Byla e2-1123-930/2018
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei V. D. dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, Ilonai Zajančkauskaitei ir Rūtai Putnaitei, dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovams advokatams Sauliui Urbanavičiui ir Tadui Blažiui, atsakovui E. V., jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Birutei Kraponienei,

2uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei V. D. dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė pateikė ieškinį, kurio dalyką keitė 2017-01-23 pareiškimu, prašydama, nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme.

5Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos. ( - ) jiems gimė dukra R. V.. Iki 2016 m. rugsėjo 1 d. šalys gyveno kartu. 2016-09-01 ieškovė su dukterimi išsikėlė gyventi skyrium nuo atsakovo. Ieškovės sprendimą pakeisti gyvenamąją vietą lėmė pašliję šalių santykiai ir dėl to susidariusi nepalanki atmosfera šalių nepilnametei dukrai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovė turi nuosavą gyvenamąjį būstą, užtikrina vaikui saugią aplinką, rūpinasi vaiko sveikata, jos gaunamos pajamos yra pakankamos vaiko gerovei užtikrinti. Būtina nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nes atsakovas, siekdamas bendrauti su dukra nesivadovauja jos interesais. Vaikas neretai serga, todėl atsakovo bendravimas su dukterimi darbo dienomis neatitinka vaiko poreikių. Vaiko vežiojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, jai sergant, nėra pageidautinas. Atsižvelgdama į vaiko interesus, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

61.

7Atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant pirmąjį savaitgalį po šios sutarties pasirašymo), dukrą pasiimdamas iš dukters gyvenamosios vietos šeštadienį 08.00 valandą, ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 valandą (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

82.

9Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos vasaros rugpjūčio mėnesį ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai. Tėvas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną 08.00 valandą, ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17.00 valandą. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laiką rugpjūčio mėnesį privalo informuoti motiną ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 d. Motina apie savo ir dukters atostogų laiką taip pat privalo informuoti atsakovą iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku 1 punktas netaikomas;

103.

11Atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal 1-2 punktus), dukrą paimdamas iš dukters gyvenamosios vietos 08.00 valandą ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19.00 valandą;

124.

13Ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną – gegužės pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal 1-2 punktus);

145.

15Atsakovas su dukra turi teisę kas antrus metus praleisti Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Pirmąsias Šv. Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2016 metais, Naujųjų metų šventę – 2016/2017 metais. Atsakovas Šv. Kalėdų šventei dukrą paima gruodžio 24 d., 12.00 valandą iš dukters gyvenamosios vietos, ir grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20.00 valandą. Tėvas Naujųjų metų šventei dukrą pasiima gruodžio 31 d., 12.00 valandą iš dukters gyvenamosios vietos, ir grąžina kitų metų sausio 1 d., 20.00 valandą į dukters gyvenamąją vietą;

166.

17Dukros gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem nepilnametės dukters tėvams, abiejų tėvų suderintoje vietoje, nebent abu tėvai nutartų kitaip;

187.

19Nepilnametės dukros ligos atveju – ji slaugoma namuose iki tol, kol pasveiks, ir atsakovas atitinkamai praranda teisę pagal 1-5 punktus atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą;

208.

21Dukters užklasinei veiklai (būreliai, muzikos mokykla ir kita) taikoma išimtis pagal 1-2 punktus.

229.

23Įvykus iš anksto nenumatytoms svarbioms nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, abu tėvai vienas kitą apie tai informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki dukters pasiėmimo ar pristatymo atgal momento.

24Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko R. V. atžvilgiu ir nustatyti nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakovu.

25Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas su ieškove beveik keturis metus gyveno kartu. Gimus dukrai ieškovė kurį laiką rūpinosi dukra, tačiau beveik metus iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios piktnaudžiavo alkoholiu ir nebesirūpino dukra, vengdavo atlikti savo, kaip motinos, pareigas, žiauriai elgdavosi su vaiku ir smurtaudavo vaiko atžvilgiu, darydavo žalingą įtaką nepilnamečiam vaikui savo amoraliu elgesiu. 2016-08-26, apie 23.03 val., ( - ), būdama neblaivi, paliko mažametę dukrą be priežiūros uždarytą automobilyje. Dėl patirto streso vaikas verkė, buvo užsismaugęs automobilinės kėdutės diržais. Pati ieškovė tuo metu buvo restorane, vartojo alkoholinius gėrimus (jai nustatytas 0,07 promilės girtumas). Atvykę pareigūnai telefonu susiekė su atsakovu ir perdavė jam vaiką. Po šio įvykio sutriko vaiko sveikata, psichoemocinė būsena, kognityvinės funkcijos, kalba, mergaitė pasidarė labai irzli, užmiršo išmoktas raides ir skaičius, pradėjo nevalingai šlapintis. Tai nebuvo pirmas kartas, kada ieškovė, pavartojusi alkoholio, vairavo transporto priemonę ir ja veždavo mažametę dukrą. 2016-08-23 ieškovė buvo su vaiku Vingio parke, vartojo alkoholį. Ieškovės elgesys, kuomet ji mažamečio vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, yra netoleruotinas. Tokį elgesį ieškovė pademonstravo ir 2016-11-06, kai mergaitę prižiūrėjo atsakovo sesuo, o ieškovė kartu su savo seserimi apgaulės būdu įsiveržė į atsakovo gyvenamąją vietą ir klasta pagrobė vaiką bei tinkamai neaprengtą išsivežė. Ieškovė išgąsdino mažametį vaiką, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dukros gyvenimas su ieškove, yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai, kadangi ieškovė neturi motinystės įgūdžių, kantrybės, smurtauja vaiko atžvilgiu, negeba atliepti vaiko poreikių (šiurkščiu tonu ir grubiais bei neprognozuojamais judesiais bendrauja su nepilnamete). Be to, ieškovė galimai verčiasi prostitucija. Tuo tarpu atsakovas turi tinkamas vaikui augti gyvenimo ir buities sąlygas, vaikas nuo gimimo augo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas dirba trijuose darbuose, jo gaunamos pajamos yra didesnės nei 2000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu ieškovė nėra pajėgi išlaikyti vaiką, jos gaunamos pajamos nesiekia net 200 Eur per mėnesį.

26Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

27Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie ieškovės smurtą (fizinį ar psichologinį) nepilnametės dukters atžvilgiu. 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvykį ieškovė pripažįsta, t. y. kad užmigusi duktė buvo paguldyta miegoti automobilyje, tačiau nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis apie įvykį ir jo poveikį šalių dukrai. Aplinkybės apie vienetinį vaiko teisių pažeidimą negali būti pagrindu apriboti ieškovės valdžią mažametės dukters atžvilgiu, nes tai buvo vienintelis atvejis, kai šalių duktė buvo palikta be priežiūros, dėl ko ieškovė nuoširdžiai gailėjosi. Automobilyje naudojamoje kėdutėje nėra diržų palei kaklą, todėl ieškovo teiginiai, kad šalių duktė buvo užsmaugta, niekuo nepagrįsti. Vaiko raidos sutrikimas nustatytas vaikui esant 5 mėnesių amžiaus. Išvadą byloje teikiančios institucijos nefiksavo jokių aplinkybių apie ieškovės negebėjimą rūpintis mažamete dukterimi. Ieškovė atsisakė darbo ligoninėje, ir, siekdama praleisti daugiau laiko su dukrele, dirba kitoje darbovietėje, kurioje gauna darbo užmokestį. Dukters priežiūra ir materialine gerove padeda rūpintis ieškovės tėvas, todėl vaikas nejaučia jokio nepritekliaus. Kai vaikas būdavo pas atsakovą, jis būdavo uždarytas atsakovo bute ir nevedamas į darželį, o pats atsakovas būdavo darbe, vaiko auklėjime ir priežiūroje nedalyvaudavo. Pats ieškovas pripažįsta, kad dirba per tris darbus, vaiką prižiūri jo sesuo. Atsakovas negali skirti pakankamai laiko vaiko priežiūrai. Šalims gyvenant kartu atsakovas nesirūpino vaiku, esant reikalui, dukterimi rūpindavosi vaiko priežiūra užsiimančios ieškovės draugės. Atsakovas turi ( - ) Eur kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui, nuolat laiku nesumoka mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko atitinkamas paslaugas teikiančios bendrovės yra priverstos kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo iš atsakovo. Ieškovės manymu, atsakovas ne tik nesugeba pasirūpinti šalių dukterimi, bet neturi paprasčiausių įgūdžių tvarkyti buitį, nesugeba pats savarankiškai susitvarkyti namų, todėl vaiko patikėjimas šiam asmeniui neatitiktų vaiko interesų.

28Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Vaiko teisių apsaugos skyriui šalių šeima žinoma nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kai ieškovė paliko mažametį vaiką be priežiūros automobilyje. Tačiau šeima nėra Vilniaus miesto stebimų šeimų apskaitoje. Institucija neturi duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas, todėl pagrindo ieškovei apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra. Ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos yra puikios, vaikui užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų galimas atsakovo bendravimo su vaiku ribojamas, yra tikslinga nustatyti konkrečią ir aiškią, maksimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Ieškovės pateikta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka numato maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku, o tai atitinka vaiko interesus.

29Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus. Atsakovas ir jo atstovė prašė tenkinti priešieškinį, palaikė priešieškinyje nurodytus argumentus. Išvadą byloje teikiančio institucijos atstovė prašė priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės motinos valdžios apribojimo atmesti kaip nepagrįstą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei išeiti už ieškinio ribų ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

30Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys atmetamas.

31Iš byloje esančios vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad nepilnametė R. V., gimusi ( - ), yra ieškovės ir atsakovo duktė (t. I, b.l. 11). Šalys nuo 2016-09-01 kartu negyvena, nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove (t. I, b.l. 15-16), su ja 2016-11-07 teismo nutartimi nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta.

32Dėl motinos valdžios apribojimo.

33CK 3.180 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią, t. y. kai tėvas ir motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais.

34Reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ieškovas iš esmės grindė netinkama vaiko priežiūra, žiauriu ir amoraliu atsakovės elgesiu. Ieškovas nurodė, kad, kad 2016-08-26, 23.03 val. ieškovė paliko dukrą automobilyje, kol pati buvo restorane, dėl ko jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skirta nuobauda. Atsakovo teigimu, po šio įvykio dėl deguonies stygiaus įvykusios smegenų hipoksijos sutriko vaiko sveikata, psichoemocinė būsena, kognityvinės funkcijos, kalba, vaikas tapo irzlus, pradėjo nevalingai šlapintis. Atsakovo įsitikinimu, gyvenimas su ieškove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturi motinystės įgūdžių, kantrybės, grubiai bendrauja su vaiku. Reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo atsakovas taip pat grindžia tuo, kad, atsakovo teigimu, ieškovė galimai verčiasi prostitucija, kadangi viešoje erdvėje yra jos skelbimai teikti sekso paslaugas.

35Nurodytų aplinkybių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo dukra, žiauraus ieškovės elgesio su vaiku ir smurto vaiko atžvilgiu įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų apie žalingą ieškovės alkoholio vartojimą. Į bylą pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pranešime apie ieškovei surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą ir skirtą baudą už vaiko palikimą automobilyje 2016-08-26 nurodoma, kad įvykio dieną ieškovei nustatytas 0,07 promilės girtumas. Tačiau pažymėtina, kad tiek pagal šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 11 straipsnio 3 dalį, tiek pagal atitinkamus pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus, neblaiviu buvo laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Ieškovei nustatyta beveik šešis kartus mažesnė alkoholio koncentracija, kas iš esmės rodo, jog ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pažymėtina, kad, esant tokiam neblaivumui, net nėra draudžiama vairuoti transporto priemonę. Nustatyta aplinkybė juo labiau nesudaro galimybės teigti, kad ieškovė nuolat vartoja alkoholį, turi alkoholio vartojimo problemų. Į bylą pateiktas ieškovės administracinių nusižengimų registro išrašas rodo, kad be nurodyto įvykio ieškovė tik vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau duomenų apie tai, kad šio įvykio metu būtų nustatytas jos neblaivumas, byloje nėra. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vartojo alkoholį 2016-08-23 būdama su vaiku vėlai vakare Vingio parke. Šiai aplinkybei patvirtinti prašė apklausti liudytoją M. S., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė ieškovę Vingio parke, girdėjo automobilyje vaiko verksmą. Tačiau liudytojo paaiškinimai nepatvirtina, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė tuo metu vartojo alkoholį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholio išgeria per šventes. Liudytoju apklaustas ieškovės draugas D. T. paaiškino, kad yra matęs ieškovę išgėrusią, tačiau ne girtą, nurodė, kad ieškovė niekuomet nevartoja alkoholio būdama su vaiku. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu kaip pagrindo riboti motinos valdžią.

36Atsakovo teigimu, po 2016-08-26 įvykio dėl deguonies stygiaus įvykusios smegenų hipoksijos sutriko vaiko sveikata, psichoemocinė būsena, kognityvinės funkcijos, kalba, vaikas tapo irzlus, pradėjo nevalingai šlapintis. Tačiau iš į bylą pateiktos vaiko sveikatos istorijos nustatyta, kad normalios fiziologinės raidos sutrikimas vaikui diagnozuotas dar 2014-09-24, 2014 metų spalio mėn. šiek tiek atsiliko vaiko kalbos supratimas, ekspresyvioji kalba, stambioji motorika. Kalbos išraiškos sutrikimas pažymėtas 2016-06-07 vaiko sveikatos istorijos įraše. 2016-08-25, t. y. likus dienai iki įvykio, po kurio, atsakovo teigimu, sutriko vaiko kalbos ir kt. raida, vaikų neurologo atliktame įraše taip pat nurodoma, kad atsilieka vaiko kalbos raiškos raida. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje išvis nėra duomenų apie tai, jog vaikas patyrė atsakovo nurodomą smegenų hipoksiją, nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad vaiko psichoemocinė būsena, šlapinimosi problemos yra susiję būtent su 2018-08-26 įvykiu. Atsakovas aiškino, kad vaikas, paliktas automobilyje, prisismaugė autokėdutės diržais, tokios aplinkybės įrodymų byloje taip pat nėra, be to, tai mažai tikėtina atsižvelgiant į atitinkamam vaikams skirtam inventoriui keliamus saugos reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas vaiko sveikatos problemas galėjo įtakoti ir įtempti tėvų santykiai, konfliktai vaiko akivaizdoje, kuriuos patvirtina į bylą pateikti 2015 metų vaizdo įrašai.

37Atsakovas pagrindu riboti motinos valdžią nurodė jos naudojamą smurtą vaiko atžvilgiu. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta šalių dukters muzikos mokytoja E. M. paaiškino iš šalių dukters girdėjusi, kad ieškovė ją muša, mergaitės santykiuose su mama pastebėjo baimę, atpažino, kad vaiko atžvilgiu naudojamas smurtas, nurodė, kad ieškovė grubiai elgiasi su vaiku. Liudytojas M. S. nurodė matęs kaip ieškovė papurtė vaiką, blogai elgėsi su vaiku, verkiantį prievarta sodino į automobilį. Tačiau galimo smurto prieš vaiką iš ieškovės pusės nepatvirtino byloje tuo tikslu paskirta ir atlikta teismo psichologinė vaiko ekspertizė. Ekspertizės akte nurodoma, kad kalbant apie mušimą mergaitė išlieka smagios nuotaikos, neigiamų išgyvenimų nestebėta, bendraudama su motina jaučiasi saugiai, drąsiai, laisvai, nuotaika džiaugsminga, atvirai išreiškia motinai savo norus, poreikius, prašo pagalbos, ramiai reaguoja į motinos prisilietimus. Motina su vaiku bendrauja aktyviai, švelniai, žaismingai, mandagiai, į vaiko klaidas, netyčinius veiksmus, sukėlusius jai skausmą reaguoja ramiai, nuslopindama neigiamas emocijas. Vaiko ir motinos emociniai santykiai šilti, vaikas su motina jaučiasi atsipalaidavęs, psichologiškai komfortabiliai ir stabiliai. Ekspertizės metu nestebėta akivaizdžių patiriamo fizinio ar psichologinio smurto požymių, paklausta apie mušimą mergaitė ne iš karto supranta klausimo esmę. Vaikas neprojektuoja neigiamos bendravimo su motina patirties, nevengia motinos. Mergaitės žodžiai apie mušimą vertintini kritiškai, jie gali būti daryto psichologinio poveikio pasekmė, vadovautis jos žodžiais nerekomenduojama. Vaiko ugdymo įstaigos psichologė taip pat nurodė, kad vaikas apie motiną kalba pabrėžtinai teigiamai. Liudytojas D. T. patvirtino, kad ieškovės santykiai su vaiku puikūs. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė naudoja smurtą vaiko atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaiku, kad gyvenimas su ieškove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai.

38Ekspertizės aktas paneigė ir atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė neturi motinystės įgūdžių, kantrybės. Ekspertizės akte nurodoma apie stebėtą gerą ieškovės vaiko gebėjimo lygio supratimą, sugebėjimą žaismingai pateikti mokymosi veiklą, priderinti ją prie vaiko galimybių.

39Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė nesirūpina dukra, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai: Vilniaus r. savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos 2016-09-16 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad ieškovė rūpinasi nepilnamete dukra, mergaitės poreikiai yra užtikrinti ir tenkinami; 2017-03-10 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad Skyrius neturi duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas; 2017-04-14 buities tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas buities sąlygas; 2017-06-29 Vilniaus m. lopšelio-darželio ( - ) psichologės raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovė aktyviai rūpinasi dukters gerove, deda dideles pastangas organizuoti ir dalyvauti dukters lavinimo procese. Tai, kad ieškovė rūpinasi dukra, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta K. S.. Liudytojas D. T. paaiškino, kad ieškovė skiria vaikui visą savo laiką, teikia pirmenybę vaiko auklėjimui. Teismas daro išvadą, kad ieškovė geba tinkamai rūpintis vaiku ir tą daro.

40Ieškovės vertimąsi prostitucija atsakovas įrodinėjo į bylą pateiktais skelbimais internetinėje erdvėje, kuriuose nurodoma, jog ieškovė teikia seksualines paslaugas. Tačiau vien skelbimai internete savaime nepagrindžia nei atitinkamų paslaugų teikimo, nei siekio teikti tokias paslaugas, nei to, kad skelbimai įdėti esant ieškovės valiai ir su jos žinia. Į bylą pateiktas ieškovės pareiškimas Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriame ieškovė nurodo, jog skelbimai įkelti be jos sutikimo. Pareiškimas persiųstas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo nurodytoms aplinkybėms apie ieškovės vertimąsi prostitucija pagrįsti ir prostitucijos fakto neįrodo.

41Vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad pagrindo riboti motinos valdžią nagrinėjamu atveju nėra, motinos valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių ieškovė galėtų būti pripažinta darančia žalą vaiko vystymuisi ir dėl kurių jai turėtų būti apribota valdžia vaiko atžvilgiu, nėra. Vienintelė byloje įrodyta aplinkybė, kurią atsakovas nurodė pagrindu riboti motinos valdžią, yra 2016-08-26 vaiko teisių pažeidimas, kuomet ieškovė paliko vaiką automobilyje. Ieškovė pripažino, kad užmigusį vaiką paguldė miegoti automobilyje, nurodė, kad tai buvo didžiausia jos klaida, kuri nepasikartos, nes ieškovė padarė išvadas. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Atsakovo nurodytas vienkartinis vaiko teisių pažeidimo atvejis, vėliau nustačius teigiamus elgesio pokyčius ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumą, lemiamos reikšmės neturi. Reikšmingų duomenų, patvirtinančių motinos pareigų nevykdymą šiuo metu, sudarančių pagrindą apriboti motinos valdžią, teismas nenustatė. Duomenų apie kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių ieškovei turėtų būti ribojama motinos valdžia, byloje nėra.

42Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė nei vieno iš CK 3.180 str. numatytų pagrindų motinos valdžios apribojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo tenkinti atitinkamą priešieškinio reikalavimą ir apriboti ieškovės valdžią dukters R. V. atžvilgiu.

43Dėl vaiko gyvenamosios vietos

44Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

45Nagrinėjamu atveju šalių vaikui yra tik keturi metai, jis nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu. Tokią aplinkybę patvirtina teismo psichologinės ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad vaikas nepajėgus išreikšti savarankiškos argumentuotos nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos, jo nuostatos dar nesusiformavusios. Dėl kol kas nepakankamai išvystytų savirefleksijos ir kalbos įgūdžių šiuo metu R. V. nepajėgi papasakoti apie savo jaučiamą psichologinį komfortą ir stabilumą tėvo ir motinos gyvenamosiose vietose, todėl vertintas jos jaučiamas psichologinis komfortas ir stabilumas bendraujant su kiekvienu iš tėvų. Nustatyta, kad šalių dukters ir atsakovo emocinis ryšys yra artimas, paremtas abipuse meile, santykiai šilti, vaikas prisirišęs prie tėvo, būdamas su tėvu jaučiasi saugiai, drąsiai, psichologiškai komfortabiliai ir stabiliai, vyrauja džiaugsminga nuotaika, kalbėjimasis su vaiku lavina vaiko kalbos įgūdžius, gausina faktines žinias, plečia pasaulio supratimą. Remiantis ekspertizės aktu, taip pat apibūdinamas vaiko ryšys su ieškove. Abu tėvai lavina vaiko smulkiosios motorikos, socialinius įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi. Tačiau ieškovės tinkamas vaiko veiklos struktūravimas ir pagalba grąžinant dėmesį ties viena veikla taip pat lavina vaiko dėmesį, valią ir darbo įgūdžius, vaiko emocijų atspindėjimas – savirefleksijos, emocijų atpažinimo ir valdymo įgūdžius. Ekspertizės akte nurodoma, kad vaikui džiaugsmą ir atsipalaidavimą kelia tiek žaidybinė, tiek mokomoji veikla su ieškove, nes ši geba mokymosi veiklą pateikti žaismingai ir priderintą prie vaiko galimybių. Tuo tarpu atsakovo primygtinis per sudėtingas mokymas kelia vaikui įtampą, susierzinimą.

46Iš byloje esančių medicininių dokumentų, Vilniaus m. psichologinės - pedagoginės tarnybos pažymos nustatyta, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų – atsilieka jo raida, nustatyta, kad vaikas turi vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. Vilniaus m. psichologinės - pedagoginės tarnybos pažymoje dėl šalių nepilnametės dukters specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo nurodoma, kad vaikas sunkiai paklūsta struktūravimui, dėmesys blaškus, dažnai keičia veiklos pobūdį, neužbaigia pradėto darbo iki galo, rekomenduota teikti logopedo, psichologo pagalbą, pateiktos vaiko lavinimo rekomendacijos, taip pat rekomenduoti pozityviosios tėvystės mokymai. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad vaiko dėmesys blaškus, tačiau ieškovei pavyksta vis sugrąžinti vaiko dėmesį ir išlaikyti jį ties viena veikla, ją pabaigti. Atvirai prieštaraujančio ieškovei vaiko elgesio nestebima. Stebimas ieškovės geras vaiko gebėjimų lygio supratimas, tinkamas veiklos struktūravimas. Tuo tarpu tiriant atsakovo tarpusavio sąveiką su vaiku ekspertizės metu vaikas dažnai keičia veiklas, emocijos greitai kinta nuo džiaugsmingų iki irzlių kai atsakovas reikalauja atlikti sudėtingesnes pažintines veiklas, vaikas tokių liepimų neklauso, į veiklą įsitraukia menkai. Stebimi atsakovo sunkumai suprasti vaiko subtilius emocinius poreikius, per aukšti reikalavimai.

47Šios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės paneigia teiginius apie geresnį atsakovo emocinį ryšį su vaiku, didesnius atsakovo gebėjimus atliepti vaiko poreikius. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, ekspertizės akte nurodyti ieškovės gebėjimai yra ypatingos svarbos, sudarantys pagrindą išvadai apie geresnes vaiko interesų užtikrinimo perspektyvas ieškovės aplinkoje. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie didesnį ieškovės aktyvumą siekiant užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą, ugdymą. Ieškovė, kreipėsi į psichologinę-pedagoginę tarnybą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo, tuomet - į vaiko ugdymo įstaigos psichologę siekdama aptarti nustatytus vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir numatyti būsimų užsiėmimų planą, vėliau - aptarti užsiėmimų procesą (t. III, b.l. 17), ieškovė vykdė psichologinės - pedagoginės tarnybos rekomendacijas ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-09-29 įpareigojimą lankyti pozityvios tėvystės kursus, pateikė tai patvirtinantį įrodymą (t. III, b.l. 132). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikui nustatytas neįgalumas, pateikė vaiko neįgalumo pažymėjimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas aktyviai veiktų siekdamas rūpintis vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, su neįgalumu susijusių poreikių patenkinimu, byloje nėra. Priešingai, atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad vaikas neįgalumo nustatymas sužalos vaiką, nes jis bus priverstas bendrauti tik su neįgaliais vaikais. Neįgalumas vaikui nustatytas nepagrįstai, remiantis senais duomenimis, siekiant gauti pašalpas. Atsakovas nepateikė nurodytų aplinkybių įrodymų, o tokia ieškovo pozicija neatitinka vaiko interesų. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, be kita ko, įvertinamos tėvų pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą.

48Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismui taip pat būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

49Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtinas vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas, byloje nenustatyta. Vaikas jau du metus (nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios) gyvena su ieškove. Sprendžiant dėl ieškovės, kaip motinos, valdžios apribojimo pasisakyta, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė netinkamą ieškovės valdžios panaudojimą (ar jos nepanaudojimą) vaiko atžvilgiu. Nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, jo poreikiais. Ieškovė nuomojasi būstą (t. II, b.l. 195-197), kuriame, remiantis išvadą teikiančios institucijos pateiktu buities tyrimo aktu, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Abiejų šalių darbo pobūdis panašus. Ieškovė dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos Rezidentūros centre jaunesniosios gydytojos rezidentės pareigose (t. IV, b.l. 140). Atsakovas dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir kitose ligoninėse kraujagyslių chirurgu, ieškovo darbo grafikuose nurodomas ir darbas naktimis (t. I, b.l. 116; t. III, b.l. 170-175, 178-183; t. IV, b.l. 53-64, 139). Ieškovė taip pat turi budėjimų (t. V, b.l. 18-22). Esant tokioms aplinkybėms, šalių darbo pobūdis ar darbo laikas esminės įtakos sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos neturi. Nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikui gyvenant su ieškove kokie nors jo poreikiai nebuvo tenkinami dėl nepakankamai geros ieškovės turtinės padėties. Ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, todėl turi galimybę prie vaiko išlaikymo, kaip ir atsakovas, prisidėti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). 2018-04-05 teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimu atsakovas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis gera, ji turi pakankamai lėšų – nuomojasi butą, turi automobilį, naudojasi dviejų advokatų pagalba byloje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prastesnė ieškovės turtinė padėtis būtų pagrindu atsakovui didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

50Atsakovas, prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo motyvavo ir tuo, kad, jo teigimu, ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku. Tačiau bylos duomenimis abi šalys šiuo klausimu nebuvo geranoriškos viena kitos atžvilgiu. Šalių santykiai yra konfliktiški, abi turi priekaištų viena kitai dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, nebendradarbiauja ir nesiekia ginčą spręsti taip, kad užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus augti ir gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje. Pažymėtina, kad 2017-10-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė skirti ieškovei baudą už teismo nutarties dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikui gyvenant su atsakovu bus geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais.

51Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta jau du metus yra su ieškove, kad jos aplinka vaikui yra tinkama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

52Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

53Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

54Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašė nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, vieną savaitę kiekvieną rugpjūčio mėnesį, Tėvo dieną, kas antrus metus per Kalėdų šventes ir Naujuosius metus, vaiko gimimo dieną, nesudarant galimybės bendrauti vaiko ligos metu, taikant išimtį dukters užklasinės veiklos metu ir informuojant apie nenumatytas svarbias aplinkybes.

55Pažymėtina, kad pradiniu teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. 2016-11-07 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kildavo nuolatiniai ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, šalys skirtingai interpretuodavo laikinos bendravimo tvarkos nuostatas, buvo teikiami prašymai dėl jos pakeitimo, išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka buvo ne kartą keista. 2018-06-15 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo išnagrinėti abiejų šalių prašymai dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kuriuose šalys nurodė keistinas laikinos bendravimo tvarkos nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilusius ginčus dėl atsakovo bendravimo su vaiku, pakeitė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatydamas, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį, kas antrą savaitgalį, 30 dienų kasmetinių atostogų metu, Tėvo dieną, kas antrus metus per Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų šventes, dukters gimimo dieną, tačiau netaikant nustatytos bendravimo tvarkos dukters ligos metu, atsakovui bendravimo su dukra metu užtikrinant jos dalyvavimą užklasinėje veikloje, ieškovei informuojant atsakovą apie vaiko paėmimo vietą, nekompensuojant bendravimo dienų atsakovui neatvykus bendravimo tvarkoje numatytu metu, papildomai bendraujant kitu šalių suderintu laiku, ieškovei aprūpinant vaiką rūbais ir dokumentais, tuo atveju jei bendravimo su dukra metu atsakovas išvyksta su ja į kelionę. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pakeista tik dalyje dėl galimybės atsakovui paimti vaiką iš ugdymo įstaigos iki 17 val., nustatant, kad atsakovas turi teisę paimti vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 17 val.

56Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė norą ir toliau bendrauti su vaiku nustatyta tvarka. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad situacija dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos stabilizavosi, palaikė nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atkreipė dėmesį į tai, kad šalys turėtų susitari dėl vaiko lankymo ligos metu, papildė, jog vaiko interesams neprieštarautų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalį jis su vaiku bendrautų nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, užtikrinant ugdymo įstaigos lankymą penktadienį. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė tik nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ketvirtadienį, nurodė, kad dėl to tarp šalių kyla didžiausi konfliktai, paaiškino, kad sutiktų, jog atsakovas vaiką bendravimui paimtų penktadieniais iš ugdymo įstaigos ir grąžintų pirmadieniais į ugdymo įstaigą. Taip pat prašė nustatyti, kad atostogų metu atsakovas su vaiku bendrautų tris savaites, tačiau išskirstant jas į kelis laikotarpius, nes ilgesnis vaiko bendravimo su atsakovu laikotarpis neatitinka vaiko interesų.

57Tuo atveju kai tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ne kartą koreguota atsižvelgiant į šalių prašymus, maksimaliai derinant šalių ir nepilnamečio vaiko interesus, yra, kiek tai įmanoma, nusistovėjusi, pagal ją vyksta atsakovo bendravimas su vaiku šiuo metu. Teismas daro išvadą, kad sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina tokia pati atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į ieškovės prašymus svarstytinos tik nustatytos bendravimo tvarkos galimos korekcijos dėl atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis ir per atostogas bei ligos metu.

58Spręsdamas dėl ieškovės prašymo nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ketvirtadieniais, teismas atkreipia dėmesį į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, šalių lygiateisiškumo principas pasireiškia tuo, kad iš esmės kiekvieno iš tėvų bendravimui su vaiku turėtų tekti lygi vaiko laisvalaikio dalis. Tokiu būdu skyrium gyvenantis tėvas turėtų turėti galimybę bendrauti su vaiku, tiek savaitgaliais, tiek per atostogas, tiek darbo dienomis. Manytina, kad bendravimas tik kas antrą savaitgalį ribotų skyrium gyvenančio tėvo galimybes palaikyti su vaiku stiprų emocinį ryšį, lygiateisiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Vien tai, kad tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis (ketvirtadieniais), negali būti pagrindu nenustatyti bendravimo šiomis dienomis. Pažymėtina, kad teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Šalių nebendradarbiavimas įpareigoja valstybę imtis priemonių suderinti konfliktuojančių šalių interesus, paisant prioritetinių vaiko interesų (EŽTT sprendimas byloje Zawadka prieš Lenkiją § 67), dėl kurių, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbą, galima nepaisyti tėvų interesų (ETT sprendimas byloje Hoppe prieš Vokietiją § 49). Todėl, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su atsakovu darbo dienomis, teismas neatsižvelgia į ieškovės nurodytus tarp šalių kylančius ginčus ar šalių patiriamus nepatogumus dėl tokio bendravimo ir vadovaujasi išimtinai vaiko interesu maksimaliai bendrauti su tėvu bei šalių lygiateisiškumo principu. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovui bendraujant su vaiku ketvirtadieniais nėra laikomasi režimo, kas kenkia vaikui, pažymėtina, kad bendravimo tvarkoje nustatomas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad, laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, būtų iš esmės pažeidžiamas vaiko dienos režimas.

59Pažymėtina, kad ieškovės siūlymas nustatyti, kad vietoj bendravimo ketvirtadienį atsakovas galėtų paimti vaiką penktadienį, tačiau bendrauti ilgiau – pirmadienį pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą nekeičia fakto, kad tokiu atveju atsakovas visiškai netektų galimybės bendrauti su vaiku darbo dienomis. Tokiu bendravimu negali būti laikoma nakvynė pas atsakovą iš sekmadienio į pirmadienį ir vaiko pristatymas į ugdymo įstaigą. Dėl galimybės bendrauti su vaiku paimant jį iš ugdymo įstaigos kas antrą ketvirtadienį ir grąžinant sekmadienį atsakovas nepasisakė, tačiau nurodė, kad bendravimas su vaiku tik kas antrą savaitę nėra jam priimtinas. Teismas pritaria argumentui, kad toks bendravimas nelaikytinas maksimaliu, tuo tarpu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku. Teismas išaiškina, kad šalys gali susitarti ir dėl kito nei numatyta atsakovo bendravimo su vaiku laiko, konkrečiais atvejais suderindamos, kad paėmus vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį, jis lieka nakvoti pas atsakovą, kuris pristato jį į ugdymo įstaigą penktadienį.

60Dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tris savaites per atostogas, išskirstant jas į kelis laikotarpius, teismas atkreipia dėmesį, kad ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygiateisiškumo principo, maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku principo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad ilgesnis vaiko bendravimo su atsakovu laikotarpis neatitinka vaiko interesų. Minėta, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo vaikui daromą žalą, dėl ko jo maksimalus bendravimas su vaiku atostogų metu turėtų būti ribojamas.

61Dėl bendravimo su vaiku ligos metu įvertinama, kad, esant įtemptiems šalių santykiams, atsakovui bendraujant su vaiku ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje gali nepavykti išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti ligos metu vaikui būtinos ramios aplinkos. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaiką jam sergant atsakovės gyvenamojoje vietoje.

62Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismo sprendimu nustatoma tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri numatyta 2018-06-15 nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus pakeitimus dėl vaiko pasiėmimo iš ugdymo įstaigos laiko. Teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete šalių dukra:

631. kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas dukrą pasiima nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją nuo 19.30 iki 20.00 val. į gyvenamąją vietą;

642. kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

653. 30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymą iš darbovietės apie atostogų laikotarpį. Jei šalių atostogų laikotarpis persidengia, persidengiantis laikotarpis dalinamas pusiau, pirmą pusę su vaiku praleidžiant tai iš šalių, su kuria prasidedant šiam laikotarpiui yra vaikas, o antrą šio laikotarpio pusę su vaiku praleidžiant kitai šaliai. Tėvas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o jei paskutinė atostogų diena sekmadienis – iki 19 val. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laiką privalo informuoti motiną iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Motina apie savo ir dukters atostogų laiką taip pat privalo informuoti atsakovą iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;

664. Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal nustatytą bendravimo tvarką), dukrą paimdamas iš gyvenamosios vietos nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.;

675. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną – gegužės pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas nesutampa su jos bendravimu pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką);

686. kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes. Šventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2018 metais, Naujųjų metų šventę – 2018/2019 metais, Šv. Velykų šventę – 2019 metais. Atsakovas Šv. Kalėdų šventei dukrą paima 2018 m. gruodžio 24 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20.00 val. Naujųjų metų šventei atsakovas dukrą pasiima 2018 m. gruodžio 31 dieną nuo 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina kitų metų sausio 1 dieną 20.00 val. į gyvenamąją vietą; Šv. Velykų šventei dukrą paima pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą antrą Šventų Velykų dieną 20.00 val.;

697. dukros gimtadienio šventės dieną (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi kas antrus metus, pradedant 2018 metais: 2018 metais su dukra vaiko gimtadienį švenčia tėvas, 2019 metais – motina ir t. t.; Tėvas gimimo dienos šventei dukrą pasiima gruodžio 20 d. iš ugdymo įstaigos nuo 17 val., o jeigu dukra nelanko ugdymo įstaigos, vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos gruodžio 20 d. nuo 8.00 val. iki 9.00 val., grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare darbo dieną ar šeštadienį – 20 val., sekmadienį – 19 val.;

708. dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir šiuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Apie vaiko buvimą stacionarioje gydymo įstaigoje ieškovė privalo informuoti atsakovą SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama;

719. atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimą užklasinėje veikloje (būreliai, muzikos mokykla ir kita);

7210. ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo dienos raštu (SMS žinute) informuoti atsakovą, nurodydama konkretų adresą, iš kur atsakovas turi paimti dukterį bendravimui pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jeigu dukra tėvo bendravimo metu nebus gyvenamojoje vietoje;

7311. atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, jis praranda teisę pagal bendravimo tvarką atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei vaiką vėluojama pasiimti dėl nenumatytų svarbių nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, atsakovui nedelsiant informavus apie jas ieškovę.

7412. atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu, iš anksto abiejų tėvų suderintu, laiku;

7513. atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku perduoti atsakovui vaiko kelionei reikalingus rūbus ir dokumentus.

76Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

77Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d. numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

78Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama nustatyti su ja šalių vaiko gyvenamąją vietą, nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo. Tačiau nagrinėjama byla nėra santuokos nutraukimo byla, kurioje privaloma reikšti ir spręsti atitinkamus reikalavimus (CK 382 str. 3 p., 385 str.). Byloje tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl vaiko išlaikymo. Šalys neteikė išsamių vaiko poreikių apimties ir savo turtinės padėties įrodymų, kuriuos reikia surinkti ir įvertinti sprendžiant dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikui nėra teikiamas pakankamas abiejų šalių išlaikymas.

79Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismui numatyta teisė, bet ne pareiga išeiti už reikalavimo ribų ir spręsti vaiko išlaikymo klausimą, nesant duomenų apie pažeidžiamą vaiko teisę gauti tinkamo dydžio išlaikymą iš abiejų tėvų, ieškovei turint galimybę reikšti ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo tuo atveju, jei toks pažeidimas būtų, teismas išlaikymo šalių vaikui priteisimo klausimu šiame sprendime nepasisako.

80Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.

81Ieškovės atstovas advokatas Saulius Urbonavičius 2018-08-30 teismo posėdžio metu, atmetus atsakovo prašymą dėl teisėjo nušalinimo, prašė, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti atsakovui baudą, 50 procentų baudos sumokant ieškovei. Atstovas nurodė, kad nušalinimą atsakovas galėjo pareikšti iki teismo posėdžio, reikšdamas jį posėdžio metu vilkina bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovė nurodė, kad prašymas nepagrįstas, kadangi įstatymas numato teisę naudotis nušalinimo teise, šia teise naudojosi ir ieškovė.

82CPK 95 straipsnis numato, kad teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

83Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

84Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai naudojosi ne pagal paskirtį. Teisėjo šališkumo vertinimas gali būti veikiamas subjektyvių veiksnių. Nenustačius atsakovo nesąžiningumo reiškiant nušalinimą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovui baudą.

85Dėl bylinėjimosi išlaidų.

86Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

87Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį, patyrė 2500 Eur išlaidas advokato pagalbai. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2640,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidaro iš 62 Eur žyminio mokesčio, 178,98 Eur sumokėtų už ekspertizės atlikimą, 1500 Eur už advokatės S. M. teisines paslaugas ir 900 Eur už advokatės Renatos Narbutienės suteiktas teisines paslaugas.

88Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris tenkinamas pilnai ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuris tenkinamas iš dalies. Teismas daro išvadą, kad tenkinama 75 procentai ieškinio reikalavimų. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl motinos teisių apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurie yra atmesti. Atsižvelgiant nustatytas proporcijas, ieškovei iš atsakovo priteistina 87,5 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2241,75 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 12,5 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 330,12 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1911,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

89Byloje susidarė 30,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat iš šalių priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 26,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės – 3,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

91ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

92Nustatyti šalių nepilnametės dukters R. V., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove V. D., a. k. ( - )

93Nustatyti atsakovo E. V., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra R. V., a.k. ( - ) tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra R. V., a. k. ( - ) tokia tvarka:

941. kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas dukrą pasiima nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją nuo 19.30 iki 20.00 val. į gyvenamąją vietą;

952. kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

963. 30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymą iš darbovietės apie atostogų laikotarpį. Jei šalių atostogų laikotarpis persidengia, persidengiantis laikotarpis dalinamas pusiau, pirmą pusę su vaiku praleidžiant tai iš šalių, su kuria prasidedant šiam laikotarpiui yra vaikas, o antrą šio laikotarpio pusę su vaiku praleidžiant kitai šaliai. Tėvas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o jei paskutinė atostogų diena sekmadienis – iki 19 val. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laiką privalo informuoti motiną iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Motina apie savo ir dukters atostogų laiką taip pat privalo informuoti atsakovą iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;

974. Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal nustatytą bendravimo tvarką), dukrą paimdamas iš gyvenamosios vietos nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.;

985. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną – gegužės pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas nesutampa su jos bendravimu pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką);

996. kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes. Šventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2018 metais, Naujųjų metų šventę – 2018/2019 metais, Šv. Velykų šventę – 2019 metais. Atsakovas Šv. Kalėdų šventei dukrą paima 2018 m. gruodžio 24 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20.00 val. Naujųjų metų šventei atsakovas dukrą pasiima 2018 m. gruodžio 31 dieną nuo 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina kitų metų sausio 1 dieną 20.00 val. į gyvenamąją vietą; Šv. Velykų šventei dukrą paima pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą antrą Šventų Velykų dieną 20.00 val.;

1007. dukros gimtadienio šventės dieną (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi kas antrus metus, pradedant 2018 metais: 2018 metais su dukra vaiko gimtadienį švenčia tėvas, 2019 metais – motina ir t. t.; Tėvas gimimo dienos šventei dukrą pasiima gruodžio 20 d. iš ugdymo įstaigos nuo 17 val., o jeigu dukra nelanko ugdymo įstaigos, vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos gruodžio 20 d. nuo 8.00 val. iki 9.00 val., grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare darbo dieną ar šeštadienį – 20 val., sekmadienį – 19 val.;

1018. dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir šiuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Apie vaiko buvimą stacionarioje gydymo įstaigoje ieškovė privalo informuoti atsakovą SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama;

1029. atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimą užklasinėje veikloje (būreliai, muzikos mokykla ir kita);

10310. ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo dienos raštu (SMS žinute) informuoti atsakovą, nurodydama konkretų adresą, iš kur atsakovas turi paimti dukterį bendravimui pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jeigu dukra tėvo bendravimo metu nebus gyvenamojoje vietoje;

10411. atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, jis praranda teisę pagal bendravimo tvarką atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei vaiką vėluojama pasiimti dėl nenumatytų svarbių nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, atsakovui nedelsiant informavus apie jas ieškovę.

10512. atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu, iš anksto abiejų tėvų suderintu, laiku;

10613. atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku perduoti atsakovui vaiko kelionei reikalingus rūbus ir dokumentus.

107Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

108Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) ieškovės V. D., a. k. ( - ) naudai 1911,63 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus vienuolika eurų 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

109Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) valstybės naudai 26,99 EUR (dvidešimt šešis eurus 99 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

110Priteisti iš ieškovės V. D., a. k. ( - ) 3,86 EUR (tris eurus 86 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

111Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

112Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant... 2. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė pateikė ieškinį, kurio dalyką keitė 2017-01-23 pareiškimu,... 5. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos. ( - )... 6. 1.... 7. Atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti kas antrą savaitgalį... 8. 2.... 9. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos vasaros... 10. 3.... 11. Atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Tėvo dieną – birželio... 12. 4.... 13. Ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną –... 14. 5.... 15. Atsakovas su dukra turi teisę kas antrus metus praleisti Šv. Kalėdų ir... 16. 6.... 17. Dukros gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem nepilnametės dukters... 18. 7.... 19. Nepilnametės dukros ligos atveju – ji slaugoma namuose iki tol, kol... 20. 8.... 21. Dukters užklasinei veiklai (būreliai, muzikos mokykla ir kita) taikoma... 22. 9.... 23. Įvykus iš anksto nenumatytoms svarbioms nuo šalių nepriklausančioms... 24. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti... 25. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas su ieškove beveik keturis metus... 26. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo... 27. Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad atsakovas nepateikė į bylą... 28. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad... 29. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti,... 30. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys atmetamas.... 31. Iš byloje esančios vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad nepilnametė... 32. Dėl motinos valdžios apribojimo.... 33. CK 3.180 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai esant tėvų... 34. Reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ieškovas iš esmės grindė... 35. Nurodytų aplinkybių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo dukra,... 36. Atsakovo teigimu, po 2016-08-26 įvykio dėl deguonies stygiaus įvykusios... 37. Atsakovas pagrindu riboti motinos valdžią nurodė jos naudojamą smurtą... 38. Ekspertizės aktas paneigė ir atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė... 39. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė nesirūpina dukra,... 40. Ieškovės vertimąsi prostitucija atsakovas įrodinėjo į bylą pateiktais... 41. Vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad... 42. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė nei vieno iš CK 3.180 str.... 43. Dėl vaiko gyvenamosios vietos... 44. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą... 45. Nagrinėjamu atveju šalių vaikui yra tik keturi metai, jis nėra pajėgus... 46. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, Vilniaus m. psichologinės -... 47. Šios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės paneigia teiginius apie geresnį... 48. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios... 49. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtinas vaiko gyvenamosios... 50. Atsakovas, prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo motyvavo ir... 51. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į... 52. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos... 53. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti... 54. Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus pareiškimu dėl... 55. Pažymėtina, kad pradiniu teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė taikyti... 56. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė norą ir toliau bendrauti su vaiku... 57. Tuo atveju kai tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius... 58. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku... 59. Pažymėtina, kad ieškovės siūlymas nustatyti, kad vietoj bendravimo... 60. Dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tris savaites... 61. Dėl bendravimo su vaiku ligos metu įvertinama, kad, esant įtemptiems šalių... 62. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 63. 1. kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Kai dukra lanko ugdymo įstaigą,... 64. 2. kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos... 65. 3. 30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymą iš darbovietės... 66. 4. Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas... 67. 5. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną –... 68. 6. kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes.... 69. 7. dukros gimtadienio šventės dieną (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi... 70. 8. dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir šiuo... 71. 9. atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimą... 72. 10. ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo... 73. 11. atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku,... 74. 12. atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu,... 75. 13. atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo... 76. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.... 77. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d. numato, kad teismas... 78. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama nustatyti su ja šalių vaiko... 79. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismui numatyta teisė,... 80. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.... 81. Ieškovės atstovas advokatas Saulius Urbonavičius 2018-08-30 teismo... 82. CPK 95 straipsnis numato, kad teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje... 83. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise... 84. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 86. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas... 87. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį,... 88. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,... 89. Byloje susidarė 30,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,... 91. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 92. Nustatyti šalių nepilnametės dukters R. V., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą... 93. Nustatyti atsakovo E. V., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra R. V.,... 94. 1. kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Kai dukra lanko ugdymo įstaigą,... 95. 2. kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos... 96. 3. 30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymą iš darbovietės... 97. 4. Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas... 98. 5. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną –... 99. 6. kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes.... 100. 7. dukros gimtadienio šventės dieną (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi... 101. 8. dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir šiuo... 102. 9. atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimą... 103. 10. ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo... 104. 11. atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku,... 105. 12. atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu,... 106. 13. atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo... 107. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 108. Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) ieškovės V. D., a. k. ( - ) naudai... 109. Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) valstybės naudai 26,99 EUR... 110. Priteisti iš ieškovės V. D., a. k. ( - ) 3,86 EUR (tris eurus 86 euro... 111. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m.... 112. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...