Byla 2A-1032/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1597-324/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EKKA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 5 d. susitarimą Nr. 4 ir 2009 m. kovo 5 d. sutartį Nr. 2, sudarytus tarp ieškovo UAB „Murena“ bei atsakovų UAB „EKKA“ ir UAB „Piliuona“, priteisti iš atsakovo UAB „EKKA“ 90 000 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. susitarimu Nr. 4 ieškovo skolininkas UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo skolą kreditoriui UAB „EKKA“, kylančią iš 2008 m. rugsėjo 17 d. subrangos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo UAB „EKKA“. 2009 m. kovo 5 d. sutartimi ieškovas perleido atsakovui UAB „EKKA“ reikalavimo teisę į 40 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą, kylančią iš 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02. Sutartyje pažymima, kad po jos pasirašymo ieškovas bus visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „EKKA“ už 40 000 Lt skolą, atsiradusią subrangos sutarties pagrindu, pagal atliktų darbų aktus. UAB „Piliuona“ įvykdė iš 2009 m. sausio 5 d. susitarimo Nr. 4 ir 2009 m. kovo 5 d. sutarties Nr. 2 kylančius įsipareigojimus. Nurodyti sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Jų sudarymo metu UAB „Murena“ turėjo kitų kreditorių, nuo 2008 m. spalio-lapkričio mėnesių buvo skolinga darbuotojams, VMI, VSDFV. UAB „Murena“ nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau tekste – LMETĮ) 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos. Sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Ieškovas, sudaręs sutartį ir susitarimą su atsakovais, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą, o suteikė pirmenybę UAB „EKKA“ prieš kitus kreditorius, pažeisdamas jų teises. Šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o juos sudarydamos buvo nesąžiningos. Ieškovas žinojo, jog pažeidžiami kitų kreditorių interesai, o atsakovai, būdami verslininkais, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo tuo pasidomėti. Dokumentus iš UAB „Murena“ bankroto administratorius perėmė 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Kadangi pagal ginčijamus sandorius 90 000 Lt gavo UAB „EKKA“, taikant restituciją šios lėšos priteistinos ieškovui. Be to, teismas ex officio turėtų sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms pagal CK 1.80 straipsnį, t. y. jie sudaryti esant įregistruotam UAB „Murena“ turto disponavimo apribojimui pagal teismo nutartis.

5Atsakovai UAB „Piliuona“ ir UAB „EKKA“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir jo praleidimo teisines pasekmes.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus ieškinį atmetė.

7Teismas nusprendė, kad UAB „Murena“ nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų termino pažeistai teisei ginti, tačiau neįrodė visų sąlygų Pauliano ieškiniui pagrįsti. UAB „Murena“ dokumentus bankroto administratorius perėmė 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. perdavimo-priėmimo aktais. Ieškinys pareikštas 2010 m. gruodžio 16 d.

8Teismas nurodė, kad UAB „Piliuona“ (užsakovas) ir UAB „Murena“ (generalinis rangovas) 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-07-02. Sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimui ieškovas pasitelkė subrangovus. UAB „Murena“ ir UAB „EKKA“ (subrangovas) 2008 m. rugsėjo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. AD03-08-02-07. Nėra ginčo, kad UAB „Murena“ vėlavo atsiskaityti su subrangovu sutartyje numatytais terminais. Užsakovas ir generalinis rangovas pasiūlė subrangovui UAB „EKKA“ sudaryti trišalį tarpusavio atsiskaitymo susitarimą. UAB „Piliuona“ sutiko už apdailos darbus tiesiogiai atsiskaityti su UAB „EKKA“, todėl 2009 m. sausio 5 d. buvo pasirašytas trišalis susitarimas Nr. 4, pagal kurį UAB „Piliuona“ įsipareigojo į UAB „EKKA“ sąskaitą pervesti 50 000 Lt dydžio generalinio rangovo skolą subrangovui pagal sutartį Nr. AD03-08-02-07, o UAB „Murena“ atsisakė šio dydžio reikalavimo teisės užsakovui pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras LAA Nr. 4571869, 4571908, 4571950, 4571997. Dėl analogiškų priežasčių 2009 m. kovo 5 d. sutartimi ieškovas perleido atsakovui UAB „EKKA“ reikalavimo teisę į 40 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02 pagrindu atliktų darbų aktus.

9Teismo įsitikinimu, nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra konstatuotas UAB „Murena“ nemokumas ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu (teismas rėmėsi 2009 m. birželio 8 d. balansu). Iš 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto, kurio bendra vertė 21 125 905 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 18 979 112 Lt. Ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, ir, nors bankroto byla nebuvo iškelta, tokia būsena vertintina kaip artima ĮBĮ reglamentuotam nemokumui. 2009 m. sausio 5 d. UAB „Murena“ kreditorių sąrašas, ieškovo atstovės paaiškinimas, kreditorių reikalavimai patvirtina, kad kai kurie sąraše nurodyti finansiniai įsipareigojimai egzistavo ir ginčo sandorių sudarymo metu, tačiau, atsižvelgiant į nenutrūkusią ieškovo ūkinę-komercinę veiklą ieškinyje nurodytu laikotarpiu bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika ieškovo ginčijami sandoriai įvertinti kaip nepažeidžiantys kitų kreditorių teisių ir interesų. Ginčo sandorių esmę sudaro užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimas, kuriuo jie susitarė dėl apmokėjimo už darbus tiesiogiai darbus atlikusiam subrangovui, todėl tokie susitarimai negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditoriaus teisių. UAB Murena“ reikalavimą gauti atlygį iš užsakovo už subrangovo atliktus darbus perleido ne pašaliniam asmeniui, bet darbus atlikusiam subrangovui. Tai atitiko įprastą statybos verslo praktiką. Teismo įsitikinimu, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, ginčo sandoriai, kuriais buvo patenkintas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų leidžiami net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, o kitų UAB „Murena“ kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Ginčijami sandoriai sudaryti 2009 m. sausio ir kovo mėnesiais. Ieškovas pateikė pranešimus valstybinei darbo inspekcijai ir Alytaus rajono apylinkės teismui apie tai, kad UAB „Murena“ 2009 m. kovo mėnesį nebuvo išmokėjusi darbo užmokesčio už 2008 m. spalio – 2009 m. vasario mėnesį kai kuriems darbuotojams. 2008 m. lapkričio - gruodžio mėn. VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką patvirtina ieškovo skolą, tačiau 2008 m. gruodžio 24 d. ieškovo raštas antstolių kontorai leidžia manyti apie šios skolos sumokėjimą. 2009 m. sausio 20 d. VMI sprendimu konstatuota mokestinė nepriemoka, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie VMI reikalavimo neįvykdymą. Įvairių juridinių asmenų pretenzijos ir teismų procesiniai sprendimai patvirtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams. Teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ieškovo bankroto byloje leidžia daryti išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo skolingas darbuotojams ir VSDFV biudžetui. Ieškovas ginčo sandoriais suteikdamas pirmenybę vienam iš kreditorių, LMTĮ 3 straipsnio reikalavimų laikymosi požiūriu pažeidė darbuotojų ir VSDFV teises, tačiau reikalavimo tenkinimui neįrodė būtinos actio Pauliana sąlygos – UAB „Piliuona“ ar UAB „EKKA“ nesąžiningumo – žinojimo ar turėjimo žinoti, kad atsiskaitymas su UAB „EKKA“ pažeidžia UAB „Murena“ kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, teises. Atsakovams ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo nurodomi 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys (patvirtinti 2009 m. balandžio 28 d., pateikti 2009 m. liepos 17 d.), o 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Laikraštyje „Alytaus naujienos“ 2008 m. lapkričio 29 d. patalpinta ieškovo įmonės generalinio direktoriaus publikacija skelbė apie sėkmingą įmonės veiklą. Ieškovas neginčijo, jog ginčo laikotarpiu interneto portale „Delfi“ ir „Verslo žiniose“ pateikta informacija rodė tik tai, kad dėl mažėjančių užsakymų įmonė ketina mažinti darbuotojų skaičių, parduoti dalį technikos, tačiau neužsimena apie nesugebėjimą mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, atsiskaityti su kitais kreditoriais. 2009 m. sausio 5 d. raštu pats ieškovas ragino netikėti gandais viešojoje erdvėje. Teismų informacinės sistemos Liteko, turto arešto aktų registro duomenys apie iškeltas bylas ir taikytas arešto priemones, nevertinant visos skolininko turtinės padėties, nelaikyti pakankamais duomenimis priimant sprendimą sudaryti sandorį ir vertinant, ar sudaromas sandoris nėra rizikingas. UAB „Piliuona“ nurodė žinojusi apie turto arešto aktų registro duomenis, o UAB „EKKA“ atstovas teigė jais nepasidomėjęs, tačiau nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, skolininkui iškeltomis bylomis ar įregistruotais turto arešto aktais savaime nereiškia, kad atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi. Atsiskaitymas pagal ginčijamą trišalį susitarimą atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Teismo įsitikinimu, šalys, sudarydamos sandorį, buvo sąžiningos.

10Teismas nesutiko su ieškovu, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (negalėjimui disponuoti turtu, jam esant areštuotam; CPK 675 straipsnio 1 daliai). Ginčo sandorių sudarymo metu 2009 m. vasario 10, 21 d., kovo 4 d. disponavimas UAB „Murena“ turtu buvo apribotas laikinaisiais turto arešto aktais. Baigtinės turto arešto būsenos įregistruotos 2009 m. kovo 12, 24, 25, 30 d. 2008 m. spalio 20 d. įregistruotas baigtinis pakrovėjo „Bobkat“ areštas, gruodžio 16 d. – 1 298 743,05 Lt lėšų areštas ir UAB „Murena“ turtinė teisė gauti pinigines išmokas, gruodžio 15 d. – 420 709,09 Lt lėšų areštas ir UAB „Murena“ turtinė teisė gauti pinigines išmokas, 2009 m. sausio 5 d. areštuotos ieškovui priklausančios transporto priemonės. Tai nepatvirtina, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti turto arešto aktais nustatyti draudimai. Ieškovas, sudarydamas šiuos sandorius, nedisponavo lėšomis, nes jos dar nebuvo tapusios UAB „Murena“ nuosavybe. Jis turėjo tik galimybę įgyti tam tikrą turtinę teisę, kurios, subrangovui UAB „EKKA“ neatlikus darbų, nebūtų galėjęs realizuoti. UAB „Murena“ nepateikė įrodymų apie tai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu būtų buvęs įregistruotas draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar vykdyti kitas prievoles, todėl nėra pagrindo teigti apie įstatyme numatyto draudimo disponuoti ginčo sandoriu perleista turtine teise pažeidimą. Ieškovo įmonės administratoriaus nurodytas turto arešto aktų vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, prieštarautų sprendime nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai, sprendžiant apie sandorių atitikimą įprastai verslo praktikai.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

11Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nepagrįstas teismo teiginys, kad nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir įmonė buvo moki.
    2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skolą kreditoriui vertindamas kaip būtinybę sudaryti sandorį. Skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „EKKA“, kuris yra trečios eilės kreditorius. Sutarties sudarymo metu UAB „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, VMI, socialinio draudimo fondo valdybą, kitus kreditorius, todėl sudaryta sutartimi pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir LMETĮ. Nors teismas pripažino, kad UAB „Murena“ būklė buvo artima bankroto būsenai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Murena“ nebuvo nemoki. ĮBĮ nėra numatyta sąlyga, jog įmonė pripažįstama nemokia tik, jeigu nevykdo jokios veiklos, taip pat nėra įtvirtinta, kad įmonės nemokumas nustatomas tik teismo sprendimu. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas leidžia spręsti, kad įmonė buvo nemoki, nes tiek per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 979 112 Lt, tiek pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. sausio 5 d. – 17 086 635,65 Lt, viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
    3. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, leidžiamas. LMETĮ 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka. UAB „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi. Teismas sprendime konstatavo, kad buvo pažeistas LMETĮ, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad neįrodytas šalių nesąžiningumas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad sandorių sudarymo metu BUAB „Murena“ buvo skolinga įmonės darbuotojams bei VMI. Atsakovai šio fakto neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius. Ieškovas taip pat nurodė, kad darbuotojų, socialinio draudimo fondo valdybos bei VMI interesų pažeidimas pasireiškė suteikiant pirmenybę trečios eilės kreditoriui UAB „EKKA“ ir patenkinant šio kreditoriaus reikalavimą. Įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog kreditorių interesai pažeisti.
    4. Nepagrįstas teismo argumentas, jog šalys buvo sąžiningos. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teigdamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija. Sandorio sudarymo metu BUAB „Murena“ turtui galiojo laikinas areštas. Turto arešto aktų registro duomenys vieši. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Piliuona“ pripažino, jog žinojo apie įregistruotus turto arešto aktus, o UAB „EKKA“ pripažino, kad nesidomėjo turto arešto aktais ir ieškovo finansine būkle. Jau UAB „Murena“ 2007 metų balansas rodė įmonės nemokumą. Teismas šių įrodymų nevertino, nepasisakė, kodėl jie nevertinami. Atsakovai žinojo ar privalėjo žinoti, kad UAB „Murena“ turtui galioja areštas, o šį ribojimą pažeidžiantys atsiskaitymai neteisėti. Ginčijami sandoriai sudaryti tuo metu, kai UAB „Murena“ turtui galiojo teismo nutartimi pritaikyti areštai, o turto perleidimas nebuvo galimas. Sandorių sudarymo metu buvo areštuotos ieškovo turtinės teisės gauti lėšas. Sudarytas susitarimas pažeidė taikytą turto arešto aktą, nes UAB „Murena“ perleido savo turtinę teisę gauti lėšas iš UAB „Piliuona“.
    5. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, konstatuodamas, kad neprivalėjo ex officio pripažinti sandorių negaliojančiais pagal CK 1.78, 1.80, 1.81 straipsnius. Turtui galiojo laikinas turto areštas, turtas nebuvo identifikuotas, taigi buvo areštuotas visas turtas. Reikalavimo teisė taip pat apima ir turto sąvoką. Laikino turto arešto galiojimo metu ieškovas neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir perleisti reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę. Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos ir imperatyvios LMETĮ normos. Ieškovas pateikė Alytaus apskrities VMI viršininko sprendimus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą, kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki sandorio sudarymo visa mokestinė nepriemoka buvo sumokėta. Sandoris pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą laiku mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities VMI viršininko sprendimą bei imperatyvias teisės normas, nustatančias laikino turto arešto privalomumą, todėl turėjo būti pripažintas niekiniu kaip pažeidžiantis imperatyvias normas.
    6. Nors ieškovas pateikė atsakovų nesąžiningumą patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad UAB „Murena“ ir atsakovai buvo sąžiningi. Sutartinis įsipareigojimas nepatvirtina būtinybės sudaryti sandorį. Teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė CPK 270 straipsnį. Teismas nepagrįstai teigė, kad 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi, nors 2007 metų UAB „Murena“ balansas rodo įmonės nemokumą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog sandorio sudarymo metu visam UAB „Murena“ turtui galiojo laikinas areštas, todėl jis negalėjo būti perleistas. Teismas, nevertindamas imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai nuspręsdamas, kad perleidžiamas reikalavimas nepateko į areštuoto turto masę ir nepripažindamas sandorio niekiniu ex officio nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

12Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo.

15Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus ieškinys buvo grindžiama actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) taikymo pagrindu, bankroto administratoriui ginčijant prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytus sandorius (susitarimą ir sutartį) bei tuo, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BUAB „Murena“ bankroto administratorius nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau neįrodė visų sąlygų Paulino ieškiniui pagrįsti.

16Nagrinėjamu atveju laikytina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Ginčas apeliacinėje instancijoje dėl to, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties nekilo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių aplinkybių.

17Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, esą ieškovas neįrodė visų sąlygų Pauliano ieškiniui pagrįsti, esą neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos imperatyvios normos. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

18CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.

19Išskiriamos šios CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

20Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 5 d. UAB „Murena“ pasirašė Susitarimą Nr. 4, pagal kurį ieškovas UAB „Murena“ ir atsakovai UAB „EKKA“ ir UAB „Piliuona“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – ieškovo skolininkas UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo skolą kreditoriui UAB „EKKA“, kylančią iš 2008 m. rugsėjo 17 d. subrangos sutarties Nr. AD03-08-02-07 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „EKKA“ (1 t., 12 b. l.). Pagal šį susitarimą buvo atlikti mokėjimai (1 t., 13 b. l.). 2009 m. kovo 5 d. sutartimi ieškovas perleido atsakovui UAB „EKKA“ reikalavimo teisę į 40 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą, kylančią iš 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02 (1 t., 14-16, 143-148 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“ buvo iškelta bankroto byla (1 t., 10 b. l.).

21Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti sunkią UAB „Murena“ finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu įmonė turėjo įsiskolinimų darbuotojams (1 t., 22-27, 40 b. l.), VMI (1 t., 29-33 b. l.), VSDFV, kitiems kreditoriams (1 t., 34-39, 43-50, 52-59 b. l., 2 t., 65-70 b. l.). UAB „Murena“ atžvilgiu buvo priimti teismo procesiniai sprendimai (1 t., 60-62, 66, 71-72, 75 b. l.), taip pat būsimų teismo sprendimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 63-64, 69-70, 73-74, 187-195 b. l.). UAB „Murena“ nemokumą iki ginčijamų sandorių ir jų sudarymo metu patvirtina ir UAB „Murena“ 2008 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. balansas (1 t., 84-86 b. l.). Pagal įmonės balansą 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės vien per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, bendrovės balanse turto buvo apskaityta 21 125 905 Lt sumai, ir pagal bylos duomenis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės finansinė padėtis tik blogėjo. Pažymėtina, kad 2009 m. birželio 30 d. nutartimi teismas konstatavo, kad UAB „Murena“ yra nemoki ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Be to, jau ir iš 2007 m. balanso duomenų matyti, kad 2007 metais įmonės turėtas turtas sudarė 19 517 486 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 628 784 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 14 696 111 Lt (2 t., 45-47 b. l.), įmonė patyrė 246 492 Lt nuostolį (2 t., 48 b. l.). Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Murena“ mokumo, pažymi, jog išskiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iškelti bankroto bylą remiantis ĮBĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007). Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento būna faktinis bendrovės nemokumas. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sąvoka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vertintina ir tai, kad apskritai nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas nėra grindžiamas aplinkybėmis, jog ginčo sandoris sukėlė ieškovo nemokumą ar iš esmės sumažino jo mokumo galimybes. Byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčo sandorių sudarymo metu viena jos šalis – UAB „Murena“ jau buvo faktiškai nemoki įmonė. Vėliau, UAB „Murena“ iškėlus bankroto bylą, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras. Taigi teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra konstatuotas UAB „Murena“ nemokumas ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. Be to, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sandoriai negalėjo pažeisti kitų UAB „Murena“ kreditoriaus teisių.

22Pažymėtina ir tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojęs LMETĮ nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų. Įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos /.../, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams mokami ketvirta mokėjimų eile. Įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčijamais sandoriais neatsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas nepagrįstai suteikta pirmenybė vieniems kreditoriams, pažeidžiant kitų, turinčių pirmumo teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises. UAB „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi, todėl šiuo atveju buvo pažeistos LMETĮ nuostatos.

23Ginčijamais sandoriais kreditorių teisės pažeistos tuo, kad būdamas nemokus skolininkas suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir įmonė buvo moki.

24Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės (ratio decidendi). Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentas yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Pagal pirmosios instancijos teismo minėtoje kasacinio teismo byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Be to, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams“. Šią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su tolesniu teiginiu, jog „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovais būdas, skirtingai nei Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas. Taigi bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog UAB „Murena“, būdama nemoki, sudarė sutartį ir susitarimą su atsakovais, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę UAB „EKKA“ prieš kitus kreditorius. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „EKKA“, nors ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, VMI, socialinio draudimo fondo valdybą, pažeistas LMETĮ.

25Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė būtinos actio Pauliana sąlygos – UAB „Piliuona“ ar UAB „EKKA“ nesąžiningumo – žinojimo ar turėjimo žinoti, kad atsiskaitymas su UAB „EKKA“ pažeidžia UAB „Murena“ kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, /.../ kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudarė verslininkai (UAB „Murena“, UAB „EKKA“, UAB „Piliuona“). Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tai daroma ir jo (jų) paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

26Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo nurodomi 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys, o 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamų sandorių sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismine tvarka, o dalis reikalavimų jau buvo patenkinta, be to, teismai kai kuriose bylose buvo taikę laikinąsias apsaugos priemones – areštą (pvz., žr. 1 t., 87-107, 187-195 b. l.). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. UAB „Murena“ buvo žinomas skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, pranešimai apie ketinamą inicijuoti bankroto bylą, todėl, kaip rūpestingas verslininkas, ji privalėjo apie šią situaciją informuoti kitas ginčijamų sandorių šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Gi atsakovai UAB „EKKA“ ir UAB „Piliuona“ nepateikė įrodymų, kad jie, kaip suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu asmenys, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų sandorių sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Atsakovai turėjo suabejoti UAB „Murena“ mokumu jau ginčijamų sandorio sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininką, negalintį atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas. Be to, byloje yra duomenys, kad viešoje erdvėje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad UAB „Murena“ nemoka atlyginimų ir stringa jos gamybinė veikla (1 t., 108-110 b. l.). Nors viešai spaudoje buvo ir optimistinės informacijos, tam, kad atsakovai kaip verslininkai būtų laikomi sąžiningais dėl sandorio sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, sudaryti ginčijamus sandorius. Neatlikdami tokių veiksmų, atsakovai prisiėmė riziką, jog jų sudaryti sandoriai gali būti pripažinti pažeidžiančiais kitų kreditorių interesus ir tuo pagrindu nuginčyti (CK 6.66 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sąžiningumą ir konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine padėtimi ir mokumu, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pateikti įrodymai patvirtina ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą. Atsakovai taip pat žinojo ar privalėjo žinoti, kad UAB „Murena“ turtui galioja areštas, o šį ribojimą pažeidžiantys atsiskaitymai neteisėti.

27Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „Murena“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Tokios pareigos nepatvirtina vien ta aplinkybė, kad UAB „Murena“ ir atsakovus siejo tarpusavio teisiniai santykiai. Skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį.

28Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų sandorių ex officio nepripažino negaliojančiais kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nes sudarant sandorį buvo pažeistos LMETĮ normos, o turtui buvo pritaikytas areštas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su apelianto argumentais, kad ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias LMETĮ normas. Kaip jau minėta, ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio LMETĮ normos, tačiau nebuvo laikytasi nustatytos mokėjimų eilės tvarkos, kadangi UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, tačiau neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai pirmenybę suteikė vėlesnės eilės kreditoriui. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.

29Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnio pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pinigus pagal nuginčijamus sandorius, kuriuos turėjo gauti UAB „Murena“, gavo atsakovas UAB „EKKA“. Taikant restituciją ginčo sandorių pagrindu sumokėtos lėšos priteisiamos UAB „Murena“ naudai. Iš atsakovo UAB „EKKA“ priteistina 90 000 Lt suma BUAB „Murena“ naudai. Atitinkamai bankroto byloje spręstinas ir UAB „EKKA“ kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai UAB „Murena“ klausimas.

30Priteisdama iš atsakovo UAB „EKKA“ nurodytą pinigų sumą teisėjų kolegija įvertina naują aplinkybę, kad šiam atsakovui yra iškelta bankroto byla (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB „EKKA“ įsiteisėjo 2012 m. vasario 15 d.). Tokiu būdu šio sprendimo vykdymas sietinas su BUAB „Murena“ įtraukimo į bankrutuojančios UAB „EKKA“ kreditorių sąrašą ir atitinkamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimų išsprendimu.

31Patenkinus ieškinį, priteisiant iš atsakovo UAB „EKKA“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to paties atsakovo priteisiamos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki nutarties iškelti bankroto bylą šiam atsakovui įsiteisėjimo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

33Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

34Priimti naują sprendimą – ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ bankroto administratoriaus ieškinį patenkinti visiškai – pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 5 d. susitarimą Nr. 4 ir 2009 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytus tarp ieškovo UAB „Murena“ bei atsakovų UAB „EKKA“ ir UAB „Piliuona“. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Murena“ (kodas 149632768) iš atsakovo UAB „EKKA“ (kodas 300659652) 90 000 Lt (devyniasdešimties tūkstančių litų) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 21 d.) iki teismo nutarties iškelti UAB „EKKA“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. vasario 15 d.).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 5. Atsakovai UAB „Piliuona“ ir UAB „EKKA“ su ieškiniu nesutiko, prašė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo BUAB... 7. Teismas nusprendė, kad UAB „Murena“ nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3... 8. Teismas nurodė, kad UAB „Piliuona“ (užsakovas) ir UAB „Murena“... 9. Teismo įsitikinimu, nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra... 10. Teismas nesutiko su ieškovu, kad ginčijami sandoriai prieštarauja... 11. Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m.... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus... 16. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius... 17. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą... 18. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 19. Išskiriamos šios CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 5 d. UAB „Murena“ pasirašė... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro... 22. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojęs LMETĮ... 23. Ginčijamais sandoriais kreditorių teisės pažeistos tuo, kad būdamas... 24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodyta... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 26. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 27. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų... 29. Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnio... 30. Priteisdama iš atsakovo UAB „EKKA“ nurodytą pinigų sumą teisėjų... 31. Patenkinus ieškinį, priteisiant iš atsakovo UAB „EKKA“ ieškovo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.... 34. Priimti naują sprendimą – ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės...