Byla 2A-191-330/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-167-163/2015 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams G. K. ir R. L. dėl testamento, rentos sutarties, abipusės naudos draudimo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei pagal atsakovės R. L. priešieškinį ieškovei B. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – N. B., D. R., V. M., Swedbank Life Insurance SE.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė B. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė: pripažinti V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. išduotą testamentą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento V. K. ir G. K. 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties sąlygų pakeitimą; pripažinti ieškovės B. K. nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), sodų bendrijoje ( - ).

5Ieškovė nurodė, kad nuo 1996 metų su V. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, o 2003 m. spalio 15 d. susituokė. 2012 m. vasario 4 d. V. K. mirė. Po sutuoktinio mirties ieškovė notaro biure sužinojo, kad V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė testamentą, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis 2008 m. lapkričio 5 d. testamentas. Šiuo paskesniu testamentu ieškovės sutuoktinis jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius priklausinius: pastatą - sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius ( - ), paliko dukrai R. L., nors ankstesniu testamentu tą turtą buvo palikęs ieškovei. 2011 m. lapkričio 14 d. V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu V. K. perdavė G. K. butą, esantį ( - ), o G. K. įsipareigojo V. K. iki jo gyvos galvos teikti visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad 2012 m. sausio 30 d. V. K. buvo nuvežtas į banką, kur pakeitė jų abipusės naudos draudimo sutartį, naudos gavėju vietoje sutuoktinės (ieškovės) nurodydamas dukrą R. L.. Ieškovės manymu, visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Be to, išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovė nurodė, kad gyvenant su V. K., įsigijo žemės sklypą, esantį ( - )., kurį, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, išpirko V. K. vardu. Pasak ieškovės, sklype esančio sodo namo renovacija buvo atlikta jos ir jos dukters bei žento pastangomis, todėl šis turtas pripažintinas ieškovės ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe.

6Atsakovai G. K. ir R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų tėvai V. K. ir O. R. K. susituokė 1970 m. vasario 13 d. Santuokos metu (1976 m.) įsigijo kooperatinį butą, esantį ( - ), o vėliau gavo ir sodo sklypą sodų bendrijoje ( - ). Šiame sklype 1986 metais tėvai pradėjo statyti namuką ir ūkinį pastatą. Statyba buvo užbaigta 1988 metais. Atsakovas G. K. tvirtino ginčo bute gyvenąs nuo 2000 metų. Pasak atsakovų, tėvas sakydavo po savo mirties butą paliksiąs sūnui, o sodą – dukrai. Mirus atsakovui motinai, tėvas apie 1997-1998 metus susipažino su ieškove, su kuria susituokė 2003 m. spalio 15 d. Sudarydamas santuoką su ieškove, V. K. jau turėjo butą ir sodo žemės sklypą su statiniais. 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos onkologine liga, apsigyveno pas atsakovą G. K., kuris nuo to laiko tėvą iki mirties pilnai išlaikė ir juo rūpinosi. V. K. paprašė sūnaus (atsakovo) G. K. kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto teisinei registracijai. Sutvarkius dokumentus, 2011 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta rentos sutartis, kuri šiuo metu visiškai įvykdyta. V. K. suvokė padaręs klaidą, sudarydamas testamentą ieškovės naudai, todėl pasitaręs su teisininkais, jį pakeitė – turtą (žemės sklypą su priklausiniais) paliko dukrai R. L.. Atsakovų nuomone, sudarydamas ginčijamus sandorius V. K. buvo sąmoningas, visiškai suprato savo veiksmų reikšmę, sandorius norėjo sudaryti savo valia, niekieno neklaidinamas.

7Atsakovė R. L. ieškovei B. K. pareikštu priešieškiniu prašė sodo pastatą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ), pripažinti asmenine mirusiojo V. K. nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad pastatai buvo pastatyti iki V. K. santuokos su ieškove.

8Trečiasis asmuo notarė N. B. prašė ieškinį atmesti. Jos teigimu, 2011 m. gruodžio 13 d. testamentas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad testatorius V. K. atvykęs į notaro biurą prašė panaikinti ankstesnįjį testamentą ir patvirtino naująjį patvarkymą, kuriuo žemės sklypą ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L. Testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, argumentuotai išdėstė savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį.

9Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieškovės reikalavimu draudimo sutarties sąlygų pakeitimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu nesutiko. Paaiškino, kad draudėjas turi teisę skirti, keisti, atšaukti naudos gavėją, nes tai įtvirtinta įstatymuose ir draudimo sutarties sąlygose. Abejoti draudėjo valia trečiasis asmuo neturėjo pagrindo.

10Trečiasis asmuo notarė V. M. nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti niekine ir negaliojančia ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Notarė išsamiai išdėstė ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Trečiojo asmens nuomone, V. K. sandorį sudarė būdamas normalios fizinės būklės, savarankiškai, tvirtai apsisprendęs, suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, esą ginčijami sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir vartojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės. Teismo vertinimu, šią ieškovės poziciją paneigia sandorius tvirtinusių notarių paaiškinimai, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvada. Teismo įsitikinimu, V. K. paskirtų vaistų netinkamas vartojimas negalėjo nulemti jo valios sudaryti ginčijamus sandorius.

14Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais ir neįrodytais pripažino ieškovės pateiktus argumentus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija, jog V. K. galėjęs būti suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės ir turinio, yra deklaratyvi, ją paneigia notarės, tvirtinusios ginčijamą sandorį, paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamą testamentą V. K. sudarė laisva valia. Atmesdamas ieškovės argumentus dėl gyvybės draudimo sutarties sąlygų keitimo pripažinimo negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad tokia sutartis negali būti traktuojama kaip abipusės naudos sutartis. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal draudimo sutarties nuostatas draudėjas gali bet kada, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo), atšaukti, pakeisti naudos gavėją, kuris įgyja teisę į draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad V. K. jam suteikta teise pakeisti naudos gavėją pasinaudojo kelis kartus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų.

15Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendrąja daline nuosavybe pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje ( - ), V. K. nuosavybės teise įsigijo iki santuokos su ieškove. Ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma ir ji dėl to pretenzijų nereiškė, šią aplinkybę pripažindama. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog žemės sklypas įsigytas bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis, jog tarp jų esą buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į žemės sklypą.

16Dėl atsakovės R. L. priešieškinio reikalavimo pripažinti sodų bendrijoje ( - ) esančiame žemės sklype pastatytus statinius asmenine V. K. nuosavybe pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pastatai sklype buvo pastatyti V. K. santuokos su ieškove metu. Teismas akcentavo teisinį reguliavimą, pagal kurį aplinkybė, jog šis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, preziumuojama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K., būdamas gyvas pripažino, jog sodo pastatas ir ūkinis pastatas yra jo ir ieškovės B. K. bendra jungtinė nuosavybė. Teismo vertinimu, nurodyta prezumpcija dėl nuosavybės bendrumo nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti ir sodo pastatą bei ūkinį pastatą, esančius ( - ), pripažinti asmenine V. K. nuosavybe. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypas yra asmeninė V. K. nuosavybė. Statybos leidimas šiame sklype statyti pastatus išduotas 1986 metų liepos 22 d., vėliau pratęstas iki 1991 m. kovo 21 d. Nėra duomenų apie savavališkos statybos faktą, todėl laikytina, kad statiniai pastatyti galiojant minėtam statybos leidimui. Ieškovė, nurodžiusi, jog santuokos su V. K. metu atlikusi statinių rekonstrukciją, nepateikė naujo statybą leidžiančio dokumento. Šias aplinkybes teismas turėjo pripažinti pagrindžiančiomis argumentą, kad ginčo pastatai sukurti iki 1991 m. kovo 21 d.
  2. Ginčo pastatų teisinė registracija yra tik išvestinis reikalavimas, kadangi nuosavybės teisė į statinius atsirado dar 1987 metais. Statinių registracijos faktas nesukuria ieškovės nuosavybės teisių.
  3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad V. K., būdamas gyvas pripažino, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nevertino šalių paaiškinimų, jog paskutiniais gyvenimo metais V. K. su ieškove nebegyveno. Neatsižvelgė į kitų sandorių turinį, kuris patvirtina, kad V. K. siekė visą savo turtą perduoti vaikams, o aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paaiškėjo tik po jo mirties.

19Ieškovė B. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad V. K. sklypo savininku buvo ilgus metus, kurių eigoje niekas neabejojo jo teisėmis į sklypą. Būdamas savininku, V. K. turėjo teisę jame statyti statinius. Ieškovės nuomone, statinių teisėtumą pagrindžia jų įregistravimas registre.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

23Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. 2003 m. spalio 15 d. susituokė su ieškove B. K. (t. 1, b. l. 10). 2011 m. lapkričio 14 d. V. K. ir jo sūnus G. K. (atsakovas) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu V. K. perdavė G. K. butą, ( - ), o G. K. įsipareigojo V. K. iki šio mirties teikti materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. 2, b. l. 15-19). 2011 m. gruodžio 13 d. V. K. Klaipėdos rajono 2 notaro biure sudarė testamentą, kuriuo pakeitė 2008 m. lapkričio 5 d. testamentą, ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esančius priklausinius: pastatą - sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius ( - ), paliko dukrai R. L. (t. 2, b. l. 23). 2012 m. sausio 30 d. V. K. pakeitė 2005 m. spalio 1 d. sudarytos gyvybės draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėja savo mirties atveju nurodė R. L. (t. 3, b. l. 78-94). 2012 m. vasario 4 d. V. K. mirė (t. 2, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė B. K. prašė pripažinti V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. išduotą testamentą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento V. K. ir G. K. 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties sąlygų pakeitimą; pripažinti ieškovės B. K. nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ). Atsakovė R. L. priešieškiniu prašė sodo pastatą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ), pripažinti asmenine V. K. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismui atmetus ir ieškinį, ir priešieškinį, tik atsakovė R. L. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašydama panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu atsakovės valia apibrėžtos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos. Ieškovei nepateikus skundo, apeliacinės kontrolės metu vertintinos tik teismo išvados dėl atsakovės priešieškinio, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti sodo pastatą ir ūkinį pastatą asmenine mirusiojo V. K. nuosavybe.

24Dėl turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parodymais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

26Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės B. K. ir jos sutuoktinio V. K. nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – sodo pastatą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ), kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Mirusiojo V. K. dukrai, byloje pareiškusiai reikalavimą nurodytą santuokos metu įgytą turtą pripažinti mirusiojo asmenine nuosavybe, tenka procesinė pareiga paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją. Siekdama paneigti prezumpciją apeliantė rėmėsi visuma bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurie, jos nuomone, turėtų sudaryti pagrindą išvadai, jog ginčo pastatai sodo žemės sklype buvo pastatyti dar iki V. K. santuokos su ieškove, o jau po santuokos sudarymo atlikti pastatų rekonstrukcijos ar remonto darbai negalėjo lemti šio turto nuosavybės teisės formos transformacijos. Todėl, apeliantės teigimu, įrašas nekilnojamojo turto registre, jog turtas valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, sprendžiamam klausimui nėra reikšmingas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

27Apeliantė iš esmės yra teisi teigdama, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, viešo registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstojo teismo sprendimo turinį, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, laikėsi pirmiau cituoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime išdėstyto išaiškinimo ir, išspręsdamas nuosavybės teisių į ginčo turtą klausimą, neteikė absoliučios reikšmės vien tik viešojo registro duomenimis, bet išsamiai patikrino nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.

28Bylos duomenys patvirtina, kad 1986 m. liepos 22 d. Klaipėdos statybos ir architektūros valdyba išdavė leidimą statyti ginčo statinius. Leidimas galiojo iki 1989 m. liepos 22 d., vėliau buvo pratęstas iki 1991 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 58). Statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą pateikta 2011 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registre sodo pastatas ir ūkinis pastatas įregistruoti 2011 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registre taip pat užfiksuota, kad tie pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o įregistravimo pagrindu nurodytas asmens 2011 m. lapkričio 10 d. prašymas (t. 2, b. l. 52-54). Pirmosios instancijos teismas iš ginčo šalių pateiktų įrodymų nustatė, kad pastatų statybos vyko iki 2008 metų pabaigos, o daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2011 metų pabaigoje. Ginčui reikšmingi faktai (statybos pabaiga ir pastatų bei daiktinių teisių į juos teisinis registravimas) įvyko V. K. esant santuokoje su ieškove (santuoka su ieškove sudaryta 2003 m. spalio 15 d.). Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamas turtas buvo įgytas (sukurtas) V. K. ir B. K. santuokos metu, pagrįstumu bei teisėtumu.

29Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Byloje nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šias taisykles pažeidė, kolegija nemato pagrindo abejoti teismo išvadų dėl ginčo turto nuosavybės formos teisingumu, kadangi jas lėmė išsamus įrodymo viseto išanalizavimas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tuos pačius įrodymus, turėjo padaryti priešingą ir apeliantei palankią išvadą, jog ginčo turtas, kaip įgytas (sukurtas) dar iki santuokos su ieškove, priklausė V. K. asmeninės nuosavybės teise. Kolegija pažymi, jog nesant įrodymų tyrimą ir vertinimą reguliuojančių taisyklių pažeidimo požymių, kitoks teismo pateiktas įrodymų vertinimas (kaip teismo ir teisėjo nepriklausomumo išraiška) nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės pageidaujamo pripažinti fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Kasacinio teismo ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

30Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad V. K., būdamas gyvas pripažino, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pasak apeliantės, teismas nevertino šalių paaiškinimų, jog paskutiniais gyvenimo metais V. K. su ieškove nebegyveno. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į kitų sandorių turinį, kuris patvirtina, kad V. K. siekė visą savo turtą perduoti vaikams, o aplinkybė, kad ginčo statiniai įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paaiškėjusi tik po V. K. mirties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kolegijos vertinimu, apeliantės tėvo V. K. elgsena paskutinėmis jo gyvenimo dienomis nėra reikšminga sprendžiamam klausimui. Be abejonės, apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kurios atitinka bylos šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei kitus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, patvirtina, kad paskutiniuoju metu ieškovės ir jos sutuoktinio santykiai buvo pašliję, ką patvirtina ir V. K. sudarytų sandorių turinys – asmeninio turto palikimas ne sutuoktinei, o vaikams (naujo testamento sudarymas, naudos gavėjo pagal draudimo sutartį pakeitimas, rentos sutarties sudarymas). Tačiau sprendžiant dėl ginčo turto – sodo pastato ir ūkinio pastato teisinio statuso, svarbi sutuoktinių valia, buvusi ginčo turto įgijimo (sukūrimo statybos būdu) momentu. Nors likus tam tikram laikotarpiui iki V. K. mirties sutuoktinių santykiai buvo pašliję, visgi tai nepatvirtina ginčui reikšmingos aplinkybės, jog jie buvo susitarę dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo V. K. asmeninės nuosavybės teise. Be to, ir pareiškėjo elgesys atliekant nekilnojamojo turto registravimo procedūras neleidžia daryti išvados, jog V. K. šį turtą laikė asmeniniu. Šiame procese dalyvavo ir mirusiojo vaikai, tam buvo pasitelkti teisininkai (atsakovai pripažino dėl testamento, draudimo sutarties pakeitimo, rentos sutarties sudarymo konsultavęsi su teisininkais), todėl teisėjų kolegijos neįtikina teiginys, jog faktas dėl ginčo turto valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise mirusiajam esą nebuvo žinomas, o įpėdiniams (atsakovams) netikėtai paaiškėjęs tik pradėjus paveldimo turto priėmimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ginčo turtas (be kita ko, ir jo valdymo bendrąja jungtine nuosavybe faktas) į Nekilnojamojo turto registrą įtrauktas V. K. prašymu. Byloje nustatytų kitų aplinkybių kontekste šį aplinkybė patvirtina, kad V. K. aiškiai išreiškė valią (tam neprieštaraudamas) dėl turto įgijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kaip jau minėta, apeliantė yra teisi, jog įrašas Nekilnojamojo turto registre atlieka išviešinimo funkciją, todėl nelemia nuosavybės valdymo formos atsiradimo (nustatymo). Tačiau aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, priėjo įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, kurios (išvados) apeliantė pateiktame skunde nepaneigė. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliantės argumentas, jog ginčo pastatų statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas iki V. K. santuokos su ieškove. Nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių kontekste teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog ginčo turto statybos galėjo būti vykdomos be statybą leidžiančio dokumento arba pasibaigus leidimo pagal šį dokumentą galiojimo terminui.

31Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, prieina išvadą, jog apeliantės argumentai nepaneigia ginčui reikšmingų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pastatų statybos pradžios ir pabaigos, taip pat mirusiojo asmens valios dėl šio turto valdymo formos. Teismo nuostata, jog aptariamu atveju nebuvo paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, yra pagrįsta ir padaryta vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje išgrynintais vertinimo kriterijais.

32Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti jame nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

33Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Ieškovė B. K. prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė nurodė patyrusi 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas sudarė advokato susipažinimas su byla, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kolegija, įvertinusi teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ieškovei parengto procesinio dokumento turinį, sudėtingumą, šias išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovės R. L. (a. k. ( - ) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės B. K. (a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė B. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė:... 5. Ieškovė nurodė, kad nuo 1996 metų su V. K. kartu gyveno ir vedė bendrą... 6. Atsakovai G. K. ir R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė,... 7. Atsakovė R. L. ieškovei B. K. pareikštu priešieškiniu prašė sodo... 8. Trečiasis asmuo notarė N. B. prašė ieškinį atmesti. Jos teigimu, 2011 m.... 9. Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieškovės reikalavimu draudimo... 10. Trečiasis asmuo notarė V. M. nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį ir... 13. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, esą ginčijami... 14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais ir neįrodytais pripažino... 15. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendrąja daline... 16. Dėl atsakovės R. L. priešieškinio reikalavimo pripažinti sodų bendrijoje... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 19. Ieškovė B. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 22. Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų... 23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. 2003 m. spalio 15 d. susituokė su... 24. Dėl turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1... 26. Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės B. K. ir jos sutuoktinio V. K.... 27. Apeliantė iš esmės yra teisi teigdama, kad turto registracija viešame... 28. Bylos duomenys patvirtina, kad 1986 m. liepos 22 d. Klaipėdos statybos ir... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 30. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais... 31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, prieina išvadą, jog... 32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti jame nurodyti... 33. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Ieškovė B. K. prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš atsakovės R. L. (a. k. ( - ) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų,...