Byla 1A-107-197/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Antano Stepučinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalies, kuria A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 5–12 d. įvykdyto papirkimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) – nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu palikta nepakeista pirmiau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 5–12 d. įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo).

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

6– pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

7– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

8– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

9– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, šios bausmės ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdais, ir A. K. nubaustas galutine laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda, kurią nuteistasis per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. suėmimo laikas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d.

11Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija), nuteistajam A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 500 Lt dydžio pinigų sumos konfiskavimas.

12A. K. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), 24 straipsnio 4 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

13A. K. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

14Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. K. nuteisė už tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir A. K., pripažintam kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. lapkričio 17 d.), paskyrė bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi A. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,2 Eur) dydžio bauda.

17Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir 66 straipsnį į galutinę subendrintą bausmę įskaitė A. K. suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d. (viena suėmimo para prilyginta dviejų MGL dydžio baudai) ir laikė, kad A. K. atliko jam paskirtą bausmę.

18Panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bei priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19Kitą nuosprendžio dalį dėl A. K. paliko nepakeistą.

20Be to, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžius pakeitė:

21panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija);

22panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais;

23panaikino nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, A. K. subendrintos bausmės, taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K. taikyto suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką.

24A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 100 MGL dydžio (3 765 Eur) baudą.

25A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 MGL dydžio (3 389 Eur) baudą.

26A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 MGL dydžio (3 389 Eur) baudą.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, A. K. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę; ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 180 MGL dydžio (6 777 Eur) bauda.

28Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

29Kitas teismų nuosprendžių dalis dėl A. K. paliko nepakeistas.

30Baudžiamoji byla nagrinėjama tik ta apimtimi, kuria buvo grąžinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

31Apeliacine tvarka nėra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nuteistosios V. G. (K.) kuri Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį bei išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį bei išteisino pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. (K.), kuria ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija), ir nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. (K.), kuria pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį ji išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl šios dalies dėl V. G. (K.) paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

33

  1. Bylos esmė
  1. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2008 m. gegužės pradžioje, nenustatytą dieną, apie 12–13 val., ( - ) namų kieme, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad prokurorė V. G. (K.) priimtų jo pageidaujamą neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti valstybės tarnautojai – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. (K.) – 1 000 Lt kyšį, tačiau ši atsisakė jį priimti.
  2. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2008 m. gegužės 5–12 d., apie 12–13 val., ( - ) namo esančio kiosko „Lietuvos spauda“, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad prokurorė V. G. (K.) priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. (K.) 1 000 Lt kyšį, tačiau ši atsisakė jį priimti.
  3. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2008 m. gegužės 28 d., 14.32 val., telefoninio pokalbio metu sužinojęs, kad valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. (K.) – 2008 m. gegužės 26 d. priėmė jo pageidaujamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, už jo pageidauto neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) priėmimą tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. (K.) kyšį – suteikti 1 000 Lt vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, siūlydamas nemokamai ginti Rokiškio rajono policijos komisariate tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl 2008 m. gegužės 21 d. ( - ) miestelio seniūno sumušimo įtariamuoju pripažintą V. G. (K.) giminaitį, tačiau ši atsisakė priimti kyšį.
  4. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2008 m. gegužės pradžioje), 227 straipsnio 2 dalį (2008 m. gegužės 5–12 d.) buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu konstatavo, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog A. K. laikotarpiais 2008 m. gegužės pradžioje ir 2008 m. gegužės 5–12 d. V. G. siūlė ir pažadėjo duoti kyšį, iš esmės yra grindžiamos vien tik V. G. parodymais. A. K. šias aplinkybes teisme kategoriškai paneigė, o prokurorui duoti jo parodymai, kuriuose A. K. pripažino padaręs nurodytus veiksmus, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, kuriuo būtų galima paneigti jo teisme duotus parodymus.
    2. Kyšio siūlymas techninėmis priemonėmis ar kitu būdu nebuvo kontroliuojamas ir fiksuojamas. Liudytoja I. P. patvirtino mačiusi kaltinamųjų susitikimą, tačiau jų pokalbio turinys liudytojai nėra žinomas. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti V. G. parodymus apie jai siūlytą kyšį, byloje nesurinkta. Byloje surinktais įrodymais nustatė, kad aptariamu laikotarpiu – 2008 m. gegužės mėn. – vyko intensyvus kaltinamųjų bendravimas dėl baudžiamosios bylos Nr. ( - ) eigos, todėl tarpusavio susitikimų tikslas galėjo būti ne tik kyšio siūlymas. Teismas įžvelgia ir tam tikrą loginį prieštaravimą inkriminuotuose kaltinimuose: V. G. kaltinama piktnaudžiavusi tarnyba siekdama turtinės naudos – palaikyti jai materialiai naudingus santykius su A. K., o A. K. inkriminuotuose kaltinimuose pabrėžiama, jog V. G. daugybę kartų atsisakė priimti jai siūlomus kyšius.
    3. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gegužės 28 d.). Be to, konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, jog A. K. siūlė V. G. suteikti jos giminaičiui 1 000 Lt vertės gynėjo turtines paslaugas. Šiuo atveju prokurorui duoti A. K. parodymai, kuriuos jis vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paneigė, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Kitų įrodymų, kurių patikimumą dėl šios dalies būtų galima tikrinti minimais A. K. parodymais, byloje nesurinkta.
    4. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad negalima paneigti pakankamai realių prielaidų, jog, siūlydamas nemokamai ginti T. S., A. K. ketino jį ginti kaip advokatas, teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (liudytojas A. P. patvirtino, kad tokią pagalbą A. K. teikdavo, taigi pakankamai realu, kad A. K. galėjo pasiekti, jog būtų paskirtas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą asmeniui, turinčiam teisę į tokias paslaugas), arba teikti jam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje numatytą nemokamą teisinę pagalbą. Tačiau negalima paneigti, kad A. K. siūloma V. G. jos giminaičio gynybos baudžiamojoje byloje paslauga buvo neturtinio pobūdžio: 1) teikiant Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytą nemokamą teisinę pagalbą; 2) teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Neturtinio pobūdžio paslaugos nelaikytinos kyšiu, kurio davimas, siūlymas ar pažadas jį duoti užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Antano Stepučinsko apeliacinio skundo dėl A. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, 2008 m. gegužės 5–12 d. ir 2008 m. gegužės 28 d. vykdytų V. G. papirkimų.
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje konstatavo, jog nors nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sankcionuoti tik nuo 2008 m. balandžio 24 d., iš esmės jau nuo 2008 m. balandžio 16 d. N. J., kontroliuojamas pareigūnų ir atlikdamas savo tapatybės neatskleidžiančio asmens veiksmus, ne tik pasyviai fiksavo A. K. veiksmus, bet ir, keldamas pageidavimus nutraukti ikiteisminį tyrimą reabilituojančiais pagrindais, kurstė A. K., o per jį ir V. G., neteisėtai veikti. Byloje nenustatyta, kad jeigu N. J. nebūtų pageidavęs nutraukti bylos reabilituojančiais pagrindais, A. K. ir V. G. patys savo iniciatyva būtų ėmęsi daryti poveikį R. M. ir D. G., jog šie duotų melagingus parodymus apie sužalojimo R. M. padarymo aplinkybes; pagaminti netikrus dokumentus – ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus; neteisėtai ir nepagrįstai nutraukti ikiteisminį tyrimą; trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas; sunaikinti ikiteisminio tyrimo dokumentus. V. G., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, parodė, jog ji paaiškino A. K. apie galimybę byloje pritaikyti kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo institutą, tačiau maždaug nuo 2008 m. balandžio mėn. vidurio ar pabaigos, t. y. nuo to momento, kai N. J., J. J. ir A. J. pradėjo vykdyti STT užduotį, A. K. jai pradėjo aiškinti, kad jo klientui N. J. toks bylos nutraukimo būdas netinka. Apeliaciniame teisme atsakydamas į klausimą, kodėl 2008 m. balandžio 16 d. A. K. pasiūlius nutraukti teisinės pagalbos sutartį ir grąžinti honorarą, jis su šiuo pasiūlymu nesutiko, N. J. nurodė, jog jis vykdė STT pareigūnų užduotį (t. 26, b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad visi A. K. ir V. G. veiksmai, atlikti nuo 2008 m. balandžio 16 d., išprovokuoti. Faktiniai duomenys, surinkti provokavimo metu, nelaikomi įrodymais. Be to, išprovokuota veika negali būti laikoma nusikalstama, todėl A. K. ir V. G. veikos, padarytos nuo 2008 m. balandžio 16 d., negali būti kvalifikuojamos kaip nusikaltimai.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
    1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas provokavimo padaryti nusikalstamas veikas faktas, todėl liko neatsakyta į dalį prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalyje (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo) ir 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), padarymu, dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
  1. Prokuroro apeliacinio skundo ir nuteistojo A. K. atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Antano Stepučinsko apeliacinio skundo dalyje, kuri iš naujo nagrinėjama apeliacine tvarka, prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria:

34– A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

35– A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

36– A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių;

37ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, nustatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti:

38– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje įvykdyto papirkimo) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

39– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

40– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

    1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. K. dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo). Kaltinimas buvo grindžiamas šiais įrodymais: 2008 m. birželio 9 d., 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. lapkričio 5 d. prokuroro vykdytų įtariamosios V. G. apklausų protokolais (t. 9, b. l. 8–12, 23–27, 74–75, 83–84), 2008 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytos įtariamosios V. G. apklausos protokolu (t. 9, b. l. 36–41), 2008 m. birželio 12 d. įtariamosios V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 9, b. l. 179–180). Taip pat 2008 m. birželio 11 d. įtariamųjų V. G. ir A. K. akistatos protokolu (t. 6, b. l. 29–31), 2008 m. birželio 11 d., 2008 m. birželio 12 d. ir 2008 m. birželio 16 d. prokuroro vykdytų įtariamojo A. K. apklausų protokolais (t. 6, b. l. 32–35, 37–40, 47–48). Šiuose protokoluose esančiuose įtariamųjų A. K. ir V. G. parodymuose užfiksuota, kad jie pripažino padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Be to, įtariamųjų parodymai detaliai sutampa. Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas ir liudytojų I. P., J. J., N. J., A. J. parodymais, kurie tiek V. G., tiek A. K. parodymus apie kyšių siūlymo ir jų perdavimo aplinkybes bei vietas patvirtina netiesiogiai.
    2. Nors nuteistoji V. G. duoti kokių nors išsamesnių parodymų teisme nepageidavo ir nesutiko atsakyti į klausimus, tačiau BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytais pagrindais teismo perskaitytus parodymus patvirtino nurodydama, kad jie surašyti teisingai ir jais galima tikėti.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog prokuroro vykdytos akistatos su V. G. metu, taip pat prokurorui 2008 m. birželio 11 d., 2008 m. birželio 12 d. apklausiant A. K., būtų nesilaikoma įstatymo reikalavimų, todėl irgi nematė kliūčių BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka remtis šiais A. K. parodymais byloje esantiems įrodymams patikrinti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais V. G. ir A. K. parodymais galima grįsti nuosprendį, tačiau, vertindamas A. K. ir V. G. veiksmus jų įrodytumo aspektu dėl 2008 m. gegužės pradžioje, gegužės 5–12 d., gegužės 28 d. įvykdytų papirkimų, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismas nuosprendyje privalo remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti teisiamajame posėdyje: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, liudytojo ir kitų asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme, ištirti rašytinius įrodymus ir vertinti įrodymus kaip visumą, o ne atsietai vieną nuo kito (BPK 20 straipsnis).
    4. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro surinkti duomenys, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu perskaitytus įtariamojo A. K. parodymus, neturi reikšmės 2008 m. gegužės pradžioje, gegužės 5–12 d. įvykdytų V. G. papirkimų epizoduose priimant nuosprendį, neatitinka šių įrodymų vertinimo kriterijų. Be to, toks teismo atliktas A. K. ir V. G. veiksmų vertinimas dėl pirmiau minėtų nusikalstamų veikų neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos nuostatos ir svarbiausios įrodymų vertinimo sąlygos, kad įrodymai turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito, ir visus sprendimus teismas turi priimti tik išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006, Nr. 2K-424/2009).
    5. Apeliantas teigia, jog, vertinant V. G. parodymus jų pakankamumo aspektu dėl A. K. vykdytų 2008 m. gegužės pradžioje, gegužės 5–12 d. papirkimų, turėjo būti atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją. Joje pripažįstama, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas net iš esmės vieno asmens parodymais nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumo, jeigu kaltinamasis turėjo galimybę pats ar padedamas gynėjo įgyvendinti savo gynybos teises dėl šių parodymų (Saidi v. France, no 14647/89, judgement of 20 September 1993, S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of July 2002). Šioje byloje gynėjas ir kaltinamasis A. K. turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, t. y. galėjo pateikti V. G. klausimus, ginčyti jos parodymų patikimumą ir paduoti su minėtų teisių įgyvendinimu susijusius prašymus. Teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuota, jog šiomis teisėmis aktyviai naudojosi tiek gynėjas, tiek ir A. K..
    6. Prokuroras nurodo, kad turi būti pataisytos pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidos, naikinamas išteisinamasis nuosprendis dėl A. K. ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintinas kaltu dėl 2008 m. gegužės pradžioje, gegužės 5–12 d. vykdytų V. G. papirkimų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamojoje kalboje prašyta bausmė.
    7. Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas A. K. išteisinimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės 28 d. vykdyto V. G. papirkimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2008 m. gegužės 28 d. advokatas A. K. valstybės tarnautojai – prokurorei V. G. – pasiūlė jos giminaičio gynybos baudžiamojoje byloje paslaugą ir tai padarė atsilygindamas už jo pageidautą neteisėtą šios prokurorės veikimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai neturtinio pobūdžio paslauga, todėl ji nelaikytina kyšiu, kurio davimas, siūlymas ar pažadas jį duoti užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
    8. Papirkimo bylose kyšis suprantamas ne tik kaip bet koks turtas, bet ir turtinę vertę turinčios paslaugos, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. (2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 1 p. – „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 317). Prokuroro teigimu, kyšio dalykas – ne tik materialinės vertybės, bet ir neatlygintinai suteikiamos mokamos ar turinčios materialinę (turtinę) vertę paslaugos. Advokato A. K. pasiūlyta įtariamuoju pripažinto V. G. giminaičio gynybos baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl 2008 m. gegužės 21 d. ( - ) miestelio seniūno sumušimo paslauga turi turtinę vertę.
    9. 2010 m. birželio 11 d. prokuroro apklausiamas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad prokurorei V. G. už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendė atsilyginti jam nieko nekainuojančiomis savo, kaip advokato, paslaugomis šioje byloje ginant V. G. giminaitį. Šias savo paslaugas pats įvertino 1 000 Lt. Apie tai, kad nemokamai iš dėkingumo už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ginti savo noru jos giminaitį Kriaunų seniūno sumušimo byloje, paskambinęs pasakė V. G. (t. 6, b.1. 32–35).
    10. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro įtariamoji V. G. šias aplinkybes dėl A. K. siūlomos jos pusbrolio gynybos byloje dėl Kriaunų miestelio seniūno sumušimo paslaugos patvirtino (t. 9, b. l. 36–41, 58–64). Šis turtinės A. K. paslaugos pasiūlymo V. G. faktas užfiksuotas ir 2008 m. birželio 11 d. V. G. ir A. K. akistatos protokole. A. K. akistatos metu su šiomis aplinkybėmis sutiko (t. 6, b. l. 29–31). 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančiame 2008 m. gegužės 28 d., 14:32:05 val., A. K. ir V. G. telefoniniame pokalbyje užfiksuota, kad šiam pasiūlius tokią jos giminaičio gynybos ikiteisminiame tyrime paslaugą, o V. G. nurodžius, kad J. bylą nutraukė, A. K. pasiūlė ginti ikiteisminiame tyrime jos pusbrolį T. S. bei nurodė, kad „tai aš dabar čia, žinot, turėsiu atidirbinėti kiek“ (t. 11, b. l. 184–186; t. 12, b. l. 43–45). Teisiamajame posėdyje perskaičius prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus V. G. parodymus, ši patvirtino, kad šių parodymų esmė apklausų protokoluose surašyta teisingai ir šiais jos parodymais galima tikėti.
    11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog prokuroro vykdytos akistatos su V. G. metu, taip pat prokurorui 2008 m. birželio 11 d. ir 2008 m. birželio 12 d. apklausiant kaltinamąjį A. K., būtų nesilaikoma įstatymo reikalavimų, todėl pagrįstai nematė kliūčių BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka šiais prokurorui duotais A. K. parodymais remtis byloje esantiems įrodymams patikrinti. 2008 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti A. K. parodymai yra ištirti teisiamajame posėdyje, jais patikrinti kiti byloje esantys nurodyti įrodymai, reikšmingi vertinant šio nusikaltimo aplinkybes. Teismas nuosprendyje privalo remtis visais duomenimis, tarp jų ir surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Šios nuostatos, vertindamas A. K. veiksmus BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – kad jo pasiūlyta turtinė paslauga verta 1 000 Lt – aspektu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirmiau minėtos A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai nebuvo išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai.
  1. A. K. atsiliepime (atsikirtimuose) į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl šios kaltinimo dalies. Jo manymu, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai yra klaidinantys, sąmoningai iškraipomos bylos aplinkybės.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad taikant procesines prievartos priemones, nustatytas BPK 154, 158–160 straipsniuose, gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes juos renkant buvo padaryti esminiai šių proceso normų pažeidimai. Apygardos teismas netyrė Panevėžio apygardos prokuratūros prašymų, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 15 d. nutarčių, kuriomis buvo leista taikyti BPK 154, 158–160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, teisėtumo. Jų pagrindu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
    2. A. K. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jam buvo pradėtas akivaizdžiai prieš jį įvykdžius provokaciją, o vėliau buvo pažeista jo teisė turėti gynėją ir tinkamai gintis nuo pareikštų įtarimų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai – jo paties apklausos, akistata su V. G. – buvo atliekami pažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimus, o tariamų nukentėjusiųjų ir liudytojų prieštaringi parodymai nepagrindžia kokios nors jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad jis buvo visos J. šeimos narių provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, apie tai nepasisakė ir nuosprendyje. Be to, tyrimo organai neturėjo įrodymų apie jo daromus nusikalstamus veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju tai buvo akivaizdus specialiųjų tarnybų bendradarbių kurstymas daryti nusikalstamą veiką. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. J. J., N. J. ir A. J. iš pradžių veikė kaip slapti specialiosios tarnybos bendradarbiai, tik jų veika pradžioje buvo neįteisinta, kad būtų galima sukurti regimybę, jog STT pareigūnai prisijungė prie daromo nusikaltimo. Be to, nuteistojo manymu, ikiteisminis tyrimas iš esmės buvo pradėtas 2008 m. balandžio 2-11 dienomis, nors oficialiai jis įformintas tik 2008 m. balandžio 14 d. pagal J. J. protokolą–pareiškimą.
    3. Apygardos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė nenuosekliais, prieštaringais tariamų nukentėjusiųjų J. J., A. J., N. J. bei liudytojų I. J., A. B., R. M., D. G., A. P. parodymais, šių parodymų neanalizavo pagal sąsajumą su paties nuteistojo, kitos nuteistosios V. G. (K.), liudytojo M. L. parodymais bei atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Atsikirtimuose smulkiai analizuojami minėtų asmenų parodymai ir aiškinami, nuteistojo manymu, juose esantys prieštaravimai. Teismas negalėjo remtis tiek jo, tiek V. G. (K.) parodymais, kuriuose jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nes šie parodymai duoti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro daryto psichologinio poveikio.
    4. Atsiliepime nurodoma, jog prokuroras Justas Laucius buvo šališkas ir dėl pastarojo veiksmų visas procesas negali būti laikomas sąžiningu. Ikiteisminio tyrimo metu prieš nuteistąjį buvo naudotas psichologinis smurtas, jis buvo kankinamas. Apygardos teismas netyrė ikiteisminio tyrimo metu prokuroro Justo Lauciaus padarytų BPK pažeidimų, neteisėtai renkant įrodymus, kurie turėjo įtakos visam teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė jo prašymą nušalinti nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime būtent jo nurodomais motyvais. Mano, kad nors prokuroras Justas Laucius buvo nušalintas nuo bylos nagrinėjimo V. G. (K.) gynėjo prašymu, tačiau jis ir toliau darė poveikį teismui.
    5. Be to, nuteistasis A. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, nes advokatas Justinas Stauskas nedalyvavo su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose.
    6. Nuteistasis mano, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras Antanas Stepučinskas negalėjo paduoti apeliacinio skundo ir šis skundas negalėjo būti nagrinėjamas.
  2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, apygardos teismo nuosprendį skundžiamojoje dalyje panaikinti, pripažinti, kad A. K. pagrįstai buvo kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu, taikyti BK 95 straipsnį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. prašė atsižvelgti į visas aplinkybes, nurodytas jo atsiliepime (atsikirtimuose) į prokuroro apeliacinį skundą bei išsakytas baigiamojoje kalboje pirmą kartą nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  2. Teisėjų kolegija nustatė, kad A. K. veiksmuose yra nusikaltimo, įtvirtinto BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. jis 2008 m. gegužės pradžioje, nenustatytą dieną, apie 12–13 val., namų, esančių ( - ), siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad prokurorė V. G. priimtų jo pageidaujamą neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais – nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti valstybės tarnautojai – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. – 1 000 Lt kyšį, tačiau pastaroji kyšį atsisakė priimti; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. gegužės 5–12 d., apie 12–13 val., ( - ) siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad prokurorė V. G. priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytais pagrindais – nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo iš karto duoti prokurorei V. G. 1 000 Lt kyšį, tačiau pastaroji atsisakė priimti kyšį; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. gegužės 28 d. 14 val. 32 min. vykusio telefoninio pokalbio metu sužinojęs, kad valstybės tarnautoja ( - ) prokuratūros prokurorė V. G. 2008 m. gegužės 26 d. priėmė jo pageidaujamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais – nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – už jo pageidauto neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) priėmimą tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. kyšį – suteikti 1 000 Lt vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, siūlydamas nemokamai ginti Rokiškio rajono policijos komisariato tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl 2008 m. gegužės 21 d. ( - ) seniūno sumušimo įtariamuoju pripažintą V. G. giminaitį T. S., tačiau pastaroji atsisakė priimti kyšį.

41Dėl prokuroro Antano Stepučinsko teisės paduoti apeliacinį skundą

  1. Teisėjų kolegija jau akcentavo, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą būtent pagal prokuroro apeliacinį skundą. 2011 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras Antanas Stepučinskas, t. y. kaip aukštesnysis prokuroras pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio. Šis apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išsiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu prokuroro Antano Stepučinsko pateiktas apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikinta dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodant, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka liko neatsakyta į dalį prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), padarymu. Taigi, visa tai, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvus, leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Antano Stepučinsko apeliacinis skundas buvo pateiktas turint tam teisę bei pagrįstai priimtas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

42Dėl prokuroro Justo Lauciaus nešališkumo

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi A. K. pareikštą nušalinimą prokurorui Justui Lauciui atmetė nenustatęs, kad prokuroras Justas Laucius būtų pažeidęs BPK reikalavimus ar A. K. atžvelgiu elgęsis neteisėtai, šališkai (t. 15, b. l. 131–132). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi V. G. gynėjo pareikštą nušalinimą prokurorui Justui Lauciui tenkino, nustatęs neformalų prokuroro Justo Lauciaus ir V. G. gynėjo bendravimą 2009 m. balandžio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio pertraukos metu (t. 15, b. l. 137–138). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje nekonstatavo, kad prokuroras Justas Laucius, kaip ikiteisminį tyrimą byloje kontroliavęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, koordinuodamas ikiteisminį tyrimą ir pats atlikdamas procesinius veiksmus, būtų buvęs nesąžiningas ir šališkas A. K. ir V. G. atžvilgiu.
  2. Nuteistasis A. K. nurodo, kad prokuroras Justas Laucius ikiteisminio tyrimo metu prieš nuteistąjį naudojo psichologinį smurtą, todėl buvo šališkas ir dėl to privalėjo būti nušalintas. Tačiau su tokiais nuteistojo skundo argumentais sutikti ir pripažinti prokuroro Justo Lauciaus šališkumą ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo. Tai ir buvo konstatuota jau minėtoje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje.
  3. Kaip matyti iš pirmiau aptartos bylos medžiagos, prokuroro Justo Lauciaus šališkumas byloje buvo nustatytas tik Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi. Toks šališkumo nustatytas bylos teisminio nagrinėjimo metu savaime nerodo prokuroro šališkumo ikiteisminio tyrimo metu. Po šios nutarties priėmimo prokuroras Justas Laucius šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje jokių proceso veiksmų neatliko. Byloje iš tiesų yra prokuroro Justo Lauciaus užklausimai įvairiais klausimais, pvz., užklausimas, kokia kardomoji priemonė paskirta A. K. (t. 18, b. l. 59), prašymas atsiųsti teisiamojo posėdžio protokolą (t. 18, b. l. 77) ir kt. Šie visi duomenys prokurorui Justui Lauciui buvo reikalingi kitose jo tiriamose baudžiamosiose bylose. Šios aplinkybės negali būti pripažintos jo dalyvavimu dabar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tuo labiau tai nelaikytina kokios nors įtakos darymu bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

43Dėl A. K. provokavimo padaryti nusikalstamą veiką

  1. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. gavus J. J., N. J., I. J. ir A. J. pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad advokatas A. K., į kurį dėl gynybos ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kreipėsi vienas iš šios bylos įtariamųjų J. J., 2008 m. vasario 1 d., vasario 14 d. ir balandžio 2 d. sukurstė J. J., N. J. ir jų interesais veikiančius tėvus I. J. bei A. J. papirkti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią prokurorę V. G. (K.), t. y. per advokatą perduoti prokurorei kyšį. Vadovaudamasis šiais duomenimis, prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK 158 straipsnis) ir slaptą sekimą (BPK 160 straipsnis). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi patenkino prokuroro prašymą ir leido J. J. ir N. J. atlikti slaptus tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės ir slaptą sekimą A. K. atžvilgiu. Šiuos veiksmus atliekantiems asmenims laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. leista kontroliuoti ir fiksuoti panaudojant technines priemones, darant vaizdo bei garso įrašus ar fotografuojant. Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad leidimas atlikti pirmiau minėtus veiksmus buvo gautas teisėtai.
  2. Pažymėtina, kad aptariamus veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 158 straipsnyje nustatytiems pagrindams, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 158 straipsnio 4 dalis). Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015). Analogiškai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Eurofinacom v. France, no. 58753/00, decision of 7 September 2004).
  3. Nuteistojo A. K. atžvilgiu veiksmų teisėtumą patvirtina šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys – protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo užfiksuota informacija. 2008 m. balandžio 16 d., nuo 13.44 val. iki 14.15 val., advokato A. K. kontoroje N. J. atliekant slaptus, neatskleidžiant savo tapatybės, tyrimo veiksmus, buvo įrašytas A. K., M. L. ir N. J. pokalbis. Iš 2008 m. balandžio 17 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo matyti, kad šio susitikimo metu A. K. N. J. aiškina apie susitaikymo su R. M. galimybę, nurodo, kad, R. M. davus jiems palankius parodymus, ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas be jokių procesinių padarinių ir teistumo, cituoja ekspertizių išvadas, įtikinėja N. J. kuo greičiau (t. y. šiandien) susitikti su R. M. ir tartis dėl parodymų keitimo, aiškina, kad R. M. turi duoti tokius parodymus, kad susižalojo jis pats ar kažkaip kitaip, kad J. liktų nekalti (t. 5, b. l. 52–60). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad aplinkybių, kurios leistų pripažinti N. J. veiksmus provokuojančiais A. K. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.
  4. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavęs nuteistųjų bei liudytojų parodymus ir kitus bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų, gautų atliekant BPK 158 ir 160 straipsniuose nustatytus veiksmus, nėra pagrindo nepripažinti įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat konstatavo, kad A. K., atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, nustatytus BPK 158 straipsnyje, nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti.
  5. Pažymėtina, kad jokie neviešo pobūdžio veiksmai nusikalstamų veikų, dėl kurių bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo, dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo, dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), padarymo metu A. K. atžvilgiu atliekami nebuvo. Bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme naujų aplinkybių, susijusių su A. K. provokavimu atlikti nusikalstamas veikas, dėl kurių bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nenustatyta. Dėl to konstatuojama, kad nuteistasis A. K. nebuvo provokuojamas daryti šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas.

44Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, teisinio vertinimo

  1. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) pagrįstumą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
  2. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 227 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
  3. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
  4. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstytas nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarydama priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Pripažįstama, kad apygardos teismo padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotiems V. G. ir A. K. parodymams, liudytojų J. J., N. J., A. J., I. J., A. P. parodymams, taip pat telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolams, kurių turinys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 227 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta.
    1. Nuteistoji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, kaip ( - ) prokuratūros prokurorė, nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo R. M., kurioje įtariamaisiais už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą buvo pripažinti A. B., J. J. bei N. J.. 2008 m. balandžio mėnesio viduryje ar antroje pusėje su A. K. vykusių pokalbių metu A. K. pasakė, jog reikia nutraukti ikiteisminį tyrimą jo klientų J. atžvilgiu. Paskui ji (V. G.) su advokatu A. K. pradėjo aptarinėti versijas, kaip nukentėjusysis baudžiamojoje byloje R. M. ir jo sugyventinė D. G. turėtų pakeisti parodymus, kad jų pagrindu ji galėtų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šių pokalbių metu ji A. K. nurodė, jog jis pakalbėtų su nukentėjusiuoju R. M., kad šis keistų pirminius parodymus, jog nesunkų kūno sužalojimą jam padarė arba tolimas giminaitis, kurio nurodyti jis nenori, arba kad susižalojo pats malkinėje užgriuvus malkoms, o J. apkalbėjo iš pykčio. Taip pat parodė, kad 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje Rokiškio miestelio centre, namų, esančių ( - ) kieme įvykusio susitikimo metu advokatas A. K. jai (V. G.) nurodė, jog „kalbėdamas su įtariamaisiais J. netyčia jiems prasitariau, jog prokurorei, kuri priims sprendimą šioje byloje, taip pat reikia atlygio“, ir „J. jums paliko byloje pinigų – 1 000 Lt“. Ji supratusi, kad ši suma yra už bylos, kurioje buvo įtariami J., nutraukimą, tačiau pinigų nepaėmė. Kitas susitikimas su A. K. įvyko po poros dienų, 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje, ( - ) sankryžoje, jai einant su kolege I. P.. Šio Rokiškio centre vykusio susitikimo metu A. K. jai (V. G.) nurodė, jog kaip tik su savimi, automobilyje, turi J. perduotus 1 000 Lt. Juos iš karto pasiūlė perduoti, tačiau ji atsisakė paimti siūlomus pinigus, apsisuko ir nuėjo. Tuo pačiu metu, 2008 m. balandžio pabaigoje–2008 m. gegužės pradžioje, datų nepamena, kontroliuojamai Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. nurodė, jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje reikia atlikti „jo nutraukimo link“. Taip pat iš anksto susitarusi su advokatu A. K. bei advokato padėjėju M. L., nurodė L. Š., jog ji papildomai apklaustų liudytoją R. M. ir jo sugyventinę D. G.. Tikėjosi, kad šių Rokiškio rajono PK tyrėjos L. Š. atliktų apklausų metu R. M. ir D. G. duos jos sukurtus parodymus, kurių pagrindu ir jais remdamasi galės šioje byloje nutraukti ikiteisminį tyrimą. Dėl to minėtus asmenis 2008 m. gegužės 26 d. ( - ) prokuratūroje pati, kaip prokurorė, apklausė kaip liudytojus. Parodymus į liudytojų R. M. bei D. G. apklausų protokolus surašė ir sugalvojo pati, o R. M. ir D. G. tik pasirašė protokolus. Nors papildomas liudytojų R. M. ir D. G. apklausas padarė 2008 m. gegužės 26 d., tačiau byloje esančius jų apklausos protokolus surašė 2008 m. gegužės 15 d. data. Tai padarė specialiai, norėdama sukurti teisėtumo įspūdį, kad niekam nekiltų įtarimų, jog apklausos padarytos tą pačią dieną, kaip ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Prieš tai byloje buvusius R. M. ir D. G. apklausos protokolus iš baudžiamosios bylos Nr. ( - ) išėmė ir sunaikino. 2008 m. gegužės 26 d. nutarimu nutraukdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, suvokė, jog šis procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau jį vis tiek priėmė dėl to, kad paprašė advokatas A. K.. Po poros dienų, kai ji priėmė šį A. K. pageidaujamą procesinį sprendimą, A. K. savo iniciatyva be užmokesčio pasisiūlė ginti jos pusbrolį T. S. Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje dėl ( - ) seniūno sumušimo. Suprato, jog tai atlygis už bylos nutraukimą. Ji šios A. K. siūlomos paslaugos atsisakė (t. 9, b. l. 8–12; 23–27; 74–75; 83–84). Analogiškus parodymus nuteistoji V. G. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 9, b. l. 36–41). Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. G. iš pradžių atsisakė duoti parodymus ir nurodė, jog parodymus duos įrodymų tyrimo pabaigoje. Įrodymų tyrimo pabaigoje V. G. parodė, kad prisipažįsta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos patvirtino ir prašė jais vadovautis (t. 18, b. l. 30). Sakydama paskutinį žodį, V. G. nurodė, kad jokių nusikalstamų veikų ji nepadarė, o anksčiau prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nes buvo psichologiškai paveikta prokuroro, ir prašė ją išteisinti (t. 19, b. l. 146–147). Apklausta bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji V. G. parodė, kad pinigų iš A. K. neprašė ir negavo, dirbo savo darbą vadovaudamasi įstatymais ir vidiniu įsitikinimu, neveikė A. K. naudai (t. 29, b. l. 42–49).
    2. Nuteistosios V. G. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis A. K.. A. K. pripažino, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir parodė, kad 2008 m. sausio 28 d. į jį dėl teisinės pagalbos suteikimo Rokiškio rajono policijos komisariato tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kurioje buvo tiriamos nesunkaus kūno sužalojimo padarymo R. M. aplinkybės, kreipėsi J.. Bendravimo su J. metu jiems pasakė, kad su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančia prokurore palaiko gerus santykius ir gali šiai prokurorei už jiems palankaus procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą, t. y. bylos nutraukimą, perduoti kyšį, kurio bendra suma 2 500 Lt. Šiam tikslui pasiekti iš J. yra gavęs 2 500 Lt. Realiai iš šios sumos prokurorei V. G. už jo pageidaujamų neteisėtų veiksmų atlikimą 2008 m. vasario 4–6 dienomis davė 500 Lt. Be to, 2008 m. balandžio mėnesį susitikimo su V. G. ( - ) centre metu jai siūlė už ikiteisminio tyrimo šioje byloje nutraukimą perduoti dar 1 000 Lt, bet ji atsisakė. Likusius 1 000 Lt buvo nusprendęs perduoti prokurorei V. G. po to, kai ji nutrauks ikiteisminį tyrimą. 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje sužinojo, kad prokurorės V. G. giminaitis sumušė ( - ) miestelio seniūną ir dėl to jam iškelta baudžiamoji byla. Todėl nusprendė 1 000 Lt kyšio prokurorei neduoti, šiuos kyšiui J. duotus pinigus pasilikti sau, o prokurorei V. G. už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendė atsilyginti savo, kaip advokato, paslaugomis ginant jos giminaitį, kurias įvertino 1 000 Lt. Apie tai, kad nemokamai iš dėkingumo už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nori ginti jos giminaitį ( - ) seniūno sumušimo byloje paskambinęs pasakė V. G. (t. 6, b. l. 32–35, 37–40). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. K. neprisipažino kaltas ir parodė, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko ir nežadėjo J. jų atlikti. Prokurorei V. G. kyšio nesiūlė ir jo nedavė, nesiekė per ją kaip nors paveikti bylos tyrimą, su prokurore bendravo tik dėl asmenų atvykimo į apklausas. Paskambinęs V. G., jis tik pajuokavo, kad gins jos giminaitį, nesiūlė jai nemokamai ginti jos giminaičio ir neketino to daryti (t. 16, b. l. 10–11; t. 18, b. l. 34–36). Apklaustas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. K. neprisipažino kaltas dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo, 2008 m. gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo ir 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo. Parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. pradžioje namų, esančių ( - ), su prokurore V. G. nebuvo susitikęs, niekada su ja nekalbėjo ir niekada jos neprašė, kad ji priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-000-18-08. Taip pat parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. ( - ) centre, prie spaudos kiosko, jam privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, per pėsčiųjų perėją ėjo prokurorė V. G. ir jos kolegė I. P.. Joms praėjus pro automobilio priekį, nuteistasis atidarė langą ir pasisveikino, o V. G., supratusi, kad A. K. nori kažko paklausti, grįžo kelis žingsnius atgal. Tuo metu jis (A. K.) prokurorės paklausė, ar ji bus po pietų prokuratūroje, nes norėjo atnešti orderius dėl ginamų asmenų, tačiau prokurorė atsakė, kad jos po pietų nebus. Pasisakydamas dėl 2008 m. gegužės 28 d. papirkimo parodė, kad jokių jam inkriminuojamų veiksmų neatliko. Nurodė, kad įstatymai jam, kaip advokatui, nedraudžia teikti nemokamų paslaugų, tai darė dėl savo asmeninių savybių, o ne dėl kitų priežasčių (t. 28, b. l. 170–171). Apklaustas bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. K. teigė, kad kyšio niekam nedavė, neturėjo net minčių ką nors papirkti (t. 33, b. l. 122).
    3. Pirmiau aptartus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. G. ir A. K. patvirtino ir 2008 m. birželio 11 d. vykusios akistatos metu. V. G. parodė, kad nuo 2008 m. kovo pabaigos iki 2008 m. gegužės 26 d. advokatas A. K. kreipėsi į ją su prašymais, kad, neatsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, ikiteisminį tyrimą, pradėtą J. atžvilgiu dėl R. M. sveikatos sutrikdymo, ji nutrauktų BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais, t. y. nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Todėl V. G. iki 2008 m. gegužės 26 d. su A. K. derino, kaip Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje apklausiami kaip liudytojai R. M. ir D. G. turi pakeisti parodymus, kad jų pagrindu ji (V. G.) nutrauktų ikiteisminį tyrimą. 2008 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje A. K. informavo, kad įtariamiesiems J. pasakė, jog už bylos nutraukimą prokurorei reikia perduoti 1 000 Lt ir šiuos pinigus iš J. jos papirkimui gavo. Po kelių dienų vykusio susitikimo Rokiškio centre metu A. K. jai (V. G.) tiesiogiai pasiūlė 1 000 Lt kaip kyšį už palankaus sprendimo J. priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą. 2008 m. gegužės 27 d. V. G. priėmus A. K. pageidaujamą procesinį sprendimą – nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje dėl R. M. sumušimo, A. K., atsidėkodamas už šio neteisėto procesinio sprendimo priėmimą, pasisiūlė nemokamai ginti Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje dėl ( - ) seniūno sumušimo įtariamuoju pripažintą jos (V. G.) pusbrolį. Akistatos metu A. K. visiškai sutiko su V. G. parodymais apie jo veiksmus ir nurodė, jog parodymai yra teisingi (t. 6, b. l. 29–31).
    4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų V. G. ir A. K. parodymais, nes jie ne tik papildo vieni kitus, bet ir atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurie šioje nutartyje analizuojami toliau, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus ir apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013 ir kt.). Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad negalima vadovautis skundžiamame nuosprendyje išdėstytais V. G. ir A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atmetami A. K. argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro galimai daryto psichologinio poveikio, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš nuteistųjų V. G. ir A. K. apklausų protokolų matyti, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu prisipažįstant padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo detalūs ir išsamūs. Be to, A. K. jau ikiteisminio tyrimo metu aktyviai naudojosi savo teise apskųsti prokuroro atliktus veiksmus aukštesniajam prokurorui. Visi jo skundai ir prašymai buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti.
      1. Nors nuteistasis A. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, nes advokatas Justinas Stauskas nedalyvavo su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose, tačiau su tokiais nuteistojo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Bylos medžiaga, t. y. A. K. apklausų ir A. K. ir V. G. akistatos protokolas, patvirtina, kad atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų metu dalyvavo A. K. gynėjas advokatas Justinas Stauskas (t. 6, b. l. 29–31, 32–35, 37–40). Gynėjo advokato Justino Stausko dalyvavimą minėtuose procesiniuose veiksmuose patvirtino ir pats A. K., pasirašydamas apklausų ir akistatos protokolus bei juose nenurodydamas jokių pastabų apie gynėjo nedalyvavimą. Pažymėtina, kad 2008 m. birželio 17 d. A. K., dalyvaujant jo gynėjui advokatui R. A., pateikdamas pareiškimą pats atsisakė tolimesnių gynėjo advokato Justino Stausko paslaugų (t. 6, b. l. 84).
    5. Nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie advokato A. K. kyšio davimą prokurorei V. G. patvirtina ir liudytojai J. J., N. J., A. J., I. J., A. P.. Liudytojas N. J. parodė, kad advokatas A. K. jam pasakė, kad reikalingi pinigai sumokėti kyšiui prokurorei, ir N. J. advokatui A. K. perdavė 1 000 Lt. Taip pat parodė, kad jo brolis J. J. ir tėvas A. J. advokatui perdavė dar 1 500 Lt, kurie buvo skirti prokurorei (t. 16, b. l. 53–54; t. 26, b. l. 18). Liudytojas A. J. parodė, kad, jų šeimai lankantis pas advokatą A. K., advokatas nurodė, kad reikia „prieiti“ prie prokurorės, todėl tuo tikslu advokatui perdavė 700 Lt (t. 16, b. l. 54–55; t. 25, b. l. 104). Liudytojas J. J. parodė, kad susitikimo su advokatu A. K. metu pastarasis pasakė, kad prokurorei reikia duoti „saldainiukus“, už kuriuos jis viską sutvarkys (t. 16, b. l. 48–52; t. 25, b. l. 117). Liudytoja I. J. parodė, kad susitikime su advokatu A. K. jis nurodė, kad prokurorei reikalingi saldainiai. Liudytoja suprato, kad advokatas kalba perkeltine prasme. Taip pat parodė, kad iš viso advokatui jų šeima sumokėjo 2 500 Lt, tačiau kiek advokatas davė pinigų prokurorei, teigė nežinanti (t. 16, b. l. 57; t. 25, b. l. 103). Liudytojas A. P. parodė, kad jo pažįstamas A. J., dar prieš kreipdamasis į STT, jam skundėsi, kad advokatas A. K. iš jo šeimos reikalauja pinigų, kurie skirti kyšiui prokurorei ir kuriuos vadina saldainiukais (t. 16, b. l. 60–61; t. 27, b. l. 160–162). Iš šių liudytojų parodymų tiek pirmosios instancijos, tiek bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose matyti, jog visi pirmiau nurodyti liudytojai patvirtino, kad 2008 m. vasario 1 d. ir vėliau vykusių J. susitikimų su advokatu A. K. metu A. K. jiems nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo vadovaujančiai prokurorei, siekiant ikiteisminio tyrimo nutraukimo, bus reikalinga duoti kyšį, jo pavadintą saldainiais. Per kelis kartus J. J., N. J. ir A. J. A. K. perdavė prokurorei skirtą kyšį, t. y. 2 500 Lt. Minėti liudytojai nurodė nežinantys, kiek pinigų A. K. perdavė prokurorei, tačiau iš jo (A. K.) kalbų jiems buvo aišku, kad dalis pinigų sumos prokurorei jau yra perduota.
      1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą pažymėjo, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai, taigi liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, Nr. 2K-351/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015). Taigi nors pirmiau minėti liudytojai tiesiogiai nematė nuteistojo A. K. atliekant jam inkriminuotus veiksmus, vykusius 2008 m. gegužės pradžioje, 2008 m. gegužės 5–12 dienomis ir 2008 m. gegužės 28 d., tačiau yra pagrįstas pagrindas jų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose duotus parodymus, jog jie iš advokato A. K. sužinojo, kad jis dėl palankaus J. procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) priėmimo siūlys kyšį prokurorei V. G., vertinti kaip įrodymus. Visi nurodyti asmenys, papildydami vieni kitų parodytas aplinkybes apie visą nusikalstamos veikos padarymo eigą, kartu patvirtino ir nuteistųjų V. G. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
    6. Nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojų viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina ir duomenys, užfiksuoti 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančiame 2008 m. gegužės 28 d. A. K. ir V. G. telefoniniame pokalbyje (t. 11, b. l. 184–186; t. 12, b. l. 43–45). Šio telefoninio pokalbio turinys patvirtina, kad A. K. pasiūlė V. G. ginti ikiteisminiame tyrime jos pusbrolį T. S.. V. G. nurodžius, kad ikiteisminį tyrimą, vykdomą J. atžvilgiu, ji nutraukė, A. K. nurodė: „Tai aš dabar čia, žinot, turėsiu atidirbinėti kiek.“ Taigi matyti, kad šiame pokalbyje advokatas A. K. V. G. pateikia ne bendro pobūdžio informaciją apie galimą advokato paslaugų suteikimą jos pusbroliui, tačiau konkrečiai nurodo, kad prokurorės V. G. pusbrolio gynyba bus vykdoma būtent dėl jos, kaip prokurorės, atliktų veiksmų, t. y. ikiteisminio tyrimo, vykdomo J. atžvilgiu, nutraukimo.
  5. Visi pirmiau aptarti įrodymai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2008 m. gegužės 28 d. įvykdytas papirkimas). Apygardos teismas dėl šios nuosprendžio dalies nurodė, kad advokatas A. K. pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą galėjo teikti nemokamas paslaugas, taip pat galėjo ginti T. S. kaip advokatas, teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl konstatavo, kad advokato A. K. siūlymas ginti prokurorės pusbrolį buvo neturtinio pobūdžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas A. K., siūlydamas prokurorei V. G. nemokamai ginti jos pusbrolį T. S. baudžiamojoje byloje, siūlė prokurorei turtines paslaugas, kurios, kaip ir bet koks kitas turtas, laikomos kyšio dalyku.
    1. Iš A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis pats įvertino prokurorės pusbrolio gynybos paslaugas 1 000 Lt. Pirmiau aptartais argumentais teismas pripažino A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikimais įrodymais, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. K. siūlė ginti prokurorės pusbrolį T. S. būtent telefoninio pokalbio su prokurore V. G., vykusio 2008 m. gegužės 28 d., metu, t. y. iš karto po to, kai sužinojo apie prokurorės V. G. priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo jo ginamųjų J. atžvilgiu nutraukimo. Aplinkybė, kad A. K. siūlė savo pagalbą ne tiesiogiai T. S., patvirtina ikiteisminio tyrimo metu A. K. duotus parodymus, kad tokiomis savo paslaugomis norėjo atsilyginti prokurorei už jos atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat paneigiama versija, kad advokatas A. K. T. S. galėjo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes tokią teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka ir paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o ne pasirenka pats advokatas.
    2. Be to, paties nuteistojo A. K. parodymai dėl 2008 m. gegužės 28 d. vykusio siūlymo prokurorei suteikti 1 000 Lt vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, t. y. neatlygintinai ginti jos giminaitį, yra prieštaringi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. K. parodė, kad, 2008 m. gegužės 28 d. kalbėdamas su prokurore V. G. telefonu, jos pusbrolio nemokamai ginti nesiūlė, o taip kalbėdamas tik juokavo (t. 5, b. l. 88–93). Apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, A. K. pripažino, kad siūlė nemokamai ginti prokurorės V. G. pusbrolį, tačiau tai darė dėl savo asmeninių savybių (t. 8, b. l. 29–35). Taigi iš šių nuteistojo A. K. parodymų matyti, kad jie ne tik yra nenuoseklūs, t. y. skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet ir prieštaringi, nes nuteistasis skirtingai parodė aplinkybes apie siūlymą prokurorei ginti jos pusbrolį. Atsižvelgdama į nuteistojo parodymų prieštaringumą, teisėjų kolegija jo argumentus, kad siūlydamas nemokamą teisinę pagalbą prokurorės pusbroliui nesiekė prokurorei duoti kyšio, vertina tik kaip nuteistojo gynybinę poziciją.
  6. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nors baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka, teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.
    1. Įvertinusi teismo nustatytas ir ištirtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne kaip trys atskiros nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Iš pirmiau aptartų įrodymų galima spręsti, kad nusikalstama veika buvo padaryta turint konkretų sumanymą – duoti prokurorei kyšį, kad pastaroji neteisėtai veiktų vykdydama savo įgaliojimus, t. y. nutrauktų ikiteisminį tyrimą J. atžvilgiu, o paskutiniu nusikalstamos veikos epizodu – duoti kyšį prokurorei už jos jau atliktus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į nusikalstamų veikų tęstinį pobūdį ir tai, kad kyšio davimo laikas (prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą ar po jo) kvalifikacijai reikšmės neturi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame nuosprendyje išanalizuotas ir A. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažįsta tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

45Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies ir BK 95 straipsnio taikymo

  1. Viena iš jų yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai įtvirtinti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje nustatytas dvylikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas apysunkis nusikaltimas, tačiau A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje buvo nustatytas trumpesnis – aštuonerių metų – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.
    1. Paskutinis A. K. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, epizodas buvo padarytas 2008 m. gegužės 28 d. Pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. buvo inkriminuota nusikalstama veika, įtvirtinta BK 233 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta 2009 m. rugsėjo 23 d. Dėl šios nusikalstamos veikos baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017). Taigi, šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos A. K. skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. ir suėjo 2017 m. rugsėjo 23 d.
    2. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), baudžiamosios bylos dalis dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo A. K. nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
  2. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nustatė visas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau neteisingai vertino įrodymus ir todėl nepagrįstai A. K. išteisino pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl šios dalies keičiamas pripažįstant, kad A. K. veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau baudžiamoji byla jam nutraukiama.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

48Pripažinti, kad A. K. veiksmuose yra nusikaltimo, įtvirtinto BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl nuo 2008 m. gegužės pradžios iki 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), požymiai, ir baudžiamąją bylą dėl šios dalies nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikinta... 5. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K.... 6. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;... 7. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu... 8. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu... 9. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies... 11. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2010 m. gruodžio 11 d.... 12. A. K. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį,... 13. A. K. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir... 14. Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi... 17. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir 66 straipsnį į... 18. Panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio... 19. Kitą nuosprendžio dalį dėl A. K. paliko nepakeistą.... 20. Be to, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos... 21. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 22. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 23. panaikino nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio... 24. A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228... 25. A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233... 26. A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9... 28. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo... 29. Kitas teismų nuosprendžių dalis dėl A. K. paliko nepakeistas.... 30. Baudžiamoji byla nagrinėjama tik ta apimtimi, kuria buvo grąžinta Lietuvos... 31. Apeliacine tvarka nėra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nuteistosios V. G.... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 33.
  1. Bylos esmė
  1. A. K. buvo... 34. – A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 35. – A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 36. – A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 37. ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu... 38. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje... 39. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5–12 dienomis... 40. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto... 41. Dėl prokuroro Antano Stepučinsko teisės paduoti apeliacinį skundą 42. Dėl prokuroro Justo Lauciaus nešališkumo
      43. Dėl A. K. provokavimo padaryti nusikalstamą veiką
        44. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, teisinio... 45. Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies ir BK 95 straipsnio taikymo
          46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl A.... 48. Pripažinti, kad A. K. veiksmuose yra nusikaltimo, įtvirtinto BK 227...