Byla 2A-1463/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4038-781/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vitaresta“, uždaroji akcinė bendrovė „BSS grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Švaros deivė“, uždaroji akcinė bendrovė „Radvydė“) dėl sprendimo viešajame pirkime pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Socialinė integracija“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2014 m. kovo 4 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei konkurso laimėtojo pirkime patvirtinimo; įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti trečiųjų asmenų UAB „Vitaresta“, UAB „BSS grupė“, UAB „Švaros deivė“ pasiūlymus ir atmesti juos, kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimų.

5Ieškovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis atsakovas paskelbė apie atliekamą valymo paslaugų pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu. Įvykus pirkimo procedūroms ir atlikus pasiūlymų vertinimą, 2014 m. sausio 6 d. raštu atsakovas informavo konkurso dalyvius apie pasiūlymų eilę, sudarytą pirkime. 2014 m. sausio 20 d. raštu atsakovas dalyviams pranešė, kad atšaukia savo sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir grąžina pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją. Atlikęs pakartotinį pasiūlymų vertinimą, 2014 m. vasario 7 d. atsakovas patvirtino naują pasiūlymų eilę pirkime. Ieškovas, nesutikdamas su atliktu tiekėjų kvalifikacijos bei jų pateiktų pasiūlymų vertinimu, 2014 m. vasario 25 d. Pretenzija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymus, kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimų. 2014 m. kovo 4 d. atsakymu dėl pateiktos pretenzijos perkančioji organizacija informavo, kad pretenzija tenkinama iš dalies, t. y. atmetamas vieno tiekėjo – UAB „Švarus pasaulis“ – pasiūlymas. Taip pat 2014 m. kovo 5 d. Pranešimu apie patalpų valymo ir priežiūros paslaugų pirkimo atviro konkurso preliminariąją eilę, laimėtoją ir sprendimą sudaryti sutartį atsakovas informavo apie 2014 m. kovo 4 d. pakartotinai sudarytą pasiūlymų eilę pirkime. Ieškovas, nesutikdamas su sudaryta pasiūlymų eile ir remdamasis papildoma informacija, 2014 m. kovo 17 d. Pretenzija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakartotinai įvertinti trečiųjų asmenų pasiūlymus ir pripažinti, kad jie (pasiūlymai) ir pasiūlymus paaiškinanti informacija pateikti ne tik nesilaikant pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau ir paremti neteisėtos trečiųjų asmenų veiklos vykdymu. 2014 m. kovo 17 d. Atsakymu dėl pateiktos pretenzijos atsakovas informavo, kad ieškovo pretenziją atmeta. Ieškovo įsitikinimu, pretenzija atmesta nepagrįstai.

6Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ neatitinka Valymo paslaugų pirkimo atviro konkurso sąlygų aprašo, patvirtinto Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 2 (toliau – ir Konkurso sąlygos, Pirkimo sąlygos) 18.2.2.2 punkto, o pateiktas kainos pasiūlymas taip pat neatitinka reikalavimo į pasiūlymo kainą įskaičiuoti visas išlaidas (Pirkimo sąlygų 34 punktas). UAB „Vitaresta“ pasiūlyta kaina yra 861 800,24 Lt su PVM (712 231,61 be PVM). Tai reiškia, kad kaina be PVM per vieną mėnesį sudaro 29 676,32 Lt (712 231,61 Lt / 24 mėn.). Šios sumos nepakanka 28 darbuotojų, kuriuos ketinama pasitelkti darbams, darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms įmokos padengti (28 darbuotojai x 1 000 Lt = 28 000 Lt + 31 proc. VSDF įmokų = 36 680 Lt be PVM). Skaičiuojant vien šių darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas ir PVM mokestį, trečiojo asmens UAB „Vitaresta“ pasiūlymo kaina turėjo sudaryti ne mažiau kaip 880 320 Lt. Be to, trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ pasitelkia subtiekėją – UAB Vitaresta projektai. Darbo jėgos pasitelkimas paslaugų teikime užima didžiąją pirkimo sutarties vykdymo dalį ir, ieškovo nuomone, subtiekėjo pasitelkimas tokia apimtimi peržengia subtiekimo ribas, kadangi kitam juridiniam asmeniui, t. y. UAB Vitaresta projektai, perleidžiamas paslaugų teikimas beveik visa apimtimi. Subtiekėjui neturint galimybės toliau vykdyti pirkimo sutarties, pasiūlymą pateikęs tiekėjas vienas nebus pajėgus įvykdyti sutartį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB Vitaresta projektai, nuomodama savo darbuotojus, grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir SĮĮ) imperatyviąsias normas, todėl gali netekti socialinės įmonės statuso, kas reikštų, kad subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui nebus gaunamos, o pirkimo sutartis, sudaryta už kainą, kurios nepakanka net darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti, nebus įvykdyta. UAB Vitaresta projektai, būdama socialine įmone, vykdo neleistiną – laikinojo įdarbinimo (darbuotojų nuomos) – faktinę veiklą. Atsakovas, nepaisydamas šių aplinkybių, pripažino trečiojo asmens UAB „Vitaresta“ pasiūlymą tinkamu ir šį tiekėją įrašė pirmoje pasiūlymų eilės vietoje.

7Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ir UAB „BSS grupė“ pateiktas kainos pasiūlymas neatitinka reikalavimo į pasiūlymo kainą įskaičiuoti visas išlaidas (Pirkimo sąlygų 34 punktas). Trečiojo asmens UAB „BSS grupė“ pasiūlyta kaina yra 866 849,80 Lt su PVM (716 404,79 Lt be PVM). Tai reiškia, kad kaina be PVM per vieną mėnesį sudaro 29 850,20 Lt (716 404,79 Lt / 24 mėn.). Šios sumos nepakanka net 26 darbuotojų, kuriuos UAB „BSS grupė“ ketina pasitelkti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms įmokos padengti (26 darbuotojai x 1000 Lt = 26 000 Lt + 31 proc. VSDF įmokų = 34 060 Lt be PVM). UAB „BSS grupė“ pasiūlymas bei neįprastai mažos kainos pagrindimas pripažintas tinkamu dėl šio tiekėjo rėmimosi galimybe gauti darbo užmokesčio subsidijas, kadangi šį įmonė turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Ieškovo teigimu, lingvistiškai aiškinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 40 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad, vertinant pirkimo dalyvio galimybes gauti valstybės pagalbą, konkurso dalyvis jau turi būti gavęs valstybės pagalbą. Tik toks rėmimasis valstybės pagalbos gavimo faktu galėtų būti laikomas sąžiningu prieš kitus pirkimo dalyvius.

8Ieškovas nurodė, kad Konkurso sąlygų 18.2.1 punkte nustatyta, jog pirkime dalyvaujantys tiekėjai „per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus) turi būti sėkmingai įvykdę bent vieną panašią sutartį (kurios objektas — valymo paslaugos patalpose, kuriose įrengta ne mažiau kaip 600 (šeši šimtai) darbo vietų, ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo vertės)“. Remiantis 2014 m. vasario 12 d. atsakovo ieškovui pateikta informacija, trečiasis asmuo UAB „Švaros deivė“ yra įvykdęs sutartį, sudarytą su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“. Tačiau nurodytos sutarties faktinė įvykdyta apimtis yra 380 228,13 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Švaros deivė“ pirkimui pasiūlyta kaina yra 952 377,84 Lt, nurodyta sutartis neatitinka kriterijaus – būti ne mažesnės kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo vertės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vertinama 3 paskutinių metų iki pasiūlymo pateikimo įvykdyta sutarties vertė, laikytina, jog vertinamoji sutarties įvykdymo dalis yra dar mažesnė, nes sutartis sudaryta 2010 m. sausio 7 d., jos vertės dalis turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad kitos UAB „Švaros deivė“ pateiktos sutarties, sudarytos su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (847 463,49 Lt vertė), pabaigos data, remiantis oficialia ataskaita, yra 2011 m. sausio 10 d. Taigi, vertinant paskutinių 3 (trejų) metų vertę, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 18 d., šios sutarties įvykdymo dalis yra itin maža ir neatitinka reikalavimo būti ne mažesnės kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo vertės. Ieškovo įsitikinimu, Atsakovas, vertindamas ne per paskutinius trejus metus įvykdytą sutarties vertę, o bendrą sutarties vertę, netinkamai traktuoja kvalifikacijos reikalavimus. Vertinimo rezultatai rodo, kad atsakovas neįsigilino į jam pateikiamą informaciją, netinkamai ir aplaidžiai vertino tiekėjų pateiktus dokumentus, o tai lėmė skaidrumo principo, įtvirtinto VPĮ 3 straipsnyje, pažeidimą ir neteisėtų sprendimų priėmimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų UAB „Vitaresta“ ir UAB „BSS grupė“ pasiūlymai atitiko Konkurso sąlygų 18.2.2.2 ir 34 punktus, nustatančius, jog tiekėjas turi užtikrinti, kad siūlomoms paslaugoms vykdyti skirs ne mažiau kaip 1 valytoją išvalyti ne daugiau kaip 600 kv. m patalpų per 8 val. darbo laiką, ir kad į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai (įskaitant PVM) bei visos tiekėjo išlaidos, o UAB „Švaros deivė“ pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 18.2.1 punktą.

12Teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs ieškovo pretenzijas, kreipėsi į tiekėjus su prašymu pagrįsti neįprastai mažą siūlomą kainą, o trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ atsakovui pateiktoje dokumentacijoje detaliai pagrindė siūlomos kainos realumą, todėl abejoti pasiūlymu ir teigti, jog atsakovas atliko formalų pasiūlymo vertinimą, nėra pagrindo.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovas, ginčydamas pasiūlymo kainą ir teikdamas savo apskaičiavimus, neatsižvelgė į specifinį darbuotojų statusą, t. y. į tai, kad jie priklauso tikslinei grupei pagal valstybės numatytą rėmimo programą, pagal kurią apskaičiuotas darbo užmokestis ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka yra kompensuojami. Ieškovo pateikti apskaičiavimai nepaneigia trečiojo asmens UAB „Vitaresta“ pateiktos kainos detalizavimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teigdamas, jog UAB Vitaresta projektai vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, neįrodė laikinųjų darbuotojų šioje bendrovėje egzistavimą, laikinųjų darbo sutarčių su jais sudarymo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo (toliau – ir ĮLĮĮ) 2 straipsnio 5 dalis. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB Vitaresta projektai prarado socialinės įmonės statusą ir neturi teisės gauti lengvatas pagal valstybės numatytą rėmimo programą. Teismo manymu, aplinkybė, kad subtiekėjui UAB Vitaresta projektai neturint galimybių vykdyti pirkimo sutarties, konkursą laimėjęs trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ taip pat negalės vykdyti savo įsipareigojimų, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovo sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės teisėtumą ir nėra pakankamas pagrindas eliminuoti trečiąjį asmenį UAB „Vitaresta“ iš tiekėjų sąrašo, kadangi nei vienas iš tiekėjų nėra garantuotas dėl sėkmingo veiklos vykdymo ateityje.

14Teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,BSS grupė“ pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 14 d. išduotą pažymėjimą turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, taigi turi teisę gauti lengvatas pagal valstybės numatytą rėmimo programą, o duomenų, kad įmonė būtų praradusi šį statusą, byloje nėra. 2014 m. kovo 3 d. raštu trečiasis asmuo UAB „BSS grupė“ pateikė neįprastai mažos siūlomos kainos pagrindimą, kuriame nurodyta, kad visi įmonės darbuotojai turi teisę gauti ir gavo ne mažiau 60 procentų atlyginimo dydžio subsidiją.

15Teismas priėjo prie išvados, kad pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte įtvirtintas būtent sutarties įvykdymo rezultato reikalavimas, o ne per trejus metus įvykdyta sutarties dalis, ir dėl to nustatė, jog UAB „Švaros deivė“ atitiko Konkurso sąlygų 18.2.1 punktą, bei atsakovas pagrįstai neeliminavo šio tiekėjo iš pasiūlymų eilės.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovas UAB „Socialinė integracija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad būtų atliktos formalios procedūros, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo. Viešųjų pirkimų vykdymo srityje vyrauja turiningasis vertinimas, kuris visose viešojo pirkimo procedūrose ir jų stadijose turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Teismas neįvertino, kad UAB „Vitaresta“ pasitelkia visai paslaugų apimčiai (ar didesniajai jos daliai) kitą juridinį asmenį ir toks bendradarbiavimas peržengia subtiekimo ribas, todėl UAB „Vitaresta“ pasiūlymas neatitinka nei vienos iš VPĮ nurodytų kelių ūkio subjektų pasiūlymo pateikimo formų. Be to, teismas, kaip ir atsakovas, neįvertino lemiamos aplinkybės, kad UAB „Vitaresta“ remiasi kito ūkio subjekto, besiverčiančio neteisėta veikla, pajėgumais, t. y. neįvertino kainos pagrindimo turinio. Apelianto įsitikinimu, iš UAB „Vitaresta“ pateikto kainos pagrindimo akivaizdu, kad UAB Vitaresta projektai faktiškai verčiasi laikinojo įdarbinimo veikla, tačiau žinodama draudimą socialinei įmonei verstis laikinojo įdarbinimo veikla tiesiogiai tokios veiklos ir neįteisina.
  2. Tai, kad UAB „BSS grupė“ iki šiol gavo subsidijas, savaime nesuponuoja fakto, jog subsidijų gavimas yra garantuojamas ateityje. UAB „BSS grupė“ negalėjo pagrįsti fakto, kad šiuo metu paslaugoms atsakovui teikti yra gavusi subsidijas. Tik pradėjusi vykdyti sutartį ir pateikusi tinkamus dokumentus, UAB „BSS grupė“ įgyja teisę į subsidijas, tačiau, ar ši teisė bus realizuota, pasiūlymo pagrindimo pateikimo dieną negali būti ir nėra aišku.
  3. Teismo nurodytas Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkto aiškinimas neatitinka turiningojo vertinimo principo. Įtvirtindamos profesinio pajėgumo reikalavimą, perkančiosios organizacijos siekia, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai nuolat ir sistemingai vykdytų su pirkimo objektu susijusią veiklą, turėtų patirties paslaugų tiekime. Aplinkybė, kad tiekėjas prieš trejus metus yra vykdęs panašią sutartį, neatitinka tokio reikalavimo turinio, t. y. poreikio nuolat ir sistemingai vykdyti veiklą, o gali reikšti tik epizodinį vertinimąsi tokia veikla, o tai, apelianto įsitikinimu, negali būti laikoma lygiaverčiu pajėgumu lyginant su tiekėju, kuris per visus pastaruosius 3 (trejus) metus sistemingai vykdė analogišką veiklą.
  4. Skundžiamame sprendime teismas teisiškai neįvertino kitų ieškinio argumentų bei atsakovo padarytų pažeidimų, todėl sprendimas negali būti laikomas priimtu objektyviai bei visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą.

18Atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apelianto teiginys, kad tiekėjo UAB „Vitaresta“ bendradarbiavimas su trečiaisiais asmenimis peržengia subtiekimo ribas, yra klaidingas. Tiekėjas UAB „Vitaresta“ nevykdė nei subtiekimo, nei jungtinės veiklos su trečiaisiais asmenimis, o pasinaudojo VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Be to, kito ūkio subjekto pasitelkimo apimtis nėra nustatyta. Tiekėjas pateikė atsakovui išsamius įrodymus, kad pasitelkto ūkio subjekto ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Atsakovas, atsižvelgdamas į tiekėjo pateiktų dokumentų įrodomąją galią ir turiningumą, neturėjo pagrindo abejoti šio tiekėjo pajėgumais bei sugebėjimu ateityje vykdyti viešojo paslaugų pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nėra kompetentinga įstaiga vertinti tiekėjų veiklos teisėtumą. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja ar ateityje gali atsirasti SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai UAB Vitaresta projektai netekti socialinės įmonės statuso. Apeliantas kalba hipotezėmis, jo argumentai nėra paremti įrodymais.
  2. UAB „BSS grupė“ laiku pateikė visus įrodymus, kad pasiūlymo pateikimo dieną yra gavęs valstybės paramą ir gauna ją šiuo metu.
  3. Iš UAB „Švaros deivė“ pateiktų dokumentų turinio aišku, kad šis tiekėjas sėkmingai vykdė analogišką veiklą ir turi patirties valymo paslaugų teikime. Konkurso sąlygų 18.2.1 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu nesiekiama išsiaiškinti tiekėjo veiklos sistemingumo ar epizodiškumo, o siekiama įsitikinti, kad tiekėjas yra susipažinęs su analogiškos apimties ir analogiško pobūdžio paslaugų teikimu ir turi sėkmingos patirties.
  4. Atsakovas visus tiekėjų pateiktus dokumentus vertino atidžiai, kruopščiai, atlikdamas išsamią dokumentuose pateiktos informacijos analizę. Nesant kompetentingų institucijų sprendimų dėl konkurso dalyvių ar jų pasitelktų trečiųjų asmenų vertimosi neteisėta veikla bei kitų dokumentų, kurie keltų abejones dėl tiekėjų pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, atsakovas tinkamai, nepažeisdamas galiojančių teisės aktų, įvertino pasiūlymus ir sudarė laimėtojų eilę. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus argumentus ir motyvus, tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus.

19Trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose neprivalo vertinti konkretaus tiekėjo rizikų bei galimybių pagrįstumo, o privalo įvertinti tik pasiūlymo kainos ir jos sudedamųjų dalių pagrįstumą, t. y. ar objektyviai įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį tiekėjo pasiūlytomis kainomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byoje Nr. 2A-1691/2011).
  2. UAB Vitaresta projektai, kurios pajėgumus planuoja pasitelkti UAB „Vitaresta“, nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos – su visais darbuotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Kiekvieną mėnesį visi reikalingi dokumentai yra teikiami socialinių įmonių veiklą prižiūrinčioms institucijoms. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB Vitaresta projektai vykdytų kokią nors neteisėtą veiklą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą (Nr. 2A-1917/2012), kurioje valymo paslaugas visa apimtimi teikė kitas (ne pats konkurso laimėtojas) ūkio subjektas (neįgaliųjų socialinė įmonė), nurodė, kad šioje byloje yra akivaizdus viešasis interesas apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, suteikiant jiems darbą, kaip pragyvenimo šaltinį.
  3. Konkurso sąlygose nebuvo numatyti apribojimai dėl rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais apimties, be to, galimybė remtis kitu ūkio subjektu nustatyta VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23Ieškovas UAB „Socialinė integracija“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas jo ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2014 m. kovo 4 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei konkurso laimėtojo pirkime patvirtinimo, kuriuo ieškovo pasiūlymas buvo įrašytas ketvirtoje eilėje (po UAB „Vitaresta“, UAB „BSS grupė“ ir UAB „Švaros deivė“ pasiūlymų). Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje taip pat buvo pareiškęs ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti trečiųjų asmenų UAB „Vitaresta“, UAB „BSS grupė“, UAB „Švaros deivė“ pasiūlymus ir atmesti juos, kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų.

24Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis ginčijo atsakovo sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog UAB „Vitaresta“ pasiūlymas yra paremtas ne jos pačios gebėjimais vykdyti sutartį, o kito juridinio asmens – UAB Vitaresta projektai pajėgumais, ir kad toks bendradarbiavimas peržengia subtiekimo ribas; UAB Vitaresta projektai draudžiama verstis laikinojo įdarbinimo veikla bei tokios veiklos ši įmonė nėra įteisinusi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas netinkamai įvertino UAB „BSS grupė“ pasiūlymą, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo argumentus dėl šio pasiūlymo netinkamo įvertinimo, nes ši įmonė negalėjo pagrįsti fakto, jog paslaugoms teikti yra gavusi subsidijas, kurios negaunamos avansu. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Švaros deivė“ atitiko Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkto reikalavimus. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovo argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo reikalavimų.

25Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad byloje nustatyta, jog CVP IS Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 2013 m. lapkričio 6 d. paskelbė apie Valymo paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu (I t., b. l. 21-30), nurodydamas, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijus – mažiausia kaina, prašymų pateikti dokumentus priėmimo ar susipažinimo su dokumentais terminas – 2013 m. gruodžio 17 d., o paslaugų teikėjams minimalūs kriterijai, kuriuos atitikti gali būti reikalaujama, yra: 1) teikėjas per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus) yra sėkmingai įvykdęs bent vieną panašią sutartį (kurios objektas – valymo paslaugos patalpose, kuriose įrengta ne mažiau kaip 600 darbo vietų, ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 teikėjo pasiūlymo vertės; 2) teikėjas turi užtikrinti, kad siūlomų paslaugų vykdymui skirs specialistus: ne mažiau kaip 2 valymo paslaugų teikimo organizatorius, turinčius valymo paslaugų teikimo patirties bent vienose patalpose, kuriose įrengta ne mažiau kai 600 darbo vietų, bei 1 valytoją išvalyti ne daugiau kaip 600 kv. m patalpų per 8 val. darbo laiką.

26Pirkimo sąlygų (I t., b. l. 31-47) III dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 18.2.1 punkte, skirtame tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams nustatyti, nurodyta, kad tiekėjas (Pirkimo sąlygose nurodoma teikėjas) per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus) yra sėkmingai įvykdęs bent vieną panašią sutartį (kurios objektas – valymo paslaugos patalpose, kuriose įrengta ne mažiau kaip 600 darbo vietų, ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 teikėjo pasiūlymo vertės. Konkurso sąlygų 18.2.2.2 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas turi užtikrinti, jog siūlomoms paslaugoms vykdyti skirs ne mažiau kaip 1 valytoją išvalyti ne daugiau kaip 600 kv. m patalpų per 8 val. darbo laiką. Konkurso sąlygų 24 punkte nustatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Konkurso sąlygų V dalies „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 34 punkto trečiame sakinyje nustatyta, kad į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai (įskaitant PVM) ir visos tiekėjo išlaidos.

27Atsakovas 2014 m. kovo 5 d. pranešime informavo tiekėjus apie patvirtintą preliminariąją pasiūlymų eilę (I t., b. l. 101), kurioje laimėtoju pripažintas UAB „Vitaresta“ (pasiūlymo kaina – 861 800,24 Lt), antroje vietoje nurodyta UAB „BSS grupė“ (pasiūlymo kaina – 866 849,80 Lt), trečioje vietoje – UAB „Švaros deivė“ (pasiūlymo kaina – 952 377, 84 Lt), ketvirtoje vietoje – ieškovas (pasiūlymo kaina – 1 064 771,04 Lt), penktoje vietoje – UAB „Radvydė“ (pasiūlymo kaina – 1 181 305,38 Lt). Nesutikdamas su nustatyta pasiūlymu eile, ieškovas 2014 m. kovo 17 d. pateikė atsakovui pretenziją (I t., b. l. 102-105), o atsakovas 2014 m. kovo 17 d. pretenziją atmetė.

28Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“, atsakydamas į atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prašymą pagrįsti neįprastai mažą kainą ir galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama, 2014 m. vasario 26 d. pateikė raštą, kuriame išdėstė informaciją apie apskaičiuotą valymo paslaugų kainą bei galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama (I t., b. l. 195-198). Šiame rašte UAB „Vitaresta“ nurodė, kad gautinų subsidijų dėka, vietoje vieno etato už tą pačią sumą socialiai remtinoje įmonėje gali dirbti du darbuotojai. Be to, UAB „Vitaresta“ ketina pasinaudoti kito ūkio subjekto pajėgumais, konkrečiai UAB Vitaresta projektai, su kuria sudaryta 2010 m. rugsėjo 9 d. valymo paslaugų sutartis Nr. 10-01 (I t., b. l. 199-201), pagal kurią UAB Vitaresta projektai darbuotojai atlieka valymo darbus UAB „Vitaresta“ aptarnaujamuose objektuose, ir 2013 m. lapkričio 12 d. susitarimas Nr. 13-1112 (dėl darbuotojų nuomos prie valymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-01), kuriuo susitarta, kad UAB „Vitaresta“ laimėjus atsakovo paskelbtą konkursą, UAB Vitaresta projektai pagal atskirai sudarytą priedą išnuomos darbuotojus, kurių darbo užmokestis ir draudėjo privalomojo socialinio draudimo įmokos kompensuojamos. 2014 m. kovo 4 d. UAB „Vitaresta“ pateikė paaiškinimą dėl neįprastai mažos kainos, kuriame nurodytas UAB Vitaresta projektai specialistų (darbuotojų) sąrašas, darbuotojų neįgalumas bei kompensuojama darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Iš pateikto sąrašo matyti, kad 15 darbuotojų kompensuojama dalis sudaro 70 procentų ir dar 15 darbuotojų – 60 procentų. Su paaiškinimu pateiktas ir mokėjimo prašymas gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2013 m. gruodžio mėnesį (I t., b. l. 175-186). Galutinė kompensacijos suma sudaro 114 016,88 Lt ir būtent tokiai sumai pateiktas Kauno teritorinės darbo biržos vietinio mokėjimo nurodymas (I t., b. l. 187). Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų dalinę kompensaciją UAB Vitaresta projektai gavo ir už 2013 m. spalio bei lapkričio mėnesius (I t., b. l. 188-190).

29Trečiasis asmuo UAB „BSS grupė“ 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. kovo 3 d. taip pat pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą pagal atsakovo prašymą (I t., b. l. 203, 206-207), nurodydamas, kad įmonėje dirbantys darbuotojai gavo ne mažiau kaip 60 procentų atlyginimo dydžio subsidiją, bei pridėdamas šiai įmonei išduotą neįgaliųjų socialinės įmonės pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra suteiktas neterminuotai (I t., b. l. 205).

30Iš byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų bylos faktinių ir teisinių aspektų, bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje kilo esminis ginčas dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro) pasirinkto viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijaus – mažiausia kaina – įvertinimo pagal pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Ieškovo ginčijamame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2014 m. kovo 4 d. sprendime tiekėjų pasiūlymų eilė sudaryta atsižvelgiant į tiekėjų pasiūlytą kainą. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, pasiūlymus vertindama pagal mažiausią kainą, negali atsižvelgti į jokias kitas aplinkybes. VPĮ yra įtvirtintas neįprastai mažos kainos institutas, kuris glaudžiai susijęs su tiekėjo pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu (VPĮ 40 straipsnis). Šio instituto pagalba perkančioji organizacija turi paskutinę galimybę įsitikinti tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumu (ar kaina ekonomiškai pagrįsta) ir gebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija, suteikusi galimybę tiekėjams pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimą, turi teisę atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl to, kad jų pasiūlyta kaina pasirodė neįprastai maža. Kasacinio teismo konstatuota, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, o tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

31Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). VPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina (derybų atveju – galutinė kaina) yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą (derybų atveju – galutinę kainą), o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos (derybų atveju – galutinės kainos) pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimas turi būti tinkamas, tiesiogiai nukreiptas į kainos realumo pagrindimą. Dėl to tiekėjui arba perkančiajai organizacijai savo veiksmais tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš VPĮ 40 straipsnio nuostatų, jiems atsiranda įstatyme nustatytų padarinių (pasiūlymo atmetimas nepagrindus jo kainos arba sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).

32VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, jog neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

33Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras patikrino tiekėjų UAB „Vitaresta“ bei UAB „BSS grupė“ pasiūlymus, kuriuose, atsakovo vertinimu, šie tiekėjai nurodė neįprastai mažas kainas, suteikdamas galimybę šiems tiekėjams pateikti paaiškinimus. Tiekėjai perkančiajai organizacijai pateikė tokio pobūdžio paaiškinimus ir duomenis, pagrindžiančius jų nurodytas kainas. Iš UAB „Vitaresta“ bei UAB „BSS grupė“ pateiktų paaiškinimų ir nurodytų duomenų, dokumentų matyti, kad jie pasiūlė mažesnę kainą dėl to, jog UAB „Vitaresta“ pasitelks kitą įmonę (UAB Vitaresta projektai), kuri turi galimybę gauti valstybės pagalbą, nes dėl darbuotojų neįgalumo yra kompensuojama darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, o UAB „BSS grupė“ pati turi galimybę gauti valstybės paramą, nes įmonėje dirba neįgalūs asmenys ir įmonei suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Atsakovas įvertino šių tiekėjų paaiškinimus bei pateiktus dokumentus ir nenustatė aplinkybių, kad šių tiekėjų pasiūlymai turėtų būti atmesti dėl neįprastai mažos kainos, o konstatavo, kad tiekėjai pagrindė siūlomą kainą. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios sudarė ieškinio pagrindą, ir kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą.

34Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, susijusius su UAB „Vitaresta“ ir UAB „BSS grupė“ pasiūlytos kainos pagrįstumu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog atsakovas neformaliai bei tinkamai įvertino šių tiekėjų paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos ir pagrįstai neatmetė šių tiekėjų pasiūlymų.

35Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Vitaresta“ neturi teisės pasitelkti kito juridinio asmens tam, kad galėtų įvykdyti valymo paslaugas pagal viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad draudžiama pasitelkti kitus asmenis. Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrines įmones) arba trečiuosius asmenis. Tiekėjų galimybė remtis kitų subjektų pajėgumais (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis) nepriklauso nuo šių subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose, o tik apibrėžia jų statusą prieš perkančiąją organizaciją, t. y. tiekėjas gali remtis trečiųjų asmenų, tiesiogiai nedalyvaujančių konkurse, pajėgumais, tokiu atveju – pasiūlyme reikės išviešinti tik šį pajėgumą ir ryšio tarp subjekto ir šio trečiojo asmens patvarumą. Trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ nurodė, kad pasitelks subtiekėją UAB Vitaresta projektai, t. y. subtiekėją, kuris turi socialinės įmonės statusą ir turi galimybę gauti valstybės pagalbą.

36Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nuostatomis, teisingai nurodė, kad socialinių įmonių tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį (2 straipsnis). Socialine įmone laikoma šio įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi; socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; 3) nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad UAB Vitaresta projektai yra praradusi socialinės įmonės statusą ir / ar jai negali būti skiriama valstybės pagalba.

37Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentuoja aplinkybę, kad UAB Vitaresta projektai vykdo neteisėtą laikinojo įdarbinimo veiklą, tačiau jokių įrodymų nepateikia, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo nustatyti tokią aplinkybę. Laikinojo įdarbinimo veiklą vykdo laikinojo įdarbinimo įmonė – fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslą juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant (Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

38Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog UAB Vitaresta projektai vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, byloje nepateikti įrodymai apie laikinųjų darbuotojų šioje įmonėje egzistavimą, laikinųjų darbo sutarčių su jais sudarymą. Byloje yra pateiktas 2013 m. lapkričio 12 d. trečiojo asmens UAB „Vitaresta“ ir UAB Vitaresta projektai susitarimas dėl darbuotojų nuomos prie valymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-01, kuriuo šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui UAB „Vitaresta“ laimėjus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro valymo paslaugų pirkimą UAB Vitaresta projektai išnuomos darbuotojus, kurių darbo užmokestis ir draudėjo privalomojo socialinio draudimo įmokos kompensuojamos pagal Valstybės pagalbos rūšis socialinėms įmonėms (I t., b. l. 202). Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik šiame susitarime nurodytais duomenimis apie darbuotojų nuomą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad UAB Vitaresta projektai vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą.

39Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kuriais remdamasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija. Primintina, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimas negali grindžiamas spėjimais ir / ar prielaidomis, o turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos teismas privalo įvertinti, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu. Primintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

40Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiojo asmens UAB „BSS grupė“ pasiūlymo vertinimu, konstatuotina, kad šio asmens pasiūlymas buvo tinkamai įvertintas, atsižvelgiant į tai, jog šis asmuo turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, o tai reiškia, kad turi teisę gauti valstybės pagalbą. Kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija, vertindama neįprastai mažos kainos pagrindimą, atsižvelgia į dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą. Galimybę gauti valstybės pagalbą, t. y. vieną iš pavyzdinio sąrašo kriterijų, nustato VPĮ 40 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Šiuo atveju dalyvis turi pateikti duomenis apie galimybę gauti valstybės pagalbą, o ne apie tai, kad jis gavo valstybės paramą būsimai konkrečiai viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Pažymėtina, kad UAB „BSS grupė“ gauna valstybės paramą dėl to, kad yra įdarbinusi neįgalius asmenis, o ne dėl to, kad dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Šiuo atveju UAB „BSS grupė“ pateikė duomenis, kad ji turi galimybę gauti valstybės pagalbą ir gauna valstybės paramą, nes įmonėje dirba neįgalūs asmenys. UAB ,,BSS grupė“ pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 14 d. išduotą pažymėjimą turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, o tai reiškia, kad turi teisę gauti lengvatas pagal valstybės numatytą rėmimo programą (SĮĮ 6 straipsnio 2 punktas). Byloje duomenų, kad įmonė būtų praradusi šį statusą ar yra aplinkybės, dėl kurių ji gali prarasti šį statusą, nėra. Trečiasis asmuo UAB „BSS grupė“ atsakovui pateikė informaciją apie 26 įmonės darbuotojus, turinčius teisę gauti ne mažiau 60 procentų atlyginimo dydžio subsidiją (I t., b. l. 203, 204, 206-207), o 2014 m. kovo 3 d. rašte pateikė neįprastai mažos siūlomos kainos pagrindimą, kuriame nurodyta, jog visi įmonės darbuotojai turi teisę gauti ir gavo ne mažiau 60 procentų atlyginimo dydžio subsidiją (I t., b. l. 203).

41VPĮ 40 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos, nes nebuvo nustatyta, kad UAB „BSS grupė“ neteisėtai yra gavusi valstybės pagalbą.

42Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Švaros deivė“ atitiko Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkto reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte buvo nustatytas vienas iš techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų, t. y. kad tiekėjas per paskutiniuosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus) yra sėkmingai įvykdęs bent vieną panašią sutartį (kurios objektas – valymo paslaugos patalpose, kuriose įrengta ne mažiau kaip 600 darbo vietų, ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo vertės) (I t., b. l. 38). Šis reikalavimas buvo priskirtas prie minimalių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismui pateikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens UAB „Švaros deivė“ sudaryta sutartimi, kurios įvykdymo data – 2011 m. sausio 10 d., o apimtis – 847 463,49 Lt (I t., b. l. 117-118), nurodė, kad ši sutartis gali būti priskiriama prie terminuotų atlygintinų paslaugų sutarčių rūšies, kuri laikoma įvykdyta tam tikrą datą. Kadangi atsakovas Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte numatė bent vienos panašios sutarties įvykdymo momentą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šia sąlyga yra įtvirtintas sutarties įvykdymo rezultato reikalavimas, o ne per 3 (trejus) metus įvykdyta sutarties dalis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas konkursą paskelbė 2013 m. lapkričio 6 d., prašymus pateikti reikėjo iki 2013 m. gruodžio 17 d., o tai reiškia, kad minėtos trečiojo asmens su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos sutarties įvykdymas buvo būtent ir tuo laikotarpiu, apie kurį buvo nurodyta Pirkimo sąlygų18.2.1 punkte. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte nėra įtvirtintas reikalavimas 3 (trejus) paskutiniuosius metus verstis veikla, analogiška pirkimo objektui tiek apimtimi, tiek savo pobūdžiu, t. y. nuolat ir sistemingai 3 (trejus) metus vykdyti tokio pobūdžio veiklą, todėl apelianto argumentai dėl tokio 18.2.1 punkto aiškinimo atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte nustatytu reikalavimu buvo siekiama įsitikinti, jog tiekėjas yra susipažinęs su analogiškos apimties ir analogiško pobūdžio paslaugų teikimu ir turi atitinkamos sėkmingos patirties. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

43Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai neįvertino kitų ieškinio argumentų bei atsakovo padarytų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas priimtu objektyviai bei visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus. Kadangi ieškovas konkrečiai nenurodo, kokių teisiškai reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, neišsiaiškino bei nenustatė, kurie ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai nebuvo išnagrinėti, o jei būtų buvę išnagrinėti, tai ieškinio reikalavimai būtų buvę patenkinti, pripažintina, kad minėti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarantys teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Be to, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik atsakovo atliktas neįprastai mažos kainos vertinimo procedūras, aplinkybes, susijusias su tiekėjo UAB „Švaros deivė“ atitikimu Pirkimo sąlygų 18.2.1 punkto reikalavimams, bet ir tai, ar nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai.

44Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso (turiningieji) tikslai, išvengta galimų nesąžiningų konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. VPĮ nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; kt.). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Iš viešųjų pirkimų kylančius ginčus nagrinėjantys teismai ieškovo reikalavimu ar ex officio dėl perkančiosios organizacijos veiksmų gali spręsti bet kuriuo iš nurodytų jos veiklos vertinimo pagrindų (VPĮ 3 straipsnis), t. y. dėl viešųjų pirkimo principų ar viešųjų pirkimų tikslo sudaryti ekonomiškai racionalų sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

45Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, įvertino perkančiosios organizacijos (atsakovo) veiksmus, atsižvelgdamas į tai, ar atsakovas, atlikdamas procedūras bei priimdamas šioje byloje ginčijamą 2014 m. kovo 4 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei konkurso laimėtojo pirkime patvirtinimo, įgyvendino viešojo pirkimo (turiningąjį) tikslą, nepažeisdamas ieškovo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas, atlikdamas procedūras ir priimdamas 2014 m. kovo 4 d. sprendimą, pažeidė minėtus principus.

46Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Socialinė... 5. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų... 6. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ neatitinka Valymo... 7. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ir UAB „BSS grupė“ pateiktas kainos... 8. Ieškovas nurodė, kad Konkurso sąlygų 18.2.1 punkte nustatyta, jog pirkime... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų UAB „Vitaresta“ ir UAB... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs ieškovo pretenzijas, kreipėsi į... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, ginčydamas pasiūlymo kainą ir teikdamas... 14. Teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,BSS grupė“ pagal Lietuvos darbo biržos... 15. Teismas priėjo prie išvados, kad pirkimo sąlygų 18.2.1 punkte įtvirtintas... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovas UAB „Socialinė integracija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 18. Atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atsiliepime į... 19. Trečiasis asmuo UAB „Vitaresta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Ieškovas UAB „Socialinė integracija“ apeliaciniu skundu ginčija... 24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsikirtimų į... 26. Pirkimo sąlygų (I t., b. l. 31-47) III dalies „Tiekėjų kvalifikacijos... 27. Atsakovas 2014 m. kovo 5 d. pranešime informavo tiekėjus apie patvirtintą... 28. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB... 29. Trečiasis asmuo UAB „BSS grupė“ 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. kovo 3 d.... 30. Iš byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų bylos faktinių ir teisinių... 31. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija privalo... 32. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama,... 33. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto... 34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas bylos... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Vitaresta“... 36. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių... 37. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog... 39. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kuriais remdamasis... 40. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiojo asmens UAB... 41. VPĮ 40 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai perkančioji organizacija nustato,... 42. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą,... 43. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje... 45. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, nagrinėdamas ieškovo ieškinį,... 46. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti...