Byla 2A-856-436/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3528-571/2015 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei V. Š., trečiajam asmeniui Marijampolės I-ojo notarų biuro notarei D. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo V. Š. ir atsakovės V. Š. sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui iš atsakovės butą su rūsiu, esantį ( - ). Ieškinį grindė argumentais, kad ginčo butą įsigijo 1997 metais, kuriame gyveno kartu su atsakove. Atsakovė turėjo savo vardu registruotą kitą butą, esantį ( - ), kurį pardavė. Dėl atsakovės nuolatinių priekaištų, kad ji savo vardu neturinti turto, įtikintas jos pažadų, kad toliau gyvens kartu, o ieškovui leis likusį gyvenimą gyventi ginčo bute, 2011 m. gruodžio 13 d. notaro kontoroje su atsakove sudarė ginčijamą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovei atiteko ginčo butas 9471 Eur vertės, o ieškovui – transporto priemonė Audi 100, 579 Eur vertės. Taip pat ginčo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas piniginės kompensacijos iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį nereikalaus. 2014 metais tarp šalių prasidėjus nesutarimams, atsakovės iniciatyva civilinės metrikacijos skyriuje buvo užregistruota šalių ištuoka. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovas išsikraustytų iš ginčo buto. Ieškovas prašo 2011 m. gruodžio 13 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia remdamasis CK 1.90 straipsniu (kaip sudarytą dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsniu (kaip sudarytą dėl apgaulės). Ieškovas nurodė, kad šalys santuoką nutraukė 1995 m. liepos 3 d., tačiau ištuoką atsakovė įregistravo tik 2014 m. gruodžio 12 d. Tai rodo, kad atsakovė buvo suinteresuota gyventi šeimyninį gyvenimą su ieškovu. Ieškovas buvo suklaidintas atsakovės, nes jai atiteko daug didesnė turto dalis, o jis nereikalavo jokios kompensacijos. Be to, pagrįstai tikėjosi toliau likti gyventi ginčo bute.

6Atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011 metais pas notarę buvo sudaryta santuokinio turto pasidalijimo sutartis, kurią abi šalys pasirašė ir ieškovas su tokia turto padalinimo tvarka sutiko. Su ieškovu buvo kalbėta, kad jis galės gyventi bute ir atsakovė niekada nebūtų reikalavusi jo išsikelti, tačiau nuo buto perregistravimo jos vardu, ieškovas pradėjo nemokėti buto išlaikymo mokesčių, nuolat girtavo, kėlė triukšmą. Atsakovė susirgo onkologine liga, todėl jai būtina ramybė. Dėl netinkamo ieškovo elgesio atsakovė įspėjo jį raštu, kad išsikeltų iš buto.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo V. Š. ieškinį atmetė ir atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nutraukta tik šalių santuoka, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas. Tokiu atveju sutuoktiniai turi galimybę sudaryti sutartį dėl bendro turto padalijimo, kuri turi būti patvirtinta notaro (CK 3.59 str.). Sudarant turto pasidalijimo sutartį, galioja sutarčių laisvės principas, todėl sutuoktiniai gali nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.116 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas norėjo perleisti butą atsakovei, tai yra jis pats savo noru ir savo laisva valia kreipėsi į notarę. Sudarytoje sutartyje buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, o pačioje sutartyje pažymėta, kad V. Š. piniginės kompensacijos iš V. Š. už jai tenkančią didesnę turto dalį nereikalauja. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog šalių turto pasidalijimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

9Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai bendro santuokinio gyvenimo metu buvo įtempti, konfliktiški. Ieškovo motyvai, kad perleidęs butą atsakovei jis tikėjosi išsaugoti santuoką ir likti gyventi bute kartu su atsakove, teismo vertinimu yra naivūs ir neatitinka protingo bei atidaus žmogaus elgesio standartų, kuriais remiantis spręsti apie asmens suklydimą ar jo apgaulę, sudarant sandorį, nėra pagrindo. Šiuo atveju yra tik moralinio pobūdžio įsipareigojimas, kuris nebuvo aptartas sutartyje, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Teismas vertino, kad ieškovo lūkesčiai, su kuriais jis siejo sutarties sudarymą, nepasitvirtino. Aplinkybė, jog atsakovė įregistravo santuokos nutraukimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas, sandorio sudarymo metu iš esmės suklydo ar buvo suklaidintas/apgautas. Ieškovas V. Š. neturėdamas rimtų sveikatos problemų, pats inicijavęs turto perleidimą atsakovei, perskaitęs notarės surašytą sutartį, joje išdėstytas sąlygas, turėjo suprasti sutarties esmę, prasmę ir matyti, kad sutartyje nėra numatyta sąlyga dėl išlaikymo iki gyvos galvos ar gyvenimo kartu su atsakove.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovas suklydo dėl ginčijamos turto pasidalijimo sutarties sudarymo, kadangi 1997 metais įsigydamas ginčo butą jis buvo įsitikinęs, jog šis butas jam priklausys asmeninės nuosavybės teise. Todėl šis butas negalėjo būti įtrauktas į santuokinio turto padalijimo sutartį. Tokia situacija sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas suklydo dėl pasirašyto sandorio, nes galvojo ir buvo įsitikinęs, jog nepraras nuosavybės teisės į vienintelį gyvenamąjį būstą. Įprastomis aplinkybėmis, ieškovas ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs, todėl egzistuoja CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas pagrindas dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu.
  2. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes atsakovė sudarant jai naudingą sandorį, tiek po jo sudarymo, veikė nesąžiningai, apgaulingai ir klaidinamai, nes kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė iš tikrųjų nesiekė išsaugoti šeimos, bendrai kartu su ieškovu naudotis gyvenamuoju būstu. Atsakovė tiesiog siekė padalinti nekilnojamąjį turtą kiek įmanoma naudingesnėmis jai sąlygomis. Šiuo atveju neginčijama atsakovės teisė į turtą, tačiau jeigu turtas būtų dalinamas teismo, kyla pagrįstų abejonių, ar sprendimas dėl turto padalijimo būtų palankus atsakovei.
  3. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nuolat priekaištaudavo, jog neturinti savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Todėl ieškovas nusprendė perregistruoti butą, o atsakovė pažadėjo apeliantui leisti šiame bute gyventi. Tai reiškia, kad ieškovas su atsakove sudarė ginčijamą sandorį dėl nuolatinio atsakovės ieškovo atžvilgiu naudojamo psichologinio poveikio. Be to, teismas sprendime akcentavo, kad atsakovė negalėjo pakęsti nuolatinio ieškovo girtavimo. Iš to seka, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo negalėjo išreikšti tikrosios valios dėl sandorio sudarymo, negali tiksliai ir teisingai suvokti savo motyvų dėl sudaromo sandorio ir jo sukeliamų pasekmių.
  4. Atsakovės argumentus, kad ieškovas nemokėjo už buto išlaikymą, paneigia bendrijos išduota pažyma, jog jis už butą mokėjo nuo 2011 m. gruodžio iki 2014 m. liepos, nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. rugpjūčio. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į ištuokos įregistravimo datą. Santuoka nutraukta teismo sprendimu 1995 m. liepos 3 d., o ištuoka įregistruota tik 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus 19 metų po santuokos nutraukimo ir vos trejiems metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Tai patvirtina, kad atsakovė tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo elgėsi nesąžiningai, apgaulingai ir klaidinamai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog egzistuoja CK 1.91 straipsnyje įtvirtintas pagrindas dėl apgaulės sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu.
  5. Ieškovas nėra teisininkas ir ginčijamo sandorio sudarymo metu jam nebuvo žinomos santuokos nutraukimo metu galiojusios SŠK nuostatos ir po jo įsigaliojusio CK normų subtilybės. Priešingai, apeliantas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, remdamasis bendra taisykle ir jos aiškinimu, kad po santuokos nutraukimo įgytas turtas yra to asmens asmeninė nuosavybė, sudarė sau nenaudingą sandorį, esmingai pažeidžiantį jo interesus.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Apeliantas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu butas yra jo asmeninė nuosavybė. Nors šalių santuoka nutraukta 1995 m. liepos 3 d., tačiau pagal tuo metu galiojusią santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė, net jeigu ir ginčo butas būtų buvęs asmeninė apelianto nuosavybė ir nesudarytų pagrindo ginčijamą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia. Net ir galiojant santuokai sutuoktinių susitarimu jų turtas gali būti padalytas bet kuriuo metu sudarant notarinės formos sutartį (CK 3.116 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad siekė ginčo butą perleisti atsakovei, todėl nėra svarbu, ar tas butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, ar apelianto asmeninė nuosavybė.
  2. Apelianto argumentai dėl atsakovės apgaulės yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Pažymi, kad tokių įrodymų ir negali būti, nes jų nėra. Apelianto argumentai, kad sudarydamas ginčo sandorį jis tikėjosi toliau su atsakove gyventi yra tik paties apelianto paaiškinimai, nes tokių pažadų atsakovė nedavė. Tai, kad apeliantas turėjo tokių lūkesčių, tai jų puoselėjimas yra paties apelianto reikalas, dėl savo fantazijų ieškovas pats turi prisiimti riziką ir atsakomybę, nes atsakovė neatliko jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis teigia norėjęs sudaryti. Pažymi, kad ginčo sutartyje jokių išlygų ieškovas nenurodė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas netenkintinas.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančia sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės. Pripažinus sandorį negaliojančiu, prašo taikyti restituciją.

19CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

20Ieškovas nurodo, kad sudarydamas su ieškove 2011 m. gruodžio 13 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise atiteko 9471 Eur vertės butas, esantis ( - ), o apeliantui 579 Eur vertės transporto priemonė Audi 100, suklydo, nes atsakovei perleido apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, tikėdamasis po sandorio sudarymo su atsakove toliau gyventi šeimyninį gyvenimą.

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 3 d. sprendimu (b. l. 13–14). Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 199 straipsnis nustatė, kad remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą registruodavo civilinės metrikacijos organas sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Šalių santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas 2014 m. gruodžio 1 d. (b. l. 16). Ginčo butą apeliantas įsigijo 1997 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 25). Apelianto vertinimu, šį butą jis įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl jis negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apelianto teigimu ši aplinkybė patvirtina, kad sudarydamas ginčijamą 2011 m. gruodžio 13 d. santuokinio turto pasidalijimo sutartį ir perleisdamas butą atsakovei, jis suklydo.

22Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

23Byloje nustatyta, kad nutraukę santuoką, šalys toliau kartu gyveno ginčo bute, vedė bendrą ūkį. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad neapsikentęs atsakovės priekaištų, jog pastaroji neturinti savo vardu registruoto turto, nuvyko su atsakove pas notarę ir sudarė ginčijamą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Šalys savo pareiškime notarei nurodė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – minėtą ginčo butą, esantį ( - ) ir transporto priemonę Audi 100. Šalys pareiškimu patvirtino, kad minėto turto pasidalijimo sutarties sudarymas yra susijęs su jų šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams (b. l. 51). Ginčijamoje sutartyje šalys pareiškė, kad ši sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį (b. l. 20–24). Apeliantas sutartyje patvirtino, kas piniginės kompensacijos iš V. Š. už jai atitenkančią didesnę turto dalį nereikalauja.

24Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojo CK Trečios knygos VIII skyriaus nuostatos. Šio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo (CK 3.116 str. 2 d.). Tai reiškia, kad CK Trečios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, neturi būti taikomos, arba taikomos tiek, kiek dėl tam tikrų klausimų sutuoktiniai nėra susitarę. Tokiu atveju, nenutraukus santuokos ir bendru sutuoktinių sutarimu sudarytas ir notaro patvirtintas susitarimas dėl turto padalijimo laikytinas sutuoktinių sutartimi, kuriai taikytinos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Vienas iš esminių sutarčių sudarymo principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Šis principas reiškia, kad sutartis yra šalių privatus reikalas, šalys sudarydamos sutartį laisva valia nulemia jos turinį, savo teise ir pareigas.

25Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliantas su atsakove pas notarą nuvyko laisva valia, neverčiamas išreiškė valią ginčo butą perleisti atsakovei. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ieškovas ne kartą pabrėžė, jog siekė butą perleisti atsakovei. Apelianto argumentus, jog ginčijama turto pasidalijimo sutartimi atsakovei perleistas butas buvo jo asmeninė nuosavybė, paneigia bylos įrodymai. Byloje (b. l. 51) yra nutartyje jau paminėtas 2011 m. gruodžio 13 d. notarės patvirtintas šalių pareiškimas, kuriuo jie pareiškė, kad ginčo butas ir transporto priemonė Audi 100 jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šio vienašalio sandorio ieškovas neginčijo. Atsižvelgiant į CK 3.59 straipsnio nuostatas, sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis turi būti tvirtinama notarine tvarka. Pažymėtina, kad kai sutuoktiniai dalijasi turtą bendru sutarimu, galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Tai reiškia, kad sutuoktiniai gali savo nuožiūra (išskyrus, minėta, įstatyme įtvirtintas išimtis) susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančių turto dalių. Tokiu atveju netaikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas (CK 3.116 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2014).

26Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas, būdamas brandaus amžiaus, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, negalėjo nesuprasti, kokias pareigas pagal ginčijamą sutartį įgis ir kokias praras. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalių turto pasidalijimo sutartis prieštarauja įstatymo nuostatoms.

27Apeliantas ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, teigdamas, jog atsakovė jį suklaidino nesąžiningais veiksmais. Apeliantas nurodo, jog atsakovė jį apgavo, kadangi įtikino, kad po sandorio sudarymo jam bus leista gyventi bute neribotą laiką.

28CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

29Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad po ginčijamo sandorio sudarymo šalys ginčo bute gyveno kartu, tačiau tarp jų nuolat kildavo konfliktai, atsakovė ne kartą buvo palikusi namus dėl ieškovo girtavimo ir agresyvaus elgesio. Dėl tokio apelianto elgesio atsakovė 2015 m. balandžio 21 d. raštu pareikalavo, kad ieškovas išsikeltų iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (b. l. 15). Apelianto vertinimu, jo valia sudaryti ginčijamą sutartį susiformavo dėl atsakovės nuolatinio įtikinėjimo ir susidėjusių nepalankių aplinkybių. Taip pat savo apeliacinį skundą apeliantas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad sutarties sudarymas buvo sąlyga šeimai išsaugoti, t. y. apeliantas sutiko sudaryti sutartį, kad atsakovė toliau liktų su juo gyventi.

30Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

31Teismas prieš tai nustatė, o ir šalys to neginčija, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bendras jų gyvenimas nedarnus, šalių santuoka teismo sprendimu dėl apelianto girtavimo buvo nutraukta dar 1995 m. Nors šis sprendimas įregistruotas tik po 19 metų, tačiau visą tą laiką šalys kartu gyveno epizodiškai, apeliantas toliau girtavo, šalių konfliktai tęsėsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto lūkestis, jog šalims sudarius sutartį dėl bendro turto padalijimo, atsakovė įsipareigos gyventi kartu su ieškovu taip išsaugant šeimą, o atsakovas bute galės gyventi neribotą laiką, neatitinka pirmiau aptartų protingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, kuriais remiantis spręstina apie asmens suklydimą ar jo apgaulę, sudarant sandorius. Apelianto argumentai, kad dėl nuolatinio girtavimo jis negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, ieškinys CK 1.89 straipsnio pagrindu nebuvo pareikštas. Aplinkybes, susijusias su šiuo teisiniu ieškinio pagrindu, ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde. CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamą sandorį ieškovas sudarė apsvaigęs nuo alkoholio, ar, kad ieškovo būsena ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

32Asmuo, būdamas protingas ir atidus, turi suvokti, kad pažadas išsaugoti santuoką yra tik moralinis įsipareigojimas, kuris priešingai nei sutarties sudarymas, negali sukelti jokių teisinių padarinių. Kilus abejonėms dėl sudaromo sandorio esmės, pagrindinių sąlygų, kitos šalies įsipareigojimų ir pan., asmuo turi imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti: kreiptis į teisininkus, kitus konkrečios srities specialistus, be to, gali atsisakyti sudaryti sutartį, kuri jam yra akivaizdžiai nenaudinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2014).

33Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog apeliantas yra suaugęs, sveikas asmuo, neleidžia spręsti, kad dėl savo amžiaus, sveikatos ar kitų savybių ieškovas galėjo suklysti dėl sudaromo sandorio esmės ar buvo atsakovės apgautas.

34Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 70 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 145–146), todėl teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

37Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi apeliantui V. Š. atidėjo dalies 284 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, todėl ir šios išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais,

Nutarė

39Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. ( - ) atsakovės V. Š. (a. k. ( - ) naudai 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

41Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. ( - ) 284,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminį mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – „žyminis mokestis“.

42Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia... 6. Atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai bendro santuokinio gyvenimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Marijampolės rajono apylinkės... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo apeliacinį skundą... 14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 17. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančia sutuoktinių... 19. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 20. Ieškovas nurodo, kad sudarydamas su ieškove 2011 m. gruodžio 13 d.... 21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta... 22. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali... 23. Byloje nustatyta, kad nutraukę santuoką, šalys toliau kartu gyveno ginčo... 24. Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojo CK Trečios knygos VIII skyriaus... 25. Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliantas su atsakove pas notarą nuvyko... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 27. Apeliantas ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91... 28. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 29. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad po ginčijamo sandorio sudarymo šalys... 30. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 31. Teismas prieš tai nustatė, o ir šalys to neginčija, kad šalių santykiai... 32. Asmuo, būdamas protingas ir atidus, turi suvokti, kad pažadas išsaugoti... 33. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog apeliantas yra suaugęs,... 34. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 35. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą... 40. Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. ( - ) atsakovės V. Š. (a. k. ( - )... 41. Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. ( - ) 284,00 Eur (du šimtus... 42. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....