Byla e2-12-305/2016

Dėl žalosų atlyginimo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Baltic Agro” atstovei advokato padėjėjai Justinai Ramašauskaitei, ieškovų UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” atstovui advokatui Martynui Duksai, atsakovams T. R. ir D. R., jų atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Verslo administravimo centras“ atstovui E. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-12-305/2016 pagal ieškovų UAB „Baltic Agro”, UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” ieškinį atsakovams T. R. ir D. R. dėl žalosų atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovai kreipėsi į teismą su bendru ieškiniu, kuriuo prašo:

1. priteisti iš atsakovų T. R. ir D. R. solidariai ieškovo UAB „Baltic Agro” naudai 3088,33 EUR žalos atlyginimo;
2. priteisti iš atsakovų T. R. ir D. R. solidariai ieškovo UAB „Grūduva” naudai 6697,99 EUR žalos atlyginimo;
3. priteisti iš atsakovų T. R. ir D. R. solidariai ieškovo ŽŪB „Agrowil Spindulys” naudai 15444,69 EUR žalos atlyginimo;
4. priteisti iš atsakovų T. R. ir D. R. ieškovų UAB „Baltic Agro”, UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” naudai 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5. priteisti iš atsakovų T. R. ir D. R. visas ieškovų UAB „Baltic Agro”, UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovų atstovų paaiškinimai ir argumentai.

5Ieškovų atstovai ieškinyje nurodė, kad 1998 m. gegužės 6 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota UAB „( - )“, bendrovės vadovu nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 16 d. buvo atsakovas T. R.. Atsakovas D. R. – UAB „( - )“ akcininkas ir UAB „( - )“ vyr. buhalteris. 2006 m. atsakovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iškelti UAB „( - )“ bankroto bylą, nes įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „( - )“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 16 d. UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui UAB „Baltic Agro” buvo skolinga 10663,37 Lt (3088,33 EUR), ieškovui UAB „Grūduva” – 23126,83 Lt (6697,99 EUR), ieškovui ŽŪB „Agrowil Spindulys” – 53327, 44 Lt (15444,69 EUR). 2007 m. kovo 13 d. nutartimi (civ. bylos Nr. B2-362-601/2007) teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus.

6Kauno apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla (bylos Nr. 1-265-478/2008), kurioje 2008 m. vasario 15 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu UAB „( - )“ vadovas T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas), UAB „( - )“ akcininkas ir vyr. buhalteris D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-411/2009), nuteistųjų T. ir D. R. skundai dėl Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. 1A-2-397/2009) buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismai konstatavo, kad atsakovai neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių turtinius interesus, pripažinta, jog UAB „( - )“ vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Iškėlus bankroto bylą, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti.

7Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „( - )“ bankrotą pripažino tyčiniu. Sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įvertinti įmonės vadovo veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo. Minėta nutartimi buvo nustatyta, kad buvęs UAB „( - )“ vadovas T. R. 2004 m. spalio 4 d. sudarė autorinę sutartį Nr. 1 tarp T. R. ir UAB „( - )“. Šios sutarties pagrindu buvo išmokėta 82 215,92 Lt (23 811,38 EUR). Teismas panaikino minėtą autorinę sutartį, kadangi ji prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė įmonės kreditorių interesus ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. 2005 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „( - )“ ir I. S. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Kauno apygardos teismas pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas nustatė, kad UAB „( - )“, kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277 999,16 Lt (80 514,12 EUR) įsiskolinimo už 20 000,00 Lt (5 792,40 EUR), nesuderinamas su pelno siekimu. UAB „( - )“ ir ūkininkas J. R. 2006 m. liepos 5 d. sudarė elektrokrautuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad bendrovės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, įsigyjant prastos kokybės daiktą pažeidžia UAB „( - )“ kreditorių teises.

8Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-26-601/2012 UAB „( - )“ pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti. 2013 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. B2-18-601/2013 BUAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013 m. gruodžio 3 d. bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro.

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, teisė nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą ieškovui pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį, priklauso ieškovui. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, jeigu joje pareikštas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, tai po bankroto bylos pasibaigimo išlieka teisė kreiptis su reikalavimu į bankrutavusios bendrovės valdymo organus, įskaitant ir vienašmenį valdymo organą – vadovą. Tai kreditoriaus teisių apsauga.

10Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai asmens veiksmai neatitinka teisės normų nustatytų elgesio standartų. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: (1) nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), (2) atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir (3) kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei (4) priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

11Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civ. Nr. 3K-3-356/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-340/2014 ir kt.). Savo kaltę paneigiančius įrodymus privalo pateikti Atsakovai.

12Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienašmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3k-7-266/2006 ir kt.). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

13Atsakovas D. R., eidamas UAB „( - )“ vyr. buhalterio pareigas, tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Atsakovų – bendrovės vadovo T. R. ir vyr. buhalterio pareigas ėjusio bendrovės akcininko D. R. bendrais neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta žala.

14Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-26-601/2012 UAB „( - )“ bankrotą pripažino tyčiniu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyti šie prejudiciniai faktai:

1. UAB „( - )“ vadovas T. R. 2004 m. spalio 4 d. sudarė autorinę sutartį Nr. 1 tarp T. R. ir UAB „( - )“, t.y. įmonės vadovas sudarė sandorį su pačiu savimi. Šios sutarties pagrindu buvo išmokėta 82 215,92 Lt (23 811,38 EUR). Teismas padarė išvada, kad sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki. Nutartimi taip pat nustatyta, kad T. R. išsimokėjus pinigus, jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“. Civilinėje byloje Nr. 2-441-173/2009 teismas panaikino minėtą autorinę sutartį, kadangi ji prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė įmonės kreditorių interesus ir galėio turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais;
2. tarp UAB „( - )“ ir I. S. 2005 m. gruodžio 30 d. sudarytas sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo. Teismas nustatė, kad UAB „( - )“, kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277 999,16 Lt (80 514,12 EUR) įsiskolinimo už 20 000,00 Lt (5 792,40 EUR), nesuderinamas su pelno siekimu. Tiek 2005 metais, tiek 2006 metais bendrovės įsipareigojimai kelis kartus viršijo jos turimą turtą. Sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui bei pažeidė kreditorių teises atgauti skolas. Civilinėje byloje Nr. 2-912-601/2009 teismas pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

3. UAB „( - )“ ir ūkininkas J. R. 2006 m. liepos 5 d. sudarė elektrokrautuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo nesąžiningumą įrodo artimos giminystės aplinkybė, t.y. J. R. yra bendrovės vadovo T. R. tėvas. Specifinės paskirties turto įsigijimas iš bendrovės vadovo tėvo, likus vienam mėnesiui iki vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog pradelsti 499 446,00 Lt (144 649,56 EUR) dydžio bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, pažeidžia teisėtus kreditorių interesus. Civilinėje byloje Nr. 2-1207-324/2010 teismas nustatė, kad bendrovės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, įsigyjant prastos kokybės daiktą, pažeidžia UAB „( - )“ kreditorių teises.

15Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-478/2008 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK) 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir BK 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas). D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 d. Kasacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2009 konstatavo, kad esant įmonės sunkiai ekonominei padėčiai ir įsiskolinus kreditoriams, autorinės sutarties pagrindu (paties pasirašytos abiejų šalių vardu), jis per penkis kartus išsimokėjo sau 82 215,92 Lt (23 811,38 EUR) autorinį atlyginimą, taip pažeisdamas kreditorių turtinius interesus. Baigus išsimokėti autorinį atlyginimą, bendrovės įsiskolinimas kreditoriams buvo 480 051,94 Lt (139 032,65 EUR) ir daugiau kaip šešis kartus viršijo bendrovės turtą. Teismas nustatė, kad T. R. žinojo apie UAB „( - )“ ekonominę padėtį ir jos negalėjimą įvykdyti kreditorių įsipareigojimų bei siekė patenkinti tik savo turtinius interesus. Teismas nurodė, kad UAB „( - )“ vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Atsakovas T. R., dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, o Atsakovas D. R., atlikdamas vyr. buhalterio pareigas, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, suvokė, kad neteisėtais veiksmais gali padaryti turtinės žalos kreditoriams. Sprendime buvo nurodyta, jog liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 397 143,22 Lt (115 020,63 EUR), įskaitant trečios eilės kreditorinių reikalavimų 187 798,79 Lt (54 390,29 EUR) sumai. Iš atsakovo ieškovo UAB „Baltic Agro” naudai priteistina 3 088,33 EUR, ieškovo UAB „Grūduva” naudai – 6 697,99 EUR, ieškovo ŽŪB „Agrowil Spindulys” naudai – 15 444,69 EUR žalos atlyginimo.

16Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ieškovai neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas T. R. ir bendrovės vyr. buhalterio pareigas ėjęs bendrovės akcininkas D. R. kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turi patys atsakovai.

17Dėl žalos dydžio. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t.y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo.

182001 m. sausio 2 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su ŽŪB „Spindulys“ (2008 m. lapkričio 24 d. pakeistas pavadinimas iš Žemės ūkio bendrovė „Spindulys“ į ŽŪB „Agrowill Spindulys“), pagal kurią UAB „( - )“ nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2002 m. vasario mėnesio. 2005 m. spalio 14 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01 su UAB „Grūduva“, tačiau 2005 m. spalio 14 d. – 2005 m. gruodžio 16 d. atsiskaitė su šia įmone tik iš dalies. 2006 m. kovo 24 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Kemira GrowHow” (dabartinis pavadinimas – UAB „Baltic Agro“). 2006 m. sausio - gegužės mėnesį UAB „( - )“ buvo dalinai moki, tačiau už prekes su ieškovu UAB „Baltic Agro“ iki šiol nėra atsiskaityta. Bankroto bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui UAB „Baltic Agro“ buvo skolinga 10 663,37 Lt (3 088,33 EUR), ieškovui UAB „Grūduva“ - 23 126, 83 Lt (6697,99 EUR), ieškovui ŽŪB „Agrowill Spindulys“ - 53 327, 44 Lt (15 444,69 EUR).

19Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 03 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2009 pripažino, jog UAB „( - )“ būnant skolingai už parduotas prekes UAB „Kemira GrowHow” (dabar – UAB „Baltic Agro“) ir esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nesant galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus, bendrovės vadovas T. R. patenkino tik savo reikalavimą – pagal 2004 m. spalio 4 d. autorinę sutartį, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. liepos 28 d. išsimokėjo sau autorinį atlyginimą 82 215, 92 Lt (23 811,38 EUR) ir todėl padarė UAB „Kemira GrowHow”, UAB „Grūduva“ ir ŽŪB “Agrowill Spindulys“ turtinę žalą. Neteisėti veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą, padaryti atsakovams veikiant bendrai.

20Dėl priežastinio ryšio. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksnių (veikimo, neveikimo) rezultatu.

21Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

22Aukščiau nurodyti neteisėti veiksmai, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nulėmė žalos atsiradimą ieškovams. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

23Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė nuostolių. Dėl šios priežasties ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų ne tik aukščiau nurodytą reikalavimo sumą, bet ir procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos už ieškovams priteistinas sumas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovams kyla pareiga mokėti įstatymo numatyto dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriems taikytinas 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų dydis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

24Ieškovo UAB „Baltic Agro“ atstovė advokato padėjėja Justina Ramašauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį ieškinyje pateiktų argumentų pagrindu palaiko pilna apimtimi. Reaguodama į atsakovų atsikirtimus, papildomai nurodė, kad, jos nuomone, bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ civilinė atsakomybė dėl ieškovams atsiradusios žalos nekyla, kadangi žala yra susidariusi dar iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „( - )“, būdama dar moki, neatsiskaitė su ieškovu UAB „Baltic Agro“ iki bankroto bylos iškėlimo. Tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad bendrovė, būdama moki, dar galėjo atsiskaityti su ieškovu, bet būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo neatsiskaityta ir taip žala padaryta iki bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad atsakovų atsakomybė yra solidari, nes atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai, abiejų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos padarymą. D. R. buvo pirmiausia ir akcininkas, jis pripažintas kaltu dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. T. R. veiksmuose nustatyta tiesiognė tyčia, o D. R., kaip buhalteris, tvarkęs apskaitą, žinojo apie T. R. neteisėtus veiksmus. Dėl ieškinio senaties mano, kad senaties termino nėra praleidę. Tiek vadovaujantis Lietuvos Aukščiausojo Teismo praktika, tiek Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, jei įmonė likviduojama dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, ir yra nepatenkinti pilnai kreditoriniai reikalavimai, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. UAB „( - )“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2013 m. gruodžio 3 d., todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškinio pateikimo teismui dieną jis nebuvo pasibaigęs.

25Ieškovų UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” atstovas advokatas Martynas Duksa teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį ieškinyje pateiktų argumentų pagrindu taip pat palaiko pilna apimtimi. Reaguodamas į atsakovų atsikirtimus, papildomai nurodė, kad, kuomet teismas pripažino bankrotą tyčiniu, nustatė tam tikras faktines aplinkybes, jog prieš pat bankroto bylą buvo sudaryta autorinė sutartis ir kitos minėtos sutartys, kurių pagrindu atsakovai pinigus pasiėmė sau, o su kreditoriais, įskaitant ieškovus, neatsiskaitė. Visos šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taip pat yra nuosprendis, kuriuo atsakovai yra nuteisti už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Vienas iš atsakovų buvo įmonės vadovas, kitas – jos akcininkas ir buhalteris, todėl natūralu, kad jų atsakomybė solidari, nes tiek akcininkas, tiek įmonės vadovas yra atsakingi, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Vadovaujantis teismų praktika, šiuo atveju, visų pirma, turi atsakyti įmonės vadovas. Tačiau įmonės akcininkas turi prievolę stebėti įmonės finansinę padėtį ir kreiptis į teismą, jei įmonės vadovas neatlieka tam tikrų veiksmų. Tuo tarpu įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame bankrotas pripažintas tyčiniu, nėra nustatyta, kad įmonės akcininkas padarė viską, kad įmonės bankrotas būtų iškeltas anksčiau. Ieškovų UAB „Grūduva” ir ŽŪB „Agrowil Spindulys” atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai nebando nuneigti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o ginasi tik kaltindami dėl žalos bankroto administratorių UAB „Verslo administravimo centras“. Tačiau nors atsakovai bando išvengti atsakomybės kaltindami bankroto administratorių, bet veiksmai, dėl kurių atsirado žala, buvo atlikti jų pačių dar iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai turi atlyinti žalą, nes jie ją sukėlė, o bankroto administratorius galbūt nepilnai atliko tam tikrus veiksmus, tačiau jo neveikimas nėra pasekmė žalos atsiradimo. Taip pat pritaria kolegei, kad ieškinio senatis nepraleista.

26Atsakovų, jų atstovės paaiškinimai ir atsikirtimai.

27Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovų jų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškovai nurodo, kad 1998 m. gegužės 6 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota UAB „( - )“, bendrovės vadovu nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 16 d. buvo T. R.. Atsakovas D. R. – UAB „( - )“ akcininkas ir UAB „( - )“ vyr. buhalteris. Atsakovai pažymi, kad D. R. vyr. buhalteriu dirbo trumpą laiką, buhalterinius dokumetus tvarkė UAB „Suvalkijos auditas“.

282006 metais atsakovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iškelti UAB „( - )“ bankroto bylą, nes įmonė buvo nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas 2006 an. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „( - )“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 16 d. Atsakovai pripažįstame, kad UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui UAB „Baltic Agro“ buvo skolinga 10 663,37 Lt (3 088,33 EUR), ieškovui UAB „Grūduva“ – 23 126, 83 Lt (6 697,99 EUR); Iieškovui ŽŪB „Agrowil Spindulys“ – 53 327, 44 Lt (15 444,69 EUR). 2007 m. kovo 13 d. nutartimi (civ. bylos Nr. B2-362-601/2007) teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas A. B. (bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr.482a). Vėliau nuo 2008 m. birželio 27 d. įmonę administravo uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo centro įgaliotas asmuo E. K..

29Kauno apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla (bylos Nr. 1-265-478/2008), kurioje 2008 m. vasario 15 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu UAB „( - )“ vadovas T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas), UAB „( - )“ akcininkas ir vyr. buhalteris D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-411/2009), nuteistųjų T. ir D. R. skundai dėl Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 03 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. 1A-2-397/2009) buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismai konstatavo, kad Atsakovai neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių turtinius interesus, pripažinta, jog UAB „( - )“ vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Iškėlus bankroto bylą, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti.

30Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „( - )“ bankrotą pripažino tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-26-601/2012 UAB „( - )“ pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti. 2013 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. B2-18-601/2013 BUAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. VĮ Registrų centro Kauno Filialas 2013 m. gruodžio 3 d. bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro.

31Įmonių bankroto administratorius vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu privalo pateikti dokumentus pagalbai gauti už supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d nutarimu Nr. 829 patvirtintą „Dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos“ aprašą, administratorius tai privalo padaryti per 10 darbo dienu po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio. Dėl administratoriaus E. K. nekompetencijos ar tyčinio neveikimo nebuvo kreiptasi su paraiška į NMA, ko pasekmėje įmonės kreditoriams už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo padaryta didelė žala. 2014 m. vasario 5 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-16 už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 22 punkto pažeidimą, nustatytą atlikus patikrinimą, UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui E. K., vykdžiusiam BUAB „( - )“ bankroto procedūras, buvo skirta Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda – įspėjimas. Įgaliotas asmuo buvo baustas, nes UAB „Verslo administravimo centras“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 22 punktą, t.y. nepateikė NMA paraiškos dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio. Esant šioms aplinkybėms, atsakovai mano, kad už ieškovams padarytą žalą yra atsakinga UAB „Verslo administravimo centras“.

32Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek ftduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti ftduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Atsakovas D. R. UAB „( - )“ vyr. buhalterio pareigas ėjo labai trumpą laiką, todėl nesutinka, kad bendrovės vadovo T. R. ir vyr. buhalterio pareigas ėjusio bendrovės akcininko D. R. bendrais neteisėtais veiksmais ieškovams buvo padaryta žala. Už įmonės veiklą turėtų atsakyti tik įmonės vadovas, tačiau, kaip jau minėta, UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui E. K. netinkamai vykdant savo pareigas, už ieškovams padarytą žalą turėtų atsakyti UAB „Verslo administravimo centras“.

33Atsakovai taip pat mano, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. 2001 m. sausio 2 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo - pardavimo sutartį su ŽŪB „Spindulys“ (2008 m. lapkričio 24 d. pakeistas pavadinimas iš Žemės ūkio bendrovė „Spindulys“ į ŽŪB „Agrowil Spindulys“), 2005 m. spalio 14 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01 su UAB „Grūduva“, 2005 m. spalio 14 d. - 2005 m. gruodžio 16 d. atsiskaitė su šia įmone iš dalies. 2006 m. kovo 24 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Kemira GrowHow“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Baltic Agro“). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Civilinių teisinių santykių dalyviams turi būti garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu asmuo, kurio teisė pažeista, ilgą laiką delsia pareikšti ieškinį skolininkui ir jį pareiškia pasibaigus ieškinio senaties terminui, tai paprastai reiškia, jog pats kreditorius arba neįsitikinęs teisės egzistavimu ar jos pažeidimu, arba asmens interesas nėra toks reikšmingas, kad nusvertų abejones dėl ieškinio pareiškimo. Priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties institutas skatina teisinių santykių subjektų aktyvumą įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę.

34CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo CK 6.245 - 6.249 straipsnių pagrindu ir yra praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalies taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovams (CPK 12, 178 straipsniai), račiau ieškovai nenurodo ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių bei neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Kadangi pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą, ieškovai praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

35Atsakovas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo pozicijos nepakeitė, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovams žala atsirado dėl neatliktų bankroto administratoriaus veiksmų, kas yra akivaizdu iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos įsakymo, kuriuo UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui E. K. paskirta nuobauda. Nuobauda paskirta už tai, kad bankroto administratorius nesikreipė į NMA dėl išmokų, kurias gavus būtų buvusi atlyginta žala kreditoriams. Išvadoje pažymėta, kad pažeidimas nelaikytinas nežymiu, nes yra susijęs su asmenų turtiniais interesais. Tyčinis ar netyčinis bankrotas – nesusijęs dalykas, tos išmokos bet kokiu atveju būtų buvę skirtos. Todėl mano, kad žalą turi atlyginti bankroto administratorius. 2001 m. sutartys buvo vykdomos 5-6 metus, su kreditoriais buvo atsiskaitoma, buvo išmokėta daugiau nei 400000 Lt; sau išsimokėjo virš 80000 Lt, o kreditoriams padengė virš 300000 Lt, buvo mokama proporcingai. Atsakovas D. R. buhalteriu dirbo trumpai ir formaliai, t.y. tuo laikotarpiu, kai bendrovė realiai veiklos nevykdė, nesudarinėjo sutarčių. Prasidėjus normaliai bendrovės veiklai, t.y. kai prasidėjo pirkimai, perpardavimai pagal sutartis, suprato, kad turimų buhalterinių žininų nepakanka, todėl sudarė sutartį su UAB „Suvalkijos auditas“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Todėl mano, kad atsakovui D. R. atsakomybės neturėtų būti, už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą turėtų atsakyti UAB „Suvalkijos auditas“. Sprendimus dėl sandorių sudarymo jis priimdavo pats vienas.

36Atsakovas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jis buvo akcininkas, jokių sprendimų nepriiminėjo. Buhalteriu dirbo trumpą laiką, tiksliai kiek ir kada, įvardinti negali, gal metus ar mažiau. Dirbo formaliai, tam, kad būtų socialinės garantijos. Mano, kad už sprendimus turėtų atsakyti bendrovės vadovas, o jis pats jokių bankinių ar kasos operacijų neatliko, jam apie vadovo sudarytus sandorius (kurie teismų vėliau buvo panaikinti), nebuvo žinoma. Mano, kad dėl žalos atsakingas UAB „Verslo administravimo centras“.

37Atsakovų atstovė advokatė Daiva Mekšraitienė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvadoje konstatuota, kad bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 22 punktą – nepateikė NMA paraiškos dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio. Bankroto administratoriui buvo skirta nuobauda. Išvadoje pažymėta, kad pažeidimas nelaikytinas nežymiu, nes susijęs su kreditorių turtiniais interesais. Bankroto administratoriaus argumentai, kad vis tiek išmoka nebūtų išmokėta, nepagrįsti, nes neaišku, kas būtų, jei būtų – gal visai žalos nebūtų ar būtų žymiai mažesnė. Dėl to mano, kad neįrodytas žalos dydis. Taip pat praleistas ieškinio senaties terminas. ŽŪB „Agrowil Spindulys“ su UAB „( - )“ sudarė sutartį 2001 m. sausio 2 d., bankroto byla iškelta 2006 m. rugsėjo 16 d., t.y. praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo. Jei per tuos metus neatsiskaitė, buvo visos sąlygos kreiptis dėl žalos atlyginimo per 3 metus, nepraleidžiant šio termino, bet nesikreipė. Taip pat atkreipia dėmesį į Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriame žala kreditoriui buvo priteista tik iš atsakovo T. R.. Mano, kad ir šiuo ayveju žala turėtų būtų priteista tik iš įmonės vadovo, o ne ir iš D. R..

38Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimai ir argumentai.

39Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Verslo administravimo centras“, atstovaujamas E. K., atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis yra įsitikinęs, jog nepažeidė aptarto Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 22 punkto reikalavimo, kadangi Įmonė nevykdė perdirbimo veiklos ir nesupirkinėjo pirminės žemės ūkio produkcijos su tikslu perdirbti. Įmonė vertėsi didmenine prekyba. Įmonė pirko jau perdirbtą (t.y. ne pirminę) žemės ūkio produkciją ir ją perparduodavo. Tuo tarpu NMA lėšos yra skiriamos tik tokiu atveju, kai pirminė žemes ūkio produkcija yra superkama perdirbimui. Trečiojo asmens įsitikinimu, jis neturėjo pagrindo kreiptis į NMA ir teikti paraišką. UAB „( - )“ vykdoma veikla buvo ne žemės ūkio produkcijos perdirbimas, o grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba. Tai patvirtina ir bankroto byloje esančios valstybės institucijų ataskaitos. 2004 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. 18 04 60 1054 nustatyta, kad „Mokėtojo vykdoma veikla – grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba (kodas 512100) – atitinka įregistruotą veiklą“. Jeigu įmonė būtų vykdžiusi produkcijos perdirbimo veiklą, tokia veikla turėtų būti klasifikuojama pagal kitą ekonominės veiklos rūšies kodą. Taigi, VMI nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Įmonė supirkdavo ir perparduodavo prekes jų pati neperdirbdama. Net atsižvelgiant į tai, kad Įmonė kai kuriais atvejais pirko ir perpardavė perdirbtus grūdus, sėklas ar pašarus gyvuliams, Įmonės veiklos pobūdžio tokia aplinkybė niekaip nekeičia, t.y. ši veikla vis tiek buvo didmeninės prekybos veikla, kadangi Įmonė pati produkcijos perdirbime nedalyvavo ir perdirbimo veiklos nevykdė. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad Įmonė nebuvo žemės ūkio produkcijos perdirbėjas, o vykdė didmeninę prekybą grūdais, sėklomis ir kt. produkcija, akivaizdu, kad Įmonės veikia neatitiko Tvarkos apraše numatytų kriterijų ir Tvarkos aprašas šiuo atveju buvo netaikytinas. Trečiojo asmens nuomone, vadovaujantis teisės normų aiškinimo taisyklėmis, šiuo atveju žodis „perdirbti“ negali būti aiškinamas plečiamai ir turi būti taikomas tik tokia apimtimi, kokia nurodoma Įmonių bankroto įstatyme bei Tvarkos apraše. Del šių priežasčių bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į NMA dėl lėšų gavimo, kadangi šios lėšos yra numatytos išimtinai perdirbėjams, tačiau ne perpardavinėtojams.

40Tvarkos aprašo 5 punkte, pagal kurį bankrutavusios įmonės administratorius per 10 darbo dienų po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo turi kreiptis į NMA, pateikdamas paraišką. Šios teisės normos turinys administratoriaus pareigas sieja su teismo nutartimi, kuria įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų, iš kurių galėtų būti kildinama bankroto administratoriaus pareiga pateikti paraišką. Rezoliucinėje nutarties dalyje patvirtinami kreditoriniai reikalavimai, kurie yra tenkintini Įmonę likviduojant, tačiau tarp šių reikalavimų nėra nurodytų reikalavimų, susijusių su perdirbti supirkta žemės ūkio produkcija. Pareiškėjas neturėjo pareigos kreiptis į NMA, juo labiau, kad tokios pareigos nei teismas, nei kreditorių susirinkimas nenustatė ir vėliau.

41Be to, bankroto administratorius, vertindamas galimybes teikti paraišką, prisiima asmeninę atsakomybę tais atvejais, kai teikta paraišką nesant tam teisėto pagrindo. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą už pagalbos gavėjų pateiktų dokumentų teisingumą, lėšų išmokėjimą ir apskaitą atsako įmonės administratorius; pagal Tvarkos aprašo 14 punktą pagalbos gavėjai, gavę nereikšmingą pagalbą (de minimis pagalbą) žemės ūkio produktų pirminės gamybos sektoriuje neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėto lėšų gavimo (sąmoninigai pateikę klaidingus duomenis), atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad bankroto administratorius turi pareigą atidžiai vertinti reikšmingas aplinkybes ir teikti paraišką tik esant pagrindui. Bankroto administratorius yra tas asmuo, kurio kompetencijai priskirta įvertinti paraiškos teikimo pagrindą ir jo teisėtumą. Pažymėtina, kad sprendimą dėl paraiškos teikimo, bankroto administratorius privalėjo priimti atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai apkaltinamaisiais nuosprendžiai buvo nuteisti už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, todėl prisiimti atsakomybės už galimai netikrus buhalterinės apskaitos duomenis bankroto administratorius pareigos neturėjo.

42NMA yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo bei kontrolės funkcijas. Taigi, atsakovai, teigdami, kad buvo privalu atlyginti kreditorių reikalavimusiš NMA paramos siekė ir siekia, kad jų nusikalstama veika padaryti nuostoliai kreditoriams būtų padengti visos visuomenės narių sąskaita, tokiu būdu demonstruodami savo nesąžiningumą.

43Trečiojo asmens nuomone, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi. Šią savo poziciją grindžia įstatymų teisės normomis ir teismų jurisprudencija. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad ieškinį pareiškė ne dėl žalos, padarytos tam tikru sandoriu, atlyginimo, bet dėl žalos, kurią patyrė ieškovai, atsakovams UAB „( - )“ privedus tyčia prie bankroto, ir valdžius įmonę nusikalstamai, t.y. ieškovai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkams ir bendrovės vadovams remdamiesi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, kuomet likvidavus juridinį įsrnenį dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, liko nepatenkinti jų finansiniai reikalavimai, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. UAB „( - )“ neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams atsirado ne dėl trečiojo asmens veikimo ar neveikimo, o dėl atsakovų nusikalstamos veikos, tyčia įmonę privedant prie bankroto, ir atlyginti kreditoriams padarytą žalą privalo ne NMA iš valstybės biudžeto ar tretysis asmuo, o patys atsakovai.

44Trečiasis asmuo atsiliepime išreiškė savo nuomonę ir dėl ieškinio senaties. Jo nuomone, ieškovų šioje byloje pareikštam reikalavimui atlyginti žalą taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teises normų ieškovams šioje byloje pareikštam reikalavimui taikymo, atsižvelgtina ir į teisinio santykio, iš kurio kilo nagrinėjamas ginčas, specifiką. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą, kurios dydis yra lygus bankroto byloje patvirtintam ir nepadengtam ieškovų kreditorinio reikalavimo dydžiui UAB „( - )“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „( - )“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl, trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas sietinas su ieškovų kreditorinio reikalavimo patvirtinimu bankroto byloje ir su UAB „( - )“ bankroto pripažinimo tyčiniu momentu bei įmonės išregistravimu iš juridinių asmenų registro. Teismai yra išaiškinę, kad tokiais atvejais ieškinio senaties termino pradžia sietina su juridinio asmens išregistravimu iš Juridinių asmenų registro (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012).

45Trečiojo asmens atstovas E. K. teismo posėdžio metu laikėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos. Papildomai pareiškė, kad jo nuomone, rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nurodo, kad deliktinė civilinė atsakomybė kyla atsakovams, kadangi vienas būdamas 100 proc. akcinikas, kitas – įmonės vadovas, sudarė sandorius patys su savimi, išsimokėjo lėšas sau, kai jau egzistavo skolos ieškovams. Šie sandoriai teismų sprendimais yra panaikinti. Jo nuomone, net jei paraiška NMA ir būtų pateikta, vargu, ar NMA, turėdama visą informaciją dėl tyčinio bankroto, nusikalstamų veikų, būtų paramą skyrusi.

46Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

47Teismas, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 1998 m. gegužės 6 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota UAB „( - )“, bendrovės vadovu nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 16 d. buvo atsakovas T. R.. Atsakovas D. R. buvo UAB „( - )“ 100 proc. akcininkas ir nuo 2001 m. liepos 23 d. UAB „( - )“ vyr. buhalteris. 2006 m. atsakovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iškelti UAB „( - )“ bankroto bylą, nes įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „( - )“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 16 d. 2007 m. kovo 13 d. nutartimi (civ. bylos Nr. B2-362-601/2007) teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, tame tarpe buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui UAB „Baltic Agro” buvo skolinga 10663,37 Lt (3088,33 EUR), ieškovui UAB „Grūduva” – 23126,83 Lt (6697,99 EUR), ieškovui ŽŪB „Agrowil Spindulys” – 53327, 44 Lt (15444,69 EUR). Kauno apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla (bylos Nr. 1-265-478/2008), kurioje 2008 m. vasario 15 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu UAB „( - )“ vadovas T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas), UAB „( - )“ akcininkas ir vyr. buhalteris D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-411/2009), nuteistųjų T. ir D. R. skundai dėl Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. 1A-2-397/2009) buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Iškėlus bankroto bylą, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „( - )“ bankrotą pripažino tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-26-601/2012 UAB „( - )“ pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti. 2013 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. B2-18-601/2013 BUAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013 m. gruodžio 3 d. bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro.

48Dėl atsakovo T. R., kaip UAB “ ( - )” vadovo, civilinės atsakomybės.

49Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, kaip ir kievienu atveju, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

50Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad egzistuoja visos atsakovo T. R. civilinės atsakomybės sąlygos.

51Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

52Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienašmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3k-7-266/2006 ir kt.). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

53Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-26-601/2012 UAB „( - )“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyti šie prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas):

541) UAB „( - )“ vadovas T. R. 2004 m. spalio 4 d. sudarė autorinę sutartį Nr. 1 tarp T. R. ir UAB „( - )“, t.y. įmonės vadovas sudarė sandorį su pačiu savimi. Šios sutarties pagrindu buvo išmokėta 82 215,92 Lt (23 811,38 EUR). Teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki. Nutartimi taip pat nustatyta, kad T. R. išsimokėjus pinigus, jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“. Civilinėje byloje Nr. 2-441-173/2009 teismas panaikino minėtą autorinę sutartį, kadangi ji prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė įmonės kreditorių interesus ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais;

552) tarp UAB „( - )“ ir I. S. 2005 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo. Teismas nustatė, kad UAB „( - )“, kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277 999,16 Lt (80 514,12 EUR) įsiskolinimo už 20 000,00 Lt (5 792,40 EUR) nesuderinamas su pelno siekimu. Tiek 2005 metais, tiek 2006 metais bendrovės įsipareigojimai kelis kartus viršijo jos turimą turtą. Sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui bei pažeidė kreditorių teises atgauti skolas. Civilinėje byloje Nr. 2-912-601/2009 teismas pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

563) UAB „( - )“ ir ūkininkas J. R. 2006 m. liepos 5 d. sudarė elektrokrautuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo nesąžiningumą įrodo artimos giminystės aplinkybė, t.y. J. R. yra bendrovės vadovo T. R. tėvas. Specifinės paskirties turto įsigijimas iš bendrovės vadovo tėvo, likus vienam mėnesiui iki vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog pradelsti 499 446,00 Lt (144 649,56 EUR) dydžio bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, pažeidžia teisėtus kreditorių interesus. Civilinėje byloje Nr. 2-1207-324/2010 teismas nustatė, kad bendrovės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, įsigyjant prastos kokybės daiktą, pažeidžia UAB „( - )“ kreditorių teises;

574) Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-478/2008 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir BK 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas). Kasacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2009 konstatavo, kad esant įmonės sunkiai ekonominei padėčiai ir įsiskolinus kreditoriams, autorinės sutarties pagrindu (paties pasirašytos abiejų šalių vardu), jis per penkis kartus išsimokėjo sau 82 215,92 Lt (23 811,38 EUR) autorinį atlyginimą, taip pažeisdamas kreditorių turtinius interesus. Baigus išsimokėti autorinį atlyginimą, bendrovės įsiskolinimas kreditoriams buvo 480 051,94 Lt (139 032,65 EUR) ir daugiau kaip šešis kartus viršijo bendrovės turtą. Teismas nustatė, kad T. R. žinojo apie UAB „( - )“ ekonominę padėtį ir jos negalėjimą įvykdyti kreditorių įsipareigojimų bei siekė patenkinti tik savo turtinius interesus. Teismas nurodė, kad UAB „( - )“ vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia.

58Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas T. R. sudarė įmonei finansiškai nenaudingus sandorius, dėl kurių buvo sumažintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir ieškovais; minėtais sandoriais buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai, atsakovas savo interesus iškėlė aukščiau kreditorių interesų.

59Kaip minėta, nustačius atsakovo, įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų pripažinta, jog UAB „( - )“ vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Pats atsakovas T. R. iš esmės nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių jo kaltę.

60Dėl žalos dydžio. 2001 m. sausio 2 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su ŽŪB „Spindulys“ (2008 m. lapkričio 24 d. pakeistas pavadinimas iš Žemės ūkio bendrovė „Spindulys“ į ŽŪB „Agrowill Spindulys“), pagal kurią UAB „( - )“ nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2002 m. vasario mėnesio. 2005 m. spalio 14 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01 su UAB „Grūduva“, tačiau 2005 m. spalio 14 d. – 2005 m. gruodžio 16 d. atsiskaitė su šia įmone tik iš dalies. 2006 m. kovo 24 d. UAB „( - )“ sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Kemira GrowHow” (dabartinis pavadinimas – UAB „Baltic Agro“). 2006 m. sausio - gegužės mėnesį UAB „( - )“ buvo dalinai moki, tačiau už prekes su ieškovu UAB „Baltic Agro“ iki šiol nėra atsiskaityta. Kaip minėta, bankroto bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Patvirtinta, kad UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui UAB „Baltic Agro“ buvo skolinga 10 663,37 Lt (3 088,33 EUR), ieškovui UAB „Grūduva“ - 23 126, 83 Lt (6697,99 EUR), ieškovui ŽŪB „Agrowill Spindulys“ - 53 327, 44 Lt (15 444,69 EUR). Duomenų, kad bankroto proceso metu ar vėliau bent dalis šių kreditorinių reikalavimų būtų atlyginta, nėra. Bankroto byla užaigta. Taigi, padaryta žala ir jos dydis akivaizdus.

61Dėl priežastinio ryšio. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksnių (veikimo, neveikimo) rezultatu. Akivaizdu, kad aukščiau nurodyti atsakovo T. R. neteisėti veiksmai, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nulėmė žalos atsiradimą ieškovams. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

62Pažymėtina, kad pats atsakovas T. R., viso proceso metu iš esmės nebandė nuneigti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Jis gynėsi tik tuo, kad jau iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ tinkamai nevykdė savo pareigų – nepateikė NMA paraiškos dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio, dėl ko atitinkamos lėšos nebuvo gautos ir su kreditoriais nebuvo atsiskaityta; atitinkamai mano, kad už žalą atsakovams turi atsakyti minėtas trečiasis asmuo. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Žalos ieškovams, kaip UAB “( - )” kreditoriams, atsiradimas yra tiesiogiai įtakotas būtent atsakovo T. R. neteisėtų veiksmų, nulėmusių įmonės nemokumą. Be to, atsakovas nepateikė neabejotinų duomenų, kad NMA atitinkamas lėšas būtų skyrusi ir kokio dydžio būtų skyrusi.

63Dėl atsakovo D. R., kaip UAB „( - )“ 100 proc. akcininko ir vyr. buhalterio civilinės atsakomybės.

64Ieškovai D. R. civilinę atsakomybę kildina iš esmės iš to, kad atsakovas D. R., eidamas UAB „( - )“ vyr. buhalterio pareigas, tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Todėl žala buvo padaryta bendrais neteisėtais atsakovų – bendrovės vadovo T. R. ir vyr. buhalterio pareigas ėjusio bendrovės akcininko D. R., veiksmais.

65Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno paygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, kuria UAB „( - )“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, analizuojami išimtinai tik T. R. veiksmai, kokie nors konkretūs D. R. veiksmai, įtakoję įmonės nemokumą, nebuvo analizuojami. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-478/2008 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Jo nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad 2006 m. sausio 1 d. pateikė kelis kasos registro variantus, kurių viename nurodytas likutis – 20 000 Lt, kitame – likutis 0,00 Lt, 2006 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderio 20 000 Lt suma neįrašyta į kasos registrą ir nepasirašytas apskaitos registras, ne visas išmokas iš kasos išmokėjo pagal kasos išlaidų orderius, t. y. 2006 m. balandžio 28 d. kasos registre įrašė kasos išlaidas 75 000 Lt, 2006 m. gegužės 29 d. kasos registre įrašė kasos išlaidas 47 000 Lt, 2006 m. kovo 31 d. kasos registre įrašė kasos išlaidas 75 462,45 Lt, tačiau kasos išlaidų orderių nėra bei nevesta kasos knyga, nesunumeruoti kasos išlaidų orderiai. Nei šiame nuosprendyje, nei kituose minėtuose teismų sprendimuose nebuvo konstatuota, kad šie buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai įtakojo UAB „( - )“ nemokumą. Teismo vertinimu, tokių argumentų nepateikė ieškovai ir nagrinėjamoje byloje.

66Įrodymų, kad atsakovas T. R. ir atsakovas D. R. veikė bendrai susitarę, siekdami vieno tikslo (brendovės nemokumo), nėra pateikta. Atsakovas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovo T. R. sudarytus aukščiau aptartus sandorius, ieškovai įrodymų, paneigiančių šį atsakovo teiginį, nepateikė, todėl juo abejoti nėra pagrindo. Atitinkamai, taikyti D. R. civilinę atsakomybę iš esmės remiantis vien tuo, kad jis buvo įmonės buhalteris, negalima.

67Kita vertus, D. R. buvo ne tik UAB „( - )“ vyr. buhalteris, bet ir 100 proc. akcininkas. Kasacinio teismo taip pat plėtojama dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bylų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Toje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č., Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).

68Astsižvelgiant į tai, vertintina atsakovo D. R. įtaka priimant sprendimus sudaryti minėtus sandorius. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad būtent D. R., kaip vienintelis akcininkas, priėmė sprendimus sudaryti minėtus sandorius. priešingai, atsakovas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo jo vienasmeniai sprendimai. Atsakovas D. R., kaip minėta, teismo posėdžio metu teigė, kad jam apie šiuos sandorius nebuvo žinoma, jis T. R. nekontroliavo, juo pasitikėjo. Šie atsakovų teiginiai nenuneigti, todėl jais netikėti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas D. R. nedalyvavo priimant sprendimus sudaryti minėtus sandorius, todėl kalbėti apie jo, kaip bendrovės dalyvio (akcininko) civilinę atsakomybę, pagrindo nėra.

69Dėl ieškinio senaties.

70Ieškovų šioje byloje pareikštam reikalavimui atlyginti žalą taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl paties termino ginčo tarp šalių nėra. Ginčas yra kilęs dėl senaties termino pradžios momento. Teismas pritaria ieškovų pozicijai, kad tiek vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012), tiek Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, jei įmonė likviduojama dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, ir yra nepatenkinti pilnai kreditoriniai reikalavimai, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kadangi UAB „( - )“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2013 m. gruodžio 3 d., o ieškinys teismui pateiktas 2015 m. birželio 18 d., kosntatuotina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

71Dėl procesinių palūkanų.

72CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai skolininkas yra fizinis asmuo, įstatymas nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo T. R. ieškovams priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir kiti klausimai.

74Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atsakovo T. R. priteistina ieškovo UAB „Baltic Agro” naudai 3088,33 EUR žalos atlyginimo, ieškovo UAB „Grūduva” naudai 6697,99 EUR žalos atlyginimo, ieškovo ŽŪB „Agrowill Spindulys” naudai 15444,69 EUR žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimai dalyje dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo solidariai ir iš atsakovo D. R. atmestini.

75Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, atsakovui D. R. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos jo piniginės lėšos ar turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai, – kilnojamieji ar nekilnojamieji jo daiktai. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

76Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovai šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas UAB „Baltic Agro” – 590,54 Eur (69,00 Eur žyminis mokestis ir 521,54 Eur už teisines paslaugas), UAB „Grūduva” – 1119,00 Eur (151,00 Eur žyminis mokestis ir 968,00 Eur už teisines paslaugas), ŽŪB „Agrowill Spindulys” – 1316,00 Eur (348,00 Eur žyminis mokestis ir 968,00 Eur už teisines paslaugas). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (50 proc.), atsakovui T. R. tenka pareiga, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.), atlyginti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo T. R. priteistina ieškovo UAB „Baltic Agro” naudai 295,27 Eur (590,54 Eur × 50 proc.), ieškovo UAB „Grūduva” naudai – 559,50 Eur (1119,00 Eur × 50 proc.), ieškovo ŽŪB „Agrowill Spindulys” naudai – 658,00 Eur (1316,00 Eur × 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77Taip pat iš atsakovo T. R. priteistina pusė valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 6,51 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (13,02 Eur × 50 proc.); likusi valstybės bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovų nepriteistina, nes kiekvienam iš jų tenkanti išlaidų dalis nesiekia 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnis).

78Vadovaudamasis CPK 260, 307, 310 straipsniais, teismas

Nutarė

79Ieškinį tenkinti iš dalies.

80Priteisti iš atsakovo T. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 3088,33 EUR (tris tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) žalos atlyginimo, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 295,27 EUR (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Baltic Agro” (juridinio asmens kodas 111547089, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 2, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT95 7300 0100 9444 5791, bankas Swedbank, AB).

81Priteisti iš atsakovo T. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 6697,99 EUR (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 99 ct) žalos atlyginimo, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 559,50 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Grūduva” (juridinio asmens kodas 174401546, buveinės adresas Šakių r. sav., Gotlybiškių k., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT604010042100190437, AB DNB bankas).

82Priteisti iš atsakovo T. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 15444,69 EUR (penkiolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 69 ct) žalos atlyginimo, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 658,00 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui ŽŪB „Agrowill Spindulys” (juridinio asmens kodas 171330414, buveinės adresas Spindulio g. 13, Radviliškio rajonas, Vaitiekūnų k., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT694010044800010093 AB DNB bankas).

83Ieškovų reikalavimus dalyje dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovo D. R. atmesti.

84Priteisti iš atsakovo T. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 6,51 EUR (šešis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

85Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, atsakovui D. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

86Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.