Byla 1A-151-360/2016
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Reginos Bertašienės ir Violetos Miliuvienės,

2sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

3dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

4nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. (S. S.) atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

5civilinio ieškovo įmonės „XXX“ atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

6nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

8M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (\toliau – BK) 281 str. 5 d. ir paskirtas jam laisvės atėmimas 4 metams.

9Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2d. 1p., 3d., 68 str., M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

11Priteista iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo J. D. 975,14 eurų turtinei bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai O. V. 2500 eurų Eur turtinei žalai bei 3000 Eur neturtinei žalai, įmonei „XXX“ 1605,17 eurų turtinei žalai atlyginti.

12Priteista iš M. G. nukentėjusiajai O. V. 17000 eurų, nukentėjusiajam J. D. 3792,40 eurų, nukentėjusiajam S. C. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

13Likusiose dalyse civiliniai ieškiniai atmesti.

14Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš M. G. įmonei „XXX“ 1000 Eur advokato ir specialisto išlaidoms padengti.

15Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš M. G. nukentėjusiajam J. D. 500 eurų, nukentėjusiajai O. V. 350,44 eurus advokato išlaidoms padengti.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

172013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min., kelio ( - ) mstl., M. G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 ir 134 punktų (2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo redakcija) reikalavimus, t. y. viršydamas leistiną važiavimo greitį ir pamatęs kliūtį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. ( - ), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. ( - ), vairuojamu S. C.. Šie M. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. kartu su juo važiavusios J. G. mirtimi bei keleiviui J. D. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

18Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo 2016 m. sausio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d. požymių ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus arba nustačius, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bausmę sušvelninti, priteistus civilinius ieškinius sumažinti.

19Apeliantas skunde teigia, kad jau ikiteisminio tyrimo metu prašė apklausti įvykį mačiusius liudytojus, toks prašymas buvo pareikštas ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau tokie jo prašymai buvo atmesti, o teisėja nurodė, kad pakanka remtis ekspertizės aktu ir šį jo prašymą atmetė. Apeliantas teigia, kad jis pats nėra lygiavertis baudžiamojo proceso dalyvis ir pats savo iniciatyva negali rinkti įrodymus, t. y. priversti užsienyje gyvenančius asmenis atvykti į teismą, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus, kitu atveju būtų pažeistas rungimosi, lygiateisiškumo, šališkumo ir teisės į gynybą principai.

20Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes vertino tik vilkiko vairuotojui palankius įrodymus, tuo tarpu jo parodymus atmetė. Teismas vadovaudamasis S. C. parodymais nustatė, kad nukentėjusysis S. C. iki susidūrimo važiavo savo eismo juosta ir jo parodymų, kad buvo priešingai nevertino. Apylinkės teismas netyrė ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių jis (apeliantas) pradėjo staiga stabdyti, darė manevrą į dešinę pusę vengdamas susidūrimo su kliūtimi, užvažiavo ant žvyro dėl ko jo vairuojamas automobilis buvo sumėtytas ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Šios kliūties jis negalėjo apvažiuoti nei per kairę kelio pusę (nes vilkikas stabdydamas grįžinėjo į savo eismo juostą), nei per dešinę (nes dalis vilkiko tempiamos puspriekabės vis dar buvo jo eismo juostoje, be to dešinėje kelio pusėje buvo kanalas). Nukentėjusysis lenkė draudžiamoje vietoje, todėl dėl eismo nelaimės pagrinde yra kaltas vairuotojas, sukėlęs kliūtį, o ne jis. Be to teismas nevertino ir to, kad jam įkilus į kalną atsiradusi kliūtis ne stovėjo, bet judėjo važiuodama tiesiai į jį. Be to teismas neanalizavo foto nuotraukų (pvz. vaizdas Nr. 13), kuriose aiškiai matosi vilkiko stabdymo žymės, kurių padėtis susidūrimo vietoje yra įstriža kai kairės pusės ratai stabdė jo eismo juostoje. Ši foto nuotrauka svarbi yra tuo, kad tai yra susidūrimo vieta, kur logine seka galima daryti išvadą, kad dalis vilkiko susidūrimo metu vis dar buvo jo eismo juostoje. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į 2015-03-23 ekspertizės aktą, kur ekspertas pažymėjo, kad „ <...> dėl duomenų stokos negalima vienareikšmiškai techniniu požiūriu spręsti ar vairuotojo S. C. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje ir vykdytas lenkimo manevras turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui“. Apeliantas teigia, kad teismas nedarė loginių išvadų, kad vos kelių kilometrų per valandą greičio viršijimas jo įsitikinimu, negalėjo tapti pagrindine ir išskirtinai jo kalte paremta autoįvykio priežastimi. Jis automobilį vairavo tik simboliškai greičiau nei leistinas greitis. Tuo tarpu vilkiko konkretus greitis apskritai nebuvo nustatytas, be to nebuvo surastas ir paimtas vilkiko greitį fiksuojantis matavimo rodmuo, kurį turi visos tokio tipo autotransporto priemonės. Apeliantas teigia, kad teismas nepaaiškino dėl kokių priežasčių atmeta specialisto V. Pačebuto jį teisinančią išvadą ir vadovaujasi išskirtinai tik Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto aktu. Teismas nurodė, kad priežastinį ryšį nustatė remdamasis ekspertizės metu nustatyta išvada, kad su eismo įvykio kilimu priežastiniame ryšyje buvo jo veiksmai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015).

21Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino, kad pats nukentėjusysis S. C. liko nenubaustas dėl chuliganiško ar pavojingo lenkimo draudžiamoje vietoje, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, o jo ieškinys dėl žalos turėtų būti atmestas visa apimtimi. Be to teismas neteisingai nustatė, kad tarp O. V. ir žuvusios jos dukros neva buvę susiklostę artimi santykiai. Pažymėtina, kad O. V. dukra tuo pačiu buvo ir jo sutuoktinė. Jo žmona, su jos mama konfliktavo, jos nesutardavo, O. V. dukrą ne kartą buvo išvariusi iš namų ir gyveno ji jo namuose. Mama savo dukrai nuolat siuntinėdavo piktas ir įžeidžiančias SMS žinutes. Net įvykus avarijai visas mamos dėmesys dukrai buvo tik kelių minučių jos aplankymas ligoninėje. Tačiau mirus dukrai ir atsiradus progai pasipelnyti buvo pareikštas protu nesuvokiamas ieškinys 30 000 Eur neturtinei žalai. Nors iš jo buvo priteista 17 000 Eur neturtinės žalos O. V. naudai, tačiau ši suma jo turtinei padėčiai yra per didelė. Apeliantas prašo, nustačius jo kaltę sumažinti neturtinę žalą O. V. iki 4 000 Eur, tuo tarpu laidojimo išlaidų neginčija. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino, jog pats nukentėjusysis J. D., taip pat kaltas dėl kilusio eismo įvykio nes buvo neprisisegęs saugos diržo, kas gerokai būtų sumažinę patirtus sužalojimus. Be to, su juo važiavo savo rizika, tik todėl, kad namuose neturėjo ką veikti ir norėjo pasivažinėti. Nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė privalėjo suprasti, kad važiavimas padidinto pavojaus šaltiniu visuomet yra rizikos tikimybė pakliūti į eismo įvykį, todėl iš jo priteista suma nukentėjusiojo naudai turėtų būti mažinama. Civilinio ieškovo įmonės „XXX“ ieškinys privalėjo būti atmestas visiškai, nes įmonei nuostolius sukėlė ne tik jo, bet ir įmonės darbuotojo S. C. veiksmai.

22Apeliantas mano, kad teismo paskirta bausmė jo įsitikinimu švelnintina, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad į darbovietę jis vyksta automobiliu, kad jam yra priteisti civiliniai ieškiniai dėl ko privalo išlaikyti darbą ir uždirbti lėšas, neatsižvelgė ir į tai, kad nėra baustas administracine tvarka, todėl pagrindo jam atimti galimybę vairuoti automobilį nėra. Naujausia teismų praktika tik patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose nuteistiems asmenims dažniausiai yra paliekama teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas teigia, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dažnai skiria apie 2-3 metus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant nuo 1 iki 2 metų (pavyzdžiui žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586- 303/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535-222/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-976/2015), tuo tarpu jam skiriant bausmę buvo nukrypta į griežtesnę pusę, nors nėra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka.

23Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d., nuosprendį ir priteisti iš M. G. 200 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos, bei pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „XXX“ 1700 Eur už specialisto išvadą, ir proceso išlaidas advokatams 1910,88 Eur ir 1579,24 Eur, bei paskirti M. G. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidedant.

24Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, netenkindamas reikalavimų priteisti visos reikalaujamos sumos – 500 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos priteisimo, nurodė, jog ieškovas neįrodė po eismo įvykio turėtų išlaidų perkant medikamentus, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į medikus, turėjo išlaidų dėl kuro pirkimo ir t. t. Su tokia pirmos instancijos teismo nuomone ir pozicija apeliantas nesutinka, nes suformuota teismų praktika kitokia – priteisiant nedideles sumas nukentėjusiesiems kaip turtinės žalos atlyginimą. Remiantis teismų praktika, netgi nesant rašytinių įrodymų, tikėtinai pagrindžiant reikalavimus, esant pagrįstam manymui dėl turtinės žalos buvimo, reikalavimai dėl turtinės (skunde nurodoma neturtinės, bet tikėtina, kad tai apsirikimo klaida) žalos priteisimo tenkinami. Apylinkės teismas pripažino, kad dėl M. G. veiksmų jis turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dėl tos priežasties manytina, kad pirmos instancijos teismo pozicija nepriteisiant nepagrįstos rašytiniais įrodymais turtinės žalos yra klaidinga ir dėl šios priežasties reikalavimas priteisti 200 Eur turtinės žalos turi būti tenkintinas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagrindas reikalauti neturtinės žalos buvo, tačiau netenkino reikalavimo visa apimtimi, sumažino neturtinės žalos dydį iki 300 Eur. Apeliantas mano, kad tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes ir 500 Eur neturtinė žala nėra didelė, tai tik maža dalimi ir iš dalies kompensuotų jo patirtus išgyvenimus, negalėjimą kurį laiką dirbti vairuotoju ir dėl šios priežasties neturtinės žala turi būti kompensuojama visa pareikšta apimtimi – 500 Eur.

25Be to apeliantas nesutinka su pripažintomis proceso išlaidomis įmonei „XXX“ tik 500 Eur už specialisto išvadą ir 500 Eur už atstovavimą ir tik ši menka suma priteistina iš nuteistojo bei civilinio atsakovo ir mano, kad teismas tai darydamas suklydo. Apeliantas mano, kad suma, kurią išleido jo darbdavys – įmonė ,,XXX“ – teismo eksperto paslaugoms apmokėti, buvo pagrindinis veiksnys, kurio dėka byla buvo išspręsta objektyviai, įgyvendinant teisingumo principą. Be to, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, paruoštų dokumentų kiekį, atstovų sugaištą laiką procese, priteisė tik 500 Eur už atstovavimą, t. y. žymiai mažesnę sumą, negu įmonė ,, XXX “ sumokėjo savo ir jo atstovams.

26Be to apeliantas mano, kad paskirta bausmė nuteistajam M. G. per švelni ir bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negali būti taikomas, nes M. G. jį apkalbėjo, stengėsi paneigti aiškiai nustatytas aplinkybes bei taip palengvinti savo padėtį.

27Civilinė ieškovė įmonės „XXX“ direktorė I. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d., nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priteisti iš nuteistojo M. G. 200 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. C. ir pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo M. G. įmonei „XXX“' 1700 Eur už specialisto išvadą ir proceso išlaidas advokatams atitinkamai 1910,88 Eur ir 1579,24 Eur ir paskirti M. G. už nusikalstamos veikos padarymą 4 metus laisvės atėmimo bausmę, uždraudžiant 4 metus vairuoti transporto priemones.

28Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas žymiai sumažindamas patirtas išlaidas, neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad būtent tik kvalifikuoto specialisto teismo eksperto V. Mitunevičiaus kvalifikuotai ir objektyviai atliktas įvykio tyrimas padėjo nustatyti eismo įvykio kaltininką. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, kuri buvo atlikta nekvalifikuotai, neįvertinus visų eismo įvykio aplinkybių ir tai patvirtina tai, kad tik po įmonės „XXX“ užsakytos teismo eksperto išvados, atlikus pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, paaiškėjo, kokios klaidos buvo padarytos ikiteisminio tyrimo metu atliekant pačią pirmąją teismo ekspertizę ir tik V. Mitunevičiaus atliktos ekspertizės dėka paaiškėjo tikroji tiesą ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nekaltas asmuo, tuo pačiu tik dėl šios įmonės „XXX“ iniciatyvos ir lėšomis atliktos ekspertizės dėka iš įmonės „XXX“ nebuvo priteistos, labai didelės piniginės lėšos.

29Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, paruoštų dokumentų kiekį, atstovų sugaištą laiką procese, priteisė tik 500 Eur už atstovavimą. Apeliantė mano, kad byla yra sudėtinga, atstovai ne kartą vyko į Pagėgių policijos komisariatą, teisminis procesas vyko Tauragės rajono apylinkės teisme, įmonės „XXX“ išleista pinigų suma už atstovavimą pripažintina pagrįsta ir todėl turėjo būti priteista visa prašoma suma. Apeliantė nesutinka, kad apylinkės teismas pilnai netenkindamas proceso išlaidų priteisimo savo sprendimą motyvavo sunkia nuteistojo materialine padėtimi. Apeliantė teigia, kad akivaizdu, kad galimai šiuo metu nuteistasis ir neturi vertingo turto, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad eismo įvykio kaltininkas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi jokių sveikatos problemų ir suma, kurios pirmos instancijos teismas nepriteisė iš nuteistojo yra nedidelė palyginus su byloje buvusiais neaiškumais ir prieštaravimais, kuriuos būtent dėl atstovų ir eismo įvykio ekspertizės atlikimo pavyko pašalinti ir įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

30Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo M. G. paskirta bausme ir teigia, kad teismas skyrė M. G. tik ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas bausmės vykdymą tik dviejų metų laikotarpiui ir atimdamas specialiąją teisę – vairuoti transporto priemones tik 1,5 metų laikotarpiui ir mano, kad ši bausmė asmeniui, kuris nepripažino savo kaltės, net iš dalies neatlygino dėl jo kaltės atsiradusios žalos, yra akivaizdžiai per švelni, skirta neįvertinus kaltinamojo asmenybės bei jo elgesio po eismo įvykio. Apeliantės nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskyrus M. G. laisvės atėmimo bausmės.

31Atsikirtimuose į nuteistojo M. G. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. D. ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė O. V. prašė M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

32Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis, civilinio ieškovo įmonės „XXX“ atstovas advokatas Algirdas Biguzas, nuteistojo M. G. gynėja advokatė Eugenija Galatiltienė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. atstovo advokato padėjėjo Dainiaus Mažylio, civilinės ieškovės įmonės „XXX“ atstovo advokato Algirdo Biguzo apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo M. G. skundą dėl bausmės švelninimo tenkinti ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę.

33Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. ir nuteistojo M. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

35Dėl nuteistojo M. G. apeliacinio skundo

36Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo M. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

37BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti KET pažeidimą, nurodant konkretų jų punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. BK 281 str. numatyta nusikalstama veika, kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

38Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min., kelio ( - ) mstl., M. G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. ( - ) pažeidė KET 133 ir 134 punktų (2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo redakcija) reikalavimus, t. y. viršydamas leistiną važiavimo greitį ir pamatęs kliūtį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. ( - ), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. ( - ), vairuojamu S. C.. Šie M. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. kartu su juo važiavusios J. G. mirtimi bei keleiviui J. D. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

39Nors kaltinamasis M. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

40Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. kartu su sutuoktine J. G., draugu J. D. važiavo į ( - ) kaimą. Jis vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“. Sutuoktinė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, J. D. galinėje. Jis su žmona buvo prisisegę saugos diržais, ar jį buvo užsisegęs J. D., neprisimena. Važiavimo sąlygos buvo geros, buvo saulėta, nelijo, važiavo apie 95 km/h greičiu. Važiuojant link Vilkyškių k., įvažiavus į įkalnę pamatė dideliu greičiu jo važiavimo juostoje, priešais atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris lenkė dviratininkus. Jis staiga pradėjo stabdyti automobilį, krovininis automobilis nestabdė, toliau važiavo jo kelio puse, todėl jis atleido stabdį ir automobilį pasuko į dešinėje pusėje esantį kelkraštį, tačiau automobilį sumėtė ir jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su krovininiu automobiliu. Susidūrimo neprisimena, nes eismo įvykio metu prarado sąmonę. Nuo smūgio jo vairuotas automobilis buvo nublokštas į jo eismo juostos griovį, krovininis automobilis buvo savo važiuojamojoje kelio dalyje. Jeigu jis būtų važiavęs savo eismo juosta, jis būtų kliudęs krovininį automobilį, kuris nespėjo pilnai grįžti į savo eismo juostą. Eismo įvykio metu žuvo jo sutuoktinė ir sunkiai buvo sužalotas J. D. (3 t., b. l. 78-80). Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu M. G. teigė, kad pamatęs krovininį automobilį lenkiantį dviratininkus, išsigando, kad jis nesuspės sugrįžti į savo eismo juostą, todėl pradėjo stabdyti savo automobilį. Po to pasuko automobilį dešiniau, į šalikelę, pasimetė, išsigando. Kadangi automobilio greitis buvo per didelis, jo nebestabdė. Sumėtė automobilio galinius ratus, nebesuvaldė automobilio, jį pradėjo mėtyti po visą važiavimo kelią, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiavusiu vilkiku (2 t., b. l. 75).

41Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. vyko namo iš ( - ) pieninės, vairavo latvių įmonei „XXX“ priklausantį automobilį „Scania“ su priekaba, važiavo apie 80 km/h greičiu, transporto priemonės gamintojas yra įmontavęs greičio ribotuvą, todėl maksimalus važiavimo greitis 90 km/h. Važiavimo sąlygos buvo geros, matė 200-250 metrų kelio ruožą. Įsitikinęs, kad priešingoje eismo juostoje neatvažiuoja jokia transporto priemonė, aplenkė dviratininką, sugrįžus į savo eismo juostą, staiga pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris „mėtėsi“ po kelią, kuris įvažiavo į jo eismo juostą ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas į kanalą, o kaltinamojo automobilis nuskriejo į savo važiuojamąją kelio pusę ( 3 t., b. l. 80-81).

42Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. W. (J. W.) parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min. dviračiu važiavo iš Kauno link Klaipėdos miesto. Išvažiavus iš ( - ) kaimo link tiesiu asfaltuotu keliu, važiavo dešiniąją kelio puse, šviesiu paros metu, matomumas buvo geras. Išgirdo kaip iš galo atvažiuoja automobilis, iš garso suprato, kad atvažiuoja sunkvežimis ir gana dideliu greičiu. Kitoje eismo juostoje nevažiavo joks kitas automobilis, toje pačioje juostoje, kurioje važiavo jis ir sunkvežimis taip pat nevažiavo joks kitas automobilis. Sunkvežimis lenkimo metu visiškai išvažiavo į kitą kelio juostą. Kai sunkvežimis jį aplenkė, pavažiavus maždaug 100 metrų, išgirdo didelį garsą, pakėlęs galvą pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Jis nematė, ar prieš įvykstant susidūrimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiškai grįžti į savo eismo juostą (t. 1, b. l. 114, 116-118).

43Nukentėjusysis J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena (1t., b. l. 126).

44Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. Pačebuto išvada nustatyta, kad Peugeot 406 vairuotojas M. G. įvykio metu važiavo didesniu nei 99,6 km/h greičiu, viršijo leistiną eismo įvykio vietoje greitį išslydo į kairiąją priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su automobiliu Scania G440 ir tokie M. G. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje M. G. važiuodamas leistinu greičiu, t. y. ne didesniu nei 90 km. km/h ar mažesniu ir stabdymui reaguodamas toje pat vietoje kai ir eismo įvykio metu, automobilį būtų sustabdęs ir susidūrimo būtų išvengta (t. 1, b. l. 84-92).

45Specialisto V. Mitunevičiaus išvada nustatyta, kad automobilio Peugeot vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę, išvengti susidūrimo su automobiliu „Scania“ jei stabdant būtų suvaldęs vairuojamą automobilį ir neįvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo automobilio Peugeot vairuotojo M. G. veiksmai – nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to šis automobilis prarado judėjimo stabilumą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu vilkiku „Scania G440“ (t. 2, b. l. 1-15).

46Eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. 11-1921(14) nustatyta, kad pagrindinė sąlyga nulėmusi nagrinėjamo eismo įvykio kilimą buvo nepriimtini vairuotojo M. G. automobilio valdymo veiksmai, važiuojant didesniu už maksimalų leistiną greičiu, dėl kurių automobilis prarado šoninį stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Šie M. G. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 43-54).

47Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad šių anksčiau nurodytų įrodymų visuma duoda pagrindą pagrįstai teigti, kad M. G. įvykio metu vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 (2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo redakcija) punktų reikalavimus. KET 133 numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių taisyklių 134 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš nurodyto matyti, kad vairuotojas be kitų nurodytų aplinkybių privalo atsižvelgti į vietovės reljefą, kas būtent aktualu šioje byloje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas M. G. prieš susidūrimą su vilkiku važiavo į įkalnę, kuri jam užstojo kelio dalį ir jis negalėjo matyti priešais esančios kelio dalies, juolab priešais atvažiuojančių automobilių. Taigi šioje kelio dalyje M. G. turėjo būti ypatingai atidus ir važiuoti ne tik kad neviršydamas leistino greičio, bet ir atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, o šiuo atveju į vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šių aplinkybių M. G. būtent ir neįvertino ir nesilaikė anksčiau paminėtų reikalavimų. Pateiktose specialistų išvadose ir ekspertizės akte vienareikšmiškai nurodyta, kad M. G. viršijo leistiną greitį ir važiavo didesniu nei 96 km/h – 104 km/h ( 1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 11, 47). Netgi Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. Pačebuto išvadoje, kuri iš dalies palanki M. G. vertinant jo veiksmus eismo įvykio metu, nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje M. G. važiuodamas leistinu greičiu, t. y. ne didesniu nei 90 km/h ar mažesniu ir stabdymui reaguodamas toje pat vietoje kai ir eismo įvykio metu, automobilį būtų sustabdęs ir susidūrimo būtų išvengta (t. 1, b. l. 84-92). Taigi, remiantis tiek specialistų išvadomis, tiek ekspertizės aktu galima pagrįstai teigti, kad vairuotojo M. G. nepriimtini automobilio valdymo veiksmai, važiuojant didesniu už maksimalų leistiną greičiu, dėl kurių automobilis prarado šoninį stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. M. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Scania“, jei stabdant būtų suvaldęs vairuojamą automobilį ir neįvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nuteistojo M. G. argumentą, jog jis stabdė tik dėl to, kad pamatė kliūtį kelyje ir dėl to jam nebuvo galimybės išvengti susidūrimo, paneigia prie V. Mitunevičiaus specialisto išvados pridėtas eismo įvykio tyrimas. Atlikus tyrimą ( 2 t., b. l. 16-22) nustatyta, kad pagal išvadoje pateiktus skaičiavimus atkūrus automobilio buvimo vietas iki susidūrimo ir pastačius tyrime dalyvavusį automobilį „O. Z.“ 97,2 m atstumu iki susidūrimo vietos ir vilkiką 118,3 m atstumu nuo susidūrimo vietos, iš automobilio „O. Z.“ vairuotojo vietos (130 cm atstumas nuo kelio atraminio paviršiaus) vilkiko visiškai nesimato, o 160 cm atstumu nuo kelio atraminio paviršiaus (ties automobilio „O. Z.“ stogu) iš vairuotojo vietos matytųsi tik vilkiko stogas. Taigi šie duomenys svarbūs sprendžiant, dėl kokių priežasčių M. G. pradėjo stabdyti, ar pamačius galimą kliūtį jo eismo juostoje, ar tiesiog ketindamas sumažinti didelį greitį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Peugeot 406 pagal techninius duomenis yra žemesnis (1400 mm, 1510 mm naujojo Peugeot automobilio (duomenys iš interneto http://www.autoreviu.lt/portal/categories/5/1/0/1/article/8950/peugeot-406-musu-gatvese http://www.cpservisas.lt/lt/citroen-peugeotautomobilutechniniduomenbaze/peugeot automobiliutechniniduomenbaze/peugeot-307)) už automobilį „O. Z.“ (1600 mm), taigi nustatyta, kad M. G. sureagavo stabdymui, esant ne mažesniam kaip 97,2 m atstumui iki susidūrimo vietos ( 2 t., b. l.11) , o kaip matyti iš anksčiau aprašyto, tokiu atstumu jis negalėjo matyti, kad priekyje jam yra kliūtis, tai yra jis vilkiko, kildamas į įkalnę negalėjo matyti. Nors ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad transporto priemonių matomumas buvo ribotas, tačiau ekspertai nurodė, kad neturėjo duomenų apie matomumą, todėl negalėjo nurodyti, kokiu atstumu iki eismo įvykio vietos automobilio „Peugeot“ vairuotojas galėjo pamatyti priešais judantį automobilį. Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad tuo metu, kai vairuotojas M. G. sureagavo stabdyti automobilį, pagal atliktus skaičiavimus, tarp automobilio „Peugeot“ ir vilkiko buvo nemažesnis kaip 235, 2 m. atstumas, taigi didesnis, nei nustatė ekspertas V. Mitunevičius atlikdamas eismo įvykio vietos tyrimą. Taigi, M. G. versija, jog jis pradėjo stabdyti automobilį „Peugeot“ pamatęs kliūtį jo kelio važiuojamojoje dalyje, visiškai paneigta specialisto V. Mitunevičiaus išvada ir atliktu eismo įvykio tyrimu, bei ekspertizės akte nurodytais duomenimis. M. G. vairuojamo automobilio „Peugeot“ stabdymui reikalingą atstumą nustatė ir specialistas V. Pačebutas ir LTEC ekspertas pateikiant aktus ir jų išvados neprieštarauja viena kitai, o tik papildo viena kitą. Specialisto V. Pačebuto išvadose nurodyta, techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje M. G. važiuodamas leistinu greičiu, t. y. ne didesniu nei 90 km/h ar mažesniu ir stabdymui reaguodamas toje pat vietoje kai ir eismo įvykio metu, automobilį būtų sustabdęs ir susidūrimo būtų išvengta ( 1t., b. l. 91). Specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje nurodyta, kad M. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku, jei stabdant būtų suvaldęs vairuojamą automobilį ir neįvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (2 t., b. l. 15). Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad važiuodamas leistinu greičiu ir stabdydamas automobilį dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku (2 t., b. l. 53).

48Be to kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kurioje teismas atmetė nuteistojo versiją, kad autoįvykio kilimo priežastis buvo nukentėjusiojo S. C. neteisėti veiksmai, kad jis atlikdamas lenkimo manevrą važiavo viršydamas leistiną greitį, nebuvo grįžęs į savo eismo juostą. Šią nuteistojo versiją paneigia ir nustatytos faktinės aplinkybės. Iš nukentėjusiojo S. C. parodymų nustatyta, kad jis jau buvo aplenkęs priekyje važiuojantį dviratininką ir iki susidūrimo važiavo savo eismo juosta. Be to iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad automobilio „Peugeot“ susidūrimas su vilkiku įvyko šio judėjimo eismo juostoje. Liudytojas dviratininkas J. W. taip pat nepaneigė, kad prieš įvykstant susidūrimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiškai grįžti į savo eismo juostą. Liudytojas teigė, kad susidūrimas įvyko ne iš karto jį aplenkus, o vilkikui pavažiavus apie 100 metrų. Be to, eismo įvykio ekspertizės metu buvo tiriama, ar 80 km/h greičiu važiuojantis vilkikas su puspriekabe, būdamas išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, per 136,4 m. atstumą (per laiką, kol stabdomas automobilis „Peugeot“), galėjo persirikiuoti į dešinę nedarydamas staigaus manevro. Neginčijamai nustatyta, kad įvertinus įvairius išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą atstumus, vilkikas turėjo galimybę persirikiuoti į dešinę.

49Nusikaltimo sudėties M. G. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra būtinas teisingas priežastinio ryšio su kilusiais padariniais buvimo patvirtinimas ar paneigimas. Priežastinio ryšio buvimo patvirtinimui yra būtinas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Sprendžiant šį klausimą, buvo būtina nustatyti, ar M. G. pažeidė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus.

50Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad būtent M. G. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kolegijai nekyla abejonių, kad tarp M. G. dėl neatsargumo padaryto KET 133 ir 134 punktų reikalavimo pažeidimo ir eismo įvykio, kurio metu žuvo J. G. ir buvo sunkiai sužalotas J. D., yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. G. kaltė visiškai įrodyta esant visiems būtiniems BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

51Kolegija atkreipia dėmesį, kad M. G. kaltinime neteisingai nurodyti KET punktų numeriai, tačiau šių punktų aprašymas atitinka jo padarytus veiksmus. Šios nustatytos aplinkybės iš esmės faktinių bylos aplinkybių nekeičia ir nuteistojo teisė į gynybą tokiu atveju nebuvo suvaržyta, tai laikytina kaip apsirikimo klaida.

52Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus ir įvertindamas, ar M. G. veiksmai – leistino greičio viršijimas, ir pamačius kliūtį automobilio nesuvaldymas nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius visas svarbias bylai aplinkybes, dėl ko padarė teisingas išvadas jog M. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

53Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo pažeisti rungimosi, lygiateisiškumo principai ir teismas buvo šališkas netenkindamas jo prašymo apklausti liudytojus. Su šiuo apelianto argumentu negalima sutikti, nes kaip matyti iš bylos medžiagos iš kart po įvykio buvo apklausti visi liudytojai, turėję reikšmingos informacijos įvykio tyrimui. Apelianto nurodomus liudytojus apklausti vien dėl to, kad jie patvirtintų ar paneigtų M. G. versiją, jog vilkikas po jų lenkimo buvo grįžęs ar ne į savo eismo juostą visiškai netikslinga, nes tiek specialistų išvados, tiek ekspertizės aktas patvirtina, kad susidūrimas įvyko vilkiko važiuojamosios dalies juostoje, taigi vilkikui jau spėjus grįžti į savo eismo juostą. Šios pateiktos išvados yra trijų asmenų, turinčių specialių žinių, taigi jas paneigti būtų sunku net ir apklausus liudytojus, kurie nurodytų, kad prieš susidūrimą vilkikas buvo priešingoje jam eismo juostoje. Taigi nėra pagrindo manyti, kad nustatyti liudytojai duotų reikšmingus parodymus, kurie paneigtų specialistų ir ekspertų pateiktas išvadas, todėl juos surasti ir apklausti būtų perteklinis veiksmas ir tai tik vilkintų procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog teismas atmetė nuteistojo prašymą nustatyti ir apklausti galimai įvykį mačiusius liudytojus ir įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

54Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės

55Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. ir civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorė I. K. apeliaciniais skundais prašo M. G. paskirti griežtesnę bausmę – skiriant laisvės atėmimą ir bausmės vykdymo neatidedant, savo prašymą argumentuodami tuo, kad M. G. neprisipažino akivaizdžios savo kaltės, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltino pažeidimu nekaltą asmenį (S. C.) ir mano, kad teismo paskirta bausmė per švelni.

56Nuteistasis M. G. skunde teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl turi būti sušvelninta.

57BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

58Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka nei su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, nei su nuteistojo skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. G. bausmę – laivės atėmimą ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams – bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri nėra akivaizdžiai nei per švelni nei per griežta ir nėra aiškiai neteisinga. Skirdamas bausmes už nusikaltimus, susijusius su transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismas taip pat įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms), aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę – ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013). M. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. M. G. anksčiau neteistas, už administracinius teisės pažeidimus nebaustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. G. už BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.

59Apeliaciniu skundu nuteistas M. G. prašo, pripažinus jį kaltu, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kuria M. G. uždrausta vienerius metus ir šešis mėnesius vairuoti transporto priemones. Apeliantas nurodo, kad anksčiau nėra baustas administracine tvarka, jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas siekiant išlaikyti darbo vietą, kad gauti lėšų atlyginti priteistus civilinius ieškinius ir proceso išlaidas.

60LR BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

61Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam M. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikyta motyvuojant, jog jis veždamas du asmenis viršydamas leistiną greitį šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko žuvo jo sutuoktinė ir buvo sunkiai sužalotas nepilnametis asmuo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kolegija nenori sutikti su apylinkės teismo pozicija, jog M. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl ši baudžiamojo priemonė M. G. turi būti taikoma. Kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad M. G. veiksmai – viršydamas leistiną greitį nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su vilkiku, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Bet tiek iš specialistų išvadų, tiek iš ekspertizės akto matyti, kad greičio viršijimas nebuvo žymus, todėl šis jos pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu KET pažeidimu. Be to bylos medžiaga patvirtina, kad M. G. nėra apskritai baustas administracine tvarka ar anksčiau teistas. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad M. G. nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių ir nepiktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį M. G. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir dirbdamas M. G. turės realią galimybę greičiau atlyginti padarytą žalą.

62Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad iki šiol M. G. nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklėmis (vairuoja nuo 2008 m.) sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

63Nustatytos aplinkybės, o taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie būtinybę M. G. turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbinių aplinkybių, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nuteistajam M. G. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti bausmės tikslų, be to, tai taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu ir pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam yra perteklinis. Taigi apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. G., vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas).

64Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

65Nuteistasis M. G. nurodo, kad nukentėjusiesiems O. V. ir J. D. iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala yra aiškiai per didelė, o įmonės „XXX“ ir nukentėjusiojo S. C. ieškiniai turėjo būti atmesti.

66Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą O. V. įvertino jos glaudžius ryšius su dukra – iki mirties dukra gyveno pas ją namuose, dukrai mirus patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir dvasines kančias. Kolegijos manymu, teismas padarydamas šias išvadas, įvertindamas artimus santykius mamos ir dukters neatsižvelgė į tai, kad M. G. buvo O. V. žuvusios dukros sutuoktinis, kuris taip pat patyrė ne ką mažesnį dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nes dėl jo neatsargių veiksmų žuvo sutuoktinė. Būtina atsižvelgti į tai, kad žuvusioji J. G. buvo pilnametė, ištekėjusi, nors ir gyveno kartu su sutuoktiniu O. V. namuose, tačiau gyveno savarankišką gyvenimą. Be to kaip nurodė pati nukentėjusioji M. G. buvo geras sutuoktinis savo žmonai ir jai – rūpinosi žmona ir ja, buvo darbštus, nuveždavo pas gydytojus. Taigi kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, išanalizavusi byloje esančius faktinius duomenis, patvirtinančius J. G. žūties poveikį tiek O. V. netekus dukros, tiek M. G. netekus sutuoktinės, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais nusikalstamais veiksmais, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, kuriose artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 2896 Eur iki 14481 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-65/2013, 2K-53/2013, 2K-397/2012), daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra kiek per didelis, todėl mažintinas, priteisiant iš M. G. 7 000 Eur.

67Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nurodo jog J. D. priteista suma turėtų būti mažinama, kadangi jis taip pat kaltas dėl kilusio eismo įvykio, nes buvo neprisisegęs saugos diržų. Su šia apelianto pozicija kolegija visiškai nesutinka, kadangi diržų neprisisegimas niekaip negalėjo šiuo atveju įtakoti eismo įvykio kilimo. Apylinkės teismas iš dalies tenkindamas J. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažino patirtas išlaidas dėl jo gydymosi ir pagrįstai jas priteisė, dėl 173,78 Eur turtinės žalos priteisimo ieškinio dalį atmetė, kadangi nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Priteistas suma – 975,014 Eur turtinei žalai atlyginti nėra per didelė, juolab, kad ji patvirtinta dokumentais. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į J. D. kaip nukentėjusiojo per eismo įvykį, patirtus sužalojimus bei įvertino patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai ir jis atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, taip pat teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, todėl nemažintinas.

68Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kuria netenkindamas reikalavimų priteisti visos reikalaujamos sumos – 500 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos priteisimo, bei prašo priteisti įmonei „XXX“ išlaidas, advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

69Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog nukentėjusysis neįrodė po eismo įvykio turėtų išlaidų perkant medikamentus, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į medikus, turėjo išlaidų dėl kuro pirkimo, todėl pagrįstai 200 Eur prašomos priteisti turtinės žalos nepriteisė. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad po eismo įvykio S. C. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ir priteisė 300 Eur neturtinę žalą. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į S. C. kaip nukentėjusiojo per eismo įvykį, patirtus dvasinius išgyvenimus – matė sužalotus žmones ir nepatogumus – iš kart po įvykio negalėjo dirbti vairuotoju, todėl apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai ir jis atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad S. C. eismo įvykio metu nebuvo sužalotas jis patyrė tik dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų jo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, be to neturtinė žala S. C. padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais nusikalstamais veiksmais, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir jo padidinimas būtų nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, S. C. apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, jam sukeltus padarinius, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo.

70Civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti visą sumą – 1700 Eur už specialisto tyrimą, bei visas patirtas išlaidas advokato atstovavusio įmonę, bei advokato padėjėjo, atstovavusio S. C. interesus paslaugoms apmokėti, atitinkamai 1910,88 Eur ir 1579,24 Eur.

71Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog S. C. po specialisto V. Pačebuto išvados galėjo kreiptis į prokurorą su prašymu skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau to nepadarė, o pakvietęs procese dalyvauti specialistą prisiėmė pareigą išlaidas apmokėti iš savo lėšų. Kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė tik dalį, t. y. 500 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro specialisto išvada, atsižvelgiant į pateiktą specialisto išvados svarbą byloje ir į nuteistojo turtinę padėtį.

72BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

73Apylinkės teismas nepripažindamas civilinio ieškovo proceso išlaidų advokato padėjėjui atstovavusiam nukentėjusįjį S. C. baudžiamojoje byloje savo sprendimą motyvavo tuo, jog dviejų atstovų dalyvavimas nebuvo būtinas siekiant apginti bendrovės ir jo darbuotojo interesus. Tačiau su šia pozicija kolegija nesutinka ir mano, kad šiuo atveju advokato padėjėjas D. Mažylis atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. (ikiteisminio tyrimo proceso metu – įtariamojo) interesus, o advokatas A. Biguzas – civilinio ieškovo – įmonės „XXX“ interesus. Taigi, kiekvienas jų turėjo teisę turėti atstovą byloje, kurie gintų jų teises ir teisėtus interesus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas D. Mažylis pradinėje proceso stadijoje buvo gynėju įtariamajam S. C., vėliau nutraukus ikiteisminį tyrimą S. C., buvo jo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. atstovas. Įmonės prašoma priteisti suma S. C. atstovui advokatui padėjėjui apmokėti 1579,24 Eur, tačiau ši suma atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į sugaištą laiką procese yra per didelė, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei atsižvelgiantį į nuteistojo turtinę padėtį suma mažintina iki 400 Eur.

74Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad išlaidos advokato A. Biguzo pagalbai apmokėti mažintinos iki 500 Eur, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atstovo sugaištą laiką procese ir mano, kad tokia priteista suma yra teisinga, protinga ir sąžininga, o išlaidos, susijusios su civilinio ieškovo atstovo teiktomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės, todėl prašymas priteisti visą 1910,88 Eur sumą yra nepagrįstas.

75Dėl proceso išlaidų apeliaciniame procese

76Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis M. G., tiek nukentėjusysis S. C., bei civilinis ieškovas įmonė „XXX. Tiek nuteistojo M. G., tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., bei civilinio ieškovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Kita vertus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidos advokatui iš dalies yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Įmonė „XXX“ už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu advokato padėjėjui D. Mažyliui sumokėjo 600 Eur, bei advokatui A. Biguzui sumokėjo 600 Eur. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, paruoštų procesinių dokumentų apimtis apeliaciniame procese nėra didelė, teismo procesas trūko mažiau nei valandą, be to atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, 1200 Eur civilinės ieškovės turėtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra aiškiai per didelės, todėl iš nuteistojo M. G. priteistinos bylinėjimosi atstovimo išlaidos yra mažintinos iki 600 Eur, kas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

77Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą valstybei priteisti iš kaltinamojo M. G. 40,32 Eur turėtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

78Atsižvelgusi į visas nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo M. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. ir civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 2 p.

Nutarė

80nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

81Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

82panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalies, LR BK 68 straipsnio nuostatomis M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nuteistajam uždrausta vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių eismo transporto priemones.

83Nukentėjusiajai O. V. iš M. G. priteisti civilinio ieškinio dalį neturtinei žalai atlyginti 7 000 Eur ( septynių tūkstančių eurų).

84Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „XXX“ 1400 Eur advokato ir advokato padėjėjo bei specialisto išlaidoms padengti.

85Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

86Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „ XXX“ 600 Eur advokato ir advokato padėjėjo išlaidoms padengti.

87Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus tarnybos prašymo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,... 4. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. (S. S.) atstovui advokato... 5. civilinio ieškovo įmonės „XXX“ atstovui advokatui Algirdui Biguzui,... 6. nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 8. M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 9. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2d. 1p., 3d.,... 11. Priteista iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo J. D. 975,14 eurų... 12. Priteista iš M. G. nukentėjusiajai O. V. 17000 eurų, nukentėjusiajam J. D.... 13. Likusiose dalyse civiliniai ieškiniai atmesti.... 14. Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš M. G. įmonei „XXX“ 1000... 15. Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš M. G. nukentėjusiajam J. D.... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min., kelio ( - ) mstl., M. G.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo 2016 m. sausio 21 d. Tauragės... 19. Apeliantas skunde teigia, kad jau ikiteisminio tyrimo metu prašė apklausti... 20. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmos instancijos teismas... 21. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino, kad pats nukentėjusysis S. C.... 22. Apeliantas mano, kad teismo paskirta bausmė jo įsitikinimu švelnintina, nes... 23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 24. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, netenkindamas... 25. Be to apeliantas nesutinka su pripažintomis proceso išlaidomis įmonei... 26. Be to apeliantas mano, kad paskirta bausmė nuteistajam M. G. per švelni ir... 27. Civilinė ieškovė įmonės „XXX“ direktorė I. K. apeliaciniu skundu... 28. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas žymiai... 29. Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į... 30. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo M. G. paskirta bausme ir teigia, kad... 31. Atsikirtimuose į nuteistojo M. G. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. D. ir... 32. Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C. atstovas advokato... 33. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., civilinės ieškovės įmonės... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 35. Dėl nuteistojo M. G. apeliacinio skundo... 36. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą,... 37. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 38. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas... 39. Nors kaltinamasis M. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje... 40. Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. G. savo kaltės... 41. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. teisiamojo posėdžio metu... 42. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. W. (J. W.) parodė, kad... 43. Nukentėjusysis J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl... 44. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V.... 45. Specialisto V. Mitunevičiaus išvada nustatyta, kad automobilio Peugeot... 46. Eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. 11-1921(14) nustatyta, kad pagrindinė... 47. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad šių anksčiau... 48. Be to kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 49. Nusikaltimo sudėties M. G. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra... 50. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad būtent... 51. Kolegija atkreipia dėmesį, kad M. G. kaltinime neteisingai nurodyti KET... 52. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas nustatydamas teisiškai reikšmingus... 53. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo pažeisti rungimosi,... 54. Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės... 55. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. ir civilinės ieškovės įmonės... 56. Nuteistasis M. G. skunde teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl... 57. BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka nei su... 59. Apeliaciniu skundu nuteistas M. G. prašo, pripažinus jį kaltu, panaikinti... 60. LR BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 61. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam M. G. baudžiamojo... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, o taip pat ir tai,... 63. Nustatytos aplinkybės, o taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstyti... 64. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų... 65. Nuteistasis M. G. nurodo, kad nukentėjusiesiems O. V. ir J. D. iš jo... 66. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą O. V. įvertino... 67. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nurodo jog J. D. priteista suma turėtų... 68. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. apeliaciniu skundu nesutinka su... 69. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog nukentėjusysis... 70. Civilinės ieškovės įmonės „XXX“ direktorės I. K. apeliaciniame skunde... 71. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. reglamentuotas... 72. BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 73. Apylinkės teismas nepripažindamas civilinio ieškovo proceso išlaidų... 74. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad išlaidos advokato A. Biguzo... 75. Dėl proceso išlaidų apeliaciniame procese... 76. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis M. G., tiek... 77. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius... 78. Atsižvelgusi į visas nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 80. nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. C., civilinės... 81. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:... 82. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3... 83. Nukentėjusiajai O. V. iš M. G. priteisti civilinio ieškinio dalį neturtinei... 84. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „XXX“ 1400... 85. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 86. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „ XXX“ 600... 87. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus tarnybos...