Byla 2A-152-553/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Š., R. M., V. U

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, trečiojo asmens R. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3653-608/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Š., R. M., V. U..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 848,45 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

5Nurodė, kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo išmokėta 17 848,45 Lt ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija S. Š.. Žala padaryta trečiojo asmens R. Š., pastarajam vairuojant transporto priemonę M. C., valstybinis Nr. ( - ), pažeidus Kelių eismo taisykles ir tokiam pažeidimui esant eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovo draudėja S. Š., priežastimi.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, šioje byloje reikia nustatyti turtinės žalos, kurią galimai patyrė S. Š., dydį. Ieškovas, prašydamas priteisti ieškinyje nurodytas suma, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius S. Š. patirtą turtinę žalą. Byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių, kad išmokos buvo išmokėtos. Ieškovas, subrogracijos būdu perėmęs nukentėjusiosios S. Š. teises, įgijo pareigą pateikti dokumentus, pagrindžiančius pajamų netekimo faktą ir dydį (2008-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas). Ieškovo manymu, S. Š. patirtos žalos dydis turėjo būti apskaičiuotas įvertinus pastarosios trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš 2011 m. rugpjūtį, pajamas. Kadangi 2011-08-20 eismo įvykio metu R. Š. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 162 punktą, o R. M. KET 133 p., svarbus klausimas, kas atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.

8Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17 250,00 Lt neturtinės žalos trečiojo asmens R. Š. naudai ir visas bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad jog dėl eismo įvykio, kurio metu padaryta ieškovo prašoma atlyginti žala, jis nekaltas. Šio įvykio priežastimi buvo R. M. neteisėti veiksmai, t. y. leistino maksimalaus greičio viršijimas tris kartus, dėl ko R. Š., prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą, nematė artėjančios transporto priemonės ir buvo įsitikinęs eismo saugumu. Paaiškino, kad eismo įvykis trečiajam asmeniui sukėlė labai didelius dvasinius išgyvenimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 8 625,00 Lt žalai atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 258,75 Lt žyminio mokesčio ir 25,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 284,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės naudai 25,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11Teismas nurodė, kad eismo įvykį vienodai sąlygojo abiejų eismo dalyvių neteisėti veiksmai, kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis ir jeigu nebūtų bent vieno eismo įvykio dalyvio minėtų neteisėtų veiksmų, eismo įvykio būtų išvengta. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad abu eismo įvykio dalyviai (R. Š. ir R. M.) dėl eismo įvykio kilimo ir jo metu atsiradusios žalos kalti lygiomis dalimis, todėl atsakovas kaip R. Š. civilinės atsakomybės draudikas privalo atlyginti ieškovui 50 proc. jo patirtų nuostolių. Konstatavo, kad ieškovas tinkamai apskaičiavo S. Š. socialinių išmokų dydį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

13Nurodo, kad :

  1. Teismas nepagrįstai sutapatino kaltę dėl eismo įvykio kilimo ir kaltę dėl S. Š. sveikatos sužalojimo. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje įtarimas dėl automobilyje „M. C.“ vežtų keleivių sveikatos sutrikdymų ir mirties buvo pareikštas tik R. Š. (BK 281 str. 5 d.), o R. M. buvo pareikštas įtarimas dėl jo valdytoje transporto priemonėje vežtų keleivių sužalojimo (BK 281 str. 3 d.). Ikiteisminiai tyrimai tiek R. Š., tiek R. M. atžvilgiu buvo nutraukti šalims susitaikius, o įtariamieji pripažino savo kaltę. Dėl S. Š. sužalojimo įtarimas pareikštas buvo tik R. Š., jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl S. Š. sužalojimo kalti abu transporto priemonių valdytojai;
  2. Net jei ir pripažinus abiejų transporto priemonių valdytojų kaltės, ieškovas turėjo teisę pasirinkti ar reikšti ieškinį visa apimtimi abiem skolininkams, ar kuriam nors vienam iš skolininkų (CK 6.6 str. 4 d., 6.270 str. 4 d.);
  3. Ieškovas pareiškė 17 848,45 Lt dydžio ieškinį, tačiau teismas sprendime nepaaiškino, kodėl žalos dydis buvo sumažintas iki 17 250,00 Lt, netgi tenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovo 50 procentų ieškovo patirtų nuostolių.

14Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad:

  1. Byloje esantys įrodymai pagrindžia faktą, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakingas transporto priemonės BMW, valst. Nr. ( - ) valdytojas R. M.. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad eismo įvykį lygiomis dalimis sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai;
  2. Kauno apylinkės prokuratūros 2013-04-17 nutarimu Nr. 20-1-00487-11 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas R. Š. susitaikius su nukentėjusiais. Ieškovą ir R. Š. siejo deliktinė prievolė, tačiau ji pasibaigė šalių susitarimu (CK 6.125 str. 1 d.). Kadangi ieškovė atleido R. Š. nuo deliktinės civilinės atsakomybės prievolė, atsakovui (draudikui) taip pat nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, nes nėra R. Š. civilinės atsakomybės (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalis);
  3. Draudikai neatlygina žalos, o moka draudimo išmokas specialiųjų teisės aktų ir draudimo sutarčių nustatytose ribose. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas perėmė S. Š. teisę išsireikalauti negautų pajamų iš atsakingo asmens ar jo civilinės atsakomybės draudiko. Žala padaryta S. Š. turtui – pinigams. Remiantis TPVCAPDĮ 3 str. 3 d., netektos pajamos nepriteistinos, kadangi turtinę žalą patyrė transporto priemonės savininkė ir draudėja. Be to R. Š. ir S. Š. yra sutuoktiniai, transporto priemonė MITSUBISHI, valst. Nr. ( - ) įgyta po santuokos sudarymo, taigi yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl draudimo išmoka negalėtų būti išmokama R. Š. pripažinus jo kaltę už eismo įvykį, kadangi draudimo išmoka nemokama už žalos padarymą atsakingam valdytojui.

16Trečiasis asmuo R. Š. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą suinteresuotų trečiųjų asmenų, kurių teisėms priimtas sprendimas daro įtaką bei kitų su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų, neapklausė liudytojų bei nereikalavo ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Nenagrinėjo atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktų reikalavimų taip pažeisdamas trečiojo asmens teises. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus, taip priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18Ieškovas pateiktais atsiliepimais į pareikštus apeliacinius skundus nesutiko ir prašė apeliacinius skundus atmesti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

19Nurodo, kad:

  1. Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Kauno skyriaus nuostatus, ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, įstaigos pavadinimu bei kitus antspaudus, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarantis Fondo valdybos atitinkamos teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Kadangi VSDFV Kauno skyrius yra atskiras juridinis asmuo, todėl yra tinkamas ieškovas civilinėje byloje (CK 2.33 str. 1 d; CPK 55 str. 1 d.);
  2. Iš viso S. Š. išmokėjus ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją ieškovui padaryta 17 848,45 Lt dydžio žala. Ieškovas Sveikatos mokslų universiteto klinikoms nemokėjo jokių išmokų, ieškiniu prašė priteisti tik S. Š. išmokėtą ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją, todėl jokių įrodymų apie atliktus mokėjimus sveikatos priežiūros įstaigoms pateikti neprivalėjo;
  3. Automobilis ( - ) kurį vairavo R. M., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo draustas. Teismui nusprendus, kad dėl S. Š. sveikatos sužalojimo kaltas yra R. M., ieškovas galėtų reikšti ieškinį tik R. M., bet ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras). Biuras nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nes bylos baigtis jokiu būdu nepaveiks Biuro teisių. Eismo įvykio metu nukentėję S. Š. ir R. Š. taip pat nėra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi teismo sprendimas šiems asmenims nesukels jokių teisinių padarinių;
  4. Nei vienoje eksperto išvadoje vienareikšmiškai ir kategoriškai nėra nustatyta R. M. kaltė dėl eismo įvykio kilimo. Ekspertai nustatinėjo, kurio transporto valdytojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, atsižvelgdami į prielaidas, kurių buvimo ar nebuvimo objektyviai nustatyti neįmanoma;
  5. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš apelianto lėšas, išmokėtas S. Š. kaip ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją, neveikia vienos iš susitarimo nereikalauti atlyginti eismo įvykio metu patirtos žalos šalių vardu. Įstatymo pagrindu S. Š. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija, neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui, t.y. įvyko dalinis asmenų pasikeitimas prievolėje. Ieškovas įgijo ir šioje byloje gina savo turtinę teisę į apeliantą, kaip skolininko draudiką;
  6. Pagal CK 6.251 str. 1 d. atsakovui, kaip atsakingo už S. Š. sveikatos sužalojimą asmens draudikui, atsirado pareiga atlyginti visą žalą. Nuo šios pareigos apelianto neatleidžia ir nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos, kurios pagal CK 6.290 str. 1 d. yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Žalos atlyginimo prievolė tokiu atveju modifikuojasi, nes vietoje vieno kreditoriaus atsiranda papildomas kreditorius. Žalą padariusio asmens prievolės atlyginti žalą apimtis dėl to, kad nukentėjusiojo asmens turtinė žala visiškai ar iš dalies kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nepasikeičia;
  7. Ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija kompensuoja asmeniui dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas ir papildomas išlaidas, o ne atlygina turtui padarytą žalą, kurią draudikas privalo atlyginti TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Asmens teisė į ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją yra siejama su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės;
  8. Ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija apdraustajai skirta dėl to, jog buvo sužalota jos sveikata, apelianto argumentas, kad S. Š. išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, yra nepagrįstas (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).

20Atsakovas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.

21Nurodo, kad:

  1. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis R. Š., S. Š. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nėra nukentėjęs trečiasis asmuo ir jis neturi teisės kreiptis dėl draudimo išmokos į Biurą, todėl jo teisėms ir pareigoms sprendimas šioje byloje neturės jokios įtakos, taip pat bylos baigtis neturės jokios įtakos S. Š. teisėms, nes ieškovas jau yra sumokėjęs išmokas ir jų išsireikalauti atgal negalės, o R. Š. šis ginčas neliečia, kadangi byloje nagrinėjama ginčas tarp VSDFV Kauno skyriaus ir atsakovo dėl išmokėtų sumų priteisimo;
  2. Palaiko trečiojo asmens R. Š. poziciją, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atsakingas tik transporto priemonės BMW, valst Nr. ( - ) valdytojas R. M.. Tai pagrindžia byloje surinkti duomenys. Kadangi šio asmens civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, draudimo išmoka nepriteistina;
  3. Jei asmeniui, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, civilinė atsakomybė kyla dėl dalies žalos atlyginimo, jo draudikas, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ nuostatas, yra atsakingas ta pačia apimtimi, kaip ir apdraustasis. TPVCAPDĮ 19 str. 9 d. nustatyta, kad „Jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiajam proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei“. Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jei eismo įvykio kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Šioje nuostatoje kalbama apie nukentėjusiuosius asmenis, o ne jų teisių perėmėjus. Apeliantas gali reikšti ieškinį tiesiogiai už žalos padarymą atsakingam asmeniui R. M., tačiau tą vengia daryti.

22Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-04 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

23Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismui pripažinus kaltais abu transporto priemonių valdytojus dėl eismo įvykio kilimo ir šiuo pagrindu nusprendus, kad trečiojo asmens R. M. civilinės atsakomybės draudimas privalo atlyginti ieškovui 50 proc. jo patirtų nuostolių, priėmė sprendimą, kuris turi įtakos neįtrauktiems tretiesiems asmenims, t.y. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Todėl laikytina, kad ši aplinkybė laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu;
  2. Žalą, kiek ji susijusi su R. Š. automobilyje važiavusiais asmenimis, jeigu ji ir atsirado, privalo atlyginti automobilį M. C., v/n ( - ) vairavęs ir kelių eismo taisykles pažeidęs R. Š. arba jo atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Trečiajam asmeniui įtarimai buvo pareikšti dėl jo automobilyje važiavusių nukentėjusių asmenų, o įtarimai dėl nukentėjusių asmenų, kurie važiavo R. Š. automobilyje, sužalojimo buvo pareikšti R. Š., jie nukentėjo ne dėl trečiojo asmens R. M., o dėl R. Š. veiksmų ir kaltės;
  3. Nepagrįstai nustatoma, jog byloje atliktos ekspertizės nustatė, jog trečiojo asmens R. M. veiksmai buvo priežastis įvykiui kilti. Pirminė įvykio priežastis yra R. Š. kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet jis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleidęs trečiojo asmens R. M. vairuojamo automobilio.

24Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-04 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

25Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir nesivadovaudamasis aiškiais faktiniais bylos dokumentų duomenimis – TPVDCAĮ 16 str. 1 d.; 17 str. 1 d. 1 p., CK 6.254 str. 1 d.;
  2. Teismas neįtraukdamas į bylą trečiųjų asmenų – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, R. Š., S. Š., G. S., priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą;
  3. Pirmosios instancijos teismas nevertingo aplinkybės, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovu turėjo būti Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuras, kadangi ekspertai nustatė, jog R. M. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

27Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

28Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

29Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

30Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

31Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo tik 50 procentų reikalauto žalos atlyginimo.

32Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

34Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kuria buvo pripažinta, kad žala S. Š. sveikatai buvo padaryta dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos. Pagal ieškovą, teismas nepagrįstai sutapatino kaltę dėl eismo įvykio kilimo ir kaltę dėl S. Š. sveikatos sužalojimo. Pasak ieškovo už S. Š. sveikatos sutrikdymą kaltas tik R. Š., todėl iš jo draudiko turi būti priteisiama visa ieškovo reikalaujama žala. Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvada dėl 50 procentų dydžio žalos atlyginimo, tačiau nurodo, kad remiantis specialistų ir ekspertų išvadomis už eismo įvykį yra kaltas tik R. M., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad eismo įvykį lygiomis dalimis sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Tokią atsakovo poziciją palaiko ir trečiasis asmuo R. Š. savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

35Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, įeinančių į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, taip pat to, ar juos padarė asmuo ar asmenys, dėl kurio ar kurių priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamos bylos atveju dėl trečiųjų asmenų R. Š. ir R. M. veiksmų sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdytos sveikatos asmenims buvusiems trečiųjų asmenų valdomose transporto priemonėse bei vienai iš keleivių atimta gyvybė, buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai šalims susitaikius su atitinkamų transporto priemonių valdytojais, šių asmenų atžvilgiu yra priimti ne teismo nuosprendžiai, o prokuratūros nutarimai, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinis dokumentas, kuris, o taip pat ir kiti baudžiamosios bylos duomenys prejudicinės galios neturi, o yra vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, galintys padėti nustatyti civilinio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Iš to seka, kad tik teismas gali konstatuoti, jog baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei pritaikyti kaltu pripažintam asmeniui įstatyme nustatytas nusikalstamos veikos padarymo teisines pasekmes. Pagal BPK 166 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto gavus informacijos apie nusikalstamą veiką. Ikiteisminiam tyrimui pradėti paprastai užtenka bent minimalaus pagrindo, leidžiančio manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir prokurorui kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perdavus teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis), prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Taigi ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras (BPK 164, 165 straipsniai). Tai reiškia, kad šalių nurodomos baudžiamosios bylos aplinkybės (kas kaltas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos), kaip galinčios turėti reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, kad būtų pripažintos turinčiomis tokią reikšmę, turi būti nustatytos teismo, t. y. tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotas eismo įvykio kaltininkas, kas sukeltų civilines teisines pasekmes ir būtų pagrindas atsakomybei atlyginant ieškovui padarytą žalą atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

36Atsiribojus nuo ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių vertinimo ir nesuteikiant prejudicialumo jokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tirti ir nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti egzistuojant visas civilinei atsakovo atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtos veikos faktą, žalą, priežastinį ryšį tarp veikos ir žalos bei kaltę.

37Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Ieškovas, siekdamas pareikštų reikalavimų patenkinimo, iš esmės rėmėsi prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00487-11 medžiaga ir aplinkybėmis, esą R. Š. kaltė pasireiškė tuo, kad jis, sukdamas į kairę, nedavė kelio R. M. vairuojamam automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai.

38Tokiu atveju ieškovui teko pareiga įrodyti, kad R. Š. pažeidė KET 9 ir 161 punktų reikalavimus ir kad būtent jo padaryti pažeidimai sąlygojo autoįvykį, nes nustatyta, kad ir R. M. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, važiuodamas apie 117 km/h greičiu, kuomet maksimalus leistinas greitis buvo 50 km/h. KET 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, šių taisyklių 161 punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms, o pagal taisyklių 133 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

39Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė, todėl pirmosios instancijos teismui buvo aktualu nustatyti, ar R. Š., atlikdamas kairį posūkį, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir įsitikino, kad nesudaro kliūties jokiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, bei, esant nustatytoms aplinkybėms, kad R. M. viršijo maksimalų leistiną greitį, spręsti, kas yra kaltas ir atsakingas dėl atsiradusios žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais įrodymais - baudžiamosios bylos medžiaga (ekspertizės aktu, specialistų išvadomis ir kita medžiaga), tinkamai įvertino trečiųjų asmenų kaltės dėl autoįvykio kilimo laipsnį ir sprendė kad jie abu vienodai kalti. Apeliacinių skundų motyvai, paremti kurioje nors iš specialistų išvadų ar ekspertizės akte pateikta sąlygine išvada, jog eismo įvykis būtų neįvykęs, jeigu vienas ar kitas eismo dalyvis būtų laikęsis KET reikalavimų, esant neginčijamai nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo pripažinti tik vieno kurio nors iš jų kaltę. Aplinkybė, kad R. M. viršijo maksimalų leistiną greitį yra įrodyta ir neginčijama, tačiau pagrindo dėl autoįvykio kilimo kaltu pripažinti tik jį vieną nėra, nes byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, jog R. Š. nepažeidė KET reikalavimų ir bendros pareigos elgtis atsargiai, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Liudytojas M. A., važiavęs iš paskos R. M. vairuojamo automobilio, patvirtino, kad jis matė, kaip R. Š. vairuojamas automobilis pasuko į Žemgalių gatvę ir įvyko susidūrimas. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad R. Š. turėjo objektyvią galimybę pastebėti lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančią transporto priemonę ir prieš atlikdamas posūkį į kairę turėjo pareigą įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį, o ne pasitikėti toje vietovėje nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, nes matomumas buvo pakankamai geras, autoįvykis įvyko vasaros laiku apie 18.00 val.

40Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą ir įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, pagrįstai konstatavo abipusę padidintų pavojaus šaltinių valdytojų kaltę.

41Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir pripažinus abiejų transporto priemonių valdytojų atsakomybę, ieškovas, remdamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi ir 6.270 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš bet kurio solidaraus skolininko. Sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo, nes nagrinėjamuoju atveju turi būti taikoma šios normos atžvilgiu esanti specialioji norma, nustatyta TPVCAPDĮ 19 straipsnio 9 dalyje, kurioje teigiama, kad jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir biuras moka išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Vadovaujantis specialiąją įstatymo norma, teisėjų kolegija spendžia, kad šia norma baigiasi solidarioji trečiųjų asmenų R. Š. ir R. M. atsakomybė, kadangi nustatyta, kad kelių asmenų padarytą žalą proporcingai atlygina atitinkamas draudikas ir Biuras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, jeigu ieškovas byloje yra ne nukentėjęs trečiasis asmuo, o socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, tai tokios įstaigos regreso teisė pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį yra nustatyta taip, kad ši regreso teisė nukreipta tik į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra – į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009). Kadangi trečiasis asmuo R. M. nebuvo apsidraudęs civiline atsakomybe, taigi pagal įstatymo normas ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą tik iš tiesioginio kaltininko, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip trečiojo asmens R. Š. draudiko, ir trečiojo asmens R. M. solidariosios atsakomybės. Todėl, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nekonstatavęs šalių solidariosios atsakomybės, ieškovui priteisė tik 50 procentų reikalaujamos žalos atlyginimo iš atsakovo.

42Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuojant priteisė tik 17 250,00, nors ieškovas prašė 17 848,45 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių pirmosios instancijos teismo motyvų dėl priteistos žalos dydžio, daro prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą, todėl tikslina sprendimą ir priteisia ieškovui 50 procentų jo prašytos 17 848,45 Lt žalos dydžio sumą, t.y. 8 924,23 Lt (2 584,63 EUR).

43Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigos atlyginti žalą ieškovui nebuvimą pagrindžia aplinkybė, kad pagal TPVCAPDĮ 3 str. 3 d. netektos pajamos nepriteistinos, kadangi turtinę žalą patyrė transporto priemonės savininkė ir draudėja, be to S. Š. ir R. Š. yra sutuoktiniai, automobilis, kuriuo padaryta avarija yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, net ir pripažinus R. Š. pilnai ar iš dalies atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, draudimo išmoka nepriteistina, kadangi R. Š. padarė žalos savo turtui. Tokie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Priešingai nei nurodo atsakovas, S. Š. žala padaryta jos sveikatai, o ne turtui. Be to įstatymo normoje nurodyta, kad išmokos nemokamos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, tačiau S. Š. nebuvo transporto priemonės valdytoja eismo įvykio metu. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą padarytą dėl sveikatos sužalojimo. Todėl atsakovo argumentas, kad S. Š. išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra nepagrįstas ir atmestinas.

44Trečiasis asmuo R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis motyvais, kad į bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis S. Š., R. Š., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, taip pat G. S. iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos, M. M. ir V. Š. iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, A. G. iš AAS „Gjensidige“ Lietuvos filialo, J. N. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Tokie trečiojo asmens argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, įsigilina į teisinių santykių esmę, nes niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis labai sunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų. Trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas bei, esant pagrindui, daryti išvadą, kad dėl šių asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens R. Š. reikalaujami įtraukti asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų teisėms sprendimas neturės jokios įtakos. Įtraukti G. S., M. M. ir V. Š. nebuvo tikslinga, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo ar atliktų ekspertizių, o asmenys iš AAS Gjensidige Lietuvos filialo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus taip pat įtraukti nebuvo tikslinga, kadangi šių subjektų atstovai dalyvavo bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikių biuro įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu ar netgi suteikimas kitos procesinės padėties nėra pagrįstas, kadangi socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis), tačiau R. M. neturi civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą neturi įtakos pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir galiojimui.

45Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

46Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą palikti nepakeistą, ištaisant aritmetines klaidas:

49„Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 8 924,23 Lt (2 584,64 Eur) žalai atlyginti.

50Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

51Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 258,75 Lt žyminio mokesčio ir 25,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 284,00 Lt (82,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės naudai 25,25 Lt (7,31 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

53Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 8. Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu prašė priteisti... 9. Nurodė, kad jog dėl eismo įvykio, kurio metu padaryta ieškovo prašoma... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-14 sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Teismas nurodė, kad eismo įvykį vienodai sąlygojo abiejų eismo dalyvių... 12. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 13. Nurodo, kad :
  1. Teismas nepagrįstai sutapatino kaltę dėl... 14. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus... 15. Nurodo, kad:
    1. Byloje esantys įrodymai pagrindžia faktą,... 16. Trečiasis asmuo R. Š. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą suinteresuotų... 18. Ieškovas pateiktais atsiliepimais į pareikštus apeliacinius skundus nesutiko... 19. Nurodo, kad:
      1. Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos... 20. Atsakovas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus... 21. Nurodo, kad:
        1. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde prašymas... 22. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti... 23. Nurodo, kad:
          1. Pirmosios instancijos teismui pripažinus... 24. Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo panaikinti... 25. Nurodo, kad:
            1. Pirmosios instancijos teismas priėmė... 26. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 27. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 29. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 30. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 32. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų... 34. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kuria... 35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos... 36. Atsiribojus nuo ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių vertinimo ir... 37. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Civilinio... 38. Tokiu atveju ieškovui teko pareiga įrodyti, kad R. Š. pažeidė KET 9 ir 161... 39. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal... 40. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir pripažinus abiejų... 42. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigos atlyginti žalą... 44. Trečiasis asmuo R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 46. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą palikti nepakeistą,... 49. „Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio... 50. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 258,75 Lt... 52. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 53. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu...