Byla 2-924-910/2016
Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., antstolė I. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, vertėjaujant Audronei Adomavičienei, Erikai Vensevičienei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovui advokatui Jonui Korsakui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. M., atsakovo UAB „Medicinos bankas“ atstovui V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., antstolė I. K.,

Nustatė

2ieškovė 2015-06-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinusi 2015-11-12, prašo pripažinti negaliojančiomis UAB „Medicinos bankas“ ir L. M. sudarytas 2008-10-31 laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008 ir 2008-10-06 laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008 dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms arba kitais pagrindais.

3Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Medicinos bankas“ ir V. M. 2006-11-16 sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN-39553 ir 2007-11-05 kredito sutartį Nr. LOAN-46247, kurių pagrindu Bankas suteikė V. M. atitinkamai 1 675 000 Lt ir 270 000 Lt dydžio kreditus. V. M. kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas pagal nurodytas kredito sutartis buvo užtikrintas įkeičiant ne tik jo asmeninį, bet ir bendrą sutuoktinių turtą. 2006-12-01 hipotekos lakšte, kuriuo užtikrintas 2006-11-16 kredito sutarties Nr. LOAN-39553 su jos pakeitimais bei papildymais įvykdymas, nurodyta, kad įkeičiamų daiktų savininko sutuoktinė L. M., gyv. ( - ), o lakšto pastabose 2 punkte – kad šis hipotekos lakštas sudarytas vienu egzemplioriumi, kuris yra saugomas pas kreditorių, 3 punkte – kad įkeičiamo daikto savininkai pareiškia ir garantuoja, jog jų šeimos gyvenamoji vieta yra butas ( - ). Pratęsiant kreditų grąžinimo terminus, V. M. prievolių pagal nurodytas kredito sutartis įvykdymas Bankui papildomai buvo užtikrintas ieškovės su Banku pasirašytomis 2008-10-31 laidavimo sutartimi Nr. L-K09/2008 ir 2008-10-06 laidavimo sutartimi Nr. L-K08/2008. Ieškinyje teigiama, kad laidavimo sutartimis numatytas L. M. laidavimas Bankui buvo pagrindinė sąlyga V. M. sudarant su Banku papildomus susitarimus prie Kredito sutarčių, kurio Bankas pareikalavo kategoriškai, nes kitaip V. M. nebūtų pratęsti kredito (skolos) grąžinimo terminai. Ieškovės teigimu, jai nesutikus laiduoti, Bankas grasino nedelsiant nutraukti Kredito sutartis ir atimti įkeistus namą bei kitą sutuoktinių turtą. Pasak ieškovės, ji, būdama visiškai ekonomiškai priklausoma nuo Banko, buvo priversta pasirašyti jai ekonomiškai ypač nenaudingus laidavimo sandorius. Ieškinyje pažymėta, kad V. M. sutartinių įsipareigojimų įvykdymas pagal pirmiau nurodytas kredito sutartis buvo užtikrintas įkeičiant ne tik jo asmeninį, bet ir bendrą sutuoktinių turtą, kurio visiškai užteko, ir Bankui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovė sudarytų laidavimo sutartis. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad, Bankui nutraukus kredito sutartis ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, be kita ko, buvo areštuotas ir 43,27 kv. m ploto dviejų kambarių butas ( - ), kuris, kaip minėta, nurodytas 2006-12-01 Hipotekos lakšto pastabų 3 punkte, pažymint, jog tai yra šeimos gyvenamoji patalpa. Pasak ieškovės, antstolė šį butą areštavo be teisėto pagrindo, pažeisdama CK 3.85 straipsnio 2 dalį. Ieškinyje teigiama, kad ginčijamas laidavimo sutartis inicijavo ir parengė Bankas, o ieškovė, būdama rusakalbė, mokyklą baigusi taip pat rusų kalba, jas pasirašė prisijungimo būdu (CK 6.186 straipsnis). Be to, sudarant ginčijamas sutartis, ieškovei nebuvo pateiktos Kredito sutartys (pažymėtina, kad Hipotekos lakštas sudarytas tik vienu egzemplioriumi, kuris saugomas pas kreditorių), jos net nebuvo pridėtos prie Laidavimo sutarčių, o tai patvirtina, jog, sudarant Laidavimo sutartis, ieškovei nebuvo atskleistos esminės Kredito sutarčių sąlygos, taigi jai net nebuvo žinoma už ką (kokios apimties V. M. įsipareigojimų vykdymą) ji laiduoja, nors Bankas, būdamas kvalifikuotas šios specifinės verslo srities profesionalas, stipresnioji sandorio šalis, tai privalėjo padaryti (CK 6.4 straipsnis).

4Ieškinyje nurodyta, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą; jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovės teigimu, iš 2006-12-01 Hipotekos lakšto, sudaryto vienu egzemplioriumi, kuris saugomas pas kreditorių, atsakovui dar 2006-12-01 buvo žinoma, jog sutuoktinių L. M. ir V. M. šeimos gyvenamoji vieta yra ( - ), ir tai patvirtina, kad, sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų (A. M. (g. 1992-03-21) ir V. M. (g. 1998-08-21), L. M. sudarant Laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 3.85 straipsnyje įtvirtintu imperatyvu, buvo būtina gauti teismo leidimus. Nesant teismo leidimų, ginčijamos Laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl prieštaravimo imperatyviajai CK 3.85 straipsnio 2 dalies normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

5Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė pasirašė Laidavimo sutartis prisijungimo būdu (CK 6.186 straipsnis), dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ne tik nesuprasdama jų esmės, dalyko, kitų esminių sąlygų, tačiau ir Bankui neatskleidus Kredito sutarčių, už kurias laiduojama, sąlygų, taip sąmoningai ją suklaidinus, todėl ieškovės sudarytos Laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu, kaip sudarytos dėl esminio suklydimo. Pasak ieškovės, tokiu būdu ir sąlygomis sudaryti sandoriai prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.

6Ieškinyje teigiama, kad ieškovės sudaryti laidavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti dėl atsakovo apgaulės, kuri pasireiškė tuo, jog Bankas nereikalavo įkeisti šeimos buto ( - ), be to, paties Banko parengtų Laidavimo sutarčių bankas neišvertė į ieškovei suprantamą rusų kalbą, taip pat neatskleidė Kredito sutarčių, už kurias laiduojama, esmės, dalyko, kitų esminių sąlygų (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Ieškovės teigimu, dėl to ji pagrįstai tikėjosi, kad laiduoja tik šeimos įkeistu turtu, tačiau nelaiduoja paskutiniu šeimos būstu ( - ), kuriame gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais.

7Ieškinyje taip pat nurodyta, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog Bankas, grasindamas nutraukti kredito sutartis ir atimti sutuoktinių jau įkeistą visą turimą turtą, iškėlė ieškovei ultimatumą pasirašyti Laidavimo sutartis. Dėl to ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir dėl to, kad sudaryti ieškovei būnant visiškai priklausomai nuo Banko, dėl Banko ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, susidėjus sunkioms aplinkybėms, nelikus kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, ieškovei labai nenaudingomis sąlygomis.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o ieškovei skirta CPK 95 straipsnyje nustatyta maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime pažymėta, kad dėl 2008-10-31 sudarytos Laidavimo sutarties Nr. L-K09/2008 iki 2015-06-29 ieškinio šioje byloje pateikimo ieškovė nereiškė Bankui jokių pretenzijų, o 2008-10-06 laidavimo sutartis Nr. L-K08/2008 pradėta ginčyti tik 2015-11-12, pateikus dar kartą patikslintą ieškinį. Atsiliepime pabrėžiama, kad iki 2008-10-06 Laidavimo sutarties Nr. L-K08/2008 ir 2008-10-31 Laidavimo sutarties Nr. L-K09/2008 sudarymo ieškovė atsakovui buvo ne kartą laidavusi už įvairių juridinių asmenų prievoles: 2004-10-06 Laidavimo sutartimi Nr. L-K05/2004 ji laidavo už UAB „Solunta“ suteiktą kreditą LOAN 28134; taip pat net dėl dešimties UAB „Feranta“ išrašytų vekselių (2006-04-13 vekselio Nr. VEK 36312, 2006-07-14 vekselio Nr. VEK 37583, 2006-10-17 vekselio Nr. VEK 39084, 2006-12-08 vekselio Nr. VEK 39988, 2007-01-18 vekselio Nr. VEK 40628, 2007-03-29 vekselio Nr. VEK 42101, 2007-04-20 vekselio Nr. VEK 42647, 2007-08-08 vekselio Nr. VEK 44649, 2007-11-10 vekselio Nr. VEK 46367, 2008-03-06 vekselio Nr. VEK52228), be to, ieškovė atsakovui buvo laidavusi ir už du trečiojo asmens V. M. vekselius, taip pat buvo laidavusi AB Sampo bankui už 2005-10-05 Kredito sutarties Nr. BS1527050326 įvykdymą. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodyti ieškinyje teiginiai yra bendro pobūdžio išsigalvoti pasisakymai, nepagrįsti jokiais įrodymais, net elementariomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu civiliniame procese galioja taisyklė, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sandorių, ginčijamų dėl valios trūkumų (suklydimo, apgaulės, spaudimo), yra išaiškinęs, kad būtina ir galima vadovautis tik objektyviais įrodymais, kurie, be kita ko, turi akivaizdžiai įrodyti valios trūkumą. Vien tik asmens nuomonė dėl sandorio pasekmių ir teiginiai apie tariamą jo suklydimą apgaulę negali būti laikomi objektyviais ir juolab akivaizdžiai valios trūkumą patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011). Pasak atsakovo, ieškovės teiginiai dėl valios trūkumų, sudarant ginčijamas laidavimo sutartis, turi būti pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, o ne tik vienos ieškovės, suinteresuotos vilkinti vykdymo procesą, subjektyviais samprotavimais. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nebuvo priversta sudaryti Laidavimo sutartis, tai patvirtina tiek ginčijamų sutarčių turinys, tiek ir ieškovės elgesys bei aplinkybės iki šių sutarčių pasirašymo bei po jų pasirašymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas reikalavo sudaryti ginčijamas sutartis, todėl ši aplinkybė neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai). Laidavimo sutartis ieškovė sudarė laisva valia, prašoma atsakovo, bet ne verčiama ar grasinama. Laidavimas buvo įprasta praktika ieškovės ir atsakovo santykiuose, tai patvirtina aplinkybė, kad iki ginčijamų sutarčių sudarymo ieškovė atsakovui laidavo net 13 kartų. Pasak atsakovo, dalyvauti finansiniuose sandoriuose atsakovei buvo įprasta praktika, nes ieškovė yra laidavusi Sampo bankui, turėjusi finansinių įsipareigojimų Ūkio bankui. Be to, atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad derybas dėl Kredito sutarčių pakeitimų, kurių pagrindu buvo pasirašytos ginčijamos Laidavimo sutartys, inicijavo būtent ieškovė ir trečiasis asmuo V. M.. Ginčijamos Laidavimo sutartys buvo pasirašytos ne vienu metu, todėl jokio atsakovo spaudimo, juolab ultimatyvaus reikalavimo jas sudaryti negalėjo būti. Atsakovo teigimu, jis negrasino ieškovei, kad jai nesutikus laiduoti atsakovas nedelsdamas nutrauks Kredito sutartis ir atims ieškovės bei jos sutuoktinio įkeistą turtą; šie ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų teiginiams dėl jai daryto spaudimo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsiliepime taip pat pažymėta, kad Kredito sutartyse yra aiškiai apibrėžti atvejai, kada ir kokiomis teisėmis gali pasinaudoti Bankas (Kredito sutarties 7.1-7.7 punktai), todėl net tuo atveju, jeigu Bankas ir būtų reikalavęs kredito grąžinimo Kredito sutartyse nustatytais terminais, tai būtų galėjęs atlikti tik šiose sutartyse nustatyta tvarka, o tokie veiksmai net teoriškai negali būti laikomi spaudimu. Bet kurios sandorio šalies pasinaudojimas sutarties nuostatomis ar CK suteiktomis teisėmis (CK 4.192-4.196, 6.260-6.261, 6.874 straipsniai) negali būti laikomas nesąžiningu veiksmu. Atsakovo teigimu, ieškovė visiškai nepagrįstai ginčija Laidavimo sutartis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad atsakovas nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui nesiūlė savo paslaugų, jie turėjo teisę kreiptis į bet kurią kitą finansų įstaigą dėl kreditų refinansavimo, jeigu jiems netiko atsakovo siūlomos kreditų grąžinimo terminų pratęsimo sąlygos. Kartu atsiliepime pažymėta tai, kad jokia kita kredito įstaiga nurodytu laikotarpiu nerefinansavo trečiajam asmeniui V. M. suteikto kredito, ieškovė ir trečiasis asmuo pardavė savo turtą, perleisdami jį susijusiems asmenims, tačiau nepadengdami atsakovui nė dalies skolos (tai nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1260/2010; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1860-431/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-373/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pasak atsakovo, pasirašant papildomus susitarimus prie Kredito sutarčių ir sudarant ginčijamas Laidavimo sutartis, buvo sudarytos galimybės išsaugoti Kredito sutartis, pratęsiant kreditų grąžinimo terminus, taigi ginčo sutarčių sudarymas buvo ekonomiškai naudingas tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui. Vadinasi, atsakovas ne tik nepažeidė ieškovės interesų, bet priešingai – juos užtikrino, pagerino ieškovės ir trečiojo asmens situaciją. Atsiliepime teigiama, jog ieškovės pozicija, kad ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo, yra visiškai nepagrįsta. Ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovas neturėjo tiesioginių reikalavimų į ieškovės pajamas ar neįkeistą turtą; ieškovė buvo įsipareigojusi tik dalimi turimo turto, kuris buvo įkeistas Bankui. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeisto turto visiškai užteko, taigi pati ieškovė pripažįsta, jog negalėjo būti jokio ekonominio priklausomumo nuo atsakovo, nes kreditų grąžinimas buvo užtikrintas pakankamos vertės turtu, kuris galėjo būti panaudotas visiškai atsiskaityti su atsakovu. Atsiliepime pažymėta, kad visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas) yra ta, jog nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos ekonomikoje įvyko itin neigiamų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011; kt.). Atsakovo teigimu, dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad, keičiant Kredito sutarčių sąlygas (pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą), atsakovas privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir riboti savo riziką ir kaip vieną iš rizikos ribojimo priemonių paprašė užtikrinti prievolių įvykdymą ieškovės laidavimu, nes trečiasis asmuo vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir dėl to prašė pratęsti kreditų grąžinimo terminus. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas, įvertinęs rinkoje susiklosčiusią situaciją, pablogėjusį trečiojo asmens V. M. mokumą, tai, kad nuo 2006 m. ieškovė buvo tiesiogiai suinteresuota trečiojo asmens V. M. kreditų gavimu, nes būtent sutuoktinio iš atsakovo gautomis lėšomis ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybėn buvo įsigytas itin vertingas turtas (1 200 000 Lt vertės), dalis kreditų lėšų buvo skirta vartojimo reikmėms, dar dalis – ieškovės ir trečiojo asmens kreditui Sampo banke refinansuoti, atsakovas turėjo pagrindą Kredito sutarčių įvykdymą prašyti užtikrinti papildomai, t. y. ieškovės laidavimu. Be to, Laidavimo sutartys nebuvo sudarytos spontaniškai, dėl to buvo deramasi, laidavimas buvo aptartas papildomuose susitarimuose dėl Kredito sutarčių pakeitimo. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad ieškovė daug kartų buvo laidavusi atsakovui, neabejotinai patvirtina, jog jai buvo žinomos ir suprantamos tiek Laidavimo sutarčių sąlygos, tiek galimos sandorių rizikos ir pasekmės. Pasak atsakovo, ieškovės argumentai, kad Laidavimo sutartys sudarytos dėl apgaulės, pasireiškusios tuo, jog atsakovas nereikalavo įkeisti butą ( - ), yra apskritai nesuprantami. Nei hipotekos lakštuose, nei ginčijamose Laidavimo sutartyse nėra jokių sąlygų, kurios galėjo teikti ieškovei pagrindą manyti, kad pagal Laidavimo sutartis ji neatsako butu ( - ). Priešingai, Laidavimo sutarčių 3.3 punktuose įtvirtinta, kad ieškovė laiduoja ir atsako visus savo turtu. Be to, atsakovui nebuvo įkeistas ne tik butas ( - ), bet ir kitas ieškovės bei trečiojo asmens turtas, kurį jie perleido, ir atsakovas ginčijo nurodyto turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu įvairiose civilinėse bylose. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia paneigti Vilniaus apygardos teismo 2009-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-565/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-183/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011 nustatytas aplinkybes, kad ieškovė laidavo atsakovui pagal ginčijamas Laidavimo sutartis, ir šių sutarčių pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2009-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-565/2009 priteisė iš ieškovės atsakovo naudai skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė teismui net neužsiminė apie Laidavimo sutarčių negaliojimo pagrindų buvimą ir šių sutarčių neginčijo. Aptariamų Laidavimo sutarčių ieškovė neginčijo ir kitose civilinėse bylose, kuriose atsakovas buvo pareiškęs ieškinius dėl ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Taigi ieškovė nė vienoje ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolos pagal ginčijamas Laidavimo sutartis priteisimo klausimas, šių sutarčių neginčijo, net neužsiminė apie šioje byloje nurodomus jų negaliojimo pagrindus ir dėl šių sandorių nereiškė jokių pretenzijų net septynerius metus. Atsakovo nuomone, tai yra nelogiška, neprotinga ir neįtikėtina, jeigu ginčijamos Laidavimo sutartys iš tiesų būtų sudarytos ieškovės nurodytoms aplinkybėms ir esant bet kokiems ieškovės teisių pažeidimams (grasinimams, spaudimui, apgaulei ir pan.). Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, jog ji nebuvo supažindinta su pagrindinėmis Kredito sutarčių ir ginčijamų Laidavimo sutarčių nuostatomis, kad laidavimo sutartys pasirašytos skubotai, nesusipažinus su jų tekstu. Atsakovo teigimu, ieškovei buvo pateiktos kredito sutartys, ji buvo supažindinta su jų sąlygomis, taip pat su Laidavimo sutarčių nuostatomis. Laidavimo sutarčių 7.1.7 punkte ieškovė patvirtino, kad laidavimo sąlygos aptartos su ja individualiai, 7.2 punkte – kad jai žinomos visos Kredito sutarčių sąlygos; Laidavimo sutarčių visuose puslapiuose esantys ieškovės parašai paneigia bet kokius ieškovės teiginius dėl jos nesupažindinimo su sutarčių sąlygomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas nieko nežinojo apie trečiojo asmens V. M. vykdytą ieškovės klaidinimą ir psichologinį spaudimą, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovė, tačiau, atsakovo nuomone, tokiais argumentais atsakovė tik bando pateisinti jos pačios sudarytas Laidavimo sutartis. Pasak atsakovo, ieškovės pareikštas ieškinys tėra bandymas išvengti atsakovo reikalavimo į ieškovei priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas atsiliepimo priede Nr. 17, pagal teismų dar 2009-2013 m. priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovės teiginiai dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo pažeidimo yra nepagrįsti, ši teisės norma netaikytina sudarant laidavimo sutartis, nes laidavimo sutartis nėra nekilnojamojo turto sandoris, o teismo leidimas būtinas tik nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovė 2015-11-12 patikslintame ieškinyje nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo atskleidusi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, t. y. kad ji yra rusakalbė, baigusi rusų mokyklą ir dėl kalbos nežinojimo pasirašė Laidavimo sutartis, nesuprasdama jų sąlygų. Atsakovo teigimu, daugelį metų ieškovė ir atsakovas bendravo būtent lietuvių kalba, ieškovė dar 2006-08-24 pasirašė sutikimą gauti ir naudotis informacija lietuvių kalba, susirašinėjimas su atsakovu taip pat vyko lietuvių kalba, visus sandorius ieškovė sudarinėjo tik lietuvių kalba. Be to, 2015-11-13 teismo posėdyje ieškovė bendravo lietuvių kalba ir neprašė vertėjo. Atsakovo nuomone, jeigu sandorio šalis kažko nesupranta, tai būtent ji privalo klausti ir aiškintis šias aplinkybes iki sandorio pasirašymo, o jeigu nemoka kalbos, privalo apie šią aplinkybę pranešti kitai sandorio šaliai bei pasirūpinti vertėjo, advokato ar kito reikalingo specialisto paslaugomis. Dėl ieškovės argumentų, kad ji Laidavimo sutartis sudarė dėl suklydimo, atsiliepime nurodyta, kad ieškovė buvo brandaus amžiaus (41 metų), dirbo ( - ) vyr. finansininke, turėjo daugkartinės patirties, pasirašant laidavimo sandorius atsakovui ir kitiems asmenims, finansinių paslaugų patirties (sutartys su Sampo, Ūkio bankais), taigi jai turėjo būti gerai žinomos sutarčių sudarymo ir jų nevykdymo teisinės pasekmės. Pasak atsakovo, ieškovė privalėjo būti pakankamai apdairi, protinga ir sąžininga, ji turėjo visas galimybes, prieš pasirašydama ginčijamas laidavimo sutartis, pasikonsultuoti su advokatu, vertėju ar kitu kompetentingu asmeniu dėl atliekamo veiksmo teisinių padarinių. Atsakovo teigimu, ieškovė net neįrodinėja CK 1.90 straipsnio sąlygų, nepagrindžia jų faktinėmis aplinkybėmis, dėl to ieškinys atmestinas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.228 straipsnį, nes šios teisės normos taikymo pagrindo ieškovė nepagrindė ir neįrodinėjo. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl Laidavimo sutarčių sąlygų, remdamasi esmine šalių nelygybe, taigi nemanė, kad jos yra neteisingos bei neprotingos. Tokių veiksmų ėmėsi tik 2015 m., kai atsakovo naudai imtas realizuoti ieškovės turimas nekilnojamasis turtas. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad, nagrinėdamas ieškinį, teismas turėtų atkreipti dėmesį į ieškovės ir trečiojo asmens procesinį elgesį, nuolat teikiant teismams ieškinius, skundus, pareiškimus ir prašymus, taip vilkinant dar 2009-2010 m. įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais priteista skola atsakovui, vykdymą. Atsakovo teigimu, tokie ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai iš esmės pažeidžia atsakovo teises atgauti paskolintas lėšas, priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie ilgą laiką nevykdomi. Pasak atsakovo, nagrinėjamoje byloje ieškovė sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, jo pagrindu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdama toliau vilkinti išieškojimą iš ieškovės ir trečiojo asmens vertingo turto bei pajamų. Toks elgesys nesuderinamas su CPK 18, 95 straipsnių nuostatomis, reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią baudą.

9Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį patenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad ginčijamas Laidavimo sutartis ieškovė pasirašė suklaidinta dėl kalbos nežinojimo, dėl to, jog jai nebuvo pateiktos Kredito sutartys, už kurių įvykdymą laiduojama, taip pat dėl to, kad Banko atstovas nepaaiškino, jog ji laiduoja turtu, kuris dar neįkeistas Bankui. Be to, ginčo sutartis ieškovė pasirašė dėl sutuoktinio grasinimų palikti šeimą ir Banko ekonominio spaudimo. Ieškovės atstovas taip pat pabrėžė, kad Bankas, kuriam kaip savo srities profesionalui keliami aukštesni reikalavimai, neišaiškino ieškovei pareigos ir neprašė, jog ji pateiktų teismo leidimą laidavimo sandoriams sudaryti. Pasak ieškovės atstovo, Laidavimo sutartys, sudarytos negavus teismo leidimo, pripažintinos negaliojančiomis dėl prieštaravimo CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui.

10Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. M. prašė ieškinį patenkinti, kartu nurodydamas, kad jis prašė žmonos pasirašyti su Banku Laidavimo sutartis, kurių Bankas pareikalavo kaip būtinos sąlygos kreditų grąžinimo terminams pratęsti. Trečiasis asmuo patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jis, siekdamas, jog žmona pasirašytų Laidavimo sutartis, grasino jai, kad išsikirs, paliks šeimą. Kartu trečiasis asmuo nurodė, kad nei jis, nei žmona nesuprato, jog laiduojama ir butu ( - ) kur gyvena šeima. Pasak trečiojo asmens, Banko atstovas paaiškino, jog laiduojamas tik tuo turtu, kuris įkeistas hipoteka, be to, Bankas nesupažindino su Laidavimo sutarčių sąlygomis, tik davė pasirašyti sutartis.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais dėl Laidavimo sutarčių sudarymo faktinių ir teisinių aplinkybių.

12Ieškinys atmestinas

13Byloje nustatyta, kad 2006-10-30 paraiška ieškovė L. M. ir trečiasis asmuo V. M. kreipėsi į atsakovą dėl 1 455 000 Lt kredito suteikimo, nurodydami, jog jis reikalingas Sampo banko kreditui refinansuoti, 0,8 ha ploto žemės sklypui Zujūnų kaime pirkti ir vartojimo reikmėms (T. 1, b. l. 60-61). 2006-10-30 paaiškinime trečiasis asmuo V. M. detalizavo, kad 1 200 000 Lt reikalingi 0,8 ha ploto žemės sklypui Zujūnuose pirkti, 215 000 Lt – kreditui Sampo banke refinansuoti, 40 000 Lt – vartojimo reikmėms (T. 1, b. l. 62).

142006-11-16 kredito sutartimi Nr. LOAN 39553 trečiajam asmeniui V. M. suteiktas 1 455 000 Lt dydžio kreditas (T. 1, b. l. 63-67). Kredito pagal nurodytą Kredito sutartį grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančių namo ir žemės sklypo 2006-12-01 hipoteka bei atsakovo finansuoto 0,8 ha žemės sklypo Zujūnuose, įgyto ieškovės ir trečiojo asmens vardu, 2007-01-10 hipoteka (T. 1, b. l. 72-74; 79-81).

152007-06-04 papildomu susitarimu Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. LOAN 39553 trečiajam asmeniui papildomai išduotas 220 000 Lt dydžio kreditas vartojimo reikmėms (T. 1, b. l. 68-69).

162008-09-25 ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu V. M. užpildė ir pateikė atsakovui paraišką pakeisti Kredito sutarties LOAN 39553 sąlygas, pratęsiant gautinį kredito grąžinimo terminą 12 mėnesių (T. 1, b. l. 86-89).

172008-10-31 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Kredito sutarties Nr. OAN 39553, kuriuo galutinis kredito terminas buvo pratęstas iki 2009-07-01, taip pat numatyta, kad ieškovė laiduos atsakovui, pasirašydama laidavimo sutartį (T. 1, b. l. 70-71).

182008-10-31 ieškovė ir atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai visu savo turtu pagal trečiojo asmens V. M. ir Banko sudarytą Kredito sutartį Nr. LOAN 39553 (T. 1, b. l. 90-93).

192007-11-05 Kredito sutartimi Nr. LOAN 46247 atsakovas trečiajam asmeniui V. M. suteikė 270 000 Lt dydžio kreditą nekilnojamojo turto vystymui ir vartojimo reikmėms (T. 1, b. l. 94-98).

20Kredito pagal nurodytą sutartį grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto 2007-11-05 hipoteka (T. 1, b. l. 101-103).

212008-09-19 ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu pateikė paraišką pakeisti Kredito sutarties Nr. LOAN 46247 sąlygas, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą 12 mėnesių (T. 1, b. l. 106-109).

222008-10-06 atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Kredito sutarties Nr. LOAN 46247, kuriuo galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009-03-01, taip pat numatyta, kad ieškovė laiduos atsakovui, pasirašydama laidavimo sutartį (T. 1, b. l. 100).

232008-10-06 ieškovė ir atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti atsakovui solidariai su trečiuoju asmeniu V. M. pagal Kredito sutartį Nr. LOAN 46247 (T. 1, b. l. 23-26, 110-113).

24Vilniaus apygardos teismas 2009-10-12 spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-565/2009 iš atsakovės L. M., kaip laiduotojos, ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai priteisė 2 026 011 Lt skolą, sutartines ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 114-117); šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

252015-06-29 ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia 2008-10-31 Laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008 (T. 1, b. l. 14-17, 23-27).

262015-11-12 patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia ir 2008-10-06 Laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008 (T. 1, b. l. 187-190).

27Dėl ginčijamų Laidavimo sutarčių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms

28Ieškovė teigia, kad ginčijamos Laidavimo sutartys prieštarauja imperatyviajai CK 3.85 straipsnio 2 dalies normai, nes, sudarant šias sutartis, negautas teismo leidimas, nors tarp ieškovės turto buvo ir butas ( - ), kuris yra šeimos gyvenamoji patalpa, ir Bankas tai žinojo.

29CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą; jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

30Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalies taikymo, sudarant laidavimo sutartis, yra nurodęs, kad laidavimo sutartimi laiduotojo nuosavybės teisės į daiktus nėra suvaržomos. Laiduotojas tiesiog įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Kreditoriui pareiškus reikalavimą laiduotojui vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę, šis reikalavimas skolininkui kaip ir kiti reikalavimai, kilę prievolinių teisinių santykių pagrindu, gali būti patenkinamas iš bet kokio laiduotojo turto. Kasacinio teismo pažymėta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti pagal skolininko prievoles savo turtu, kurį jis turės tokios atsakomybės kilimo metu, o ne turtu, turimu laidavimo sutarties sudarymo metu. Sudarius laidavimo sutartį netgi apskritai nėra aišku, ar laiduotojui teks vykdyti prievolę už skolininką, nes tam būtinos sąlygos: pagrindinis skolininkas nevykdo prievolės; kreditorius pareikalauja laiduotojo vykdyti prievolę. Taigi dar ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad jau laidavimo sutarties sudarymo metu yra suvaržomos konkrečios laiduotojo daiktinės teisės. Remdamasis išdėstytais argumentais, kasacinis teismas išaiškino, kad kadangi laidavimo sutartimi neperleidžiamos, neįkeičiamos, kitaip nesuvaržomos teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą, atitinkantį šeimos turto požymius, tai teismo leidimas sudaryti laidavimo sutartį nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-30 nutartis Nr. 3K-3-301/2014).

31Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota CK 3.85 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo laidavimo sutartims praktika, ieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamas Laidavimo sutartis negaliojančiomis dėl prieštaravimo imperatyviajai įstatymo normai, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

32CK 3.85 straipsnio 3 dalis, cituojama ieškinyje, reglamentuoja išieškojimą iš šeimos turto, bet nenustato sandorių sudarymo ir jų galiojimo sąlygų. Dėl to ši teisės norma, sprendžiant nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, netaikytina.

33Dėl suklydimo

34Ieškovė Laidavimo sutartis ginčija remdamasi ir tuo, kad sudarė jas dėl suklydimo.

35CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Be to, suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 straipsnio 7 dalis).

36Kasacinio teismo, pasisakant dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo, yra nurodyta, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jos ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014; kt.).

37Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi tuo, kad dėl kalbos nežinojimo ji, pasirašydama Laidavimo sutartis prisijungimo būdu, nesuprato jų esmės, dalyko, kitų esminių sąlygų.

38Visų pirma pažymėtina tai, kad kiekvienas atidžiai ir rūpestingai savo teisėmis besirūpinantis asmuo turi susipažinti su dokumento, kurį pasirašo, tekstu, o, kilus neaiškumų, nepasirašyti, kol neišsiaiškino. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė, bendraudama su atsakovo Banko darbuotojais nuo 2006 m. (tuo metu buvo pateikta ieškovės ir trečiojo asmens V. M. bendra paraiška kreditui gauti), bent kartą kokia nors forma būtų jiems nurodžiusi, jog nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, todėl norėtų, kad pasirašomų dokumentų tekstas būtų išverstas į jai suprantamą kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė dar 2006-08-24 pasirašė sutikimą gauti ir naudotis informacija lietuvių kalba (T. 2, b. l. 16). Visus sandorius ieškovė sudarinėjo tik lietuvių kalba. Pabrėžtina, kad būtent asmuo, nepakankamai suprantantis kalbą, kuria pasirašomi dokumentai, turi informuoti priešingą sandorio šalį apie šią aplinkybę. Be ieškovės, trečiojo asmens, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai, paaiškinimų ir ieškovės iniciatyva pakviestos liudytojos J. V., kuri yra ieškovės bendramokslė ir verslo partnerė, parodymų byloje nėra kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo metu ieškovė dėl lietuvių kalbos nepakankamai gero mokėjimo negalėjo suprasti sudaromų sutarčių esmės (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

39Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Laidavimo sutarčių sąlygos pakankamai aiškios, įprastos daugelio finansų įstaigų sudaromose laidavimo sutartyse. Pabrėžtina, kad Laidavimo sutarčių 3.3 punktuose aiškiai nurodyta, jog Laiduotojas už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako visu savo turtu. Ieškovė yra pasirašiusi sutarčių puslapius, kuriuose įtvirtinta ši sąlyga. Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovė suprato sudaromų Laidavimo sutarčių esmę, atsižvelgtina ir į tai, jog iki ginčijamų sutarčių sudarymo ieškovė jau buvo daug kartų laidavusi (T. 1, b. l. 161-172).

40Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nesuprato laidavimo esmės, be to, kad buvo suk laidinta, aiškinant, jog butu ( - ), ji nelaiduoja. Nurodytam teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

41Ieškovės argumentai, kad ji manė, jog laiduoja Bankui tik tuo turtu, kuris yra įkeistas, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nepaaiškino, kokiu pagrindu susiformavo toks jos manymas, be to, ar nekilo logiškas klausimas, kokia prasmė laiduoti turtu, kuris jau yra įkeistas kreditoriui hipoteka. Teisių ir pareigų, nustatytų Laidavimo sutartyse, klaidingas įsivaizdavimas, pripažintinas ieškovės neapdairumu ir nerūpestingumu, sudarant ginčijamas sutartis, todėl negali būti pagrindas konstatuoti jos suklydimą CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pabrėžtina, kad Laidavimo sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo jauno amžiaus (41 metų), aukštesniojo išsilavinimo, kartu su sutuoktiniu sudarinėjo nemažai finansinių sandorių, todėl nėra pagrindo manyti, jog galėjo klysti dėl sudaromų Laidavimo sutarčių esmės.

42Ieškovės argumentai, kad ji suklydo ir dėl to, jog nebuvo supažindinta su Kredito sutarčių, kurių įvykdymą užtikrino laidavimu, sąlygomis, atmestini kaip neįrodyti. Ieškovė, be savo pačios, trečiojo asmens, dalyvaujančio jos pusėje ir turinčio interesą dėl ieškovei palankios bylos baigties, paaiškinimų, nepateikė kitų konkrečių įrodymų nurodytiems teiginiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti priešingą išvadą. Visų pirma, ginčijamų Laidavimo sutarčių 7.2 punktuose paryškintu šriftu įrašyta, jog Laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos Kredito sutarties sąlygos. Ieškovės parašas sutarčių puslapyje, kuriame įrašyta nurodyta sąlyga, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė buvo susipažinusi su Kredito sutarčių sąlygomis. Kita vertus, byloje esančios ieškovės ir trečiojo asmens rašytos Bankui paraiškos kreditams gauti, o vėliau – jų grąžinimo terminams pratęsti taip pat patvirtina, jog ieškovei buvo žinomos Kredito sutarčių, už kurių įvykdymą laidavo, esminės sąlygos (kreditų sumos, grąžinimo terminai) (T. 1, b. l. 60-61, 86-89, 106-109). Atsakovas teisingai pažymi ir tai, kad iki ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo ieškovė pasirašė tris hipotekos lakštus ir keletą hipotekos lakštų pakeitimų, kuriuose taip pat nurodytos pagrindinės Kredito sutarčių, kurios užtikrinamos hipoteka, sąlygos (T. 1, b. l. 72-85, 101-105). Aptartų bylos duomenų visuma teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovei buvo žinomos Kredito sutarčių, kurių įvykdymui užtikrinti sudarytos Laidavimo sutartys, sąlygos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ginčijamas Laidavimo sutartis sudarė dėl suklydimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

44Dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytų dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo

45Ieškovė jos sudarytas Laidavimo sutartis taip pat ginčija remdamasi CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais.

46CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

47Pažymėtina tai, kad, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vertinama situacija, buvusi būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir negali būti remiasi aplinkybėmis, susiklosčiusiomis praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

48Sudarant laidavimo sutartį, neaptariamas ir sutartyje neįvardijamas konkretus turtas. Laiduotojas tiesiog įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu, t. y. laiduotoju, bet ne konkrečiu turtu. Kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto.

49Nagrinėjamu atveju tos aplinkybės, kad atsakovas nereikalavo, jog būtų įkeistas butas ( - ), nėra jokio pagrindo vertinti kaip atsakovo apgaulės, sudarant su ieškove Laidavimo sutartis. Minėta, kad Laidavimo sutarčių 3.3 punktuose aiškiai nurodyta, jog Laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako visu savo turtu. Pažymėtina, kad, be atsakovui įkeisto hipoteka turto, ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo ir kito turto, kuris nebuvo įkeistas atsakovui ir kurį po Laidavimo sutarčių sudarymo jie perleido kitiems asmenims. Atsakovas nurodytus perleidimo sandorius ginčijo actio Pauliana pagrindu kitose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-02-03 spendimas civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1260/2010; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 spendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1860-431/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-373/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

50Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamos Laidavimo sutartys buvo sudarytos dėl atsakovo grasinimų nutraukti Kredito sutartis ir atimti visą sutuoktinių įkeistą turtą, todėl, pasak ieškovės, būdama ekonomiškai priklausoma nuo Banko, dėl atsakovo smurto, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, susidėjus sunkioms aplinkybėms ir nelikus kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, ji buvo priversta pasirašyti Laidavimo sutartis jai labai nenaudingomis sąlygomis.

51Nors ieškovė teigia, kad Laidavimo sutartys buvo sudarytos ir dėl atsakovo smurto, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas šį abstraktų ieškovės teiginį atmeta kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

52Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tam, kad būtų pagrindas pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai, bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, kt.).

53Nagrinėjamu atveju, be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės įrodinėjamą atsakovo grasinimų, siekiant sudaryti ginčijamas Laidavimo sutartis, faktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos po to, kai ieškovės ir trečiasis asmuo V. M. kreipėsi į atsakovą su paraiškomis (2008-09-19 ir 2008-09-25) pakeisti Kredito sutarčių sąlygas, pratęsiant galutinius kreditų grąžinimo terminus. Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad dėl 2008 m. ekonominės krizės įvyko neigiamų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, todėl atsakovas, svarstydamas ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas dėl kreditų grąžinimo terminų pratęsimo, privalėjo įvertinti savo riziką ir dėl to prievolių pagal Kredito sutartis įvykdymą paprašė papildomai užtikrinti ieškovės laidavimu. Taip pat pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad Laidavimo sutartys nebuvo sudarytos skubotai: pagal 2008-09-19 paraišką Kredito sutartis pratęsta ir Laidavimo sutartis sudaryta 2008-10-06, pagal 2008-09-25 paraišką – Kredito sutartis pratęsta ir Laidavimo sutartis sudaryta 2008-10-31. Darytina išvada, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko, kad kartu su sutuoktiniu apsvarstytų, suteikti atsakovo prašomą prievolių įvykdymo užtikrinimą ar ieškoti kitų būdų, kaip išspręsti iš atsakovo gautų kreditų grąžinimo klausimą. Tuo tarpu atsakovas, spręsdamas dėl kreditų grąžinimo terminų pratęsimo, turėjo pagrindą reikalauti papildomų kreditų grąžinimo užtikrinimo priemonių. Dėl to atsakovo iškelta sąlyga kreditų grąžinimo terminams pratęsti – pateikti ieškovės laidavimą – šiuo konkrečiu atveju nevertintina kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas.

54Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas ieškovei grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų. Atsakovas teisingai nurodo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti ginčijamų Laidavimo sutarčių, Bankas nebūtų turėjęs pagrindo imtis kitokių veiksmų, nei tie, kurie numatyti Kredito sutartyse (7.1-7.7 punktai). Visiškai sutiktina su atsakovu, kad Banko veiksmai, reikalaujant kreditų grąžinimo Kredito sutartyse nustatytais terminais, atlikti Sutartyse nustatyta tvarka, jokiu būdu negalėtų būti kvalifikuojami kaip nesąžiningi ir laikomi grasinimu ar ekonominiu spaudimu.

55Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl susidėjusių aplinkybių, nelikus kitos protingos alternatyvos, labai nenaudingomis ieškovei sąlygomis.

56Atsiliepime teisingai pažymėta, kad ieškovė, trečiasis asmuo, nusprendę, jog jiems nepriimtina Banko nurodyta sąlyga kreditų grąžinimo terminams pratęsti, turėjo teisę kreiptis į bet kurią kitą finansų įstaigą dėl kreditų refinansavimo arba grąžinti Bankui kreditus, pardavę turimą turtą. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė ir trečiasis asmuo, turėdami pradelstų įsipareigojimų atsakovui, pardavė dalį savo turto susijusiems asmenims, tačiau skolos Bankui negrąžino (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-02-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1260/2010; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1860-431/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-373/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

57Ginčo Laidavimo sutartyse numatytos įprastos šios rūšies sutartimis sąlygos, nė viena iš sąlygų nevertintina kaip aiškiai nenaudinga ieškovei. Pabrėžtina, kad pati ieškovė neįvardija, kokios ginčijamų sutarčių sąlygos jai akivaizdžiai nenaudingos. Ieškovei sutikus sudaryti Laidavimo sutartis, atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomus susitarimus prie Kredito sutarčių, kuriais buvo pratęsti kreditų grąžinimo terminai. Darytina išvada, kad ginčijamų sutarčių sudarymas buvo naudingas ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes buvo pratęstas terminas kreditams, už kurių didžiąją dalį įgyta vertingo nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

58Ieškovė, teigdama, kad ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo metu Bankas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti laidavimo, nes prievolių pagal Kredito sutartis įvykdymui užtikrinti visiškai pakako įkeisto turto, taip iš esmės pripažįsta, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo grėsmės jai laiduoti. Taip pati ieškovė paneigia savo argumentus, kad ginčijamas sutartis ji sudarė susidėjus sunkioms aplinkybėms ir nelikus kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos.

59Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

60Atsakovo teisingai pažymėta, kad tokiu atveju, kai sandoris neatitinka jį pasirašiusio asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2013-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl ginčijamų Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė pareiškė praėjus beveik septyneriems metams po jų sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui kitose civilinėse bylose nuo 2009 m. atstovavo kvalifikuotas advokatas (T. 2, b. l. 15), todėl nėra pagrindo manyti, jog tuo atveju, jeigu Laidavimo sutartys iš tiesų būtų sudarytos iškreipiant ieškovės valią, advokatas nebūtų pasiūlęs jas ginčyti, juolab kad būtent nurodytų Laidavimo sutarčių pagrindu atsakovui buvo priteista skola iš ieškovės, kaip laiduotojos.

61Kiti ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

62Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

63Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ bylos nagrinėjimo metu prašė teismo įvertinti ieškovės ir trečiojo asmens procesinį elgesį, nuolat teikiant teismams ieškinius, skundus, pareiškimus ir prašymus, taip vilkinant dar 2009-2010 m. įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais priteista skola atsakovui, vykdymą. Atsakovo teigimu, tokie ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai iš esmės pažeidžia atsakovo teises atgauti paskolintas lėšas, priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie ilgą laiką nevykdomi. Pasak atsakovo, nagrinėjamoje byloje ieškovė sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, jo pagrindu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdama toliau vilkinti išieškojimą iš ieškovės ir trečiojo asmens vertingo turto bei pajamų. Atsakovo nuomone, toks elgesys nesuderinamas su CPK 18, 95 straipsnių nuostatomis, reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų skirti ieškovei maksimalią CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

64Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikštą prašymą taikyti ieškovei atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali vertinti ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų ankstesniuose teismų procesuose. Aktyvus naudojimasis teise kreiptis į teismą, siekiant ginti, besikreipiančio į teismą asmens nuomone, pažeistas jo teises, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, nurodyta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

66Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad ieškinys dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikštas praėjus beveik septyneriems metams po šių sutarčių sudarymo, kad nuo 2009 m. vykusiuose teismų procesuose ieškovė nekėlė šių sutarčių teisėtumo klausimo, kad šioje byloje pareikštas ieškinys atmestas kaip nepagrįstas visais ieškovės įvardytais sandorių negaliojimo pagrindais, savaime negali būti vertinamos kaip ieškovės sąmoningas nesąžiningas elgesys, kuris teiktų pakankamą pagrindą kvalifikuoti jį piktnaudžiavimu procesine teise.

67Atsakovo teisingai pažymėta, kad ieškovė, paduodama ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama sustabdyti skolos išieškojimą iš buto ( - ) Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas atmetė ieškovės prašymą ir nesustabdė išieškojimo veiksmų, susijusių su nurodyto buto pardavimu iš varžytynių (T. 1, b. l. 29). Taigi atsakovui nebuvo teisinių kliūčių tęsti skolos išieškojimo, nukreipto į butą ( - ), procesą.

68Įvertinus bylos duomenims, susijusius su ieškovės ieškinio dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškimo aplinkybėmis, teismas neturi pakankamo pagrindo kvalifikuoti ieškovės veiksmų kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, galinčio užtraukti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Vilniaus apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi ieškovei atidėtas 509 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 200-201). Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 509 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

71Dėl ieškovės inicijuoto teismo proceso valstybė patyrė 15,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

72Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

73atmesti ieškovės L. M. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“.

74Priteisti iš ieškovės L. M. (a. k. ( - ) 15,48 Eur (penkiolika eurų 48 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 509 Eur (penkis šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. ( - ), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovė 2015-06-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai... 3. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Medicinos bankas“ ir V. M. 2006-11-16 sudarė... 4. Ieškinyje nurodyta, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog... 5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė pasirašė Laidavimo sutartis... 6. Ieškinyje teigiama, kad ieškovės sudaryti laidavimo sandoriai pripažintini... 7. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog Bankas,... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinys visiškai... 9. Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį patenkinti.... 10. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. M. prašė ieškinį patenkinti, kartu... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą,... 12. Ieškinys atmestinas... 13. Byloje nustatyta, kad 2006-10-30 paraiška ieškovė L. M. ir trečiasis asmuo... 14. 2006-11-16 kredito sutartimi Nr. LOAN 39553 trečiajam asmeniui V. M. suteiktas... 15. 2007-06-04 papildomu susitarimu Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. LOAN 39553... 16. 2008-09-25 ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu V. M. užpildė ir pateikė... 17. 2008-10-31 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą Nr.... 18. 2008-10-31 ieškovė ir atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. L-K09/2008,... 19. 2007-11-05 Kredito sutartimi Nr. LOAN 46247 atsakovas trečiajam asmeniui V. M.... 20. Kredito pagal nurodytą sutartį grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei ir... 21. 2008-09-19 ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu pateikė paraišką pakeisti... 22. 2008-10-06 atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. pasirašė papildomą... 23. 2008-10-06 ieškovė ir atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. L-K08/2008,... 24. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-12 spendimu civilinėje byloje Nr.... 25. 2015-06-29 ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti... 26. 2015-11-12 patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti... 27. Dėl ginčijamų Laidavimo sutarčių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo... 28. Ieškovė teigia, kad ginčijamos Laidavimo sutartys prieštarauja... 29. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo... 30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalies taikymo,... 31. Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota CK... 32. CK 3.85 straipsnio 3 dalis, cituojama ieškinyje, reglamentuoja išieškojimą... 33. Dėl suklydimo... 34. Ieškovė Laidavimo sutartis ginčija remdamasi ir tuo, kad sudarė jas dėl... 35. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 36. Kasacinio teismo, pasisakant dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo, yra... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi tuo, kad dėl kalbos nežinojimo ji,... 38. Visų pirma pažymėtina tai, kad kiekvienas atidžiai ir rūpestingai savo... 39. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Laidavimo sutarčių sąlygos pakankamai... 40. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai,... 41. Ieškovės argumentai, kad ji manė, jog laiduoja Bankui tik tuo turtu, kuris... 42. Ieškovės argumentai, kad ji suklydo ir dėl to, jog nebuvo supažindinta su... 43. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo... 44. Dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip... 45. Ieškovė jos sudarytas Laidavimo sutartis taip pat ginčija remdamasi CK 1.91... 46. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 47. Pažymėtina tai, kad, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,... 48. Sudarant laidavimo sutartį, neaptariamas ir sutartyje neįvardijamas konkretus... 49. Nagrinėjamu atveju tos aplinkybės, kad atsakovas nereikalavo, jog būtų... 50. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamos Laidavimo sutartys buvo sudarytos... 51. Nors ieškovė teigia, kad Laidavimo sutartys buvo sudarytos ir dėl atsakovo... 52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tam, kad būtų... 53. Nagrinėjamu atveju, be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų,... 54. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad... 55. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ginčijamos sutartys... 56. Atsiliepime teisingai pažymėta, kad ieškovė, trečiasis asmuo, nusprendę,... 57. Ginčo Laidavimo sutartyse numatytos įprastos šios rūšies sutartimis... 58. Ieškovė, teigdama, kad ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo metu Bankas... 59. Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo... 60. Atsakovo teisingai pažymėta, kad tokiu atveju, kai sandoris neatitinka jį... 61. Kiti ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai teisiškai... 62. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą... 63. Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ bylos nagrinėjimo metu prašė teismo... 64. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas atsakovo nagrinėjamoje byloje... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo,... 66. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad ieškinys dėl Laidavimo sutarčių... 67. Atsakovo teisingai pažymėta, kad ieškovė, paduodama ieškinį, prašė... 68. Įvertinus bylos duomenims, susijusius su ieškovės ieškinio dėl Laidavimo... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. Vilniaus apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi ieškovei atidėtas 509 Eur... 71. Dėl ieškovės inicijuoto teismo proceso valstybė patyrė 15,48 Eur... 72. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260,... 73. atmesti ieškovės L. M. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“.... 74. Priteisti iš ieškovės L. M. (a. k. ( - ) 15,48 Eur (penkiolika eurų 48 euro... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...