Byla 2A-62/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo byloje A. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-646-278/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algminda“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo byloje A. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratorius ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Algminda“ už 50 000 Lt pardavė atsakovui UAB „Kauno keliai“ keturis žemės sklypus, esančius Vėžiškių kaime, Panevėžio rajone (3,96 ha, 0,50 ha, 1,01 ha ir 3,78 ha ploto); įpareigoti atsakovą UAB „Kauno keliai“ grąžinti ieškovui BUAB „Algminda“ pagal ginčijamą sandorį įsigytus žemės sklypus, o atsakovui UAB „Kauno keliai“ pripažinti teisę į 50 000 Lt kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 27 d. sutartimi ieškovas pardavė atsakovui keturis žemės sklypus, esančius Vėžiškių kaime, Panevėžio rajone: 3,78 ha žemės sklypą už 20 000 Lt; 3,96 ha žemės sklypą už 20 000 Lt; 1,01 ha žemės sklypą už 5 000 Lt; 0,50 ha žemės sklypą už 5 000 Lt, iš viso už 50 000 Lt kainą. 2009 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu, kaip pažeidžianti BUAB „Algminda“ kreditorių teises ir prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises – negalėjo nežinoti, nes UAB „Algminda“ vieninteliu akcininku ir administracijos vadovu buvo trečiasis asmuo A. G.. Tuoj po ginčijamo sandorio sudarymo A. G., kaip ieškovo administracijos vadovas, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir nurodė, kad iš UAB „Algminda“ 2009 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad įmonė yra nemoki. Nežiūrint į tai, 2009 m. liepos 27 d. buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes ieškovo nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovui už šešis kartus mažesnę, nei jo įsigijimo prieš metus kainą, be to, ieškovui jau esant nemokiam. Sudarius ginčijamą sandorį ieškovas neteko ilgalaikio turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Ieškovas su atsakovu, sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Šalys be pagrindo susitarė sumažinti ir taip mažą sutartą 75 000 Lt pardavimo kainą iki 50 000 Lt. Ginčijamas turtas negalėjo per metus laiko atpigti net šešis kartus. Ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu atsakovas įdarbino trečiąjį asmenį A. G. ir mokėjo šiam didelį darbo užmokestį, o tai įrodo sandorio šalių nesąžiningumą, susitariant dėl ginčijamo sandorio sąlygų. Ginčijamas sandoris prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovo nekilnojamasis turtas buvo parduotas prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą už šešis kartus mažesnę kainą, nei buvo jo įsigijimo kaina. Trečiasis asmuo A. G. buvo įdarbintas pas atsakovą ir gavo didelį darbo užmokestį. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo A. G., ieškovo vardu sudarydamas ginčijamą sandorį, nebuvo lojalus ieškovui, veikė ne bendrovės, o tik savo asmeniniais interesais, ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai ir tuo pažeidė imperatyvias teisės normas. Trečiasis asmuo, esant įmonei nemokiai už labai mažą kainą perleido ieškovo ilgalaikį turtą kitai bendrovei, kurioje po to įsidarbino, todėl toks sandoris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką yra gavusios pagal ginčijamą sandorį, todėl atsakovas UAB „Kauno keliai“ įpareigotinas grąžinti ieškovui žemės sklypus, o atsakovui pripažintina teisė į 50 000 Lt kreditorinį reikalavimą.

5Atsakovas UAB „Kauno keliai“ nurodė, kad ginčijamas sandoris ieškovo teisių nepažeidė, o sandorio sudarymo metu šalys buvo sąžiningos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus ieškinį patenkino visiškai pagal jame išdėstytus reikalavimus.

7Teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 23 d. ieškovas UAB „Algminda“ su atsakovu UAB „Kauno keliai“ pasirašė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovas už bendrą 75 000 Lt kainą įsipareigojo atsakovui parduoti nuosavybės teise valdomus keturis žemės sklypus. 2009 m. birželio 23 d. ieškovui buvo sumokėtas 50 000 Lt avansas, tačiau 2009 m. liepos 23 d. šalys pasirašė avansinio mokėjimo sutarties pakeitimo sutartį, kuria žemės sklypų bendra kaina buvo sumažinta iki 50 000 Lt. 2009 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo įsitikinimu, ieškovas turi teisę ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, nes visos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos aplinkybės yra įrodytos. Teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškinį teismui dėl bankroto bylos UAB „Algminda“ iškėlimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. padavė įmonės vadovas A. G., kuris nurodė, jog 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė yra nemoki. Be to, įmonės vadovas teismui nurodė, kad UAB „Algminda“ negali laiku atsiskaityti pagal sutartis už prekes ir paslaugas. Nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teismas taip pat konstatavo, jog įmonė yra nemoki. UAB „Algminda“ iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtam įmonės administratoriui atsirado teisė reikšti actio Pauliana ieškinį dėl iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, o aplinkybė, jog UAB „Algminda“ dėl sunkios materialinės padėties negali vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais, UAB „Kauno keliai“ buvo žinoma. Sudarius avansinio mokėjimo sutartį šalys buvo numačiusios atsiskaitymą per 30 dienų terminą nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, o 2009 m. liepos 23 d. pakeitus sutartį atsiskaitymas buvo nustatytas konkrečia data - iki 2009 m. liepos 27 d., be to, trečdaliu sumažinta sklypų kaina. Tai leido atsakovui suprasti, jog lėšos UAB „Algminda“ yra būtinos nedelsiant. Be to, 2009 m. kovo 25 d. ieškovė spaudoje viešai buvo informavusi visus asmenis apie bendrovės atskyrimą bei turto pasidalijimą, tuo suteikiant ir atsakovui informaciją apie kilusius įmonės finansinius sunkumus, jos kreditorius. Parduotus keturis sklypus UAB „Algminda“ įsigijo 2008 m. balandžio 25 d.- liepos 3 d. laikotarpiu už bendrą 297 500 Lt kainą. Ginčijamo sandorio sudarymo metu šie sklypai buvo parduoti už 50 000 Lt, t. y., žymiai mažesnę kainą nei buvo įsigyti. 2009 m. birželio 23 d. ieškovas UAB „Algminda“ avansine mokėjimo sutartimi įsipareigojo UAB „Kauno keliai“ žemės sklypus parduoti už 75 000 Lt, tačiau 2009 m. liepos 23 d. šalys susitarė sumažinti kainą iki 50 000 Lt. Atsakovas teigė, jog žemės sklypų vertę (45 000 Lt) nustatė nepriklausomas vertintojas, o jis sklypus įsigijo didesne kaina, tačiau iš byloje esančios nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos matyti, kad avansinio mokėjimo sutarties pakeitimo metu (2009 m. liepos 23 d.) turto įvertinimo ataskaita dar nebuvo paruošta (ji užsakovui įteikta tik 2009 m. liepos 27 d.). Be to, liudytojas M. Č. nurodė, jog UAB „Algminda“ žemės sklypus įsigijo didele kaina kaip būsimų karjerų žemę, nes juose yra naudingųjų iškasenų (žvyro, smėlio). Pakeitus žemės sklypų paskirtį įmonė ketino kasti žvyrą, kaip ir kitos įmonės greta esančiuose karjeruose. Liudytojas nurodė, kad ir sumažėjus nekilnojamojo turto kainai, žemės sklypų vertė žymiai viršija jų pardavimo kainą. Įvertinus aplinkybę, kad UAB „Kauno keliai“ ūkinei veiklai vykdyti taip pat yra reikalingas žvyras ir smėlis, ji užsiėmė jų kasimu ir pardavimu, manytina, jog atsakovas, žinodamas apie greta ginčo sklypų esančius žvyro karjerus, taigi žinodamas realią sklypų vertę, pasinaudojo sunkia UAB „Algminda“ finansine būkle ir įsigijo sklypus, t. y. buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Parduodant turtą žymiai mažesne kaina nei reali jo vertė, įmonė neteko ne tik turto, bet ir padidino savo nemokumą, neteko galimybės atsiskaityti su darbuotojais, valstybės institucijomis, kurioms ji buvo skolinga. Teismas nusprendė, kad pasinaudodamas ieškovo finansine padėtimi atsakovas įsigijo vertingą turtą, todėl buvo nesąžiningas. Sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovo teiginiai, jog sudarydamos ginčijamą sandorį bendrovės buvo sąžiningos, įvertinti kritiškai, nes atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu bei žinantis apie atsiskaitymų eiliškumą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl turėjo pareigą domėtis, kodėl parduodami žemės sklypai ieškovei nenaudingomis sąlygomis. UAB „Algminda“ vadovas A. G. privalėjo būti lojalus savo įmonei, elgtis sąžiningai įmonės ir jos kreditorių interesais, tačiau šių reikalavimų nevykdė. Atsakovo ir ieškovo vadovo A. G. nesąžiningą susitarimą leidžia konstatuoti ir tas faktas, kad įmonei iškėlus bankroto bylą pastarasis buvo priimtas dirbti pas atsakovą. Ginčijamas sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindais.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovo UAB „Kauno keliai“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktą informaciją, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeistos kreditorių teisės, jog skolininkas buvo nesąžiningas, jog kita sandorio šalis UAB „Kauno keliai“ taip pat buvo nesąžininga. Teismas išvadą apie tai, kad ginčijama sutartis pažeidžia BUAB „Algminda“ kreditorių interesus, grindė sutarties kaina, tačiau tokia išvada neteisinga. Aplinkybė dėl sudarytos avansinio mokėjimo sutarties pakeitimo, sumažinant sutarties kainą, negali būti laikoma pagrindu išvadai apie UAB „Algminda“ kreditorių interesų pažeidimą ginčijamo sandorio sudarymu. Susitarimas sumažinti žemės sklypų kainą iki 50 000 Lt sudarytas paaiškėjus, jog aptariamų žemės sklypų tikroji rinkos vertė tesudaro 45 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. birželio 23 d. avansinio mokėjimo sutartimi buvo sulygta parduoti sklypus atsakovui už žymiai didesnę nei rinkos kainą, pagal avansinio mokėjimo sutarties 6.2 punktą UAB „Kauno keliai“ turėjo teisę nedelsiant nutraukti sutartį (taip pat ir paaiškėjus, jog sulygtos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sąlygos bendrovei nuostolingos). Tokiu atveju UAB „Algminda“ būtų privalėjusi atsakovui grąžinti šio avansu sumokėtą 50 000 Lt sumą. UAB „Algminda“ buvo naudinga parduoti atitinkamus žemės sklypus už kainą, atitinkančią jų rinkos vertę, ir atitinkamo sandorio pagrindu gautas lėšas panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais ir/ar kitiems tikslams, susijusiems su bendrovės veikla. Avansinio mokėjimo sutarties sudarymas bei jos pakeitimas negali būti laikomi aplinkybėmis, patvirtinančiomis išvadą, jog sutartis buvo sudaryta UAB „Algminda“ nenaudingomis sąlygomis ir/ar pažeidė jos kreditorių teises ar galėjo turėti įtakos UAB „Algminda“ mokumui.
  2. Sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepakanka nustatyti, jog sandorio sudarymo metu skolininkas buvo nemokus. Būtina nustatyti, jog jis, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Teismas to neanalizavo, t. y. visiškai nevertino, jog atitinkama sandorio nuginčijimo prielaida neegzistuoja. Byloje surinkta informacija suponuoja išvadą apie tai, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Kauno keliai“ nebuvo ieškovo kreditoriumi, sudarant sutartį atsakovui kaip kreditoriui nebuvo suteikta pirmenybė CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau teismas to nevertino. Teismo išvada apie UAB „Algminda” nemokumą yra klaidinga ir nepagrįsta. Įmonė yra nemoki ne tuomet, kai visi jos įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o tuomet, kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Esant į balansą įrašyto turto vertei 3 189 214 Lt, ieškovo nemokumo balanso sudarymo dienai faktą galima būtų konstatuoti tik tuomet, jei pradelsti įsipareigojimai viršytų 1 594 607 Lt. Nors UAB „Algminda“ 2009 m. birželio 30 d. balanse apskritai neatsispindi pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma, balanso sudarymo dieną ji neviršijo balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, t. y. neviršijo 960 990 Lt. Teismo pozicija, jog 2009 m. birželio 30 d. UAB „Algminda“ balansas patvirtina bendrovės nemokumą sutarties sudarymo metu, nepagrįsta.
  3. Nors ginčijamas sandoris tarp šalių buvo sudarytas 2009 m. liepos 27 d., tačiau grįsdamas sprendimą teismas vadovavosi nutartimi dėl UAB „Algminda“ bankroto bylos iškėlimo, kuri priimta 2009 m. spalio 2 d., o įsiteisėjo 2009 m. spalio 13 d. Įmonės nemokumo fakto konstatavimas savaime neleidžia daryti išvados, jog iki bankroto bylos iškėlimo atitinkamas juridinis asmuo buvo nemokus. Teismas, konstatuodamas UAB „Algminda“ nemokumo sutarties sudarymo metu faktą, nutartimi UAB „Algminda“ bankroto byloje rėmėsi nepagrįstai. Tai, jog ieškovas buvo mokus ar nemokus 2009 m. spalio mėnesį, neleidžia daryti išvados apie tai, kad jis buvo nemokus ir sutarties sudarymo metu, t.y. 2009 m. liepos 27 d. Teismo išvada apie UAB „Algminda“ nemokumą sutarties sudarymo metu yra nepagrįsta, prieštaraujanti į bylą pateiktiems dokumentams.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijama sutartimi UAB „Algminda“ pardavė jai priklausantį turtą už žymiai mažesnę kainą, negu atitinkamo turto vertė. Nustatant turto vertę negali būti vadovaujamasi jo įsigijimo kaina. Aplinkybė, jog atsakovui perleisti žemės sklypai prieš tai buvo įsigyti už didesnę kainą, nelaikytina pagrindu daryti išvadoms apie sutarties kainos neatitikimą rinkos vertei. UAB „Kauno keliai“ pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje konstatuota, jog sutarties pagrindu atsakovui perleistų žemės sklypų vertė sudarė 45 000 Lt. Atitinkamas dokumentas laikytinas faktiškai vieninteliu patikimu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu žemės sklypų vertę sutarties sudarymo metu. Liudytojo parodymai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad turtas parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog ginčo žemės sklypuose naudingųjų iškasenų nėra aptikta. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklypai – tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose, be to, įregistruota daug suvaržymų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduoti dokumentai taip pat traktuotini didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais ir jie negali būti paneigti liudytojo parodymais.
  5. Trečiojo asmens nesąžiningumo sąlyga, kurios egzistavimą būtina nustatyti taikant actio Pauliana institutą, taip pat kaip ir sąlyga, jog sandorį sudaręs skolininkas buvo nesąžiningas, taip pat neegzistuoja. UAB „Kauno keliai“ negalėjo ar neturėjo žinoti apie kontrahento kreditorių teisių pažeidimus. Skolininkas sudarydamas sutartį taip pat nebuvo nesąžiningas, nes sudarant sutartį kreditorių teisės apskritai nebuvo pažeistos. Bendrovės atskyrimas – tai procesas, kurio metu bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Nei reorganizavimas, nei atskyrimas nėra ir negali būti siejamas su reorganizuojamos/dalyvaujančios reorganizavime ar dalyvaujančios atskyrime bendrovės finansiniais pajėgumais. Teismo teiginiai, jog atsakovas turėjo žinoti apie UAB „Algminda“ sunkią materialinę padėtį todėl, kad ši 2009 metų kovo mėnesį buvo paskelbusi apie savo atskyrimą, yra teisiškai nepagrįsti ir sąlygojo klaidingas išvadas.
  6. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo dirbo UAB „Kauno keliai“, neleidžia teigti apie atsakovo nesąžiningumą. Jau po teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Algminda“ iškėlimo priėmimo buvęs bendrovės vadovas A. G. įsidarbino UAB „Kauno keliai“, kur buvo vienu iš daugelio atsakovo darbuotojų. Išdirbęs bendrovėje šiek tiek daugiau nei mėnesį, jis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir darbo santykiai nutrūko. Ši aplinkybė negali būti pagrindu išvadai apie UAB „Kauno keliai“ nesąžiningumą sudarant ginčijamą sutartį. Faktinė aplinkybė, jog A. G. 2009 m. spalio mėnesį, kuomet jo, kaip UAB „Algminda“ vadovo, įgaliojimai buvo pasibaigę, buvo įdarbintas atsakovo bendrovėje, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Teismo išvada, kad UAB „Kauno keliai“ žinojo apie sunkią UAB „Algminda“ finansinę situaciją, nepagrįsta. 2009 m. liepos 23 d. avansinio mokėjimo sutarties pakeitimo sutartimi šalys nustatė ne konkrečią atsiskaitymo tarp šalių datą, o konkrečią sutarties sudarymo notarų biure datą – šalys susitarė, jog sutartis notarine tvarka bus tvirtinama 2009 m. liepos 27 d. Visa sutarties kaina UAB „Algminda“ buvo sumokėta jau 2009 m. birželio 23 d., t.y. avansinio mokėjimo sutarties sudarymo dieną, todėl teismo išvada, jog 2009 m. liepos 23 d. avansinio mokėjimo sutarties pakeitimo sutarties sudarymas patvirtina atsakovo žinojimą apie tai, kad ieškovui nedelsiant būtinos piniginės lėšos, klaidinga. Atsakovas UAB „Kauno keliai“, sudarydamas sutartį, buvo sąžiningas, jo nesąžiningumą patvirtinanti informacija į bylą nepateikta.

9Ieškovo BUAB „Algminda” bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime prašo atsakovo UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises ir buvo sudarytas nenaudingomis ieškovui sąlygomis. Ginčijamų sandorių šalių nesąžiningi veiksmai visais atvejais pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nes teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad negali būti laikomas sąžiningu toks įgijėjas, kuris perima skolininko turtą ir turtines teises, žinodamas apie skolininko kreditorius, jo mokumo sumažėjimą. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas nenaudingomis ieškovui sąlygomis, nes ginčijami žemės sklypai buvo parduoti šešis kartus mažesne kaina, nei buvo jų likutinė balansinė vertė (įsigijimo kaina). Ieškovas ginčijamus žemės sklypus buvo įsigijęs ne žemės ūkio veiklai vykdyti, o savo pagrindinės veiklos – žvyro (smėlio) kasimo ir pardavimo veiklai vykdyti. Prieš pirkdamas ginčijamus žemės sklypus ieškovas jau žinojo, kad šiuose žemės sklypuose yra daug žvyro ir smėlio (buvo atlikti atitinkami tyrimai). Sandoris buvo ginčijamas tuo pagrindu, kad jis padidino ieškovo nemokumą, juo buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Nors ieškovui bankroto byla iškelta 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, tačiau iškeldamas bankroto bylą teismas rėmėsi ieškovo 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, kurie ir įrodė, kad ieškovas jau 2009 m. birželio 30 d. buvo nemokus. Teismas, vertindamas ginčijamo sandorio kainą, visiškai pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais sandorio kainos įrodymais, o ne tik atsakovo pateikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes trečiasis asmuo A. G., ieškovui esant nemokiam, siekė bet kokia kaina perleisti ieškovo tartą, kad jo neliktų ieškovo kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Pardavęs ieškovo nekilnojamąjį turtą, trečiasis asmuo A. G., kaip ieškovo administracijos vadovas ir savininkas, iš karto inicijavo bankroto bylos ieškovui iškėlimą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).

12Šioje byloje nagrinėjami su kreditorių interesų gynimu, reglamentuojamu CK 6.66 straipsnio normų , taip pat su juridinio asmens valdymo organų teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu susiję klausimai.

13Dėl actio Pauliana teisinio instituto taikymo

14Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad šio instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Šios bylos nagrinėjimas sietinas su actio Pauliana instituto taikymu, todėl apskųsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui būtina pagal apelianto skundo ribas įvertinti paminėto instituto taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijamos aplinkybės dėl dalies išvardintų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (dėl ieškovo reikalavimo teisės reikšti actio Pauliana ieškinį, dėl nepraleisto ieškinio senaties termino, dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo). Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) sandoris pažeidžia kreditorių teises (skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui); 2) skolininkas buvo nesąžiningas; 3) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio taisykle dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstas teisines išvadas dėl apelianto nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo.

15Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su jo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį dėl kreditoriaus teisių gynimo, esą netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pasitvirtino visų CK 6.66 straipsnyje esančių actio Pauliana sąlygų egzistavimas. Tokią išvadą teismas pagrindė byloje esančių įrodymų visapusišku ištyrimu ir objektyviu įvertinimu.

16Dėl BUAB „Algminda“ kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas actio Pauliana institutą bei CK 6.66 straipsnį, savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; ir kt.). Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas nustato byloje reikšmingas aplinkybes, pvz., kokia kreditoriaus, reiškiančio actio Pauliana, reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai, kaip jie vyksta (ar skola mokama geruoju, ar nevengiama atsiskaitinėti) ir pan. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Dar daugiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

18Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“ buvo pripažinta nemokia įmone ir jai iškelta bankroto byla dėl nemokumo (37-38 b. l.). Bankroto bylos iškėlimo iniciatorius buvo UAB „Algminda“ direktorius (šioje byloje – trečiasis asmuo) A. G., kuris 2009 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškinio pareiškimu. Pastebėtina, kad UAB „Algminda“ direktorius bankroto administratoriaus sutikimą administruoti UAB „Algminda“ bankroto procedūras buvo suderinęs dar 2009 m. rugpjūčio 6 d., kas matyti iš jo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo teksto (112 b. l.). Pastaroji aplinkybė tvirtina, kad UAB „Algminda“ vadovas iniciatyvos iškelti jo vadovaujamai bendrovei bankroto bylą ėmėsi tuoj pat po ginčijamo žemės sklypų atsakovui perleidimo sandorio sudarymo. Teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Algminda“ iškėlimo nurodomos pareiškėjo A. G. ieškinio pareiškime išdėstytos aplinkybės apie tai, kad pagal bendrovės veiklos 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis bendrovė yra nemoki, nes jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė negali laiku atsiskaityti su kreditoriais už prekes ir paslaugas. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas pranešė, kad nutraukia įmonės turto nuomos finansavimą ir atsiėmė lizinguojamą turtą (6 krovininius automobilius ir 2 priekabas), todėl įmonė nebegali vykdyti pagrindinės veiklos, nes krovinių pervežimas sudarė pagrindines įmonės pajamas. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „Algminda“ nemokumą patvirtina 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenys, įmonės vadovo A. G. paaiškinimai, kreditorių sąrašas, kiti duomenys apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Nutartyje akcentuota, kad pati įmonė paskelbė esanti nemoki, negalinti ir neketinanti atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje yra nustatytos aplinkybės, jog jau 2009 m. birželio 30 d. duomenimis UAB „Algminda“ buvo nemoki. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais vertinant UAB „Algminda“ 2009 m. birželio 30 d. balanse įrašytus finansinės apskaitos duomenis, kurių pagrindu apeliantas bando nuneigti teismo išvadas dėl UAB „Algminda“ nemokumo fakto. Nutartis dėl UAB „Algminda“ bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi, visos joje nustatytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, todėl negali būti paneigiamos apelianto šioje byloje teikiamais aiškinimais apie teismo konstatuotų UAB „Algminda“ nemokumo fakto ir jo buvimo momento aplinkybių nepagrįstumą. Teismo nustatytos aplinkybės galėtų būti paneigtos tik įstatymų nustatyta tvarka panaikinus nutartį dėl bankroto bylos UAB „Algminda“ iškėlimo (CPK 18 straipsnio nuostatos). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas apie tai, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo (ne)moki, teisiškai pagrįstai rėmėsi A. G. 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis ir teismo nutarties, kuria UAB „Algminda“ iškelta bankroto byla, turiniu. UAB „Algminda“ nemokumo faktas teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuotas dar 2009 m. birželio 30 d. duomenų pagrindu. Dėl šios priežasties atmetami apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi konstatuotas UAB „Algminda“ nemokumo faktas esą neleidžia daryti išvados, jog šis juridinis asmuo dar iki bankroto bylos iškėlimo jau buvo nemokus. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009 m. liepos 27 d. viena sandorio šalių – žemės sklypų pardavėjas UAB „Algminda“ buvo faktinio nemokumo būseną turėjęs ūkio subjektas, todėl atmestini apelianto teiginiai, esą teismas nepagrįstai nusprendė apie ieškovo nemokumą sudarant ginčijamą sandorį.

19UAB „Algminda“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktinio nemokumo būsenoje. Nežiūrint to, šios bendrovės vadovas ( byloje - trečiasis asmuo) A. G. sudarė sandorį, kuriuo už itin mažą kainą (dėl aplinkybių apie sandorio kainos neatitikimą tikrajai perleistų daiktų vertei šioje nutartyje bus pasisakyta vėliau) UAB „Algminda“ materialųjį ilgalaikį turtą perleido atsakovui, tuo dar daugiau sustiprinant bendrovės nemokumą, apsunkinant jos turtinę padėtį, suvaržant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Kaip jau paminėta, byloje nebuvo įrodinėjamas objektyvus ir neišvengiamas būtinumas UAB „Algminda“ sudaryti ginčijamą sandorį, o tuo labiau sudaryti sandorį būtent su atsakovu ir pagal tokias sąlygas, kurios išdėstytos ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nekonstatuota jokių imperatyvų, kurie būtų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų apsprendę būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sutartį. UAB „Algminda“ vadovas A. G. žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Pažymėtina tai, kad vertinant ginčo sandorį sudariusio asmens (šiuo atveju – UAB „Algminda“ atstovo) nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų bendrovės kreditorių, užtenka žinojimo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Ginčijamu sandoriu UAB „Algminda“ nemokumas buvo dar labiau sustiprintas, todėl neabejotina, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Apelianto nurodymas į tai, kad teismas turėjęs vertinti aplinkybę, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas UAB „Kauno keliai“ nebuvo ieškovo kreditorius, todėl netaikytina actio Pauliana sąlyga dėl nepagrįsto pirmenybės teisės vienam iš skolininko kreditorių suteikimo, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes UAB „Algminda“ kreditorių teisės pažeistos ne pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimu, o bendrovės nemokumo sustiprinimu (pagilinimu), jos turtinės padėties pabloginimu, galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus sumenkinimu.

20Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

21Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Tokia prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, ir kt.).

23UAB „Algminda“ vadovas privalėjo elgtis sąžiningai bendrovės kreditorių atžvilgiu, būti lojalus savo vadovaujamai bendrovei, tačiau nesilaikė tokių reikalavimų. Byloje esantys įrodymai sudarė objektyvų pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad UAB „Algminda“, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako faktinių duomenų daryti išvadai, kad UAB „Algminda“ vadovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas.

24Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijama žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo naudingas UAB „Algminda“ sandoris. Jau nurodyta, kad pagal ginčijamą sutartį perleidusi sklypus UAB „Algminda“ gavo itin mažą kainą. Ši teismo pozicija grindžiama tuo, kad žemės sklypus, kuriuos vos prieš metus laiko iki ginčo sandorio sudarymo ieškovas įsigijo už 297 500 Lt, juos pardavė atsakovui tik už 50 000 Lt kainą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, kad ginčijamą sandorį nėra pagrindo pripažinti naudingu pardavėjui UAB „Algminda“, nes žemės sklypai atsakovui buvo parduoti už kainą, šešis kartus mažesnę nei balansinė šių daiktų vertė (pagal sklypų įsigijimo prieš metus kainą). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad sprendžiant iš A. G. 2009 m. rugpjūčio 13 d. pasirašyto UAB „Algminda“ balanso (32 b. l.) duomenų, ginčijamu sandoriu pardavus žemės sklypus ieškovas (nemoki įmonė) nebeturėjo jokio materialaus ilgalaikio turto, kurį realizavus ĮBĮ nustatyta tvarka (skelbiant varžytynes), galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Apelianto teiginiai, kad UAB „Algminda“ buvo naudinga parduoti žemės sklypus už sutartyje aptartą kainą ir šio sandorio pagrindu gautas lėšas panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais ar kitiems su bendrovės veikla susijusiems tikslams, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio samprotavimai, nes byloje nėra duomenų, kad gautos už parduotus žemės sklypus lėšos buvo panaudotos konkretiems kreditoriniams atsiskaitymams arba kitiems ekonomiškai pagrįstiems ieškovo veiklos tikslams ar poreikiams.

25Teigdamas, kad UAB „Algminda“ buvo sąžininga ginčijamo sandorio šalis, apeliantas remiasi tuo, kad žemės sklypai buvo parduoti už šiek tiek didesnę kainą, nei sklypų rinkos vertė, kurią nustatė turto vertintojas. Be to, pasak apelianto, byloje pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita apie žemės sklypų rinkos vertę laikytina vieninteliu patikimu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu sklypų vertę sutarties sudarymo metu.

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas rašytinis įrodymas turi būti vertinamas visų kitų nagrinėjamų ir teismo nustatytų aplinkybių kontekste. Tai turi būti atliekama vadovaujantis įstatymo nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o šios taisyklės išimtis gali nustatyti tik CPK, o ne kiti įstatymai. Bet kurie įrodymai turi būti įvertinami kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 14 str. 1 d., 177 str. 1 d., 185 str. 2 d., 263 str. 2 d. nuostatos). Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, galinti turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos galios, joje esantys įrodymai turi būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

27Byloje pateikta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, parengta turto vertintojo UAB Korporacija „Matininkai“ Panevėžio skyriaus darbuotojų (50-79 b. l.). Nekilnojamojo turto – žemės sklypų rinkos vertės nustatymas buvo atliekamas užsakovo UAB „Algminda“ pageidavimu. Turto vertės nustatymo data – 2009 m. liepos 22 d., ataskaitos surašymo data – 2009 m. liepos 27-28 d., įteikimo užsakovui data – 2009 m. liepos 28 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovas sandorio, įvykusio 2009 m. liepos 27 d., kainos pagrįstumą įrodinėja turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nors pati ataskaita buvo parengta liepos 27-28 d., o užsakovui įteikta jau po sandorio sudarymo. Vadinasi, sandorio sudarymo momentu šalys neturėjo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir užsakovui perduotų rašytinių išvadų apie sandorio dalyko rinkos vertę, todėl apelianto teiginys, kad sandorio šalių susitarimas sumažinti žemės sklypų kainą nuo 75 000 Lt iki 50 000 Lt buvo sudarytas paaiškėjus, jog aptariamų žemės sklypų tikroji rinkos vertė sudaro 45 000 Lt., pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintas kritiškai (pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos tituliniame lape (50 b. l.) įrašyta vertinimo ataskaitos įteikimo užsakovui data neatitinka Ataskaitos aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje (54 b. l.) įrašytos turto vertinimo ataskaitos surašymo ir jos įteikimo užsakovui datos). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje pažymėta, kad vertinant žemės sklypus buvo taikytas lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas žemės ūkio paskirties žemės sklypams pagal žemės ūkio naudmenų kokybę, išreikštą našumo balais (ataskaitos 1 lentelė). Vertinimo ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad vertinant turtą naudotasi užsakovo pateikta informacija (užsakovas pateikė pažymėjimo apie daikto įregistravimą registre kopiją, žemės sklypų planų kopijas, kitus dokumentus), tačiau ataskaita nereiškia, jog atliktos bet kokios techninio audito procedūros, turto vertintojas rėmėsi savo sukaupta informacija ir duomenų banku apie nekilnojamojo turto rinką. Vertintojas patvirtino išvadų pagrįstumą dėl vertinamo turto vertės esamomis jo būklės ir rinkos konjunktūros sąlygomis, tačiau vertintojas neprisiėmė įsipareigojimų dėl turto vertės iš esmės pasikeitus fizinei jo būklei ir naudojimo sąlygoms. Turto vertinimo ataskaitoje akcentuota, kad vertinamas turtas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o dirbamos žemės vertinamos pagal derlingumą. Žemės ūkio paskirties žemė – tai žemė, kurią naudoja ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kaimo gyventojai savo asmeniniam ūkiui, kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad vertinami sklypai yra greta vienas kito, taisyklingų daugiakampių formos. Žemė dirbama, sklypuose – arimas, daugiametės žolės. Privažiavimo sąlygos geros – asfalto dangos rajono keliu. Taikydamas lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) vertinamo turto vertei nustatyti metodą vertintojas rėmėsi nekilnojamojo turto (analogų) pirkimo-pardavimo sandorių, paimtų iš Registrų centro duomenų bazės, analizės duomenimis. Ataskaitoje pažymėta, kad žemės ūkio paskirties žemės vertę įtakojantys veiksniai: naudmenų našumo balas, naudmenų santykis bendrame žemės plote, žemės sklypo vietovė, sklypo forma, dydis, drenažas, privažiavimo sąlygos, žemės paklausa ir ūkininkaujančių asmenų tarpusavio konkurencija. Pagrindiniai vertinimo faktoriai: našumo balas, privažiavimo keliai, sklypo forma, drenažas. Vertę didinantys veiksniai: palanki sklypo konfigūracija, geros privažiavimo sąlygos. Vertę mažinantys veiksniai: vidutinis našumo balas.

28Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio analizė leidžia daryti aiškią išvadą, kad turto vertinimas buvo atliekamas pasirenkant vertinimo veiksnius ir kriterijus, taikomus žemės ūkio paskirties sklypų vertinimo atvejais, kada esminis vertinimo faktorius yra žemės ūkio naudmenų kokybė pagal dirbamos žemės našumo balą. Jau minėta, kad turto vertintojas nurodė neprisiimąs įsipareigojimų dėl turto vertės, jei iš esmės pasikeistų fizinė turto būklė ar jo naudojimo sąlygos. Byloje nepaneigtos ieškovo procesiniuose dokumentuose (dublike, atsiliepime į apeliacinį skundą) išdėstytos aplinkybės, kad nei ieškovas, nei atsakovas neužsiėmė žemės ūkio veikla. Ieškovas, be kita ko, vertėsi ir žvyro (smėlio) kasimu (karjerų eksploatacija) bei pervežimu (šią aplinkybę patvirtina 2009 m. kovo 29 d. parengtų UAB „Algmina“ atskyrimo sąlygų 4 punkte išdėstytas atskyrimo tikslas – 114-118 b. l.). Atsakovui žvyras, smėlis taip pat yra reikalingi tiesioginėje veikloje. Ieškovas sklypus buvo įsigijęs siekdamas įgyti galimybę juose eksploatuoti žvyro (smėlio) karjerus, suprantama, prieš tai pakeitus žemės paskirtį, todėl ir mokėjo žemės sklypų pardavėjams kainą, kuri yra maždaug šešis kartus aukštesnė už turto vertintojo nustatytą žemės ūkio paskirties sklypų rinkos vertę, t. y. ieškovas už įsigyjamus sklypus mokėjo kaip už būsimų karjerų žemę, o ne kaip už dirbamą žemės ūkio paskirties žemę. Kaip žemę, kurioje yra galimybė ateityje verstis naudingųjų iškasenų eksploatavimu, jis pardavė sklypus ir atsakovui, todėl šiuo konkrečiu atveju remtis turto vertinimo ataskaita, kaip vieninteliu esminiu sandorio kainos tikrumą patvirtinančiu įrodymu, nėra pakankamo pagrindo, nes turto vertinimo dokumentuose žemės sklypai įvertinti kaip dirbama žemės ūkio paskirties žemė, o ne kaip būsimų karjerų žemė, neatsižvelgus į aplinkybę dėl galimo vertinamų objektų fizinės būklės ar naudojimo sąlygų pasikeitimo. Žemės sklypų įvertinimas, pateiktas aptariamoje vertinimo ataskaitoje, neatspindi tikrosios žemės sklypų vertės, kadangi šalių sudarytoje avansinio mokėjimo sutartyje yra išdėstytas pardavėjo patvirtinimas, kad sklypuose yra naudingųjų iškasenų, tačiau į tokį faktorių vertinant žemės sklypus nebuvo atsižvelgta (tokia informacija turto vertintojui nebuvo atskleista). Neatsitiktinai šioje vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad faktinė vertinamo objekto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotosios, priklausomai nuo rinkos ir verslo sąlygų, nuo pirkėjo ir pardavėjo aptartų sąlygų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų vertintojui nežinomų aplinkybių.

29Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo nenaudingas ieškovui, nes sudarytas už kainą, šešis kartus mažesnę nei parduoto turto balansinė vertė (įsigijimo kaina). Ieškovas ginčijamus sklypus buvo įsigijęs ne žemės ūkio veiklai juose vykdyti. Jų įsigijimo kainą (8-18 b. l.) lėmė ta aplinkybė, kad ieškovo atstovai turėjo informacijos (žinių) apie naudinguosius išteklius tuose sklypuose (žvyro, smėlio telkinius), kurių eksploatavimo ir pardavimo veikla ketino užsiimti ieškovas. Tą patvirtino liudytoju apklaustas M. Č., buvęs ieškovo UAB „Algminda“ bendrasavininkis (akcininkas). Nenuginčyta ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad šalia įsigytų sklypų jau buvo eksploatuojamas žvyro (smėlio) karjeras, o liudytojui M. Č. bei trečiajam asmeniui A. G. buvo žinoma, kad įsigytuose sklypuose taip pat yra naudingųjų išteklių, kas ir apsprendė gana aukštą sklypų įsigijimo kainą. Pažymėtina, kad šias aplinkybes aiškiai patvirtina ieškovo ir atsakovo 2009 m. birželio 23 d. avansinio mokėjimo sutartyje (ją pasirašė trečiasis asmuo A. G. ir atsakovo administracijos vadovas – 19-21 b. l.) išdėstytas patvirtinimas, jog numatomame atsakovui parduoti turte, t. y. žemės sklypuose yra naudingųjų iškasenų (sutarties 4.3.5 p.). Kad toks patvirtinimas buvo klaidingas, kad pirkėjui atsirado pagrindas įgyvendinti avansinio mokėjimo sutarties 6.1 punkte numatytą teisę, byloje nebuvo įrodinėjama. Taigi, sprendžiant pagal avansinio mokėjimo sutarties sąlygas, tiek žemės sklypų pardavėjui, tiek pirkėjui buvo žinoma apie naudingųjų iškasenų faktinį arba galimą buvimą ginčijamu sandoriu perleistuose žemės sklypuose. Sprendžiant iš byloje esančios žemės sklypų įvertinimo ataskaitos turinio matyti, kad vertinimo užsakovas nepateikė turto vertintojui informacijos apie naudingųjų iškasenų buvimą vertinamuose žemės sklypuose ir neprašė vertinimą atlikti atsižvelgiant į šią aplinkybę.

30Preziumuotina, kad civilinės teisinės apyvartos dalyviai veikia sąžiningai ir protingai. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1 ir 2 d.). Pripažintina, kad šių principų bei protingumo kriterijų sutartinių santykių dalyviai paprastai laikosi ir aptardami bei derindami sąlygas dėl sandorio kainos (CK 6.198 str. nuostatos). Nėra jokio pagrindo manyti, kad įsigydama žemės sklypus sutartyse (8-18 b. l.) nurodytomis kainomis pirkėja UAB „Algminda“ su žemės sklypų pardavėjais suderėjo protingumo kriterijų neatitinkančią žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą, aiškiai prasilenkiančią su faktine jos verte, kuriai esminę įtaką darė aplinkybė dėl naudingųjų iškasenų toje žemėje buvimo ir kuri, kaip jau nurodyta aukščiau, buvo žinoma sklypų pirkėjo UAB „Algminda“ atstovams. Nepaneigta ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad pagrindinis žemės sklypų kainą sąlygojantis faktorius – naudingųjų iškasenų buvimas buvo žinomas ne tik sandorio šalims, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. Č., be kita ko, aiškino, kad buvo žinoma, jog žemės sklypuose yra žvyro išteklių, nes šalia buvo karjeras, kad lyg dar kažkas mėgino pirkti sklypus, buvo atsiradusi konkurencija, todėl ir kaina kilo (124 b. l.). Byloje nepaneigta ieškovo atstovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovui priklausančius žemės sklypus atsakovui pardavęs trečiasis asmuo A. G. būtų kaip nors viešinęs informaciją apie parduodamą turtą, ėmęsis kokių nors priemonių atsirasti potencialių pirkėjų konkurencijai, tokiu būdu siekiant gauti kuo geresnę kainą, tačiau tik dėl jam žinomų motyvų ginčo sandorį ketino sudaryti ir sudarė būtent su atsakovu, kuris vėliau pas save įdarbino šį trečiąjį asmenį. Nors atsakovo apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad trečiojo asmens A. G. įdarbinimo pas atsakovą aplinkybė neleidžia teigti apie atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, yra įsitikinusi priešingai – ši aplinkybė yra pakankamai reikšminga vertinant sandorio šalių atstovų elgesį sąžiningumo aspektu. Kaip jau minėta, nei ieškovas, nei atsakovas neužsiėmė žemės ūkio veikla, todėl akstinas atsakovui pirkti iš ieškovo žemės ūkio paskirties žemės sklypus buvo poreikis įgyti jo tiesioginei veiklai reikalingą daiktą, kurį eksploatuodamas jis galėtų gauti komercinės naudos. Šią aplinkybę akivaizdžiai liudija sandorio šalių avansinio mokėjimo sutarties sąlyga dėl žemės sklypų pardavėjo patvirtinimo pirkėjui, jog turte (sklypuose) yra naudingųjų iškasenų. Avansinio mokėjimo sutartyje aptarta būsimo sandorio kaina dėl daiktų, kuriuose, pardavėjo tvirtinimu, buvo naudingųjų iškasenų, perleidimo atsakovui aiškiai neatitiko tų daiktų įsigijimo (vos prieš metus laiko) kainos. Tai leidžia pagrįstai manyti apie sandorio šalių, veikusių per atitinkamus atstovus, sąsajumą (sandoris buvo sudaromas su konkrečiu pirkėju, pirkėjas neviešino informacijos apie parduodamus žemės sklypus ir nesiekė galimos pirkėjų konkurencijos), bei jų tikruosius ketinimus perleisti daiktus žymiai sumažinta kaina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje situacijoje pirkėjo užsakytas numatytų atsakovui perleisti žemės sklypų vertės nustatymas, taikant išimtinai žemės ūkio paskirties žemės įvertinimo kriterijus, vertintinas kaip veikimas, siekiant pasirūpinti įrodymais, padėsiančiais sandorio šalims išvengti šio sandorio galimo nuginčijimo pasikeitus pardavėjo UAB „Algminda“ teisiniam statusui ir pasibaigus jos vadovo A. G. įgalinimams, kurių jis siekė inicijuodamas bankroto bylos ieškovui iškėlimą. Kaip jau minėta, ginčijamu sandoriu už itin mažą kainą (lyginant su įsigijimo kaina) buvo atsakovui perleistas paskutinis ieškovui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas. Turto perleidimo sandorį pasirašė šalių atstovai: pardavėjo – A. G., pirkėjo – V. B.. Tuoj pat po turto perleidimo ieškovo įstatyminis atstovas A. G. inicijavo bankroto bylos ieškovui iškėlimą dėl nemokumo. Bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną žemės sklypų pardavėjo atstovas A. G. buvo įdarbintas pas atsakovą (darbo sutartį įformino ir pasirašė darbdavio atstovas V. B.). Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti ne tik apie ginčijamo sandorio šalių atstovų interesų susietumą, bet ir apie nesąžiningus ieškovo atžvilgiu jų veiksmus derinant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sąlygas, ekonomiškai nenaudingas ieškovui bei pažeidžiančias jo kreditorių teises. Tokios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina ir faktas, jog iškeliant ieškovui bankroto bylą, jo vadovas A. G. buvo įdarbintas pas atsakovą ir ėjo gerai apmokamas padalinio vadovo pareigas (A. G. darbo santykių su atsakovu dokumentai – 80-85 b. l.). Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad A. G. buvo tik vienas iš daugelio atsakovo darbuotojų, kad jis pas atsakovą išdirbo tik šiek tiek daugiau kaip mėnesį laiko, yra nereikšmingi vertinant sandorio šalių elgesį sąžiningumo aspektu.

31Nagrinėjamu atveju UAB „Algminda“ vadovas (trečiasis asmuo) A. G., žinodamas apie prastą bendrovės finansinę padėtį, apie tai, kad ji yra skolinga kitiems kreditoriams ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, sudarė su atsakovu ieškovui nenaudingą ir jo kreditorių teises pažeidžiantį sandorį. Toks elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo sąžininga ginčijamo sandorio šalis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą dėl UAB „Algminda“ nesąžiningumo, kaip sąlygos taikyti actio Pauliana institutą.

32Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Įvertinusi šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti atsakovą sąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas prieinamomis jam priemonėmis domėjosi, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi finansinių sunkumų, ar jis turi kreditorių ir galimybę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bei kitas finansines prievoles, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kontrahento kreditorių ir jo paties komerciniai interesai. Kaip nustatyta, sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemoki įmonė, turėjusi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kurių negalėjo įvykdyti, tačiau nėra įrodymų, kad atsakovas prieš sandorio sudarymą būtų domėjęsis ieškovo turtine padėtimi. Sudarant avansinio mokėjimo sutartį šalys aptarė būsimo sandorio objekto – žemės sklypų kainą nevertindamos ir nesiaiškindamos aplinkybės, kad ji iš esmės skiriasi nuo tų sklypų įsigijimo kainos, nežinodamos duomenų apie konkrečių sklypų rinkos vertę. Atsakovas nurodė, kad sudarant sandorį buvo vadovaujamasi turto vertintojų nurodyta žemės sklypų rinkos verte, tačiau jis žinojo ir turėjo žinoti, kad vertinant žemės sklypus kaip dirbamą žemę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad juose yra naudingųjų iškasenų (ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma iš avansinio mokėjimo sutarties sąlygų), nors nepaneigta, kad atsakovas ketino tuos sklypus įsigyti neketindamas juose verstis žemės ūkio veikla. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Kauno keliai“, kurio ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga naudoti žvyrą (smėlį), žinodamas apie greta ginčo sklypų esančias žvyro eksploatavimo vietas, taigi žinodamas realią sklypų vertę, pasinaudodamas sunkia UAB „Algminda“ finansine būkle, įsigijo vertingą turtą itin maža kaina, todėl elgėsi nesąžiningai ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad atsakovas negalėjo ir neturėjo žinoti, ar ginčijamu sandoriu nebus pažeidžiami ieškovo ir jo kreditorių interesai, kad prieš sudarant sandorį jis neturėjo pareigos domėtis ieškovo finansine padėtimi tam, jog galėtų apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių, galinčių atsirasti dėl sandorio sudarymo su finansiškai nepajėgiu kontrahentu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, kaip verslininkas, nesilaikė jam sustiprinto reikalavimo domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, todėl pagrįstai pripažintas nesąžininga sandorio šalimi.

33Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kitais pagrindais

34

35Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymu pagrindu padarė teisingą išvadą, kad sudarydamas ginčijamą sandorį UAB „Algminda“ vadovas A. G. (trečiasis asmuo byloje) pažeidė imperatyvius reikalavimus būti lojaliu savo įmonei, elgtis sąžiningai įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu (CK 2.87 str. 2 d. sąlygos), todėl ginčijamą sandorį teismas pripažino negaliojančiu remdamasis tiek CK 6.66 straipsnyje, tiek CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Su šia pirmosios instancijos teismo teisine pozicija teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

36CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo imperatyvai reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų, tarp jų ir juridinio asmens valdymo organo narių, elgtis taip, kad jų veiksmai atitiktų juridinio asmens interesus ir nepažeistų juridinio asmens veiklos teisėtumo reikalavimų (CK 2.87 str. nuostatos). Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes, paneigiančias trečiojo asmens A. G., kaip valdymo organo (bendrovės vadovo), veiklos teisėtumą sudarant ginčijamą sandorį ir patvirtina teisingumui bei sąžiningumui priešingus šio sandorio tikslus, todėl buvo teisinis pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, numatyti CK 6.66 straipsnyje, ir sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas, numatytas CK 1.80 straipsnyje – sandorio prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms, šios bylos kontekste tarpusavyje koreliuoja, nes sandoris, sudarytas skolininkui žinant apie kreditorių teisių pažeidimą, patvirtina ir sandorį sudariusių šalių atstovų veikimą pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principinius civilinių teisinių santykių veikimo reikalavimus.

37Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo UAB „Kauno keliai“ apeliacinis skundas atmetamas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

38Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime į skundą prašė iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau neteikė įrodymų apie šių išlaidų faktą ir dydį, todėl toks prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio nuostatos).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratorius ieškiniu prašė:... 5. Atsakovas UAB „Kauno keliai“ nurodė, kad ginčijamas sandoris ieškovo... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo BUAB... 7. Teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 23 d. ieškovas UAB „Algminda“ su... 8. Atsakovo UAB „Kauno keliai“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. Ieškovo BUAB „Algminda” bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Šioje byloje nagrinėjami su kreditorių interesų gynimu, reglamentuojamu CK... 13. Dėl actio Pauliana teisinio instituto taikymo... 14. Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo... 15. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus,... 16. Dėl BUAB „Algminda“ kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu ... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas actio Pauliana institutą bei... 18. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“... 19. UAB „Algminda“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktinio nemokumo... 20. Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo... 21. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse... 23. UAB „Algminda“ vadovas privalėjo elgtis sąžiningai bendrovės... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijama žemės... 25. Teigdamas, kad UAB „Algminda“ buvo sąžininga ginčijamo sandorio šalis,... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas rašytinis... 27. Byloje pateikta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, parengta turto... 28. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio analizė leidžia daryti... 29. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo nenaudingas... 30. Preziumuotina, kad civilinės teisinės apyvartos dalyviai veikia sąžiningai... 31. Nagrinėjamu atveju UAB „Algminda“ vadovas (trečiasis asmuo) A. G.,... 32. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti... 33. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kitais pagrindais... 34. ... 35. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymu pagrindu padarė teisingą... 36. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo imperatyvai... 37. Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo UAB „Kauno keliai“ apeliacinis... 38. Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime į... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti...