Byla 2-67-399/2014
Dėl paskolos sutarties sąklygų įvykdymo (paskolos grąžinimo), ieškinio suma 34.000 litų

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, Ingridai Gudaitienei, Giedrei Arbačiauskaitei, Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieškovams L. J. ir J. J., jų atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui J. L., jo atstovei advokatei Ramunei Grefienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. J. ir J. J. ieškinį atsakovui J. L., dėl paskolos sutarties sąklygų įvykdymo (paskolos grąžinimo), ieškinio suma 34.000 litų ir

Nustatė

2I.eškovai L. J.ir J. J. ieškinyje nurodė, jog 1996-12-31 J. J., ieškovės L. J. vyras ir ieškovo J. J. tėvas, paskolino atsakovui J. L. 34 000 Lt. Pagal paskolos sutaries 1 p., paskola turėjo būti grąžinta iki 1997-07-01. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog ieškinys turėjo būti pateiktas iki 2000-12-31, tačiau, pasak ieškovų, ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias teismas turėtų pripažinti svarbiomis, t.y. 1997 metais J. J. diagnozuota stuburo juosmens srities osteochondrozė, ligai progresuojant, 1998 metais atlikta stuburo operacija Kauno klinikose, 1999 metais ligai progresuojant toliau J. J. suteikta III invalidumo grupė, 2001 metais jis tampa II grupės invalidu, taip pat, pasak ieškovų, esminis dalykas, jog J. J. kentė didelius skausmus ir praktiškai nevaikščiojo, todėl negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisių ir pareigų dėl ligos. Ieškovai taip pat nurodo, jog 2002 metais, J. J. sveikatos būklei pagerėjus, jis per notaro kontorą pateikė pretenziją atsakovui J. L., į kurią, pasak ieškovų, jis nereagavo, kadangi 2006-04-27 buvo bandoma sudaryti pavedimo išieškoti skolą sutartį su UAB „Gelvora“. Tačiau 2006 metais J. J. ištiko ūmus miokardo infarktas, o 2008-09-06 J. J. mirė. Taip pat ieškovai teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad 2013 metų pavasarį rado J. J. dokumentus dėl skolos ir kreipėsi į notarą, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildymo. 2013-05-28 buvo papildomai išduotas notaro paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Prašo priteisti iš atsakovo J. L. 34000Lt skolą, t.y. kiekvienam po 17000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

3A. J. L. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad 1994 metų spalio mėnesio pradžioje J. J. pasiūlė jam pirkti kombainą už 30000 Lt, nes jis iš kaimo persikėlė gyventi į butą. Taip pat J. J. neturėjo kur dėti ir bičių su aviliais bei bulvių kasamosios, todėl prašė jas taip pat nupirkti už 4000 Lt. Kitus daiktus prašė pasaugoti. Po kiek laiko, jam paliktus pasaugoti daiktus pasiėmė pats J. J. ir jo bičiuliai, tačiau praėjus kuriam laikui J. J. pareikalavo iš atsakovo pinigų už padargus, nors, pasak atsakovo, jam jau buvo sumokėta daug pinigų. Taip pat nurodė, jog dėl kombaino, bičių šeimynų su aviliais ir bulvių kasamosios pirkimo 1996-12-31 buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp atsakovo ir J. J., pagal kurią atsakovas skolinosi iš J. J. 34000 Lt, tačiau, pasak atsakovo, jokių pinigų jis negavo, o šia sutartimi buvo įformintas paminėtų daiktų pirkimas-pardavimas. Taip pat atsakovas nurodė, jog 1998-11-23 iš Marijampolės rajono žemės ūkio skyriaus gavo 40000 Lt, iš kurių ir grąžino 30000 Lt J. J., o likusią skolos dalį J. J. atsiėmė daiktais, t.y. nauja bulvių kasamąja (2500 Lt), 2 traktorinėmis padangomis priekabai (300 Lt), 25 tonomis grūdų (9000 Lt), 2 maišais cukraus (300 Lt), todėl pasak atsakovo, jis tokiu būdu J. J. atidavė ne tik skolą, tačiau ir už J. J. jam paliktus saugoti padargus, kuriuos pasiėmė J. J. bičiuliai. Taip pat, anot atsakovo, ieškovų nurodomas aplinkybės dėl ieškinio senaties praleidimo dėl svarbių priežasčių, nelaikytinos svarbiomis, kadangi J. J. per tiek metų turėjo galimybes įgyvendinti savo teisę, pavyzdžiui per įgaliotą asmenį. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovai L. J. ir J. J. bei jų atstovė advokatė Vilija Jurčikonienė ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad paskolos sutartis atitinka, jai keliamus reikalavimus. Kadangi, atsakovas sutarties numatytu terminu neįvykdė, buvo sudaryta 1997 metų sutartis, kurioje buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. Sutartis buvo neterminuota. Pasak ieškovų atstovės, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas J. J. pretenzijos dėl skolos negavo, nes pats atsakovas atsiliepime nurodė, jog pranešimą gavo, todėl nėra svarbu kur pranešimas buvo siųstas, kadangi pranešimas vienokiu ar kitokiu būdu pasiekė atsakovą. Nuo 2002-12-03 reikėtų skaičiuoti ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, nes J. J. kreipėsi į J. L. dėl skolos grąžinimo. 2008 metais J. J. mirė, nepasibaigus senaties terminui ieškiniui pareikšti. Ieškovai tik sužinoję apie sutartį, iš karto kreipėsi į notarą pavedėjimo teisės liudijimui gauti. Terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas. Jei teismas nustatys kitaip, prašo laikyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. kad nepasibaigus terminui ieškiniui pareikšti mirė kreditorius bei byloje nėra pateiktų kitokių duomenų, kad ieškovai anksčiau sužinojo apie J. J. ir J. L. sudarytą paskolos sutartį bei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovų atstovės teigimu, atsakovas viso proceso metu nurodo keletą atsiskaitymo būdų, t.y. tiek daiktais, tiek ir pinigais, tačiau pagal paskolos sutartį atsakovas su J. J. turėjo atsiskaityti pinigais, rašytinių įrodymų apie pinigų grąžinimą neteikia. Atsakovo sutuoktinės liudijimo nepakanka, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Notarės duotais paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. Apie piniginių lėšų grąžinimą turėjo būti atžymima paskolos sutartyje arba kreditorius perduoda skolininkui Paskolos sutartį. Taip pat nurodė, jog vienas atsakovo liudytojų atsisakė atvykti į teismą ir liudyti, o iš pateikto jo rašytinio paaiškinimo matyti, jog atsakovo sutuoktinė bandė nesąžiningai gauti norimus duomenis. Taip pat nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį tvarkydami seifą rado paskolos sutartį, kurią pristatė į teismą. Iš sūnaus G. J. žino, kad nuo 2002 iki 2003 metų pabaigos terminas paskolai grąžinti buvo pratęstas. Pretenzija į bylą nepateikta. Pati ieškovė pretenzijos nemačiusi, žino iš liudytojų M. A., G. J.. Pretenzijoje aptarta, kad paskola turėjo būti grąžinta 2003 metų pabaigoje. Liudytojai matė, kaip jie rašėsi, žino, ką kalbėjo, ginčijosi, kad palauktų J. J.. Susitarė, iki 2003 metų pabaigos, kad paskola būtų grąžinta. Kreipėsi į skolų išieškojimo įstaigą „Gelvorą“. Taip pat nurodė, kad pati į „Gelvorą“ nesikreipė, galvojo, kad teismas išspręs. Neatsimena nieko, kad būtų kas grąžinta daiktais. Sutuoktinis mirė 2008 m. rugsėjo mėnesį. Gali būti, kad 2006 m. jis kreipėsi į „Gelvorą“, nes jam būdavo sveikatos pagerėjimų. Neveiksniu nebuvo pripažintas. Mano, kad nepraleido termino. Apie paskolą sužinojo 2013 pavasarį, seifą tvarkydama, rado dokumentus. Į notarą kreipėsi nedelsiant, po dviejų savaičių. Iš sūnaus Gražvydo ir liudytojo M. A. žino dėl paskolos grąžinimo, derėjimosi. Tikslus susitarimo turinys nežinomas. 2004 m. gyveno bute Mokolų kaime. Iš kaimo 1994 m. išsikraustė. Santuoka nebuvo nutraukta. Bendras gyvenimas buvo. Nežino iš kur tie 34 tūkstančiai buvo atsiradę pas sutuoktinį, žino, kad J. J. daug slėpė nuo ieškovės. Kai gyveno kaime ūkininkavo, nepasakytų, kad daug technikos turėjo.

5Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. L. ir jo atstovė advokatė Ramunė Grefienė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Atsakovas įvykdė paskolos sutartyse nurodytas sąlygas, t.y. grąžino J. J. 34000 Lt. Buvo atsakovo sąskaitoje 40000 Lt ir iš šitų pinigų buvo grąžinta 30000 Lt. Liudytojas, kuris neatvyko liudyti, nenorėjo eiti į teismą, tai yra jo teisė. Kad dalis skolos buvo atiduota daiktais patvirtina liudytojas. Atrodo keistai, kad L. grąžino daugiau nei turėjo grąžinti pagal sutartį, tačiau J. J. užėmė rimtas pareigas, todėl mano, kad J. J. tuo naudojosi. Paskutinės sutarties neturi nei ieškovai, nei atsakovas. Sutartyse nebuvo aptartos skolos grąžinimo sąlygos. Nebuvo reikalauta parašo J. J., grąžinant skolą, kadangi buvo pasitikėta juo. Taip pat nurodė, jog ieškovės sūnus G. J. pats teisme nurodė, kad 2000 metų matė sutartį, kadangi dalyvavo pokalbyje, kai buvo sutarta J. L. skolos grąžinimo terminą pratęsti. Nėra duomenų, kad buvo įteiktas pranešimas atsakovui dėl skolos grąžinimo 2002 metais, todėl negalima tvirtinti, kad jis buvo siųstas. Be to jei ir buvo siųstas, tai adresu kuris niekaip nesusijęs su atsakovu. J. J. buvo išsilavinęs žmogus, todėl žinojo kur kreiptis dėl skolos išieškojimo ir jeigu to nepajėgė pats galėjo kreiptis į savo artimuosius. Dėl UAB „Gelvora“ parengto rašto pasisakė, jog tai neįrodo, kad buvo ketinama kreiptis dėl skolos išieškojimo. Nesutinka, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2002 metų, kadangi skola buvo grąžinta 1998 metais. Taip pat nurodė, kad ieškovė pripažino, kad 1994 spalio mėn. kėlėsi iš kaimo gyventi į miestą, tuo metu atsakovui ir buvo pasiūlyta pirkti kombainą. J. J. atsakovui pasiūlė pirkti, ir bites, bulvių kasamąją, už bičių šeimyną 2000 lt, bulvių kasamoji 2000 lt. Kombainą už 30000 Lt siūlė. Atsakovas sutiko iš J. pirkti. Taip pat prisiėmė saugoti kitus daiktus, kurių negalėjo J. J. kur nors parduoti. Šie daiktai buvo perduoti atsakovui į ūkį. Buvo pasakyta, kai turės pinigų, atiduos, konkretus terminas nebuvo nustatytas. 1996 m. buvo įforminta paskolos sutartis, kad buvo skolinta 34 000 litų. J. J. ėjo atsakingas pareigas, nenorėjo technika prekiauti ir tai buvo užslėpta paskolos sutartimi. Pirkimo pardavimo sandoris įformintas paskolos sutartimi. Atsakovas iš Žemės ūkio skyriaus gavo 40 000 litų, yra pinigų išgryninimas, dalis pinigų 30 000 litų buvo atiduota į rankas J. J.. Apie grąžinimą žino Lapisnkienė, kuri kartu su atsakovu visur dalyvavo. 1998 metais atsakovas grąžino skolą J. J. grynais. Dviem egzemplioriais sutartis sudaryta. Yra dokumentai apie pinigų išėmimą. Taip pat nurodė, jog J. buvo atvažiavusi į sodybą, buvo cukrus vežamas, J. J. dar gyvas buvo, buvo atvažiavę abu. J. J. pranešimas nėra išsaugotas, buvo pranešimas grąžinti skolą, nebuvo susitarta dėl pratęsimo, nes tai būtų įforminta. Buvo pasakyta, kad pinigai grąžinti. Prašo taikyti ieškinio senatį.

6Liudytojas G. J. paaiškino, kad yra ieškovės sūnus. Taip pat nurodė, kad jam žinoma, kad J. L. pasiėmęs pinigų iš jo tėvo. Apie 2000 metus tai sužinojo, kai vyko derybos namuose tarp jų. Pokalbis buvo konflikto forma. O tiksliau 2002 metais buvo, dalyvavo tėtis J. J., J. J. draugas Mečislovas, dar buvo moteris, J. J. pažįstama Jolanta. Pokalbis buvo apie tai, kad L. nesugebėjo atiduoti pinigų, prašė J. J. palaukti. Rezultate susitarė, kad J. J. dar lauks. Mano, kad nebuvo grąžinta, kiek tekę kalbėti su tėvu. J. J. į teismą nesikreipė, nes sunkiai vaikščiojo. Liga buvo dėl fizinės būklės. Matė rašytinę sutartį tą pačią dieną 2002 metais. J. L. nematė namuose daugiau. Po J. J. mirties palikimo nepriėmė. Kiek žino, namuose esančiam seife visai nesenei buvo rasta dokumentų. Taip pat nurodė, kad motinai nesakė apie tą susitarimą, nes tėvas prašė motinos nenervuoti. Po tėvo mirties, metai ar du, buvo kalba, kad buvęs tas konfliktas. Motina šioje kalboje dalyvavo. Tada nebuvo kreiptasi, nes dokumentų nebuvo. Žino, kur buvo rasti dokumentai. Seife buvo įmontuotas antras dugnas. Apie grūdų perdavimą, bulvių kasamosios perdavimą nieko nežino. Susitarimo metu buvo rašomi popieriai, keliais egzemplioriais, buvo susitarta dėl termino pailginimo. Dėl kokios pinigų sumos ginčijamasi nežino.

7L.iudytojas M. A. paaiškino, kad su ieškovais jo giminystės ryšiai nesieja. Artimai nebendravo, Kaune gyveno. J. J. pasikvietė atvažiuoti, per savo žmonos seserį. Taip pat nurodė, kad J. J. pažįsta nuo 1990 metų. Žino, kad jis reikalavo iš J. L. skolos. Namuose surašinėjo sutartį, kad atiduos pinigus 2002 metų žiemą. Buvo ginčas, galų gale J. L. apsisprendė, kad atsiskaitys, bet ne iš karto. Namuose rašė popierius. Dalyvavo J. J. sūnus Gražvydas, J. L., J. J., keturi asmenys. Rašė J. L. savo ranka ir pažadėjo grąžinti. Sumos nežino. Iki 2013 metų pažadėjo grąžinti. Gyvena su L. J. seserim Kaune penki metai, nėra susituokę. L. J. tuo metu, tai yra 2002 metų žiemą, nebuvo, ji po kiemą vaikščiojo, tik vyrai dalyvavo. Kaip liudytojas pakviestas buvo, susitarime nepasirašė, kadangi niekas nepaprašė. Vėliau buvo susitikęs su J. J. ir kalbėjo, kad negrąžina pinigų. 2005 m. J. J. minėjo, kad J. L. negrąžino pinigų, pasakė, kad čia „afera“ kažkokia iš to pusės, kuris negrąžina. Kalbos apie grūdus, techniką, negirdėjo.

8Liudytojas D. A. paaiškino, kad pats turi kombainą ir kūlė Lapinskų javus, kažkiek tonų pasiėmė J. J. asmeniškai pažįsta. J. paprašė prikulti į jų mašinukę grūdų ir sakė, kad jam duoda. J. L. sutiko. Grūdų pasiimti buvo atvažiavęs pats J. J.. J. L. neaiškino, dėl ko grūdus ima J. J.. Tai galėjo vykdti apie 1998 metus. J. J. prikūlė apie 2-3 tonas.

9Liudytoja J. L. paaiškino, kad gali paliudyti, jog skola yra grąžinta. Taip pat paaiškino, kad vieną dieną parvažiavo iš darbo. Laukė jos vyras J. L. ir J. J., pasakė, kad reikia važiuoti į banką, yra pinigai, subsidijos ir J. J. reikia atiduoti pinigus, nes jei neatiduos, naktį atvažiuos berniukai iš Vilniaus. Nuvažiavo į banką. Visi trys nuvažiavo į banką ir prie J. L. akių J. J. buvo atiduoti pinigai 1998 metais lapkričio 26 d. Ten pat pinigai buvo perduoti. Ji vyrui sakė, tegul pasirašo, bet sakė, kad J. J. su žmona išsiskyrė, reikės turtą, taiga ir pinigus, deklaruoti. J. J. buvo J. L. viršininku, nes dirbo administracijos direktoriumi Marijampolės savivaldybės 1998 metais. Dėl persikraustymo J. ji pati nedaug žino, nes J. J. pas vyrą į kaimą atvažiuodavo dienos metu, kai ji, tai yra J. L. dirbdavo, vyras vakare papasakojo. J. J. kraustėsi iš kaimo į miestą, neturėjo kur dėti daug daiktų. Pinigų tikrai vyras negavo į rankas, nes buvo kalbėta apie kombainą. Pradžioje kalba buvo apie pusantro tūkstančio, paskui apie 30 000 litų. Iš J.J. L. įgijo kombainą NIVA, atrodo. Dar J. J. J. L. atvežė bičių avilių, sakė pasiims, bet jis pats jų nežiūrėjo, L. per mažai žiūrėjo ir bitės nugaišo o J. J. vis tiek už bites reikalavo pinigų. Taip pat nurodė, jog vieną diena parvažiavo iš darbo, laukė J. J. su jos vyru, sakė važiuojam, nes deklaruoja turtą ir reikia, kad pasirašytų. Ji pamatė kad tai buvo pasirašytas skolos raštas. Į jos J. L. šeimą tie 34 000 Lt neatėjo. Paskolos sutartį ji matė su dokumentais kuriuos yra gave iš teismo, negali pasakyti, ar įrašas „pinigus gavau“ parašyta jos vyro J. L.. Jeigu jam liepė rašyti, tai parašė. Liepė ar notaras, ar J. J.. Visą skolą 1998 metais grąžino. Kiek vyras pasakojo, atsiuntė kažkokią firmą, sakė, kad J. atsiuntė kažkokius ekskomisarų biuro vaikinus, sakė, kad jiems išaiškino, kad skola atiduota. Apie skolos termino pratęsimą nežinoma. L. J. mačiusi per gyvenimą tris kartus. Kartą buvo atvažiavus į namus, bet liudytoja tvarte buvo. Kitą kartą buvo pas J., J. turėjo pinigus nuvežti. J. pinigus padavė, J. lauke buvo. Apie pretenziją iš notaro nežino. Atrodo, kad anksčiau to rašto nebuvo mačiusi.

10Liudytoja J. M. paaiškino, kad nei su viena iš bylos šalių nesieja giminystės ryšiai. Taip pat nurodė, kad bendravo su J. J., jį lankydavo, kalbėdavosi su juo įvairiomis temomis. Buvo prasitaręs, kad L. yra skolingas J. apie 30000 Lt ir skolininkas atsisako pinigus grąžinti. Tai galėjo įvykti apie 2008 metų gegužės-birželio mėn. J. J. buvo minėjęs, kad prašė L. grąžinti skolą. Pasak liudytojos, tie pinigai J. buvo labia reikalingi vaistams ir kt. J. J. pažįsta nuo tada, kai atsikėlė į Mokolų k. J. J. būklė buvo labai sunki, nepaėjo, dienom miegodavo. Asmeniškai J. L. nepažinojo. Su L. J. apie skolą nekalbėjo.

11Liudytojas J. P. atsisakė duoti parodymus byloje (b.l.115) bei atsakovo atstovė pateikė 2014-03-14 prašymą raštu, kuriame nurodė, kad atsakovas prašo nebekviesti liudyti J. P. ir teismas šį prašymą tenkino .

12Liudytoja notarė Dalia Labanauskienė nurodė, kad asmeniškai nei vienos iš šalių nepažįsta. J. J. taip pat nepažinojo. Notarinius veiksmus yra atlikusi. Tokia praktika buvo, kad perskaitę sutartį skolininkas patvirtindavo įrašu apie pinigų gavimą. Skolininkas sutarties egzemplioriaus negaudavo. Pinigus galėjo perduoti ir anksčiau, o vėliau buvo įforminta notariškai. Abi šalys turi pasirašyti notarinių veiksmų registre. Visada sudarant tokia sutartis yra įsitikinama, kad sandoris yra teisėtas. Tokia praktika buvo, kad pinigų gavimo faktas turėjo būti patvirtintas pinigų gavėjo. Sutartis būvo sudaryta abiems šalims prašant. Jei būtų kas nors nesąžiningo, tai būtų neįvykęs sandoris. Pinigai galėjo perduoti anksčiau pagal žodinę arba paprastą rašytinę sutartį, todėl nekilo klausimų dėl to, kad pinigų perdavimo data buvo ankstesnė nei sutarties sudarymo data. Pranešimo persiuntimas liudija, kad atitinkamo turinio pranešimas buvo išsiųstas. Taip pat nurodė, kad Paskolos sutarties sąlygų keitimas, tikslinimas yra įforminamas kaip sutarties sąlygų pakeitimo susitarimas.

13Ieškinys tenkintinas.

14Ieškovų ir atsakovo byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 1996-12-31 tarp J. J. ir J. L. sudaryta Paskolos sutartis, notarinio registro Nr. DŽM-16906, pagal kurią J. L. iš J. J. pasiskolino 34000 Lt, kuriuos, pagal sutartį, privalėjo grąžinti iki 1997-12-31 (b.l.5, 74). Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas liko Marijampolės miesto I notarų biure, o antras išduodamas kreditoriui J. J.. Ant šios sutarties šalia J. L. pavardės ir parašo yra ranka darytas įrašas „Pinigus gavau 1994 10 15“. Pasirašyta sutartis patvirtinta notarės Dalios Labanauskienės. Pateiktas notarinio registro 44 tomo (1996-12-04 – 1997-01-22) išrašas patvirtina, kad tarp J. J. ir J. L. 1996-12-31 buvo surašyta paskolos sutartis, kurios patvirtinimo faktas įregistruotas į minėtą registrą (b.l.117-118). Iš pateiktos 1997-01-30 Paskolos sutarties kopijos matyti, kad tarp J. J. ir J. L. sudaryta Paskolos sutartis, notarinio registro Nr. DŽM-830, pagal kurią J. L. iš J. J. pasiskolino 34000Lt, kuriuos, pagal sutartį, privalėjo grąžinti iki J. J. pareikalavimo (b.l. 105). Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas liko Marijampolės miesto I notarų biure, o antras išduodamas kreditoriui J. J.. Ant šios sutarties šalia J. L. pavardės ir parašo yra ranka darytas įrašas „Pinigus gavau 1994 08 15“. Pasirašyta sutartis patvirtinta notarės Dalios Labanauskienės. Pateiktas notarinio registro 45 tomo (1997-01-22 – 1997-03-03) išrašas patvirtina, kad tarp J. J. ir J. L. 1997-01-30 buvo surašyta paskolos sutartis, kurios patvirtinimo faktas įregistruotas į minėtą registrą (b.l.119-120) Iš teismui pateikto L. B. šeimos klinikos rašto matyti, kad J. J. laikotarpyje nuo 1995-01-01 iki 2008-09-06 sirgo įvairiomis ligomis(b.l.6), o iš pateikto mirties liudijimo, jog 2008-09-06 mirė (b.l.7). Iš teismui pateikto 2002-12-03 pareiškimo matyti, jog J. J. kriepėsi į Marijampolės 1-ąjį notarų biurą prašydamas persiųsti J. L. 2002-12-03 pareiškimą, kuriuo prašoma įvykdyti 1997-01-30 Paskolos sutartį, sudarytą Marijampolės miesto 1-ajame notarų biure, reg. Nr. DŽM-830, per 30 dienų (b.l.8). Pareiškimas pasirašytas J. J., taip pat nurodoma, jog šį pareiškimą Marijampolės miesto 1-asis notarų biuras siunčia pareiškimą J. L.. Pateiktas notarinio registro 138 tomo (2002-11-21 – 2003-01-09) išrašas patvirtina, kad notarė persiuntė pareiškimą J. L., šis faktas registruotas į minėtą registrą (b.l.121-122). Teismui pateikta mokėjimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2002-12-04 Lietuvos paštui buvo sumokėta tam tikra pinigų suma, prie skilties „KAM“ ranka įrašyta – „J. L.“, prie skilties – „KUR“ įrayta „Patašiškių k.“ (b.l.126). Iš teismui pateikto 2006-04-27 pavedimo išieškoti skolą matyti, jog buvo surašytas pavedimas tarp J. J. ir UAB „Gelvora“ imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų 34000 Lt skolai iš skolininko J. L. išieškoti (b.l.9). Minėtas pavedimas nėra pasirašytas nei J. J., nei UAB „Gelvora“ atstovo. Iš teismui pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, jog 2008-12-19 notarė Nijolė Uramanavičienė patvirtino, kad L. J. ir J. J. paveldėjo po ½ dalį J. J., mirusiam 2008-09-06, priklaususio turto (b.l.10-14). Iš teismui pateikto 2013-05-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad L. J. ir J. J. (mirusiojo sūnus) paveldėjo po ½ dalį turtinės reikalavimo teisės pagal 1996-12-31 Marijampolės miesto 1-ajame notarų biure patvirtintą paskolos sutartį registro Nr. DŽM-16906, priklausiusią J. J., mirusiam 2008-09-06 (b.l.15).

15Iš 2005-09-22 antstolės Svajonės Žukaitienės Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktoNr. 76/02-00748, matyti, kad 2005-09-22 J. L. pasiūlytam pirkėjui už 39291,52 Lt buvo parduotas J. L. priklausantis žemės sklypas (b.l.34). Iš 1998-11-23 mokėjimo pavedimo Nr. 538 matyti, kad Marjampolės rajono žemės ūkio skyrius J. L. pervedė 40000 Lt, kaip 25 proc. kompensaciją už naują traktorių „Case MX 135“, pagal kaimo rėmimo fondo lėšų skirstymo konkursų komisijos protokolą Nr. 10 iš 1998-11-18 (b.l.35). Iš 1998-11-26 Memorialinio orderio Nr. 144341 matyti, kad buvo išgryninta 30000 Lt. (b.l.36).

16Dėl ieškinio senaties

17Atsakovas byloje prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys teismui pateiktas, praleidus ieškinio senaties terminą.

18J. J. nuo pareikalavimo, t.y. nuo 2002-12-03 nersikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.

19Kaip minėta 1997-01-30 tarp J. J. ir J. L. sudarytoje Paskolos sutartyje, kuria šalys nutarė laikyti papildomu susitarimu prie 1996-12-31 Paskolos sutarties, numatyta, jog paskola turi būti grąžintą pagal kreditoriaus pareikalavimą.

20Atsiliepime į ieškovų pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, jog J. J. siųstą pranešimą dėl skolos grąžinimo gavo, ir pasakė J. J., kad jeigu laiko, kad paskolos negavo, tai tegul kreipiasi į teismą, tačiau J. J. matyti turėjo dar sąžinės ir į teismą nesikreipė. Teismo posėdžio metu atsakovas neigė, kad gavo J. J. siųstą pranešimą, nurodė, kad pranešimas buvo siųstas visiškai kitu adresu nei buvo atsakovo gyvenamoji vieta. Ieškovai įrodinėjo, jog nepaisant to, kur buvo išsiųstas pranešimas, atsakovas jį gavo ir tai patvirtino atsiliepime.

21Iš teismui pateikto 2002-12-03 pareiškimo matyti, jog J. J. kreipėsi į Marijampolės 1-ąjį notarų biurą prašydamas persiųsti J. L. 2002-12-03 pareiškimą, kuriuo prašoma įvykdyti 1997-01-30 Paskolos sutartį, sudarytą Marijampolės miesto 1-ajame notarų biure, reg. Nr. DŽM-830, per 30 dienų (b.l.8). Pareiškimas pasirašytas J. J., taip pat nurodoma, jog šį pareiškimą Marijampolės miesto 1-asis notarų biuras siunčia pareiškimą J. L.. Pateiktas notarinio registro 138 tomo (2002-11-21 – 2003-01-09) išrašas patvirtina, kad notarė persiuntė pareiškimą J. L., šis faktas registruotas į minėtą registrą (b.l.121-122). Teismui pateikta mokėjimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2002-12-04 Lietuvos paštui buvo sumokėta tam tikra pinigų suma, prie skilties „KAM“ ranka įrašyta – „J. L.“, prie skilties – „KUR“ įrayta „Patašiškių k.“ (b.l.126). Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog šiuo atveju yra labiau tikėtina, jog atsakovui siųstas J. J. pranešimas buvo įteiktas ir jis jį gavo.

22LR CK 1.124 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškinio senaties sąvoka, pagal kurią ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

23Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

24LR CK 1.127 staipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi teismui nėra pateikta duomenų apie J. J. atsakovui siųsto pranešimo dėl skolos grąžinimo įteikimą, atsakovas atsiliepime nurodė, kad pranešimą tikrai gavo (LR CPK 142 str.), teismas sprendžia, jog ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti po 30 dienų, skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos (2002-12-04), t.y. 2003-01-04, kai J. J. sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš teismui pateikto ieškinio gavimo datos matyti, jog ieškovai ieškinį teismui pateikė 2013-06-05, t.y. kiek daugiau nei 5 mėnesius praleidę ieškinio senaties terminą.

25LR CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.

26LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

27Ieškovai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t.y. kad nepasibaigus terminui ieškiniui pareikšti mirė kreditorius bei byloje nėra pateiktų kitokių duomenų, kad ieškovai anksčiau sužinojo apie J. J. ir J. L. sudarytą paskolos sutartį.

28Kasacinis teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo bei jos atnaujinimo yra pažymėjęs, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010).

29Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo, tačiau Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

30Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. J. laikotarpyje nuo 1995-01-01 iki 2008-09-06 sirgo įvairiomis ligomis, o 2006-10-15 jį ištiko ūmus miokardo infarktas ir 2008-09-06 jis mirė (b.l.7). Negalima vertinti, kad pats kreditorius J. J. nedėjo pastangų susigrąžinti paskolos sumą. Pasibaigus terminui skolai grąžinti 1997-12-31 (b.l. 5) buvo sudarytas papildomas susitarimas ir nustatyta, kad paskolos suma turi būti grąžinta J. J. pareikalavus (b.l. 105). Nors 1997-01-31 sutartyje notarinio registro Nr. DŽM -830 nurodyta, kad tai yra paskolos sutartis, o ne papildomas susitarimas, teismas atsižvelgiant į tai, kad abi šalys tiek ieškovai, tiek atsakovas, atstovaujami advokatų vieningai pripažino faktą, kad kitos paskolos sutarties nebuvo sudaryta, tai yra J. J. J. L. buvo paskolinęs tik 34 000 litų vienu kartu, o ne po 34 000 litų per du kartus ir teismas laiko šį faktą nustatytu (LR CPK 187 str. 2d.). be to ir aiškinant sutartis reikia žiūrėti sutarties šalių tikrosios valios, o ne vien pažodinis sutarties tekstas (LR CK 6.193 str. 1 d.).

31Nustačius, kad paskolos sutartis tapo neterminuota reikia aiškintis ar J. J. aplamai pareikalavo paskolą grąžinti, šią aplinkybę byloje patvirtina J. J. prašymu 2002-12-04 (b.l. 123-126) J. L. išsiųstas notaro pareiškimas dėl paskolos sutarties įvykdymo ir paskolos sumos 34 000 litų grąžinimo 30 dienų laikotarpyje. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad J. J. pareikalavo paskolą grąžinti. Ta aplinbkybė, kad pareiškimas siųstas adresu Patašiškių kaimas, Marijampolės savivaldybė, atsakovui nurodant, kad jis tuo adresu negyveno nereiškia, kad pareiškimas nebuvo siunčiamas, nes pats atsakovas atsiliepime pripažino, kad „...gavo iš J. J. pranešimą dėl 34 000 litų paskolos grąžinimo....“. Ginčo apimtis nustatoma iš pateiktų procesinių dokumentų ieškinio ir atsiliepimo ir atsiliepime atsakovo įvardinti teiginiai yra pakankami laikyti įrodyta aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie 2002-12-03 surašytą, o 2012-12-04 išiųstą pareiškimą dėl paskolos grąžinimo.

32Iš teismui pateikto 2006-04-27 pavedimo išieškoti skolą matyti, jog buvo surašytas pavedimas tarp J. J. ir UAB „Gelvora“ imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų 34000 Lt skolai iš skolininko J. L. išieškoti (b.l.9). Minėtas pavedimas nėra pasirašytas nei J. J., nei UAB „Gelvora“ atstovo. Pasak atsakovo, toks pavedimas neįrodo J. J. realių veiksmų siekiant išieškoti iš jo skolą, anot atsakovo, toks pavedimas galėjo būti surašytas, kad ir dabar, kadangi tokia pavedimo forma yra viešai prieinama. Pažymėtina, jog teismui nagrinėjant dispozityvias bylas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nei pavyzdžiui viešai prieinama informacija, iš kurios būtų galima matyti, jog tokia pavedimo forma iš ties yra viešai prieinama ir ją galima užsipildyti bet kada, atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas advokatės, būtų kreipęsis į UAB „Gelvora“ su tikslu išsiaiškinti ar J. J. buvo kreipęsis į minėtą įmonę dėl pavedimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju, nors teismui pateiktas pavedimas ir nėra pasirašytas pavedimo šalių, tačiau teismas sprendžia, jog iš šio įrodymo galima daryti prielaidą, jog J. J. bandė imtis realių veiksmų siekdamas išieškoti skolą iš atsakovo.

33J. J. teises ir pareigas perėmė ieškovai byloje, nes jie yra priėmę palikimą po J. J. (kreditoriaus) mirties.

34Iš teismui pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog 2008-12-19 notarė Nijolė Uramanavičienė patvirtino, kad L. J. ir J. J. paveldėjo po ½ dalį J. J., mirusiam 2008-09-06, priklaususio turto, tačiau tarp šio paveldėto turto nebuvo reikalavimo teisės pagal 1996-12-31 paskolos sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų liudytojas G. J. parodė, jog 2002 metais sužinojo, jog jo tėvas J. J. yra paskolinęs J. L. pinigų, teigė, jog matė tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį. Taip pat nurodė, kad motinai nesakė apie tą susitarimą, nes tėvas prašė motinos nenervuoti. Atsakovas teigia, jog ieškovė turėjo žinoti ir anksčiau apie tarp J. J. ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį. Tačiau iš teismui pateikto 2013-05-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad L. J. ir J. J. paveldėjo po ½ dalį turtinės reikalavimo teisės pagal 1996-12-31 Marijampolės miesto 1-ajame notarų biure patvirtintą paskolos sutartį registro Nr. DŽM-16906, priklausiusią J. J., mirusiam 2008-09-06. Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog ieškovai žinodami apie tarp J. J. ir J. L. sudarytą paskolos sutartį, po J. J. mirties būtų nesiėmę aktyvių veiksmų, kad turtinę reikalavimo teisę paveldėtų kartu su visu palikimu. Minėta, jog paveldėjimo teisės liudijimas ieškovas dėl turtinės reikalavimo teisės išduotas tik 2013-05-28, o ieškinys teisme gautas jau 2013-06-05. Ieškovai nurodo, jog kai tik rado Paskolos sutartį, po dviejų savaičių kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Iš byloje esančių įrodymų ir paminėtų aplinkybių viseto, spręstina, jog tokiais ieškovų paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, ieškovai gavę paveldėjimo teisės liudijimą veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi pažeistų teisių gynyba ir ieškinio senaties terminą praleido nedaug. Priešingas situacijos aiškinimas, t.y. kad ieškovams jau seniai buvo žinoma apie paskolos sutartį, prieštarautų logikai, kadangi, kaip minėta, ieškovai turėjo dar kartą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kas be jokios abejonės, ieškovams sukėlė papildomus nepatogumus. Be to, J. J. mirė 2008-09-06, t.y. likus daugiau nei 4 (ketveriems) metams iki ieškinio senaties termino pabaigos.

35Vertinant byloje esančius eismas pažymi, kad nustatytų ir paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis ieškovams atnaujintinas pažeistoms teisėms ginti (LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

36Dėl sudarytų paskolos sutarčių

37LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

38Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

39Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

40Ieškovai kreipdamiesi į teismą savo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą grindė J. J. ir J. L. sudaryta ir notaro patvirtinta 1996-12-31 Paskolos sutartimi. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog tarp J. J. ir J. L. 1997-01-30 buvo sudaryta ir notaro patvirtinta dar viena Paskolos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, jog 1997-01-30 Paskolos sutartis nėra savarankiška sutartis, kadangi šioje sutartyje nurodoma paskolos suma yra identiška nurodytai 1996-12-31 ir šalys sutiko, jog šia sutartimi šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą, t.y. nustatė, jog pagal sutartį, skola turi būti grąžinta iki kreditoriaus pareikalavimo. Vertinant šalių, kurie naudojasi advokatų pagalba, pripažinimą fakto, kad 1997-01-30 paskolos sutartis yra papildomas susitarimas dėl 1996-12-31 paskolos sutarties ir aiškinantis šalių valią, kad buvo sudaryta viena paskolos sutartis ir pasiskolinta viena 34 000 litų suma teismas konstatuoja, kad Paskolos sutartis 1997-01-30 yra papildomas susitarimas prie 1996-12-31 paskolos sutarties.

41Iš šalių teismui pateiktos sutarties matyti, jog sutartis sudaryta dėl 34000 Lt paskolos suteikimo atsakovui J. L., sutartis patvirtinta notaro, atsakovas priešieškinio byloje nereiškė ir paskolos sutarties neginčijo ir ji yra galiojanti. Atsakovas Paskolos sutartyje šalia savo vardo ir pavardės bei parašo yra ranka padaręs įrašą „pinigus gavau 1994 10 15“, šio fakto atsakovas neneigia, tik teigia, jog realiai pinigų jis negavo, o tokiu būdu buvo įforminta tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.31). Atsakovas tvirtina, kad jis pinigus J. J. jau yra grąžinęs perduodamas kreditoriui J. J. „ be parašo“ 30000 Lt grynaisiais pinigais ir įvairiais daiktais, nes buvo gasdinamas „berniukais (b.l. 32) Aatsakovas įrodinėdamas šias aplinkybes teikia 1998-11-23 mokėjimo pavedimą Nr. 538, iš kurio matyti, kad Marijampolės rajono žemės ūkio skyrius J. L. pervedė 40000 Lt, kaip 25 proc. kompensaciją už naują traktorių „Case MX 135“, pagal kaimo rėmimo fondo lėšų skirstymo konkursų komisijos protokolą Nr. 10 iš 1998-11-18 (b.l.35) bei 1998-11-26 Memorialinį orderį Nr. 144341, iš kurio matyti, kad buvo išgryninta 30000 Lt (b.l.36). Pasak atsakovo ir liudytojos atsakovo žmonos J. L., pinigai J. J. buvo atiduoti iš karto kai tik buvo išgryninti. Atsakovas kitų įrodymų patvirtinančių aplinkybę, t.y. kad išgryninti 30000 Lt buvo perduoti J. J. be savo paties paaiškinimo ir sutuoktinės liudijimo neteikia. Atsakovas tvirtina, kad dalį skolos J. J. atidavė daiktais, t.y. nauja bulvių kasamąja (2500 Lt), 2 traktorinėmis padangomis priekabai (300 Lt), 25 tonomis grūdų (9000 Lt), 2 maišais cukraus (300 Lt). Nurodomą aplinkybė atsakovas įrodinėja liudytojo D. A. parodymais, kuris teismo posėdžio metu paliudijo tik tai, kad J. J. prikūlė apie 2-3 tonas J. L. grūdų, tačiau ne 25 tonas, kaip nurodo atsakovas. Be to, atsakovo liudytojas D. A. nenurodė dėl ko atsakovas leido J. J. prikulti grūdų, t.y. ar tokiu būdu atsakovas grąžino J. J. dalį skolos ar J. J. pirko šiuos grūdus iš atsakovo.

42Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (LR CK 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Tuo atveju, kai paskolos sutarties dalykas yra pinigai, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (LR CK 6.873 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Atsakovas, teigdamas, jog su ieškovu pagal sutartį iš dallies atsiskaitė, sumokėdamas jam 30000 Lt, remiasi tik liudytojos, t.y. savo žmonos parodymais. Jokio rašytinio įrodymo, t.y. pakvitavimo, atsakovas nepateikia, o ir pats teigia, kad jokių pakvitavimų nerašė,. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas pakvitavimas. Tačiau atsakovas šia teise nesinaudojo. Vertindamas atsakovo liudytojos paaiškinimus, teismas pažymi, jog nors liudytoja J. L. ir paaiškino, jog matė pinigų perdavimą, tačiau liudytoja yra atsakovo žmona, t.y. suinteresuota bylos baigtinimi, todėl jos parodymus teismas vertina kaip šališkus.

43Teismui nagrinėjant dispozityvias bylas, jose vyrauja šalių rungimosi principas, pagal kurį kiekvienas šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009).

44Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne tik, kad rašytinės formos, bet ir patvirtinta notaro daro išvadą, kad atsakovas tikrai turėjo suprasti jog yra reikalingas rašyinės formos dokumentas (pakvitavimas ar kitas), kad jis grąžina kreditoriui paskolą 30.000 litų. Pateikti tik įrodymai, kad atsakovas sąskaitoje turėjo tokią pinigų sumą ir ją išgrynino, o kad ją sumokėjo (perdavė) J. J. nėra. Vertinant vidutiniškai atidaus ir rūpestingo asmens požiūriu buvo tikslinga J. L. tą sumą tiesiog pervesti į J. J. sąskaitą, atsakovas to nepadarė kaip ir neįrodė, kad „buvo gasdinamas berniukų“ (LR CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta jog dalį paskolos grąžins daiktais, tokiu būdu neįrodė, kad įvykdė paskolos sutartį ir grąžino J. J. ar jo įpėdiniams paskolos sumą ar jos dalį daiktais bei, kad tokį prievolės įvykdymą kreditorius priėmė (LR CK 6.39 str. 1d. ir 2 d.).

45Yra suformuota praktika, kad kilus ginčui ar yra paskola grąžinta įrodyti tą aplinkybę, tai yra paskolos grąžinimą turi paskolos gavėjas – atsakovas byloje. Tiek paskolos sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai ir paskolos sutarties įvykdymui patvirtinti galioja tokie patys formos reikalavimai kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti ir jos nesilaikymo teisniai padariniai Kauno apygardos teismo nutartis 2014-01-23 civilinėje byloje 2A-140-173/2014).

46Tokio dydžio paskolos sutarčiai tarp fizinių asmenų rašytinė forma buvo privaloma tiek pagal jos sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 43 str. 2 p., tiek yra privaloma pagal šiuo metu galiojančio LR CK 6.871 str. 1 d.

47Pakvitavimo išdavimas skolininkui įvykdant prievolę buvo nustatytas ir galiojusio Civilinio kodekso 244 str.

48Paskolos sutartis nebuvo pas J. L., ją turėjo kreditorius ir jo teisių perėmėjai ir atsakovas neįrodė, kad prievolę pagal paskolos sutartį įvykdė, tai yra grąžino pasiskolintą sumą. Atsakovas tvirtina, kad paskolos didžiąją dalį, tai yra 30 000 litų kreditoriui grąžino 1998 metais, todėl teismas pasisako, kad ir pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 244 str. buvo numatyta, kad skolos dokumento buvimas pas skolininką nors ir be atžymos aie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė pasibaigusi, tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodė ir ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo paskolos sumą tenkinamas (LR CK 6.874 str.). J. J. ( paskolos davėjo) įpėdiniai yra paveldėję turtinę teisę po ½ dalį, todėl jiems ir priteisiama po ½ dalį paskolos sumos.

49Ieškinys tenkinamas pilnai ir iš atsakovo priteisiamos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Bylinėjimsi išlaidas sudaro 468,52 Lt saumokėti antstoliui A.Augliui dėl laikonosios apsaugos priemonės taikymo, 300 Lt advokatei V.Jurčikonienei bei 1020, 79 Lt žyminio mokesčio sumokėto (b.l. 49, 17, 3,4). Visus mokėjimus atlikusi L. J., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai.

50Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str. 260 str., 268 str., 270 str. teismas

Nutarė

51Ieškinį tenkinti.

52Atnaujinti praleistą ieškinio seanties terminą (LR CK 1.131 str. 2 d.).

53Priteisti ieškovams L. J., asmens kodas ( - ) ir J. J., asmens kodas ( - ) po 17000 Lt (septyniolika tūkstančių litų) kiekvienam, tai yra priteisti ieškovams paskolos sumą 34 000 litų (trisdešimt keturis ttūkstančius ) litų iš atsakovo J. L., asmens kodas ( - )

54Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas ( - ) 1789,31 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. J., asmens kodas ( - )

55Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas ( - ) 40,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

562013-06-06 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė,... 2. I.eškovai L. J.ir J. J. ieškinyje nurodė, jog 1996-12-31 J. J., ieškovės... 3. A. J. L. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu... 4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovai L. J. ir J. J. bei jų atstovė... 5. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. L. ir jo atstovė advokatė... 6. Liudytojas G. J. paaiškino, kad yra ieškovės sūnus. Taip pat nurodė, kad... 7. L.iudytojas M. A. paaiškino, kad su ieškovais jo giminystės ryšiai nesieja.... 8. Liudytojas D. A. paaiškino, kad pats turi kombainą ir kūlė Lapinskų javus,... 9. Liudytoja J. L. paaiškino, kad gali paliudyti, jog skola yra grąžinta. Taip... 10. Liudytoja J. M. paaiškino, kad nei su viena iš bylos šalių nesieja... 11. Liudytojas J. P. atsisakė duoti parodymus byloje (b.l.115) bei atsakovo... 12. Liudytoja notarė Dalia Labanauskienė nurodė, kad asmeniškai nei vienos iš... 13. Ieškinys tenkintinas.... 14. Ieškovų ir atsakovo byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 1996-12-31... 15. Iš 2005-09-22 antstolės Svajonės Žukaitienės Turto pardavimo skolininko... 16. Dėl ieškinio senaties... 17. Atsakovas byloje prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys teismui... 18. J. J. nuo pareikalavimo, t.y. nuo 2002-12-03 nersikreipė į teismą dėl... 19. Kaip minėta 1997-01-30 tarp J. J. ir J. L. sudarytoje Paskolos sutartyje,... 20. Atsiliepime į ieškovų pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, jog J. J.... 21. Iš teismui pateikto 2002-12-03 pareiškimo matyti, jog J. J. kreipėsi į... 22. LR CK 1.124 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškinio senaties sąvoka,... 23. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o... 24. LR CK 1.127 staipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda... 25. LR CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas... 26. LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu teismas pripažįsta, kad... 27. Ieškovai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl... 28. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo bei jos... 29. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose... 30. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. J. laikotarpyje nuo 1995-01-01 iki... 31. Nustačius, kad paskolos sutartis tapo neterminuota reikia aiškintis ar J. J.... 32. Iš teismui pateikto 2006-04-27 pavedimo išieškoti skolą matyti, jog buvo... 33. J. J. teises ir pareigas perėmė ieškovai byloje, nes jie yra priėmę... 34. Iš teismui pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta,... 35. Vertinant byloje esančius eismas pažymi, kad nustatytų ir paminėtų... 36. Dėl sudarytų paskolos sutarčių... 37. LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis... 38. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos... 39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai,... 40. Ieškovai kreipdamiesi į teismą savo reikalavimą priteisti iš atsakovo... 41. Iš šalių teismui pateiktos sutarties matyti, jog sutartis sudaryta dėl... 42. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui... 43. Teismui nagrinėjant dispozityvias bylas, jose vyrauja šalių rungimosi... 44. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai,... 45. Yra suformuota praktika, kad kilus ginčui ar yra paskola grąžinta įrodyti... 46. Tokio dydžio paskolos sutarčiai tarp fizinių asmenų rašytinė forma buvo... 47. Pakvitavimo išdavimas skolininkui įvykdant prievolę buvo nustatytas ir... 48. Paskolos sutartis nebuvo pas J. L., ją turėjo kreditorius ir jo teisių... 49. Ieškinys tenkinamas pilnai ir iš atsakovo priteisiamos ieškovų turėtos... 50. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str. 260 str., 268 str., 270 str.... 51. Ieškinį tenkinti.... 52. Atnaujinti praleistą ieškinio seanties terminą (LR CK 1.131 str. 2 d.).... 53. Priteisti ieškovams L. J., asmens kodas ( - ) ir J. J., asmens kodas ( - ) po... 54. Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas ( - ) 1789,31 Lt turėtų... 55. Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas ( - ) 40,39 Lt bylinėjimosi... 56. 2013-06-06 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti iki... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...