, o už kreditavimo sutartimis suteiktus kreditus turtas buvo įsigytas į bendrą jungtinę sutuoktinių V. M. ir L. M. nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
  10. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji turėjo teisę perleisti jai priklausančią ginčo nekilnojamojo turto dalį. V. M. ir L. M. turtas nebuvo padalintas ir ginčo butas, esantis ( - ), jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. nebuvo nustatytos nei faktinės, nei idealiosios ginčo buto priklausymo V. M. ir L. M. dalys. Todėl negalima teigti, kad ginčo sandorio sudarymo metu L. M. priklausė 1/4 ar kitokia buto dalis ir kad ji turėjo teisę jai priklausančią dalį perleisti.
  11. Ginčijamą sandorį V. M. ir L. M. sudarė su vieno iš jų seserimi - T. N. , todėl, vadovaujantis CK 6.67 straipsniu, sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, t. y. ginčijamam sandoriui galioja įstatyminė nesąžiningumo prezumpcija, kurios T. N. nepaneigė.
  12. T. N. argumentai, susiję su jos rūpestingumu ir apdairumu, sudarant ginčo sandorį yra nepagrįsti, nes ji, žinodama, jog V. M. ir L. M. UAB Medicinos bankui skolingi milijonines sumas, nesikreipė į ieškovą ir nepasidomėjo, ar ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditoriaus interesų.
  13. T. N. nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovui, nes būtent ji privalo paneigti CK 6.67 str. nurodytą nesąžiningumo prezumpciją.
  14. Nors T. N. savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog 2008 m. gruodžio 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ERN-2820 buvo atlygintinė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, nei kad T. N. realiai būtų kada nors sumokėjusi už įsigytą butą 80 000 Lt, nei kad ji pagal savo turimą turtą ir pajamas tokią pinigų sumą būtų galėjusi sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad T. N. neįrodė realaus atsiskaitymo už butą, esantį ( - ), 2008 m. gruodžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ERN-2820 galėtų būti vertinama ir kaip neatlygintina.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29Apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32Šioje byloje pareikštais ieškiniais ieškovas UAB Medicinos bankas prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai V. M. ir L. M. savo sūnui A. M. padovanojo nekilnojamąjį turtą: garažą, esantį ( - ), taip pat 4783/8199 dalį 0,8199 ha žemės sklypo, esančio ( - ), bei 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ERN-2829, kuria atsakovai V. M. ir L. M. atsakovei T. N. pardavė butą, esantį ( - ), teigdamas, kad šiais sandoriais buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes perleidus minėtą urtą, sumažėjo V. M. , kaip ieškovo skolininko, ir L. M. , kaip laiduotojos, turto, į kurį UAB Medicinos bankas gali nukreipti savo reikalavimų pagal kredito ir laidavimo sutartis patenkinimą, vertė. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CK 6.66 straipsnį. Taigi, šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį actio Pauliana instituto pagrindu. Patenkinus reikalavimą pripažinti aptariamus sandorius negaliojančiais, ieškiniais taip pat prašoma atsakovų V. M. ir L. M. skolos ieškovui UAB Medicinos bankui pagal kredito sutartis išieškojimą nukreipti į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo perleistas ginčijamų sandorių pagrindu.

33Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Reikšdamas tokį ieškinį, kreditorius siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

34Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:

351) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

36Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl nusprendė ieškovo ieškinius tenkinti visa apimtimi.

37Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų T. N. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

38Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 16 d. UAB Medicinos bankas ir V. M. pasirašė Kredito sutartį Nr. LOAN_39553, kuria bankas atsakovui suteikė kreditą (10-14 b. l., 1 t.). 2007 m. birželio, 2008 m. spalio 31 d. jie pasirašė papildomus susitarimus prie šios sutarties (15-18 b. l., 1 t.). 2008 m. spalio 31 d. ieškovas ir L. M. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008, kuria L. M. laidavo už kredito gavėją V. M. ir įsipareigojo atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju V. M. , jei pastarasis neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal minėtą kredito sutartį (19-22 b. l., 1 t.). V. M. įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštais įkeistu turtu (23-40 b. l., 1 t.).

39UAB Medicinos bankas ir V. M. 2007 m. lapkričio 5 d. taip pat pasirašė Kredito sutartį Nr. LOAN_46247, kuria ieškovas suteikė atsakovui dar vieną kreditą (41-45 b. l., 1 t.), o 2007 m. lapkričio 20 d., 2008 m. spalio 6 d. jie pasirašė papildomus susitarimus prie šios kredito sutarties (46-47 b. l., 1 t.). 2008 m. spalio 6 d. ieškovas ir L. M. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008, kuria L. M. laidavo, kad V. M. įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jei V. M. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį (48-51 b. l., 1 t.). V. M. įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas ( - ), įkeistu turtu (52-57 b. l., 1 t.).

40V. M. nevykdant 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygų, ieškovas UAB Medicinos bankas 2008 m. gruodžio 4 d. pranešimais Nr. 159, Nr. 160 ir 2008 m. gruodžio 16 d. pranešimais Nr. 167 ir Nr. 168 skolininką V. M. įspėjo apie nevykdomus įsipareigojimus bankui (58-61 b. l., 1 t.). Pranešimų kopijos buvo išsiųstos ir laiduotojai L. M. .

41V. M. nepašalinus 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) pažeidimų, UAB Medicinos bankas 2009 m. sausio 5 d. pranešimais apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. 1 ir Nr. 2 V. M. pranešė, kad nuo 2009 m. sausio 15 d. nutraukia 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_39553 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_46247 (su visais pakeitimais ir papildymais) (62-63 b. l., 1 t.). Šių pranešimų kopijos buvo išsiųstos ir laiduotojai L. M. .

422008 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytos šioje byloje ginčijamos dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys (198-200 b. l., 1 t., 49-52 b. l., 2 t.). Įvertinusi faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuos sandorius actio Pauliana pagrindu pripažino negaliojančiais pagrįstai.

43Apeliantė T. N. , ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodinėja, jog ieškovas UAB „Medicinos bankas“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į laiduotoją L. M. . Anot jos, 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu laiduotojos L. M. atsakomybė pagal 2008 m. spalio 6 d. ir 31 d. laidavimo sutartis nebuvo atsiradusi, tokia atsakomybė galėtų atsirasti tik po 2008 m. gruodžio 28 d., kai V. M. nesumokėjo įsiskolinimo. Todėl, apeliantės nuomone, nebuvo vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, o ji galėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį su L. M. .

44Sutikti su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo.

45Reikalavimo teisę kreditorius įgyja nuo prievolės atsiradimo (nagrinėjamu atveju nuo laidavimo sutarčių sudarymo), t. y. atitinkamai 2008 m. spalio 8 d. ir 2008 m. spalio 31 d.) ir ja disponuoja iki jos pasibaigimo. Taigi per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laiką kreditorius gali naudoti actio Pauliana, kaip savo teisių gynimo būdą, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės ir sudarydamas sutartį, kurios sudaryti neprivalėjo, turi žinoti apie prievolės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Atitinkamai neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas yra pakankamas pagrindas galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės sąlygai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tokiu būdu skolininkui V. M. neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis (su jų pakeitimais), ieškovas, kaip kreditorius, turėjo teisę ginčyti visus laiduotojos L. M. sandorius, sudarytus įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis galiojimo metu, jeigu jais mažinama kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą.

46Tai, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovus Vladimirą ir L. M. , įrodo ir įsiteisėjusios Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. nutartis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 173-174 b. l., 1 t.) ir Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 177-178 b. l., 1 t., 14-17 b. l., 2 t.), kuriomis buvo išspręsti ginčai tarp UAB Medicinos banko ir V. M. dėl 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 bei 2007 m. lapkričio 5 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_46247 nevykdymo bei iš V. M. ieškovui UAB Medicinos bankui buvo priteistos skolos pagal kredito sutartis (18-21 b. l., 2 t.). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2623-565/2011, patenkino UAB Medicinos banko ieškinį ir solidariai iš V. M. ir laiduotojos L. M. priteisė skolą pagal su V. M. sudarytas ginčo kredito ir L. M. sudarytas laidavimo sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-183/2011, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą pakeitė ir panaikino šio sprendimo dalį, kuria iš solidariojo skolininko atsakovo V. M. ieškovui priteista skola, palūkanos, procesinės palūkanos, ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukė tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjusios minėtos hipotekos skyrių teisėjų nutartys dėl skolos priteisimo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis iš esmės buvo palikta nepakeista.

47Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. M. teiginiu, kad ieškovas savo teise pareikšti actio Pauliana ieškinį galėtų pasinaudoti tik tada, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų ieškovo skolai padengti ir tik ta apimtimi, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta.

48Iš tiesų CPK 558 straipsnyje nurodytos hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 str. 1 d.). Kitaip tariant, jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004). Vadinasi, pagal bendrąją taisyklę, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiasi išieškojimas iš įkeisto turto.

49Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju V. M. prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas ir laidavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Anot kasacinio teismo, laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš įkeisto turto, pagrindinių skolininkų ir laiduotojų, tai išieškojimo mastas turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

50Laidavimo sutartimis (19-21, 48-51 b. l., 1 t. ) L. M. įsipareigojo už V. M. prievolių pagal kredito sutartis neįvykdymą atsakyti solidariai visu savo turtu. Taigi, pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, ši laiduotoja nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Ginčo sutartimis perleistas nekilnojamasis turtas atsakovams V. M. ir L. M. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi šiuo atveju bankas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojos, kaip solidarios bendraskolės, nėra pagrindo sutikti su apeliantu V. M. , kad ieškovas šiuo metu neturi teisės kreiptis į teismą actio Pauliana pagrindu, nes nėra pasibaigęs išieškojimas iš ieškovo naudai hipoteka įkeisto turto. Kaip minėta šioje nutartyje, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, nėra saistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto.

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos UAB Medicinos banko, kaip kreditoriaus, teisės.

52Byloje yra aktualus vieno CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų kreditorių teisių pažeidimo atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

53Apeliantas V. M. teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovui įkeisto turto vertė žymiai viršijo jo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, todėl sudaryti sandoriai negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į įkeisto turto likvidacinę, o ne į rinkos vertę.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos jo teisės, turėtų įrodyti, kad sandorių sudarymo metu kredito sutartims užtikrinti įkeisto turto vertė buvo labai sumažėjusi arba buvo akivaizdu, jog ji labai kris, kad skolininkas nevykdė kreditavimo sutarties ir buvo aiški jos nutraukimo bei visos kredito sumos išieškojimo grėsmė, taip pat tai, kad turtą perleidęs skolininkas šias aplinkybes žinojo ir elgėsi nesąžiningai (tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

55Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvusią įkeisto turto vertę, bet ir vertės dydžio pokyčius po sandorių sudarymo.

56Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įkeisto turto priverstinio pardavimo vertę (t. y. likvidacinę vertę), o ne į rinkos vertę. Iš esmės likvidacinė vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurią galima gauti, parduodant turtą per palyginti trumpą laiką, neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sąlygoja specifinės priverstinio pardavimo sąlygos. Priverstinio pardavimo vertė yra susijusi ir su nenorinčiu parduoti pardavėju bei su pirkėju ar pirkėjais, kurie perka žinodami, kad pardavėjui nenaudingą tą turtą parduoti. Taigi, likvidacinė turto vertė yra nulemta skubaus, priverstinio turto pardavimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-551/2010). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu įkeisto turto būtų pakakę V. M. įsiskolinimams pagal kredito sutartis padengti, buvo pagrindas vadovautis įkeisto turto įkeisto turto likvidacine, o ne rinkos verte, nes kai hipotekos kreditoriaus iniciatyva yra parduodamas skolininko turtas, tikėtina nebūtų galimybių jį parduoti rinkos verte (CPK 185 str.).

57V. M. įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas šis nekilnojamasis turtas: prievolių pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_39553 įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas 0,8 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir 0,0750 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) su pastatu (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ); prievolių pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_46247 įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas 1,8945 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); 0,3530 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (23-39, 52-57 b. l., 1 t.).

58Įvertinus byloje esančias ieškovo naudai įkeisto turto vertinimo pažymas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 97-98, 99, 100, 179-180, 181, 182, 183-195, 196-204, 205-213, 214-220, 221-228 b. l., 1 t.), akivaizdu, jog kredito sutartims užtikrinti ieškovo naudai įkeisto turto likvidacinės vertės, nustatytos 2008 metų rugsėjo, lapkričio mėnesiais, nepakako banko reikalavimui patenkinti visa apimtimi, be to, vertė po sandorių sudarymo mažėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 182, 183-195, 205-213, 221-228 b. l., 1 t.). Kitaip tariant, hipotekos lakštais, kurių identifikaciniai kodai: ( - ) ir ( - ) (23-40 b. l., 1 t.), įkeisto turto likvidacinė vertė buvo žymiai mažesnė už V. M. įsiskolinimo, susidariusio pagal kredito sutartį LOAN_39553, dydį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 97-98, 100, 179-180, 181, 173-174 b. l., 1 t.). Tas pats pasakytina ir apie hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas ( - ), įkeistą turtą (52-57 b. l., 1 t.). Jo likvidacinė vertė yra taip pat mažesnė už pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_46247 susidariusio V. M. įsiskolinimo dydį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3392-574/2009 196-204, 214-220, 177-178 b. l., 1 t.). Vadinasi, yra pagrindas teigti, jog sandorių sudarymo metu bankui hipoteka įkeistas turtas neužtikrino kreditavimo sutarčių įvykdymo visa apimtimi. Taigi, tikėtina, kad bankas įgytų teisę reikalauti likusią skolininko įsiskolinimo dalį padengti iš kito V. M. turto, kuris nebuvo įkeistas banko naudai, jei kreditorius pasirinktų visą reikalavimą patenkinti būtent iš skolininko turto.

59Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad pagal VĮ Registrų centro atliktą atsakovų M. turto vertinimą (163-189 b. l., 1 t., 157-158 b. l., 2 t.) po ginčijamų sandorių sudarymo likusio V. M. ir L. M. turto rinkos vertė buvo 1 632 194,61 Lt. Tuo tarpu ieškovui iš jų priteista suma yra 2 026 011 Lt, kuri dėl skaičiuojamų palūkanų visą laiką didėja. Be to, beveik visas likęs atsakovų turtas yra suvaržytas užtikrinant kitų jų įsipareigojimų vykdymą. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų V. M. ir L. M. turimo turto vertė yra mažesnė, nei jų įsipareigojimai kreditoriui.

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą, todėl sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų, būtina atsižvelgti į vienodos normalios verslo rizikos, pavyzdžiui, rizikos dėl kreditoriui įkeisto turto nuvertėjimo, padalijimą šalims. Tai, anot kasacinio teismo, reikia turėti omenyje vertinant skolininko sąžiningumą sudarant ginčo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

61Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas teigti, jog V. M. , kaip skolininkas, ir L. M. , kaip laiduotoja, sudarydami ginčijamus sandorius, iš tiesų elgėsi nesąžiningai, nes jiems turėjo būti žinoma, jog sudaromi sandoriai gali pažeisti ieškovo teises.

62Pirmiausia, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija, nes V. M. ir L. M. dovanojimo sutartį sudarė su savo vaiku (sūnumi A. M. ), o pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su L. M. seserimi T. N. (CK 6.67 str. 1 p.). Kita vertus, pažymėtina, kad ginčijama 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. ERN-2904 yra neatlygintinas sandoris, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia nepaisant atsakovo A. M. sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str.2 d.).

63Apeliantė T. N. teigia, jog su V. M. jos nesieja giminystės ryšiai, o sieja tik svainystės ryšiai. Todėl, anot jos, šiuo atveju negalima taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytos nesąžiningumo prezumpciją, kai sandoris sudaromas su artimuoju giminaičiu.

64CK 3.135 straipsnyje nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

65Taigi, T. N. iš tiesų negali būti laikoma V. M. artimuoju giminaičiu. Tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, L. M. solidariai atsako ieškovui už jo sutuoktinio prievolių pagal kredito sutartis nevykdymą, todėl ieškovas turi pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek L. M. , tiek V. M. kartu, tiek atskirai, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Taigi, šiuo atveju nesąžiningumo prezumpcija taikoma L. M. , kaip solidarios bendraatsakovės, atžvilgiu, kuri laidavimo sutartimis buvo įsipareigojusi bankui be jo sutikimo neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti turimo nekilnojamojo turto (Laidavimo sutarčių 5.1.4.1 p.).

66M. nesąžiningumą taip pat įrodo tai, kad 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartis ir 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudarytos iš karto po to, kai Vladimiras ir L. M. banko pranešimais buvo informuoti apie susidariusius įsiskolinimus pagal kredito sutartis (58, 59 b. l., 1 t.). Be to, dovanojimo sutartimi atsakovų sūnui buvo padovanotas žemės sklypas, kuris turėjo būti įkeistas V. M. prievolių pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_3953 įvykdymo užtikrinimui (17 b. l., 1 t.), tačiau, kaip nustatyta byloje, taip ir liko neįkeistas.

67Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to, kad atsakovai suprato, jog dėl nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčių (kainų kritimo), solidarių įsipareigojimų UAB Medicinos bankui įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertės neužtenka ir neužteks ieškovo reikalavimams patenkinti. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2008 m. pabaigoje, kai jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė, nekilnojamojo turto kainos pradėjo mažėti. Atsakovas V. M. (taip pat ir L. M. , kaip laiduotoja) ginčijamomis sutartimis sumažino savo turtą tuo metu, kai pagrindinis skolininkas pradėjo nevykdyti savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis ieškovui ir kai nekilnojamojo turto kainos rinkoje pradėjo kristi, t. y. tuo metu, kai iškilo grėsmė, kad ieškovui (kreditoriui) patenkinti savo reikalavimus įkeisto turto gali nepakakti.

68Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011, nustatė, jog kredito sutartimis paskola buvo paimta verslo tikslais, refinansuoti iš Sampo banko gautą kreditą bei įsigyti žemės sklypą, kurį V. M. planavo per kelerius metus pelningai parduoti. V. M. ir L. M. buvo verslininkai, UAB „Feranta“, kuri užsiėmė naftos produktų prekyba, akcininkai, atsakovas V. M. – šios bendrovės direktorius. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog M., būdami verslininkai, turėjo žinoti visuotinai žinomą faktą, susijusį su nekilnojamojo turto kainų kritimu 2008 metais, turėjo žinoti, kad įkeisto turto vertė taip pat nukrito ir atsakovui suteiktų kreditų grąžinimas gali likti neužtikrintas. Tai iš esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

69Be to, byloje nėra įrodyta, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Faktą, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus interesus, patvirtina ir tai, kad ieškovas iki šiol neatgavo net dalies priteistos skolos. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pati T. N. elgėsi nerūpestingai, nepasikreipusi į ieškovą ir nepasidomėjusi, ar ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditoriaus interesų.

70Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, nes, kaip nustatyta, šioje byloje yra visos CK 6.66 straipsnyje išvardintos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

71Nustačius M. nesąžiningus veiksmus, sudarant ginčijamus sandorius, nėra pagrindo sutikti ir su V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškovas, kaip bankas, turi prisiimti riziką dėl atsirasiančių nuostolių - kad jam tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, suteikdamas kreditą, būtų pažeidęs Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, ar kad nebūtų laikęsis Bankų įstatymo reikalavimų. Priešingai, byloje nustatyta, kad bankas pareikalavo, jog atsakovas V. M. įkeistų nekilnojamąjį turtą, be to, buvo pareikalauta laidavimo. Taigi, bankas ėmėsi suteikto kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių keliais būdais. Tačiau atsakovas V. M. įkeitė ne visą reikalautą turtą ir, kaip nustatyta šioje nutartyje, kartu su laiduotoja (sutuoktine) bandė sumažinti savo turimą turtą, siekdami išvengti įsipareigojimų vykdymo bankui. Taigi, būtent dėl pačių M. netinkamo elgesio banko teisės buvo pažeistos, todėl bankas neprivalo prisiimti dėl tokio jų elgesio nuostolių atsiradimo riziką.

72Atsakovė T. N. savo apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo šį atsakovo prašymą tenkinti nėra. Apeliantė nenurodė svarių argumentų, kodėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima apeliantams galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus bei, jų nuomone, būtinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

73Atmetus apelianto V. M. apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

74Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus taip pat yra pareiškęs prašymą priteisti jam iš apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl šis prašymas netenkinamas (CPK 93 str. 98 str.)

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovams... 5. Nurodė, kad UAB Medicinos bankas ir V. M. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė... 6. 2007 m. lapkričio 5 d. UAB Medicinos bankas ir V. M. pasirašė Kredito... 7. V. M. nevykdant 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su... 8. V. M. nepašalinus 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553... 9. UAB Medicinos bankas sužinojo, kad V. M. ir L. M. 2008 m. gruodžio 15 d.... 10. Ieškovas taip pat sužinojo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. pirkimo - pardavimo... 11. Ieškovo vertinimu, minėtos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis... 12. Ieškovas pažymėjo, kad V. M. ir L. M. solidari skola ieškovui 2009 m.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 14. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir A. M. 2008 m.... 15. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento V. M. , L. M. ir T. N. 2008 m.... 16. V. M. L. M. ir L. M. skolos UAB Medicinos bankui pagal 2006 m. lapkričio 16 d.... 17. Teismas priteisė UAB Medicinos bankui iš V. M. 3435,5 Lt bylinėjimosi... 18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjo Vilniaus miesto 1-ojo... 19. V. M. dėl 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 bei 2007... 20. Teismas, įvertinęs byloje esančius Nekilnojamojo turto registro vertinimus,... 21. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas verslininkas ir įmonės vadovas, turėjo... 22. Teismas, nustatęs visas CK 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas, nusprendė... 23. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. Atsakovė T. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 25. Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 26. Atsiliepimu į atsakovės T. N. apeliacinį skundą atsakovas V. M. sutinka su... 27. Atsiliepimu į atsakovų V. M. ir T. N. apeliacinius skundus ieškovas UAB... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. Apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 32. Šioje byloje pareikštais ieškiniais ieškovas UAB Medicinos bankas prašė... 33. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis... 34. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su... 35. 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;... 36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 37. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 38. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 16 d. UAB Medicinos... 39. UAB Medicinos bankas ir V. M. 2007 m. lapkričio 5 d. taip pat pasirašė... 40. V. M. nevykdant 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553 (su... 41. V. M. nepašalinus 2006 m. lapkričio 16 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_39553... 42. 2008 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytos šioje byloje... 43. Apeliantė T. N. , ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 44. Sutikti su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo.... 45. Reikalavimo teisę kreditorius įgyja nuo prievolės atsiradimo (nagrinėjamu... 46. Tai, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovus Vladimirą... 47. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. M. teiginiu, kad ieškovas savo... 48. Iš tiesų CPK 558 straipsnyje nurodytos hipotekos kreditoriaus teisės... 49. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju V. M. prievolių... 50. Laidavimo sutartimis (19-21, 48-51 b. l., 1 t. ) L. M. įsipareigojo už V. M.... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos... 52. Byloje yra aktualus vieno CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų kreditorių... 53. Apeliantas V. M. teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovui... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog ginčijamais... 55. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik ginčijamų... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 57. V. M. įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti buvo... 58. Įvertinus byloje esančias ieškovo naudai įkeisto turto vertinimo pažymas... 59. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismai turi užtikrinti... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad yra... 62. Pirmiausia, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas,... 63. Apeliantė T. N. teigia, jog su V. M. jos nesieja giminystės ryšiai, o sieja... 64. CK 3.135 straipsnyje nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami... 65. Taigi, T. N. iš tiesų negali būti laikoma V. M. artimuoju giminaičiu.... 66. M. nesąžiningumą taip pat įrodo tai, kad 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo... 67. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 68. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d.... 69. Be to, byloje nėra įrodyta, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą... 70. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 71. Nustačius M. nesąžiningus veiksmus, sudarant ginčijamus sandorius, nėra... 72. Atsakovė T. N. savo apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti... 73. Atmetus apelianto V. M. apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti iš... 74. Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus taip pat yra... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 76. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą....