Byla 1A-393/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Albino Bielskio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam A. K. , gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. , civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900litų) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Civilinių ieškovų K. P. , V. Š. ir UAB „D“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, BUAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant iš A. K. BUAB „A“ naudai 264 772,38 Lt turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys paliktas nenagrinėtu. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti, jų dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

4Nuosprendžiu A. K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „Erteka“ epizodas) ir BK 186 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

5Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą

Nustatė

6A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A", kodas ( - ), registruotos V. S. g. 8 , Panevėžyje direktoriumi ir kasininku bei būdamas atsakingas už tinkamą uždarosios akcinės bendrovės „A" veiklos organizavimą, kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „A" didelės vertės turtą - iš viso 264 772,38 Lt:

726 061,88 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti už automobilio VW Passat nuomą V. K. pagal 2007 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21, 2007 m. rugpjūčio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43, pagal 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 75;

83 209,60 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti V. G. pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 44;

910 310,9 Lt, kurie nurašyti pagal kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, tačiau nesumokėti UAB „A“ darbuotojams: 506,40 Lt K. P. , 2 836,40 Lt ir 348,73 Lt G. J. , 407,40 Lt J. N. , 136,40 Lt R. R. , 651,22 Lt V. L. , 299,65 Lt E. B. , 269,66 Lt S. J. , 269,66 Lt V. C. , 185,76 Lt V. B. , 309,26 Lt H. S. , 233,41 Lt ir 671,81 Lt A. Z. , 2836,4 Lt ir 348,74 M. N. ;

10142 280 Lt, kurie V. Š. sumokėti įmonei UAB „A“ už gyvenamojo namo statybą, ir kuriuos V. Š. 2007 m. birželio 29 d. - 2008 m. liepos 17 d. laikotarpiu, Panevėžio m. perdavė A. K. ;

1182 910 Lt, kurie K. P. sumokėti įmonei UAB „A“ už sodo namelio rekonstrukciją, ir kuriuos K. P. 2008 m. balandžio 25 d. – 2008 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu Panevėžio m., Nemuno g. 42 perdavė A. K. .

12A. K. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „A", kodas 148157336, registruotos V. S. g. 8, Panevėžyje, direktoriumi ir kasininku, būdamas atsakingas už tinkamą uždarosios akcinės bendrovės „A" veiklos organizavimą, kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2007 – 2008 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

131. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto nuostatas - „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas":

141.1 Pats bei per darbų vadovą V. G. 2007 m. rugpjūčio mėn. - 2008 m. birželio mėn. laikotarpiu UAB „A“ darbuotojams be apskaitos dokumentų sumokėjo iš viso 10 712 Lt neoficialaus atlyginimo, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje:

151) J. N. 2007 m. rugpjūčio mėnesį papildomai išmokėjo 100 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

162) V. K. 2007 m. rugsėjo mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

173) K. B. 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 400 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

184) N. Š. 2008 m. sausio mėnesio 10 – 11 d. papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

195) A. B. 2007 m. gruodžio mėnesį papildomai išmokėjo 400 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. sausio mėnesį papildomai išmokėjo 712 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. sausio – gegužės mėnesiais papildomai išmokėjo po 500 Lt (viso 2 500 Lt) neoficialaus darbo užmokesčio.

206) E. K. 2008 m. balandžio mėnesį papildomai išmokėjo 600 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. gegužės mėnesį 500 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. birželio mėnesį papildomai išmokėjo 300 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

217) L. D. 2008 m. gegužės mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. birželio mėnesį papildomai išmokėjo 1 600 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

228) A. V. 2008 m. gegužės mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. birželio mėnesį papildomai išmokėjo 1 600 Lt neoficialaus darbo užmokesčio.

231.2 Už gyvenamojo namo, esančio Kerbedžio g. 5 b, Panevėžyje, statybą nuo 2007 m. birželio 9 d. iki 2008 m. liepos 17 d. per 7 kartus priėmęs UAB „A" vardu iš V. Š. iš viso 170 400 Lt, iš šios pinigų sumos apskaitoje 2008 m. birželio 5 d. kasos pajamų orderiu STA Nr. 20 įforminęs tik 15 000 Lt priėmimą, likusios sumos 155 400 Lt gavimo neįformino pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į apskaitos registrus.

241.3 Už sodo namo, esančio Beržų g. 126, Velžio km. Panevėžio raj. rekonstrukcijos darbus UAB "A" vardu priėmęs iš K. P. 2008 m. balandžio 25 d. 50 000 Lt, 2008 m. gegužės 28 d. 40 000 Lt, 2008 m. liepos 9 d. 23 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 5 d. 10 000 Lt, iš viso 123 000 Lt, 2008 m. birželio 12 d. kasos pajamų orderiu STA Nr.21 įforminęs 12 000 Lt ir 2008 m. liepos 2 d. kasos pajamų orderiu STA Nr. 23 – 10 000 Lt, likusios 101 000 Lt sumos gavimo neįformino pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į apskaitos registrus.

252. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu:

262.1 nurašė nuo UAB „A" kasos 10 310,9 Lt ir apskaitoje panaudojo kasos išlaidų orderius bei atlyginimų žiniaraščius, kuriuose nurodytų pinigų sumų įmonės darbuotojams realiai neišmokėjo:

271) 506,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. liepos 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 14, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. liepos 4 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 1-B, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas K. P. minėtų grynųjų pinigų negavo.

282) 2 836,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007-09(08)-29 kasos išlaidų orderį Nr. 42, kurio pinigų išmokėjimo 2007 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) pagrindas - mokėjimo žiniaraštis Nr. 2, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas G. J. minėtų grynųjų pinigų negavo.

293) 348,73 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 52, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas - mokėjimo žiniaraštis Nr. 3 A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas G. J. pinigų negavo.

304) 407,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 52, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas - mokėjimo žiniaraštis Nr. 3A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas J. N. pinigų negavo.

315) 136,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007-09(08)-29 kasos išlaidų orderį Nr. 42, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas - mokėjimo žiniaraštis Nr. 2 B (data nenurodyta), nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas R. R. minėtų grynųjų pinigų negavo.

326) 651,22 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 59, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m spalio 31 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 5, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas V. L. minėtų grynųjų pinigų negavo.

337) 299,65 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. spalio 17 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 4 A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas E. B. minėtų grynųjų pinigų negavo.

348) 269,66 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 52, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 3A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas S. J. pinigų negavo.

359) 269,66 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 52, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 3A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas V. C. pinigų negavo.

3610) 185,76 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. spalio 17 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 4A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas V. B. minėtų grynųjų pinigų negavo.

3711) 309,26 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. spalio 17 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 4A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas H. S. minėtų grynųjų pinigų negavo.

3812) 233,41 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 59, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. spalio 31 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 5, nors mokėjimo žiniaraščiuose nurodytas pinigų gavėjas A. Z. minėtų grynųjų pinigų negavo.

3913) 671,81 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 60, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas – 2007 m. spalio 31 d. mokėjimo žiniaraštis Nr.6, nors mokėjimo žiniaraščiuose nurodytas pinigų gavėjas A. Z. minėtų grynųjų pinigų negavo.

4014) 2 836,4 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 42, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas - 2007 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) mokėjimo žiniaraštis Nr. 2, nors mokėjimo žiniaraščiuose nurodytas pinigų gavėjas M. N. minėtų grynųjų pinigų negavo.

4115) 348,74 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 52, kurio pinigų išmokėjimo pagrindas 2007 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo žiniaraštis Nr. 3A, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų gavėjas M. N. minėtų grynųjų pinigų negavo.

422.1 Apskaitoje panaudojo 2007 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21, kuriame nurodyta, kad už automobilio nuomą sumokėta V. K. – 1 734 Lt, 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 43, kuriame nurodyta, kad už automobilio nuomą sumokėta V. K. – 5 127,20 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 75, kuriame nurodyta, kad už automobilio nuomą sumokėta V. K. 19 200,68 Lt, nors V. K. šiuose orderiuose nurodyta pinigų suma – iš viso 26 061,88 Lt nesumokėta, ir taip neteisėtai padidino bendrovės pelną mažinančias nuomos sąnaudas.

432.2 Apskaitoje panaudojo 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 44, kuriame nurodyta, kad V. G. už automobilio „Audi 80" nuomą 2007 metais buvo sumokėta 3 209,60 Lt, nors V. G. nurodytų pinigų negavo, ir taip neteisėtai padidino bendrovės pelną mažinančias nuomos sąnaudas.

442.3. 2008 m. kovo 7 d. į UAB „A" darbų vadovo V. G. asmeninę sąskaitą pervestus 12 500 Lt, kaip užmokestį už automobilio nuomą, tačiau tiksliau nenustatytu laiku šiuos pinigus panaudojo be apskaitos ir per V. G. išmokėjo bendrovės darbuotojams, o šios sumos panaudojimo neįrašė į oficialius UAB „A" buhalterinės apskaitos dokumentus – mokėjimo žiniaraščius.

452.4. 2007 m. birželio – gruodžio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6012 parodė, jog pagal 2007 m. birželio 11 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 1 UAB „A" patyrė 30 661 Lt automobilio nuomos sąnaudų, nors realiai nuomos mokesčio pagal šią sutartį nemokėjo ir įmonė sąnaudų nepatyrė.

462.5. 2007 m. liepos – gruodžio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6012 atvaizdavo, jog pagal 2007 m. liepos 1 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 2 UAB „A" patyrė 29 640 Lt automobilio nuomos sąnaudų, nors realiai nuomos mokesčio pagal šią sutartį nemokėjo ir įmonė nuomos sąnaudų nepatyrė.

472.6 . 2008 m. sausio – birželio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6012 parodė, kad pagal 2007 m. liepos 1 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 2 UAB „A" patyrė 17 422 Lt automobilio nuomos sąnaudų, nors realiai nuomos mokesčio pagal šią sutartį nemokėjo ir nuomos sąnaudų nepatyrė.

482.7 2008 m. liepos 18 d. bankiniais pavedimais Nr. 283033967, 283034461 į bendrovės sąskaitą gautų iš V. Š. 64 500 Lt pajamų nepripažino pardavimo pajamomis, nors realiai šie pinigai buvo sumokėti bendrovei už atliktus darbus statant V. Š. priklausantį namą pagal 2007 m. liepos 3 d. rangos sutartį Nr. 1-2007, šių pardavimo paslaugų neįformino sąskaitomis – faktūromis, dėl to 2008 m. liepos mėnesį į UAB „A" apskaitą neįtraukė 54 664 Lt pardavimo pajamų ir 9 836 Lt mokėtino į biudžetą PVM.

492.8 2007 m. birželio 4 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu UAB „A" naudojantis UAB „ Bitė Lietuva" teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, telefonų abonentais Nr. 8-612-21677, 8-612-21788, 8-650-70428, 8-686-03664, 8-699-55729 jis leido naudotis su bendrovės veikla nesusijusiems asmenims, šių asmenų gautas mobilaus ryšio paslaugas apmokėdamas UAB „A" lėšomis ir įrašydamas į apskaitos registrus 16 PVM sąskaitų – faktūrų, neteisėtai apskaitoje padidino leidžiamus atskaitymus – paslaugų pirkimo sąnaudas – 3 464 Lt, PVM ataskaitą - 623 Lt.

502.9. Tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku nurodė vyr. finansininkei V. P. UAB „A" bendrovės apskaitoje – 2007 m. gruodžio 29 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 5 ir žiniaraštyje „Atskiram statybos objektui UAB „A" sunaudotos medžiagos ir patirtos sąnaudos" įtraukti neteisingus duomenis panaudojimą UAB „Erteka" gamybinių ir administracinių patalpų įrengimui pagal 2007 m. spalio 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 07-10-30-ALG5, ir taip į apskaitą buvo įtrauktos šiame objekte nepanaudotos medžiagos, pirktos:

511. 2007 m. spalio 31 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0020223 už 3 816,72 Lt su 703,03 Lt PVM.

522. 2007 m. lapkričio 14 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0020778 už 2 702,96 Lt bei 490,34 Lt PVM.

533. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021088 už 3 738,82 Lt bei 672,99 Lt PVM;

544. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021089 už 2 763,98 Lt bei 497,52 Lt PVM

555. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021090 už 2 372,64 Lt bei 427,06 Lt PVM.

566. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021091 už 5 444,37 Lt bei 980 Lt PVM.

577. 2007 m. sausio 11 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021423 už 11 855,81 Lt bei 2134,05 Lt PVM.

588. 2008 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą PV Nr.7 už 932,20 Lt bei 167,80 Lt PVM.

599. 2008 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022293 už 137,52 Lt bei 46,35 Lt PVM.

6010. 2008 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022054 už 1873,79 Lt bei 337,28 Lt PVM.

6111. 2008 m. vasario 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022055 už 626 Lt bei 112,68 Lt PVM.

6212. 2008 m. vasario 6 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022056 už 2 470 Lt bei 444,60 Lt PVM.

6313. 2008 m. vasario 12 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022057 už 1 567,53 Lt bei 282,16 Lt PVM.

6414. 2008 m. birželio 20 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0024644 už 465,07 Lt bei 83,71 Lt PVM.

652.10. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. sausio 31 d. UAB „A" apskaitoje fiksavo juridinės galios neturinčius lengvojo automobilio VW Transporter, v. nr. ( - ) kelionės lapus Nr. 835159, 835161, 835162, 835164, 835170, 835175, 535179, 835185, 835183 ir 835192, kuriuose užfiksuotas 3738 1 kuro sunaudojimas 2007 metais ir 610 1 kuro sunaudojimas 2008 metų sausio mėnesį, ne tomis sąlygomis, kokiomis jis faktiškai įvyko, t. y. kelionės lapuose nurodyta, kad automobilio vairuotoja S. K. , nors ji nurodytu laikotarpiu UAB „A" nedirbo, dėl ko negalima nustatyti kas iš tikrųjų ir kieno reikmėms naudojo minėtą kurą.

66Be to, A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A“, kodas ( - ), registruotos V. S. g. 8, Panevėžyje, direktoriumi, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti 1 029 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, 2008 m. vasario 8 d. įrašė į 2007 metų metinę „A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų, t.y. turėdamas už 2007 m. išskaičiuoti – 127 925 Lt gyventojų pajamų mokestį, pateiktoje 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio, deklaracijoje nurodė, kad 2007 metais UAB „A“ išskaičiavo 122 449 Lt gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų per 2007 m. išmokų ir šią deklaraciją 2008 m. vasario 8d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno g. 3, Panevėžyje.

67A. K. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „A“, kodas ( - ), registruotos V. S. g. 8, Panevėžyje, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574 17 straipsnio, 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 III skyriaus „Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka“ 11 straipsnio 4 punktą, 2008 m. balandžio 14 d., siekdamas išvengti 13 859 Lt pelno mokesčio sumokėjimo įrašė į 2007 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną - padidindamas pardavimų savikainą 82 420 Lt ir sumažindamas apmokestinamąjį pelną 13 859 Lt, šioje deklaracijoje neteisingai nurodė, kad 2007 metais UAB „A“ gavo 16334 Lt apmokestinamąjį pelną, ir šią deklaraciją 2008 m. balandžio 14 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno g. 3, Panevėžyje.

68Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti. Jei teismas nustatytų, kad nėra pagrindo nuteistąjį išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, A. K. prašo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jei nebūtų tenkintas ir šis prašymas, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo atmesti pareikštą civilinį ieškinį.

69Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 str. 1 d. 2 p.), o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.). Nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, neargumentuota, kodėl tikėjo išskirtinai tik kaltinimui palankiais argumentais ir visiškai atmetė apeliantą teisinančius argumentus. Teismo išvados pagrįstos spėlionėmis ir prielaidomis bei prieštaringais įrodymais, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Be to teismas neišnagrinėjo švelnesnės, negu įstatyme numatyta minimali, bausmės taikymo galimybės, nepripažino visų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be pagrindo pasunkino nuteistojo teisinę padėtį.

70Be to nuteistasis mano, kad nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti klausimai bei nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301, 302, 303-305 straipsnių reikalavimus, taip pat nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29, 31, 109 straipsnių nuostatų.

71Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, padarius inkriminuojamą didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, t. y. nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo, tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio formuluočių matyti, kad šiuo atveju nuteistasis privalėjo įrodyti savo nekaltumą, kadangi jis nesurinko pakankamai įrodymų, jog pinigų nepasisavino, bet panaudojo juos pagal paskirtį. Todėl nuosprendis iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, taikant nekaltumo prezumpciją.

72Nuteistasis A. K. neginčija nuosprendžio dalies dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka, kad įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi svetimo turto neturėjo tikslo pasisavinti ir jo nepasisavino. Trūkumai ir nesutapimai atsirado tik dėl to, kad jis netinkamai, tai yra apgaulingai tvarkė įmonės ir savo, kaip fizinio asmens, buhalterinę apskaitą, tačiau iš esmės visi, tiek gauti, tiek sumokėti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį ir jų apeliantas teigia nepasisavinęs.

73Nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad nuteistasis pasisavino jo žinioje buvusius iš viso 10 310,90 Lt UAB „A" piniginių lėšų, kurios įformintos kaip tariamai išmokėtos darbuotojams, nors realiai jiems nebuvo išmokėtos. Tai grindžiama faktu, kad žiniaraščiuose yra ne darbuotojų, nurodytų kaip pinigų gavėjai, parašai, be to darbuotojai paneigė, kad gavo šias pinigines lėšas. Tačiau nuteistojo manymu tai yra tik prielaida, o tai, kad kai kurių darbuotojų parašai žiniaraščiuose buvo suklastoti neįrodo, jog jie arba kiti darbuotojai žiniaraščiuose nurodytų pinigų sumų negavo. Apelianto teigimu, V. G. jam pasakydavo, kad darbuotojai stabdo darbus ir daugiau nedirbs tol, kol jiems nebus sumokėtas atlyginimas. Tada jis paduodavo V. G. iš įmonės kasos reikalingą sumą. Kadangi darbuotojams atlyginimus reikėdavo nuvežti skubiai, kad nebūtų prastovų, todėl jis nespėdavo surašyti žiniaraščių ir paduoti V. G. , kad nuvežtų darbuotojams pasirašyti už pinigų gavimą. Taigi pinigai darbuotojams būdavo sumokėti, o žiniaraščiuose jie nebūdavo pasirašę. Žiniaraščius surašydavo vėliau, atbulinėmis datomis, tačiau prisimindavo ne visus darbuotojus, kuriems buvo išmokėtas atlyginimas ir ne visas konkrečiam darbuotojui realiai išmokėtas pinigų sumas, todėl galėjo būti, kad į žiniaraščius buvo įrašyti ne tie darbuotojai, kurie realiai gavo atlyginimus. Be to, tuo laikotarpiu nuteistasis teigia sirgęs, dėl to taip pat laiku žiniaraščių negalėjo pildyti. Pasveikęs, surašydavo žiniaraščius atbulinėmis datomis, todėl ne visada atsimindavo kuriems darbuotojams faktiškai buvo anksčiau išmokėtas darbo užmokestis, dėl to žiniaraščiuose ir galėjo atsirasti pavardės ne tų darbuotojų, kuriems faktiškai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Dėl šių pažeidimų apeliantas prisipažįsta, tačiau teigia, kad 10 310,90 Lt nepasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms, tai yra išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Darbo sutartyse su darbuotojais yra numatyta, kad jiems mokamas atlyginimas ne mažesnis už valstybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Tokia darbo apmokėjimo tvarka buvo numatyta dėl to, kad darbuotojai dirbdavo ir daugiau valandų, negu priklausė pagal įstatymus, dirbo po darbo valandų ir per išeigines, kai kurių darbuotojų atlyginimas priklausė ir nuo faktiškai atlikto darbo. Todėl darbuotojų atlyginimas, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, kartais būdavo didesnis už valstybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau negalėjo būti mažesnis už ją. Atsižvelgiant į tai, darbuotojams ir būdavo išmokama papildoma atlyginimų dalis už viršvalandžius, darbą išeiginėmis ir faktiškai atliktą darbą, viršijanti minimalų mėnesinį atlyginimą, grynais pinigais. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir V. G. , kuris ir mokėjo darbininkams darbo užmokestį, taip pat paliudijo ir darbo užmokestį gavę darbuotojai G. J. , J. N. , J. G. , N. Š. , A. B. , K. B. , R. R. , E. B. , E. K. , L. D. , A. V. , A. S. . Be to, kad gavo papildomą darbo užmokestį galėtų paliudyti ir teisme neapklausti liudytojai V. D. , V. M. ir kiti, kurie tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Visi šie liudytojai parodė, kad pinigus grynais gavo iš nuteistojo arba iš V. G. , o V. G. pripažino, kad jiems mokėjo iš nuteistojo gautus pinigus įvairiomis sumomis įvairiu metu. Tai ir buvo tie pinigai, kurie apeliantui dabar inkriminuojami kaip pasisavinti. Nuteistojo manymu, byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad jis minėtų pinigų nepasisavino, o teismo išvada yra neteisinga ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, jeigu teismas teigia, kad jis vis gi tuos pinigus pasisavino, tai turėjo nustatyti, kokie tada pinigai būdavo mokami darbuotojams kaip papildomas darbo užmokestis. Teismui to nenustačius, teismas turėjo vertinti visas abejones nuteistojo naudai ir atmesti kaltinimą dėl 10 310,90 Lt pasisavinimo.

74Apelianto manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl jo žinioje buvusių 3 209,60 Lt, išmokėtų V. G. už automobilio „Audi 80“ nuomą ir 26 061,88 Lt, išmokėtų V. K. už automobilio „VW Passat“ nuomą (viso 29 271,48 Lt) UAB „A" piniginių lėšų pasisavinimo. Apeliantas pripažįsta, kad nei V. G. , nei V. K. už automobilių nuomą minėtų sumų nemokėjo. Automobilių nuomos sutartys buvo fiktyvios ir pagal jas pinigai nebuvo išmokėti, nors iš įmonės kasos jie buvo nurašyti. Šie pinigai taip pat buvo panaudoti UAB „A" reikmėms. Nuteistojo teigimu, V. K. dirbant objekte dėl jo kaltės buvo pavogtas bokštelis ir skarda, skirta stogui uždengti, tai patvirtino ir V. K. . Nuteistasis buvo įsitikinęs, jog pats V. K. pavogė ar pardavė ir bokštelį, ir skardą, tačiau to įrodyti negalėjo, todėl V. K. nurodė nupirkti šiuos daiktus arba sumokėti už juos iš savų pinigų, bet jis neigė savo kaltę, be to pinigų neturėjo. Tiek bokštelis, tiek skarda įmonei buvo reikalingi, todėl nuteistasis nusprendė juos nupirkti iš įmonės pinigų. Kadangi nesugalvojo, kaip kitaip paimti iš įmonės kasos pinigus, nes antrą kartą mokėti už tuos pačius daiktus, kurie buvo įmonės buhalterinėje apskaitoje, negalėjo, todėl sugalvojo fiktyviai nurašyti pinigus kaip už V. K. automobilio nuomą. Šiuos pinigus, viso 26 061,88 Lt paėmė iš kasos ir už juos nupirko naują bokštelį ir skardą stogui. Tai yra šias pinigines lėšas panaudojo pavogtam UAB „A" turtui atstatyti, tai yra įmonės reikmėms. Analogiškai atsitiko ir su tariamai V. G. išmokėtais 3 209,60 Lt už automobilio nuomą. V. G. objekte buvo pavogti instrumentai, ką patvirtina ir liudytojas H. S. , todėl kaip ir V. K. atveju, nuteistasis teigia nusprendęs nupirkti vietoje pavogtų instrumentų naujus, o pinigus, viso 3 209,60 Lt, kuriuos sumokėjo už pirktus instrumentus, nurašyti tariamai už V. G. automobilio nuomą. Motyvas buvo tas pats, tai yra nebuvo logiška, kad antrą kartą perkami instrumentai, kurie yra įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taigi šie 3 209,60 Lt taip pat panaudoti pavogtam UAB „A" turtui atstatyti, tai yra įmonės reikmėms. Kadangi viskas pirkta kuo pigiau, iš privačių asmenų, tai nėra pirkimą patvirtinančių dokumentų, be to jų ir nereikėjo, kadangi pavogtas turtas vis tiek figūravo įmonės buhalterinėje apskaitoje.

75Be to nuteistasis mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jo žinioje buvusių V. Š. sumokėtų 142 280 Lt ir K. P. sumokėtų 101 000 Lt UAB „A" priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo. Tiek iš K. P. , tiek iš V. Š. apmokėjimą už jų namelių statybą nuteistasis teigia gavęs kaip fizinis asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą. Savo, kaip fizinio asmens buhalterinės apskaitos netvarkymą jis taip pat pripažįsta. Pirmosios instancijos teisme neigė, kad gavo iš V. Š. 142 280 Lt dėl to, jog bijojo, kad VMI priskaičiuos mokėti didelius mokesčius, kadangi jis neįsiregistravo PVM mokėtoju ir nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Pripažinus visas pajamas, gautas iš K. P. ir V. Š. susidarytų virš 100 000 ir dėl to būtų paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Nuteistasis pripažįsta, kad nefiksuodamas savo, kaip fizinio asmens, dirbančio pagal verslo liudijimą, buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų – 82 910 Lt gautų iš K. P. ir 142 280 Lt gautų iš V. Š. (viso 225190 Lt) jis slėpė mokesčius ir dėl to dabar gailisi. Nuteistojo teigimu, jis manė, kad jeigu abu nameliai yra pastatyti ir stovi, tai negali būti jokio klausimo apie pinigų pasisavinimą, nes kitaip neaišku, iš kokių pinigų jie buvo pastatyti. Šiuo metu apeliantas teigia nusprendęs pasakyti tiesą, kad visus kaltinime nurodytus pinigus iš K. P. ir V. Š. jis gavo, tačiau gavo kaip fizinis asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą.

76Nuosprendyje neteisingai teigiama, kad jo kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo patvirtina K. P. ir V. Š. parodymai, kad jie sumokėjo pinigus nuteistajam, kaip UAB „A" vadovui, sąmatos, kuriose nėra atskirai išskirtos jam ir UAB „A" sumokėtos pinigų sumos, kvitų knygelėje nėra duomenų, kad K. P. būtų išrašytas nustatytos formos kvitas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą. Nuteistojo manymu, šie duomenys jo kaltės nepatvirtina. Tiek K. P. , tiek V. Š. apklausų metu parodė, kad tik manė, jog duoda nuteistajam pinigus kaip UAB „A" vadovui. Tačiau tokie teiginiai yra tik jų prielaidos, kuriomis teismas negali remtis. Nuteistojo teigimu, ketindamas nuslėpti dalį mokesčių jis nesakė nei K. P. , nei V. Š. , kad taip darys. Kai buvo statomi V. Š. ir K. P. nameliai, dauguma įmonių tokiu būdu stengėsi sumažinti mokėtinus mokesčius, tai yra dalį darbų atlikdavo įmonė, o kitą dalį pagal patentus. Buvo įprasta tokia verslo praktika, kadangi buvo galima pastatyti namą gerokai pigiau. Todėl būtų nelogiška, jei jis būtų sakęs minėtiems asmenims, kad dalį pinigų jis ima kaip fizinis asmuo, nes apie tai galėjo sužinoti kontroliuojančios institucijos ir priskaičiuoti nesumokėtus mokesčius ir dar skirti baudą, be to, užsakovai būtų reikalavę atitinkamai sumažinti darbų kainą. Todėl ir nebuvo atskirai išskirta sąmatose sumos, kurias nuteistasis gavo kaip fizinis asmuo, o kurias kaip UAB „A" direktorius. Rašte apie K. P. mokėjimus nėra nurodyta, kad šiuos pinigus nuteistasis gavo kaip UAB „A" direktorius. Todėl toks nuosprendyje nurodytas teiginys yra tik prielaida, kuri nėra patvirtinta baudžiamosios bylos medžiaga. Analogiškai yra ir V. Š. atveju. Dėl to, kad apie nuslepiamus mokesčius nenorėjo sakyti nei V. Š. , nei K. P. ir norėjo gauti didesnį pelną, jis nesurašė ir neišdavė nei nustatytos formos kvitų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Tam, kad nemokėti privalomų mokesčių savo, kaip fizinio asmens, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų gautų piniginių lėšų. Taigi kvitų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, neišdavė tik dėl vienintelės priežasties - kad nuslėptų mokesčius, o ne dėl to, kad gavo pinigus kaip UAB „A" direktorius ir juos pasisavino. Apelianto manymu, teismo teiginys, kad nuteistojo prekių pirkimo – pardavimo pagal verslo liudijimą kvitų knygelėje nėra duomenų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, suponuoja išvadą, kad jis privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad priėmė pinigus kaip fizinis asmuo, tai yra jis privalėjo įrodyti, kad gautų pinigų nepasisavino. Tokie teismo teiginiai negali būti laikomi priimtinais ir teisingais, kadangi jie pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir prieštarauja teismų praktikai. Tokiu būdu teismas faktiškai nurodė, kad tai jis nesurinko ir nepateikė pakankamai, savo nekaltumo įrodymų. Be to teismas pažeidė principą, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami kaltininko naudai.

77Teismas neįvertino byloje esančių duomenų, kad dalį darbų K. P. ir V. Š. namelių statyboje atliko ne UAB „A" darbuotojai, taip pat ne UAB „A" pirko ir dalį medžiagų. Šie duomenys yra V. G. K. P. , G. J. , S. J. , N. Š. , A. B. , K. B. , L. D. , A. V. , A. S. bei kitų darbuotojų parodymai, kuriuose jie nurodė, kad kai kurios medžiagos buvo pirktos ne už UAB „A" pinigines lėšas ir kad kai kuriuos darbus atliko ne UAB „A" darbuotojai, kad jiems pradėjus dirbti, kai kurie darbai buvo atlikti, o jiems dirbant, kai kuriuos darbus atliko kiti asmenys, kad jie pirko ir vežė į objektus iš nuteistojo duotų pinigų pirktas medžiagas. Byloje liko neaišku, iš kokių pinigų buvo pirktos šios medžiagos ir iš kokių pinigų buvo apmokama darbininkams už atliktus statybos darbus, jeigu nuteistasis visus pinigus pasisavino. Šioms faktinėms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, teismas turėjo paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti, kiek kainavo V. Š. bei K. P. namų statyba, tačiau nuteistojo bei jo gynėjo prašymas skirti byloje ekspertizę buvo atmestas. Todėl apeliantas mano, kad byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, nepilnai ir nebuvo pašalintos visos abejonės, kurios turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

78Apeliantas mano, kad aplinkybę, jog jo gauti iš V. Š. ir K. P. pinigai realiai buvo panaudoti jų namelių statybai, tai yra pagal paskirtį, patvirtina byloje esantis įrodymas, kad tie nameliai yra pastatyti ir realiai egzistuoja. Byloje šis įrodymas nebuvo paneigtas, nebuvo nustatyta, iš kokių pinigų tada jie buvo pastatyti ir nebuvo neginčijamai įrodyta, kad jie buvo pastatyti ne iš tų pinigų, kuriuos jis gavo iš V. Š. ir K. P. . Tai reiškia, kad nebuvo paneigtas nuteistojo teiginys, kad iš V. Š. ir K. P. gautus pinigus jis ne pasisavino.

79Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas netinkamai atliko įrodymų įvertinimą, juos vertino paviršutiniškai ir atsietai vienus nuo kitų, dalies nuteistąjį teisinančių įrodymų visiškai neįvertino ir dėl jų visiškai nepasisakė nuosprendyje, nuosprendyje nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko atmeta teisinančius įrodymus, nepagrindė savo sprendimo vadovautis tik dalimi įrodymų, o ne jų visuma. Todėl nuteistasis mano, kad 264 772,38 Lt vertės UAB „A" turto pasisavinimas iš teismo nuosprendžio yra šalintinas ir dėl šio nusikaltimo padarymo jis turėtų būti išteisintas.

80Nuteistojo nuomone, tokiu atveju, jeigu jis nepanaudojo visų V. Š. ir K. P. jam duotų piniginių lėšų jų namelių statybai, tai turi būti nustatyta ši konkreti pinigų suma, tačiau nustatant šią sumą būtina atsižvelgti į tai, kad dirbdamas pagal verslo liudijimą, jis buvo pelno siekiantis fizinis asmuo, dėl ko turėjo gauti tam tikrą pelną. Be to, būtina įvertinti ir organizacines išlaidas, ir tik jas atėmus, likusi suma galėtų būti laikoma pasisavinta. Taip pat jeigu jis savo, kaip fizinio asmens, dirbančio pagal verslo liudijimą, buhalterinėje apskaitoje neįtraukė gautų iš V. Š. ir K. P. piniginių lėšų, siekdamas išvengti mokesčių, tai šis neveikimas turėtų būti vertinamas kaip kitoks nustatytos tvarkos pažeidimas, o ne pasisavinimas, ir už tai atsakomybė yra numatyta kituose BK straipsniuose bei kituose norminiuose aktuose.

81Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" patvirtintoje apžvalgoje surašytų išaiškinimų. Tokiu būdu pažeidžiant teisingumo principą ir teisę į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą bei in dubio mitius principą (jeigu suvokiant įstatymą kyla neaiškumų ar svyravimų, pirmenybė turi būti atiduota tam, kas lengviau teisiamajam). Teismas nesilaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" patvirtintoje apžvalgoje surašytų išaiškinimų. Nuteistojo manymu, teismas privalėjo nustatyti visas lengvinančias atsakomybę aplinkybes, net ir tiesiogiai įstatyme nenurodytas, ir jas įvardinti bei į jas atsižvelgti skiriant bausmę. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad teismas privalėjo svarstyti ir aprašyti visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų reikšmę ir įtaką bausmės individualizavimui, taip pat teismas privalėjo išnagrinėti klausimą ir dėl švelnesnės, negu įstatyme numatytos minimalios, bausmės taikymo pagal BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau nuosprendyje nėra nurodyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepasisakyta dėl kiekvienos iš jų įtakos bausmės skyrimui, nepasisakyta dėl švelnesnės, negu įstatyme numatytos minimalios, bausmės taikymo galimybės ir tokia švelnesnė bausmė nepritaikyta, dėl to paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota ir paskirta aiškiai per griežta.

82Nuteistojo manymu, teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, jam pastoviai reikia vartoti brangius vaistus, dėl to laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam būtų neproporcingai didelė našta, neatsižvelgė į faktą, kad jis vienas slaugo ir prižiūri neįgalią motiną E. K. , kuriai reikalinga nuolatinė slauga ir kurios nebūtų kam prižiūrėti, išlaiko ir aprūpina sūnų I. K. , kuris mokosi aukštosios mokyklos Vilniaus Gedimino technikos universiteto dieniniame skyriuje ir kurio nebūtų kam išlaikyti. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad jis yra ūkininkas ir dirba net 122,30 hektarų žemės, kurios nebūtų kam dirbti ir prižiūrėti, jeigu jam tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad už žemės ūkio pasėlius, jis kaip ūkininkas, gauna išmokas iš Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos fondų. Kadangi paramos skyrimas ir mokėjimas yra ne vienkartinis, bet tęstinis procesas, tai pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo taisykles, jeigu kiekvienais metais iki atitinkamos datos nedeklaruos pasėlių ir pagal paramos skyrimo taisykles nedirbs žemės, tai jam ne tik, kad bus nutrauktas paramos mokėjimas, bet ir reikės grąžinti jau anksčiau gautą paramą Europos Sąjungos struktūriniams fondams. Šią jau išmokėtą paramą struktūriniams fondams turės grąžinti Lietuvos valstybė. Šiuo atveju žlugs ūkininko ūkis, dėl to didelės žalos patirs ne tik jis pats, bet ir Lietuvos valstybė. Dėl to realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja bausmės paskirčiai, teisingumo ir proporcingumo principams, nes dėl tokios bausmės atlikimo kiltų didelės neigiamos pasekmės ne tik nuteistajam, bet ir jo artimiems išlaikomiems, slaugomiems ir prižiūrimiems asmenims bei Lietuvos Respublikos biudžetui. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių apeliantas įsitikinęs, kad teismas privalėjo išnagrinėti klausimą dėl švelnesnės bausmės taikymo ir vadovaudamasis LR BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies pagrindais, bausmės paskirtimi, teisingumo ir proporcingumo principais, skirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

83Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio ir ieškinį patenkinti visiškai priteisiant iš A. K. 12 658 Lt VSDFV naudai arba nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

84Civilinis ieškovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio ir ieškinį patenkinti visiškai priteisiant iš A. K. 103719 Lt VMI naudai arba nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

85Apeliacinius skundus civiliniai ieškovai grindžia analogiškais argumentais. Civiliniai ieškovai nurodo, kad apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu pagrįstai tenkino pareikštą civilinį ieškinį, tačiau be pagrindo jo didžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka, kadangi toks teismo sprendimas prieštarauja proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principams. Apeliantai nurodo, kad reiškiant ieškinį buvo remtasi byloje esančia specialisto išvada ir joje nustatyta žala VSD fondo biudžetui bei valstybei. Patys apeliantai baudžiamojoje byloje negali perskaičiuoti ar kitaip pakeisti žalos dydžio jei jo savo išvados nepakeitė specialistas. Tik specialistas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes bei gavęs konkrečius klausimus (šiuo atveju teismo klausimus) gali pateikti naują (ar patikslinti buvusią) specialisto išvadą. Civilinių ieškovų nuomone, teismas nustatęs, kad reikalinga papildoma specialisto išvada bei atsižvelgdamas į proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principus privalėjo pateikti specialistei papildomus klausimus tam, kad būtų tiksliai nustatytas padarytos žalos VSD fondo biudžetui bei valstybei dydis bei visiškai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Šiuo atveju, priėmus aukščiau minėtą nuosprendį, apeliantai praranda galimybę per įmanomai trumpą laiką išspręsti civilinio ieškinio klausimą, be to sprendžiant ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso metu būtų galima remtis tiktai ta specialisto išvada pagal kurią ir buvo pareikštas minėtas ieškinys. Be to, teismas nepasisakė, kad minėta specialisto išvada yra netiksli ar prieštarauja bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusioms aplinkybėms bei rėmėsi ja priimdamas nuosprendį, todėl ir civilinio ieškinio dydžio klausimas neturėjo iškilti.

86Atsiliepimu į civilinių ieškovų apeliacinius skundus nuteistasis A. K. prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti.

87Nuteistasis nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą klausimą dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo manymu, jis byloje dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintas, todėl apeliantų minimoje specialisto išvadoje nurodytos sumos, dėl kurių nesumokėjimo yra pareikšti civiliniai ieškiniai, neatitinka jo padarytų nusikalstamų veikų. Be to, jis dalį pinigų gavo ne kaip juridinio asmens atstovas, o kaip fizinis asmuo, todėl atitinkamai jam turėjo būti paskaičiuoti kitokie mokesčiai. Taip pat dalis civilinių ieškinių civiliniams ieškovams jau priteista bankroto byloje. Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, kad civilinių ieškovų apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

88Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašo nuteistojo ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti.

89Nuteistojo A. K. ir civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniai skundai atmetami.

90Kolegija pastebi, kad nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu ginčija apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, o civiliniai ieškovai ginčija nuosprendžio dalį, kuria jiems pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, dėl nuosprendžio dalies, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) pasisakydama tik tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant civilinių ieškinių klausimą.

91Dėl nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos,

92numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

93Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 183 str. 2 d.) padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat už šios nusikalstamos veikos padarymą, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam A. K. paskirta teisinga bausmė, ką nepagrįstai nuteistasis ginčija apeliaciniu skundu. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis neigia pasisavinęs UAB „A“ pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu bei automobilių nuoma, taip pat lėšas A. Š. ir K. P. sumokėtas už jų namų statybą, nelaikytini pagrindu šioje dalyje naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti ar už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti jam švelnesnę bausmę.

94Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-368/2008, 2K-574/2010). Veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio atitinkamas dalis, turi reikšmę BK 190 straipsnyje išdėstytas turto vertės išaiškinimas. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

95Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. K. , būdamas UAB „A" direktoriumi ir kasininku bei būdamas atsakingas už tinkamą šios bendrovės veiklos organizavimą, kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „A" didelės vertės turtą - iš viso 264 772,38 litus, t. y.:

96- 26 061,88 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti už automobilio VW Passat nuomą V. K. pagal 2007 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21, 2007 m. rugpjūčio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43, pagal 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 75;

97- 3 209,60 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti V. G. pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 44;

98- 10 310,9 Lt, kurie nurašyti pagal kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, tačiau nesumokėti UAB „A“ darbuotojams: 506,40 Lt K. P. , 2836,40 Lt ir 348,73 Lt G. J. , 407,40 Lt J. N. , 136,40 Lt R. R. , 651,22 Lt V. L. , 299,65 Lt E. B. , 269,66 Lt S. J. , 269,66 Lt V. C. , 185,76 Lt V. B. , 309,26 Lt H. S. , 233,41 Lt ir 671,81 Lt A. Z. , 2836,4 Lt ir 348,74 M. N. ;

99- 142 280 Lt, kurie V. Š. sumokėti įmonei UAB „A“ už gyvenamojo namo statybą, ir kuriuos V. Š. 2007 m. birželio 29 d. - 2008 m. liepos 17 d. laikotarpiu, Panevėžio m. perdavė A. K. ;

100- 82 910 Lt, kurie K. P. sumokėti įmonei UAB „A“ už sodo namelio rekonstrukciją, ir kuriuos K. P. 2008 m. balandžio 25 d. – 2008 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu Panevėžio m., Nemuno g. 42, perdavė A. K. .

101Nuteistasis A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl kaltinimo dalies pasisavinus svetimą turtą, parodė, jog pinigai V. K. ir V. G. sumokėti, tą patvirtina šių liudytojų parašai kasos išlaidų orderiuose. Jis šių pinigų – atitinkamai 26 061,88 Lt ir 3 209,60 Lt nepasisavino, o liudytojai V. K. ir V. G. jį apkalba dėl buvusių nesutarimų.

102Be to, kaltinime nurodytų, darbuotojams neišmokėtų pinigų jis nepasisavino. Gali būti, kad liudytojai, teigdami, jog pinigai neišmokėti klysta arba ant jo pyksta, nes jis buvo reiklus vadovas. Be to, išmokėti pinigus darbuotojams su atlyginimų žiniaraščiais, kad surinkti iš darbuotojų parašus, jis perduodavo V. G. .

103Kaltinime nurodytų pinigų iš V. Š. negavo ir jų nepasisavino. V. Š. už darbus pilnai neatsiskaitė, todėl jam patogu teigti, kad pinigus sumokėjo. Visi iš V. Š. gauti pinigai UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityti. Tuo tarpu iš K. P. grynaisiais gavo 101 000 litų, tačiau šiuos pinigus gavo ne kaip UAB „A“ vadovas, o kaip individualia veikla užsiimantis asmuo ir jų apskaityti UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje neturėjo. Visus šiuos pinigus panaudojo statybos darbams K. P. sode. K. P. liko skolingas, todėl pinigų priėmimo kvito jam neišdavė (t. 13, b. l. 149 – 151).

104Kolegijos manymu, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius nuteistojo A. K. parodymus, todėl Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, kaip vieningą visumą, teisingai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

105Kaip matyti iš byloje esančios 2008 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvados Nr. 5-5/63 dalies, kuri reikšminga nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį, joje be kitos informacijos taip pat konstatuota, kad UAB „A“ direktoriaus pareigose pagal 2007 m. birželio 11 d. darbo sutartį Nr. 01 dirba A. K. . Bendrovės direktorius A. K. yra atsakingas už apskaitos organizavimą įmonėje tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2008 m. sausio 31 d. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus. Kasininko funkcijas atliko įmonės direktorius A. K. . Nustatyta, kad UAB „A“ atsakingi darbuotojai tvarkydami buhalterinę apskaitą nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", kadangi ūkines operacijas, susijusias su grynųjų pinigų 40 013,46 Lt nurašymu iš kasos, įrašė ne tokiomis sąlygomis, kaip atvaizdavo apskaitos dokumentuose. Iš jų:

106- trim atvejais, kai kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų gavėjas V. K. negavo iš kasos transporto nuomos išlaidoms nurašytų 26 061,88 Lt.

107- dvidešimt atvejų, kai mokėjimo žiniaraščiuose nurodyti septyniolika darbuotojų, t. y. K. B. , G. J. , J. N. , D. D. , R. R. , V. L. , E. B. , J. K. , J. G. , S. J. , V. Č. , V. B. , H. S. , A. Z. , A. V. , K. P. , M. N. negavo iš kasos darbo užmokesčiui nurašytų 13 951,58 Lt.

108Pagal apskaitos dokumentus negalima nustatyti kas gavo ir kaip buvo panaudoti šie pinigai (t. 2, b. l. 5 – 149).

109Be to, iš 2009 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados Nr. 5-5/49 dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, matyti, kad tiriamuoju 2007 m birželio 4 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, kadangi keturiasdešimt devyniais atvejais apskaitoje įrašytos pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus neįvykusios ūkinės operacijos. Dėl to UAB ,,A“ patyrė 312 124 Lt nuostolį, į apskaitą įtraukė 77 723 Lt nepatirtų sąnaudų, neįtraukė 54 664 Lt pardavimo pajamų bei 9836 Lt pardavimo PVM. Iš jų:

110- trim atvejais tyrimui pateiktuose UAB ,,A“ kasos pajamų orderiuose atvaizduota, kad 2008 m. birželio 5 d. pagal kasos pajamų orderį seriją STA Nr. 20 V. Š. sumokėjo į bendrovės kasą 15 000 Lt, 2008 m. birželio 12 d. pagal kasos pajamų orderį seriją STA Nr. 21 K. P. sumokėjo 12 000 Lt, pagal 2008 m. liepos 2 d. pagal kasos išlaidų orderį seriją STA Nr. 23 K. P. sumokėjo 10 000 Lt. Šios operacijos įtrauktos į buhalterinę sąskaitą 2021 ,,Gauti avansai už suteiktas paslaugas“. Tačiau V. Š. ir K. P. parodė, kad pinigų, pagal minėtus kasos pajamų orderius atskirai į bendrovės kasą nemokėjo. V. Š. UAB ,,A“ tiriamuoju laikotarpiu grynais pinigais sumokėjo 170 400 Lt, K. P. 123 000 LT. Taigi pinigai – 37 000 Lt bendrovei buvo sumokėti ne tokiomis sąlygomis, kaip atsakingi asmenys atvaizdavo apskaitos dokumentuose ir tuo UAB ,,A“ padarytas 256 400 Lt nuostolis [(170400+123000)-37000].

111- dvidešimt atvejų, kai pagal tyrimui pateiktus UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2007 metų laikotarpiu apskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas dvejopai. Nors darbuotojams išmokamos sumos buvo įformintos vienu mokėjimo žiniaraščiu, viena dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į kiekvieno darbuotojo asmeninę sąskaitą banke, kita dalis išmokama grynais pinigais iš kasos. Tyrimo metu pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad darbuotojai gaudavo tik dalį jiems apskaičiuoto atlyginimo. Mokėjimo žiniaraščiuose nurodyti kaip pinigų gavėjai K. B. , G. J. , J. N. , D. D. , R. R. , V. L. , E. B. , J. K. , J. G. , S. J. , V. Č. , V. B. , H. S. , A. Z. , A. V. , K. P. , M. N. liudytojo apklausos protokoluose parodė, kad mokėjimo žiniaraščiuose nurodytų neva grynais pinigais išmokėtų piniginių sumų negavo. Kas gavo šiuos pinigus nežino. Taigi pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta dvidešimt atvejų, kai darbuotojai negavo darbo užmokesčiui iš kasos nurašytų 13 951,58 Lt pagal kasos išlaidų orderius, kurių pinigų išmokėjimo pagrindas mokėjimo žiniaraščiai.

112- vienu atveju, kai 2007-08 29 kasos išlaidų orderyje Nr. 44 atvaizduota, kad V. G. už automobilio ,,Audi 80“ nuomą 2007 metais buvo sumokėta 3 209,60 Lt. Tačiau V. G. 2008 m. lapkričio 20 d. liudytojo apklausos protokole bei savo paaiškinimuose parodė, kad jis nuomojo savo asmeninį automobilį bendrovei. Bendrovė jam mokėjo tik už kurą. Jokių kitų pinigų negavo. UAB ,,A“ atsakingi asmenys šiuos pinigus iš kasos nurašė neteisėtai ir tuo padarė bendrovei 3 209,60 Lt nuostolį.

113- trim atvejais, kai kasos išlaidų orderiuose Nr. 21, 43, 75 atvaizduota, kad V. K. už automobilio nuomą 2007 metais grynais pinigais buvo sumokėta 26 061,88 Lt [30661-(30661*15%)]. Tačiau pagal kasos išlaidų orderiuose 2007 m. liepos 20 d. Nr. 21, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 43, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 75 nurodyto kaip pinigų gavėjo V. K. parodymus (2008 m. sausio 10 d., 2008 m. rugpjūčio 13 d. liudytojo apklausos protokolai), jis už automobilio ,,VW Passat“ nuomą pinigų negavo, nors minėtuose dokumentuose yra jo parašas. Kas gavo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas jis nežino. Tuo bendrovei buvo padarytas 26 061,88 Lt nuostolis (t. 3, b. l. 7 – 200, t. 4, b. l. 1 – 22).

114Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad dalis buvusių UAB „A“ darbuotojų patvirtino, jog išties jiems priskaičiuotų ir iš UAB „A“ kasos pagal kasos išlaidų orderius nurašytų piniginių lėšų negavo.

115Liudytojas K. P. parodė, kad yra dirbęs UAB „A“ nuo 2007 metų birželio 26 dienos. Neoficialus atlyginimas jam nebuvo mokamas. Darbo užmokesčio žiniaraščius jam pasirašyti pateikdavo A. K. . 2007 m. liepos 14 d. žiniaraštyje jis pasirašė, tačiau žiniaraštyje nurodytos 506 Lt 40 ct. sumos negavo. A. K. sakė, kad reikia nupirkti kažkokį įrankį, kurio reikia V. K. ar A. K. , todėl davė pasirašyt, o pinigus nurašė kaip jo darbo užmokestį. Jam nebuvo sumokamas visas sutartas atlyginimas (t. 13, b. l. 117).

116Liudytojas G. J. parodė, kad dirbo UAB „A“. Visas atlyginimas buvo mokamas pervedant į banko sąskaitą. Neoficialus atlyginimas jam nebuvo mokamas. Atlyginimo grynaisiais pinigais nėra gavęs. Darbo užmokesčio žiniaraščius jam duodavo pasirašyti V. K. . UAB „A“ viso jam priklausančio atlyginimo nesumokėjo (t. 13, b. l. 117 - 118).

117Liudytojas J. N. parodė, kad UAB „A“ dirbo 2007 m. nuo birželio iki rugsėjo mėn. pradžios. A. K. jam yra sumokėjęs 1 000 litų atlyginimo grynaisiais pinigais, už kurių gavimą nereikėjo pasirašyti. Šiuos pinigus jis pasidalino su kitais dviem darbuotojais. Žiniaraštyje ne jo parašas, ten nurodytos sumos jis negavo. Pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščius jam paduodavo V. K. , sakydavo, jog pinigai bus pervesti į banko sąskaitą (t. 13, b. l. 118).

118Liudytojas R. R. parodė, jog mokėjimo žiniaraštyje nurodytų 136,40 Lt jis negavo. UAB „A“ jam liko skolinga darbo užmokesčio (t. 13, b. l. 135 - 136).

119Liudytojas E. B. parodė, kad UAB „A“ pradėjo dirbti 2007 pavasarį. Žiniaraštyje Nr. 4 A nurodyta suma 299,65 Lt, prie šios sumos yra jo parašas, bet pinigų jis negavo, nepamena kokiomis aplinkybėmis padėjo parašą. Į tuščią lapą nesirašė. Neoficialaus atlyginimo nėra gavęs (t. 13, b. l. 136).

120Liudytojas S. J. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per banko sąskaitą. Neoficialaus atlyginimo negavo. 269 litų grynais pagal darbo pagal darbo užmokesčio žiniaraštį negavo, parašas žiniaraštyje ne jo (t. 13, b. l. 119).

121Liudytojas V. Č. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per banko sąskaitą. Neoficialaus atlyginimo negavo. Taip nebuvo, kad duotų pasirašyti žiniaraštyje, o pinigų neišmokėtų (t. 13, b. l. 119).

122Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „A“ dirbo prieš 3 metus, Radviliškio depe. Vadovavo V. K. . Dirbo 1,5 mėnesio. Žiniaraštyje nurodytų 185,76 Lt jis negavo. Atlyginimas grynaisiais pinigais jam nebuvo mokamas. V. K. duodavo pasirašyti žiniaraštyje, o pinigai būdavo pervedami į banko sąskaitą (t. 13, b. l. 141).

123Liudytojas H. S. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per banko sąskaitą. Neoficialaus atlyginimo negavo. Grynųjų pinigų jam nebuvo išmokėta (t. 13, b. l. 120).

124Tuo tarpu liudytojai V. K. ir V. G. , be kitų aplinkybių, taip pat parodė, kad išties UAB „A“ darbuotojai gana dažnai negaudavo atlyginimų, nors žiniaraščiuose ir pasirašydavo. Be to, patvirtino tai, kad patys iš A. K. negavo pinigų už jų automobilių nuomą.

125Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo A. K. vadovaujamoje įmonėje UAB „A“ statybų darbų vadovu Radviliškio depe. Šiame objekte dirbo UAB „A“ darbuotojai D., B., M., P., B., ir kiti. A. K. jam perduodavo algalapius, kad surinktų iš darbuotojų parašus, tačiau liudytojas pinigų darbuotojams grynaisiais nemokėdavo. A. K. sakė, kad pinigai, kurių gavimą parašais patvirtina darbuotojai, bus pervesti į banko sąskaitą. Jam pačiam A. K. vieną kartą išmokėjo 500 Lt neoficialaus atlyginimo. Liudytojas buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią UAB „A“ nuomojo jo automobilį „VW Passat“, bet kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų už nuomą jis negavo, nors A. K. liepiamas, ant kasos išlaidų orderių pasirašė, jog pinigus gavo. Pasirašė, nes A. K. sakė, kad kitaip jis negaus pinigų už skardą ir taip patirs nuostolį. Be to, pasirašė kasos išlaidų orderyje, tam, kad gautų iš UAB „A“ jam reikalingą pažymą apie vidutinį darbo užmokestį. Buvo sukonfliktavęs su A. K. , nes pastarasis jį nepagrįstai apkaltino bokštelio vagyste (t. 13, b. l. 139 - 140).

126Liudytojas V. G. parodė, kad A. K. būnant UAB „A“ direktoriumi, jis dirbo darbų vadovu. 2007 m. gruodžio – kovo mėnesiais jis A. K. nurodymu išmokėjo neoficialų darbo užmokestį UAB „A“ darbuotojams sumomis maždaug po 400 – 600 Lt: B., K., Š. ir kitiems UAB "A" darbuotojams, pavardžių nepamena. Jam du kartus A. K. davė sąrašus, kad surinkti žmonių parašus už gautus atlyginimus, tačiau pinigų jiems nedavė. Kaltinime nurodytiems asmenims jis atlyginimų nemokėjo, nes jie dirbo Radviliškyje.

1272007 m. liepos mėnesį buvo surašyta jo automobilio „Audi 80“ nuomos sutartis su UAB „A“, tačiau jam nuomos nesumokėjo. 2007 m. nuo rugsėjo mėn. važinėjo kitu automobiliu, nes reikėjo vežti medžiagas. Pagal automobilių nuomos sutartis buvo į sąnaudas nurašomas kuras. Buvo sutarta su A. K. , kad nuoma nebus mokama. Po V. K. atleidimo iš darbo, A. K. įmonės kontoroje davė pasirašyti lapą dėl automobilio nuomos. V. K. taip pat negavo pinigų – V. K. buvo pasakyta, kad už kurą nemokėjo, kokia čia nuoma gali būti (t. 13, b. l. 123 - 127).

128Iš rašysenos specialisto 2009 m. kovo 6 d. išvados Nr. 11-209 (09) matyti, kad UAB „A“ 2007-09-27 mokėjimų žiniaraštyje Nr. 3 A. G. J. vardu pasirašė ne G. J. , ne V. K. , o kitas asmuo; J. N. vardu pasirašė ne J. N. , ne V. K. , o kitas asmuo; UAB „A“ 2007-08-31 mokėjimų žiniaraštyje Nr. 2 B R. R. vardu pasirašė ne R. R. , ne V. K. , o kitas asmuo; UAB „A“ 2007-10-31 mokėjimų žiniaraštyje Nr.5 V. L. vardu pasirašė ne V. L. , ne V. K. , o kitas asmuo; A. Z. vardu pasirašė ne A. Z. , ne V. K. , o kitas asmuo; 2007-10-31 mokėjimų žiniaraštyje Nr. 6 A. Z. vardu pasirašė ne A. Z. , ne V. K. , o kitas asmuo; UAB „A“ 2007-08-01 mokėjimų žiniaraštyje Nr. 2 M. N. vardu pasirašė ne M. N. , ne V. K. , o kitas asmuo; UAB „A“ 2007-09-27 mokėjimų žiniaraštyje Nr. 3A M. N. vardu pasirašė ne M. N. , ne V. K. , o kitas asmuo (t. 5, b. l. 165 – 176).

129Taigi apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aukščiau paminėti liudytojų K. P. , G. J. , J. N. , R. R. , E. B. , S. J. , V. Č. , V. B. , H. S. parodymai patvirtina specialistų išvadose dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-5/63 ir Nr. 5-5/49 nustatytus faktus, jog jiems nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, už kurį jie pasirašė žiniaraščiuose. Maža to, atlyginimų žiniaraščių įrašai apie tariamai išmokėtas sumas, bei rašysenos tyrimą atlikusio specialisto išvados Nr. 11-209 duomenys, jog G. J. , J. N. , R. R. , V. L. , A. Z. , M. N. parašai žiniaraščiuose 1B, 2, 2B, 3A, 4A, 5, 6 yra suklastoti, patvirtina, jog ir V. L. , A. Z. ir M. N. , kartu su kitais UAB „A“ darbuotojais negavo viso 10 310,9 litų atlyginimų, kurie jiems turėjo būti išmokėti pagal UAB „A“ 2007 m. liepos – spalio mėn. datomis pažymėtus atlyginimų žiniaraščius 1B, 2, 2B, 3A, 4A, 5, 6. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojų V. K. bei V. G. parodymai. Liudytojo V. K. , parodymai patvirtina, kad jo vadovaujamiems darbuotojams Radviliškio objekte atlyginimai paprastai buvo pervedami į sąskaitas bankuose. A. K. jam perduodavo algalapius, kad surinktų iš darbuotojų parašus, o pinigų išmokėti neperduodavo. A. K. sakė, kad pinigai, kurių gavimą parašais patvirtina darbuotojai, bus pervesti į banko sąskaitą. Kolegijos manymu tai atitinka dalies UAB „A“ darbuotojų parašų atsiradimo žiniaraščiuose aplinkybes, nors atlyginimų jie negavo. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. G. taip pat parodė, jog buvo atvejų, kai žiniaraščiuose jis rinkdavo iš darbuotojų parašus, o atlyginimą buvo žadama sumokėti pavedimu. Tačiau nei V. K. , nei V. G. nepatvirtino, jog jiems A. K. būtų perdavęs pinigus pagal minėtus žiniaraščius darbuotojų K. P. , G. J. , J. N. , R. R. , E. B. , S. J. , V. Č. , V. B. , H. S. , R. R. , V. L. , A. Z. , M. N. atlyginimams išmokėti. Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal kasos išlaidų orderius darbuotojų atlyginimams skirtus pinigus iš kasos galėjo paimti tik A. K. , nes jis kaip kasininkas buvo atsakingas už pinigų išmokėjimą ir tik jis turėjo teisę šiuos pinigus paimti iš kasos. Juolab, kad tai, jog būtent jis iš kasos paėmė šiuos pinigus, patvirtina jo parašai kasos išlaidų orderiuose ir jo paties parodymai. Be to, kad atlyginimai tariamai išmokėti, A. K. patvirtino ir žiniaraščiuose savo parašais. Tačiau byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų apie tolesnį šių pinigų panaudojimą. Taigi, byloje nesant duomenų, kurie leistų spręsti, kad šiuos pinigus A. K. panaudojo įmonės veikloje, iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. šiuos jo žinioje buvusius pinigus, skirtus darbuotojų atlyginimams, pasisavino. Nors specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės – finansinės veiklos nurodoma, jog pagal kasos išlaidų orderius nurašyta ir darbuotojams neišmokėta iš viso 13 951,58 Lt (specialisto išvada šioje dalyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais darbuotojų paaiškinimais). Tačiau kolegijos manymu, apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai šioje dalyje nuteistajam pareikštą kaltinimą sumažino ta apimtimi, kuria jo nepatvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Kaip matyti iš liudytojo J. G. parodymų duotų teismo posėdyje, jis paneigė, kad negavo pinigų pagal žiniaraštį (t. 13, b. l. 119), o liudytojas K. B. teigė, kad tokios aplinkybės neprisimena (t. 13, b. l. 135 – 136). Tuo tarpu kaltinimo dalies dėl liudytojams D. D. , J. K. ir A. V. galimai neišmokėto darbo užmokesčio teismo posėdžio metu nepavyko, nors apygardos teismas išnaudojo visas tam būtinas priemones. Todėl iš kaltinimo pagrįstai pašalinta nurodyta galimai pastariesiems darbuotojams neišmokėta 3 640,68 Lt atlyginimų suma, atimant ją iš specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte nurodytos bendros 13 951,58 litų sumos ir konstatuojant, kad A. K. pasisavino viso 10 310,9 litų, kurie buvo skirti UAB „A“ darbuotojų atlyginimams.

130Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad ta aplinkybė, jog žiniaraščiuose kai kurių darbuotojų parašai suklastoti, neįrodo, jog jie arba kiti darbuotojai pinigų negavo. Išties pati savaime ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu spręsti, kad minėti pinigai neišmokėti, kadangi jie iš kasos paimti ir negražinti. Tačiau kolegijos manymu, šiuo atveju įvertinęs įrodymų visumą apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytų sumų UAB „A“ darbuotojai išties negavo. Kaip matyti iš žiniaraščių, apskaičiuotos sumos buvo skirtos konkretiems asmenims, tačiau šie asmenys jų nepasirašė ir nepatvirtino, kad minėtas sumas priėmė iš nuteistojo A. K. ar liudytojų V. K. ar V. G. . Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti apklaustais liudytojais, juolab, kad iš aukščiau aptartų UAB „A“ darbuotojų parodymų matyti, jog atlyginimai dažnai buvo nesumokami. Be to, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog ir kiti darbuotojai, kurie net ir pasirašė žiniaraščiuose, parodė, kad negavo atitinkamų juose nurodytų sumų, nurodant, kad pinigai jiems bus vėliau išmokėti pavedimu, tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo tarpu byloje aiškiai nustatyta, kad visi žiniaraščiuose nurodyti pinigai buvo paimti iš kasos ir šias sumas pagal einamas pareigas galėjo paimti tik nuteistasis A. K. , ką jis ir padarė. To iš esmės neneigė ir pats nuteistasis. Visgi byloje, išskyrus nuteistojo parodymus, nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad minėta 10 310,9 litų suma buvo išmokėta darbuotojams. Nepagrįstas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad paimtus pinigus jis paduodavo V. G. , kuris juos perduodavo darbuotojams. Tokių aplinkybių neparodė nei pats V. G. , nei kiti bendrovės darbuotojai, kurie negavo paminėtų pinigų sumų. Išties, V. G. parodė, kad jam yra tekę išmokėti darbuotojams grynuosius pinigus, tačiau iš jo parodymų matyti, jog tai buvo neoficialus, t. y. nepaskaitytas darbo užmokestis, kuris neatsispindėjo žiniaraščiuose. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytojas J. N. , kuris parodė, kad yra gavęs 1000 litų grynais pinigais, tačiau už šiuos pinigus pasirašyti nereikėjo. Pastebėtina ir tai, kad didžioji dalis darbo užmokesčio negavusių darbuotojų dirbo objekte Radviliškyje ir su jais V. G. iš esmės nekontaktavo, ką jis patvirtino apklausiamas teismo posėdyje. Be to, šie darbuotojai parodė, kad atlyginimai jiems buvo mokami tik pavedimu. Aplinkybės, kad žiniaraščiuose nurodyti darbuotojai negavo juose nurodyto darbo užmokesčio, nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti jo argumentai, kad jis dėl užimtumo ar ligos nespėdavo surašyti žiniaraščių, o vėliau pamiršdavo kam kokias sumas mokėjo, todėl galėjo įrašyti ne tuos darbuotojus. Kolegija tai vertina kaip nuteistojo gynybinę versiją siekiant švelninti savo teisinę padėti, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Taigi, nors byloje yra duomenų, patvirtinančių kad buvo atvejų, kai darbuotojams papildomai buvo mokama grynais pinigais, tačiau šie duomenys nėra konkretūs ir aiškiai patvirtinantys, jog būtent nuteistajam inkriminuota 10 310,9 litų suma, o ne kokia nors kita, buvo išmokėta darbuotojams. Priešingai, dėl šios sumos konkretūs žiniaraščiuose nurodyti darbuotojai parodė, kad nurodytų sumų negavo. Taigi, nustačius, kad pinigus vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus iš bendrovės kasos paėmė nuteistasis A. K. , nėra aišku kur jis šiuos paimtus pinigus panaudojo. Todėl kolegija konstatuoja, jog A. K. paimdamas atitinkamas pinigų sumas ir neperduodamas jų žiniaraščiuose nurodytiems asmenims, jas neteisėtai užvaldė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-208/2008). Kartu atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad tokiu atveju, jeigu teismas nustatė, jog nuteistasis nurodytą pinigų sumą pasisavino, tai turėjo nustatyti, kokie pinigai buvo mokami darbuotojams, kaip papildomas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad iš esmės visi liudytojais apklausti UAB „A“ darbuotojai parodė, kad atlyginimai bendrovėje dažnai būdavo neišmokami ir jiems bendrovė liko skoloje. Todėl kolegijos manymu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtent pasisavintus pinigus nuteistasis išmokėjo darbuotojams kaip papildomą užmokestį. Juolab, kad pagal V. G. parodymus, jam buvo pervesti pinigai neva už automobilio nuomą, kuriuos jis ir turėjo išmokėti darbuotojams, kaip papildomus darbo užmokesčius.

131Atmetamas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl jo žinioje buvusių 3 209,60 Lt, išmokėtų V. G. už automobilio Audi 80 nuomą bei 26 061,88 Lt, išmokėtų V. K. už automobilio VW Passat nuomą (viso 29 271,48 Lt) UAB „A" piniginių lėšų pasisavinimo.

132Kaip matyti iš byloje esančių sutarčių, A. K. pagal 2007 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 1 įformino automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. ( - ) nuomą birželio – gruodžio mėnesiais su V. K. bei pagal 2007 m. liepos 11 d. sutartį Nr. 2 įformino automobilio „Audi 80 “, valstybinis Nr. ( - ) nuomą su V. G. (t. 3, b. l. 142 – 143). Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis. Taip pat iš aukščiau aptartų specialisto išvadų matyti, kad tiriant UAB „A“ ūkinę – finansinę padėtį nustatyta, jog pagal kasos išlaidų orderius 2007 m. liepos 20 d. Nr. 21, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 43 ir 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 75 V. K. už automobilio nuomą 2007 metais grynais pinigais buvo sumokėta 26 061,88 Lt, o V. G. pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 44 išmokėta 3 209,60 Lt. Šiuos pinigus (29271,48 Lt) iš kasos galėjo paimti tik A. K. , ko jis neneigia. Apklausiamas nuteistasis A. K. , pirmosios instancijos teisme parodė, kad pinigai už automobilių nuomą V. K. ir V. G. sumokėti, tačiau tą paneigia aukščiau išdėstyti šių liudytojų parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo. Tiek V. K. , tiek V. G. parodė, kad jie už automobilių nuomą pinigų negavo, nors kasos išlaidų orderiuose pasirašė. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. iškėlė naują versiją, kad išties paminėtiems liudytojams už automobilių nuomą pinigų neišmokėjo ir nuomos sutartis sudarė tik dėl to, kad V. K. atveju iš bendrovės buvo pavogtas bokštelis ir skarda, buvę V. K. žinioje, o V. G. atveju buvo pavogti instrumentai. Šie daiktai buvo reikalingi įmonei, todėl nuteistasis sudarė fiktyvias sutartis dėl automobilių nuomos, o iš kasos paimtus ir liudytojams neišmokėtus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, t. y. paminėtus daiktus nupirko. Pirmiausia pastebėtina, kad šioje nutartyje jau konstatuota, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Antra, kolegija mano, kad tokių nuteistojo skundo argumentų nepatvirtina bylos medžiaga. Išties, byloje yra tam tikrų duomenų, kad aukščiau paminėti daiktai buvo pavogti iš bendrovės, tačiau nėra jokių duomenų, kad būtent už automobilių nuomą iš bendrovės kasos paimtus ir liudytojams V. K. bei V. G. neišmokėtus pinigus nuteistasis būtų pirkęs paminėtus daiktus. Pats nuteistasis neneigia, kad šių tariamai naujai įgytų daiktų įgijimą patvirtinančių dokumentų nėra, kartu pastebėtina, jog jis nenurodo ir asmenų, iš kurių tariamai įsigijo šiuo daiktus, kas taip pat kelia abejones tokia nuteistojo versija. Kita vertus iš esmės nėra logiškai paaiškinami ir nuteistojo veiksmai, apie tariamas vagystes nepranešant teisėsaugos institucijoms, kas iš esmės leistų minėtus daiktus nurašyti iš bendrovės turto apskaitos ir laikantis įstatymų reikalavimų įsigyti naujus. Nors apeliantas nurodo, kad bendrovės apskaitoje buvo pavogtų daiktų dokumentai, todėl jam įgijus naujus daiktus, nebuvo prasmės juos pirkti su dokumentais, nes šie dokumentai dubliuotųsi, tačiau kolegijos manymu tokie skundo argumentai neįtikinantys ir vertintini kaip jo gynybinė versija. Juolab, kad nuteistojo nurodyti liudytojai V. G. , V. K. patvirtino tik faktą, jog buvo vagystės, tačiau nei šie, nei kiti liudytojai nepatvirtino, kad išties buvo pirkti nuteistojo nurodomi daiktai. Be to, kaip jau minėta, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su šiuo turtu neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl šiuo atveju nėra iš esmės reikšminga aplinkybė, kur nuteistasis išleido neteisėtai užvaldytus pinigus. Dėl šių priežasčių kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodžius, kad A. K. paminėtų pinigų - 26 061,88 Lt V. K. ir 3 209,60 Lt V. G. neišmokėjo, byloje nesant duomenų, kurie rodytų, jog šiuos pinigus A. K. perdavė kam nors kitam, be to, nei specialisto tyrimu, nei kitais įrodymais nenustačius, jog šios tariamai automobilių nuomai nurašytos pinigų sumos būtų panaudotos UAB „A" veikloje, darytina išvada, jog nuteistasis A. K. šiuos jo žinioje buvusius pinigus – viso 29 271,48 Lt pasisavino.

133Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jo žinioje buvusių V. Š. sumokėtų 142 280 Lt ir K. P. sumokėtų 82 910 Lt UAB „A" priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo.

134Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Š. parodė, jog su A. K. sutarė raštu, kad pastarojo įmonė pastatys namo “dėžutę” - padės pamatus, sienas, stogą, viso už 145 000 Lt. Sutarė, kad į visą sumą įeina visi darbai, medžiagos. A. K. žadėjo išrašyti dokumentus, bet jų nepateikė. Turi tik vieną dokumentą, patvirtinantį, jog sumokėjo UAB „A“ grynais 15 000 Lt bei mokėjimo pavedimo į bendrovės sąskaitą kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo dar 64 500 Lt. Namo "dėžutė" buvo pastatyta, bet nekokybiškai. Baigiant statyti "dėžutę", su A. K. sutarė, kad jo darbuotojai atliks ir namo apdailos darbus, tai buvo 2008 m. vasarą - ištinkuos namą, apšiltins, t. y. atliks visus darbus, kad būtų galima name gyventi. A. K. surašė, kiek tai kainuos. Naujos sutarties nepasirašė, sutarė su pasitikėjimo pagrindu. A. K. už statybos darbus sumokėjo viso 219 000 Lt, dalimis, per 8 kartus. Sumokėjus pinigus, A. K. dingo. Tada sutarė su V. G. , kad baigtų darbus. Iš pradžių V. G. dirbo kaip UAB „A“ atstovas, po to samdė V. G. privačiai. V. G. kaip fizinis asmuo atliko darbų už 20 000 Lt, sumokėjimo dokumentų neturi. Iš SEB Vilniaus banko gautus paskolos pinigus per kelis kartus paimdavo bankomatuose ir mokėdavo A. K. . Kol iš jo A. K. negaudavo pinigų, jokie darbai prie namo nevykdavo. A. K. sakydavo, kad reikia pirkti medžiagas, kad reikia pinigų (t. 13, b. l. 142 – 143).

135Liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jos sutuoktinis V. Š. sutarė su A. K. dėl namo statybos. A. K. paprašė avanso. Su A. K. buvo surašyta sutartis 145 000 Lt sumai, pagal kurią turėjo būti pastatyta namo “dėžutė”. Buvo sumokėtas avansas 8 400 litų. Pagal jos užrašus, kuriuose ji nurodė fiksavusi pinigų naudojimą, 2007 m. rugsėjo 18 d. A. K. prie SEB banko bankomato grynais buvo sumokėta 50 000 Lt. Iš bankomato pinigai imti 25 kartus po 2 000 Lt. Lapkričio mėnesį namo “dėžutė” jau turėjo stovėti, bet buvo atlikta nedaug darbų. Gruodžio mėnesį A. K. vėl paprašė 50 000 Lt. 2007 m. gruodžio 7 d. A. K. sumokėta grynaisiais pinigais 50 000 Lt, juos vyras nuvežė į jam darbą. Iki 2007 m. gruodžio 7 d. buvo pradėta mūryti, bet buvo likę daug darbų. A. K. prašė vėl sumokėti pinigų. 2008 m. sausio 28 d. paimta iš „Hansabankas“ 3 000 Lt. Gegužės 16 d. paimta iš „Hansabankas“ ir sumokėta A. K. 4 000 litų, 2008 m. birželio 4 d. paimta iš „Swedbank“ - 20 000 Lt, liepos 17 d. dar 30 000 Lt ir sumokėta A. K. . Sumokėjimą patvirtinančių dokumentų A. K. neišdavė. Be to, dar buvo sumokėta į UAB “A” sąskaitą 64 500 litų. Patys statybines medžiagas pirko tik vidaus tinkavimui medžiagas, kai A. K. nebeatsiliepdavo telefonu (t. 13, b. l. 130 – 132).

136Taigi, nukentėjusiojo V. Š. , liudytojos A. Š. bei nuteistojo A. K. parodymai patvirtina, jog V. ir A. Š. bei UAB “A“, atstovaujama direktoriaus A. K. , sudarė sutartį dėl seno namo nugriovimo bei naujo namo „dėžutės“ pastatymo. Tai patvirtina ir 2007 m. liepos 3 d. rangos sutartis Nr. 1-2007 iš kurios matyti, kad užsakovas A. Š. ir rangovas UAB „A“, atstovaujama direktoriaus A. K. , sudarė sutartį, kuria rangovas įsipareigoja: nuversti seną medinį namą, esantį Kerbedžio g. 5 b, išgręžti ir išbetonuoti gręžtinius pamatus naujam namui, užpilti ir išbetonuoti grindų juodą betono sluoksnį, pamūryti visas sienas ir pertvaras iš akyto betono blokelių, išmūryti kaminą, išbetonuoti 2 gelžbetoninius žiedus, perdengti 1 aukštą plokštėmis, padaryti stogo karkasą ir uždengti danga, apskardinti kaminą, darbus atlikti iki 2007 m. rugsėjo 20 d. už 145 000 Lt; iki 2007 m. liepos 12 d. užsakovas sumoka 52 000 Lt, iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. užsakovas sumoka dar 64 000 Lt, likusius 29 000 Lt užsakovas sumoka pabaigus visus išvardintus darbus (t. 8, b. l. 194 – 195) . Be to, 2007 m. liepos 3 d. rangos sutartis Nr. 1-2007 patvirtina, kad užsakovas A. Š. ir rangovas UAB „A“, atstovaujama direktoriaus A. K. , pakeitė ankstesnę tos pačios datos ir numerio sutartį ir iš naujo susitarė, kad rangovas įsipareigoja pamūryti gyvenamą namą Kerbedžio g. 5b, uždėti stogą, pabetonuoti grindis, darbus atlikti iki 2008 m. gegužės 1 d. už 65 000 Lt. Užsakovas įsipareigoja laiku pateikti pagrindines medžiagas: blokelius, plytas, plokštes, stogo dangą. Iki 2008 m. kovo 30 d. užsakovas sumoka 30 000 Lt, likusius 35 000 Lt užsakovas sumoka pabaigus visus darbus (t. 1, b. l. 118 – 119).

137Taigi, V. Š. parodymus sugretinus su aukščiau paminėtomis 2007 m. liepos 3 d. rangos sutartimis Nr. 1-2007, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. iniciatyva pirmoji sutartis buvo perrašyta, siekiant UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje parodyti mažesnę darbų vertę ir gautas pajamas, t. y. 65 000 Lt. Mokėjimo pavedimai, specialisto išvada dėl UAB “A“ ūkinės-finansinės veiklos bei V. Š. parodymai patvirtina, jog oficialiai pavedimu V. Š. sumokėjo į UAB “A” sąskaitą banke 2008 m. liepos 18 d. per du kartus 64 500 Lt, be to, buvo surašytas kasos pajamų orderio kvitas STA Nr. 20, pagal kurį iš A. Š. UAB „A“ gavo 15000 Lt.

138Kolegijos manymu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Š. ir liudytojos A. Š. parodymais, kad A. K. jie sumokėjo apie 200 000 litų. Pastebėtina, kad byloje esantis A. K. surašytas raštas patvirtina, kad 2008 m. vasarą V. Š. su A. K. sutarė, jog UAB „A“ toliau atliks ir antrojo etapo, t. y. apdailos darbus, kuriame išvardinti darbai bei atlikti paskaičiavimai, V. Š. namo statybos antram etapui sutarta atlikti darbų už 170 000 litų. Tame pačiame rašte patvirtinama, jog jau yra gauta 28 000 litų ir liko sumokėti 142 000 litų (t. 8, b. l. 171 – 172). Šios aplinkybės bei nukentėjusiojo V. Š. parodymai atitinka ir liudytojo V. G. parodymus, kuriuose šis parodė, kad vadovavo V. Š. namo statybai. Šiame objekte UAB „A” iki 2009 m. spalio 1 d. padarė pamatus, pirmą aukštą iš blokelių, perdangą, antrą aukštą, stogą, apšildė stogą, padarė grindis su šildymu pirmame aukšte, perdarė vieną sieną, pradėjo tinkavimo darbus. Objekte dirbo UAB „A” darbininkai, medžiagos priklausė UAB ”A”. Kartą matė, kaip V. Š. buvo atėjęs į UAB “A” kontorą su maišeliu, sakė, jog atnešė pinigus, o iš A. K. kabineto išėjo be maišelio. Sutiko V. Š. gruodžio mėn. prieš Kalėdas prie „Iki“ parduotuvės, V. Š. pasakė, kad vėl sumokėjo A. K. pinigų. Trūkstant pinigų, A. K. kontoroje V. Š. pasakė, kad žino iš kur jų vėl būtų galima paimti, V. Š. atsisakė. V. Š. buvo A. K. sumokėjęs apie 200 000 Lt. A. K. būnant direktoriumi, darbininkams, stačiusiems V. Š. namą, nebuvo išmokami atlyginimai, liudytojas pats darbininkams skolino pinigų (t. 13, b. l. 126 – 127). Be to, liudytojas G. Š. taip pat parodė, kad jo tėvai statėsi namą Panevėžyje, Kerbedžio g. 5B, mokėjo A. K. už sutartus statybos darbus. 2007 m. vasarą jis atvežė tėvui į darbą apie 8 400 Lt, kuriuos tėvas perdavė A. K. . Tėvas už statybas sumokėjo A. K. virš 200 000 Lt. Tėvo pavedimu yra ėmęs per kelis kartus iš bankomatų pinigus, 3 – 4 kartus matė, kaip tėvas pinigus perdavė A. K. . Tėvas pats statybinių medžiagų nepirko. Tėvai skolų neturėjo, paimti iš banko paskolos pinigai buvo naudojami tik namo statybai (t. 13, b. l. 140 – 141). Liudytojai R. K. ir T. Š. parodė, kad V. ir A. Š. sakė, jog už namo be apdailos statybą sumokėjo 200 000 litų (t. 13, b. l. 148 149).

139Taigi, V. Š. ir A. Š. , taip pat kitais apygardos teismo nuosprendyje bei aukščiau išdėstytais parodymais nustatyta, kad jie buvo paėmę 200 000 litų dydžio paskolą namui statyti, be to, dar turėjo ir santaupų, o pinigai iš banko sąskaitų buvo paimami tokiu laiku ir tokiomis dalimis, kaip jie nurodė mokėję A. K. . Šias aplinkybes patvirtina AB „Hansabankas“ ir SEB banko sąskaitų operacijų išrašai bei kiti dokumentai. Iš 2007 m. liepos 23 d. kredito sutarties Nr. 0750718181162-15 matyti, kad AB SEB Vilniaus bankas išmoka V. Š. , A. Š. kreditą namo rekonstrukcijai. Kredito suma: 58 068,64 eurai, iš jos: kredito dalis, skirta privačių asmenų būsto rekonstrukcijai 58 068,64, kredito sumos didžiausias ekvivalentas litais, kredito dalis, skirta privačių asmenų būsto rekonstrukcijai 200 000 Lt (t. 8, b. l. 161 – 163). Banko sąskaitos operacijos aprašyme nurodyta, kad pagal 2007 m. liepos 23 d. sutartį Nr. 0750718181162-15 paskolos Nr. 70002190363 išduota V. Š. 2007 m. rugsėjo 18 d. 50 000 Lt, 2007 m. gruodžio 7 d. 50 000 Lt, 2008 m. gegužės 16 d. 4 000 Lt, 2008 m. birželio 4 d. 20 000 Lt, 2008 m. liepos 17 d. 30 000 Lt, 2008 m. liepos 18 d. 46 000 Lt; paskolos Nr. 70002687258 išduota V. Š. 2008 m. liepos 18 d. 18 500 Lt (t. 8, b. l. 164 – 170, 177 – 180). Iš AB “Hansabankas” V. Š. sąskaitos išrašo matyti, jog 2007 m. birželio 29 d. paimta 8 400 litų, 2007 m. rugpjūčio 22 d. – 2 000 litų, 2007 m. gruodžio 22 d. – 3 000 litų, 2008 m. balandžio 9 d. per du kartus 6 000 litų, 2008 m. balandžio 10 d. – 3 000 litų (t. 8, b. l. 169 – 170). Iš SEB banko V. Š. sąskaitos išrašo matyti, jog iš V. Š. paskolos sąskaitos 2007 m. rugsėjo 18 d. į banko kortelės sąskaitą pervesta 50 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 19 d. iš banko kortelės sąskaitos per bankomatą per 25 kartus paimta 50 000 Lt, iš V. Š. paskolos sąskaitos 2007 m. gruodžio 7 d. į banko kortelės sąskaitą pervesta 50 000 Lt, iš banko kortelės sąskaitos iš bankomato 2007 m. gruodžio 9 d. per 25 kartus paimta 50 000 litų, 2008 m. gegužės 18 per 4 kartus 4 000 litų. 2008 m. birželio 4 d. iš V. Š. paskolos sąskaitos į banko kortelės sąskaitą pervesta 20 000 litų. 2008 m. birželio 6 d. per 8 kartus iš banko kortelės sąskaitos per bankomatą paimta 14 000 litų, 2008 m. birželio 8 d. iš bankomato per 3 kartus 6 000 litų, 2008 m. liepos 19 d. iš bankomato per 3 kartus 6 000 litų, 2008 m. liepos 20 d. iš bankomato per 4 kartus 7 000 litų, 2008 m. liepos 22 d. iš bankomato per 4 kartus 7 000 litų, 2008 m. liepos 25 d. iš bankomato per 4 kartus 7000 litų.

140Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iki namo statybos pradžios V. ir A. Š. būtų turėję skolų. Priešingai, iš „Hansabankas“ išrašų matyti, jog prieš pradedant namo statybą turėjo santaupų, be to, nėra duomenų, jog gavę paskolą namui statyti, jie būtų paskolą naudoję ne pagal paskirtį, ką paneigė ir liudytojas G. Š. . Be to, statybos darbams užbaigti buvo paimta dar viena paskola. Atkreiptinas dėmesys, kad ir V. G. parodė, jog girdėjo V. Š. ir A. K. pokalbį, kuriame pastarasis sakė žinąs, kaip gauti statyboms daugiau pinigų, bei, kad iš karto reikėjo imti 300 000 litų paskolą.

141Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog K. P. su A. K. sutarė, jog pastarojo vadovaujama UAB „A“ atliks K. P. sodo namo rekonstrukciją.

142Nukentėjusysis K. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog su A. K. 2008 m. balandį sutarė dėl sodo namelio remonto. A. K. pasakė, kad visų pinigų įmonės apskaitoje nerodys. Buvo sutarta atlikti darbų už 130 000 Lt, o sutartį su UAB „A” surašė 22 000 Lt sumai. Gavo iš A. K. UAB „A” 10 000 Lt ir 12 000 Lt pinigų įmokėjimą patvirtinančius kvitus, daugiau kvitų A. K. jam neišdavė. Kaip privatus asmuo A. K. darbų pas jį objekte nevykdė. A. K. kaip įmonės vadovui 2008 m. balandžio 25 d. be pinigų priėmimo kvitų sumokėjo 50 000 Lt, 2008 m. gegužės 28 d. 40 000 Lt, 2008 m. liepos 9 d. 23 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 5 d. 10 000 Lt, iš viso sumokėjo 123 000 litų. Iš namo rekonstrukciją atliekančių darbuotojų sužinojo, jog A. K. jiems neišmoka atlyginimų, nors jis A. K. pinigus buvo sumokėjęs. Sutarti darbai dalinai buvo atlikti nekokybiškai ir nebuvo baigti. Darbus užbaigė V. G. vadovaujami darbuotojai. Už darbus, vadovaujant V. G. , pagal pinigų priėmimo kvitą UAB ”A” dar sumokėjo 16 000 (t. 13, b. l. 143 – 144).

143Tokius K. P. parodymus patvirtina 2008 m. gegužės 10 d. rangos sutartis Nr. 3-2008, kurioje nurodyta, kad užsakovas K. P. ir rangovas UAB „A“, atstovaujama direktoriaus A. K. susitarė, kad užsakovas užsako, o rangovas įsipareigoja atlikti fasado apdailos darbus Beržų g. 126, Velžys, pakeisti langus, išklijuoti balkono plyteles, aptverti sklypą medine tvora; iki rugsėjo 25 d. kokybiškai atlikti visus statybos darbus. Užsakovas už atliktus darbus sumoka 22 000 Lt. Užsakovas įsipareigoja pateikti laiku reikalingas medžiagas. 2008 m. balandžio 17 d. sodo namelio rekonstrukcijos sąmata 126 940,00 Lt; 2008 m. spalio 27 d. sodo namelio statybos išlaidų analizė – išskaičiuota 14 000 Lt (t. 9, b. l. 35 - 37, 50 - 55).

144Taigi, A. K. K. P. pateikė darbų sąmatą, kurioje buvo numatyta, jog rekonstrukcijos kaina 126 940 Lt. K. P. ir A. K. sutarė, jog visi numatyti darbai kainuos 130 000 litų, tačiau tam, kad statybos darbai kainuotų pigiau, oficialiai sutartyje nurodė, jog bus atlikta statybos rangos darbų tik už 22 000 litų. Aukščiau išdėstytais K. P. parodymais nustatyta, kad jis už statybos darbus A. K. sumokėjo 123 000 litų. Šios aplinkybės A. K. neneigia. Tai patvirtina ir byloje esantis pakvitavimas iš kurio matyti, kad prie kiekvienos A. K. gautos sumos yra jo parašas ir nuoroda, kad atitinkamą sumą pinigų jis gavo (t. 9, b. l. 39). A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tame lape jis pasirašė, jog pinigus gavo. K. P. patvirtino, jog jis visus pinigus A. K. sumokėjo kaip UAB „A“ vadovui, o ne kaip privačiam asmeniui. Iš byloje esančių kasos pajamų orderių STA Nr. 23 ir STA Nr. 21 matyti, kad iš K. P. UAB „A“ kasininkas A. K. priėmė 22 000 litų (t. 9, b. l. 48 – 49). Taigi, lieka neaišku, kur A. K. panaudojo likusius, t. y. 101 000 litų, gautus iš K. P. .

145Todėl konstatuotina, kad A. K. , kuris buvo UAB „A“ vadovas ir kasininkas, oficialiai bendrovės kasos pajamų orderiais įformino tik 22 000 litų iš K. P. priėmimą, o pinigų iš V. Š. gavimas pateisinamas sąskaitų išrašu bei specialisto išvada tik 64 500 litų sumai. Pinigai, kuriuos K. P. ir V. Š. perdavė A. K. kaip UAB "A" vadovui, buvo A. K. žinioje, nes jis buvo bendrovės direktorius, be to kaip kasininkas atliko operacijas su bendrovės grynaisiais pinigais. A. K. iš K. P. gautų 101 000 litų ir iš V. Š. gautų 148 500 litų į UAB „A“ kasą neįnešė, šių pinigų nepajamavo ir jais disponavo kaip savais. Kolegijos manymu, įvertinus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytų, taip pat šioje nutartyje aptartų įrodymų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. iš V. Š. gauti 148 500 litų bei iš K. P. gauti 101 000 litų, kurie A. K. nebuvo perduoti į įmonės kasą ir užpajamuoti, būtų panaudoti įmonės reikmėms. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, nuteistajam šioje kaltinimo dalyje buvo inkriminuotas UAB „A“ priklausiusių 142 280 litų, gautų iš V. Š. bei 82 910 litų, gautų ir K. P. , pasisavinimas. Taigi inkriminuotos UAB „A“ priklausiusių pinigų sumos buvo mažesnės nei nustatė apygardos teismas. Todėl teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų, pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl 142 280 litų, kuriuos V. Š. sumokėjo už statybos darbus ir 82 910 litų, kuriuos K. P. sumokėjo už sodo namo rekonstrukciją, pasisavinimo.

146Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad iš V. Š. , pastarojo nurodytos sumos negavo, o iš K. P. pinigus gavo kaip fizinis asmuo dirbęs pagal verslo liudijimą. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo jis šiuo metu pripažįsta, kad nurodytą pinigų sumą gavo ir iš V. Š. , tačiau skunde tvirtina, kad analogiškai, kaip ir K. P. atveju, šią sumą gavo taip pat kaip fizinis asmuo dirbęs pagal verslo liudijimą. Analogiškus parodymus jis davė ir apeliacinės instancijos teismui atlikus byloje įrodymų tyrimą ir nuteistąjį apklausus teismo posėdyje. Nuteistasis parodė, kad iš V. Š. pinigus ėmė, kaip privatus asmuo ir juos panaudojo namų statybai (t. 14 b. l. 52 – 53). Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai bei jo parodymai atmetami. Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. P. parodymų, jis visus 123 000 litų už statybos darbus sumokėjo A. K. , kaip UAB „A“ vadovui, kaip privatus asmuo A. K. jo objekte nedirbo. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad K. P. parodymus patvirtina sąmata - joje neišskirta, jog dalį darbų atliks ne UAB „A“, bei paties A. K. atžymos rašte apie K. P. mokėjimus, kur bendrai nurodytos A. K. sumokėtos sumos, neišskiriant pinigų, K. P. avansu jau sumokėtų UAB „A“. Nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad A. K. pas V. Š. dirbo kaip fizinis asmuo pagal verslo liudijimą. Kaip matyti iš byloje esančių ir aukščiau aptartų sutarčių, su A. ir V. Š. A. K. pasirašė sutartis, kaip UAB „A“ vadovas. Tai patvirtina ir kasos pajamų orderiai iš kurių matyti, kad dalį pinigų nuteistasis priėmė kaip UAB „A“ vadovas. Nukentėjusieji taip pat teigė, kad pinigus tiek oficialiai, tiek neoficialiai mokėjo nuteistajam, kaip UAB „A“ vadovui. Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. buvo išduoti du verslo liudijimai, verslo rūšis - esamų statinių atstatymas ir remontas. Liudijimai galiojo nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2008 m. spalio 16 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu V. Š. iš esmės visus pinigus nuteistajam A. K. mokėjo 2007 metais, taigi nėra pagrindo teigti, kad jis iš nukentėjusiojo V. Š. priėmė pinigus, kaip asmuo veikęs pagal verslo liudijimą. Tuo tarp dalyje dėl pinigų priėmimo iš K. P. , apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, jog iš A. K. prekių pirkimo - pardavimo pagal verslo liudijimą kvitų knygelės matyti, kad joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. P. būtų išrašytas nustatytos formos kvitas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą už A. K. atliktus darbus. A. K. apeliacinio skundo teiginiai, jog kvito K. P. ir V. Š. neišrašė, nes siekė kaip pagal verslo liudijimą veikęs asmuo slėpti mokesčius šiuo atveju neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi byloje nustatyta, jog jis sutartis su V ir A. Š. ir K. P. sudarė ne kaip asmuo veikiantis pagal verslo liudijimą, o kaip UAB „A“ vadovas. Kartu nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas konstatavęs, jog nuteistojo kvitų knygelėje nėra duomenų apie tai, jog K. P. jam mokėjo pinigus, kaip pagal verslo liudijimą veikiančiam asmeniui, tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes tokiu būdu konstatavo, kad jis turi įrodinėti savo nekaltumą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų laikymasis yra kiekvieno asmens pareiga, tokią pareigą nuteistasis turėjo ir dirbdamas pagal verslo liudijimą. Ta aplinkybė, kad jis šios veiklos metu nesilaikė įstatymų nevesdamas savo, kaip asmens veikiančio pagal verslo liudijimą buhalterijos, o teismas šiuo faktu rėmėsi apkaltinamajame nuosprendyje, nelaikytina nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu (Konstitucijos 31 straipsnis). Nėra esminis ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neva neatsižvelgė, jog byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad dalį darbų minėtuose objektuose atliko ne UAB „A“. Pastebėtina, kad išties byloje yra duomenų, kad aptariamuose objektuose dirbo kiti asmenys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. ir A. Š. parodė, jog jie dalį medžiagų pirko patys bei samdė kitus darbuotojus, nes nuteistasis A. K. dingo su jų sumokėtais pinigais. K. P. taip pat patvirtino, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl juos užbaiginėjo V. G. vadovaujami darbuotojai. Dėl šios priežasties atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nameliai stovi, tai reiškia jie iš nukentėjusiųjų sumokėtų pinigų buvo pastatyti, o byloje būtina skirti ekspertizę, tikslu nustatyti UAB „A“ atliktų darbų apimtį. Pastebėtina, kad ir pats A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog neturi jokių jo atliktus darbus patvirtinančių dokumentų, tuo tarpu iš liudytojų V. G. , V. ir A. Š. , K. P. parodymų matyti, kad jie A. K. nepabaigus darbų samdė kitus darbuotojus. Taigi, aplinkybė, kad namai pastatyti, nepatvirtina fakto, kad būtent A. K. juos ir pastatė iš liudytojų pinigų. Kita vertus, jau aukščiau minėta, kad kaltininkui neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, šiuo atveju UAB „A“ pinigus, tolimesni jo veiksmai su šiuo turtu neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui.

147Kolegijos manymu, aukščiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai leidžia spręsti, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. K. , 2007 m. birželio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. laikotarpius, būdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės, t. y. 264 772,38 Lt (10 310,9 + 29 271,48 + 142 280 + 82 910) UAB „A“ priklausiusį turtą. Šio UAB „A“ priklausiusio turto pasisavinimas pagrįstai kvalifikuotas kaip viena tęstinė veika. Kadangi bylos medžiaga rodo, jog nuteistasis iš esmės veikė turėdamas vieningą tiesioginę tyčią nuolat įmanomais būdais iš vieno objekto savintis svetimą turtą, neapibrėžtą konkrečia suma ir neapibrėžtą laikotarpį, t. y. kuo daugiau ir kuo ilgiau. Ši veika padaryta gautų iš užsakovų pinigų į kasą neįnešant, nepajamuojant ir juos pasisavinant, arba pasisavinti kasoje buvę pinigai, panaudojus suklastotus darbo užmokesčio žiniaraščius, surašant tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius. Tokie nuteistojo A. K. veiksmai buvo sistemingi. Visais aptartais atvejais buvo pasisavintas nuteistojo, kaip įmonės vadovo, žinioje esantis tos pačios įmonės turtas. Todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi pasisavinta suma viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, t. y. pasisavintas turtas yra didelės vertės.

148Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 301, 302, 303 – 305 straipsnių reikalavimus, taip pat nesilaikant Konstitucijos 29, 31, 109 straipsnių nuostatų. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtais įrodymais, nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti objektyvūs įrodymai bei liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Be to, nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 303 – 305 straipsnių reikalavimų. Jame išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, be to nuosprendis motyvuotas, aiškiai nurodyti veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai bei išvados.

149Be to kolegija, byloje nenustatė Konstitucijos 29 ir 109 straipsnių pažeidimų, kuriuos nuteistasis deklaratyviai nurodo apeliaciniame skunde.

150Dėl nuteistajam A. K. skirtos bausmės

151Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

152BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba yra trys mėnesiai, o maksimalus dydis nustatytas iki 10 metų. Taigi šios bausmės vidurkis yra penkeri metai, vienas mėnuo ir penkiolika dienų. Apygardos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam A. K. skyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmių paskirtų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnį, nuteistasis neginčija, todėl dėl jų kolegija išsamiau nepasisako.

153Skirdamas bausmes A. K. , apygardos teismas atsižvelgė, jog nuteistasis teisiamas pirmą kartą. Įvertino, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas, už kurį gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo padaryta žala nuosavybei kelis kartus viršija ribą, nuo kurios pripažįstama, kad turtas yra didelės vertės. Teismas įvertino, kad nuteistojo padaryta veika buvo tęstinė ir truko ilgiau nei metus laiko. Teisingai įvertinta ir nuteistojo asmenybė, t. y. atsižvelgta į tai, jog A. K. turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, turi sveikatos problemų. Dėl šių priežasčių kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistajam A. K. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė švelnesnį, nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė vidurkis. Nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų nuteistajam paskirtos bausmės ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnį, ko nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija.

154Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo nustatyti visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, net ir tiesiogiai įstatyme nenurodytas, ir jas įvardinti bei į jas atsižvelgti skiriant bausmę. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė, todėl jam nebuvo pagrindo jas aprašyti ar pasisakyti kodėl jų nenustato. Toks apygardos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas ir priimtas nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 59 straipsnio reikalavimų. Išties BK 59 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje gali būti nustatytos ir tiesiogiai baudžiamajam įstatyme nenumatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau apygardos teismas ir tokių aplinkybių byloje nenustatė. Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių nenumato baudžiamasis įstatymas,tačiau nenurodo kokios tai aplinkybės.

155Apelianto manymu, apygardos teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatyme numatyta minimali, bausmės taikymo pagal BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

156BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. BK 62 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kada gali būti taikoma išimtis iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės. Esant BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatęs, jog egzistuoja BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos, sprendžia, ar toje byloje turi būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

157Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2011 ir kitos). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. K. būtų pats savo noru atvykęs į teisėsaugos institucijas ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką. Jo padarytos nusikalstamos veikos nustatytos tiriant UAB „A“ ūkinę komercinę veiklą pagal kitų asmenų pareiškimą. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo jas išaiškinti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad jis nuolat neigė savo kaltę. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs jo padarytą žalą. Taigi nėra teisinio pagrindo vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę.

158Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra bent vienas iš šio straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Kaip jau minėta apygardos teismas nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat nenustatyta, kad būtų pašalinta jo padaryta turtinė žalas. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi.

159BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Kolegija konstatuoja, kad iš esmės į visas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė ir tinkamai jas įvertinęs paskyrė nuteistajam A. K. teisingą bausmę. Teismas skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, atsižvelgė į jo sveikatos būklę, tuo tarpu byloje duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė trukdys atlikti laisvės atėmimo bausmę, nėra. Išties, iš dokumentų, pridėtų prie nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo motinai E. K. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tačiau kolegija mano, kad ši aplinkybė, taip pat ir aplinkybės, jog jis išlaiko studijuojantį sūnų bei yra gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ūkininkas ir turi 122,30 hektarų žemės, kurios tariamai nebūtų kam dirbti ir prižiūrėti, jeigu jam tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nelaikytinomis išimtinėmis ir leidžiančiomis nuteistajam A. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

160Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistajam A. K. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu nuteistajam A. K. švelnesnę bausmę.

161Dėl civilinių ieškinių

162Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniai skundai, kuriais prašoma pakeisti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl pareikštų civilinių ieškinių ir ieškinius tenkinti visiškai priteisiant iš A. K. ieškovams atitinkamas sumas arba nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį apeliacinių skundų prašymą apeliantai grindžia tuo, kad reikšdami ieškinį rėmėsi byloje esančia specialisto išvada ir joje nustatyta žala, jie patys negali perskaičiuoti ar kitaip pakeisti žalos dydžio jei jo savo išvados nepakeitė specialistas. Tik specialistas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes bei gavęs konkrečius klausimus (šiuo atveju teismo klausimus) gali pateikti naują ar patikslinti buvusią specialisto išvadą. Civilinių ieškovų nuomone, teismas nustatęs, kad reikalinga papildoma specialisto išvada bei atsižvelgdamas į proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principus privalėjo pateikti specialistei papildomus klausimus tam, kad būtų tiksliai nustatytas padarytos žalos VSD fondo biudžetui bei valstybei dydis bei visiškai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Tokie civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

163Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas tenkinti civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius, nes nustatyta, kad A. K. nusikaltimu padarė valstybės įstaigoms žalą, tačiau nėra galimybės visiškai išspręsti civilinių ieškinių klausimą neatidedant bylos nagrinėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis civilinių ieškinių susijusi ir su A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pasitvirtino tik dalis šio kaltinimo, sprendė, jog būtina atlikti naujus paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokių paskaičiavimų iš esmės neįmanoma padaryti tik apklausiant teismo posėdyje specialistę, taigi būtina atidėti bylos nagrinėjimą, atlikti specialių žinių reikalaujantį naują tyrimą, kurio metu būtų gauti nauji duomenys apie padarytos žalos dydį. Juolab, kad bylos duomenimis civilinio ieškinio išsprendimo klausimas gali būti susijęs ir su bendrovės UAB „A“ bankroto byla (t. 12, b. l. 105 – 106), kas pagrįstai konstatuota apygardos teismo nuosprendyje. Kolegijos manymu, teismui paskyrus papildomus tyrimus dėl žalos dydžio, baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruktų, o tai prieštarautų baudžiamojo proceso greitumo principui. Juolab, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniams ieškovams bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka reikalauti teismo, kad būtų paskirtas naujas specialių žinių reikalaujantis tyrimas ar, kad būtų apklausti reikalingi specialistai.

164Dėl aukščiau paminėtų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino civiliniams ieškovams teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl jų dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

165Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

166Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

167Nuteistojo A. K. bei civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 1 punktu bausmės... 3. Civilinių ieškovų K. P. , V. Š. ir UAB „D“ civiliniai ieškiniai... 4. Nuosprendžiu A. K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB... 5. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą... 6. A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A", kodas ( - ), registruotos V.... 7. 26 061,88 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti už automobilio VW... 8. 3 209,60 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti V. G. pagal 2007 m.... 9. 10 310,9 Lt, kurie nurašyti pagal kasos išlaidų orderius ir darbo... 10. 142 280 Lt, kurie V. Š. sumokėti įmonei UAB „A“ už gyvenamojo namo... 11. 82 910 Lt, kurie K. P. sumokėti įmonei UAB „A“ už sodo namelio... 12. A. K. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „A", kodas 148157336,... 13. 1. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės... 14. 1.1 Pats bei per darbų vadovą V. G. 2007 m. rugpjūčio mėn. - 2008 m.... 15. 1) J. N. 2007 m. rugpjūčio mėnesį papildomai išmokėjo 100 Lt neoficialaus... 16. 2) V. K. 2007 m. rugsėjo mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus... 17. 3) K. B. 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio... 18. 4) N. Š. 2008 m. sausio mėnesio 10 – 11 d. papildomai išmokėjo 500 Lt... 19. 5) A. B. 2007 m. gruodžio mėnesį papildomai išmokėjo 400 Lt neoficialaus... 20. 6) E. K. 2008 m. balandžio mėnesį papildomai išmokėjo 600 Lt neoficialaus... 21. 7) L. D. 2008 m. gegužės mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus... 22. 8) A. V. 2008 m. gegužės mėnesį papildomai išmokėjo 500 Lt neoficialaus... 23. 1.2 Už gyvenamojo namo, esančio Kerbedžio g. 5 b, Panevėžyje, statybą nuo... 24. 1.3 Už sodo namo, esančio Beržų g. 126, Velžio km. Panevėžio raj.... 25. 2. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės... 26. 2.1 nurašė nuo UAB „A" kasos 10 310,9 Lt ir apskaitoje panaudojo kasos... 27. 1) 506,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. liepos 14 d. kasos išlaidų... 28. 2) 2 836,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007-09(08)-29 kasos išlaidų orderį... 29. 3) 348,73 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų... 30. 4) 407,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų... 31. 5) 136,40 Lt nurašė iš kasos pagal 2007-09(08)-29 kasos išlaidų orderį... 32. 6) 651,22 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 31 d. kasos išlaidų... 33. 7) 299,65 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų... 34. 8) 269,66 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų... 35. 9) 269,66 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų... 36. 10) 185,76 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų... 37. 11) 309,26 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 17 d. kasos išlaidų... 38. 12) 233,41 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. spalio 31 d. kasos išlaidų... 39. 13) 671,81 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų... 40. 14) 2 836,4 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 29 d. kasos išlaidų... 41. 15) 348,74 Lt nurašė iš kasos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų... 42. 2.1 Apskaitoje panaudojo 2007 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21,... 43. 2.2 Apskaitoje panaudojo 2007 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr.... 44. 2.3. 2008 m. kovo 7 d. į UAB „A" darbų vadovo V. G. asmeninę sąskaitą... 45. 2.4. 2007 m. birželio – gruodžio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje... 46. 2.5. 2007 m. liepos – gruodžio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje... 47. 2.6 . 2008 m. sausio – birželio mėnesiais apskaitoje – buhalterinėje... 48. 2.7 2008 m. liepos 18 d. bankiniais pavedimais Nr. 283033967, 283034461 į... 49. 2.8 2007 m. birželio 4 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu UAB „A"... 50. 2.9. Tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku nurodė vyr. finansininkei V. P.... 51. 1. 2007 m. spalio 31 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0020223 už... 52. 2. 2007 m. lapkričio 14 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0020778... 53. 3. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021088... 54. 4. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021089... 55. 5. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021090... 56. 6. 2007 m. gruodžio 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021091... 57. 7. 2007 m. sausio 11 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0021423 už... 58. 8. 2008 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą PV Nr.7 už 932,20... 59. 9. 2008 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022293 už... 60. 10. 2008 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022054 už... 61. 11. 2008 m. vasario 5 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022055 už... 62. 12. 2008 m. vasario 6 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022056 už... 63. 13. 2008 m. vasario 12 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0022057... 64. 14. 2008 m. birželio 20 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą EIK Nr. 0024644... 65. 2.10. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. sausio 31 d. UAB „A"... 66. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A“, kodas ( - ),... 67. A. K. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „A“, kodas ( - ), registruotos... 68. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 69. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė... 70. Be to nuteistasis mano, kad nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti klausimai... 71. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų neginčijamai patvirtinančių... 72. Nuteistasis A. K. neginčija nuosprendžio dalies dėl jam inkriminuotų... 73. Nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad nuteistasis pasisavino jo žinioje... 74. Apelianto manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl jo žinioje... 75. Be to nuteistasis mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jo... 76. Nuosprendyje neteisingai teigiama, kad jo kaltę dėl svetimo turto... 77. Teismas neįvertino byloje esančių duomenų, kad dalį darbų K. P. ir V. Š.... 78. Apeliantas mano, kad aplinkybę, jog jo gauti iš V. Š. ir K. P. pinigai... 79. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas netinkamai atliko įrodymų... 80. Nuteistojo nuomone, tokiu atveju, jeigu jis nepanaudojo visų V. Š. ir K. P.... 81. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jam skyrė realią laisvės atėmimo... 82. Nuteistojo manymu, teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę,... 83. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 84. Civilinis ieškovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 85. Apeliacinius skundus civiliniai ieškovai grindžia analogiškais argumentais.... 86. Atsiliepimu į civilinių ieškovų apeliacinius skundus nuteistasis A. K.... 87. Nuteistasis nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą klausimą dėl... 88. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas... 89. Nuteistojo A. K. ir civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo... 90. Kolegija pastebi, kad nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu ginčija apygardos... 91. Dėl nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos, ... 92. numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje... 93. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas visapusiškai... 94. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas... 95. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. K. , būdamas UAB... 96. - 26 061,88 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti už automobilio VW... 97. - 3 209,60 Lt, kurie fiktyviai nurašyti, kaip sumokėti V. G. pagal 2007 m.... 98. - 10 310,9 Lt, kurie nurašyti pagal kasos išlaidų orderius ir darbo... 99. - 142 280 Lt, kurie V. Š. sumokėti įmonei UAB „A“ už gyvenamojo namo... 100. - 82 910 Lt, kurie K. P. sumokėti įmonei UAB „A“ už sodo namelio... 101. Nuteistasis A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl kaltinimo... 102. Be to, kaltinime nurodytų, darbuotojams neišmokėtų pinigų jis... 103. Kaltinime nurodytų pinigų iš V. Š. negavo ir jų nepasisavino. V. Š. už... 104. Kolegijos manymu, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius nuteistojo... 105. Kaip matyti iš byloje esančios 2008 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvados... 106. - trim atvejais, kai kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų gavėjas V.... 107. - dvidešimt atvejų, kai mokėjimo žiniaraščiuose nurodyti septyniolika... 108. Pagal apskaitos dokumentus negalima nustatyti kas gavo ir kaip buvo panaudoti... 109. Be to, iš 2009 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados Nr. 5-5/49 dėl UAB... 110. - trim atvejais tyrimui pateiktuose UAB ,,A“ kasos pajamų orderiuose... 111. - dvidešimt atvejų, kai pagal tyrimui pateiktus UAB ,,A“ buhalterinės... 112. - vienu atveju, kai 2007-08 29 kasos išlaidų orderyje Nr. 44 atvaizduota, kad... 113. - trim atvejais, kai kasos išlaidų orderiuose Nr. 21, 43, 75 atvaizduota, kad... 114. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad dalis... 115. Liudytojas K. P. parodė, kad yra dirbęs UAB „A“ nuo 2007 metų birželio... 116. Liudytojas G. J. parodė, kad dirbo UAB „A“. Visas atlyginimas buvo mokamas... 117. Liudytojas J. N. parodė, kad UAB „A“ dirbo 2007 m. nuo birželio iki... 118. Liudytojas R. R. parodė, jog mokėjimo žiniaraštyje nurodytų 136,40 Lt jis... 119. Liudytojas E. B. parodė, kad UAB „A“ pradėjo dirbti 2007 pavasarį.... 120. Liudytojas S. J. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per... 121. Liudytojas V. Č. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per... 122. Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „A“ dirbo prieš 3 metus, Radviliškio... 123. Liudytojas H. S. parodė, kad dirbdamas UAB „A“ atlyginimą gaudavo per... 124. Tuo tarpu liudytojai V. K. ir V. G. , be kitų aplinkybių, taip pat parodė,... 125. Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo A. K. vadovaujamoje įmonėje UAB „A“... 126. Liudytojas V. G. parodė, kad A. K. būnant UAB „A“ direktoriumi, jis dirbo... 127. 2007 m. liepos mėnesį buvo surašyta jo automobilio „Audi 80“ nuomos... 128. Iš rašysenos specialisto 2009 m. kovo 6 d. išvados Nr. 11-209 (09) matyti,... 129. Taigi apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aukščiau paminėti... 130. Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad ta aplinkybė,... 131. Atmetamas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nepagrįstai... 132. Kaip matyti iš byloje esančių sutarčių, A. K. pagal 2007 m. birželio 11... 133. Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jis... 134. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Š. parodė, jog... 135. Liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jos... 136. Taigi, nukentėjusiojo V. Š. , liudytojos A. Š. bei nuteistojo A. K.... 137. Taigi, V. Š. parodymus sugretinus su aukščiau paminėtomis 2007 m. liepos 3... 138. Kolegijos manymu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Š. ir liudytojos... 139. Taigi, V. Š. ir A. Š. , taip pat kitais apygardos teismo nuosprendyje bei... 140. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iki... 141. Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad byloje... 142. Nukentėjusysis K. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog su... 143. Tokius K. P. parodymus patvirtina 2008 m. gegužės 10 d. rangos sutartis Nr.... 144. Taigi, A. K. K. P. pateikė darbų sąmatą, kurioje buvo numatyta, jog... 145. Todėl konstatuotina, kad A. K. , kuris buvo UAB „A“ vadovas ir kasininkas,... 146. Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad iš... 147. Kolegijos manymu, aukščiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje... 148. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismo... 149. Be to kolegija, byloje nenustatė Konstitucijos 29 ir 109 straipsnių... 150. Dėl nuteistajam A. K. skirtos bausmės... 151. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 152. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurios... 153. Skirdamas bausmes A. K. , apygardos teismas atsižvelgė, jog nuteistasis... 154. Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo... 155. Apelianto manymu, apygardos teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl... 156. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę... 157. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali būti švelninama tik... 158. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 159. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 160. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 161. Dėl civilinių ieškinių... 162. Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 163. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį... 164. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apygardos... 165. Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.... 166. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 167. Nuteistojo A. K. bei civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo...