Byla 1A-593-116-2013
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto), atleistas pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant B. V., ir baudžiamoji byla nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, gynėjui advokatui Jonui Nekrašiui, civilinio atsakovo atstovui A.Š., atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. R.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto), atleistas pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant B. V., ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Priteista iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 3418,53 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniolika litų 53 ct) turtinei žalai atlyginti, 9000,00 Lt (devyni tūkstančiai litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 2800,00 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai litų 00 ct) proceso išlaidų.

5Priteista iš R. R. 3579,12 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt devyni litai 12 ct) už nukentėjusiajam G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai (įmonės kodas 191351679, Europos a. 1, Vilnius, a. s. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000).

6Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi ištaisytos 2013 m. balandžio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos ir nustatyta laikyti, kad teismas nusprendė „Priteisti iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 5502,53 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus du litus 53 ct) naudai turtinės žalos atlyginimo“ bei laikyti, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iš R. R. priteistinos nukentėjusiajam G. V. neturtinės žalos dydis yra 10 000 Lt.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,

Nustatė

8R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sužalojo žmogų, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2012 m. birželio 1 d., apie 1.00 val., poilsio namų „( - )“, esančio ( - ) kaime, ( - ) rajone, ( - ) kambaryje, po 2012 m. gegužės 31 d., apie 23.00 val., vykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju G. V., tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu ir koja lovoje gulinčiam G. V. į veidą, padarydamas jam sužalojimus: apatinės lūpos kraujosruvą, apatinio žandikaulio abipusius lūžius, kurie sukėlė nesunkų G. V. sveikatos sutrikdymą.

9Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

10R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, ir baudžiamąją bylą nutraukti;

11vadovaujantis BK 82 straipsniu, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsniu, paskirti R. R. auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą; 2) 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius; 3) elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; tęsti mokslą arba dirbti;

12priteisti iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 4502,53 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus du litus 53 ct) turtinei žalai atlyginti, 29000,00 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 2800,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų 00 ct) proceso išlaidų;

13priteisti iš R. R. 3579,12 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus 12 ct) už nukentėjusiajam G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai (įmonės kodas 191351679, Europos a. 1, Vilnius, a. s. ( - ), Swedbank AB , banko kodas 73000);

14kardomąją priemonę R. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;

15nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. R. pateiktus rūbus (kelnes ir megztinį) grąžinti savininkui (2012-08-03 Kvitas B Serija ( - ) Nr. ( - )).

16Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai parinko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

17Apeliantas pažymi, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacines bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

18Prokuroro teigimu, teismas, perkvalifikuodamas R. R. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį privalėjo bent jau išanalizuoti ar R. R. veikoje nėra viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Jei savo asmeniniams santykiams aiškintis kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2009). Pasak apelianto, R. R. fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje - bendrabutyje, kuriame ilsėjosi trijų klasių moksleiviai, dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas beveik 60 asmenų poilsis, R. R. veiksmai sukėlė visuotinį moksleivių nepasitenkinimą, buvo kviečiama policija, sužalotas asmuo vežamas į ligoninę, nutrauktas vėlesnis – kitą dieną moksleiviams suorganizuotas renginys ir poilsis. Prokuroro įsitikinimu, tokie R. R. veiksmai ir sukeltos pasekmės turėjo būti pripažintos visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais.

19Skunde taip pat nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, jog įvykio dieną buvo kilęs žodinis konfliktas tarp R. R. ir B. V., R. R. jai net siūlė eiti muštis, todėl G. V. ir nurodė, kad gal geriau jau su juo eiti pasimušti, tačiau tokias R. R. kalbas jie palaikė juokais, o tuoj po to R. R. nusivedė mokytoja. Prokuroro teigimu, šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo R. R., nukentėjusiojo G. V., liudytojų G. J., J. S., B. V., I. J. parodymai. Tačiau, pasak apelianto, teismas klaidingai nurodė nustatęs faktą, kad visi juokėsi iš R. R. užmojų susimušti su fiziškai žymiai stipresniu sportuojančiu G. V.. Visi juokavo dėl R. R. noro susimušti su B. V.. Prokuroro teigimu, esant tokioms aplinkybėms, šis konfliktas tikrai negalėjo būti pateisinama priežastis, dėl kurios R. R. galėjo labai įsižeisti, ir tai tikrai nėra priežastis, pateisinanti R. R. nurodomas asmenines paskatas. Be to, nors teismas nurodė, kad kaltinamasis R. R. tvirtino, jog jo siekis buvo atkeršyti G. V. už užgauliojimus, pažeminimą, kurį jis patyrė iš nukentėjusiojo ir anksčiau, t. y. mokykloje, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina nei vienas liudytojas, nei klasės auklėtoja, nei socialinė pedagogė. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad R. R. prieš nukentėjusįjį smurtavo praėjus trumpam laiko tarpui. Priešingai, apelianto teigimu, nustatyta, kad nuo žodinio konflikto tarp R. R. ir kitų moksleivių, kol jis panaudojo smurtą, praėjo nuo valandos iki dviejų valandų, o tai tikrai turi būti vertinama kaip pakankamas laikas, per kurį R. R. suformavo savo tyčią viešai pažeminti G. V. kitų moksleivių akivaizdoje, taip siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prokuroro įsitikinimu, galima daryti objektyvią ir neginčijamą išvadą, kad R. R. į kambarį, kuriame jau miegojo nukentėjusysis G. V., nuėjo vedamas vieno tikslo – sužaloti G. V. ir, kad apie tai sužinotų visi mokyklos mokiniai, taip siekdamas viešai pažeminti nukentėjusįjį ir priešpastatyti save aplinkiniams. Mano, kad tokį tikslą patvirtina ir R. R. nusikaltimui pasirinkta vieša vieta, R. R. supratimas ir siekis, kad apie G. V. pažeminimą sužinotų visi trijų klasių mokiniai.

20Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apelianto teigimu, teismas, perkvalifikuodamas R. R. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Mano, kad R. R. įvykdytų nusikaltimų veiksmų pobūdis visiškai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų požymius, todėl R. R. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

21Be to, prokuroras skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog R. R., gim. ( - ), nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo išanalizuoti, ar pastarajam galima taikyti teisės normas, numatytas BK XI skyriuje, t. y. normas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

22Pažymi, kad BK 81 straipsnyje nurodyta, jog „Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų“. Taigi, teismas, priimdamas nuosprendį, kaltinamojo R. R. atžvilgiu privalėjo taikyti ne bendro pobūdžio, o specialiąsias normas, t. y. nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę apibrėžiančius baudžiamuosius įstatymus.

23Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis (nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus); jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsni tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis Įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24Atsižvelgiant į tai, kad R. R. visiškai prisipažino dėl nukentėjusiojo sužalojimo, jo teismo salėje atsiprašė, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, byloje nėra kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, anksčiau neteistas, iš dalies atlygino padarytą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dalį, mokosi, nėra padaręs teisės pažeidimų, yra pagrindo manyti, kad R. R. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. R. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, įvykdęs nusikalstamą veiką pirmą kartą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu.

25Apelianto teigimu, teismas, netaikydamas specialiųjų normų, apsunkino kaltinamojo padėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą nuosprendį.

26Skunde taip pat pažymima, kad teismas, nuosprendyje spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. V., teisingai nustatė, jog nukentėjusysis patyrė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Nors tiesioginė teismo prerogatyva yra nustatyti patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau, prokuroro manymu, ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinimas iš dalies, jo dydį sumažinant iki 1000 Lt (turbūt teismo suklysta ir turima 10 000 litų dydžio suma) yra neteisingas nukentėjusiojo atžvilgiu. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir nuosprendyje nenurodė teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, jog nukentėjusiajam G. V. dar nepašalinti svetimkūniai iš žandikaulio, nustatyta, kad jam būtinos dar mažiausiai dvi operacijos, kurių metu neabejotinai nukentėjusysis, kuris yra tikrai jauno amžiaus, vėl patirs fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Mano, kad teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus būtų 30 000 litų suma.

27Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam G. V. VšĮ ( - ) ligoninė, VšĮ ( - ) universitetinė ligoninė suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškė civilinį ieškinį dėl 3579,12 Lt (1 t. 83-84 b. l.) gydymo išlaidų atlyginimo. Kadangi bylos duomenys liudija, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl 3579,12 Lt suma ieškovei turi būti priteista.

28Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

29priteisti iš jo, t. y. R. R., ir ( - ) gimnazijos nukentėjusiajam G. V. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2800 Lt proceso išlaidų;

30priteisti iš jo, t. y. R. R., ir ( - ) gimnazijos 3579,12 Lt už nukentėjusiajam G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai;

31nukentėjusiojo G. V. ieškinį dėl 5502,53 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

32Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajam G. V. 5502,53 Lt turtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad pagal baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) esantį ( - ) išduotą pranešimą apie draudimo išmoką už nelaimingą atsitikimą, „mokėjimo pagrindas: G. V. trauma: apatinio žandikaulio lūžis, osteosintezė, apatinių 1, 2 dantų netekimas, galvos smegenų sukrėtimas“, draudimo išmokos gavėjui G. V. buvo išmokėta 4360,00 Lt. Dalį, t. y. 2000 Lt, turtinės ir neturtinės žalos jis (R. R.) nukentėjusiajam yra atlyginęs. Teigia, kad ši suma pilnai padengia nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį 5502,53 litų turtinei žalai atlyginti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiojo G. V. civiliniame ieškinyje nurodytos sumos: 2650 Lt gydymosi išlaidos, 990 Lt kelionės išlaidos, 13,63 Lt už paslaugas, 180 Lt kelionės išlaidos, 800 Lt už sportinius rūbus bei sportinius batelius, 502,90 Lt nukentėjusiojo motinos nakvynės išlaidos nėra pilnai patvirtintos juridinę reikšmę turinčiais dokumentais, taigi, nėra įrodytos. Be to, šios išlaidos yra žymiai per didelės.

33R. R. įsitikinimu, iš jo nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 10 000 Lt – yra aiškiai per didelė. Mano, kad atsižvelgiant į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010 ir kt.), faktines bylos aplinkybes, bei į tai, kad civiliniu atsakovu buvo patraukta ( - ) gimnazija, kuri buvo atsakinga už renginį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti sumažintas iki 3000 Lt. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (10 psl.) savo motyvuose nurodė, kad nukentėjusiojo G. V. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti patenkintas iš dalies, jo dydį sumažinant iki 10000 Lt (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.283 straipsnio1 dalis). Pažymi, kad jis šiuo metu mokosi ( - ) gimnazijoje, yra jauno amžiaus, nedirba ir neturi jokių pajamų, jį išlaiko viena mama S. R..

34Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos nuo civilinės atsakomybės atleido civilinį atsakovą – ( - ) gimnaziją, kuri buvo atsakinga už 2012 m. birželio 1 d. poilsio namuose „( - )“ vykusį renginį, kuriame dalyvavo šios gimnazijos mokiniai.

35Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovas prašė palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, o dėl prokuratūros apeliacinio skundo palieka spręsti tiesėjų kolegijai.

36Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

37Dėl R. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

38Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. jis buvo kaltinamas tuo, kad dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. R. G. V. sveikatą nesunkiai sutrikdė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, R. R. veiką perkvalifikavo iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

39BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

40Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

41Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad 2012 m. gegužės 31 d., apie 23.30 val., dėl to, jog R. (R. R.) jo draugei iš kitos klasės, t. y. B. V., pasakė, kad galėtų ją sumušti, nežiūrint to, kad ji yra mergina, o jis tą merginą užstojo, tarp jo ir R. kilo konfliktas. R. jam pasiūlė muštis, tačiau jie tai palaikė juoku, R. R. nusivedė pastarojo klasės auklėtoja, o jis, t. y. G. V., ir jo draugas, klasiokas J. S., nuėjo miegoti. Jis pabudo nuo smūgių, pajutęs, kad yra daužomas, spardomas, kruvinas. Pažiūrėjęs į veidrodį pamatė, kad jo apatinis žandikaulis visai „nukritęs“, jis visas kruvinas. Smūgiai jam buvo suduoti gulinčiam, miegančiam. Nukentėjusysis taip pat nurodė nesupratęs, už ką yra mušamas. Atsakydamas į advokato J. Nekrašiaus klausimus, G. V. nurodė neneigiantis, kad mokykloje tarp jo ir R. R. konfliktų yra buvę, nes jie tarpusavyje bendrauja neoficialiai, kažką žeminančio kitų gimnazistų akivaizdoje jis R. R. galbūt ir yra pasakęs, bet ir R. R. jam yra daug ką pasakęs, tačiau tai nebuvo labai dideli konfliktai. Mokykloje jie vienas kitą „patraukdavo per dantį“, tačiau tai būdavo juoko formoje, tokių konfliktų, kad juos reikėtų rimtai aiškintis, nebūdavo (2 t. 146-150 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 31-32 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

42Kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje apklausiamas R. R. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo jaunas, jam tiesiog „buvo pyktis užėjęs“, jis jautėsi įžeistas. Patvirtino nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad tąkart tarp jo ir B. V. iš tikrųjų įvyko žodinis konfliktas ir tuomet atėjo G. (G. V.) su klasės draugais. Jis, t. y. R. R., buvo „prigėręs“, jam „užėjo kaip ir pyktis“, tada jį mokytoja nuvedė miegoti į jam skirtą kambarį. Jis pamiegojo apie 1-1.30 val., tuomet pabudo ir jam kilo mintis nueiti pas G. į kambarį. Nuėjęs ir pamatęs G., jis pratrūko, nebesusivaldė, nebežinojo ką daro, priėjo ir vieną kartą trenkė G. ranka, tuomet vieną kartą kojos keliu ir dar kartą ranka. Į teisėjos klausimą R. R. atsakė, kad jis buvo piktas, jį G. anksčiau buvo „užgauliojęs“ mokykloje. Paaiškino, kad jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo epizodiniai, konfliktai vykdavo mokykloje pertraukų metu. Kadangi jis (R. R.) piešdavo, prie jo priėjęs nukentėjusysis jį vadindavo „menininku“ ir kreipdavosi į jį ne vardu, o vadindavo R., ir tokie nukentėjusiojo pasakymai jį žeisdavo, į tai nekreipti dėmesio jam nepavykdavo (2 t. 168-170 b. l.).

43Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo.

44Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti teisiamajame posėdyje) nurodė, kad po to, kai sugedus garso aparatūrai ir dėl šios priežasties pasibaigus šokiams, ji su kitais mokiniais išėjo iš šokių salės į lauką, prie jų atėjo R., kuris buvo labai piktas, visiems priekaištavo, kad jie yra labai neįdomūs, sakė, kad jam nepatinka jų mokykla, jis norėtų joje padaryti kažką įdomaus. R. kalbėjo visokias nesąmones, susidarė vaizdas, kad jis nori prie ko nors prisikabinti. Tuomet R. pradėjo priekaištauti asmeniškai jai (B. V.), sakė, kad ji yra „pasikėlusi“, su niekuo nebendrauja, taip pat pasakė, kad ir G. yra kažkoks ne toks, kad nori pavaidinti, vadino G. kvailais žodžiais, tokiais kaip „grybukas“ ir pan. Kadangi R. prie jos kabinėjosi, kartu buvę beveik visi mokiniai liepė jam nusiraminti, tačiau jis nieko neklausė. Tuomet G. liepė R. nekalbėti apie ją visų tų nesąmonių, prašė jo nusiraminti, nevaidinti, klausė jo, ką jis nori pasakyti taip kalbėdamas. R. R. pradėjo apie G. negražiai kalbėti, pasakė G. „aš tau iš pirmo karto išmuščiau dantis“. Tarp R. ir G. vyko tik žodinis konfliktas, G. iš R. nesityčiojo. Tuomet atėjo R. auklėtoja ir jį kažkur nusivedė. Po kurio laiko jie visi išsiskirstė po kambarius, G. su J. nuėjo miegoti šiek tiek anksčiau už kitus. Paskui ji pamatė G. sužalotu veidu, jis buvo visas kruvinas. Jai ir kitiems mokiniams buvo baisu. Ji negirdėjo, kad kas nors iš R. mokykloje būtų tyčiojęsis (1 t. 76-77 b. l.).

45Aplinkybes, kad R. R. pradėjo žodžiais kibti prie B. V., o kiti mokiniai, tarp jų ir G. V., R. ramino, R. raginimo muštis niekas rimtai nevertino, iš R. kalbų juokėsi ne tik G., bet ir kiti kartu buvę asmenys, G. iš R. nesityčiojo ir pastarajam nebuvo pagrindo mušti G., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kaip liudytojai apklausti kartu su R. R. ir G. V. stovyklavietėje buvę mokiniai G. J., J. S., E. P., R. K. (1 t. 52-53, 55, 67-68, 72-73, parodymai ištirti apylinkės teisme). Liudytojas V. D. taip pat nurodė, kad nežinoma, jog G. anksčiau iš R. mokykloje būtų tyčiojęsis, jis to negirdėjo (1 t. 57-58 b. l.).

46Liudytojas, ( - ) gimnazijos mokytojas A. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam po įvykio aplankius savo auklėtinį G. V. ligoninėje ir jo paklausus, ar jis anksčiau nekonfliktavo su R. R., pastarasis jam atsakė, kad „nieko nebuvo“. Kiek jam žinoma, R. R. savo auklėtojai nesiskundė, kad G. V. jį įžeidinėja, jie konfliktuoja. Pamena, kad G. V., J. S. ir G. J. nuėjo miegoti anksčiau už kitus. Po kurio laiko jis išgirdo triukšmą, pamatė išsigandusios J. S. bei G. J. ir sužinojo, kad buvo užpultas G. V., tai galėjo padaryti R. R. (2 t. 152-156). Liudytoja, R. R. klasės auklėtoja I. J. parodė, kad tuomet, kai sugedo aparatūra, ji su kolege D. išėjo į lauką ir pastebėjo, kad lauke tuo metu buvę vaikai jų lyg ir išsigando. Į jos klausimą „Kas čia yra, kas atsitiko, vaikai ?“, visi atsakė, kad nieko neatsitiko, R. atsistojęs pasakė „Auklėtoja, čia nieko nėra“. Ji liepė R. eiti miegoti, jį palydėjo, galvojo, kad galbūt kas nors atsitiko, gal kas nors R. įžeidė, tik jis nenori to sakyti prie draugų. Tačiau R. jai atsakė „Ne ne, auklėtoja, man nieko nėra, viskas tvarkoj“. Po kurio laiko išgirdo didžiulį triukšmą, visi vaikai buvo išbėgę lauk į aikštelę. Pamatė, kad G. išvežamas automobiliu, visi stovykloje buvę vaikai, paklausti, kas atsitiko, sakė „Čia R. R., čia R. R.“. Patvirtino, kad R. jai niekada dėl nieko nesiskundė, nėra sakęs, kad G. V. iš jo tyčiotųsi (2 t. 156-159 b. l.). Liudytoja, ( - ) gimnazijos mokytoja D. G. nurodė jokių barnių ir konfliktų nemačiusi ir negirdėjusi, ji suprato, kad tarp vaikų įvyko ginčas. Po to matė, kaip mokytojas A. Š. kartu su vienu berniuku išvyko į ligoninę. Girdėjo kaip visi šaukė „R. R. primušė“ (2 t. 159-161 b. l.).

47Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tarp R. R. ir G. V. poilsio namuose „( - )“ kilo žodinis konfliktas, jo priežastis buvo tai, kad R. R. kabinėjosi prie B. V., be to, kartu buvusių vaikų vertinimu, kalbėjo „visokias nesąmones“. Bylos duomenys taip pat liudija, kad konfliktas buvo greitai ir taikiai išspręstas, muštynės nekilo, mokiniai, tarp jų R. R. ir G. V., nuėjo miegoti. Po kurio laiko, maždaug po vienos ar dviejų valandų, iš miego pabudęs R. R., kaip jis pats nurodė, sumanė nueiti pas G. į kambarį, o ten nuėjęs nebesusivaldė, nebežinojo ką daro ir sudavė G. smūgius. Akivaizdu, kad tuo metu R. R. nebuvo jokios grėsmės, jam gintis nuo G. V. nereikėjo, konfliktas buvo pasibaigęs prieš porą valandų, be to, bylos duomenimis, jam jokia grėsmė nebuvo kilusi ir anksčiau, nukentėjusysis ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau niekada rimtai nekonfliktavo, apie konfliktus nebuvo žinoma nei pastarųjų klasės auklėtojams, nei mokyklos administracijai. Nors kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta R. R. motina S. R. nurodė, kad sūnus jai buvo sakęs, jog G. iš jo mokykloje šaiposi, kartu pažymėjo, kad į tai ji rimtai nežiūrėjo, nes tarp paauglių visko būna, o ir R. aiškiai nepasakojo, ką G. negerai daro (2 t. 161-164 b. l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad dėl neteisėtų R. R. veiksmų buvo nutrauktas visų mokinių poilsis, po šio įvykio pasilikti stovykloje niekas nebenorėjo, tiek mokiniai, tie ir kartu buvę pedagogai buvo išsigandę, šokiruoti R. R. elgesio. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. R. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nustačius, kad nusikalstamą veiką R. R. padarė dėl mažareikšmės dingsties, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, dėl aiškaus jų negerbimo, jo veiksmai nebuvo nulemti nei ankstesnių konfliktų, nei susiklosčiusios situacijos, t. y. nusikalto dėl chuliganiškų paskatų, jo veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

48Dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

49Bylos duomenys patvirtina, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu R. R. buvo nepilnametis, tačiau pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, o taikė jam BK 40 straipsnio nuostatas.

50Kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras,

51nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

52Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46/2009).

53BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: 1) asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; 2) pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; 3) jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

54Be to, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

55Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimą, priskiriamą apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, R. R. padarė būdamas nepilnametis, iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau jis nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t. 114 b. l.), pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos (2 t. 141, 142 b. l.). Be to, byloje surinkti duomenys liudija, kad R. R. administracine tvarka nebaustas (1 t. 115 b. l.), po šioje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo kitų nusikalstamų veikų nepadarė, ( - ) gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 126 b. l.), į ( - ) rajono policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (1 t. 128 b. l.), taip pat neįrašytas ir į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą (1 t. 120 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. R. BK 40 straipsnio taikymas naikintinas.

56Esant tokioms aplinkybėms siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas mano, kad yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjimo poveikio priemones (BK 82 str.). Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 40 valandų nemokamų darbų, atliekamų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį (LR BK 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 5 p.)

57Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

58Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

59Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

60Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė 35 502,53 Lt ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašė priteisti jam iš kaltinamojo R. R. 5502,53 Lt turtinei žalai atlyginti bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat visas jo šioje byloje turėtas proceso išlaidas (2 t. 54-56 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį priteisti.

61Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas vertino pirminį (2 t. 8-10 b. l.), o ne patikslintą nukentėjusiojo civilinį ieškinį (2 t. 54-56 b. l.) ir nurodęs, kad nukentėjusysis pateikė teismui dokumentus, įrodančius 4418,53 Lt turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį, bei įvertinęs tai, kad 1000 Lt turtinės žalos R. R. jau atlygino, priteisė iš R. R. G. V. 3418,53 Lt turtinei žalai atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog dėl R. R. nusikalstamų veiksmų sugadinti jo drabužiai ir avalynė kainavo būtent 800 Lt, be to, iš byloje esančių UAB „( - )“ kvitų matyti, kad juose nurodytos kuro pylimo ir šiuose kvituose ranka pažymėtos vykimo gydymosi tikslais datos nesutampa, taip pat byloje yra mažiau nei nurodyta civiliniame ieškinyje, šių kvitų kopijų. Kadangi atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. ginčija civilinį ieškinį ir dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti šio ieškinio dydį, nukentėjusiajam G. V. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

62Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

63Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

64Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam G. V. buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusysis buvo operuotas, jam atlikta apatinio žandikaulio osteosintezė (2 t. 11, 26 b. l.), dėl patirtų sužalojimų G. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. gydymas dar nėra baigtas, jam išimta tik viena osteosintezės plokštelė (2 t. 26 b. l.), nukentėjusysis nurodė, kad jam dar neįdėtas danties implantas, ant žando yra likęs randas, jis iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, nukentėjusįjį lydi nerimas dėl sveikatos būklės ateityje, jaunam žmogui buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis – veidas.

65Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti 30 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažino iki 10 000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti iki 30 000 Lt, kaip apeliaciniame skunde prašo prokuroras, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad svarstydamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinės padėties kriterijų, todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę ir, kaip apeliaciniame skunde prašo R. R., dar labiau, t. y. iki 3000 Lt, mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą taip pat nėra pagrindo.

66Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

67Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už G. V. gydymą VšĮ ( - ) ligoninei ir VŠĮ ( - ) universitetinei ligoninei sumokėjo 3579,12 Lt, todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais pareiškė byloje 3579,12 Lt civilinį ieškinį (1 t. 83-84 b. l.). Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisė iš R. R. 3579,12 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

68Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

69Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė pirmosios instancijos teismui pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas, patvirtinančius, kad jis advokatui V. J. už teisines paslaugas sumokėjo 2800 Lt (2 t. 61 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš R. R. 2800 Lt nukentėjusiajam G. V. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

70Kaip jau minėta, R. R. skundu prašė nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą ir proceso išlaidas, o civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai – nukentėjusiojo gydymo išlaidas priteisti ne iš jo vieno, o iš jo ir ( - ) gimnazijos.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, t. y. tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Gimnazijos, kaip mokymo, ugdymo institucijos pareiga yra užtikrinti saugų moksleivių ugdymo bei mokymo procesą. Byloje esantys įrodymai liudija, jog buvo imtasi visų galimų priemonių, kad būtų užtikrinta saugi ( - ) gimnazijos organizuota moksleivių išvyka (2 t. 92-96, 97, 98, 99 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuosprendžio priėmimo dieną R. R. jau buvo pilnametis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinius ieškinius ir proceso išlaidas priteisė tik iš R. R., o ne iš jo ir mokymo įstaigos, t. y. ( - ) gimnazijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą iš R. R., įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Sutikti su R. R. skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nuo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atleido civilinį atsakovą – ( - ) gimnaziją – nėra pagrindo.

72Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

73Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

74R. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

75Panaikinti R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymą.

76R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, ir baudžiamąją bylą R. R. atžvilgiu nutraukti.

77Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 str. 2 d. 5 p. R. R. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigoti tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. R. R. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų, atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį.

79Įspėti R. R., jeigu jis nevykdys paskirtų auklėjimo poveikio priemonių ar netinkamai vykdys ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjimo poveikio priemonėmis (BK 89 str. 2 d.).

80Nukentėjusiajam G. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

81Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas skaičiuojant šį terminą... 4. Priteista iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 3418,53 Lt (trys tūkstančiai... 5. Priteista iš R. R. 3579,12 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai... 6. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,... 8. R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos,... 9. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 10. R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 11. vadovaujantis BK 82 straipsniu, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsniu,... 12. priteisti iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 4502,53 Lt (keturis tūkstančius... 13. priteisti iš R. R. 3579,12 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus... 14. kardomąją priemonę R. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 15. nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai... 16. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 17. Apeliantas pažymi, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas,... 18. Prokuroro teigimu, teismas, perkvalifikuodamas R. R. nusikalstamą veiką iš... 19. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, jog įvykio dieną... 20. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apelianto teigimu, teismas,... 21. Be to, prokuroras skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog R. R., gim. ( -... 22. Pažymi, kad BK 81 straipsnyje nurodyta, jog „Šio skyriaus nuostatos... 23. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali... 24. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. visiškai prisipažino dėl nukentėjusiojo... 25. Apelianto teigimu, teismas, netaikydamas specialiųjų normų, apsunkino... 26. Skunde taip pat pažymima, kad teismas, nuosprendyje spręsdamas klausimą dėl... 27. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa... 28. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. prašo... 29. priteisti iš jo, t. y. R. R., ir ( - ) gimnazijos nukentėjusiajam G. V. 3000... 30. priteisti iš jo, t. y. R. R., ir ( - ) gimnazijos 3579,12 Lt už... 31. nukentėjusiojo G. V. ieškinį dėl 5502,53 Lt turtinės žalos atlyginimo... 32. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė... 33. R. R. įsitikinimu, iš jo nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai... 34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl padarytos... 35. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą... 36. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 37. Dėl R. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 138... 39. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo... 40. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas... 41. Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos... 42. Kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje apklausiamas R. R. parodė, kad... 43. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl... 44. Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti teisiamajame... 45. Aplinkybes, kad R. R. pradėjo žodžiais kibti prie B. V., o kiti mokiniai,... 46. Liudytojas, ( - ) gimnazijos mokytojas A. Š. teisiamajame posėdyje nurodė,... 47. Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tarp R. R. ir G. V. poilsio... 48. Dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 49. Bylos duomenys patvirtina, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu R. R.... 50. Kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras,... 51. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI... 52. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau... 53. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris būtinas nepilnamečio atleidimo nuo... 54. Be to, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK... 55. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimą, priskiriamą... 56. Esant tokioms aplinkybėms siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios... 57. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo... 58. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 59. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant... 60. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė 35... 61. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas vertino pirminį (2 t.... 62. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 63. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas... 65. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo... 66. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek... 67. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos... 68. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 69. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė pirmosios... 70. Kaip jau minėta, R. R. skundu prašė nukentėjusiajam neturtinės žalos... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį... 72. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 73. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendį... 74. R. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos... 75. Panaikinti R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio... 76. R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1... 77. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 str. 2 d. 5 p. R. R.... 78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 3 p., 85... 79. Įspėti R. R., jeigu jis nevykdys paskirtų auklėjimo poveikio priemonių ar... 80. Nukentėjusiajam G. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės... 81. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....