Byla 3K-3-20-248/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties pradžią bei praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 56 617,37 Lt (16 397,52 Eur) turtinės žalos ir 500 000 Lt (144 810,01 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 1995 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; jei teismas nuspręstų, kad terminas pareikšti ieškinį yra praleistas, pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti.
  3. Ieškovas nurodė, kad 1992 m. spalio 27 d. buvo įregistruota IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, jos veiklos pobūdis buvo lėšų investavimas į privatizuojamą valstybinį turtą viešai pasirašius akcijas. Ieškovas 1994 m. spalio 5 d. lėšų priėmimo laikinam naudojimuisi sutartimi Nr. 137849 ir 1995 m. balandžio 7 d. sutartimi Nr. 166932 investavo į minėtą įmonę 19 320 Lt (5595,46 Eur), kas su nustatytais sutartyse palūkanų procentais sudaro 27 133 Lt (7858,46 Eur). Pagal minėtas sutartis jis neatgavo 26 935 Lt (7800,91 Eur). Kadangi pinigai dėl infliacijos nuvertėjo ir prisiteisiant jie indeksuojami, tai ieškovui padaryta 56 886,72 Lt (16 475,53 Eur) žala. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais atsakovai pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje – atsakovai iššvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį turtą – 24 227 942 Lt (7 016 897 Eur). Dėl šios priežasties ieškovui padarytą žalą atsakovai privalo atlyginti solidariai.
  4. Ieškovas taip pat nurodė, kad praradęs pinigus jis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, buvo apgautas ir pažemintas, dėl didžiulės nervinės įtampos suprastėjo jo sveikata, todėl prašė atlyginti ir jo patirtą 144 810 Eur neturtinę žalą.
  5. Savo pažeistas teises ieškovas gynė kitais būdais, teikdamas įvairius prašymus valstybės institucijoms. Visose teisminėse ir neteisminėse institucijose buvo pripažinta jo teisė reikšti ieškinį atsakovams. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.
  6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti 2005 m. sausio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti reikalavimus pasibaigė 2008 m. sausio 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Kadangi ieškovas ieškinį pareiškė 2015 m. sausio 22 d., tai teismas sprendė, kad jis praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovui neprašant šio termino atnaujinti, teismas nesprendė klausimo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje buvo išspręstas šios įmonės kreditorių skolų klausimas, padarė išvadą, kad atsakovams netaikytina civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles, todėl atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi žalą ieškovas patyrė galiojant 1964 m. CK, o jis nereiškė reikalavimo dėl moralinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo pagal 1964 m. CK 7 ir 71 straipsnius, tai teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas taip pat nepagrįstu pripažino reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1995 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 1964 m. CK nebuvo nustatyta galimybė priteisti tokio pobūdžio palūkanų.
  7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija, įvertinusi ieškinio pagrindą ir dalyką, byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į šalių ginčo pobūdį (vyrauja viešojo intereso aspektas; visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos nukentėjo pinigus šiai bendrovei skolinę ir (arba) į verslą investavę fiziniai asmenys), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepateikė. Kolegijos vertinimu, teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas ieškovo nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl ieškinio senaties termino, šio termino atnaujinimo, elgėsi formaliai, o tokie veiksmai nesuderinami su konstitucinių teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principų užtikrinimu. Kolegija taip pat sprendė, kad teismas, vien tik formaliais argumentais atmesdamas pareikštus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neatskleidė bylos esmės.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2005 m. sausio 11 d. Nuo šios datos ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. jam neabejotinai tapo aišku, kad paskola IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ lėšomis nebus padengta. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. sausio 11 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovas, pareikšdamas nagrinėjamą ieškinį, šį terminą praleido. Dėl šios priežasties teismas vertino, ar egzistuoja ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindas.
  3. Teismas nustatė, kad apie tinkamą būdą apginti galimai savo pažeistas teises ieškovas buvo informuotas dar 2005 metais Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bei 2007 metais Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Tačiau ieškovas negynė savo teisių teikdamas teismui savarankišką ieškinį. Jis 2008 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl įstojimo į bylą, kuriuo prašė G. P. baudžiamojoje byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju ir privačiu kaltintoju. Netenkinus šio prašymo, kitą ieškinį ieškovas pareiškė tik 2011 metais Vilniaus apygardos teismui, prašydamas savo patirtą žalą priteisti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi konstatuota, kad Lietuvos Respublika nėra atsakinga už ieškovo interesų pažeidimą ir neprivalo atlyginti jo galimai patirtos žalos. Taigi, teismo vertinimu, ieškovui dar 2012 m. spalio 30 d. turėjo būti visiškai aišku, kad jo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra netinkamas. Jau tuo metu jam turėjo būti suprantamas ieškinio senaties termino institutas, šio termino praleidimo teisiniai padariniai ir aplinkybė, kad ieškinio senatis yra pasibaigusi. Tačiau net ir po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo ieškovas dar trejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ginti.
  4. Teismas nurodė, kad dar nesuėjus ieškinio senaties terminui, t. y. nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2008 m. sausio 11 d., ieškovas buvo 71–73 metų amžiaus. Jis 2011–2013 metais, t. y. būdamas dar vyresnio amžiaus, sugebėjo kreiptis į teismus ir įvairias kitas institucijas dėl pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad amžius šiuo atveju ieškovui nebuvo kliūtis kreiptis į teismą, o jo sveikatos būklė negalėjo lemti ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškovas, kaip IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys, taip pat ir savo teisių pažeidimo atveju privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidaus, apdairaus ir rūpestingo asmens standartą. Be to, ieškovui nuo 2012 metų atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl šis dar 2012 metais ieškinio prieš valstybę teikimo momentu galėjo ir privalėjo informuoti ieškovą ne tik apie ieškinio senaties terminą, bet ir apie tinkamą pažeistų teisių gynybos įgyvendinimą.
  5. Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo netinkamai įgyvendinant savo teises bei neginant jų labai ilgą laiką (nuo 2005 metų), teismo vertinimu, nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Ieškovas, jau 2005 metais kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, 2007 metais kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą, Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 30 d. palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą ir nurodžius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, suvokė savo teisių pažeidimus, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad ieškovas, nepaisydamas minėtų teismų sprendimų, rekomendacijų ir pasiūlymų, pasirinko netinkamus savo teisių gynimo būdus, teismo vertinimu, neatleidžia jo nuo tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio padarinių – teisės į teisminę gynybą ribojimo.
  6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 9 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą.
  7. Kolegija nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 konstatuota: ieškovas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 2005 m. sausio 11 d., nes tik nuo šios datos neabejotinai tapo aišku, kad jis iš minėtos įmonės neatgaus savo paskolintų lėšų; ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. sausio 11 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi nuo 2005 m. sausio 11 d. ieškovui atsirado pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista.
  8. Atsižvelgdama į tai, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ ieškovo paskolintos lėšos nebuvo indėliai Lietuvos Respublikos teisės aktų prasme, nes ši įmonė nebuvo kredito įstaiga, taip pat į tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimus reiškia ne kredito įstaigai dėl indėlio grąžinimo, o atsakovams (fiziniams asmenims) dėl neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, kolegija sprendė, jog ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.134 straipsnio 2 punktas netaikytinas.
  9. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2012 m. sausio 24 d. nutartį atsakovo G. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012 tapo galutinai aišku, kad ieškovo pinigus iššvaistė atsakovai kartu ir bendrai sutarę ir kad jų veiksmai buvo suderinti ir vieningi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pagrįstai ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią siejo ne su apkaltinamųjų nuosprendžių atsakovams priėmimu, o su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimu iš Juridinių asmenų registro (2005 m. sausio 11 d.), reiškusiu, kad paskolintos lėšos bendrovės lėšomis nebus padengtos. Be to, pats ieškovas apkaltinamojo nuosprendžio G. P. įsiteisėjimo datą (2012 m. sausio 24 d.) nurodo kaip vieną iš priežasčių, dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
  10. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino duomenis apie ieškovo elgesį ir veiksmus nesuėjus ieškinio senaties terminui ir iki Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012 priėmimo vykusiuose kituose teisminiuose procesuose, juose priimtus teismų procesinius sprendimus ir kitus dokumentus, kuriuose pasisakoma dėl ieškovo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Vertindama kriterijus dėl teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumo, ieškovo sugebėjimo įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją ir jo argumentus dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, kolegija pažymėjo ieškovo aktyvų dalyvavimą vykusiuose teisminiuose procesuose dar nesuėjus ieškinio senaties terminui. Be to, jis pats patvirtino aktyviai domėjęsis indėlininkų interesų gynimu, o nuo 1997 m. sausio 9 d. yra asociacijos IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys.
  11. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškiniu šioje byloje ieškovas prašo solidariosios visų trijų atsakovų atsakomybės, tačiau, remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jis bet kuriuo metu iki apkaltinamojo nuosprendžio atsakovui G. P. priėmimo (įsiteisėjimo) galėjo pareikšti ieškinį tiek abiem atsakovams V. K. ir J. B., tiek ir bet kuriam iš jų. Įvertinusi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. pranešimą, Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-144-278/2007, Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. pranešimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. raštą, kolegija padarė išvadą, kad dar iki 2012 m. sausio 24 d. ieškovas manė esant pagrindą reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš V. K. ir J. B., bet ir iš G. P., o aplinkybė, kad G. P. buvo pasislėpęs daugiau negu trejus metus, nepagrindžia ieškovo argumento, jog tik 2012 m. sausio 24 d. įsiteisėjus G. P. apkaltinamajam nuosprendžiui paaiškėjo ieškovo teisių pažeidimas ir atsirado teisė ginti pažeistas teises reiškiant ieškinį.
  12. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 priimta po ieškovo akcentuojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012 priėmimo. Tačiau net ir priėmus minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį, kurioje nustatytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir konstatuota, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas (nors tuo metu teismas ir nustatė pagrindus terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių), ieškovas ir toliau gana ilgą laiką delsė kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo. Tokį ieškinį ieškovas pareiškė tik 2015 m. sausio 22 d., nors ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo buvo atsisakyta priimti dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 30 d. nutartimi.
  13. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra veiksnus, dar nesuėjus ieškinio senaties terminui ir šiam suėjus ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti, taip pat asmeniškai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, padarė išvadą, jog vien vyresnis ieškovo amžius savaime nėra pagrindas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Kadangi ieškovas dar 2012 metais naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, kuris jam atstovauja ir šioje byloje, tai, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybės, jog ieškovas yra senyvo amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo, trukdė laiku įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kolegija taip pat padarė išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškinio senaties termino praleidimą lėmė ieškovo sveikatos būklė.
  14. Kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kurios kliudė ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jo valios bei būtų užkirtusios jam kelią per protingą laiką imtis ginti savo pažeistas teises ieškinyje nurodytu būdu, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti pakankamai svarbiomis ir objektyviai pateisinančiomis itin ilgą termino praleidimą bei sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; nesant galimybės priimti naujo sprendimo, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kadangi tik 2012 m. sausio 24 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-245/2009 tapo aišku, kad atsakovų veiksmai buvo suderinti ir vieningi.
    2. Teismai, pažeisdami CK 1.31 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2001; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2003; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2010), nepagrįstai nepripažino ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Tais atvejais, kai pripažįstama, kad pažeistoji teisė turi būti ginama, ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažįstamos aplinkybės, kad sužinoję apie savo teisių pažeidimą ieškovai ėmėsi jų gynimo priemonių ir, tik šioms nedavus rezultato, buvo kreiptasi į teismą. Tokios aplinkybės nenutraukia ieškinio senaties termino, tačiau sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo jos įrodo, kad subjektai veikė aktyviai, rūpinosi savo pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
    3. Teismai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad apkaltinamieji teismų nuosprendžiai patvirtina, jog atsakovai darė nusikaltimą kartu ir bendrai susitarę. Tik 2012 m. sausio 24 d., kai įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis paskutiniam iš nusikaltimo bendrininkų G. P., tapo galutinai aišku, kad ieškovo pinigus iššvaistė šie atsakovai kartu ir bendrai susitarę ir kad jų veiksmai buvo suderinti ir vieningi. Todėl teismai, aiškindami šias aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovų grupinių veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo, kuris nėra teisininkas, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui.
    4. Teismai taip pat tinkamai privalėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškovas savo pažeistas teises aktyviai bandė ginti kitais būdais, teikdamas įvairius prašymus valstybės institucijoms (prokuratūrai, prezidentūrai, Seimui, ministerijoms), dalyvaudamas indėlininkų teisių gynimo bendrijoje, teikdamas prašymus teismams dėl įtraukimo į procesą, reikšdamas ieškinį prieš valstybę, apeliacine ir kasacine tvarka skųsdamas teismų priimtus procesinius sprendimus, taip pat rašydamas skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Visose nurodytose teisminėse ir neteisminėse institucijose buvo pripažinta ieškovo teisė ieškiniu reikšti reikalavimus ir buvo atnaujinti ieškininio senaties terminai. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdami į ieškovo sveikatos būklę, taip pat į tai, kad G. P. apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2012 m. sausio 24 d., nes jis buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, teismai ieškinio senaties termino praleidimo priežastis privalėjo pripažinti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimas yra būtinas ieškovo pažeistoms teisėms, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamai nuosavybės teisei, tinkamai apginti.
    5. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieškovui ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį prieš Lietuvos valstybę buvo atnaujintas, nurodyti išaiškinimai. Analogiškos pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartyje, grąžindamas nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
    6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinio senatis nėra besąlygiškai taikoma visiems iš civilinių teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Kai kurių teisės pažeidimų padariniai objektyviai negali įsisenėti. Pagal CK 1.134 straipsnį ieškinio senaties terminas netaikytinas indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas padėjo indėlius į IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ sąskaitą, o ši bendrovė atvirai ir akivaizdžiai reklamavosi kaip kredito įstaiga.
  2. Atsakovai J. B. ir V. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismai tinkamai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią. Visi neteisėti atsakovų veiksmai buvo konstatuoti dar 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/2003, todėl jau tada ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai pažeidė jo teises. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas po minėto nuosprendžio paskelbimo vis dar nesuvokė ir negalėjo suvokti apie savo interesų pažeidimą, tai 2005 m. sausio 11 d., išregistravus iš Juridinių asmenų registro IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, jis neabejotinai suvokė (turėjo suvokti), kad bet kokia, net ir teorinė, paskolos susigrąžinimo iš bendrovės galimybė tapo neįmanoma. Aplinkybę, kad apie savo pažeistas teises ieškovas sužinojo gerokai anksčiau, nei teigia, rodo ir faktas, jog 2015 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu jis pats paaiškino, kad dar 1995 m. suprato, jog bendrovė jo lėšų negrąžins. Minėto teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad daug metų dalyvavo įvairiose bylose, kur buvo sprendžiamas paskolintų lėšų grąžinimo klausimas, įskaitant ir bendrovės bankroto byloje. Ši aplinkybė tik papildomai patvirtina, kad jis neabejotinai žinojo apie bendrovės išregistravimą, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad bet kokia, net ir teorinė, paskolos susigrąžinimo iš bendrovės galimybė tapo neįmanoma. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio atsakovui G. P. įsiteisėjimas 2012 m. nėra susijęs su ieškovo teise pareikšti ieškinį atsakovams.
    2. Ieškovo argumentai dėl CK 1.134 straipsnio taikymo yra nepagrįsti, nes IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ nebuvo nei bankas, nei kredito įstaiga, Lietuvos bankas nebuvo išdavęs šiai bendrovei leidimo verstis kredito įstaigos veikla. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju ieškovas ieškinio reikalavimus reiškia ne kredito įstaigai dėl indėlio grąžinimo, o atsakovams (fiziniams asmenims) dėl neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.
    3. Teismai tinkamai įvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartyse nurodytus išaiškinimus ir jais vadovavosi.
    4. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. sausio 11 d. ir kad ieškovo nurodomos šio termino praleidimo priežastys (delsimas reikšti nagrinėjamą ieškinį daugiau kaip septyneri metai) nepripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Kauno miesto apylinkės teismui 2007 m. nutartimi aiškiai nurodžius tinkamą pažeistų teisių gynybos būdą, visi vėlesni netinkami bandymai apginti pažeistas teises yra paties ieškovo sąmoningas pasirinkimas ir teismo pasiūlymo ignoravimas. Tik pats ieškovas atsakingas už savo priimtų sprendimų teisinius padarinius. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2012 m. spalio 30 d. nutartį ieškovui turėjo būti suprantamas ieškinio senaties termino institutas, šio termino praleidimo padariniai ir aplinkybė, kad šis terminas yra praleistas. Tačiau net ir po šios nutarties priėmimo ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, dar trejus metus delsė pareikšti nagrinėjamą ieškinį.
    5. Teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo ir pagrindo šį terminą atnaujinti, tinkamai įvertino ieškovo amžių ir sveikatos būklę. Šios aplinkybės nebuvo kliūtis ieškovui tinkamu būdu ginti savo pažeistas teises.
  3. Atsakovas G. P. atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

  1. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
  2. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje).
  3. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
  4. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
  5. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtą žalą kildina iš to, kad buvo investavęs į IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ lėšas ir jų neatgavo. Ieškinį atsakovams ieškovas reiškia kaip buvusiems bendrovės dalyviams ar valdymo organams, atsakingiems už šių lėšų praradimą. Teismai, spręsdami, kada ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jis neatgaus investuotų lėšų, šios nutarties 28–29 punktuose nurodytų kriterijų laikėsi, vertino tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį suvokimo apie pažeistą teisę aspektus, išsamiai ištyrė išvadai reikšmingas aplinkybes. Teismai atsižvelgė į tai, kad šiai įmonei iškėlus bankroto bylą buvo patvirtintas ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas. Įmonę likvidavus dėl bankroto ir 2005 m. sausio 11 d. išregistravus iš Juridinių asmenų registro, kiekvienas rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo turėjo suprasti, kad investuotojai iš įmonės jai patikėtų lėšų neatgaus, t. y. kad dėl tokio investavimo jie patyrė nuostolius. Pažymėtina, kad dar iki šio momento dėl atsakovų buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, du iš atsakovų buvo nuteisti 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, ir tik G. P. pasislėpus nuo baudžiamojo persekiojimo byla dėl jo veikų buvo išskirta ir išnagrinėta vėliau. Taigi dar iki bankroto procedūrų pabaigos atsakovų vaidmuo įmonės veikloje ir įtaka jos bankrotui buvo žinoma. Kaip ir pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pats ieškovas nurodo, kad iš nuosprendžio, kuriuo nuteistas G. P., jis galutinai sužinojo apie visų atsakovų veiksmų bendrumą, iššvaistant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ turtą, o ne apie savo teisių pažeidimą – pinigų, investuotų į šią įmonę, praradimą ir to priežastis.
  7. Aplinkybę, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą suprato ne nuo teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas G. P., įsiteisėjimo, patvirtina jo bandymai jas ginti ne teismo tvarka arba bandant įsitraukti į kitų asmenų inicijuotus teismo procesus, taip pat į baudžiamąjį procesą prieš atsakovus, dėl tų pačių teisių pažeidimo reiškiant ieškinį valstybei ir pan. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į kasatoriaus aktyvų vaidmenį ginant kitų indėlininkų teises, jis nuo 1997 m. sausio 9 d. buvo IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys, kas reiškia, kad jis domėjosi įmonės padėtimi ir su įmone susijusių asmenų atžvilgiu atliekamais tyrimais bei jų rezultatais ir galėjo turėti informacijos apie visa tai.
  8. Be to, teismai rėmėsi kitoje byloje, kurioje kasatorius reiškė ieškinį valstybei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012), nustatytu momentu, kada ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises. Toje byloje taip pat konstatuota, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2005m. sausio 11 d.
  9. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią (2005 m. sausio 11 d.) bei pabaigą (2008 m. sausio 11 d.) ir pagrįstai konstatavo, jog kasatorius šiam ginčui taikytiną trejų metų ieškinio senaties terminą praleido, o kasacinio skundo argumentais ši išvada nepaneigiama.

13Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

  1. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
  2. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).
  3. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
  4. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
  5. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai dėl ieškovo nurodomų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendė nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.
  7. Aplinkybes, kad kasatorius savo teises bandė ginti kitais būdais, rašydamas įvairius prašymus ir skundus įvairioms institucijoms, taip pat siekdamas dalyvauti kitų asmenų pradėtuose teisminiuose procesuose, teismai šiuo atveju pagrįstai nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nustatę, kad ieškovui buvo ne kartą paaiškinta, kaip jis turėtų ginti pažeistas teises, tačiau jis ir toliau veikė savo nuožiūra. Tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis nesikreipimo į teismą priežastimis, kai naudojamos „saikingai“, tačiau dažnas ir ilgai besitęsiantis skundų rašymas įvairioms institucijoms po to, kai jau gauti atsakymai ir yra paaiškinti galimi ginčų sprendimo būdai ir tvarka, traktuotinas kaip neapdairus ir nerūpestingas elgesys, negalintis pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo.
  8. Kasatoriaus argumentai dėl išsilavinimo, žinių stokos, amžiaus, sveikatos būklės pagrįstai atmesti, nes byloje nustatyta, kad kasatorius buvo IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys, aktyviai reiškėsi kaip visų indėlininkų interesų gynėjas, atstovavo kitiems indėlininkams, taip pat ir teismo procesuose, ir jo nurodomos priežastys tokiai veiklai netrukdė.
  9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kitoje byloje tos pačios jo nurodomos priežastys Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012, buvo pripažintos svarbiomis ir ieškinio senaties terminas atnaujintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai. Ankstesnėje byloje reikalavimai buvo reiškiami valstybei dėl nepakankamos IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ veiklos kontrolės, kurią turėjo atlikti įvairios valstybės institucijos. Toje byloje teismas vertino ieškovo nurodomų aplinkybių įtaką būtent tokio reikalavimo pavėluotam pareiškimui.
  10. Šioje byloje, kaip jau minėta, reikalavimai reiškiami įmonės steigėjams, vadovams ir finansinės piramidės organizatoriams bei vykdytojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2005 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo pranešimu kasatorius buvo informuotas, jog netenkintas jo prašymas įtraukti į bylą, iškeltą pagal kito indėlininko ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, nenustačius jo suinteresuotumo toje byloje, ir pasiūlyta dėl savo teisių gynimo reikšti savarankišką ieškinį. Taigi kasatoriui buvo žinoma apie tokį teisių gynimo būdą, kokiu jis bando pasinaudoti šioje byloje, o nepasinaudojimas negali būti pateisinamas informacijos ar teisinių žinių stoka ar poreikiu ginti teises ne teismo tvarka.
  11. Teismai pagrįstai svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi nepripažino ir tos aplinkybės, kad 2009 m. liepos 27 d. apkaltinamasis nuosprendis G. P. įsiteisėjo tik 2012 m. sausio 24 d. (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012), kadangi asmens nuteisimas nėra būtina sąlyga taikyti civilinę atsakomybę. Be to, kiti du atsakovai dar 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami kaip bendrininkai, kartu su G. P. iššvaistė jiems patikėtas ir jų žinioje esančias IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ iš gyventojų skolintas lėšas, taigi atsakovų bendri veiksmai buvo konstatuoti dar minėtu nuosprendžiu. Nuosprendžio G. P. įsiteisėjimo momentas negali būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi dar ir todėl, kad ši aplinkybė atsirado jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.
  12. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad kasatorius ieškinio senaties terminą praleido daug – 7 metais. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad kasatorius pretenzijų jiems nereikš, jiems nebus paskirta tam tikra pareiga, ir, atsiskaičius su esamais kreditoriais, jų turtinė padėtis bus prognozuojama ir stabili. Paminėtina, kad kasatoriaus ir kitų asmenų pinigai buvo prarasti maždaug prieš 20 metų, atsakovai už nusikalstamas veikas yra nuteisti ir atlikę bausmes, ir kasatoriaus turtinis interesas neturėtų lemti, kad jie būtų persekiojami neapibrėžtą laiką.
  13. Taip pat kaip teisiškai nepagrįsti atmetami kasatoriaus argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos, kurioje tokios priežastys, kaip nurodo kasatorius, yra pripažintos svarbiomis ir ieškinio senaties terminas atnaujintas. Šioje nutartyje minėta, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, pagal kiekvienos konkrečios bylos individualių faktinių aplinkybių visetą. Tam tikrų atskirų aplinkybių sutaptis (amžius, sveikatos būklė ir pan.), esant netapačiai bendrai faktinei situacijai, nereiškia, kad ieškinio senaties atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas vienodai.
  14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą neatnaujinti ieškinio senaties termino.
  15. Kasatoriaus argumentai, kad ieškinio senaties terminas iš viso netaikytinas (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisiškai nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ neturėjo banko ar kitos kredito įstaigos statuso, todėl negalėjo priimti indėlių kaip jie traktuojami teisine prasme, be to ir ieškinys reiškiamas ne pinigus priėmusiai sutarties šaliai ir ne dėl indėlio atsiėmimo, o dėl žalos atlyginimo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovai V. K. ir J. B. prašo priteisti 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį. Dėl šios priežasties atsakovei J. B. (apmokėjusiai šias išlaidas) iš kasatoriaus (ieškovo) priteistina prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma mažintina iki minėtose Rekomendacijose nurodyto dydžio – 1271 Eur.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra netenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti atsakovei J. B. (a. k. ( - ) iš ieškovo L. P. (a. k. ( - ) 1271 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18Priteisti valstybei iš ieškovo L. P. (a. k. ( - ) 11,66 Eur (vienuolika Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.