Byla e2-122-995/2016
Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui A. G., atsakovams V. D. ir E. D., bei jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams V. D. ir E. D., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

3Teismas,

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, prašydama pripažinti negaliojančią 2015-01-15 dovanojimo sutartį Nr. 1-172, pagal kurią atsakovas V. D. padovanojo 2,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) atsakovui E. D.; taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui V. D. 2,5 ha žemės sklypą, esantį Šakalių kaime, Skuodo raj.; taip pat pripažinti negaliojančia 2013-06-13 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) , pagal kurią 2,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ) , nuosavybės teise atiteko V. D.. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)

51.81 str., 1.90 str., 1.91 str. nuostatomis. Nurodė, kad 2011 m. žodine sutartimi neatlygintinai išnuomojo atsakovams V. D. ir E. D. jai priklausantį 6,94 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esantį ( - ) . Atsakovai šiame jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ganė gyvulius, pjovė žolę, padėdavo jai atlikti kai kuriuos ūkio darbus, kadangi ji jau yra senyvo amžiaus, neįgali, serganti įvairiomis ligomis ir dėl šių priežasčių ji pati nepajėgi atlikti daug darbų, jai padėdavo tuos darbus atlikti atsakovai. 2013 m. vasaros pradžioje, atsakovai pradėjo jos prašyti, kad ji jiems padovanotų nuomojamą žemės sklypą, o atsakovai įsipareigojo jai padėti atlikti įvairius ūkinius darbus. Kadangi atsakovai buvo malonūs ir paslaugūs žmonės, ji jais pasitikėjo, todėl ji nusprendė dalį 2,5 ha žemės sklypo padovanoti atsakovui V. D., tačiau su sąlyga, kad jis ir jo tėvas E. D. ja rūpinsis, padės atlikti įvairius ūkinius darbus. Atsakovas su tokiomis sąlygomis sutiko, pažadėjo jai, kad į dovanojimo sutartį įrašys įsipareigojimus. 2013 m. birželio mėn. atsakovas V. D. informavo ją, kad notarė paruošė dovanojimo sutartį ir ją galima atvykti į notarų biurą pasirašyti. Ieškovė 2013-06-13 nuvyko pas Kretingos raj. 3-ojo biuro notarę V. K., kuri jau buvo paruošusi dovanojimo sutartį dėl žemės dovanojimo atsakovui V. D., ir liepė ją pasirašyti . Kadangi ji yra senyvo amžiaus, sunkiai prigirdinti ir blogai matanti, neįgalumą turinti moteris, ji neperskaičiusi dovanojimo sutarties, ją, pasitikėdama atsakovu V. D., pasirašė sutartį, taip patvirtindama savo valią padovanoti atsakovui V. D. jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, t. y. 2,5 ha. Dar prieš pasirašant sutartį, ji paklaususi atsakovo V. D., ar jis įtraukė įpareigojimą, kad rūpinsis ieškove., į ką jis patvirtinto, kad sutartyje yra įrašyti įsipareigojimai. Po šios sutarties sudarymo atsakovai ja rūpinosi, atlikdami įvairius ūkinius darbus, dar pusantrų metų. Ieškovės teigimu, vėliau atsakovų elgesys pasikeitė, pradėjo pas ją rečiau atvažiuoti, pradėjo vengti jos, ir galiausiai pareiškė, kad yra labai užsiėmę ir neturi laiko jai padėti, bei ja rūpintis. Ji 2015 m. gruodžio mėn. kreipėsi su dokumentais pas advokatą, kuris išanalizavęs dovanojimo sutartį, jai nurodęs, jog V. D. įsipareigojimų jai neturi ir gautą dovaną perdovanojo savo tėvui E. D.. Tada ieškovė supratusi, kad atsakovas V. D. pasinaudodamas jos senyvu amžiumi, bei neišprusimu, jos silpna sveikatos būkle, ją apgavo, žadėdamas įsipareigoti ja rūpintis bei atlikti įvairius ūkinius darbus, ir taip įgydamas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovė prašo pripažinti tarp jos ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančią, nes ji sudaryta apgaulės būdu. Ieškovė teigia, kad ji nebūtų padovanojusi savo turto svetimam žmogui, tačiau, jos manymu, atsakovas V. D. pasinaudojęs jos senyvu amžiumi, sunkios sveikatos būkle, nesupratimu, ją apgavo. Ši apgaulės ir suklydimo būdu sudaryta dovanojimo sutartis yra žalinga ieškovei tiek socialiniu, tiek ekonominiu, tiek ir moraliniu požiūriu. Šia sutartimi ieškovė neišreiškė savo tikrosios valios, ir tokie atsakovo V. D. veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu, todėl ši dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir 2,5 ha žemės sklypas turi būti grąžintas ieškovei. Be to, taip pat sužinojo, kad atsakovas V. D. 2015-01-15 šį žemės sklypą padovanojo savo tėvui atsakovui E. D. ir jis nebėra šio žemės sklypo savininkas. Dėl šios aplinkybės ieškovė prašo pripažinti atsakovo V. D. ir atsakovo E. D. dovanojimo sutartį Nr. 1-172 negaliojančia nuo pat sudarymo momento, nes ši dovanojimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

6Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

7Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. atsiliepime ir teisme paaiškino Tiek atsakovas E. D., tiek ir atsakovas V. D. atsiliepime ir teisme nurodė, kad niekas ieškovės neįkalbinėjo sudaryti dovanojimo sutarties atsakovui V. D., būtent ji pati buvo šios sutarties iniciatore: pati ieškovė kreipėsi į notarę dėl sandorio sutarties projekto sudarymo, pati nurodė atsakovui V. D., kada vykti pas notarą. Jau pirmą atsakovų su ieškove pažinties dieną, kai jie 2011 m. buvo atvykę tartis dėl žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė siūlėsi jiems padovanoti žemės. Jie su ieškove susitarė, kad ši jiems išnuomos žemės sklypą. Išnuomota žemė buvo apleista, joje laikėsi vanduo. Žemės sklypą paruošė naudojimui, užsodino grūdinėmis kultūromis. Ieškovė buvo patenkinta jų įdirbiu, džiaugėsi iš esmės pagerinta žemės struktūra. Ieškovės prašymu, jų visa šeima padėdavo ieškovei atlikti kai kuriuos namų buities bei ūkio darbus sukapodavo malkas, nupirkdavo jai maisto, išskalbdavo rūbus, patalynę. Santykiai su ieškove buvo geri. Po dviejų metų, 2013 m. pavasarį, J. R. pasiūlė padovanoti dalį žemės sklypo būtent atsakovui V. D., nurodydama, kad jam, kad jis yra jaunas, domisi ūkiu, bei mėsinių galvijų auginimu, todėl ieškovė pati kreipėsi į Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarę V. K. dėl dovanojimo sutarties projekto parengimo ir sudarymo. Po to, ieškovė pati paskambinusi atsakovui V. D. ir nurodė, kad jie kartu turi vykti pas notarę sudaryti sandorį. Atsakovas V. D. tvirtina, kad notarei tvirtinant sandorį, ieškovė buvo supažindinta su dovanojimo sutarties turiniu, ir notarų biure nebuvo jokios kalbos, kad jis už dovaną prisiima kokius nors tai įsipareigojimus, kaip antai rūpintis ieškove ir atlikti kitus darbus. Tokios sąlygos nebuvo aptariamos nė prieš ieškovei siūlant jam, padovanoti žemės sklypą. Ieškove daugiausia rūpinosi jo mama G. D., ir ieškovė žadėjo jai padovanoti visą turtą. Mama su tuo nesutiko, tačiau ieškovė 2014-04-11 Skuodo rajono notarų biure sudarė testamentą ir paliko jo mamai G. D. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tiek prieš sudarant dovanojimo sutartį, tiek ir testamentą jų šeimos su ieškove santykiai buvo geri. Jo mama G. D. ieškovei padėjo atlikti namų ūkio darbus, nupirkdavo maisto ir vykdydavo kitus ieškovės pageidavimus. 2015 m. balandžio mėn., G. D. pastebėjo, kad namuose atsirado blusų, ir apie tai pasakė ieškovei. Dėl šios priežasties

8G. D. su ieškove susitarė, kad kambarių nebetvarkys, tačiau kitus ūkio darbus padės atlikti. Ieškovė tam neprieštaravo. G. D. skambindavo ieškovei pasidomėti, ar jai reikalinga pagalba, bet ieškovė atsakydavo, kad pagalbos jai nereikia, o vėliau pradėjo iš vis neatsakinėti į skambučius. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas, kad jų šeima iš jos neva tai pagrobė žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus, reaguodamas į ieškovės žodinį skundą, atliko žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių patikrinimą ir nustatinėjo riboženklio Nr. 27 sunaikinimo faktą. Pagal UAB „Profilena“ parengtą kadastrinių matavimų planą žemės sklypo plotas atitiko viešame registre įregistruotą sklypo plotą. Atsakovo V. D. įsitikinimu, ieškovės teiginiai, kad ji sudarė dovanojimo sutartį su juo dėl apgaulės, nurodydamas, kad dovanojimo sutartyje yra įtraukti jo įsipareigojimai ieškovės atžvilgiu, kad ją rūpinsis, padės buityje, kad pasinaudojo jos senyvu amžiumi, neišprusimu, sunkia sveikatos būkle, kad ji nesuvokė sandorio sukeliamų pasekmių, būtent tai, kad dovanotas daiktas pereina apdovanotojam nuosavybėn, yra visiškai nepagrįsti, todėl su jais sutikti negalima. 2,5 ha žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva ir jos valia bei apsisprendimu, ir jokių įsipareigojimų atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs, ieškove visa jų šeima rūpinosi gera valia, dėl to, kad ieškovė yra garbingo amžiaus, ir tuo metu nebuvo nieko, kas jai gali padėti. Atsakovai mano, kad ieškovė suklydo dėl aplinkybių, susijusių su pagalbos teikimu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas V. D. tyčia, sąmoningai siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta dėl ieškovės suklaidinimo ar apgaulės. Atsakovas V. D. taip pat nurodė, kad 2014 m. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusius gyvulius, nes nusprendė nebeužsiimti žemės ūkio veikla, ir atsižvelgdamas į tai, padovanojo ginčo žemės sklypą savo tėvui atsakovui E. D., nes jis užsiiminėja žemės ūkio veikla. Atsakovas E. D. nurodė, kad už šį žemės sklypą, taip pat kitus priklausančius žemės sklypus ir nuomojamą žemę, pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, t. y. įgyvendino savo, kaip žemės sklypo savininko valdymo ir naudojimosi teises. Tokiu būdu, jis įgyvendino savo, kaip žemės savininko, teises į ginčo žemės sklypą, žemę dirba ir deklaravo paraiškoje, todėl atsakovas nesutinka, kad ginčijama sutartis nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai nesinaudoja ginčijama sutartimi padovanotu žemės sklypu ar juo toliau naudojasi atsakovas V. D., todėl negalima daryti išvados, kad ginčijamas sandoris nesukūrė jokių realių teisinių pasekmių.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškovės ieškiniu ji nesutinka ir prašo teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo V. D. 2013-06-13 buvo sudaryta ir jos patvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovė padovanojo (neatlygintinai perdavė) atsakovui V. D. ( - ) dalį, kurią sudaro 2,5000 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , esančio ( - ) Notarė teigia, kad šio sandorio sąlygos su šalimis buvo aptartos, kai dovanotoja (ieškovė) Kretingos rajono trečiajame notaro biure 2013-05-31 pateikė savo asmens dokumentą (pasą) ir turto dokumentus turto dovanojimo sutarčiai sudaryti. Dar kartą sandorio sąlygos buvo aptartos šalims 2013-06-13 atvykus į notaro biurą šio sandorio pasirašymui. Dovanojimo sutartis ieškovės ir atsakovo V. D. buvo sudaryta ir pasirašyta abiems šalims aiškiai išreiškus valią sudaryti būtent turto dovanojimo (neatlygintinio perdavimo) sutartį. Notarė dovanojimo sutartį patvirtino tik po to, kai abi šios sutarties šalys aiškiai išreiškė valią dėl šios rūšies sutarties sudarymo, tai yra ieškovė išreiškė valią perduoti turtą neatlygintinai V. D. nuosavybėn, o V. D. - priimti šią dovaną, aplinkybių, kad turtą ieškovė perduoda atsakovui su kokia nors sąlyga, tame tarpe už ieškovės išlaikymą iki gyvos galvos ar, kad turto perdavimas atsakovo V. D. nuosavybėn susijęs su kokios nors kitos prievolės įvykdymu, nei viena iš dovanojimo sutarties šalių, šalims tarpusavyje ir su ja, kaip notare, aptariant turto perleidimo sąlygas prieš rengiant sutarties projektą ir aptariant dovanojimo sutarties sąlygas pagal parengtą projektą prieš šalims ją pasirašant, nenurodė. Jei nors viena iš dovanojimo sutarties šalių, aptariant sandorio projekto sąlygas ar sutarties pasirašymo metu būtų nurodžiusi jog turtas yra perleidžiamas atsakovo (apdovanotojo) nuosavybėn su kokiomis nors sąlygomis, ji, kaip notarė, dovanojimo sutarties nebūtų patvirtinusi, o būtų pasiūliusi šalims apsvarstyti kitos rūšies sandorio, atitinkančio jų nurodytas turto perleidimo sąlygas, sudarymą ir parengusi atitinkamą sandorio projektą. Dovanojimo sutarties esminė sąlyga, kad turtas Dovanotojo Apdovanotajam yra perleidžiamas neatlygintinai nuosavybėn be jokių sąlygą abiems šalims buvo išaiškintas, šalių suprastas ir tik šalims patvirtinus, kad toks turto perleidimas atitinka šalių valią, dovanojimo sutartį ji patvirtino. Taip pat nurodė, kad dovanotoja (ieškovė) Kretingos rajono trečiajame notaro biure tokio pobūdžio (dovanojimo) sandorį 2013-06-13 sudarė ne pirmą kartą, 2010-04-26, 2011-07-29 ji taip pat sudarė dovanojimo sutartis su kitais fiziniais asmenimis, todėl ji turi patirties tokių sandorių sudaryme, dovanojimo sutarties teisinės pasekmės nebuvo dovanotojai naujas ir nežinomas dalykas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl dovanojimo sutarties sudarymo dėl atsakovo V. D. apgaulės, dėl tokios sutarties sudarymo neprotingumo ir prieštaravimo gerai moralei, dėl ieškovės suklydimo sudarant dovanojimo sutartį yra nepagrįstos, prieštarauja pačios ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms apie ne vienerius metus trukusius šalių tarpusavio santykius, atsakovų teikiamą paramą ir pagalbą ieškovei, apie pačios ieškovės valios dovanoti turtą V. D. pareiškimą sudarant Dovanojimo sutartį. Be to, iš pačios ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji suvokė sudaromos dovanojimo sutarties esmę, šio sandorio turinį ir pasekmes, o suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (Civilinio kodekso 1.90 straipsnis), Nesant aplinkybių dėl dovanotojos suklaidinimo dėl esminių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat nesant aplinkybių, kad dovanotoja (ieškovė) iš esmės būtų suklydusi, sudarydama dovanojimo sutartį, ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas. Papildomai nurodė, kad ginčo sandorio metu, ji ieškovės sveikatos būkle neabejojo, jai buvo žinoma iš anksčiau, kad ieškovė, kaip jos klientė, prastai girdi, todėl sandorio sudarymo ir jos tvirtinimo metu, ji stengėsi kalbėti garsiau, be to, ieškovė sėdėjo netoli nuo jos, todėl tikrai girdėjo kas jai sakoma, be to, ieškovė turėjo galimybę sutartį perskaityti, nes kiekvienai šaliai duodamas po vieną sutarties egzempliorių susipažinti, ir tik po to, yra tvirtinamas sandoris.

10Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta septynerius metus. Ieškovė jai yra pasakojusi, kad padovanojo D.žemės sklypą, taip pat, kad G. D. surašė testamentą, motyvavo tuo, kad jie labai geri žmonės. Ieškovė jai neminėjo, kad G. D. būtų prašiusi surašyti testamentą. Ji pati matydavo, kad atsakovai ir G. D. dirbo ūkyje pas ieškovę, tvarkydavo namus, pastatė vištidę, nedidelį šiltnamį. Bet tai viskas buvo iki dovanų. Prieš du metus ieškovė guodėsi jai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo, D. jos nebeprižiūri, jai nepadeda. Jai taip pat žinoma, kad ieškovė savo brolio draugui, taip pat yra padovanojusi žemės. Jai ieškovė taip pat yra padovanojusi pusę buto Klaipėdoje, už dovaną J. R. jos nieko neprašė, bet ji vis tiek jaučianti moralinę pareigą atvažiuoti ir padėti ieškovei, kuri kartu gyvena su dar vyresne seserimi, nes supranta, kad tokių dovanų niekas šiaip nedalina.

11Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, ir ieškovė yra jo klientė. Ją pažįsta nuo 2014 metų. Jis, kai reikia ieškovei nuveža ją į miestą, į kapus, bažnyčią, kartais pagal sąrašą parveža maisto. Kai vieną kartą ieškovę vežė, ji jam guodėsi, kad padovanojo D. žemės sklypą, kurie pažadėjo jai padėti, bet po to dovanojimo sutarties sudarymo, jai nebepadeda. Kiek yra buvęs pas ieškovę, nematė, kad D. šeima darbuotųsi. Daugiau jam ieškovė nieko nėra pasakojusi. Jam yra keista, kad ieškovė turi polinkį dovanoti turtą svetimiems žmonėms.

12Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. nurodė, kad yra ieškovės pusseserė, o su atsakovais yra tekę dalyvauti ieškovės rengiamose pobūviuose. Jai ieškovė pasakojusi, kad ji padovanojo D. šeimai žemės, sakė, kad padės ūkiniuose darbuose, kad D. yra paslaugūs, dėmesingi. Ieškovė guodėsi, kad atsakovai nustojo padėti, kai pasirašė dovanojimo sutartį. Kas inicijavo dovanojimo sutartį, ji nežino, sutarties sudarymo aplinkybių nežino taip pat. Mano, kad atsakovai ieškove akivaizdžiai pasinaudojo, nes, jei žmogus priima tokią dovaną kaip žemę, turi suprasti, kad reikės padėti dovanotojui.

13Teismo posėdžio metu liudytoja A. P., ieškovės giminaitė, nurodė, kad jai ieškovė po dovanojimo sutarties V. D., pati pasigyrė, kad padovanojo atsakovams 2,5 ha žemės sklypo dalį, dėl to, kad atsakovai buvo jai geri, ja rūpinosi, atlikdavo smulkius buitinius darbus – rūbus išplaudavo, su mažina paveždavo, ir pažadėjo ja rūpintis ateityje. Tiek jai, tiek jos dukrai ieškovė taip pat yra siūliusi padovanoti turto, tačiau ji atsisakiusi, nes supranta, kad nepajėgs ja pasirūpinti ja ir jos garbaus amžiaus seserimi. Ji padeda ieškovei, nuvažiuoja pas ją, bet atsakovų nėra mačiusi. Apie tai, kad atsakovas V. D. būtų apgavęs, ieškovė jai nesakiusi. Dėl sandorio sudarymo aplinkybių ji nieko negalinti pasakyti.

14Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad atsakovai yra jos kaimynai. Jai yra žinoma, kad jie bendravo su ieškove, gerai sutarė, taip pat, kad atsakovo V. D. mama

15ir atsakovo E. D. sutuoktinė G. D. nuolat važiuodavo pas ieškovę, kieme jai statė šiltnamį. Taip pat jai yra žinoma tai, kad ieškovė atsakovui V. D. padovanojo žemės, o G. D. surašė testamentą. Taip jai sakiusi jos kaimynė G. D.. Ieškovė su atsakovais susiginčijo dėl žemės matavimų, o po to galutinai susipyko. Kada tiksliai įvyko konfliktas, jai nėra žinoma. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. D. kurį laiką augino mėsinius gyvulius. Kodėl ir už ką ieškovė padovanojo žemę atsakovui V. D. jai nėra žinoma.

16Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. paaiškino, kad atsakovus pažįsta jau dvidešimt metų. Jai yra žinoma, kad ieškovė padovanojo žemę atsakovams, ir tai nekelia jai nuostabos, nes atsakovai ieškovei tikrai daug padėdavo. Yra įsitikinusi, kad atsakovai neprašė padovanoti žemės, ne jie taip pasielgti negalėtų. G. D. jai pasakojusi, kad V. D. ieškovė padovanojo žemės. Ar panaikintas testamentas, jai nėra žinoma.

17Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. parodė, kad 2011 m. iš ieškovės jų šeima išsinuomojo žemę. Kadangi šalia išsinuomoto žemės sklypo buvo ir ieškovės namai, todėl jos susitikdavo. Ieškovė prašydavo jos padėti atlikti kokius nors darbus, ir ji jai padėdavo – skalbdavo rūbus, tvarkydavo namus, parveždavo maisto, ir tenkindavo visus ieškovės pageidavimus. Su ieškove sugyveno draugiškai, nesipykdavo. Ieškovė jau nuo pat pradžių, pirmos pažinties su ja ir atsakovais metu, pasiūlė padovanoti žemės. Po to, po dviejų metų, jos sūnui V. D. ieškovė pasakiusi, kad kaip jaunam ūkininkui ji norinti padovanoti dalį žemės sklypo, t. y. 2,5 ha, kur jis galėsiantis auginti mėsinius gyvulius. Netrukus ji nuvažiavo į Kretingą pas notarę, nuvežė dokumentus, o dar po kurio laiko, paskambinusi V. D. pasakė, kad reikia važiuoti pas notarę dovanojimo sutarties pasirašymui, ji nurodė laiką ir vietą, kur reikės važiuoti. Jokios kalbos apie kokius nors įsipareigojimus net nebuvo, dirbo pas ieškovę gera valia. Padovanota žemė buvo labai vandeninga, tai į ją reikėjo įdėti daug darbo ir sutvarkyti, ką jų šeima ir padarė. Liudytoja taip pat parodė, kad vėliau, ieškovė ir jai panoro padovanoti turtą, tačiau surašė testamentą, kuriuo jai paliko visą turtą testamentu. Po dovanojimo sutarties sudarymo jie su ieškove bendravo apie metus laiko, ir toliau jai padėdavo atlikti visi namų ūkio ir žemės ūkio darbus. Jai ieškovė buvo papasakojusi, kad yra padovanojusi turto ir pažįstamai J. K., tačiau ji atvažiuodavo pas ieškovę tik per šventes, jokių darbų ieškovei neatlikdavo. Liudytojos nuomone, ieškovė galimai supykusi dėl to, kad pas ją name ji aptiko blusų. Ieškovė tam neprieštaravo. Tada ji ir pasakiusi ieškovei, kad jos namų viduje nebetvarkys, bet galės padėti atlikti visus kitus darbus. Po to, gavo iš ieškovės įžeidžiantį laišką, kuriame ieškovė jų šeima kaltino nepagrįstai pasisavinus 1,31 ha žemės. Po šio laiško, ji nebenorinti bendrauti su ieškove. Ieškovė po konflikto, pas ją nebuvo atėjusi, nesakė, kad kreipsis į teismą, priešingai ji skambinusi ieškovei, norėdama paklausti gal reiktų padėti, bet ieškovė ignoruodavo jos skambučius, o jei ir atsakydavo, tai pasakydavo, kad nieko nereikia. Kad ieškovė panaikino testamentą ji sužinojo tik tuomet, kai byla pateko į teismą. Ar būtų ieškovė padovanojusi turtą, jei nebūtų jie padėję, ji nežino. Jai nekeista, kad ieškovė dovanojo savo turtą svetimiems, nes ieškovė su visais giminėmis yra susipykusi, dėl to, ieškovė ne kartą yra sakiusi, kad geriau dovanoti turtą svetimiems, o ne giminėms.

18Ieškinys netenkintinas.

19Byloje nustatyta, kad 2013-06-13 šalys Kretingos rajono 3-ame notaro biure, pasirašė dovanojimo, pagal kurią ieškovė J. R. padovanojo atsakovui V. D. asmeninėn nuosavybėn ( - ) dalį, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) . Šią sutartį patvirtino notarė V. K.. Taip pat nustatyta, kad 2015-01-15 atsakovas V. D. atsakovui savo tėvui E. D. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo asmeninėn nuosavybėn 25000/147553 dalį, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) Šią sutartį tvirtino Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G.. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypo ( - ) dalis, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, esanti ( - ) 2015-01-15 dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2015-01-16 priklauso atsakovui E. D.. Ūkininko ūkio registracijos pažymėjimu nustatyta, kad E. D. nuo 2010-10-26 Daukšių kaime, Skuodo raj., yra įregistravęs ūkį. 2015-05-21 E. D. už šį žemės sklypą, taip pat kitus priklausančius žemės sklypus ir nuomojamą žemę, pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, t. y. įgyvendino savo, kaip žemės sklypo savininko valdymo ir naudojimosi teises. 2010-04-26 ieškovė J. R. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią J. K. padovanojo 25,66 kv. m. buto, esančio Klaipėdoje. 2011-07-29 ieškovė J. R. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo A. M. 6,64 ha žemės sklypo. Šias sutartis tvirtino notarė V. K.. 2014-04-11 ieškovė surašė testamentą, kurį patvirtino Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G., kuriuo patvarkė, kad savo mirties atveju, ji priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, namų valdos žemės sklypą, esančius Šakalių kaime, Skuodo raj. sav., visą žemę, esančią ten pat bei visą kitą jam priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną palieka G. D.. 2014-09-24 J. R. pareiškimu kreipėsi į Skuodo rajono notarų biuro notarę V. G. dėl jos 2014-04-11 sudaryto testamento panaikinimo, pareiškimas notarės V. G. patvirtintas. Rašytiniu pareiškimu J. R. kreipėsi į atsakovus, tvirtindama, kad atsakovai nepagrįstai pasisavino jai priklausančio 1,3 ha žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus, reaguodamas į ieškovės žodinį skundą, atliko žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių patikrinimą ir nustatinėjo riboženklio Nr. 27 sunaikinimo faktą. Pagal UAB „Profilena“ parengtą kadastrinių matavimų planą žemės sklypo plotas atitiko viešame registre įregistruotą sklypo plotą. Ieškovei nustatyta III invalidumo grupė neterminuotai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento socialinės paramos skyriaus vedėjo 2007-11-21 įsakymu Nr. SP1-6011 „Dėl specialiųjų poreikių lygio J. R. nustatymo“ ieškovei nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas, serija NP Nr.005191. Viešosios įstaigos Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro informaciniu pranešimu nustatyta, kad ieškovė įstaigoje nėra prisirašiusi ir laikotarpyje nuo 2013-06-01 iki 2016-04-06 nesilankė. Iš ieškovės pateikto 2016-04-14 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovei diagnozuotas – neurosensinis prikurtimas, kairės akies katarakta.

20Ieškovė ginčija Kretingos 3-ojo notarų biuro notarės V. K. patvirtintą 2013-06-13 dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė (dovanotoja) J. R. padovanojo atsakovui (apdovanotajam) V. D. asmeninėn nuosavybėn ( - ) dalį, kurią sudaro

212,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) ., ir 2015-01-15 Skuodo rajono notarų biuro notarės V. G. patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. D. atsakovui savo tėvui E. D. padovanojo asmeninėn nuosavybėn 25000/147553 dalį, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esantį Šakalių kaime, Skuodo raj. sav.

22Ieškovė reiškia reikalavimą dovanojimo sutartį, sudarytą su atsakovu V. D., pripažinti negaliojančiu trimis skirtingais pagrindais: kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), kaip sudarytą apgaulės būdu (CK 1.91 str.) ir kaip prieštaraujančią gerai moralei (CK 1.81 str.), o dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovo V. D. su atsakovu E. D. kaip dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį (tariamą) (CK 1.86 str.)

23Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK 1.90 str.)

24Dovanojimo sutarties samprata pateikta LR CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (LR CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutarties šalys gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taigi ši sutartis gali būti sudaroma ir sutuoktinių. Dovanojimo panaikinimo pagrindai įtvirtinti LR CK 6.472 straipsnyje.

25Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno, taip pat ir dovanojimo, sandorio elementų.

26Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 str. 4 d.). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodomo suklydimo esminiu, kadangi ieškovė nurodo ko tikėjosi bei pažymi, kad šie lūkesčiai buvo paneigti po dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį ieškovė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. „sudarius dovanojimo sutartį, atsakovai ir toliau rūpinosi ja, padėjo jai atlikti ūkinius darbus 1,5 metų, o vėliau atsakovų elgesys pasikeitė, pradėjo rečiau atvažiuoti, pradėjo jos vengti“.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl protingumo kriterijų taikymo (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina įvertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo, sutarties laisvės bei asmenų lygiateisiškumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų antrosios sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2009).

28Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę, bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties, ieškovė pati pasirinko tokį valios išreiškimo būdą dėl žemės sklypo perleidimo atsakovui V. D.., taigi ieškovė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę. Notarė V. K. patvirtino, kad nei dovanotoja, nei apdovanotasis V. D. aptariant turto perleidimo sąlygas prieš rengiant sutarties projektą ir aptariant dovanojimo sutarties sąlygas pagal parengtą projektą prieš šalims ją pasirašant, nenurodė. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji notarei išreiškusi savo pageidavimą sudaryti būtent dovanojimo sutartį. Ieškovė įrodinėja, jog ji faktiškai negirdėjo to, ką skaitė notarė, o sąlygos išsamiai paaiškintos nebuvo, tačiau notarė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovę pažįsta iš anksčiau, ji buvo jos klientė, ir jai buvo žinoma, kad ieškovė prastai girdi, todėl ji stengėsi kalbėti garsiau, be to, sutarties pasirašymo metu ieškovė sėdėjo netoli jos, todėl nemano, kad ieškovė jos negirdėjo ar jos nesuprato, be to, sutartis prieš ją pasirašant duodama šalims susipažinti. Ginčijamame sandoryje žodžiai „dovanotoja“ ir „apdovanotasis“ yra paryškinti. Sutartyje yra nurodyta, kad ši sutartis šalių suprasta dėl jos turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti „Dovanotojos“ ir „apdovanotojo“ valią, sutartis pasirašyta.

29Pripažįstama, kad suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į asmenines sutarties šalies, kuri teigia suklydusi, savybes, jos padėtį, amžių, išsilavinimą ir pan. Ieškovė nurodo, kad ji yra senyvo amžiaus, mažai išprususi, sunkios sveikatos būklės, be to, sudarydama sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad padovanojus atsakovui žemės sklypo dalį, ji bus prižiūrima, ja bus pasirūpinta, o jeigu būtų žinojusi, kad po dovanojimo sutarties sudarymo negalės tikėtis pagalbos, nebūtų sudariusi tokio sandorio. Ieškovės nurodytos sveikatos problemos, tarp jų ir klausos sutrikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nesuvokė pasirašomos sutarties sąlygų. Nors ieškovė yra neįgali, jai diagnozuotas profesinis susirgimas, susijęs su odos liga, tačiau teismui nepateikta duomenų, jog ieškovė būtų sirgusi ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas jos suvokimas sudarant sutartį, nepateikta duomenų, jog sutarties sudarymo metu ieškovės veiksnumas būtų apribotas, o iš jos aktyvaus dalyvavimo teismo posėdžiuose, teismui baigiamųjų kalbų metu paties ieškovės pateikto rašytinio paaiškinimo, ieškovės veiksmus prieš sandorio sudarymą ir po to, teismas sprendžia, kad ji nėra beraštė, nors ir, būdama garbingo amžiaus, pakankamai logiškai ir aiškiai mąsto, bei teikia paaiškinimus, todėl vertintina, kad ji suvokė tiek sudaromo sandorio esmę, tiek savo tikslus, o poziciją dėl sudaryto sandorio teisėtumo galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios po dovanojimo sutarties sudarymo. Teismo nuomone, ieškovės aktyvūs veiksmai, ginant savo galimai pažeistas teises, paneigia amžiaus, išsilavinimo ar kitų galimų faktorių įtaką suklydimui, o pateikti duomenys apie ieškovės ligas nepaneigia ieškovės galimybių ir suvokimo sudarant sandorius, įskaitant ir ginčo sutartį (CPK 185 str.). Akivaizdu, jog ieškovė sutarties sudarymo metu buvo adekvati civilinių santykių dalyvė, sugebanti suvokti sudaromų sandorių reikšmę ir prasmę, o vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

30Teismas šios bylos kontekste laiko teisiškai reikšmingais ir ieškovės veiksmus bei jos patirtį iki sutarties sudarymo, ir atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovė yra sudariusi ne kartą notarine tvarka tvirtintus dokumentus (sutartis, testamentą), taip pat ir analogiško pobūdžio (dovanojimo). Iš byloje esančių notarės teismui pateiktų sutarčių 2010-04-26, 2011-07-29 matyti, kad ieškovė anksčiau taip pat sudarė dovanojimo sutartis su kitais fiziniais asmenimis, be kita ko, be šių sutarčių, ieškovė neneigė sudariusi ir kitas sutartis su jai pažįstamais žmonėmis, todėl tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sandorio sudarymas, jo teisinės pasekmės nebuvo ieškovei naujas ir nežinomas dalykas, kas leidžia taip pat daryti išvadą, kad ji sudarydama ginčo sandorį su atsakovu V. D. visiškai suvokė atliekamų veiksmų esmę ir prasmę, bei galimas pasekmes.

31Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo. Ieškovės teismui per baigiamąsias kalbas pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad tą dieną, iškart po sandorio pasirašymo, po to, kai atsakovas V. D. už dokumentų sutvarkymą nesumokėjo notarei pinigų, duotų jo tėvo atsakovo E. D., supratusi, kad „įkliuvusi į eferistų rankas“, tačiau tokie ieškovės niekuo nepagrįsti teiginiai vertintini kritiškai, nes po sutarties sudarymo jokių pareiškimų, pastabų ar pretenzijų dėl sutarties sudarymo procedūros nei notarui, nei kitiems asmenims nereiškė. Priešingai, ieškovė teigianti buvusi apgauta iškart po 2013-06-13 ginčo sandorio sudarymo, nepraėjus nė metams, 2014-04-11 Skuodo rajono notarų biure sudarė testamentą G. D., atsakovo

32V. D. mamai, ir E. D. sutuoktinei, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jos mirties dieną paliko G. D., o į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi daugiau kaip po dviejų metų. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovai ja nebesirūpina, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės adresuoto laiško atsakovų šeimai turinys, atsakovų bei liudytojų V. V.,

33A. P., iš dalies liudytojos J. K. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovų įvyko konfliktas dėl neva jos atsakovų ir jų šeimos pagrobtos žemės dalies.

34Teismas vertina ir tai, kad ieškovė turto atsakovui V. D. dovanojimo, o ne kitu būdu perleidimo pastarojo asmeninėn atsakomybėn, faktą aptarinėjo ne tik su giminaitėmis liudytojomis V. V., A. P., bet ir su jai pažįstamais žmonėmis liudytojais J. K., bei

35A. U., kurie posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė turtą „dovanojo D., nes jie yra geri žmonės“. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė suprato sudaromo dovanojimo sandorio esmę ir prasmę bei jo pasekmes. Be kita ko, ir pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. D. jos prašė „dovanoti“ turtą ir ieškovė turtą „dovanojo“, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo turtą padovanojo atsakovui V. D., nes iki sandorio sudarymo dienos ieškovė su atsakovais sutarė labai gerai, atsakovų šeima jai buvo paslaugūs ir malonūs žmonės, jie rūpinosi ja, padėjo padaryti buities ir ūkinius darbus, todėl vėlesnis ieškovės nesutarimas su atsakovais ar, ieškovės manymu, atsakovo V. D. ir jo šeimos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, taip pat yra teisiškai nereikšmingi, nes šios aplinkybės paaiškėjo vėliau.

36Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį.

37Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 1 d)

38Teismui konstatavus, kad nėra aplinkybių dėl ieškovės suklaidinimo dėl esminių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat nesant aplinkybių, kad ieškovė iš esmės būtų suklydusi, sudarydama dovanojimo sutartį su atsakovu V. D., teismas pasisako dėl kito ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo.

39Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-264/2013).

40Sutarties sudarymą dėl atsakovo V. D. apgaulės ieškovė grindžia aplinkybėmis – atsakovo ir jo šeimos (E. D. ir G. D.) aktyviais veiksmais, t. y. pagalba ieškovei buitiniuose ir ūkiniuose darbuose prieš ginčo sandorio sudarymą, dėl kurios, ieškovė įgijo pasitikėjimą atsakovu bei jo šeima, atsakovų šeimos prašymu sudaryti dovanojimo sutartį V. D. vardu, atsakovo

41V. D. pažadu, ir įtikinimu, kad atsakovas V. D. kartu su tėvu ir po dovanojimo sutarties rūpinsis ja.

42Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės teismas vertina tiek šalių santykius iki sutarties sudarymo, tiek ir situaciją buvusią po sutarties sudarymo. Teismo nustatyta, kad ieškovė sudarė ginčijamą sandorį su atsakovu V. D., tai yra su jos žemės nuomotojų E. D. ir G. D. sūnumi. Iki sandorio sudarymo du metus ieškovė žodiniu susitarimu išnuomojo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovui E. D.. Ieškovė patvirtino, kad ji buvo patenkinta atsakovo G. D. ir jo šeimos įdirbiu nuomojamame žemės sklype, be to atsakovų šeima padėdavo atlikti įvairius namų buities ir ūkio darbus – nupjaudavo žolę, sukapodavo malkas, pristatydavo į namus maisto, išskalbdavo drabužius, patalynę. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai, bei visi be išimties liudytojai (išskyrus E. D.), davę paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovės ir atsakovų santykiai buvo geri, kad ieškovė apie atsakovų šeimą atsiliepusi tik gerai, juos apibūdindavo, kaip gerus, malonius ir jai padedančius žmones. Po ko, 2013 metų pavasarį ieškovė pasiūlė padovanoti žemės sklypo dalį atsakovui V. D.. Atsakovai, liudytoja G. D. tvirtino, kad ieškovė jau jų pirmosios pažinties dieną, jiems nuvykus tartis dėl panaudos sutarties sudarymo, pasiūlė dovanoti žemę, o po to, vis siūlydavo kaskart. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad ieškovės valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo vienam iš atsakovų susiformavo nuosekliai. Taip pat nustatyta, kad atsakovų šeima nenustojo rūpintis ieškove ir po dovanojimo sutarties sudarymo, padėdami jai ūkiniuose ir buitiniuose darbuose, įgyvendindami visus ieškovės nurodytus pageidavimus ir tik po įvykusio ieškovės ir atsakovų konflikto dėl neva tai atsakovų užgrobtos ieškovei priklausančios žemės, ieškovė pati atsisakė atsakovų teikiamos pagalbos, vengdama bendrauti su atsakovų šeima, po ko, tiek atsakovas V. D., tiek ir atsakovas E. D., su ieškove nebebendravo. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati ieškovė, tiek atsakovai, taip pat tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teismo motyvus, pripažintina, jog ieškovė neįrodė buvus klaidinančius atsakovo V. D. veiksmus, nes klaidinantys veiksmai ieškovės buvo apibrėžti kaip pažadas (įsipareigojimas) jai padėti, kurio atsakovai po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir laikėsi.

43Taip pat svarbu įvertinti ir pačios ieškovės aktyvius veiksmus, organizuojant sandorio sudarymą bei jos pasirašymą. Ginčijamas dovanojimo sandorio sudarymas ir jo pasirašymo procesas vyko ieškovės iniciatyva, ji pati kreipėsi į notarę dėl sutarties projekto parengimo, atsakovui V. D. nurodė apie sutarties sudarymo laiką ir vietą. Šias aplinkybes patvirtino tiek atsakovas V. D., tiek atsakovas E. D., taip pat liudytoja G. D.. Notarė taip pat nurodė, kad greičiausiai dėl sutarties projekto sudarymo kreipėsi pati ieškovė, tik antrą kartą ji jau atvažiavo su atsakovu V. D.. Be to, pati ieškovė, iš pradžių neigdama, bet po to teismo posėdžio metu patvirtindama, kad pas notarę ji visgi buvusi du kartus – pirmą kartą nešė notarei asmens dokumentą, ir žemės įsigijimo dokumentus, o antrą – važiavo su V. D. ir E. D. pas notarę pasirašyti sutarties. Ieškovė, teigdama, jog ginčo sandorį inicijavo V. D., kuris pažadėjo įtraukti į sutartį įsipareigojimus jai padėti, šių ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neįrodė.

44Esant tokioms aplinkybėms teismas negali konstatuoti atsakovo V. D. apgaulės, t. y., kad jis tyčia suklaidino, jog ir po dovanojimo sutarties, jis ir toliau įsipareigoja jai atlikti reikalingus darbus, kad jis ja rūpinsis ar kitų aplinkybių, kurios būtų įtakoję sandorio sudarymą.

45Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei

46Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip griežtai prieštaraujantį gerai moralei laikytinas neatsiejamai susijęs su kitų ieškovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimu, nes grindžiamas tuo, kad ieškovės manymu, dėl apgaulės ir suklydimo sudaryta dovanojimo sutartis yra žalinga ieškovei tiek ekonominiu, tiek ir moraliniu požiūriu, nes nebuvo išreikšta jos tikroji valia, ir todėl atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu ir pažeidžia CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.

47Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas V. D. atliko veiksmus, kurie prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir, kurie neabejotinai griežtai smerkiami CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovas V. D. ją privertė sudaryti dovanojimo sandorį ir šį sandorį būtų panaudojęs priešingai ieškovės interesams. Priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei atsakovas V. D., nei kas nors iš jo šeimos narių sudarinėti dovanojimo sutarties nevertė. Teismo nustatyta, kad ieškovė laisva valia, savo iniciatyva, neatlygintinai padovanojo atsakovui V. D. jai priklausantį turtą. Šios teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovų V. D. ir E. D. elgesys gali būti smerkiamas geros moralės požiūriu. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 1.81 straipsnio ar CK 6.472 straipsnio nuostatas. Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu nebuvo pateikta (CPK 178 str.).

48Atsakovas V. D. gavęs iš ieškovės dovanų žemės sklypą, turėjo pagrindo tikėtis, kad teisėtai įgijo nuosavybę, gali savarankiškai ja naudotis ir juo disponuoti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tuo pagrindu, kad po jo sudarymo dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė dovanotojos valai, neatitiktų šios atsakovo teisėtų lūkesčių tikėtis sudaryto sandorio ir jo pagrindu įgytų teisių ilgaamžiškumo, ir prieštarautų sandorių stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.)

49Taigi, teismas daro išvadą, jog ieškovė suprato sutarties reikšmę ir jos turinį bei sutartis buvo pasirašyta ieškovės, esant ieškovės valiai dėl tokio veiksmo, taip pat nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, todėl sutarties pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti kaip prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei pagrindo nėra.

50Dėl tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu

51Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

52Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (kasacinio teismo 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2014).

53Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2015-01-15 nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, pagal kurį V. D. atsakovui savo tėvui E. D. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo asmeninėn nuosavybėn 25000/147553 dalį, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ( - ) , esantį ( - )

54Byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo teisme metu duotais atsakovų paaiškinimais, liudytojos G. D. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui V. D. ieškovės padovanotame žemės sklype ūkininkauti – auginti mėsinius gyvulius, nesisekė, todėl, siekiant aiškių ir teisėtų tikslų, t. y. kad žemės sklypas nedirvonuotų ir ji būtų dirbama, bei, siekiant padėti atsakovui E. D. plečiant šeimos ūkį, kadangi šiam plėtoti ir įgyvendinti E. S. projektą reikėjo turėti tam tikrą kiekį žemės ūkio naudmenų, ir buvo sudaryta atsakovų ginčo sutartis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad už žemės sklypą, taip pat kitus jam priklausančius žemės sklypus ir nuomojamą žemę atsakovas E. D. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones. Atsakovas

55E. D. nuo pat ginčijamo sandorio sudarymo momento įgyvendino savo, kaip žemės savininko teises į ginčo žemės sklypą, žemę dirba ir ją deklaravo paraiškoje, todėl negalima teigti, kad ginčo sandoris nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad ginčijama žemės sklypo dovanojimo sutartis atitiko tikrąją sutarties šalių valią, turėjo aiškų ir teisėtą tikslą, todėl negalima pripažinti, kad ji buvo apsimestinė. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas E. D. realiai nesinaudoja ginčo sandoriu jam padovanotu žemės sklypu ar jais ir toliau naudojasi pirminis ginčo sklypo savininkas V. D., kas leistų daryti išvadą apie tai, kad ginčijamas sandoris nesukūrė jokių realių teisinių pasekmių. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2015-01-15 dovanojimo sutarties pagal kurią atsakovas V. D. padovanojo 2,5 ha žemės sklypą atsakovui E. D., kaip neįrodytą.

56Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (LR CPK 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).

57Teismas apibendrindamas išdėstytą, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl jos reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais visais aptartais pagrindais negali būti tenkinamas.

58Atmetęs ieškovės ieškinį aukščiau nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimų dėl restitucijos taikymo.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovo E. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas E. D. byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1100 Eur advokato pagalbai apmokėti, įvertinus bylos apimtį, trukmę, posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, ieškinio kainą, advokatės dalyvavimą procese, tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį, tiek ir atstovaujant teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma šioje byloje būtų 2353,96 Eur, taip pat, ir į tai, kad ieškovės prašoma bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra netgi didesnė, nei atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš ieškovės atsakovui E. D. priteisiama 1100 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Valstybei iš ieškovės priteistina 8,39 Eur pašto išlaidų. Pateikiant ieškinį teismas atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 30 Eur, priteistina iš ieškovės (CPK 83 str. 3 d., 84 str., 93 str.).

61Ieškinį atmetus, teismo 2016-01-29 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl 25000/147553 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0111-7066, kadastrinis

62Nr. 7510/0002:115 Daukšių k. v., esančio Šakalių k., Skuodo r. sav, asmeninės nuosavybės teise priklausančio E. D., gim. 1964-01-23, gyv. Sodų g. 5, Daukšių k., Skuodo raj. sav., nuosavybės teisės perleidimo draudimo, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teismas:

Nutarė

64ieškovės J. R. ieškinį atmesti.

65Priteisti atsakovui E. D. iš ieškovės J. R. 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų.

66Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

67Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 8,39 Eur (aštuonis eurus ir 39 euro centus) pašto išlaidų.

68Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl ( - ) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) esančio ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausančio E. D., gim. ( - ) , nuosavybės teisės perleidimo draudimo, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

69Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

1. Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas,... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarčių... 5. 1.81 str., 1.90 str., 1.91 str. nuostatomis. Nurodė, kad 2011 m. žodine... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti... 7. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį ieškinį atmesti, priteisti... 8. G. D. su ieškove susitarė, kad kambarių nebetvarkys, tačiau kitus ūkio... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kretingos rajono... 10. Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta... 11. Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. parodė, kad jis dirba taksi... 12. Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. nurodė, kad yra ieškovės pusseserė,... 13. Teismo posėdžio metu liudytoja A. P., ieškovės giminaitė, nurodė, kad jai... 14. Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad atsakovai yra jos kaimynai.... 15. ir atsakovo E. D. sutuoktinė G. D. nuolat važiuodavo pas ieškovę, kieme jai... 16. Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. paaiškino, kad atsakovus pažįsta jau... 17. Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. parodė, kad 2011 m. iš ieškovės jų... 18. Ieškinys netenkintinas.... 19. Byloje nustatyta, kad 2013-06-13 šalys Kretingos rajono 3-ame notaro biure,... 20. Ieškovė ginčija Kretingos 3-ojo notarų biuro notarės V. K. patvirtintą... 21. 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) ., ir 2015-01-15... 22. Ieškovė reiškia reikalavimą dovanojimo sutartį, sudarytą su atsakovu V.... 23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK 1.90 str.)... 24. Dovanojimo sutarties samprata pateikta LR CK 6.465 straipsnyje, kuriame... 25. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 26. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl protingumo... 28. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras... 29. Pripažįstama, kad suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į... 30. Teismas šios bylos kontekste laiko teisiškai reikšmingais ir ieškovės... 31. Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo.... 32. V. D. mamai, ir E. D. sutuoktinei, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį ir... 33. A. P., iš dalies liudytojos J. K. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir... 34. Teismas vertina ir tai, kad ieškovė turto atsakovui V. D. dovanojimo, o ne... 35. A. U., kurie posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė turtą „dovanojo D.,... 36. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė... 37. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 1 d)... 38. Teismui konstatavus, kad nėra aplinkybių dėl ieškovės suklaidinimo dėl... 39. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje... 40. Sutarties sudarymą dėl atsakovo V. D. apgaulės ieškovė grindžia... 41. V. D. pažadu, ir įtikinimu, kad atsakovas V. D. kartu su tėvu ir po... 42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo... 43. Taip pat svarbu įvertinti ir pačios ieškovės aktyvius veiksmus,... 44. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali konstatuoti atsakovo V. D. apgaulės,... 45. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiu viešajai... 46. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį... 47. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas V. D. atliko veiksmus, kurie... 48. Atsakovas V. D. gavęs iš ieškovės dovanų žemės sklypą, turėjo pagrindo... 49. Taigi, teismas daro išvadą, jog ieškovė suprato sutarties reikšmę ir jos... 50. Dėl tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu ... 51. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 52. Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio... 53. Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2015-01-15... 54. Byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo teisme metu duotais atsakovų... 55. E. D. nuo pat ginčijamo sandorio sudarymo momento įgyvendino savo, kaip... 56. Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (LR CPK 12... 57. Teismas apibendrindamas išdėstytą, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė... 58. Atmetęs ieškovės ieškinį aukščiau nurodytais argumentais, teismas... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 60. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovo E. D. turėtos... 61. Ieškinį atmetus, teismo 2016-01-29 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos... 62. Nr. 7510/0002:115 Daukšių k. v., esančio Šakalių k., Skuodo r. sav,... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teismas:... 64. ieškovės J. R. ieškinį atmesti.... 65. Priteisti atsakovui E. D. iš ieškovės J. R. 1100 Eur (vieno tūkstančio... 66. Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio... 67. Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 8,39 Eur (aštuonis eurus ir 39 euro... 68. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi taikytą laikinąją... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...