Byla e2-909-213/2016
Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

3dalyvaujant ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

4atsakovų F. P., Svetlanos L. P., M. P., L. P., E. P., V. P. atstovams advokatams Algimantui Šindeikiui ir Zigmui Pečiuliui,

5trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Tadui Paslavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį atsakovams F. P., S. L. P., M. P., L. P., E. P., V. P., tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, institucijoms, teikiančioms išvadas byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, ir

Nustatė

6ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau tekste – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir F. P. 1995-10-03 sudarytą nuomos sutartį, pagal kurią F. P. ir jo šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotas 90,55 m2 ploto pastatas, esantis ( - ). Taip pat prašo iškeldinti F. P., S. L. P., M. P., L. P., E. P., V. P. – iš sandėliavimo paskirties pastato – spirito varyklos sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš F. P., Svetlanos L. P., M. P., L. P., E. P., V. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos naudai.

7Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1995-07-27 nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995-10-02 Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai yra perduoti ieškovei, kuri nurodytus statinius valdo patikėjimo teise. 1995-10-03 šalys sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią Ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovui F. P. ir jo šeimos nariams tuo metu buvusias 90,55 m2naudingojo ploto patalpas, esančias 148,37 m2 bendrojo ploto pastate, ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad minėtas pastatas niekada nebuvo įregistruotas, kaip gyvenamosios paskirties. 2015-10-28 ieškovė informavo atsakovą F. P., kad ketina nutraukti nuomos sutartį, ir pasiūlė atsakovui ir jo šeimos nariams išsikelti iš patalpų gera valia. Nurodė, kad pastato paskirtis yra sandėliavimo, t.y. nėra gyvenamoji, todėl jose gyventi draudžiama. Ieškovė remiasi Statybos įstatymo 40 str. 1 dalies 1 punktu, pagal kurį statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį. Taip pat ieškovė remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kad pastatą pripažinti gyvenamosios paskirties pastatu nėra jokio pagrindo. Pastate nėra įrengti jokie butai ar atskiros patalpos. CK 6.480 straipsnio pagrindu, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusios apie tai vieną kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. A. F. P. buvo įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau gera valia pastato neatlaisvino. Nurodė, kad nuo 1999-01-15 pastatas yra įrašytas Kultūros vertybių apsaugos registre, todėl konstatuotinas viešasis interesas. 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 buvo priimtas sprendimas likviduoti Trakų valstybinę turizmo įmonę ir Užutrakio buvusio dvaro sodybos teritoriją su visais joje esančiais pastatais, inžinieriniais tinklais bei valymo įrenginiais perduoti ieškovei patikėjimo teise. 2015-03-18 Užutrakio dvaro sodyba įtraukta į prioritetinį kultūros paveldo objektų sąrašą.

8Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį pilnai, jai nekyla pareiga suteikti gyvenamąsias patalpas atsakovams, nes ji nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas. Nurodė, kad atsakovas faktiškai negyvena nuomojamose patalpose, nes jos netinkamos gyventi. Nurodė, kad 1992-03-09 atsakovui F. P. buvo skirtas žemės sklypas individualiai statybai Bražuolės kaime, Trakų r. sav.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškininius reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad tik 1995 metai buvo pradėti inventorizuoti statiniai, esantys Užutrakio dvaro sodyboje, o jų teisinė registracija yra atlikta tik 2004 metais. Nurodė, kad statiniai, esantys Užutrakio dvaro sodyboje niekada nebuvo įtraukti į butų fondą. Laiko, kad atsakovai turi būti iškeldinti iš minėtų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ieškovui teisė aprūpinti fizinius asmenis gyvenamosiomis patalpomis nėra suteikta, be to, ieškovo atliekamos funkcijos nėra visiškai susijusios su gyvenamųjų patalpų suteikimu, o tarp šalių sutartis buvo sudaryta tik dėl to, jog atsakovė su savo šeimos nariais tose patalpose gyveno.

10Ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A., posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 22 d., metu, nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad nuo 1997 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos eina Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus pareigas. Nurodė, kad tuomet, kai perėmė Užutrakio dvaro sodybą patikėjimo teise, jokių dokumentų dėl pastatų teisinės registracijos ir patalpų suteikimo įvairiose patalpose gyvenantiems asmenims Užutrakio dvaro sodyboje nebuvo. Gyvenamųjų patalpų nuomos su ten gyvenančiais asmenimis buvo sudarytos dar tuomet, kai ginčo patalpos nebuvo inventorizuotos. Nurodė, kad šiuo metu ten niekas negyvena, o Užutrakio dvaro sodyba yra įtraukta į kultūros vertybių sąrašą. Nurodė, kad jokio butų fondo šioje sodyboje nebuvo. Patalpos niekada negalėjo būti prilyginamomis gyvenamosiomis patalpomis, nes ten visada buvo spirito gamyklos patalpos. Nurodė, kad F. P. pasinaudojo savo teise privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą. Paaiškino, kad sudarant patalpų sutartį šiuo atveju su F. P., buvo panaudota tipinė gyvenamųjų patalpų sutartis, kuri ir buvo pasirašyta tarp šalių. Laiko, kad šios sutarties projekto neruošė pats ieškovas, be to, tokių sutarčių pasirašymas dvaro sodyboje buvo inicijuotas Trakų rajono savivaldybės, nes ieškovei nėra suteikta funkcija teikti asmenims būstus.

11Atsakovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Atsakovas patalpoje gyvena kartu su savo žmona Svetlana L. P., sūnumi M. P.. Nurodo, kad tokiu būdu atsakovo šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas (1983 m. Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 329, 330 straipsniai, 1992 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-2749 redakcija). Pagal CK 6.590 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir pareigas, jei apsigyvendamas nebuvo susitaręs kitaip. Nurodo, kad Kasacinis Teismas yra konstatavęs 2012-03-19 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012, kad tokiu atveju nuomininko šeimos nariai įgyja teisę naudotis gyvenamąja patalpa kaip nuomininko šeimos nariai. Taigi valstybei priklausančios, ieškovės panaudos teise valdomos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su atsakove ir jos šeimos nariais tęsėsi ir niekada nebuvo nutrūkę. Nutraukus nuomos sutartį su Ieškove jiems nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, kurį būtų leista privatizuoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savo gyvenamuosius būstus privatizavo kiti LR piliečiai turėję tokią teisę, būtų pažeista Ieškovų teisė į nuosavybę, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo 1 straipsnyje. Nurodo, kad kiekvienas iš atsakovų įgijo teisę privatizuoti patalpas. Patalpa F. P. šeimai buvo suteikta LR Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-02 sprendimu Nr. 50, tai patvirtinta ir ieškovės 1998-11-04 rašte Nr. 01- 482 Lietuvos kultūros ministrui S. Š. “Aktuali informacija apie gyventojus Užtrakio buvusio dvaro teritorijoje”. Taigi ieškovo valdomos, valstybei priklausančios, gyvenamosios patalpos nuomos sutartiniai santykiai tarp šalių atsirado dar 1996 metais, nors faktiškai atsirado nuo pat atsakovo gyvenimo nuomojamoje patalpoje pradžios, tęsėsi ilgą laiką, niekada nebuvo nutrūkę. Nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus atsakovus būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir paneigta atsakovo ir jos šeimos narių teisė į gyvenamąjį būstą. Atsakovų iškeldinimas iš ginčo patalpų kaip neva pažeidusios gyvenamosios patalpos valdytojo nustatytą gyvenamųjų patalpų paskirtį, nesuteikus atsakovui ir jo šeimos nariams kitos gyvenamosios patalpos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad F. P. ir jos šeimos nariai siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą. A. F. P. 1995-06-28 pateikė nustatytos formos prašymą. Atsakovas prašė leisti jam paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos, ( - ) privatizavimo dokumentus. Atsakovė prašyme nurodė, kad ji negalėjo ankščiau paduoti pareiškimo privatizuoti gyvenamojo namo, nes nedavė sutikimo būstą valdanti turizmo įmonės administracija. 1991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta LR gyventojų teisė įsigyti privatine nuosavybe jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus. Bylose, dėl šio įstatymo normų taikymo pasibaigus įstatymo galiojimui suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šio įstatymo taikymas turi būti ne formalus, o atsižvelgiant į privatizavimo įstatymo tikslą – suteikti galimybę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. LAT byloje Nr. 3K-3-588/2009 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę privatizuoti butą būtina atsižvelgti ar butas gali būti privatizuotas ir ar asmuo savo teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo santykiai dėl buto privatizavimo. Tam, kad teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą butų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-09 nutarimo Nr. ( - ) numatyta tvarka buvo priimtas spendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymu pagrindu visas pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras buvo galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Atsakovas buvo įgijęs teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas. Per visą gyvenimo patalpoje laikotarpį buvo priimta daug teisės aktų, kurie atsakovei ir jos šeimos nariams leido pagrįstai tikėtis, kad jai kaip ir kitiems LR piliečiams bus leista pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąjį būstą, į kurį jie bus iškeldinti iš nuomojamų patalpų. Atsakovui ir jos šeimos nariams atėmus teisę privatizuoti jų nuomojamą gyvenamąjį būstą, paimant šį būstą valstybės reprezentaciniams, visuomenės paveldosaugos, kultūriniams, rekreaciniams poreikiams, numatant juos iškeldinti iš šių patalpų suteikiant kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovams neleidus privatizuoti gyvenamosios patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybei priėmus nutarimus, draudžiančius privatizuoti Pastatą ir numačius iš šio gyvenamojo būsto iškelti nuomininkus jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą atsakovui ir jo šeimos nariams buvo suformuoti teisės į nuosavybę teisėti lūkesčiai, kad atsakovai galės gyvenamąjį būstą naudoti tol, kol jiems bus suteiktas kitas gyvenamasis būstas, o suteiktą kitą gyvenamąjį būstą jie galės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, kad Lietuvos valstybė atsakovams įtvirtino teisę į gyvenamąjį būstą, kuris bus suteiktas juos iškeldinus iš patalpos, t.y. įtvirtino ieškovų teisę į nuosavybę, kuri bus suteikta įvykus konkrečiam juridiniam faktui - suteikus kitą gyvenamąjį būstą, kurį ieškovai galės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. TINP direkcijos sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius nesuteikiant ieškovams kito gyvenamojo būsto, kurį jie galėtų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, yra neteisėtas, nes pažeidžia atsakovės ir jos šeimos narių teisės į nuosavybę teisėtus lūkesčius, įtvirtintus LR įstatymuose ir LR Vyriausybės nutarimuose. TINP direkcija, nutraukdama neterminuotą nuomos sutartį su atsakove, jai nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurią atsakovai galėtų privatizuoti veikia neteisėtai. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą ir jos šeimos narius iš patalpos yra tai, kad patalpos paskirtis yra pakeista iš “gyvenamoji” į “administracinė”. Tokia ieškovės pozicija neatitinka faktinių nuomos sutarties su Ieškovais sudarymo aplinkybių, nes nuomos sutarties 1, 2.1, 2.3, 3.1, 7 punktuose yra nurodoma, kad atsakovui yra nuomojama gyvenamoji patalpa. Atsakovo gyvenamoji patalpa niekada nebuvo naudojama kaip administracinė, t.y. ieškovė su atsakovu yra sudariusi gyvenamosios, o ne negyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai, kad ieškovė, remdamasi LR Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastruktūrai (visuomenės kultūros ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją, pakeitė gyvenamosios patalpos paskirtį į “administracinę” negali atsakovei ir jos šeimos nariams sukelti jokių teisinių pasekmių tol, kol Valstybė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo, t.y. aukščiau minimo Vyriausybės nutarimo 10.2 p., kuriame numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos, aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu. Atsakovai atitiko visas iki 1998 liepos 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, yra atlikę visas privatizavimo procese būtinas procedūras, jų nuomojamas būstas atitiko visas privatizuojamų būstų teisės aktuose numatytas sąlygas ir ne nuo jų priklausančių aplinkybių jie negalėjo šio būsto privatizuoti ir šis valstybės prisiimtas įsipareigojimas, dėl kurio yra kilę teisėti lūkesčiai, nėra įgyvendintas. Kol nėra įvykdyta LR Vyriausybės 2005-10-19 nutarimo Nr. 1109 patvirtinant Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastruktūrai (visuomenės kultūros ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją, 10.2 p. numatyta sąlyga, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos, aprūpindama juos kitu gyvenamuoju plotu, su jais sudaryta nuomos sutartis negali būti nutraukta. Sutartis negali būti nutraukta dėl gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo procedūros pirmalaikio įgyvendinimo, neįvykdžius LR Vyriausybės nutarime visų numatytų sąlygų. Nesuteikus asmenims, iš kurių LR Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimais buvo atimta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas. Tai, kad Valstybė (Jos institucijos LR Vyriausybė, LR Kultūros ministerija, ieškovė) pakeitė gyvenamosios patalpos pobūdį iš „Gyvenamosios“ į „Administracinė“, neįvykdžiusi savo pareigos iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos jiems suteikiant kitą gyvenamąją patalpą yra nuo atsakovės valios nepriklausantis juridinis faktas. Tokį patalpos paskirties pakeitimą kiti, esantys tokioje pačioje teisinėje padėtyje ginčijo kiti Užtrakio g. gyventojai administracinėje byloje pateikę teismui skundą panaikinti ginčijamą administracinį aktą. LVAT administracinėje byloje Nr. AS(552)-671/2013 patvirtino kaip juridinį faktą, kad atsakovui negali sukelti teisinių pasekmių patalpos paskirties pakeitimas. T.y. ne atsakovams, o ieškovei tenka atsakomybė už tai, kad ji pati sukūrė teisinę situaciją, kurioje atsidūrė atsakovas Nekilnojamo Turto registre įrašius, kad gyvenamoji patalpa yra priskiriama „Paslaugų“. Su atsakove dėl šios priežasties negali būti nutraukta nuomos sutartis kol valstybė neįgyvendino savo pareigos atsakovui ir jo šeimos narius aprūpinti kitu gyvenamuoju plotu, kuris galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis privatizuotas. Vėlesnis nei nuomos sutarties sudarymas juridinis faktas negali būti panaudojamas prieš atsakovą su juo nutraukiant nuomos sutartį ir ją iškeldinant iš gyvenamosios patalpos, nes remiantis teisės principu Lex retro nonagit patalpos paskirties pakeitimas iš „gyvenamosios“ į „administracinę“ negali pakeisti tarp Ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties turinio. Juolab negali sutartis būti nutraukta dėl gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo procedūros pirmalaikio įgyvendinimo, neįvykdžius LR Vyriausybės nutarime visų numatytų sąlygų, interalia nesuteikus asmenims, iš kurių LR Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimais buvo atimta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui yra teisiškai reikšmingas faktas tai, kad A. F. P. 1992-03-09 buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, kad atsakovai nėra socialiai remtini asmenys. Pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį LR Butų privatizacijos įstatymą privatizavimo, t.y. pirkimo-pardavimo objektais buvo laikomi 2 straipsnį valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose (toliau – gyvenamieji namai, butai). Gyvenamieji namai, butai, esantys istorinės, kultūrinės, architektūrinės reikšmės statiniuose, parduodami tik su Kultūros paveldo inspekcija sudarius atskirą sutartį, kuria pirkėjas įsipareigoja vykdyti šios inspekcijos reikalavimus siekiant išsaugoti bei atstatyti tų pastatų istorinę, kultūrinę ir architektūrinę vertę. Tokiu būdu, Atsakovai turėjo teisę, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis LR Butų privatizacijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį negalėjo būti privatizuoti butai, jei butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Atsakovams nebuvo suteiktas gyvenamojo namo ar buto statybai lengvatinis kreditas, žemės sklypas, kurį įsigijo Atsakovė nebuvo valstybės lėšomis nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Todėl, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymu Atsakovai neprarado teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, ar teisę į gyvenamąją patalpą į kurią jie turi būti iškelti nutraukiant su jais nuomos sutartį. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad žemės sklypo pirkimo ar asmens vėlesnis nekilnojamo turto įsigijimo faktai yra reikšmingi sprendžiat atsakovų teisės į gyvenamą patalpą klausimą, t.y. iškeldinant iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

12Atsakovų atstovas advokatas Zigmas Pečiulis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovo ir jo šeimos narių teises. A. F. P. ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita gyvenamoji patalpa, nes jie, kaip ir kiti LR piliečiai, kurie privatizavo butus, turi teisę pasinaudoti Butu privatizavimo įstatymo ir lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti, kitas jiems suteiktas patalpas. Be to, šiai šeimai gyvenamasis bustas turi būti suteiktas ir pagal koncepciją, kurioje yra nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybė turi iškeldinamus iš Užutrakio dvaro sodybos asmenis aprūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis, be to, šie asmenys negali būti iškeldinti nesuteikiant jiems kitų patalpų, todėl laiko, kad šioje byloje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija negalėjo pareikšti tokio ieškinio, nes šalims negali suteikti kitų patalpų. Todėl ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

13Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Laiko, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turi teisę nutraukti nuomos sutartį, o šio ieškinio tenkinimas yra susijęs su viešuoju interesu. Nurodė, kad teisiškai ši situacija, susijusi su Užutrakio dvaro sodyboje gyvenančių asmenų iškeldinimu nėra sureguliuota, tačiau ieškovui nėra suteikta teisė suteikti iškeldinamiesiems gyventojams kitas gyvenamąsias patalpas. O Trakų rajono savivaldybė suteikti gyvenamųjų patalpų atsakovui ir jos šeimos nariams negali, nes priešingu atveju bus pažeistos kitų asmenų laukiančių socialinių būstų teisės, nes pagal šiuo metu galiojančias teisines normas savivaldybėms suteikia teisės suteikti asmenims tik socialinius būstus.

14Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

152016-10-03 teismui pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad negali pateikti išvados, nes Elija (rašte nurodyta E.) P. ( - ) negyvena. Svetlanos L. P. teigimu E. (rašte nurodyta E.) P. (vaikaitė apsilanko pas ją atostogų metu ar savaitgaliais. Nurodė taip pat, kad Gyventojų registro duomenimis nepilnametės E. (rašte nurodyta E.) P., gim. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2004-08-19, yra ( - ) (4 t., b.l. 43).

16Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

17Byloje pateikta 2016-11-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvada, kurioje nurodyta, kad E. P. gyvena J. P. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu ( - ). J. P. su V. P. išsituokė 2011-12-07 (taip nurodė pokalbio metu buvusi sutuoktinė), šiuo metu jis gyvena Belgijoje ir su E. P. bendrauja telefonu ir socialinių tinklų pagalba (4 t.,b.l. 49). Nurodė, kad įvertinus tai, kad nepilnametė kartu su motina gyvena Vilniuje, čia susiformavo jos socialinė aplinka, todėl ieškinio tenkinimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nepilnametės teisėms ir teisėtiems interesams įtakos galimai neturėtų (4 t., b.l. 49-50),

18Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

19Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

20Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu ir nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

21Byloje nustatyta, kad 1995-10-03 ieškovė ir atsakovas F. P. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Šia sutartimi ieškovė atsakovui išnuomojo 90,55kv.m. naudingojo ploto gyvenamąją patalpą, esančią 148,37 kv.m. bendrojo ploto pastate ( - ). Nustatyta, kad sudarant ginčo patalpų nuomos sutartį, minėtos patalpos nebuvo inventorizuotos ir jų teisinė registracija įstatymų nustatyta tvarka taip pat nebuvo atlikta. Nustatyta, kad Ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2004-03-04, jos statusas negyvenamosios paskirties –spirito varyklos sandėliavimo paskirties (1 t., b.l. 15). Patalpos nuo 1996-08-16 priklauso Lietuvos Respublikai, kurios buvo perduotos valstybei 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, o jas patikėjimo teise valdo ieškovas – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, pagal LR Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“. Ieškovo atstovas 2015-10-28 pranešimu įspėjo atsakovą F. P., kad ieškovas ketina nutraukti nuomos sutartį ir pasiūlė iš jų išsikelti gera valia (1 t., b.l. 12). 2015-11-17 atsakovo atstovas advokatas Algimantas Šindeikis informavo ieškovę, kad atsakovas nesutinka nutraukti nuomos sutarties ir išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų (1 t., b.l. 37).

22Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovą F. P. ir jo šeimos narius su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovo patikėjimo teise valdomų ginčo patalpų grindžia tuo, kad pagal CK 6.480 str., ieškovas turi teisę nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, taip pat nurodė, kad ginčo pastatas yra paslaugų paskirties ir nėra jokio pagrindo laikyti jo gyvenamosios paskirties pastatu. Pastatas taip pat yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra Užutrakio dvaro sodybos kompleksą sudarantis valstybinis objektas, kuriam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo bei paminklo statusas. Tai kartu reiškia, kad byloje konstatuotinas valstybės viešasis interesas.

23Atsakovai su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo patalpose gyveno ir iki nuomos sutarties sudarymo su ieškovu. LR Vyriausybei 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastuktūrai koncepciją jos 10.2. punkte numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos su sąlyga, kad gyventojus aprūpins kitu gyvenamuoju plotu. Atsakovai neprieštarauja išsikelti iš užimamų patalpų, tačiau teigia, kad valstybė turi suteikti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas, nes priešingu atveju bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir paneigta F. P. ir jo šeimos narių teisė į gyvenamąjį būstą.

24Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str. (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuojo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kadtai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų apylinkės taryba 1992-03-09 I šaukimo sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo statybai“ nusprendė skirti F. P. 2500 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 28, Trakų rajone, Bražuolės kaime, kuris turėjo būti skirtas F. P. mirusiam tėvui R. P. (miręs – 1992-04-13) (3 t., b. l. 104 ). A. F. P. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą parduoti jam 0,25 ha žemės sklypą, kurį užims privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas) ( - ) (3 t., b. l. 103). 2000-03-01 Lietuvos respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr. 584-79, kurio 3 punktu Trakų rajono žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas užskaityti F. P. sumokėtas 32,60 Lt valstybės vienkartines išmokas pagal 1992-08-07 mokėjimo pranešimą bei įpareigojo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (3 t., 102). 2000 m. gegužės 29 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir F. P. buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria F. P. už 32,60 Lt valstybės vienkartinių išmokų įgijo 2451 kv.m. žemės sklypą esantį ( - ), sklypo Nr. 28 (3 t., b.l. 100-101). Valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2004-10-14 d. (3 t. b.l. 95-96). Aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog F. P. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, kadangi žemės sklypas F. P. buvo skirtas dviem metais anksčiau, nei buvo sudaryta Ginčo patalpos Nuomos sutartis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės į gyvenamąją patalpą ir nutraukus Nuomos sutartį, tiek F. P., tiek kitiems atsakovams turi būti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos.

26Dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties.

27Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo patalpos priklauso Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas nuo 1996-08-16. Patalpos 1995-10-03 buvo neterminuotai išnuomotos atsakovui pagal Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimą Nr. 50, kuriame nurodyta, kad jo šeimą sudaro trys asmenys, sudarant Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (1 t., b.l. 9-10), t.y. sutartis buvo sudaryta, dar iki ieškovei pradedant valdyti patalpas pagal patikėjimo teisę.

28Nuomos sutarties pasirašymo laiku galiojo senasis 1964 m. priimtas LR Civilinis kodeksas, todėl teismas remiasi tuo metu galiojusio CK 329 str. nuostatomis, iš kurių matyti, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.; Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.; Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.; Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

29Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

30Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstiniu ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. theUnitedKingdom, judgmentof 25 September 1996, ReportsofJudgmentsandDecisions 1996-IV, §§ 52-54, andCommission'sreportof 11 January 1995, § 63; Gillow v. theUnitedKingdom, judgmentof 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; JViggins v. theUnitedKingdom, no. 7456/76, Commissiondecisionof 8 February 1978, DecisionsandReports (DR) 13, p. 40). Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; 2010-02 09 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-51/2010; 2008 04 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2008).

31Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį ,,būsto“ sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

32Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl kurių kilęs ginčas, atitikties ,,būsto“ sąvokai, neturi reikšmės nacionalinėje teisėje pateikiamas patalpų klasifikavimas į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas – patalpos pripažinimą būstu lemia nustatytas asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionalinėje teisėje pateikiamas pastatų klasifikavimas pagal paskirtį taip pat negalėtų būti pripažįstamas varžančiu asmens teisę į būstą, nes pastatų paskirties keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta supaprastinta tvarka pastato paskirčiai užbaigtuose statyti statiniuose, kuriuose neatliekami statybos darbai, pakeisti, t.y. paskirčiai iš negyvenamosios į gyvenamąją pakeisti rengiamas pastato paskirties keitimo projektas ir, gavus įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą raštu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama deklaracija, kuri yra įregistruojama ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami duomenys apie paskirties pakeitimą (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto STR 1.12.08:2010 ,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ (2012 m. lapkričio 28 d. red.) 16–19 punktai). (LAT 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

33Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.1. punktas), neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą (Nutarimo 2.2. punktas) ir privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.3. punktas). Minėto nutarimo priede „Neprivatizuotinos buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklai“ yra įtraukta Užtrakio dvaro sodyba. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu patvirtintame „Privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąraše Užtrakio dvaro sodyba nėra minima. Taip pat pažymėtina, kad minėto nutarimo preambulėje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąrašą patvirtina siekdama išsaugoti buvusių dvarų sodybas - istorijos ir kultūros paminklus kaip istorijos, architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinės žemėvaldos ir žemėnaudos bei kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Be to, minėto nutarimo 3.2. punktu rajonų, miestų valdybos buvo įpareigotos neprivatizuotinas buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūrospaminklų teritorijas (nagrinėjamu atveju Užtrakio dvaro sodybą) priskirti vienam naudotojui, tuo metu valdžiusiam pagrindines tokių sodybų dalis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491)

34Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Schemos 2.3. punkte nurodoma, kad „Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima 79,36 ha Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP teritoriją; tikslas – saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą – G208KP, vykdyti mokslinius tyrimus; naudojimas: pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams“. Taigi, ir minėtoje schemoje valstybė 1993 metais dar kartą išreiškė savo poziciją, kad neprivatizuotina Užutrakio buvusio dvaro sodyba bus naudojama pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287)

35Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, patvirtintos „Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenys“ (toliau – Metmenys). Metmenų 2 p. nustatyta, kad programos metmenų objektas – Užutrakio buvusio dvaro sodyba, nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Metmenų 3 p. nustato, kad programos metmenų tikslas – sukurti Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo modelį, kad ši kompleksiškai sutvarkyta nekilnojamoji kultūros vertybė įkūnytų valstybės reprezentacinio ir atviro visuomenei kultūros centro idėją, bei pasiūlyti būdus, kaip tokį modelį realizuoti. Metmenų 7 p. nurodyta, kad Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo idėjos esmę sudaro trijų pagrindinių funkciškai skirtingų šios sodybos dalių suformavimas. Šias dalis sudaro tiksliai apibrėžtos teritorijos su pagrindiniais šių dalių administraciniais centrais. Kiekvienos dalies vertė, apsaugos režimas bei tvarkymo darbai, naudojimo pobūdis bei naudojimo intensyvumas skiriasi. Metmenų 8 p. įtvirtinta, jog pagrindinės funkcinės sodybos dalys yra: reprezentacinė-muziejinė, visuomeninė-kultūrinė ir aktyvaus poilsio. Metmenų 14 p. įtvirtinta, kad konkreti kiekvienos dalies, kiekvieno pastato ir teritorijos paskirtis nustatyta pagal Užutrakio dvaro sodybos perspektyvinio pritaikymo koncepciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 755 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1690)).

36Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus Užutrakio buvusio dvaro sodybos G208KP detalųjį planą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2002-12-02 įsakymu Nr. 451 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą (Programa), kaip vienas iš būtiniausių darbų buvo numatytas gyventojų iškeldinimas: „Realizuojant šią programą būtina iškeldinti gyventojus iš viso Užutrakio dvaro sodybos komplekso, kad būtų galima vykdyti muziejinės–reprezentacinės dalies atkūrimo darbus ir kartu atlikti kitų komplekso dalių restruktūrizaciją, parengiant jas privataus kapitalo investicijoms ir siekiant baigti nuolatinį socialinį konfliktą“ (Programos 13 p.) (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 451 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos - kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikės programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5283))

37Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimas, patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija (Koncepcija). Koncepcijos 2 p. nustato, kad Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos tikslas - nustatyti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos. Tą padaryti įpareigota Trakų rajono savivaldybė (Koncepcijos 10.2. p.)(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 126-4496))

38Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendžiant gyventojų iškeldinimo klausimą iš Užutrakio dvaro sodybos, Trakuose adresu Veterinarijos g. 2A buvo pradėta gyvenamojo namo, kuriame turėtų apsigyventi iškeldinami asmenys, statyba, tačiau dėl piniginių lėšų stygiaus šios statybos yra nebaigtos. Tačiau teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nesprendžia klausimo dėl statomo gyvenamojo namo paskirties (ar pastačius gyvenamąjį namą jame bus apgyvendinti šiuo atveju F. P. ir jo šeimos nariai, ar šiai šeimai bus suteiktas kitas būstas). Atsakovų nuomonė, jie gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, nes priešingu atveju bus pažeistos jų teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gautą būstą, kaip tuo pasinaudojo daugelis Lietuvos Respublikos gyventojų. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovų pozicija. Kaip jau ir buvo nustatyta F. P. ir jo šeimos nariai ginčo patalpose iki 1995-10-03 gyveno nesudarius jokios nuomos sutarties. Byloje nėra duomenų, kad Ginčo patalpos būtų buvę įtrauktos į valstybinį ir visuomeninį butų fondą ar tarnybinių patalpų sąrašą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, kad Ginčo patalpa yra 90,55 kv. m bendrojo ploto pastato – spirito varyklos patalpose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimas (1 t., b. l. 15). CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa nėra ir niekada nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodė, kad gyvena ginčo patalpose (nors gyvenamoji vieta atsakovų F. P., S. P. bei M. P. yra deklaruota adresu ( - ), o V. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), jo dukters E. P. gyvenamoji vieta yra deklaruota ( - ), o L. P. gyvenamoji vieta yra deklaruota ( - )), tačiau kaip ir nurodė atsakovų atstovas, gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina to fakto, kad asmuo ar asmenys, gyvena tuo pačiu adresu ar savo gyvenamąją vieta laiko kitą gyvenamąją patalpą) ir į tai, kad ginčo patalpos nėra naudojamos kaip gyvenamosios, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jose įrengti buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, kad jos yra tinkamos gyventi, išskyrus elektros srovės tiekimas, teismas preziumuoja, kad ginčo patalpos nėra skirtos gyventi žmonėms ir jos negali būti laikomos „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas) (Butų kodekso 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1982 m. gruodžio 2 d. redakcija, galiojusi iki 1998 m. birželio 30 d.). Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (1991 m. vasario 28 d. redakcija, galiojusi iki 1997 m. spalio 30 d.) nustatė, kad žemės ir kitų gamtos išteklių, žemės ūkio, miškų ūkio, ryšių įmonių ar jų turto, valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų. privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, anot kasatoriaus, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąją nuostatą, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondas yra privatizavimo objektas, tačiau gyvenamųjų namų, butų ir kitų objektų priklausančio tokiam fondui perleidimo tvarką nustato kiti įstatymai. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (1991 m. gegužės 28 d. redakcija, galiojusi iki 1993 m. liepos 27 d.).

392016-08-22 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas kėlė klausimą, dėl ginčo patalpų vietos apžiūros, tam kad teismas ir bylos šalys įsitikintų ar atsakovai tikrai gyvena ( - ), tačiau atsakovų atstovai nesutiko su šiuo ieškovo prašymu, motyvuodami, kad tai pažeis atsakovų teisę į privatų gyvenimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų F. P., S. L. P., M. P., galimą gyvenimo faktą ginčo patalpose patvirtina tik gyvenamosios vietos deklaravimas adresu ( - ), kitų atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai nesutampa su ginčo patalpos adresu.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

42Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė visomis leistinomis priemonėmis tos aplinkybės, jog jie faktiškai gyvena ginčo patalpose ir kad tiek nuomos sutarties nutraukimas, tiek jų iškeldinimas iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra neleistinas ir nepagrįstas, nors yra ginamas viešasis interesas ir šios patalpos turi būti palaisvintos tikslu paruošti ir rekonstruoti jas tam, kad taptu lankytinu objektu Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje.

43Teismas vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad nei E. P. (nepilnametė kartu su motina J. P. gyvena Vilniuje, ten mergaitė lanko mokyklą, būtent Vilniuje, o ne Trakuose yra susiklostę mergaitės socialiniai ryšiai, nei V. P., kuris šiuo metu yra išvykę į Belgiją ir ten gyvena bei dirba, adresu ( - ), negyvena. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte nurodyta, kad E. P. gyvena ( - ), su motina (4 t., b.l. 43). Analogiškus duomenis pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (4 t., b.l. 49). Byloje esantys duomenys, taip pat patvirtina, kad E. P. tėvas atsakovas šioje byloje V. P., deklaravęs gyvenamąją vietą yra ( - ), o šiuo metu dirba Belgijoje (4 t., b.l. 49). Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė visomis leistinomis priemonėmis tos aplinkybės, jog jie visi faktiškai gyvena ginčo patalpose ir kad tiek nuomos sutarties nutraukimas, tiek jų iškeldinimas iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra neleistinas ir nepagrįstas, nors yra ginamas viešasis interesas ir šios patalpos turi būti palaisvintos tikslu paruošti ir rekonstruoti jas tam, kad taptu lankytinu objektu Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje.

44Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo.

45Atsakovai tvirtina, kad Nuomos sutartis, sudaryta su F. P. yra gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad Ginčo patalpa niekada nebuvo gyvenamosios paskirties, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

46Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

47Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

48Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylosNr. 3K-3-128/2010; kt.).

49Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėtitikruosiussutartiesšaliųketinimusiraiškintisutartįsąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylosNr. 3K-3-323/2010; kt.).

50Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį atsakovas F. P. ir ieškovas sudarė 1995-10-03. Taip pat nustatyta, kad viešai buvo deklaruojama, jog Užutrakio parką jau nuo 1981 metų buvo siekiama pritaikyti turizmo ir ekskursijų plėtojimui; valstybė dar 1992 metais nustatė, kad Užutrakio dvaro sodyba yra neprivatizuotina ir bus siekiama ją išsaugoti kaip istorijos ir kultūros paminklą, sudarant palankias šio kultūros paveldo objekto funkcionavimo sąlygas valstybės ir visuomenės poreikiams, ką dar kartą pabrėžė ir 1993 metais patvirtinusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, į kurį įtraukė ir Užtrakio dvaro sodybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Tuo tarpuTrakų rajono savivaldybės valdyba tik 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl gyvenamojo ploto“ nusprendė suteikti Užtrakio gatvės, Trakuose, namams eilės numerius ir įregistruoti juose esančias patalpas Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamuoju plotu, kurio 5 punktu Trakų valstybinės turizmo įmonės administracija buvo įpareigota su sprendimo priedėlyje minimomis šeimomis (tame tarpe ir atsakovės) sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Taigi, apie Ginčo patalpos neskyrimą žmonėms apgyvendinti nuolatinai, jau buvo skelbiama trejais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Nuomos sutartis. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su Nuomos sutarties sudarymu, ir teismui konstatavus, kad Ginčo patalpa nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa ir apie tai buvo skelbiama jau nuo 1992 metų, nėra pagrindo pripažinti, kad Nuomos sutartimi ieškovams buvo suteikta teisė naudotis neterminuotai būtent gyvenamosios paskirties patalpomis. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sudaryta sutartis pagal tipinę rašytinę formą buvo pavadinta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, neleidžia daryti išvados, kad nuomojamos buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose patalpos. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad Nuomos sutartimi atsakovui F. P. buvo perduotos negyvenamosios paskirties spirito varyklos sandėliavimo patalpos, todėl Nuomos sutarties nutraukimui taikytinos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

51Sprendžiant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nepilnametės E. P. iškeldinimo iš ginčo pastato nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, būtina nustatyti, ar tai nepažeis nepilnamečio vaikų interesų.

52Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, kad kiekvienam vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Be to, vaikui turi būti sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tokių sąlygų buvimą turi užtikrinti ne tik vaiko tėvai, bet ir kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str.). Tačiau paminėtina, kad pirmiausia vaiko teises privalo užtikrinti jo tėvai ar kiti teisėti jo atstovai.

53Teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų teisės nebus pažeistos, nes E. P. gyvena su J. P. (buvusi atsakovo V. P. žmona, šiuos duomenis ji pati nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams), ( - )) J. P. nuosavybės teise priklausančiame bute. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados (4 t., b.l. 46, 49). Be to, atsakovai, kaip jau buvo aukščiau pažymėta, neįrodė tos aplinkybės, kad ginčo objekte apskritai gyvena atsakovai.

54Atsižvelgiant į tai, manytina, kad patenkinus ieškovės reikalavimą ir iškeldinus atsakovus iš nuomojamos patalpos ir nesuteikus jiems kitos gyvenamosios patalpos, nebus pažeistos E. P. teisės ir teisėti interesai, jai bus užtikrinta gyvenamoji vieta, nepilnametis vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam vystymuisi, tuo labiau kaip patvirtino Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistai, V. P. su savo nepilnamete dukra E. P. negyvena, nes E. P. nuo 2004 metų gyvena su savo motina J. P. Didlaukio g. 91-2, Vilnius. Teismas taip pat pabrėžia, kad ieškovė nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas, todėl jai nekyla pareiga atsakovams suteikti kitas patalpas, kuriuose galėtų gyventi.

55Dėl būsto privatizavimo.

56Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Valstybės teisinėje sistemoje įtvirtinus privačios nuosavybės teisės konstitucinį institutą, buvo priimti įstatymai dėl valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo. 1991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo įstatyme (redakcija, galiojusi iki 1992 m. spalio 11 d.) įtvirtinta teisė Lietuvos gyventojams įsigyti privatinėn nuosavybėn nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).Šiame įstatyme nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo objektų pirkimo–pardavimo tvarka nuomininkams, pareiškusiems norą įgyti nuosavybėn nuomojamas patalpas (Įstatymo 1 straipsnis), apibrėžta nuomininko sąvoka ir nustatyta, kad tai asmuo, kuris BPĮ įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar jo šeimos narys arba kuriam po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo turinio sisteminę analizę darytina išvada, kad pirkimo–pardavimo objektas, remiantis BPĮ, galėjo būti valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui priklausančios patalpos (gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose), kurios įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuomojamos asmens, pageidaujančio jas privatizuoti, ar jo šeimos narių, arba patalpos, kurios suteiktos asmeniui nustatyta tvarka po įstatymo įsigaliojimo.

57Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (aktuali redakcija, toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, jog nuomininkams bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos rinkos vertės, arba bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį jie privalės išsipirkti rinkos kaina, arba bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas, arba bus perduotas nuosavybėn žemės sklypas gyvenamajam namui statyti. Jeigu jo vertė didesnė už valstybės garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę, dalis, atitinkanti patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį valstybės garantijos turėtojai privalės išsipirkti rinkos kaina, jeigu žemės sklypo rinkos vertė mažesnė, likusi dalis kompensuojama, arba bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Šiame įstatyme reglamentuota, kad valstybės garantijoms įvykdyti turi būti atliktas nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą patalpų būklę, nustatant vertės pokyčius rinkoje jos vykdymo metu (Įstatymo 14 straipsnis). Taigi, nuomininkams, gyvenantiems piliečiams, religinei bendruomenei ar bendrijai grąžintame name, jo dalyje ar bute, valstybės garantija įsipareigota kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomojamų patalpų rinkos vertės, arba perduoti nuosavybėn rinkos verte lygiavertes gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą, jeigu gyvenamosios patalpos ar žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė, garantijos turėtojui šis turtas perduodamas nuosavybėn sumokant skirtumą rinkos verte (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies l–4 punktai). Tokiu būdu įstatyme nustatytomis valstybės garantijomis jų turėtojui suteikiama galimybė kitas gyvenamąsias patalpas ar žemės sklypą gyvenamajam namui statyti įsigyti nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis. Kompensacijų įstatyme taip pat nustatyta valstybės garantija lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti garantijos turėtojui kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau, pasinaudojus šia garantija, nuosavybės teisės į kitas nuomojamas gyvenamąsias patalpas garantijos turėtojas neįgyja.

58Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi atsakovui F. P. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos; taip pat konstatuota, kad Ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa negalėjo būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str.).

59Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų buvo priskiriami butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai.

60Bylos duomenimis nustatyta, kad F. P. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dar 1992-08-07 pateikė prašymą parduoti jam 0,25 ha žemės sklypą ( - ) (3 t. b.l. 103), kurį jis išsipirko valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) pagal 2000-05-29 pirkimo – pardavimo sutartį (3 t., b.l. 100-101). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad F. P. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti.

61Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant byloje aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus tenka tokių aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 178 str.).

62Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai (CK 6.480 str.).

63Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

64Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2015 m. spalio 28 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 12) informavo nuomininką F. P., kad Nuomos sutartis su ja yra nutraukiama bei prašė nuomininkės ir jos šeimos narius išsikelti iš Ginčo patalpos. Taigi, apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovas F. P. buvo įspėtas prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą.

65Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

66Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos įstatymo numatytos sąlygos ieškovui įgyvendinti savo teisę į Nuomos sutarties nutraukimą, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, Nuomos sutartis nutraukiama teismo sprendimu (Nuomos sutarties 7 p.).

67Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeistos atsakovų teisės į gyvenamąją patalpą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nutraukus Nuomos sutartį, atsakovai iškeldintini iš Ginčo patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos su visu jiems priklausančiu turtu.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų.

69Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo turėtos 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 11-12, 13-14), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 211,75Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

70Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus priešieškinį, o ieškinį atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 7,17 Eur, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 43Eur (57,00 Eur x 75 proc./6) žyminis mokestis ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių (nuomos sutarties nutraukimo) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7 d.). Reikalavimas dėl iškeldinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl papildomai už šį reikalavimą, kaip atskirą, žyminis mokestis nepriteistinas. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteisiamos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 2,37Eur (CPK 96 str. 1 d.)

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

72ieškinį patenkinti visiškai.

73Nutraukti 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp F. P., a.k. ( - ) ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, į.k. 191835395, dėl F. P. ir jos šeimos nariams išnuomotų 90,55 kv. m ploto patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančiose ( - ).

74Iškeldinti F. P., a.k. ( - ) Svetlaną L. P., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) L. P., a.k. ( - ) E. P., a.k. ( - ) V. P., a.k. ( - ) iš pastato-spirito varyklos sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

75Priteisti iš atsakovų F. P., a.k. ( - ) Svetlanos L. P., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) L. P., a.k. ( - ) V. P., a.k. ( - ) valstybei po 2,37 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu ir po 7,17 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

76Priteisti iš nepilnametės E. P., a.k. ( - ) 2,37 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos įstatyminės atstovės J. P., valstybei 6,66 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu ir 7,17 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

77Priteisti iš, F. P., a.k. ( - ) Svetlanos L. P., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) L. P., a.k. ( - ) V. P., iš kiekvieno po 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

78Priteisti iš nepilnametės E. P., a.k. ( - ) 211,75 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos įstatyminės atstovės J. P. 211,75Eur, bylinėjimosi išlaidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

79Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui... 4. atsakovų F. P., Svetlanos L. P., M. P., L. P., E. P., V. P. atstovams... 5. trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Tadui... 6. ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau tekste –... 7. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal LR Vyriausybės... 8. Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad tenkinus... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškininius reikalavimus... 10. Ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A.,... 11. Atsakovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis su patikslintu ieškiniu... 12. Atsakovų atstovas advokatas Zigmas Pečiulis teismo posėdžio metu palaikė... 13. Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su... 14. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 15. 2016-10-03 teismui pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad negali pateikti... 16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į... 17. Byloje pateikta 2016-11-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 18. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į... 19. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.... 20. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl neterminuotos... 21. Byloje nustatyta, kad 1995-10-03 ieškovė ir atsakovas F. P. sudarė... 22. Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovą F. P. ir jo šeimos narius su... 23. Atsakovai su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo... 24. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str.... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų apylinkės taryba 1992-03-09 I šaukimo... 26. Dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties.... 27. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo patalpos priklauso Lietuvos... 28. Nuomos sutarties pasirašymo laiku galiojo senasis 1964 m. priimtas LR... 29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos... 30. Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto,... 31. Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių... 32. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl... 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256... 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912... 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl... 36. Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus... 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl... 38. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendžiant gyventojų iškeldinimo... 39. 2016-08-22 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas kėlė klausimą, dėl... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 42. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą... 43. Teismas vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad nei E. P. (nepilnametė kartu su... 44. Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo.... 45. Atsakovai tvirtina, kad Nuomos sutartis, sudaryta su F. P. yra gyvenamosios... 46. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl... 47. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų,... 48. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 49. Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas,... 50. Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį atsakovas F. P. ir ieškovas sudarė... 51. Sprendžiant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nepilnametės E. P.... 52. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.,... 53. Teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų... 54. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad patenkinus ieškovės reikalavimą ir... 55. Dėl būsto privatizavimo.... 56. Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.... 57. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 58. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi atsakovui F. P. buvo... 59. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad F. P. Trakų rajono Trakų apylinkės... 61. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant... 62. Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada... 63. Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui... 64. Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2015 m. spalio 28 d. pranešimu dėl nuomos... 65. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių... 66. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos... 67. Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 69. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis... 70. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178,... 72. ieškinį patenkinti visiškai.... 73. Nutraukti 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų... 74. Iškeldinti F. P., a.k. ( - ) Svetlaną L. P., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) L.... 75. Priteisti iš atsakovų F. P., a.k. ( - ) Svetlanos L. P., a.k. ( - ) M. P.,... 76. Priteisti iš nepilnametės E. P., a.k. ( - ) 2,37 Eur, o jai neturint lėšų,... 77. Priteisti iš, F. P., a.k. ( - ) Svetlanos L. P., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - )... 78. Priteisti iš nepilnametės E. P., a.k. ( - ) 211,75 Eur, o jai neturint... 79. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...