Byla e2-365-254/2018

Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė,

2sekretoriaujant V. L.,

3dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui D. V.,

4atsakovo BAB Ūkio banko atstovui advokatui A. Š.,

5atsakovės UAB „Deloitte Lietuva“ atstovei V. V. P.,

6trečiojo asmens S. B. atstovui advokatui K. Š.,

7uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. J., D. J., T. S., J. S., G. L., V. K., D. V., V. L., A. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. B., G. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. D., V. S., A. K., R. Č., A. P., A. T., V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S., V. S., S. G., G. M., S. S., J. S., V. J., V. A., Z. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. B. ir Nautilus Indemnity (Europe) Designated Activity Company, išvadą teikiančios institucijos – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos ir Lietuvos bankas, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

8ieškovai patikslintu ieškiniu prašo konstatuoti, kad atsakovas BAB Ūkio bankas (toliau ir Atsakovas 1, Bankas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Deloitte Lietuva“ (toliau ir Atsakovas 2), ieškinyje aptartais veiksmais padarė žalą Atsakovo 1 akcininkams, kurie nuosavybės teise turėjo Atsakovo 1 akcijų 2013-02-12 dieną, ir patenkinti ieškovų šioje byloje pareikštus turtinius reikalavimus bei priteisti solidariai iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 ieškovams taip: D. J. – (duomenys neskelbtini) Eur, T. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, J. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. K. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. L. – (duomenys neskelbtini) Eur, A. L. – (duomenys neskelbtini) Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur, R. B. – (duomenys neskelbtini) Eur, G. G. – (duomenys neskelbtini) Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur, V. D. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, R. Č. – (duomenys neskelbtini) Eur, A. P. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. K. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, S. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, J. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. J. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. A. – (duomenys neskelbtini) Eur, Z. M. –(duomenys neskelbtini) Eur, G. M. – (duomenys neskelbtini) Eur, D. V. – (duomenys neskelbtini) Eur, A. K. – (duomenys neskelbtini) Eur, A. T. – (duomenys neskelbtini) Eur, S. G. – (duomenys neskelbtini) Eur, V. S. – (duomenys neskelbtini) Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur, G. L. – (duomenys neskelbtini) Eur, J. J. – (duomenys neskelbtini) Eur žalos atlyginimą ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas AB Ūkio bankas buvo Vilniaus reguliuojamos rinkos (biržos) AB NASDAQ OMX BALTIC vertybinių popierių emitentas, kuris buvo listinguojamas šios reguliuojamos rinkos Baltijos Oficialiajame prekybos sąraše, o Atsakovo 1 į viešąją prekybą išleistomis akcijomis buvo viešai prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Vieša prekyba Atsakovo 1 akcijomis AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje vyko iki 2013-02-12, kuomet Lietuvos bankas Atsakovo 1 atžvilgiu pritaikė Bankų įstatymo 76 str. numatytą poveikio priemonę – veiklos apribojimą (moratoriumą). 2013-04-18 Lietuvos bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos Atsakovui 1 iškėlimo, o Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi iškėlė Atsakovui 1 bankroto bylą. Per laikotarpį, per kurį Atsakovo l akcijomis buvo viešai prekiaujama AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje (t. y. iki 2013-02-12), ieškovai įsigijo Atsakovo l akcijų ir jas tebeturi iki šios dienos. Po Atsakovo l atžvilgiu pritaikytos poveikio priemonės – veiklos moratoriumo, o taip pat po bankroto bylos Atsakovui 1 iškėlimo visų ieškovų valdomos Atsakovo l akcijos tapo bevertės. Dar daugiau, remiantis Atsakovo l bankroto administratoriaus paskutine ataskaita, kuri buvo priimta 2014-03-17, Atsakovo l turto šiuo metu iš viso yra už 310482000 Lt, o Atsakovo l įsipareigojimai iš viso sudaro 1575112000 Lt, t. y. Atsakovo l įsipareigojimai kreditoriams beveik 5 kartus viršija Atsakovo l turtą, todėl Atsakovo l turto tikrai nepakaks net atsiskaityti su kreditoriais, o tai leidžia daryti pagrįstą ir visiškai įrodytą išvadą, jog Atsakovo l akcininkams bankroto procese tikrai neliks jokio turto. Visi ieškovai, priimdami investicinius sprendimus dėl veiksmų su Atsakovo 1 akcijomis (sprendimus Atsakovo 1 akcijų įsigyti, Atsakovo 1 akcijas parduoti ar Atsakovo 1 akcijas laikyti toliau), rėmėsi Atsakovo l viešai paskelbta periodine ir einamąja informacija, kuri nurodė akivaizdžiai geresnę Atsakovo l ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, nei išaiškėjo po to, kai Atsakovui 1 buvo pritaikyta poveikio priemonė moratoriumas. Ieškovai akcentuoja, kad Atsakovo l viešai atskleista periodinė bei einamoji informacija, kuria buvo pateikiami visiškai klaidingi duomenys apie Atsakovo l finansinę ekonominę būklę bei veiklos perspektyvas, sukėlė ieškovams nuostolių, kadangi ieškovai priėmė investicinius sprendimus remdamiesi būtent klaidinga Atsakovo l atskleista periodine ir tarpine informacija, todėl dėl Atsakovo l atskleistos sąmoningai klaidingos periodinės ir tarpinės informacijos patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti Atsakovas 1. Atsakovo l metinė informacija privalo būti audituota. Atsakovo l metinę informaciją už finansinius metus, kurie pasibaigė 2011 m. gruodžio 31 d., auditavo audito įmonė UAB „Deloitte Lietuva“ ir jos auditorius S. B.. Minimos metinės informacijos nepriklausomo auditoriaus išvadoje buvo nurodyta, kad atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi Banko ir Grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Kaip paaiškėjo vėliau, jau po Atsakovo 1 atžvilgiu pritaikytų poveikio priemonių, t. y. moratoriumo, Atsakovo 1 ekonominė ir finansinė būklė visiškai neatitiko tos finansinės būklės, kuri buvo nurodyta Atsakovo 1 parengtoje ir viešai atskleistoje metinėje informacijoje, kurią auditavo Atsakovas 2. Dar daugiau, teisės aktų įgaliota ir kompetentinga institucija – biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba (toliau – Tarnyba), atlikusi Atsakovo 2 ir trečiojo asmens S. B. atlikto Atsakovo 1 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tyrimą, nustatė esminius tiek Atsakovo 2, tiek ir Atsakovo 2 auditoriaus – trečiojo asmens audito trūkumus, ko pasekmėje Tarnybos direktorius priėmė 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo tiek Atsakovui 2, tiek ir trečiajam asmeniui, už reikšmingus atlikto Atsakovo l 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito trūkumus buvo paskirtos drausminės nuobaudos – Atsakovo 2 auditoriui trečiajam asmeniui buvo panaikintas auditoriaus vardas, o pačiam Atsakovui 2 įsakymu buvo pareikštas įspėjimas. Tarnyba, atlikusi minėtą tyrimą, nustatė, kad Atsakovo 2 auditorius trečiasis asmuo neatliko jokių jam, kaip užduoties partneriui, privalomų, 220-ajame tarptautiniame audito standarte „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ reglamentuotų audito procedūrų (išskyrus auditoriaus išvados pasirašymą), todėl pažeidė Lietuvos Respublikos audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, nes neatliko audito pagal tarptautinių audito standartų reikalavimus. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad auditorius S. B. nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų sąžiningumo ir reikiamo atidumo principų, nes 2012 m. kovo 7 d. UAB „Deloitte Lietuva“ vardu pateikė auditoriaus išvadą apie AB Ūkio banko 2011 metų atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, neatlikęs šių finansinių ataskaitų audito, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos audito įstatymas, profesiniai standartai ir Buhalterių profesionalų etikos kodeksas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-1549-438/2017 trečiojo asmens S. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo šio trečiojo asmens skundas dėl Audito ir apskaitos tarnybos 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, buvo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 S. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Deloitte Lietuva“ apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovai laiko, kad prejudiciniai faktai dėl Atsakovo 2 ir trečiojo asmens S. B. neteisėtų veiksmų, lėmusių neteisingos audito išvados pateikimą, nustatyti paminėtais įsiteisėjusiais sprendimais. Atsakovui 2 tenka visa atsakomybė už jo auditoriaus padarytus neteisėtus veiksmus atliekant Atsakovo 1 ginčo finansinių ataskaitų auditą. Atsakovas 1 savo procesiniu elgesiu taip pat pripažįsta finansinių ataskaitų ir audito išvados neteisingumą, nes Kauno apygardos teisme yra pareiškęs ieškinį Atsakovui 2, tai yra nurodęs Banko bankroto proceso 2014 m. kovo 17 d. apžvalgoje.

10Ieškovai daro išvadą, kad Atsakovo 1 finansinėse ataskaitose nurodytas turtas, kurio nebuvo; turtas buvo pervertinamas; prievolės nebuvo tinkamai užtikrintos; kredituojami susiję asmenys. Lietuvos banko Atsakovui 1 buvo uždrausta skolinti su pagrindiniais banko akcininkais susijusiems asmenims, uždrausta teikti paramą, nustatytas didesnis individualus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis (10 proc.). Papildomos priemonės buvo pritaikytos įvertinus 2011 m. inspektavimo metu surinktus duomenis. Siekiant sumažinti su pagrindiniais akcininkais susijusią riziką, Atsakovui 1 taip pat buvo nurodyta užtikrinti, kad jo kontroliuojamos įmonės artimiausiais metais gerokai sumažintų paskolų (pozicijų), suteiktų su pagrindiniais banko akcininkais susijusioms įmonėms, sumą. Paskolos turėjo būti mažinamos pagal konkretų paties banko pateiktą ir Lietuvos banko valdybos patvirtintą grafiką. Be to, Atsakovas l buvo įpareigotas Lietuvos bankui nuolat teikti informaciją apie savo veiklą. Įvertinus susiklosčiusią padėtį, 2012 m. pabaigoje buvo pradėtas tikslinis banko inspektavimas, jis baigtas 2013 m. vasario mėn. Per inspektavimą nustatyta, kad Atsakovo 1 turimo turto vertė yra mažesnė, nei deklaruojama, o padarius tinkamus atidėjinius blogoms paskoloms, banko įsipareigojimai klientams viršytų jo turimą turtą. Nustatyta, kad didžiausią dalį netinkamai Atsakovo 1 finansinėse ataskaitose nurodomo turto sudaro su pagrindiniu banko akcininku susijusios paskolos. Konstatuota, kad vienintelis būdas užtikrinti Atsakovo 1 veiklos tęstinumą – reikšminga lėšų injekcija į banko kapitalą, tačiau net ir po keleto pakartotinių reikalavimų Lietuvos bankui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad Atsakovo 1 akcininkai būtų pasirengę ir turėtų galimybių gerinti Atsakovo 1 finansinę būklę. Galimą Atsakovo 1 turto vertės sumažėjimą ir grėsmę, kad šis bankas yra nemokus, patvirtino ir nepriklausoma audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ (Lietuvos Banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalga). Atsakovo 1 neaudituotų ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pateiktų Atsakovo 1 ataskaitų duomenimis, banko įsipareigojimai 2013 m. sausio 1 d. sudarė 3,6 mlrd. Lt, iš jų indėliai – 3,4 mlrd. Lt. Didžiąją indėlių dalį sudarė gyventojų indėliai (2,6 mlrd. Lt), įmonių indėliai (617 mln. Lt), finansų institucijų indėliai (96,6 mln. Lt) ir valdžios institucijų bei valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai (59,6 mln. Lt). Lietuvos rezidentų indėliai sudarė 2,8 mlrd. Lt, ne rezidentų – 0,6 mlrd. Lt. Nors banko vertinimu jo turtas 2013 m. sausio 1 d. buvo vertas 3,9 mlrd. Lt, Lietuvos banko inspektavimo komisijos ir nepriklausomos audito kompanijos UAB „KPMG Baltics“ duomenimis, banko turto reali vertė buvo bent ketvirtadaliu mažesnė. Pagal pateikiamą informaciją apie Atsakovo 1 2013 m. gegužės 2 d. turėtą turtą ir įsipareigojimus (neaudituoto Ūkio banko balanso pagrindu), parengtą Atsakovo 1 bankroto administratoriaus ir Ūkio banko Apskaitos ir atskaitomybės departamento, nustatyta, kad Ūkio banko turtas sudarė 310482000 Lt, įsipareigojimai – 1575112000 Lt, o sukauptas pelnas (nuostoliai) sudarė neigiamą 171963600 Lt sumą. O pagal viešai skelbtas Atsakovo 1 finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d., visuomenei, o taip pat ir ieškovams buvo pateikiami duomenys, jog Atsakovo 1 finansinė padėtis yra stabili. Juo labiau, buvo pateiktas 2012 m. kovo 7 d. rašytinis Atsakingų asmenų patvirtinimas, kad pateiktos Atsakovo 1 metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Atsakovo 1 bei konsoliduotojų įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, o konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, banko ir konsoliduotųjų įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Tačiau ieškovams akivaizdu, kad jau iš nurodytų faktų išplaukia aplinkybė, kad Atsakovas 1 parengė ir paskelbė apgaulingas ir netikslias finansines ataskaitas. Pagal Atsakovo 1 NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamai rinkai pateiktus duomenis, Atsakovo 1 finansiniai rodikliai, apimantys pelną / nuostolius, turtą bei kitus rodiklius, neatitiko tikrosios banko finansinės padėties. Viešai skelbtos Atsakovo 1 finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d., buvo klaidingos ir netikslios, ir kaip įrodo vėliau Lietuvos banko nustatytos aplinkybės, visiškai neatitiko Atsakovo 1 finansinės būklės.

11Ieškovai reiškia reikalavimą atsakovams tik dėl tiesioginių patirtų nuostolių atlyginimo, kurie pasireiškė ieškovų turto netekimu. Ieškovai patirtų nuostolių dydį apskaičiavo pagal kiekvieno iš jų valdytų Atsakovo 1 akcijų kiekį, padauginus iš Atsakovo 1 akcijų kainos, buvusios paskutinę prekybos sesiją, kai Atsakovo 1 akcijomis buvo dar prekiaujama AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje, t. y. 2013-02-12. Būtent šią dieną priežiūros institucija Lietuvos bankas Atsakovo 1 atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę, t. y. moratoriumą, o minima diena buvo paskutinė diena, kai Atsakovo 1 akcijomis dar buvo prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Vienos Atsakovo 1 akcijos kaina šią dieną reguliuojamoje rinkoje buvo 0,093 Eur. Todėl kiekvieno iš ieškovų patirti nuostoliai sudaro iš jų nuosavybės teise valdytų Atsakovo 1 akcijų skaičius x 0,093 Eur. Tai, kad ieškovai 2008 m. yra gavę dividendus už 2007 m., yra normali grąža akcininkui, be to, šis faktas buvo dar iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo. Ieškovai žalos dydžio neskaičiuoja įsigijimo kaina.

12Dėl priežastinio ryšio tarp Atsakovo 1 ir Atsakovo2 neteisėtų veiksmų bei ieškovų patirtų nuostolių. Ieškovai nurodė, kad jų nuostoliai pasireiškia tuo, kad dėl klaidingų ir / arba melagingų Atsakovo 1 finansinių ataskaitų, o taip pat dėl netinkamai Atsakovo 2 atlikto Atsakovo 1 ginčo finansinių ataskaitų audito, ieškovams, kaip investuotojams į Atsakovo 1 tuo metu viešai prekiautas akcijas, buvo suformuota nuomonė apie visiškai kitokią Atsakovo 1 ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas. Todėl ieškovai, remdamiesi šia klaidinga ir / arba melaginga informacija, priėmė klaidingus nepagrįstus investicinius sprendimus – sprendimus įsigyti Atsakovo 1 akcijų arba sprendimus neparduoti Atsakovo 1 akcijų. Žinodami tikrą Atsakovo 1 ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, nebūtų priėmę arba būtų priėmę priešingus investicinius sprendimus – nepirkti Atsakovo 1 akcijų arba parduoti turimas Atsakovo 1 akcijas, ir būtų šių nuostolių išvengę.

13Atsakovų kaltė preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad dėl Atsakovo l ir Atsakovo 2 neteisėtų veiksmų ir kaip jų pasekmės atsiradusių ieškovų nuostolių nėra atsakovų kaltės, tenka patiems atsakovams. Kita vertus, nepaisant šios prezumpcijos, ieškovai laiko savo pareiga nurodyti, kad tiek Atsakovo l, tiek Atsakovo 2 kaltė dėl neteisėtų veiksmų ir kaip jų pasekmės atsiradusių nuostolių yra daugiau nei akivaizdi. Atsakovo l neteisėti veiksmai buvo akivaizdžiai padaryti tyčine kaltės forma, kadangi Atsakovas 1 tyčia klastojo savo finansines ataskaitas, siekdamas investuotojams, banko indėlininkams, taip pat visai visuomenei sudaryti geresnį įspūdį apie banko ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, nei ji buvo iš tikrųjų. Ir Atsakovo 2 neteisėti veiksmai pasireiškė taip pat arba tyčia – tyčia atliekant Atsakovo l ginčo finansinių ataskaitų auditą taip ir tokiu būdu, kad nebūtų atskleisti Atsakovo l ginčo finansinių ataskaitų trūkumai bei klaidinga ir / arba melaginga Atsakovo l ekonominė ir finansinė padėtis, arba dėl didelio profesinio nerūpestingumo – atliekant Atsakovo l ginčo finansinių ataskaitų auditą taip ir tokiu būdu, kad nebuvo pasiekti audito tikslai, nebuvo pastebėti šių finansinių ataskaitų trūkumai, dėl ko buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta Atsakovo 2 audito išvada, jog Atsakovo l finansinės ataskaitos yra parengtos tinkamai ir tinkamai atspindi Atsakovo l ekonominę, finansinę būklę bei veiklos perspektyvas.

14Ieškovai reiškia reikalavimus Atsakovui 1 ir Atsakovui 2 solidariai, t. y. prašo šioje byloje taikyti solidarią Atsakovo l ir Atsakovo 2 atsakomybę. Ieškovai pažymi, kad Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 solidarios atsakomybės pagrindas atsiranda dėl to, kad abu Atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, kadangi dėl Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 veiksmų ieškovai buvo suklaidinti dėl Atsakovo 1 ekonominės finansinės būklės bei veiklos perspektyvų. Kartu pažymėtina, kad Atsakovą 1 ir Atsakovą 2 sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, kurie pasireiškė tuo, kad tiek dėl Atsakovo 1, tiek dėl Atsakovo 2 neteisėtų veiksmų buvo viešai paskelbtos klaidingos ir / arba melagingos Atsakovo 1 finansinės ataskaitos, kurios suklaidino ieškovus dėl Atsakovo 1 ekonominės ir finansinės padėties.

15Dėl ieškinio senaties. Ieškovų atstovas į atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti paaiškino, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties, o jeigu teismas spręstų, kad ieškinio senatis praleista, tai prašė ją atnaujinti savo iniciatyva. Atstovas paaiškino, kad net ir sutikus su atsakovais, kad apie savo pažeistas teises ieškovai turėjo sužinoti nuo tos dienos, kai Atsakovui 1 buvo paskelbtas moratoriumas – 2013 m. vasario 12 d., tai sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą turėtų būti įvertinta tai, kad tos pačios sudėties ieškovų grupė kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir su grupės ieškiniu, kuris jų ieškinį atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-158-186/2016 paliko šią Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Todėl tik išsprendus grupės ieškinio priėmimo klausimą, ieškovai 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Tačiau ieškovai apie atsakovų netinkamai atliktą auditą sužinojo viešai paskelbus Audito ir apskaitos tarnybos 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ ir tik tada suprato, kad buvo pažeistos jų teisės, todėl ieškinio senaties nepraleido.

16Ieškovas D. V. 2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad į BAB Ūkio banko akcijas įsigijo 2013 m. vasario 12 d., sprendimą įsigyti lėmė kaina, nes ji buvo pakritusi. Tuo metu rizikavo nedidele suma. Nurodė, kad investavimu susidomėjo prieš 4–5 metus, lankė profesoriaus R. J. mokymus, kuriuos baigė 2012 ar 2011, reikėtų pasitikslinti. Konkrečiai domino fundamentinė analizė, techninės analizės neišmanė. Tų mokymų metu mokė suprasti įmonių vertę ir investuoti būtent į vertę. Buvo prisijungęs ir priklausė investuotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ (teismo pastaba – UAB FMĮ „(duomenys neskelbtini)“). Tai finansinių aktyvų valdytojų klubas, buvo jo valdybos pirmininku. Tuo investavimo patirtis Lietuvoje ir pasibaigė. Dabar investuoja JAV rinkose ir didesnėmis sumomis. Bankas buvo jo investavimo pradžia, pirmieji investavimo metai ir nuostoliai. Akcijas įsigijo per vertybinių popierių platformą „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaręs sutartį su finansų makleriu „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent per maklerių platformą atliko sandorį. Ieškovas tvirtino, kad be jokios abejonės, buvo susipažinęs su Ūkio banko ataskaitomis ir „Deloitte Lietuva“ audituota ataskaita, kuri buvo paskelbta 2012 m. kovo 30 d. Su ataskaita susipažino namie prie kompiuterio, iškart po jos paskelbimo, tuo metu mokė investuoti ir analizavo ataskaitas kaip suprato. Tuo metu iškart neinvestavo. Tiek, kiek leido suvokimas apie investavimą, suprato, kas yra bankas ir grupė, kad bankas veikia atskirai nei grupė ir daugiau galbūt reikia vertinti banką. Žvelgiant į ataskaitą, pirmi jos lapai sakė, kad pateikti duomenys, auditoriaus teiginiais, yra teisingi ir neturėtų kelti abejonių dėl jų teisingumo. Domėjosi akcijomis, nes kaina rinkoje buvo gana maža, mažesnė nei buhalterinė vertė. Į ataskaitos eilutes apie banko turimą turtą ypatingai žiūrėjo. Dar vienas smagus aspektas buvo tai, kad tarptautinė reitingų agentūra 2011 m. gegužę pagerino banko skolinimosi reitingus iš neigiamo į stabilų, ir tai buvo geras ženklas, kad su šita įmone kol kas viskas gerai. Be abejo, kaina galėjo atspindėti pokrizinius dalykus. Žvelgiant į banko turtą, jis atrodė pakankamai likvidžiai, akcinis kapitalas augo ir grupėje, ir banke. Žiūrint į pelno–nuostolių ataskaitą, pajamos netgi didėjo, iš nuostolio netgi perėjo į pliusą. Kadangi banko pagrindinį turtą sudaro indėliai, kuriuos draudžia valstybė, kiek įsivaizdavo ir kiek jam buvo žinoma, turto dalis atrodė pakankamai solidi. Jo nuomone, akcijų kaina atspindėjo tą bendrą baimę dėl bankų sektoriaus nuo 2009 m. krizės. Nutarė įsigyti akcijų, jei kaina dar sumažėtų. Pirmaisiais investavimo metais su akcijomis atliko pirkimo–pardavimo sandorius, jų galėjo būti mano apie 20–30. Apie banką teko užtikti ir ne tik teigiamos informacijos, tačiau stengėsi vadovautis faktiniais dalykais. Investavimo pradžioje domėjosi ir TRADERS forume, ir NASDAQ, kuriame ta pati ataskaita buvo paskelbta, buvo skelbiamos ir ketvirtinės ataskaitos, iš esmės juose situacija nelabai keitėsi į blogąją pusę. Apie banką pasirodydavo tam tikrų negerų dalykų, bet pasirodydavo apie kiekvieną banką. Lietuvos bankas buvo išleidęs nurodymų ir SEB bankui, ir NORDEA, dabar tiksliai neatsimena. Pagal buhalterinę akcijos vertę ir pagal vertės investavimą, pagal tuo metu turėtą supratimą ir pagal tai, ką skaitė ataskaitose, suprato, kad bankas lipa iš duobės. Nežinojo, galbūt nepasidomėjo, jokios itin neigiamos priežasties, todėl neturėjo pagrindo netikėti, kad banko situacija gerėja. Perkant akcijas su specialistais nesikonsultavo, sprendimus priiminėjo asmeniškai. Apie Ūkio banko moratoriumą sužinojo iš žiniasklaidos priemonių. Ieškovas nurodė, kad dalyvavo investuotojų asociacijos veikloje nuo 2011 m. spalio 5 d. 2013 m. balandžio 4 d. gavo asociacijos pranešimą, kad kreiptasi į Generalinę prokuratūrą su pareiškimu ištirti Ūkio banko veiksmus. 2015 m. sausio 26 d. asociacija paklausė, kas turi akcijų, tuomet atsiliepė, ir jie pasakė, kad gins akcininkų teises. 2015 m. sausio 26 d. buvo gautas pranešimas dėl teisių gynimo, į kurį po dviejų dienų ieškovas atsakė, kiek turi akcijų, ir prisijungė prie ieškinio. Tuo metu užsiėmė savo įmonės įkūrimu, todėl tai (AB Ūkio banko akcijos) nebuvo pats svarbiausias klausimas jo gyvenime. Į patirtus nuostolius žiūrėjo kaip į pamoką, kad negali būti tikras dėl auditoriaus pasirašytų ataskaitų, kad jos neatitinka tikrovės. Su ieškovams atstovaujančiu advokatu susipažino per investuotojų asociaciją, asmeninė pažintis yra tik šiame teismo posėdyje, susitikimo anksčiau nebuvo. Su visu ieškiniu susipažinęs nėra, tačiau jis buvo siųstas, visų procesinių dokumentų nėra skaitęs. Žino, kaip apskaičiuota prašoma priteisti žala – pagal akcijų vertę įsigijimo dieną, tai yra jo patirti nuostoliai. Jis parašė, kiek turi akcijų ir už kokią vertę įsigijo. Realiai suprato, kad yra nukentėjęs, kai asociacija pranešė, jog yra inicijuojama bankroto byla. Kai asociacija pranešė, kad bus grupinis ieškinys, nedelsdamas jai perdavė savo duomenis. Bendrą Ūkio banko akcijų kritimą matė, tačiau bankas buvo likvidus, turėjo daugiau turto, nei kainavo akcijos, o tai ir lėmė ieškovo sprendimą. Apie akcininko riziką supranta tiek, kad jei esi įmonės akcininkas, turi nuosavybės dalį, turi visišką supratimą apie tai, kad įmonė turi turėti pakankamai turto. Turtas akcininkams išmokamas paskutiniams, tai yra investicijų rūšis, tai nėra obligacijos ar indėliai. Bet lygiai taip pat supranta, kad prieš perkant reikia suprasti įmonės balansą, jos vertę. Apie rizikas žinojo iš R. J. mokymų ir tiek, kiek pats po to domėjosi. Įsigydamas akcijas nepasitikrino informacijos, nes buvo susipažinęs. 2013 m. vasario 12 d. netikrino, ar banko investavimo reitingas nepakitęs. Šis rodiklis nebuvo svarbiausias, jam buvo svarbu banko turimas turtas ir tai, kad bankas pradėjo uždirbti pelną. NASDAQ puslapyje su banko esminiais įvykiais po finansinės atskaitomybės paskelbimo lyg ir buvo susipažinęs. Prisimena, lyg buvo Lietuvos banko reikalavimai sutvarkyti kai kurias Ūkio banko problemas, tačiau tai vertino kaip normalų procesą. Dėl banko bendradarbiavimo su reitingavimo agentūra nepasitikrino, nes patirtis neleido to padaryti. Buvo investavimo pradžia, žinojo į ką reikia atkreipti dėmesį, vertino tai, kas jam atrodė svarbu. Pagrindinis dalykas – bendri rodikliai, indėlių sumos ir jų kaita, nes tai yra pagrindinis banko turtas, tai buvo akcentuota ir pačioje ataskaitoje. Iš ataskaitos matė, kad bankas yra likvidus, vertino banko kapitalo būklę, kad bankas pradėjo uždirbti pelną, lyginant su 2010 metais, veiklos rodikliai gerėjo. Vertino 2011 metų pelno nuostolių ataskaitą, palūkanų pajamos nekito, sąnaudos mažėjo. Ataskaitos 24 puslapis, apačioje, prie pagrindinių veiklos rodiklių (cituoja) nurodyta informacija buvo viena svarbiausių. Bankui paskelbtas moratoriumas, nes buvo pasigesta tam tikros dalies banko turto ir buvo neaiški to turto dingimo priežastis. Apie paskolas asmenims nesidomėjo, nevertino, atidėjimai buvo svarbūs, ir kiek pamena, jie lyg mažėjo, bet tiksliai neatsimena, kurioje vietoje jie nurodyti, tame pačiame 24 psl. Ieškovas mano, kad jo patirtis galbūt tuo metu neleido to įvertinti. Atidėjimai rodė, kad blogų paskolų portfelis mažėjo. Šią aplinkybę matė iš 24 psl. (cituoja specialių atidėjinių išlaidas). Lygino banko 2010 metų ir 2011 rodiklius ir matė, kad gerėja paskolų portfelio kokybė. Kitas svarbus rodiklis – banko turtas. Iš tos pačios ataskaitos matyti, kad 2011 m. uždirbo pelno, kai 2010 m. patyrė nuostolių. Tai reiškia, gerėja banko investicinė grąža. Iš pelno–nuostolių ataskaitos matosi pagrindinis banko turtas, mažėjo indėlių, tačiau vis tiek liko pakankamai didelė suma (31 puslapis, palūkanų pajamos). Žinojo, kad banko akcijų kaina buvo mažesnė, nei turima turto vertė, ir atrodė, kad geras laikas nusipirkti. Žinojo, kad ne visuomet rinka atspindi tikrąją būklę. Po investavimo ieškovas suprato, kaip yra svarbu suvokti pagrindinio akcininko veiklą, bet tai jam buvo pamoka. Kadangi nėra techninės analizės specialistas, tai norėjo suvokti per vertės investavimą. Tuomet kaina pasirodė gera ir ieškovas pirko akcijas, o dabar supranta, kad reikia atsižvelgti į pagrindinio akcininko veiklą.

17Ieškovas V. S. 2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad investuoti pradėjo maždaug nuo 2005 m., kai buvo studentas. Ūkio banką pastebėjo 2007 m. ir periodiškai į jį investuodavo. Buvo pardavimų, pirkimų. Po krizės 2010–2011 metais iš ataskaitų, iš visos informacijos pamatė gerų dalykų ir papildomai nusipirkdavo akcijų per papildomus platinimus. Galutinai turėjo apie beveik (duomenys neskelbtini) tūkst. akcijų. Banko akcijų paskutinį kartą įsigijo 2012 m. gruodžio 11 d., o pirmąkart 2007 m. lapkričio 17 d., iš viso buvo apie trisdešimt pirkimo–pardavimo sandorių, daugiau pirkimo. Ieškovo išsilavinimas aukštasis universitetinis inžinerinis. Dirbo (duomenys neskelbtini), 2012 m. dirbo energetikos sektoriuje su viešaisiais pirkimais. Akcijų pirkimai didžiausiais kiekiais buvo apie 2012 m. pabaigą, nes pamatė labai gerą kainą. Investuotojų asociacijos nariu tapo tik tada, kai ji rengė grupinį ieškinį. Dėl banko akcijų kainos mažėjimo tendencijos nurodė, kad jas vertino kaip rinkos emocijas. Rodikliai po krizės gerėjo. Vertino auditorių ir ketvirtines ataskaitas, matė, kad bankas gerėja. Girdėjo ir neigiamos informacijos, bet jos girdėjo ir apie kitus bankus. Rėmėsi daugiau faktais, skaičiukais, parašytais ataskaitose, o jie gerėjo. Ieškovas nėra profesionalus investuotojas, po Ūkio banko Lietuvoje nebeprekiauja, nes banko bankrotas buvo labai skaudus smūgis. Mano, kad padarė klaidą neprisijungęs prie investuotojų asociacijos anksčiau, gal ji turėjo kitos informacijos, patarimų. Paskutinį akcijų pardavimo sandorį sudarė 2012 m. vasario 8 d., reikėjo lėšų asmeniniams poreikiams, tai nebuvo didelis kiekis. Prieš investuojant žiūrėjo ataskaitą, matė gerėjančią banko situaciją, todėl priėmė sprendimą įsigyti akcijų. Ieškovui labai sunku tiksliai pasakyti konkrečius savo vertinimus ir sprendimus. Su audituota finansine atskaitomybe už 2011 metus susipažino 2012 m. balandžio pirmomis dienomis. Kažkokie skaičiai buvo neteisingi. Tikrai nebūtų papildomai pirkęs akcijų, jeigu ataskaitos neteisingos. Investuotojų asociacijos nariu tapo prisijungiant prie ieškinio, su pirmaisiais. Su advokatu asmeniškai nebendrauja, su visu ieškiniu susipažinęs nėra. Iki tol žinojo, kad tokia yra, bet nebuvo prisijungęs, nesikonsultavo. Viešą spaudą skaitė, bet vertino savaip. Ne viskas viešinama yra teisinga. Ūkio banko akcijų vertės pokyčius laike stebėjo, jei neklysta, kaina mažėjo. Lietuvos banko ataskaitas matė, visi bankai po krizės turėjo problemų, Šiaulių bankas turėjo didesnių problemų. Baudų Lietuvos bankas buvo skyręs ir kitiems bankams. Nesekė, kaip bankai jas šalino, rodikliai nebuvo labai blogi, manė, kad jie susitvarkydavo. Audito ataskaitos buvo paskelbtos, ieškovas jas pasižiūrėjo. Dar turėjo apie 5 lietuviškas įmones, trumpą laiką, todėl žiūrėjo tik kai kurias, neprisimena kurias, negali įvardinti nei kokių įmonių, nei kada. Ataskaita turėjo įtakos ir naujų akcijų įsigijimui ir turimų nepardavimui. Suvokė, kad patyrė žalą, kai išgirdo informaciją iš žiniasklaidos, kad bankas yra likviduojamas ir padalinamas į dvi dalis. Kad kažkas buvo ne taip paskaičiuota. Gal ieškovas per daug pasitikėjo skaičiais, kad suklydo. Ieškovui toptelėjo į galvą, kad gal nežino visos informacijos ar apsiriko vertindamas ataskaitą ir kitą informaciją. Ūkio banko bankrotas lėmė nuostolius, akcijos tapo bevertės. Kaip akcininkas į teismą nesikreipė (dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo). Kad jo teisės pažeistos, sužinojo iš žiniasklaidos pranešimų, kai sužinojo auditoriaus informaciją, kad skaičiai buvo neteisingi, kad jais galima dvejoti. Kada tai buvo, neprisimena. Iš investuotojų asociacijos pranešimų negavo, nes nebuvo jos narys. Prie ieškinio prisijungė, kai internete, Traders LT forume, pamatė ar el. paštu gavo informaciją, kad asociacija renka grupę nukentėjusiųjų. Iki asociacijos pranešimo pats aktyviai ginti savo teisių nesiėmė. Ieškovas yra pardavęs akcijų 2008–2011 metais dėl asmeninių poreikių. Nemėgino parduoti akcijų pakilimo laikotarpiu, nes investavo ilgalaikiai. Investavimo metu mokėsi, dirbo, todėl negalėjo dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bet ataskaitomis domėjosi, dažnai tikrino NASDAQ pranešimus apie esminius įvykius. Pasirodžius neigiamai informacijai apie banką, papildomai nesidomėjo, tiesiogiai klausimų neužduodavo, nes laikė save per smulkiu akcininku. Lietuvos bankas sustabdė Ūkio banko veiklą dėl likvidumo problemų, tiksliai neprisimena kokių, finansinių blogų dalykų. Būtų nepirkęs akcijų, jei 2011 metų rodikliai, palyginti su 2010 metų, nebūtų gerėję. Pirkdavo akcijas, kai turėdavau laisvų lėšų ir buvo priimtina kaina. Stengdavosi pirkti mažesne kaina. Parduodavo, kai reikėdavo lėšų asmeniniams poreikiams.

18Ieškovas R. Č. 2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo išsilavinimas spec. vidurinis, baigęs profesinę techninę mokyklą. Nuo 1992 m. vadovauja pelningai dirbančiai individualiai įmonei. Jo investavimo patirtis nuo 2000 metų. Ūkio banko akcijų turėjo ir 2010, ir 2009, ir 2008, ir 2007 metais. 2012 m. gruodžio 4 d. pradėjo papildomai nusipirkti akcijų, pirko iškart 20 tūkstančių. 2010, 2009 metais anksčiau pirktas akcijas pardavė. Akcijas visada pirko NASDAQ biržoje. Turėjo madą pirkti blogas akcijas. Įtakos turėjo gražūs rodikliai ataskaitose, nors realiai padėtis, kaip sužinojo vėliau, gera nebuvo. Kad bankas nelikvidus, sužinojo iš V. pranešimo. Kad akcijos blogos, sužinojo iš žiniasklaidos. Ataskaitą perskaitė, ji patiko. Blogų signalų buvo. Vienas signalas buvo vienkartinis 50 milijonų nuostolis, vėliau stadionas. Ketvirtinę ataskaitą perskaitė 2012 m. lapkritį prieš perkant akcijas, joje buvo gražūs skaičiukai, tai reiškia, joje kažkas nesueina, pvz. 68 psl. paskutinė pastraipa – tai nebuvo bloga žinia, tai išlindo vėliau. Užstatas blogas buvo dėl stadiono, bet tai sužinojo tik vėliau. Pirkti paskatino geri skaičiukai iš audituotos ataskaitos, nors abejojo, ar meluoja žiniasklaida metų eigoje, ar skaičiukai. Žiniasklaida tik 2013 m. pradėjo kalbėti. Akcijų kaina buvo maža, tokia maža kaina sakė, kad nėra gerai. Ginti pažeistas teises paskatino pranešimas spaudoje, kad auditoriui B. paskirsta drausminė nuobauda. Prisijungė prie ieškinio, kai investuotojų asociacija paskelbė, kad renka grupę žalos atlyginimui iš Ūkio banko ir „Deloitte Lietuva“. Ieškovas paaiškino, kad perka blogas akcijas, nes jos dažniausiai atsigauna. Akcijomis prekiauja nuo 2000 metų, turėjo visą NASDAQ paletę. Anksčiau spekuliavo, praktinės patirties turėjo daug – kitų bankų akcijų, „Snoro“ obligacijų, Šiaulių banko akcijų. Paskutinis akcijų pirkimas buvo 2013 m. vasario 8 d., atsiskaitymas vasario 13 d., atsiskaitymo sustabdyti negalėjo. Pirkdamas akcijas su nieku nesikonsultavo, pirko tik biržoje. Žinojo kredito, vertės, likvidumo rizikas, jį suprato kaip nemokumą. Tuo momentu, kai skaitė ataskaitą, su banku viskas buvo tvarkoje. Pirkdamas Ūkio banko akcijas, žinojo, kad rizika yra, turint omenyje „Snoro“ banką, nes likvidumo rizika egzistuoja praktiškai visuose bankuose. Paskutines akcijas pirko 2013 m. vasario 12 d., o su audituota ataskaita susipažino 2012 m. lapkričio mėn. Skaitė ir neaudituotą, buvo neblogi skaičiukai. Kirbėjo, kad paskolų vertė bloga, kuri prasisukdavo žiniasklaidoje. Buvo tikras, kad bankas nebankrutuos, nes ponas G. iš Lietuvos banko valdybos taip sakė ir skaičiukai buvo neblogi. Vienkartinis nuostolis yra atspindėtas ataskaitoje, atrodo 109 psl. Vienkartinis yra vienkartinis, tai nėra tendencija kartotis. Užkliuvo ir nurodyta stadiono vertė, kad vienoje teritorijoje yra didelės vertės turtas. Skaitė NASDAQ skelbiamus pranešimus apie esminius įvykius. Žinia apie „Žalgirio“ akcijų perėmimą buvo žinoma, ir laikė, kad šitas perėmimas žalos smulkiesiems akcininkams nepadarys. Vis tik pirko akcijas, nes yra tolerantiškas rizikai, gali uždirbti. Lietuvos bankas sustabdė veiklą dėl likvidumo pasikeitimo, tai buvo vienas iš rodiklių. Banko likvidumo būklė buvo svarbu ir indėliai, kurie mažėjo, buvo įdomu. Supranta, kad duomenys per metus gali labai pakisti, gali ir per savaitę. Likvidumas toks dalykas: jei atsitinka blogas dalykas, indėlininkai pradeda bėgti atsiimti pinigų, bankas gali žlugti, jei neįneštų Lietuvos bankas ar motininė įmonė pinigų, arba jei neturės likvidžių vertybinių popierių, kuriuos galės parduoti pinigais. Ieškovas pažymėjo, kad viso ieškinio yra neperskaitęs.

19Ieškovas R. B. 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nori atgauti prarastas investicijas, kurias prarado besivadovaudamas viešai paskelbta informacija – audituotomis ataskaitomis, todėl prašo priteisti apie (duomenys neskelbtini) Eur paskutine biržos kaina ir bylinėjimosi išlaidas. Žalą suskaičiavo „Swedbank“ internetinė platforma pagal paprastųjų akcijų likutį ir paskutinę jų kainą biržoje. Ieškovas suprato, kad patyrė žalą, kai dėl moratoriumo buvo sustabdyta Ūkio banko veikla ir viešai paskelbta informacija spaudoje ir Lietuvos banko tinklalapyje. Supranta, kad akcijas pirkti yra rizikinga, bet leistina veikla. Pirko būdamas studentu, tai skatino daryti dėl išprusimo, santaupų kaupimo. Ūkio banko akcijas pradėjo pirkti po 2010 m. Pagrindinis motyvas – audituota Ūkio banko ataskaita, kurioje matėsi pagerėjimas grynųjų pajamų, kurios iš neigiamų 2010 m. tapo teigiamomis 2011 m. Gautinos sumos praktiškai nepakito, lyginant 2010 ir 2011 metų audituotas ataskaitas. Dėl turto kokybės abejonių nebuvo. Taip pat buvo sustiprintas kapitalas lyginant nurodytus metus. Tai rodė, kad bankas sėkmingai veikia ir sprendžia savo problemas. Taip pat sumažėjo atidėjinių blogoms paskoloms, apytiksliai apie 45 procentais mažiau. Daugumą akcijų įsigijo po 2011 m. ataskaitos. Ataskaitų laukė, nes po 2008 m. krizės bankai turėjo problemų, buvo tikslingai laukta, kada suformuos atidėjinius blogoms paskoloms. Kad audituotos ataskaitos galimai yra klaidingos, suprato paskelbus apie Ūkio banko veiklos sustabdymą. Atlikus auditą buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tai leido suprasti, kad 2011 m. Ūkio banko audituota ataskaita nėra visiškai teisinga. Ieškovas šiuo metu turi ekonominį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) ekonomikos bakalaurą ir dirba įmonės finansų skyriuje, veda įmonių buhalterinę apskaitą. Apyvartumas, grynųjų pinigų ir turto santykis su skolomis rodo gerą įmonės būklę. Pirmą kartą Ūkio banko akcijas pirko 2010 m. lapkričio 19 d. Anksčiau buvau pirkęs banko akcijų, bet nedidelius kiekius ir pardavė iki krizės, liko keliasdešimt litų pelno. Akcijas pirko biržoje iš biržos dalyvių, emisijos akcijų nepirko. Pasitikėdamas ataskaitomis jas refinansavo (repo sandoris) – akcijas pirko, jas įkeisdamas kitame banke. Jei kitas bankas neįkeisdavo akcijų – būdavo ženklas, kad prasta situacija. Garantas ieškovui buvo ataskaitos ir repo sandoris. Jei bankas neįkeistų, žiūrėtų pagal audituotą ataskaitą, nes kiekvienas bankas turėjo apsibrėžęs rizikos ribas. Ieškovas nurodė, kad nėra ataskaitų specialistas, akcijas tik pirko, nepardavinėjo. Banko ataskaitos pakomentuoti negali, joje matosi akcijų pirkimas, pardavimas. Akcijų likutis (duomenys neskelbtini) vnt. akcijų. Ūkio banko akcijos sąskaitoje kaupėsi nuo 2011 m. vasario 7 d. Toliau vyko tik pirkimai ir įkeitimai. Iš ataskaitų ir suformuoto įvaizdžio matėsi, kad skaičiai gerėja. Ir tą galutinai patvirtino 2011 m. audituota ataskaita. Įmonių akcijų vertė kyla dėl tenkančio turto vienai akcijai ar pelno dalies ir prognozių. Akcijų kainą kartais įtakoja bendri pasauliniai įvykiai, bendrasis kontekstas, ypač banko akcijų, galbūt akcininko ryšiai. Nes bankas veikia visuomenės pasitikėjimo pagrindais. Nežino, kokiais šaltiniais vadovavosi rinkos nuomonė, o jis vadovavosi ataskaitomis. Viešoji nuomonė buvo žinoma ir ji buvo dviprasmiška. Ataskaitas tvirtindavo ir teigdavo, kad viskas gerai, ir Lietuvos bankas taip pat pastiprino pasitikėjimą banku. Viešos nuomonės apie pagrindinį akcininką ieškovui įtakos nedarė, o akcijų kainai darė. Kiek ieškovui žinoma, akcininkas nebuvo įmonės vadovas. Paskutinis sandoris buvo refinansavimo (repo) sandoris, ne įsigijimo. Akcijų įsigijo tik tris kartus. Žiūrint į šiuos sandorius, matematiškai ieškovas būtų patyręs apie 300 Eur žalą. Jei būtų žinojęs, kad ataskaita bloga, akcijas būtų pardavęs per vertybinių popierių biržą. Kadangi tikėjo ataskaitomis ir bendra ekonominė būklė gerėjo, akcijas pirko. Ieškovas nemanė, kad banko padėtis blogėja, tai buvo viešoji nuomonė. Ieškovas iš finansinių ataskaitų darė išvadą, kad banko padėtis gerėja. Galėjo tikėtis parduoti sumažinęs kainą. Esant neigiamai informacijai apie akcininką akcijų kaina buvo minimali, bet remiantis buhalterine verte akcijos kaina buvo apie 1 Lt. O tuo metu kaina buvo apie 30 lito centų. Ieškovas tikėjosi parduoti akcijas ne mažiau nei buhalterinė vertė. Žalą apskaičiavo pagal bendrąją nuomonę – paskutinę akcijos kainą rinkoje. Priteistinos žalos suma apskaičiuota taip: padauginta iš paskutinės rinkoje esančios kainos 0,093 Eur ct x (duomenys neskelbtini) akcijų ir gaunama (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovas dar nurodė, kad vadovavosi 2010 m. audituotomis bei ketvirtinėmis banko ataskaitomis, kurių tendencija sutapo su audituota 2011 m. ataskaita. Žiūrėjo 2011 m. audituotos ataskaitos dalis: pajamų, nuosavybės ir turto dalis, t. y. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, plius išvadą ir visus paaiškinimus. Iš tiesų visą ataskaitą, bet nurodyta buvo aktualiausia. Kad verta investuoti, pagrindiniai rodikliai buvo šie: Ūkio banko grynųjų pajamų pokytis, kuris rodė, kad banko skolinimasis drastiškai krito, t. y. bankas uždirbo teigiamas pajamas, gebėjo pasiskolinti iš rinkos pigiau, nei perskolinti rinkai. Dėl grynųjų palūkanų pajamų neteisingo atspindėjimo ieškovas neturėjo konkrečios informacijos. Kitas aspektas – paskolų vertės sumažėjimas – banko suteiktų paskolų blogoji dalis, sąnaudos, atidėjiniai. Lyginant 2010 ir 2011 metus, sumažėjo apie 45 procentus. Būtent, kad neteisingai atspindėtas turtas – suteiktos paskolos susijusioms įmonėms, refinansuojamos paskolos, kaip viešoje erdvėje nurodyta, ir gautinos sumos. Tokį teiginį ieškovas patvirtino moratoriumo išvada ir papildomai atliktu auditu. Apie moratoriumą sužinojo tą pačią dieną. Apie savo darbinę patirtį ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo auditoriaus asistentu, nuo (duomenys neskelbtini) – finansininku. Investuotojų asociacijos nariu tapo po Ūkio banko veiklos sustabdymo kitais metais, tiksliai neprisimena kada, kai pradėjo burtis ieškovai, tai prisijungė. Aktyviai asociacijos veikloje nedalyvavo, viešai skelbiamais asociacijos pranešimais tuo metu nesidomėjo. Įstojo būti atstovaujamas, nes asociacija parodė tokį norą. Jei ne asociacija, būtų savarankiškai ieškojęs galimybių ginti pažeistas teises. Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ieškovas nėra buvęs dėl laiko stokos. Raštu klausimų neteikdavo, nes pasitikėdavo audituotomis ataskaitomis, tuo metu pats dirbo audite. Akcijų yra pardavęs, Ūkio banko – pačioje investavimo pradžioje 2006–2007 m. poreikis buvo asmeninis – piniginis. Į akcijų kainos kritimą reagavo atsižvelgdamas į ankstesnes patirtis, ir atrodė, kad rinkos reakcija yra neadekvati. Jei kaina būtų kilusi, būtų atsižvelgęs į audituotas ataskaitas. 2013 m. pradžioje pakilus akcijų kainoms jų nepardavė, nes kaina buvo žemesnė nei buhalterinė vertė ir ieškovo akcijų įsigijimo savikaina. Svarbiausias rodiklis ieškovui buvo audituotos ir tarpinės ataskaitos, santykinai svarbu – bankų įkeitimo priėmimas. Audito išvadą ir finansinę atskaitomybę pamatė, kai buvo paskelbta NASDAQ biržos informacinėje platformoje, tą pačią dieną. Esminius įvykius žiūrėdavo, svarbios buvo ir ketvirtinės ataskaitos. Ar buvo paskelbta tarpinių ataskaitų po 2012 m. finansinės atskaitomybės paskelbimo, nepamena. Jei jos yra, tai ieškovas jas matė. Grynojo nuostolio didėjimas tikriausiai atsirado po vertės sumažėjimo, kai Lietuvos bankas liepė griežtinti politiką. Ūkio bankas savo istorijoje turėjo tokių nuostolių ir didesnių. Įstatinis kapitalas buvo sustiprintas, padidintas apie 50 mln., t. y. daugiau nei patirtas nuostolis. Tai rodo, kad akcininkas pasitiki įmone ir sutinka ne reikalauti pinigų iš banko, o investuoti papildomai. Lietuvos banko informacinius pranešimus apie nustatytus pažeidimus ieškovui teko girdėti, tačiau tokių pranešimų buvo ir kitiems bankams. Priežastis viešai skelbiamas dėl moratoriumo girdėjo – neatitiko turto ir įsipareigojimų santykis, likvidumo normatyvų nesilaikė. Kitą dieną buvo informacijos ir apie susijusius asmenis bei įmones. Finansinėje atskaitomybėje informacijos apie likvidumą ieškojo: pinigų likučiuose 64 psl. paskutinė eilutė, kapitalo pakankamumo rodiklis yra 100 psl., taip pat yra likvidumo rodikliai. Skaitė ir analizavo duomenis 89 psl. paskutinės trys eilutės. Šie skaičiai rodė, kad jeigu prireiktų dengti įsipareigojimus, bankas susidurtų su pinigų likučio problema. Informacijos apie su sandoriais susijusius asmenis ieškojo ataskaitoje, 100 psl. – suteiktų paskolų vertinant su kapitalu rodiklis yra tenkinamas. Paskolos buvo blogos ir šis rodiklis buvo didesnis, kaip nurodė paskelbus moratoriumą. Įvertinus finansinę atskaitomybę, banko būklė pasirodė atitinkanti patvirtintus standartus. Akcijas pirko tik gegužės mėnesį, o ataskaitas buvo analizavęs ataskaitų paskelbimo dieną ir prieš pirkdamas, peržiūrėjo ar nėra naujų susijusių pranešimų. Tuo metu buvo gausu pranešimų, susijusių su visais bankais, po „Snoro“ banko įvykių. Pranešime nebuvo kalbama konkrečiai. Lietuvos bankas patikėjo Ūkio bankui skirstyti „Snoro“ banko lėšas, tai rodė pasitikėjimą šiuo banku, taip rinka suprato. Nuo 2010 m. iki pat moratoriumo paskelbimo ieškovas tikėjo tuo, kas pateikta ataskaitose, nes manė, kad spaudoje galėjo pasirodyti konkurentų nuomonė. Lietuvos banko nurodyti pašalinti pažeidimai taip pat nebuvo apibrėžti. Tikėjo, kad yra susirinkti užtikrinimai, t. y. kad iš skolininkų sumos yra atgautinos. Neturi supratimo, kaip vyksta banko auditas. Ataskaita yra banko, o nuomonė auditoriaus. Ataskaita neteisinga, nes paaiškėjo, kad neteisingai pavaizduotos gaunamos sumos. Audito kompanija turi įsitikinti ataskaitų teisingumu. Finansinė atskaitomybė pagal moratoriumą buvo neteisinga, ją rengė Ūkio bankas, 30–31 psl., kaip nurodyta vėlesniuose audituose, neteisinga turto 8 pastaba 30 psl. Šiuo atveju ji reikšmingiausia, nes neteisingai atspindėta ši suma, nesuformuotas tinkamas nuvertėjimas, ir trečias stulpelis. Pranešime apie moratoriumą bendrai buvo parašyta, kad turtas yra mažesnis nei įsipareigojimai. Auditoriai tikrino pagrįstumą ir siekė įsitikinti šių skaičių teisingumu. Jei skaičiai nėra teisingi, ieškovas nežino, kuri pusė neįsitikino, ar įrodymai nebuvo pakankami. Tuo požiūriu abi pusės yra vienodai atsakingos. Suprato, kad patyrė žalos, 2015 m. sausio ar vasario mėn., kai investuotojų asociacija pradėjo burti investuotojus.

20Ieškovas A. K. 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad akcijas įsigijo 2012 m. lapkričio mėn. per du kartus. Sprendimą įsigyti akcijas tikintis grąžos priėmė atsižvelgęs į audituotas ir tarpines ataskaitas bei audito išvadas. Pirko, nes buvo labai didelės akcijos buhalterinės vertės ir kainos biržoje skirtumas. Ataskaitoje klaidingai nurodyta suma, gautina iš išperkamosios nuomos ir suteiktų paskolų, ataskaitos 30 psl. Nežino, kuri paskola konkrečiai minima ataskaitos 68 psl. Nuosavybė parodyta 30 ataskaitos psl., po to paaiškėjo, kad ji dukart mažesnė. Akcijos nominali vertė 1 Lt, buhalterinė vertė – kiek banko nuosavybės tenka vienai banko akcijai. Ataskaitos 9 psl. 2011 m. gruodžio 31 d. bankas buvo išleidęs 345 mln. akcijų. Biržoje akcijos buvo pardavinėjamos dvigubai pigiau. Todėl ataskaitoje buvo nurodyta per aukšta buhalterinė vertė. Tai žinodamas niekas nebūtų pirkęs. Dėl 400 mln. turto nurodė, kad ataskaitos 68 psl. turtas už paskolą buvo 458 mln. Lt, o Šiaulių bankas perėmė tik už 59 mln. „Žalgirio“ arenos akcijas. Tada pasidarė aišku, kad kažkas blogai su 2011 metų ataskaita. Pagal bankroto administratoriaus ataskaitą taip pat galima matyti, kad paskolos dalintos už per mažą turtą. Grupės nuo Ūkio banko turtas nedaug skyrėsi. Banko su grupe bendros sąsajos. Su ataskaita susipažino, kai paskelbė. Neaudituotose ataskaitose skaičiai nesikeitė. Investavo į Ūkio banko akcijas dėl to, kad akcijų vertė buvo dvigubai didesnė ir matė galimybes jų vertei augti. Pirkimo dieną 2012-11-28 buvo 11 ct, o buhalterinė vertė pagal ataskaitas – 34 ct, pagal audituotą 37 ct. Ieškovas buvo suklaidintas to, kad paskolos blogai nurodytos, automatiškai turėjo sumažėti ir nuosavybė. Banko turtas minus įsipareigojimai yra nuosavybė. Antras suklaidinimas, kad paskolos blogai nurodytos, neteisingai padidinti skaičiai, turtas žymiai mažesnis. Buhalterinė vertė būtų pigesnė, tuomet biržoje niekas nebūtų pirkę. Ieškovas (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo po audituotos ataskaitos paskelbimo, o (duomenys neskelbtini) vnt. akcijos įsigytos pagal kitas atskaitomybes, vertės buvo gana neblogos. Jei ataskaita būtų kitokia, ieškovas būtų galvojęs gal akcijas pardavinėti, gal nebepirkti. Ieškovas akcijas pirko investicinei grąžai. 2011 m. akcijas pardavė, nes reikėjo pinigų asmeniniams poreikiams, bet atsiradus pinigų vėl atpirko tas akcijas. Pats bankas skelbė teigiamus pranešimus. Lietuvos banko irgi buvo pranešimų, bet buvo ir kitiems bankams. Girdėjo, kad turėjo pastabų, jog nevykdo Lietuvos banko nurodymų. Girdėjo iš forumo, kad investuotojų asociacija ragina investuotojus skaityti ataskaitas. Ieškovas žinojo apie vienkartinį 50 mln. nuostolį. Ieškovas Investuotojų asociacijos narys nuo 2012 m. sausio. Asociacijos nuomonė jam buvo įdomi, bet jis vadovavosi oficialia banko informacija, pasitikėjo emitentu. Bankas 2012 m. pabaigoje buvo gavęs nominaciją už geriausią komunikaciją su investuotojais. Auditoriaus išvadoje turėjo būti parašyta, kad bankas kažko nevykdo, neatitinka to ir ano, kad realiai kaip yra, kad banko pateikta auditoriui audituoti ataskaita neatitinka realių banko rezultatų, paminėti konkrečius skaičius ir kas neatitinka. Apie savo pažeistas teises suvokė 2014 m. rudeniop, kai sužinojo, kad auditas nebuvo atliktas. Ieškovas akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, dirba valstybės tarnyboje (duomenys neskelbtini) nuo 1998 m.

21Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pagrindinė įmonės veikla – prekyba vandentiekio ir santechnikos įranga. Prekyba vertybiniais popieriais buvo alternatyvi veikla. Įmonė domėtis vertybiniais popieriais pradėjo po finansinės krizės, kai pradėjo strigti pagrindinė veikla. Ūkio banko akcijos pasirodė gera investicija. Pirmąsias akcijas įsigijo 2011 m. gruodžio mėn. Su nedidelėmis pertraukomis nuolat pirko iki banko uždarymo dienos, iš viso įmonė turėjo (duomenys neskelbtini) vnt. akcijų. Iki 2012 m. kovo 30 d. įsigijo apie 30 proc. akcijų. Įsigydama akcijas vadovavosi pateikta finansine atskaitomybe ir aiškinamuoju raštu. Banko finansinėje atskaitomybėje pagrindiniai rodikliai buvo turtas ir turimi įsipareigojimai. Vadovas, pamatęs, kad turimas turtas viršija įsipareigojimus, suprato, kad banko būklė stabili. Turimo turto pagrindinę dalį sudarė paskolos įmonėms, o iš skolų – įsipareigojimai indėlininkams. Teigiamai nuteikė ir banko pelno (nuostolių) ataskaitos dinamika lyginant su 2010 m. Iškilo tam tikrų abejonių dėl investicijų saugumo, tačiau aiškinamajame rašte aptiko informaciją, kad banke yra sudarytas testavimo nepalankiomis sąlygomis planas, kuriame numatytas papildomas finansinių išteklių pritraukimas esant nepalankioms sąlygoms. Dėl turimų paskolų irgi kildavo abejonių, ar galėtų tinkamai būti grąžintos, tame rašte buvo nurodyta, kad bankas kartą per metus patikrina paskolų portfelį ir iš naujo įvertina, ar jos atitinka tinkamus kriterijus. Iš šių duomenų pasirodė, kad tai būtų tinkama investicija. Planavo investuoti ilgesniam laikui, ne spekuliaciniais tikslais, todėl akcijas tik pirko manydami, kad ilgainiui banko akcijų vertė galėtų kilti. Biržoje šios akcijos buvo pakankamai mėgstamos, todėl iškilus poreikiui nebūtų buvę sunkumų jas realizuoti. Paskutines akcijas pirko moratoriumo dieną, žalą apskaičiavo pagal paskutinę biržos kainą moratoriumo paskelbimo dieną – 0,093 euro ct. Tą dieną kainos svyravo, buvo ir 0,08 ct, bet po to kaina pradėjo kilti. Pagal ataskaitas banko rezultatai nebuvo prasti. Kai pradėjo domėtis investavimu į vertybinius popierius ir pasiskaitęs populiariąją literatūrą, investuojama pagal techninę analizę ir fundamentaliąją. Fundamentalūs rodikliai sako, kad jei įmonės finansinė būklė gera, pagal ją reikia investuoti ir nesijaudinti dėl kainos, būtent šia analize ir vadovavosi. Jei turtas didesnis už įsipareigojimus, jei pelno–nuostolių dinamika teigiama, tuomet į kainą per daug žiūrėti nereikia, nes ji anksčiau ar vėliau atsistatys. Paprastai kainas labiau lemia žmonių emocijos. Kadangi turto pagrindinę dalį sudarė paskolos, matyt, ta paskolų ir įsipareigojimų suma buvo užkelta. Ieškovas vertino finansinę atskaitomybę su auditavusios įmonės parašais ir kaip vadovas buvo įpratęs, kad kai buhalterė pateikia pasirašytą balansą, nagrinėjo banko būklę netikrindamas, ar kurie nors skaičiai klaidingi. Po moratoriumo iš viešai pateiktos informacijos paaiškėjo, kad turtas yra mažesnis, nei parodyta balanse. Skaičiavimų dėl banko mokumo nedarė, banko kapitalo, paskolų susijusiems asmenims ir likvidumo nevertino. Nors įmonėje buvo trys akcininkai, bet pagal įstatus ir deleguotas funkcijas investavimu rūpinosi direktorius. Dar buvo įsigiję keleto įmonių akcijų, stengėsi pirkti didžiųjų įmonių akcijas: telekomo, energetinių įmonių. Tuo metu turėjo metus ar dvejus patirties, tai buvo tik pabandymai, su niekuo nesikonsultavo, sprendimus priėmė individualiai. Ketvirtinių neaudituotų ataskaitų nevertino, daugiau dėmesio skyrė metinėms ataskaitoms, palygindavo metinius skirtumus. Banko likvidumo rodikliui didelės reikšmės neteikė, nes iškilus laikiniems likvidumo klausimams, jie būtų sėkmingai įveikti. Kadangi pats balansas buvo geras, o laikini nuokrypiai visada yra įmanomi, nutarė koncentruotis į metinius audituotus pranešimus. Daugiau reikšmės nei Lietuvos banko pranešimai turėjo tai, kad bankas kaip listinguojama įmonė ataskaitas pateikia ir biržai, ir bankui, tai reiškia, kad ataskaitos kontroliuojančioms institucijoms teikiamos atsakingai, taigi pasitikėjo. Aiškinamajame rašte į pastabą dėl vienkartinio nuostolio suformavimo neatkreipė dėmesio. Įmonė asociacijos nariu yra nuo 2010 ar 2011 metų, kai nusprendė investuoti į vertybinius popierius. Aktyviai neteko dalyvauti, viešai skelbiamą asociacijos informaciją skaitydavo. Pirmos akcijos įsigytos 2011 m. gruodžio 1 d., įsigydamas pirmąsias Ūkio banko akcijas nebuvo labai įsigilinęs į ataskaitas, buvo mėginimai investuoti į stambesnes, žinomiausias įmones, nevertinant finansinių dokumentų. Su Ūkio banko finansine ataskaita už 2011 metus susipažino ne paskelbimo dieną, gal praėjus savaitei ar dviem, ramiai analizavo ir nepuolė akcijų pirkti iškart. Sprendimą parduoti akcijas būtų lėmęs lėšų poreikis pagrindinėje veikloje. Banko akcijomis buvo aktyviai prekiaujama, buvo galima greitai parduoti ir didesnius akcijų kiekius. Kad įmonė patyrė žalą, suprato, kai buvo paskelbtas banko moratoriumas ir kreditorių eilėje liko paskutinis.

22Ieškovas V. K. 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) tūkst. AB Ūkio banko akcijų, įsigijo jas, nes banko teikta finansinė ataskaita buvo stabili, bankas dirbo pelningai. Už 2011 m. pateikta audituota ataskaita teigė, kad blogos paskolos mažėja, stabilumas yra teigiamas, banko būklė gerėja. Jei ne tikrovės neatitikusi ataskaita, nebūtų rizikavęs akcijų įsigyti. Ieškovo išsilavinimas vidurinis, akcijų įsigijimo metu (duomenys neskelbtini) dirbo operatoriumi karkasinių namų gamyboje. Ketino investuoti ilgam laikotarpiui, akcijas pirko per internetinę bankininkystę, per biržą tiesiogiai. Akcijas tik įsigydavo, nuolat didino portfelį. Kad ieškovo teisės yra pažeistos, suprato iškart po paskelbimo apie Ūkio banko bankrotą. Ieškojo būdų, kaip pateikti savo reikalavimus bei atgauti pinigus. Kadangi buvo asociacijos narys, asociacija gynė visų narių interesus, todėl kreipėsi po paskelbimo apie bankrotą, tiksliai nepamena kada, kai buvo renkama grupė. Su advokatu prieš bylą nebuvo susitikęs, sutartį sudarė po banko bankroto. Akcijas įsigijo, nes turėjo laisvų lėšų. Banku pasitikėjo, Ūkio banko grupės veikla buvo labai stipri, bankas plėtėsi, buvo atsidaręs Škotijoje, turėjo vario gamyklą Serbijoje. Kitų emitentų buvo mažai pirkęs. Kasmetines ataskaitas žiūrėjo banko puslapyje, vertino, ar turtas didesnis nei įsipareigojimai. Kad ataskaitos teigiamos, užtikrino investicijos garantiją „Deloitte Lietuva“ patvirtinimas. Be to, po krizės paskolos mažėjo, banko veikla gerėjo. Prieš pirkdamas su specialistais nesitarė, pirko asmeniškai. Audito kompanija teikė blogas, tikrovės neatitinkančias ataskaitas, kuriomis ieškovas vadovavosi. Jei bankas bankrutavo, turto buvo mažiau nei įsipareigojimų, vadinasi, turto vertė buvo mažesnė, nei skelbiama. Auditorių ataskaitas žiūrėjo, domėjosi, į ką investuoti. Svarbiausia buvo, kad turtas yra didesnis už įsipareigojimus. Tai parodo ataskaitos 30 lape esantys skaičiai. Vertino ir grupės, ir banko duomenis. Su ataskaita susipažino, kai ji buvo paskelbta. Akcijų pirko ir po jos paskelbimo. Žalos prašo už visas įsigytas akcijas, nes po paskutinės ataskaitos paskelbimo pirko didžiausius kiekius akcijų, kadangi pasitikėjo banku. Likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodiklių nežiūrėjo. Pagrindinis faktorius buvo tai, kad banko turtas didesnis nei įsipareigojimai. Bankas ir auditoriai turi prisiimti atsakomybę, kad teikė neatitinkančias tikrovės ataskaitas. Atsakovai turėtų atlyginti žalą pagal paskutinę biržos kainą už visas akcijas, nes investavimas buvo ilgalaikis. Įspėjimų gaudavo kiekvienas bankas. Mano, kad „Deloitte Lietuva“, teikdama neteisingas ataskaitas, suklaidino akcininkus, todėl turi atlyginti žalą. Pirko akcijas, ne obligacijas, dividendų nėra gavęs. Ieškovas kaltina tik „Deloitte Lietuva“, kadangi ji pasirašė tikrovės neatitinkančias ataskaitas. Banko finansines ataskaitas tikrina auditas, to proceso nežino. Bankas ruošia. Audito išvadoje buvo parašyta, kad banko finansinė padėtis stabili. Audito išvada buvo didelės apimties, ją skaitė internete. Negali pasakyti, kur yra audito išvada finansinėje atskaitomybėje. Ataskaitas skaitė nuolat, finansine būkle domėjosi. Ataskaitų labai smulkiai neanalizuodavo, žiūrėjo pačią esmę ir ataskaitos 30 psl. skaičius. Ataskaitą, ieškovo nuomone, parengė auditas. Žiūrėjo, kad blogos paskolos mažėja. Negali atsakyti, ar žiūrėjo dėl paskolų susijusiems asmenims. Informaciją apie kainų pokytį sekė. Pardavimo sandorius atliko, nes tuo metu reikėjo pinigų. Po finansinės atskaitomybės paskelbimo ir audito išvados paskelbimo akcijų kaina nekilo, bet tik prieš pat galą pradėjo mažėti. Jei akcijų kaina 10 ct nukrito, nereiškia, kad kažkas su banku blogai. Ieškovas nelaikė savęs profesionaliu investuotoju. Jokios blogos informacijos nebuvo, V. V. buvo pasakęs, kad daugiau nė vienas bankas Lietuvoje nebankrutuos, konkrečiai minėjo, kad Ūkio bankas yra stabilus. Tai patvirtino ieškovo nuomonę, kad tai yra saugi investicija, tačiau ieškovas rėmėsi ne V. V. žodžiais, o audituota ataskaita. Nežino, kokį sprendimą būtų priėmęs, jei V. V. būtų pasakęs, kad Ūkio banko veikla stringa. Akcininkų susirinkimuose nedalyvaudavo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), bet skaitydavo spaudą, paklausimų nesiuntė. Tarpinėmis ataskaitomis nesivadovavo. Apie moratoriumą sužinojo, kai buvo paskelbta viešai. Lietuvos bankas iš dalies taip pat kaltas, nes vykdo bankų priežiūrą. Auditoriai pateikė tikrovės neatitinkančias ataskaitas, ir ne ieškovui spręsti, ar jie privedė banką iki bankroto. Auditoriai prižiūri bankus, tai jie ir kalti. Ataskaitą perskaitė, kai ji buvo išleista, berods, metų pradžioje už praėjusius metus, tiksliai pasakyti negali. Paskutinis akcijų pirkimo sandoris buvo sudarytas 2013 m. sausio 31 d., tą dieną blogų žinių nebuvo. Skaityti finansines ataskaitas išmoko pats, iš savo praktikos. Investuotojų asociacijos narys yra daug metų. Blogos paskolos – kai paskolinami pinigai ir jie negrąžinami. Negali pasakyti, kur tai atsispindi finansinėje ataskaitoje. Visi bankai turėjo paskolų, po krizės situacija gerėjo. Apie tai ir žmonės kalbėjo, ir Traders forume skaitė. Audito išvada turėjo būti tokia, kurią paskelbė moratoriumo dieną – kad turtas mažesnis nei įsipareigojimai. Nežino, kada banko turtas tapo mažesnis nei įsipareigojimai. 2011 m. ataskaitoje nematė nieko blogo, todėl tęsė akcijų pirkimą. Nuo ataskaitos paskelbimo buvo 5 pardavimai ir 4 pirkimai. Pardavė, nes reikėjo pinigų, tačiau jei pirko, vadinasi, nieko blogo neįžvelgė. Šią dieną akcijas turi. Jo nuomone, akcijų vertė kaip nustatyta banko– 1 litas, tačiau negali prašyti daugiau, nei buvo vertinamos paskutinę dieną prekyboje. Reali vertė – paskutinė biržos vertė.

23Ieškovas G. G. 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad investicijomis pradėjo domėtis nuo 2001 m., labiau gilintis į investicinę veiklą pradėjo nuo 2006 m. Akcijų įsigijo apie (duomenys neskelbtini) tūkst. 2012-02-22 įsigijo (duomenys neskelbtini) tūkst. akcijų vnt., vėliau – (duomenys neskelbtini) tūkst. Ieškiniu prašo priteisti žalą paskutinės dienos prekiautos biržoje akcijos verte – 0,0093. Tas akcijas tebeturi, supirko per kelis kartus per platformą, nes iki tol buvo viską pardavęs. Platformoje buvo padarytas vienas didesnis pavedimas ir per kelis kartus supirktos akcijos. 2012-11-20 buvo dar vienas pavedimas. Pirko akcijas, nes buvo gana žema akcijų kaina, žemesnė nei buhalterinė akcijos vertė. Laukė finansinės ataskaitos paskelbimo kovo 30 d. Ją nedelsdamas perskaitė ir priėmė sprendimą akcijas laikyti, nes ataskaitoje įžvelgė gerėjančią būklę, pelno buvimą, specialūs atidėjimai mažėjo, kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai buvo normos ribose, net aukščiau. Dalį akcijų pardavė, nes reikėjo pinigų, o likutį laikė. Vėliau domėjosi ir tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, sekė veiklos rodiklius – kapitalo pakankamumo, likvidumo ir turto bei įsipareigojimų santykį. Vasario 12 d. paskelbus moratoriumą buvo šokas, nes prieš kelias dienas buvo Lietuvos banko atsiliepimas, kad su banku viskas gerai. Pradėjo kilti abejonių, kad galimai finansinės ataskaitos neteisingos, turtas neatitinka tikrovės. Byloje yra auditoriaus išvada ir Lietuvos banko išvada, kad ataskaitos neteisingos, Audito tarnybos išvada dėl auditoriaus vardo panaikinimo ir pareikšto įspėjimo, kad auditorius S. B. netikrino išvados, tik ją pasirašė. Ataskaitos neteisingos, nes po moratoriumo paskelbimo atliktas auditas nustatė 1,5 milijardų trūkumą. Neteisingas ataskaitas rengė bankas, o auditas patvirtino. Ieškovą suklaidino tai, kad ataskaitos neatitiko tikrovės, o jis jomis vadovavosi ir priėmė sprendimus. Jo išsilavinimas aukštasis universitetinis teisės ir penitencinės veiklos. Dirba (duomenys neskelbtini), investavimas yra jo hobis. Investavo trumpiausiai metams laiko. Buvo pardavęs, nes reikėjo asmeniniams reikalams pinigų. Ieškovo sprendimas laikyti turimas banko akcijas sutampa su audituotos ataskaitos paskelbimu. Pardavimas priklausė ir nuo šeiminių aplinkybių, tikslas buvo gauti pelno. Bankas neteisingai pateikė į rinką smulkiesiems investuotojams finansines ataskaitas. Turtas buvo realiai mažesnis nei apskaitomas, remiantis Lietuvos banko auditu, 1,5 mljr. Nuobaudą banko vadovui skyrė 2010 m., 2011 m. nuobauda nebuvo skirta, todėl šias aplinkybes vertino palankiai. Pasiėmęs banko finansinę ataskaitą atliko banko lyginamąją analizę. Kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 14, kai reikalaujama 10. Galimai reikėtų skirti ekspertizę nustatyti faktui, kokia iš tikrųjų buvo banko finansinė būklė. Kad ieškovo interesai pažeisti, suprato po paskirtų nuobaudų „Deloitte Lietuva“ ir panaikinto auditoriaus vardo. Kol nebuvo paskirta nuobauda auditoriui, nebuvo pagrindo reikšti reikalavimą. Ūkio bankas atsakovas todėl, kad rengė savo finansines ataskaitas, neužtikrino pateiktų duomenų tikrumo, o auditorius tikrino ir patvirtino nurodytų duomenų tikrumą. Lietuvos bankas nustatė, kad turtas neatitiko banko nurodyto, tačiau tai paaiškėjo vėliau. Šiuo atveju tai neteisėta audituota ataskaita. Audituotoje ataskaitoje buvo matyti, kad bankas uždirbo pelno, pagrindinės veiklos rodikliai gerėjo. Jei būtų šiuos rodiklius matęs prastesnius, būtų rimtai galvojęs apie akcijų perleidimą. Audito išvadoje turėjo būti nurodyta, kad Ūkio banko finansinė būklė yra prasta, kad turto mažiau ar nežymiai daugiau už įsipareigojimus. Tai būtų buvęs signalas nebelaikyti akcijų, veiklos signalai. Pirkėjas būtų atsiradęs, nes ir moratoriumo paskelbimo dieną akcijų kainai kritus pirkimai vyko. Ieškovas mano, kad būtų pardavęs akcijas už didesnę kainą, nei dabar yra. Kad patyrė žalą, suprato moratoriumo paskelbimo dieną. Po audito išvados paskelbimo sudarė 4 sandorius, rėmėsi audituota ir tarpinėmis ataskaitomis. Su audituota išvada susipažino kovo 30 d. NASDAQ puslapyje. Akcijų jau turėjo ir priėmė sprendimą jas laikyti. Praėjus 8 mėn. po susipažinimo su ja nusprendė pirkti, nes susipažinus su vieša paties banko nuomone, tai sutvirtino jo sprendimą, rėmėsi rugsėjo mėn. ataskaita, kurioje rodikliai buvo geri. Buvo nuostolių žymus padidėjimas, tačiau manė, kad tai laikina. Informacija dėl paskolų susijusiems asmenims nesidomėjo. Dėl „Žalgirio“ stadiono pats bankas buvo pasakęs, kad šie sandoriai banko turtui ir vertei įtakos neturės. Ieškovo nuomone, Audito apskaitos tarnyba pasakė, kad ataskaita neteisinga, nes ji tik pasirašyta netikrinus, vadinasi, neaudituota. Lietuvos bankas nurodė, kad moratoriumo paskelbimo dieną iki inspektavimo turtas buvo vienoks, o po inspektavimo kitoks. Klastojo dokumentus, nes teikė neteisingą finansinę ataskaitą.

24Atsakovas BAB Ūkio bankas (Atsakovas 1) prašo ieškinį atmesti. Atsakovo 1 teiktuose paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai neįrodė banko finansinių atskaitomybės dokumentų už 2011 m. sukelto suklaidinimo fakto. Investuotojai turi pakankamai finansinių žinių ir patirties, kad įvertintų su emitento finansine veikla ir jo vertybiniais popieriais susijusias rizikas, būtent dėl to jų investuotos lėšos nėra draudimo objektas. Jiems yra keliami ir aukštesni reikalavimai, įrodinėjant priežastinį ryšį tarp emitento tariamai neteisėtų veiksmų ir neva suklydimo įtakoje priimtų investicinių sprendimų ir dėl to kilusios žalos. Banko vertinimu, ieškovai šio priežastinio ryšio neįrodo. Ieškinyje nenurodyta, nei kada, nei kad iš viso susipažino su banko finansinės atskaitomybės dokumentais; kokie investiciniai sprendimai dėl neteisėtų banko veiksmų buvo atlikti, nes akcijas investuotojai įsigijo skirtingu laiku. Ieškovai dublike jau epizodiškai užsimena, kad buvo klaidinami nuo 2008 m. Tačiau nei klaidinimo faktų, nei jų įrodymų nepateikė, tuo dirbtinai spekuliuodami, prisitaikant prie banko pristatytų aplinkybių. Jie savo patirtos žalos niekaip nesieja su jų valios trūkumais, neva buvusiais priimant atitinkamus investicinius sprendimus, bet savo poziciją vienareikšmiškai formuoja, atsižvelgdami vien į faktines aplinkybes, kurios galimai leistų pagrįsti banko neteisėtus veiksmus. Tačiau įrodinėjant ieškovų suklydimo faktą, yra esminis valios trūkumo, priimant investicinius sprendimus, konstatavimas, jo ieškovai neįrodinėja. Nuo pat 2009 m. viešai buvo skelbta informacija apie bankui taikytas poveikio priemones paneigia bet kokias ieškovų spekuliacijas dėl banko finansinės atskaitomybės įtakos jiems priimant investicinius sprendimus. Jau nuo 2009 m. pradžios buvo viešai pateikiama informacija, leidusi abejoti banko veiklos perspektyvomis. Inspektavimo metu buvo nustatomi veiklos trūkumai, susiję su banko kapitalo baze, rizikingų aktyvų augimu, kapitalo ir specialiaisiais atidėjimais, banko atliekamais kreditavimo veiksmais. O nuo 2010 m. pabaigos buvo viešai nurodoma, kad bankas nevykdė Lietuvos banko nurodymų bei trūkumų nepašalino (dubliko priedai Nr. 1–6). Todėl visiškai neįtikinamai skamba ieškovų pozicija, kad jų investicinius sprendimus nulėmė banko finansinės atskaitomybės dokumentai. Prie ieškinio ieškovai pridėjo „Deloitte“ audito išvadą už 2011 m., o tai leidžia manyti, kad jie su ja susipažino ir būtent ji suformavo jų pasitikėjimą banko veiklos perspektyvomis. Konstatavus aplinkybę, kad banko finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiama informacija negalėjo nulemti ieškovų sprendimų, priežastinis ryšys galėtų būtų įrodinėjamas tik dėl „Deloitte“ neteisėtų veiksmų atliekant banko auditą. Kiekvienais metais nuo 2007–2011 m. bankas su „Deloitte“ pasirašydavo sutartis dėl banko konsoliduotų finansinių ataskaitų audito. Tiek pagal sutarčių, tiek pagal Audito įstatymo nuostatas bei auditavimo metu galiojusius tarptautinius auditavimo standartus, audito tikslas buvo gauti pakankamą užtikrinimą, kad finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų netikslumų nei dėl apgaulės, nei dėl klaidos. „Deloitte“ auditoriai pažeidė savo profesines pareigas, o tai sąlygojo netinkamų pagal aplinkybes audito išvadų pateikimą. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento inspektavimo ataskaitose buvo konstatuoti reikšmingi banko turto neatitikimai, kurių nepastebėjo „Deloitte“. Audito ir apskaitos tarnyba (toliau AAT), vertindama 2011 m. audito išvadą, nustatė pažeidimus. Auditoriaus S. B. pasirašyta besąlyginė auditoriaus nuomonė dėl to, kad banko 2011 m. atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi banko ir grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus audito metu surinktais įrodymais, yra nepagrįsta. AAT direktorius 2014 m. liepos 31 d. įsakymu S. B. panaikintas auditoriaus vardas, o „Deloitte“ atžvilgiu buvo konstatuota, kad įmonė neužtikrino pakankamos audito kokybės kontrolės sistemos. Ieškovai savo įrodinėjamos žalos patyrimo priežastimi laiko banko veiklos apribojimą, o vėliau ir banko bankroto bylos iškėlimą. Tačiau banko veiklos sustabdymas ir bankroto bylos iškėlimas yra teisėtas veiksmas, investuotojai turėjo būti susipažinę su banko veikla susijusiomis rizikomis. Ieškovai, kaip investuotojai į banko akcijas, prisiėmė riziką ir bankui negali reikšti su tuo susijusių reikalavimų. Ieškovai ieškinyje nenurodo, ar banko akcijos pirktos pirminėje, ar antrinėje rinkoje. Banko išleidžiamuose prospektuose buvo išskirtos su banko akcijų įsigijimu susijusios rizikos, su kuriomis ieškovai turėjo susipažinti, t. t. ir akcijų likvidumo rizika, emitento kredito ir reitingo sumažėjimo rizika. Rizikų prisiėmimo atsakomybė turėtų būti vertinama CK 6.253 straipsnio 5 dalies kontekste. Ieškovai detalizuodami banko veiklos neteisėtumą nurodo neteisėtą banko veiklą – turto pasisavinimą, tačiau apsiriboja tik nuoroda į bankroto administratoriaus pradėtus procesus dėl sandorių nuginčijimo ir nedetalizuoja nei asmenų, nei subjektų, kurie tokius veiksmus būtų atlikę. Banko turima informacija, kurią nurodė atsiliepimo 35 punkte, patvirtina tik atskirų asmenų atliktus galimai nusikalstamus veiksmus, kuriais ieškovai tiesiogiai kaltina banką. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuomet, kai bankui buvo paskelbtas moratoriumas (2013 m. vasario 12 d.). Ieškinys pareikštas 2016 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams. Ieškovų grupės ieškinys, kurį jie pareiškė 2015 m. liepos 25 d., nenutraukė ieškinio senaties, nes ieškinio senatį gali nutraukti tik ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

25Atsakovo BAB Ūkio banko atstovas baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad ieškovų atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje galutinai patikslino ieškinį ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo pagrindą sudaro ieškovų suklaidinimas 2011 metų Banko finansine ataskaita ir atitinkama „Deloitte“ audito išvada; Banko atsiliepimo dalimi, kur Bankas nurodė apie „Deloitte“ audito išvadas; Banko bankroto proceso 2014 m. kovo 17 d. apžvalga; Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalga; Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi dėl trečiajam asmeniui S. B. pritaikytos drausminės atsakomybės. Atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovai neprašo atnaujinti ieškinio senatį. Atsakovo manymu, šie ieškovų įvardinti ieškinio pagrindą sudarantys įrodymai nepatvirtina ieškinio dalyko. Ieškovai patys ieškinio 33.3 dalyje tiesiogiai nurodo: „Šios aplinkybės (aplinkybės, kad Banko finansinės ataskaitos buvo klaidingos ir / arba melagingos) Ieškovams išaiškėjo tik po to, kai Banko atžvilgiu buvo pritaikytos poveikio priemonės, t. y. moratoriumas, o taip pat vėliau, kai Bankui buvo iškelta bankroto byla“. Ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo ankstesnio įvykio, t. y. Banko moratoriumo paskelbimo dienos – 2013 m. vasario 12 d., todėl ieškinio senatis yra praleista. Ieškovai remiasi Banko atsiliepimo dalimi, kur Bankas nurodė apie „Deloitte“ audito išvadas. Tačiau Bankas šioje byloje neįrodinėja „Deloitte“ neteisėtų veiksmų, nes Bankas nėra ieškovas. Ieškovai remiasi Banko bankroto proceso 2014 m. kovo 17 d. apžvalga, konkrečiai pasisakydami dėl Banko bankroto administratoriaus inicijuotų bylų. Tačiau, detaliai įvertinus šią Banko bankroto proceso ataskaitą, joje Bankroto administratorius aiškiai nurodo, kad teismine tvarka potencialiai ginčytini Ūkio banko sudaryti sandoriai ar banko atžvilgiu atlikti sandoriai. Ieškovai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis rinkti įrodymus ir nesurinko duomenų, ar šie sandoriai buvo nuginčyti ir, jei taip, kokį priežastinį ryšį šių sandorių nuginčijimas turi su ieškovų tariamai patirta žala. Ieškovai įrodinėja jų suklaidinimą būtent 2011 metų audito išvada dėl Banko finansinių ataskaitų ir tą įrodinėdami remiasi Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalga. Tačiau pats Lietuvos bankas, kaip išvadą byloje teikianti institucija, pažymėjo, kad šia finansinio stabilumo apžvalga nebuvo vertintas Banko 2011 m. pabaigoje turėtas turtas ir 2011 m. Banko metinėse finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos teisingumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 aiškiai nurodė, kad nagrinėdamas trečiojo asmens S. B. drausminę atsakomybę, nevertino audito išvados dėl Banko 2011 metų finansinių ataskaitų teisingumo. Todėl ieškinys lieka neįrodytas. Teismas suteikė daugiau nei pakankamai galimybių ieškovams rinkti įrodymus, skirti ekspertizę, tačiau tokiomis galimybėmis jie nesinaudojo. Net viešąjį interesą turinčiose bylose atsakovai neturi įrodinėti ieškinio, nes tuo būtų paneigti rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-701/2015).

26Atsakovas BAB Ūkio bankas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus 2016 m. lapkričio 20 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymą bei 2018 m. birželio 11 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriais bendrai prašė priteisti 22 856,49 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas. Bankas su identifikuotais prašymais taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas bei mokėjimo pavedimų kopijas). Atskirai pažymėjo, jog byloje nagrinėti sudėtingi, kompleksiški ir Lietuvos teismų praktikoje dar netirti teisiniai klausimai, byla truko jau daugiau nei metus, joje įvyko net keli posėdžiai, todėl bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir privalo būti priteistos nesumažintos.

27Atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ (Atsakovas 2, Deloitte) paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai savo procesiniuose dokumentuose vengia savo faktinės ir teisinės pozicijos aiškumo, nes jie nenurodo, kada ir kur susipažino su 2012 m. kovo 7 d. audito išvada, kur ji buvo viešai paskelbta. Šios aplinkybės leistų spręsti, kas nulėmė jų apsisprendimą investuoti. Atsakovas mano, kad ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodydami banko neteisėtus veiksmus visiškai nenurodo, ką dėl kiekvieno neteisėto banko veiksmo turėjo atlikti audito įmonė, kokias konkrečias pareigas ji pažeidė. Ieškinyje nurodydami civilines bylas, ikiteisminį tyrimą, nenurodė, kokias aplinkybes atsakovė nuslėpė. Atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes / argumentus interpretuoja tendencingai ir iškreipia jų esmę bei įrodomąją reikšmę byloje. Ūkio banko pateikiamus argumentus dėl 2007–2010 m. finansinių metų, nei 2011 m. finansinių atskaitomybės dokumentų ar išvadų neteisingumo niekas nepagrindžia. Ieškovai turėjo įrodinėti jų nepagrįstumą, tačiau pasirengimo stadijoje to nepadarė. Įrodinėti nereikia tik šalių pripažintų faktų (CPK 182 straipsnio 5 dalis). Tačiau nei viena šalis su ja susijusių faktų nepripažino ir jie nėra įrodyti. Ieškovai nurodo investuojant į banko akcijas tariamai rėmęsi 2012 m. kovo 7 d. pasirašyta audito išvada už 2011 finansinius metus, todėl ieškovų komentarai banko argumentų, susijusių su 2007–2010 m. auditu, neturi jokios teisinės reikšmės, kaip nesusiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis. „Deloitte“ palaiko S. B. atsiliepimo aplinkybes, su kuriomis ieškovai nesutinka, tačiau jokios nesutikimo analizės nepateikia. Teismas buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovai nurodė, kad ieškinio pagrindą pildys žodžiu, tačiau per pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadiją raštu to nepadarė ir atsakovė neturi galimybės plačiau pasisakyti apie tariamą suklydimą įsigyjant akcijas, nulemtą 2011 m. audito išvados. Ieškovai remiasi Investuotojų asociacijos viešai paskelbta informacija, susijusia su 2012 m. sausio mėn. įvykusiu vienkartiniu 50 mln. litų nuostolio įvykiu. Tačiau atsakovės manymu, šiai bylai aktuali audito išvada buvo už 2011 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. finansinius metus, o įvykis buvo 2012 m. sausio mėn. Ši informacija buvo įtraukta į banko aiškinamąjį raštą ir investuotojai turėjo galimybę su ja susipažinti, tačiau nenurodė, ar susipažino ir kokią reikšmę ši informacija jiems turėjo. Lietuvos bankas iš karto paneigė Investuotojų asociacijos viešai išreikštą nuomonę dėl banko nestabilumo. „Deloitte“ neturėjo galimybių susipažinti su Lietuvos banko inspektavimo ataskaitomis. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad finansinės ataskaitos ir audito išvada nėra vieninteliai dokumentai, parodantys banko būklę, o teisės aktai nustato visapusišką banko investuotojų informavimo sistemą. Ieškovai nenurodo, kokia būtent investuotojų informavimo grandis nesuveikė ir sutrukdė jiems visapusiškai įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės priimant galutinį sprendimą investuoti. Ieškovai mini atsakovės neteisėtus veiksmus, susijusius su kreditavimu, apie kuriuos sužinojo iš viešų Lietuvos banko pranešimų. Atsakovas neturėjo galimybių, nei pareigos nustatyti tas pačias banko problemas, kurias nustatė Lietuvos bankas. Atsakovas jo inspektavimo ataskaitų nėra gavęs. Inspektavimo ataskaita gaunama atliekant finansų rinkos priežiūrą, kurią vykdo Lietuvos bankas. Inspektavimo ataskaitose esanti informacija, be kita ko, sudaro ir banko paslaptį. Atliekant auditą rengiami du skirtingi dokumentai – auditoriaus išvada ir audito ataskaita. Šių dokumentų turinys ir paskelbimo tvarka yra skirtinga. Viešai skelbiama tik audito išvada, o ataskaita pateikiama bankui ir Lietuvos bankui. Be to, dalis banko trūkumų nurodoma tik ataskaitoje, kuri yra neviešas dokumentas. Šiuo konkrečiu atveju buvo paskelbta viešai 140 puslapių, iš kurių audito išvada sudarė 2 puslapius. Audito išvada negarantuoja, kad bankas nebankrutuos. Ji daroma gavus banko informaciją ir dokumentus. Todėl jos teisingumas yra tiesiogiai susijęs su paties audituojamo subjekto auditoriui suteikta informacija. Audito įmonė negali duoti privalomų nurodymų audituojamai įmonei, juos gali duoti tik Lietuvos bankas, kuris gali sudaryti sutartis su audito įmonėmis dėl banko patikrinimo, reikalauti pakeiti audito įmonę ir kt. Būtent ši institucija turi atitinkamas kontrolės funkcijas ir saugo visos rinkos interesus. Tačiau net ir šiai institucijai nekeliamas tikslas, kad komercinis bankas nebankrutuos. Atsakovės auditoriaus pareigų apimtis ir atsakomybė yra apibrėžta Audito sutarties nuostatomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas savo išvadose pažymėjo, jog AB Ūkio bankas, kaip emitentas, Vertybinių popierių įstatymo ir kitų įstatymų pagrindu turėjo pareigą investuotojams atskleisti ne tik periodinę, bet ir einamąją informaciją apie savo būklę (atsakinga emitento vadovybė). Iš ieškinio galima būtų suprasti, kad ieškovai „Deloitte“ kaltina iš esmės tuo, kad ji tyčia ir dėl didelio nerūpestingumo neatskleidė 4 tariamai neteisėtų ir apgaulingų banko veiksmų: banko turto pasisavinimo; susijusių asmenų neteisėto kreditavimo; apgaulingų ir netikslių finansinių ataskaitų parengimo ir paskelbimo; einamosios informacijos visuomenei. Tačiau ieškovai net nekonkretizuoja, ką konkrečiai atsakovė turėjo pastebėti ir nustatyti. Atsakovė nebuvo banko iškeltų bylų šalimi ir nežino jų aplinkybių. Tačiau bankas iškėlė civilines bylas audito įmonei ir reikalauja iš jos nuostolių atlyginimo, o ikiteisminiame tyrime iš banko akcininkų ir vadovų atlyginti žalą. Priėmus palankius sprendimus investuotojams liktų turto. Ieškovai neįrodė ne tik žalos fakto, bet ir dydžio. Ieškovai dublike pateikia jau kitokį žalos paskaičiavimą, negu teikė ieškinyje. Be to, ieškovai visai nevertina, kokią vertę turėtų jų banko akcijos, jeigu gauta „informacija“ būtų teisinga, kad banko būklė yra labai bloga. Atsakovo nuomone, ieškovai neįrodė priežastinio ryšio kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu. Atsakovė nėra atsakinga už Ūkio banko bankrotą, jie nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimai priimti vadovaujantis būtent audito išvada už 2011 m. finansinius metus, todėl turi būti analizuojamas ieškovų elgesys tik nuo tada, kada jie sužinojo apie šią išvadą iki 2013-02-12 moratoriumo paskelbimo. Tačiau tik beveik pusė ieškovų investavo į akcijas dar iki 2012-03-07, be to, iki moratoriumo viešojoje erdvėje buvo dvejonių dėl banko stabilumo, kad jo nuostoliai pranoksta pelną (atsiliepimo 8 priedas), bankas nevykdė Lietuvos banko privalomų nurodymų (atsiliepimo 9 priedas), jie nevertino, kad vertybinių popierių biržoje banko vertinimas nuo 2007 m. vidurio iki 2011 m. pabaigos smuko 80 proc., o prekyba akcijomis net 22 kartus (atsiliepimo 3 priedas). Neaišku, kodėl šie duomenys, kurie buvo vieši ir prieinami daugiau negu penkerius metus, ieškovams buvo nepakankamas signalas dėl banko veiklos rizikingumo ir finansinės ateities. Ieškovai nurodo baudžiamąsias bylas, kuriose įtariami konkretūs fiziniai asmenys, todėl tai šalina atsakovo kaltę. Atsakovas nesutinka su ieškovų argumentais, kad ieškinio senaties pradžią reikia sieti su Audito ir apskaitos tarnybos (toliau ir AAT) 2014 m. liepos 31 d. įsakymu dėl drausminių nuobaudų „Deloitte Lietuva“ ir S. B. paskyrimu, nes AAT netyrė nei banko finansinių atskaitų, nei audito išvados teisingumo, ir tai užfiksuota VAAT administracinės bylos Nr. 1-2693-789/2016 teismo posėdžio metu. Ieškinio senatis yra suėjusi, ieškovai ją praleido, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Dėl šio įsakymo atsakovas pažymėjo, kad jis nustatė ne audito išvadų neteisingumą, o tik procedūrinius pažeidimus.

28Baigiamųjų kalbų metu Atsakovo 2 atstovė nurodė, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti „Deloitte Lietuva“ atsakomybę turi būti įrodyta, kad ieškovai rėmėsi ir Ūkio banko finansinėmis ataskaitomis ir Audito išvada, nes Audito išvada pati savaime ŪB finansinės padėties neatskleidžia, o tik patvirtina ŪB finansinėse ataskaitose esančius duomenis. Teismas dar 2016-05-02 nutartimi dėl 2016-03-10 pradinio ieškinio trūkumų buvo nurodęs ieškovams individualiomis aplinkybėmis pagrįsti kiekvieno ieškovo priimtą investicinį sprendimą. Tačiau ieškovų procesiniuose dokumentuose ši aplinkybė net nebuvo įrodinėjama, teigiant, kad ieškinio pagrindą ieškovai patikslins per teismo posėdžius (CPK 186 str.) žodiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 170). Jų sprendimus investuoti lėmė visai kitos priežastys. Aplinkybę, kad investiciniam sprendimui priimti paskelbta finansinės ataskaita nesuteikia visos informacijos, reikalingos investiciniam sprendimui priimti, patvirtina ir Lietuvos bankas savo 2016-06-03 rašte (2 t., b.t. 46–48). Dėl to svarbu įvertinti, kokios kitos priežastys nulėmė ieškovų sprendimus rinktis būtent Ūkio banko akcijas. Visus ieškovus būtų galima suskirstyti į dvi grupes: įsigijusius akcijas iki 2012-03-30 (Ūkio banko finansinės atskaitomybės ir audito išvados už 2011 finansinius metus paskelbimo) ir įsigijusius akcijas po šios datos. Net 22 ieškovai iš 30 – V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S., V. S., S. G., G. M., S. S., J. S., V. J., V. A., J. J., D. J., T. S., J. S., G. L., A. L., V. L., Z. M., A. P., A. T., V. D. ir UAB „„(duomenys neskelbtini)“ – ne tik raštu reikiamai nepagrindė savo investicinių sprendimų priėmimo, bet ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, todėl darytina išvada, kad jie neištaisė teismo nustatyto ieškinio pagrindo trūkumo, nors atstovas buvo nurodęs, kad tai bus paaiškinta žodžiu. Ieškovų atstovas nei 2016 m. rugsėjo 26 d., nei kituose teismo posėdžiuose taip pat negalėjo detalizuoti, kaip šie 22 ieškovai įsigijo akcijas. Ieškovų atstovas, neišskirdamas konkrečių ieškovų, teigė, neva, yra „akivaizdu“, jog asmuo priimdamas sprendimą dėl įsigijimo ar tolesnio akcijų laikymo, remiasi banko finansinės atskaitomybės dokumentais bei audito išvadomis, kurios yra skelbiamos Nasdaq puslapyje. Vėliau savo pozicija papildė Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai prieštaraujančiu teiginiu, jog iš to, kad posėdžiuose apklausti asmenys, jo nuomone, rėmėsi finansine ataskaita ir audito išvada, galima laikyti, kad ir neapklaustieji galvojo taip pat. Tačiau bendro pobūdžio teiginiai to neįrodo, todėl šių ieškovų sprendimui investuoti šie dokumentai neturėjo įtakos, be to, šie ieškovai akcijas įgijo iki finansinių ataskaitų ir audito išvados paskelbimo. Teiginys, kad jei būtų pamatę kitokias ŪB finansines ataskaitas ir audito išvadą 2012-03-30, būtų nedelsdami priėmę sprendimus parduoti turimas akcijas, ne tik neįrodytas, bet ir spekuliatyvus. Neįrodyta nei kad jie iš viso matę 2012-03-30 skelbtas ŪB finansines ataskaitas ir Audito išvadą, nei kokia kita finansinė atskaitomybė būtų turėjusi būti, kad jie tikrai būtų mėginę parduoti akcijas, nei kad būtų galėję tai padaryti (nes kiti rinkos dalyviai pamatę kitokias finansines ataskaitas, labiau tikėtina, nebūtų net pirkę akcijų, ar jų kaina būtų buvusi tolygi nuliui). Visi šie ieškovai turėjo realias galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau nepaisydami teismo siūlymo, jomis nepasinaudojo ir įrodinėjimo pareigos neįvykdė, todėl Atsakovas 2 prašė šių ieškovų reikalavimus atmestini kaip visiškai neįrodytus.

29Kiti 8 Ieškovai – D. V.; R. Č., V. S., R. B., A. K., UAB „„(duomenys neskelbtini)“, G. G., V. K., t. y. ieškovai, įsigiję Ūkio banko akcijų po audito išvados už 2011 m. paskelbimo, tačiau ir šių ieškovų nurodytos aplinkybės neįrodo, kad jų investiciniai sprendimai buvo nulemti būtent Audito išvados ir finansinių Ūkio banko ataskaitų. Ieškovai pripažino, kad investicinių sprendimų priėmimui jiems buvo reikšmingiausios visai kitos aplinkybės, tokios kaip noras pasimokyti investavimo, akcijų kaina, pomėgis „pirkti blogas akcijas“, jų šeimos ar verslo poreikiai, viešai skelbiama informacija ir / ar neaudituoti Nasdaq skelbiami Ūkio banko finansiniai duomenys. Nei vienas iš šių ieškovų neįrodė, kad prieš įsigydami akcijas jie domėjosi būtent Lietuvos banko sprendimą dėl ŪB veiklos sustabdymo nulėmusiomis priežastimis.

30Atsakovas 2 baigiamojoje kalboje raštu nurodė atskirai kiekvieno ieškovo paaiškinimus teisme ir jų vertinimą ir konstatavo, kad po ieškovų žodinių paaiškinimų tapo akivaizdu, kad tiek pradinis, tiek patikslintas ieškinys buvo parengti nesurinkus iš ieškovų duomenų apie esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, įskaitant ieškovų turimą investavimo patirtį bei rėmimąsi Ūkio banko finansinėmis ataskaitomis ir Audito išvada. Ieškovų atstovas 2016-09-26 posėdyje nurodė, kad visų Ieškovų suklydimas prasidėjo 2009-03-30, t. y. kuomet buvo paskelbta 2008 m. ŪB finansinė ataskaita. Tačiau ieškovų pasisakymai teismo posėdžių metu to nepatvirtinimo. Dar daugiau, dalis ieškovų visas ar dalį savo akcijų įsigijo daug anksčiau, nei buvo paskelbta Audito išvada, todėl net teoriškai ja remtis negalėjo; arba daug vėliau, o tai reiškia, jog turėjo vertinti vėliau paskelbtą informaciją, už kurios teisingumą „Deloitte Lietuva“ neatsako. Kalbėdamas visų ieškovų vardu, jų atstovas nurodė, kad akcijos buvo įsigytos tiesiogiai, tarpininkai nekonsultavo ieškovų dėl jų įsigijimo, visi ieškovai „neva“ buvo patyrę investuotojai. Tačiau puikaus visų ieškovų patyrimo investuojant nepatvirtina nei bylos dokumentai, nei pačių ieškovų liudijimai. Visi ieškovai buvo neprofesionalūs investuotojai. Kai kurie ieškovai patys pripažino, kad ŪB akcijas pirko edukaciniais ar „pabandymo investuoti“ tikslais. Galiausiai ieškovų paaiškinimai rodo, kad apie savo teisių pažeidimą, nors ir suprato moratoriumo paskelbimo dieną, tas teises nutarė ginti reikalaudami „Deloitte Lietuva“ atsakomybės tik tada, kai šią „idėją“ pasiūlė Investuotojų asociacija. Ieškovai neįvertino, skirtingo paties ŪB, „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos banko vaidmens ginčo kontekste ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamos „Deloitte Lietuva“ atsakomybės egzistavimo. Nors ieškovai ir teisingai nurodo Ūkio banko, kaip emitento, pareigas parengti ir viešai informuoti apie savo finansinę būklę ir paskelbti periodinę informaciją, kurią, be kita ko, sudaro ir audituotos metinės finansinės ataskaitos, jie neteisingai aiškina „Deloitte Lietuva“ pareigas ir galimybes garantuoti investuotojams palankias banko veiklos perspektyvas. Tačiau Audito išvada nėra garantija, kad tikrai bus aptikti visi neatitikimai ar kad įmonė / bankas nebankrutuos. Atsižvelgiant į objektyvius audito apribojimus, egzistuoja neišvengiama rizika, kad tam tikri finansinių ataskaitų neatitikimai bus neatskleisti, net jeigu auditas yra suplanuotas ir atliktas tinkamai pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Europos komisijos paskelbtoje studijoje ir atnaujintoje studijoje apie auditorių civilinės atsakomybės sistemas, egzistuojančias Europos Sąjungos valstybėse, yra pateikta analogiška informacija apie auditorių atsakomybės ribas (52, 7 psl.). Įrodymai, kuriais remdamiesi ieškovai įrodinėja tariamai neteisėtus atsakovų veiksmus, neįrodo ŪB finansinės atskaitomybės dokumentų neteisingumo. O ieškovų pozicija, ką konkrečiai visų šių veiksmų atžvilgiu turėjo nustatyti „Deloitte Lietuva“, apskritai neaiški – AB Ūkio banko apgaulingos ir netikslios Ūkio banko finansinių ataskaitų parengimas yra įrodinėjamas tik LB Finansinio stabilumo apžvalga, kurioje duodama nuoroda į KPMG Ataskaitos duomenis ir, kaip galima suprasti iš dubliko, viešais pačios Investuotojų asociacijos pranešimais apie ŪB 2012-11-15 paskelbtą esminį įvykį dėl „Žalgirio“ stadiono ir vienkartinį 50 mln. nuostolį. Ieškovai KPMG ataskaitą LB Finansinio stabilumo apžvalgą sieja su aplinkybe, neva joje pateikiama reali ŪB bankroto paskelbimo dieną valdyto turto vertė. Tačiau, vien jau viešoje informacijoje (12 t., b. l. 214–216), šioje ataskaitoje tokių duomenų nėra – KPMG Ataskaitoje nustatyta tik ŪB pagal trišalę sutartį Šiaulių bankui perduoto turto ir įsipareigojimų vertė. Bet kuriuo atveju byloje KPMG ataskaitos net nėra šios bylos medžiagoje, todėl negalima ja remtis. Galimybė remtis LB Finansinio stabilumo apžvalga taip pat yra paneigiama paties LB 2016-11-19 pateiktu raštu, kuriuo yra aiškiai konstatuota, jog: „Audito įmonės „KPMG Baltics“, UAB 2013 m. vasario 22 d. parengtoje AB Ūkio banko turto preliminaraus vertinimo ataskaitoje, taip pat ir Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalgos 45 puslapyje buvo nurodyti duomenys apie 2013 m. vasario 12 d. buvusį AB Ūkio banko turtą. Šiais dokumentais nebuvo siekta įvertinti (nurodyti) ir nebuvo vertintas (nurodytas) AB Ūkio banko 2011 m. pabaigoje turėtas turtas ir 2011 m. AB Ūkio banko metinėse finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos teisingumas“ (pabraukta mūsų). Kaip matyti iš šio Lietuvos banko paaiškinimo, KPMG Ataskaita nevertina ir neanalizuoja Ūkio banko turtinės padėties ne tik Audito išvados už ŪB 2011 finansinius metus (kas yra svarbu šiai bylai), bet ir nei vienos už 2008–2010 m. audito išvadų parengimo metu. Ieškovai AB Ūkio banko 2011 m. finansinės atskaitomybės neteisingumą dublike bando papildomai pagrįsti pačios Investuotojų asociacijos dar iki Audito išvados paskelbimo viešai paskelbta informacija, susijusia su 2012 m. sausio mėnesį įvykusiu vienkartinio 50 mln. Lt nuostolio įvykiu. Tačiau šią informaciją Ūkio bankas įtraukė į 2011 m. Ūkio banko finansinių ataskaitų rinkinį savo aiškinamajame rašte, o „Deloitte Lietuva“ įvertino visus svarbius įvykius taip, kaip to reikalauja Tarptautiniai audito standartai, ir AAT dėl to jokių pastabų neturėjo. Ieškovai turėjo visas galimybes ne tik su šia informacija susipažinti, bet ir atitinkamai ją ir su ja susijusią riziką įvertinti. Kai kurie ieškovai posėdžio metu patvirtino (pvz., R. Č., R. B.), kad tikrai tą informaciją matė, suprato, kad ten atskleidžiama rizika. Tačiau šie ieškovai nepaaiškino, kokią reikšmę šie duomenys turėjo jų sprendimams investuoti į Ūkio banką. Kiti ieškovai net nežinoma, ar apskritai tą skaitė, analizavo, suprato ir jiems tai turėjo reikšmės priimant sprendimą įsigyti AB Ūkio banko akcijas. Teisme ieškovai nepaaiškino, kokią reikšmę šie duomenys turėjo jų sprendimams investuoti į AB Ūkio banką. Ieškovai patys nurodo, kad Lietuvos bankas iš karto paneigė Investuotojų asociacijos viešai išreikštą abejonę dėl Ūkio banko nestabilumo. Jei ieškovai siekia įrodyti, kad atsakovė nepastebėjo ar neatskleidė vienokių ar kitokių finansinių netikslumų Banko finansinėse ataskaitose, tai jie, visų pirma, turi įrodyti, kokie konkrečiai netikslumai nebuvo pastebėti, ir pagrįsti, kad tie konkretūs tariami netikslumai privalėjo būti pastebėti ir atskleisti tam tikra forma vadovaujantis Audito sutarties nuostatomis. Nei AAT, nei administracinio teismo bylos nagrinėjimo dalyku nėra ir nebuvo audito išvados ir Ūkio banko finansinių ataskaitų už 2011 metus teisingumas. Tai buvo pripažinta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-30 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2693-789/2016. Dar daugiau, LVAT nutartimi aiškiai pasisakė, kad šioje byloje nebuvo tirtas finansinių ataskaitų ar audito išvados (ne)teisingumas, ir tai turėtų būti nustatoma kitose bylose, ginčijant tokias finansines ataskaitas ir / ar audito išvadą (72 ir 73 punktai). Savo procesiniuose dokumentuose ieškovai tik abstrakčiai samprotavo, neva finansinėse ataskaitose turėjo būti nurodytas kitoks turtas, tikroji ekonominė būklė, daugiau atidėjimų. Tačiau koks konkrečiai turtas ir kokia būklė turėjo būti nurodyta, savo procesiniuose dokumentuose nekonkretizavo. Nuo audito išvados paskelbimo 2012-03-30 iki 2013-02-12 akcijų įsigijimo Nasdaq puslapyje buvo skelbti gausūs pranešimai. Neskaitant spaudoje buvusios informacijos, vien Nasdaq paviešinti esminių įvykių, į kuriuos ieškovas turėjo ir galėjo atsižvelgti ir kurie sąlygojo žymius akcijų kainų kritimus, buvo visa eilė. Logiška būtų manyti, kad jei ŪB finansinė būklė, atspindėta paskelbtose finansinėse ataskaitose, tikrai buvo gera, kaip kad ją neva vertinę ieškovai, tai kodėl, šią informaciją paskelbus, rinka reaguoja mažinat ŪB akcijų kainą. Ieškovai R. Č., A. K., V. S., R. B. pripažino į šią informaciją neatsižvelgę. Antrasis ŪB neteisėtas veiksmas – tariamas Ūkio banko einamosios informacijos visuomenei neatskleidimas, yra grindžiamas KPMG ataskaita, kuri nėra bylos medžiagos dalimi ir į kurią tik duodama nuoroda Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalgoje. Trečiasis ŪB neteisėtas veiksmas, kurio tariamai neteisėtai nepastebėjo ar nenustatė „Deloitte Lietuva“ – banko turto pasisavinimas, anot ieškovų, bus įrodytas jų nurodomose 5-iose teisminėse bylose, kuriose BAB ŪB bankroto administratorius ginčija banko sudarytus sandorius. „Deloitte Lietuva“ nėra šių ieškovų nurodomų bylų šalimi ir tuo labiau neturi jokios išsamios informacijos apie šias bylas. Tačiau kaip matyti iš ieškinio, ieškovų pateikiama informacija apie šias bylas yra sena, todėl ieškovų nurodomos bylos neturi jokios reikšmės šiai bylai ir kokių nors neteisėtų veiksmų / neveikimo nustatymui. Ketvirtasis ŪB neteisėtas veiksmas, už kurio tariamą neatskleidimą neva turėtų būti atsakinga „Deloitte Lietuva“, anot ieškovų, yra neteisėtas su Ūkio banku susijusių asmenų kreditavimas. Šį neteisėtą veiksmą ieškovai, be minėtos ataskaitos, dar bando pagrįsti nuorodomis į viešus Lietuvos banko pranešimus, kuriuose minimi inspektavimo metu nustatyti Ūkio banko veiklos trūkumai, bei inicijuotomis baudžiamosiomis bylomis Ūkio banko / jo filialų vadovams. Tačiau Atsakovo 2 funkcijos yra kardinaliai skirtingos, dėl to „Deloitte Lietuva“ neturėjo nei galimybių, nei pareigos nustatyti tas pačias Ūkio banko problemas, kokias nustatė Lietuvos bankas. Apibendrindamas Atsakovas 2 darė vienareikšmišką išvadą, kad ieškovai šioje byloje nenurodė, kokią konkrečiai pareigą tariamai pažeidė šis atsakovas, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu toks pažeidimas pasireiškė ir kada jis atsirado. Ieškovai neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Atsakovo 2 neteisėtų veiksmų / neveikimo.

31Ieškovai taip pat neįrodė ir žalos fakto ir dydžio. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 22 ieškovai įsigijo akcijas iki audito išvados paskelbimo. Tokių ieškovų atžvilgiu audito išvada už 2011 m. apskritai negalėjo turėti jokios reikšmės jų sprendimui įsigyti akcijas, todėl šių ieškovų prašymas priteisti žalą yra atmestinas. 8 ieškovai įsigijo akcijų po audito išvados paskelbimo. Dalis jų – 6 (V. S., A. K., UAB „( - ), R. B., G. G., V. K.), turėjo akcijų ir iki audito išvados paskelbimo. Kai kurie jų po FA ir AI paskelbimo akcijomis prekiaudavo. Byloje pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tiksliai kiekvieno iš šių 8 ieškovų akcijų skaičiaus, todėl byloje apskritai nėra įrodymų, leidžiančių apskaičiuoti žalą taip, kaip jos prašo šie 5 ieškovai. Jau vien dėl to šių 5 ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas. R. Č. už 2012-02-13 pirktas „(duomenys neskelbtini) akcijų mokėjo po 0,090 Eur (1 t., b. l. 47), o ieškiniu ir už jas prašo 0,093 Eur, t. y. netgi daugiau, nei sumokėjo. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovams V. S., R. Č., G. G. buvo išmokėti dividendai, uždirbti iš įsigytų AB Ūkio banko akcijų, tačiau skaičiuojant žalą į tai visiškai neatsižvelgta. Ieškovai neįrodo, kad jie apskritai yra patyrę kokią nors žalą. Šiuo metu apskritai nėra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti, kiek lėšų ir ar atgaus AB Ūkio banko akcininkai – ieškovai. Ne tik dėl BAB Ūkio banko bankroto bylos pabaigos, bet ir dėl šiuo metu vykstančių kitų teisminių ir ikiteisminių procesų, kurių pabaiga lems galimybes atsiskaityti su ŪB kreditoriais ir akcininkais, įskaitant ir ieškovus (Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1088-773/2016 pareikštu ieškiniu ŪB administratorius reikalauja iš „Deloitte Lietuva“ daugiau nei 323 milijonų Eur tariamų nuostolių; civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje pareikštu AB Ūkio banko akcininkams ir vadovams yra reikalaujama atlyginti 370 mln. Eur žalos (ieškinyje nurodoma, kad reikalaujama priteisti sumą sudaro (i) visų kreditorių kreditorinių reikalavimų suma, (ii) 128,5 mln. litų suma, kurią AB Šiaulių bankas įsipareigojo išmokėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir (iii) Banko smulkiųjų akcininkų akcijų vertė, vertybinių popierių biržoje fiksuota dieną prieš sustabdant Banko veiklą, ką patvirtina FNTT į bylą pateikta informacija. Ieškovai ieškinyje patys nurodo, kad BAB Ūkio bankas ginčija sandorius, kurių vertė daugiau nei 25 mln. Eur. Todėl patenkinus tokius bankroto administratoriaus ieškinius yra tikimybė, kad bus galima atsiskaityta ir su visais ar dalimi ieškovų.

32Ieškovams neįrodžius neteisėtų veiksmų / neveikimo ir žalos fakto bei dydžio, priežastinio ryšio nustatymas yra objektyviai negalimas. Tarp reikalaujamos žalos – kainos paskutinę prekybos akcijomis dieną (2013-02-12) ir audito išvados paskelbimo (2012-03-30) nėra jokio ryšio – auditorius niekaip negali numatyti, kada banko priežiūros institucija priims sprendimą stabdyti banko veiklą, todėl niekaip negali numatyti, kad jam teks pareiga atlyginti akcijų vertę tos dienos, kada stabdoma banko veikla. Galiausiai Atsakovas 2 pabrėžė, kad ieškovai privalo įrodyti priežastinį ryšį individualiai kiekvieno ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių atžvilgiu. Taigi, kiekvienas ieškovas privalo pateikti ne tik duomenis, kada, kokiu būdu ir kokios sąlygomis sudarė akcijų įsigijimo sutartis su Ūkio banku, bet ir kas konkrečiai nulėmė jo finansinį sprendimą. Kaip jau aptarta, net 8 ieškovų apklausa parodė, kad ne FA ir AI jiems buvo svarbiausias veiksnys pirkti akcijas, o matant visą viešą informaciją apie blogėjančią banko būklę, iš esmės tikėjimas, kad LB po Snoro banko nebestabdys kito banko veiklos. Ieškinyje pateiktų faktų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovai neįrodo nei netiesioginio, nei juolab tiesioginio priežastinio ryšio tarp jų reikalaujamų nuostolių ir Atsakovo veiksmų / neveikimo.

33Atsakovas 2 nurodo, kad neegzistuoja pagrindas solidariai atsakomybei. Ieškovai nurodo, neva Ūkio bankas ir „Deloitte Lietuva“ privalo solidariai ieškovams atlyginti tariamą žalą CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. pagrindu. Tokie ieškovų argumentai nepagrįsti. Ieškovai neįrodo solidarios atsakomybės sąlygų, o solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.).

34Atsakovas 2 prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovai teigia (ieškinio 3, 17–18 psl.), kad jų turimos ŪB akcijos tapo bevertėmis ir jie sužinojo apie tariamai patirtą žalą, tada Lietuvos bankas pritaikė ŪB veiklos apribojimą (moratoriumą) ir buvo nustota viešai prekiauti Ūkio bankas akcijomis reguliuojamoje rinkoje, t. y. 2013-02-12. Dėl to 2013-02-12 prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi 2016-02-12. Pradinis ieškovų ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2016-04-05 jau praleidus ieškinio senaties terminą. Grupės ieškinio pateikimas ieškinio senaties nenutraukė, nes jis nebuvo priimtas, o pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tik teisingas ieškinio pareiškimas nutraukia senatį. Ieškovai senaties termino atstatymo taip pat neprašo.

35Trečiasis asmuo S. B. prašė ieškinį atmesti. Ieškinyje teigiama, kad trečiasis asmuo S. B. tariamai nesiėmė jokių pagal 220-ąjį tarptautinį audito standartą „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ ir pagal 240-ąjį tarptautinį audito standartą „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ jam privalomų imtis veiksmų, kad audito metu būtų tinkamai nustatyta ir identifikuota Ūkio bankas finansinių ataskaitų iškraipymo dėl apgaulės ar dėl klaidos rizika, nesilaikė profesinio skepticizmo principo, informacijos, kurią auditoriui pateikė Ūkio bankas, trečiasis asmuo iš esmės netikrino, dėl to visi Ūkio banko finansinių ataskaitų iškraipymai, atsiradę dėl apgaulės ar klaidos, audito metu nebuvo identifikuoti, o Ūkio banko finansinės ataskaitos už 2011 metus buvo auditoriaus paskelbtos kaip atitinkančios tikrovę. Visi tariamai neteisėti trečiojo asmens S. B. veiksmai grindžiami vien tik Audito ir apskaitos tarnybos (toliau ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. „( - ),,Dėl drausminimų nuobaudų skyrimo“ (t. 1, b. 1. 29–30). Trečiasis asmuo nurodo, kad audito įmonė UAB „Deloitte Lietuva“ ir jis, kaip atsakingas auditorius, atliko AB Ūkio banko 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (toliau ir Finansinės ataskaitos) auditą ir 2012 m. kovo 7 d. parengė nepriklausomo auditoriaus išvadą (toliau ir Išvada). Išvadoje pateikta nuomonė, kad Ūkio banko Finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais atspindi Ūkio banko ir jos grupės finansinę būklę bei veiklos finansinius rezultatus. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovai nagrinėjamu atveju nepagrindė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo „Deloitte“ atžvilgiu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Ūkio banko finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai atspindėta Ūkio banko Finansinėse ataskaitose. Ieškovai, klaidindami teismą, lygina visiškai skirtingus laikotarpius – Ūkio banko finansinę būklę 2011 m. gruodžio 31 d., ir Ūkio banko finansinę būklę moratoriumo dieną (2013 m. vasario 12 d.). Toks lyginimas iš esmės yra ydingas, nes lyginama Ūkio banko finansinė būklė skirtingais laikotarpiais. Be to, nėra pateikta įrodymų, kokia buvo tikroji Ūkio banko finansinė būklė 2013 m. vasario 12 d. ir kiek ji skyrėsi nuo finansinės būklės 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovų teiginiai dėl S. B. pasirašytos Išvados tariamo neteisingumo taip pat yra klaidingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Jokia institucija ar teismas nėra konstatavę Išvados neteisingumo ar pripažinę ją negaliojančia. Išvados teisingumas nėra ir nebuvo Tarnybos atliko Tyrimo objektas, taip pat šis klausimas nebuvo nagrinėtas ir šiuo klausimu nepadarytos jokios išvados administracinėje byloje Nr. I-2693-789/2016 pirmosios instancijos teismui sprendžiant Tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo klausimą. Nenustačius, kad Išvada yra neteisinga, tolesnis trečiojo asmens S. B. tariamai neteisėtų veiksmų nagrinėjimas šioje byloje tampa beprasmis. Neteisėtų veiksmų, neturėjusių reikšmės Išvados teisingumui, nustatymas yra teisiškai nereikšmingas šiai bylai, nes jų nesieja joks priežastinis ryšys su ieškovais ir jų tariamai patirtais nuostoliais. Ieškovai savo ieškinyje tik išvardina 220-ajame tarptautiniame audito standarte „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ ir 240-ajame tarptautiniame audito standarte „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ nurodytas auditoriaus pareigas, tačiau nenurodo, kokius konkrečius veiksmus S. B. turėjo atlikti, bet neatliko; kokią riziką turėjo įvertinti, bet to nepadarė; kurios Ūkio banko pateiktos informacijos S. B. netikrino, į kokią audito metu aptiktą apgaulę nereagavo S. B. ar kuriuos konkrečius klausimus svarstant nesilaikė profesinio skepticizmo. Tarnybos direktoriaus Įsakymas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas trečiojo asmens tariamai neteisėtiems veiksmams pagrįsti šioje byloje, atliktų procedūrų nedokumentavimas neturėjo jokios įtakos galutinės auditoriaus Išvados teisingumui. Tarnyba dėl Išvados teisingumo nepadarė jokių išvadų ar sprendimų nei Įsakyme, nei kokiuose nors kituose dokumentuose. Šioje byloje ieškovų reikalavimai galėtų būti tenkinami visų pirma įrodžius trečiojo asmens S. B. neteisėtus veiksmus, nulėmusius neteisingos Išvados pateikimą, tačiau ieškovai remiasi tik Tarnybos direktoriaus Įsakymu ir nenurodo jokių kitų, tariamai neteisėtų, S. B. veiksmų, kurie galėjo lemti ieškovų tariamus nuostolius. Administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas S. B. drausminės atsakomybės klausimas, nėra ginčo, kad Auditas buvo atliktas kitų Audito komandos narių, kurie bendrai prie šio Audito dirbo apie 1500 darbo valandų, ir jų visos atliktos procedūros dokumentuotos tinkamai. O administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl S. B., kaip užduoties partnerio, įsitraukimo atliekant Auditą ir tinkamo S. B. atliktų veiksmų dokumentavimo. Ieškovams neįrodžius neteisėtų trečiojo asmens S. B. veiksmų, ieškinys „Deloitte Lietuva“ atžvilgiu turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad net jei būtų konstatuotas trečiojo asmens S. B. atliktas deliktas, sukėlęs ieškovams žalos, jų ieškinys atlyginti žalą turėtų būti atmestas, nes praleistas ieškinio senaties terminas, kurį trečiasis asmuo S. B. prašo taikyti šioje byloje. Jo manymu, skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, tai papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Patys ieškovai nurodo, kad jų turimos Ūkio banko akcijos tapo bevertėmis ir jie suprato patyrę žalą 2013 m. vasario 12 d., kada Lietuvos bankas pritaikė Ūkio bankui veiklos apribojimą (moratoriumą) ir buvo nustota viešai prekiauti Ūkio banko akcijomis reguliuojamoje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. vasario 12 d. prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. vasario 12 d. Nagrinėjamu atveju pirminis ieškovų ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2016 m. balandžio 5 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

36Triplike trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovų nuomone, tariamai neteisėtus trečiojo asmens veiksmus įrodo: Audito ir apskaitos tarnybos (Tarnyba) direktorius 2014 m. liepos 31d. įsakymas Nr. „(duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (t. 1, b. 1. 29–30); papildomai atsakovo Ūkio banko atsiliepime nurodytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti įrodymai; Asociacijų informacinės ir naujienų sistemoje (AINS) www.vadovauk.lt Investuotojų asociacijos 2012 m. kovo 12 d. viešai paskelbtas pranešimas „Investuotojų asociacija atkreipia dėmesį į Ūkio banko sausį patirtą nuostolį“ ir www.delfi.lt 2012 m. lapkričio 6 d. skelbtas straipsnis „Investuotojų asociacija: po tokių Ūkio banko pranešimų užsienyje būtų pradėtas tyrimas“. Tačiau nei vienas iš aukščiau nurodytų įrodymų nepatvirtina trečiojo asmens S. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovai galėjo patirti žalą. Aplinkybė, kad „Deloitte Lietuva“ kelerius metus auditavo Ūkio bankas, arba teisės aktų ar audito sutarčių nuostatos, įtvirtinančios audito tikslą, niekaip nepatvirtina trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Dublike išskiriami teiginiai apie Ūkio banko bankroto administratoriaus ir jo komandos atliktą Ūkio banko sudarytų sandorių vertinimą yra deklaratyvūs, abstraktūs ir subjektyvūs, todėl taip pat neturi jokios įrodomosios galios šioje byloje. Investuotojų asociacijos 2012 metais skelbti komentarai apie kilusias abejones taip pat nepatvirtina trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Tiek 2012 m. kovo 12 d. viešai paskelbtame pranešime, tiek ir 2012 m. lapkričio 6 d. skelbtame straipsnyje nėra net konstatuota jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, tuo labiau nėra tokių teiginių pagrindimo. Patys ieškovai dublike nurodė, kad Investuotojų asociacija abejuose šiuose straipsniuose pateikė savo įtarimus dėl galimo Atsakovo l finansinių ataskaitų klaidingumo, o ne konstatavo faktą, kad šios finansinės ataskaitos yra klaidingos. Dėl ieškovų dublike pakeistos pozicijos dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovų bandymas senaties termino pradžią sieti su Tarnybos Įsakymu yra nelogiškas, nes Tarnybos atlikto tyrimo metu nebuvo atliekamas Ūkio banko veiklos vertinimas ir tyrimas, nebuvo tirtos Ūkio banko finansinės ataskaitos ir nebuvo konstatuota, kad trečiojo asmens pasirašyta audito išvada yra klaidinga, todėl nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino pradžią sieti su Įsakymo priėmimo data. 2013 m. vasario 12 d. pritaikius poveikio priemonę moratoriumą ieškovai tegalėjo sužinoti tik tai, kad Atsakovo l veikla yra sustabdyta, o po kurio laiko sužinojo, kad Atsakovui l buvo iškelta bankroto byla. Jokių galimybių tuo metu sužinoti apie tai, kad Atsakovo l finansinės ataskaitos buvo klastojamos, o Atsakovas 2 jas visiškai netinkamai auditavo, nei vienas iš ieškovų neturėjo jokios galimybės, kadangi tam, kad būtų nustatytos šios aplinkybės, reikėjo atlikti sisteminį Atsakovo l veiklos vertinimą ir tyrimą bei reikėjo gauti prieigą prie Atsakovo l vidinių duomenų, prie kurių nei vienas iš ieškovų neturėjo galimybės prieiti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovai apie savo tariamą pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti dar 2013 m. vasario 12 d. Ūkio banko atžvilgiu pritaikius poveikio priemonę, t. y. moratoriumą, šios aplinkybės ieškovams negalėjo būti nežinomos, kadangi jos buvo plačiai skelbiamos viešoje erdvėje. Staigus banko žlugimas neabejotinai paskatino ar turėjo paskatinti suinteresuotus asmenis, įskaitant ieškovus, svarstyti apie asmenų, valdžiusių ar auditavusių banką, galimą atsakomybę.

37Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovų argumentais dėl ieškinio senaties nutraukimo, nes ieškinio senaties termino eigą nutraukia tik ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, jeigu atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą (CK 1.130 str. 4 d.). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2302-254/2015 atsisakė priimti Grupės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-158-186/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl ieškinio pateikimas tik 2016 m. balandžio 5 d. sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai praleido ieškinio senatį, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

38Ieškinys atmestinas.

39Iš bylos duomenų, taip pat duomenų, kurių nereikia įrodinėti dėl to, kad jie visiems žinomi (CPK 182 straipsnio 1 punktas), nustatyta, kad 2013-02-12 Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ paskelbė laikiną Banko veiklos apribojimą (moratoriumą) iki 2013-04-12. Paskelbus AB Ūkio bankui veiklos apribojimą (moratoriumą) buvo nustota viešai prekiauti Ūkio bankas akcijomis reguliuojamoje rinkoje (8 t., 119 psl.), ir jų paskutinė akcijų kaina, kuria ieškovai rėmėsi skaičiuodami savo nuostolius, buvo 0,093 Eur (8 t., 122 psl.). 2013-02-18 Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-31 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės Ūkio banko laikinojo administratoriaus pateiktiems pasiūlymams ir išvadoms bei akcinės bendrovės Ūkio banko nemokumo bei licencijos atšaukimo“ pripažino banką nemokiu ir visam laikui atšaukė banko veiklos licenciją. 2013-04-09 Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-77 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ pakeitimo“ pratęsė laikiną banko veiklos apribojimą (moratoriumą) iki 2013-04-30, o Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2013 iškėlė atsakovui AB Ūkio bankui bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Valnetas“ (nutartis įsiteisėjo 2013-06-07).

40Dėl ginčo esmės

41Ieškinį pareiškę ieškovai yra BAB Ūkio bankas akcininkai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 4 straipsnio 1 dalį, akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų (red. nuo 2018-07-01). Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai (CK 1.102 straipsnis). Akcininkai, įsigydamas investicijų vertybinius popierius, siekia dalyvauti bendrovės kapitale, akcijos patvirtina jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas turtines bei neturines teises (CK 1.102 str. 1 d., ABĮ 40 str. 1 d.). Vien turimų akcijų verčių suminė išraiška pati savaime nelemia jokių prievolinių teisinių santykių susiklostymo tarp įmonės ir jos akcininkų. Taigi ir bankrutuojančiai įmonei (ar bankrutuojančiam bankui) neatsiranda jokių prievole grindžiamų kreditorinių įsipareigojimų savo akcininkui (Bankų įstatymo 83 str., 87 str., Įmonių bankroto įstatymo 3 str., 31 str. 6 d.). Likviduojant komercinį banką, pirmiausia atsiskaitoma su banko indėlininkais bei kitais kreditoriais (Bankų įstatymo 87 straipsnis), ir tik likusieji pinigai paskirstomi tarp akcininkų proporcingai jų turimoms akcijoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-499/2014). Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, ieškovai nėra AB Ūkio banko kreditoriai. Pažymėtina, kad trys ieškovai – A. K., V. K. ir J. J., Atsakovui 1 buvo pareiškę kreditorinius reikalavimus, grindžiamus akcijų kiekiu ir verte, tačiau jų prašymai Kauno apygardos teismo 2014-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1436-254/2014 ir 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1883-254/2014 buvo atmesti (9 t., 90–128).

42Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu neprašo pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sandorių negaliojančiais dėl suklydimo, o pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti nuostolius arba iš esmės pareiškė reikalavimą Atsakovui 1 jo bankroto byloje (CK 1.90 straipsnio 7 dalis). Ieškovai siekia įgyti kreditoriaus statusą, nes ieškinį patenkinus, jie taptų Banko kreditoriais, kurių reikalavimai bankroto byloje būtų tenkinami pagal penktąją Banko kreditorių eilę (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio 5 dalis). Atsakovas 1 dėl to įžvelgia ieškovų piktnaudžiavimą, kuomet jie savo interesų patenkinimo siekia galimai pažeisdami kitų Banko akcininkų ir kreditorių interesus. Ieškovų atstovas 2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pareiškė, kad laukti BAB Ūkio banko bankroto pabaigos būtų neekonomiška, nepagrįsta, nes tada principas, kad turi būti kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp šalių, būtų visiškai neįgyvendintas, nes vien žalos fakto neaiškumas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti (garso įrašas: 13 min. 36 sek. – 13 min. 42 sek.). Šiuo aspektu teismas laiko, kad ieškinio pareiškimas laiku yra viena iš tinkamo pažeistų teisių gynimo prielaidų.

43Byloje yra duomenys, kad BAB Ūkio bankas 2011 m. birželio 28 d. sudarė su UAB „Deloitte Lietuva“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 60-275/2011 (3 t., 56–59 psl.), pagal kurią Atsakovas 2 įsipareigojo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus Europos Sąjungos (TFAS), paruoštų Banko atskirų finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų, apimančių Banko ir jo dukterinių įmonių finansines ataskaitas, už metus, pasibaigsiančius 2011 m. gruodžio 31 d., atlikti auditą ir pateikti auditoriaus išvadą apie paminėtas finansines ataskaitas (2.1 punktas). „Deloitte“ taip pat įsipareigojo paruošti Audito ataskaitą už metus, pasibaigsiančius 2011 m. gruodžio 31 d., kartu su laišku Banko vadovybei, kuriame būtų paminėti audito metu atskleisti apskaitos bei vidinės kontrolės sistemos reikšmingi trūkumai, jei tokių bus, ir pateiktos rekomendacijos jiems ištaisyti (2.2 punktas). „Deloitte“ įsipareigojo pateikti auditoriaus išvadą apie publikuojamas finansines ataskaitas. Sutartyje buvo numatyta, kad galutinė auditoriaus išvada bus pateikta iki 2012 m. vasario 29 d., o Audito ataskaitos ir laiško vadovybei pateikimo data bus 2012 m. balandžio 4 d. Pažymėtina, kad viešai skelbiama tik audito išvada, o ataskaita pateikiama Bankui ir Lietuvos bankui.

44Vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad emitentai priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti ir viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pateikti priežiūros institucijai šią periodinę informaciją: 1) metinę informaciją; 2) tarpinę informaciją. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. O VPĮ 22 str. 1 d. numato, kad tarpinę informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

45Nagrinėjamu atveju viešai buvo paskelbtas 140 puslapių sudarantis dokumentų rinkinys apie AB Ūkio banko 2011 m. finansinius metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d. (5 t., b. l. 28–169). Dokumentų rinkinį sudaro: atsakingų asmenų – AB Ūkio banko valdybos pirmininko – administracijos vadovo G. U. ir vyr. buhalterės V. P. – patvirtinimas (1 psl.), nepriklausomo auditoriaus išvada (3–4 psl.), AB Ūkio banko vadovybės Metinis pranešimas (5–29 psl.), AB Ūkio banko finansinės būklės ataskaita (30 psl.), AB Ūkio banko pelno nuostolių ataskaita, Bendrųjų pajamų ataskaita (32 psl.), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (34 psl.), Pinigų srautų ataskaita (35–36 psl.), Aiškinamasis raštas (37–109 psl.), pagal įstatymo reikalavimus būtina pateikti informacija (110–118 psl.) ir priedas prie metinio pranešimo (119–140 psl.). Teismas visiškai sutinka su atsakovais, kad AB Ūkio banko finansinę situaciją atspindėjo ne tik Audito išvada, bet visi paminėti dokumentai, taip pat ir kita viešai skelbiama informacija apie banko veiklą. Ją analizuodamas sistemiškai, uolus ir atsakingus sprendimus priimantis investuotojas galėjo susidaryti pagrįstą nuomonę apie AB Ūkio banko finansinę būklę ir veiklos perspektyvas. Kadangi investicijos į vertybinius popierius yra susijusios su tam tikrais rizikos veiksniais, todėl akivaizdu, kad emitento vertybinius popierius turėtų įsigyti tie investuotojai, kurie turi pakankamai finansinių žinių ir patirties, kad sugebėtų tinkamai įvertinti su emitento veikla ir jo vertybiniais popieriais susijusias rizikas.

46Ieškovai savo patirtą žalą sieja su jų suklaidinimu 2012 m. kovo 7 d. trečiojo asmens S. B. pasirašyta Audito išvada už finansinius metus, kurie pasibaigė 2011 m. gruodžio 31 d., viešai paskelbta 2012-03-30 (8 t., 117 psl.). Šioje išvadoje (1 t., b. 1. 26–27) trečiasis asmuo S. B., atlikęs Ūkio banko Auditą, pareiškė, kad „Mūsų nuomone, atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi Banko ir Grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje“. Ieškovai patirtą žalą taip pat sieja su jų suklaidinimu Atsakovo 1 finansinės atskaitomybės dokumentais už tuos pačius finansinius metus, nes yra įsitikinę, kad šiuose dokumentuose buvo neteisingai nurodyti duomenys apie banko turtą ir įsipareigojimus.

47Glaustai nurodant nagrinėjamo ieškinio faktinį pagrindą, jį sudaro šios aplinkybės: Bankas suklaidino ieškovus klaidingai ir / arba melagingai parengęs finansines ataskaitas už 2011 metus; audito bendrovė suklaidino ieškovus netinkamai atlikusi banko finansinių dokumentų auditą; ieškovai, remdamiesi viešai paskelbta informacija, kuri rodė akivaizdžiai geresnę nei reali Banko finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, priėmė neteisingus investicinius sprendimus, susijusius su Banko akcijomis, ir dėl to patyrė nuostolių (žalą).

48Dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

49Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (išskyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018). Teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė šių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų ieškinys atmetamas. Tokia teismo išvada grindžiama toliau nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

50Dėl ieškovų suklaidinimo priimant investicinius sprendimus

51Ieškovai tvirtina, kad investicinius sprendimus priėmė atsakovų suklaidinti būtent viešai paskelbtų atsakovų dokumentų apie Banko ekonominę finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas. Taip teigdami, ieškovai šias aplinkybes (suklaidinimą) turėjo pareigą įrodyti (CPK 12, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, aplinkybė dėl ieškovų suklaidinimo viešai paskelbta informacija, kaip neteisėto veiksmo (CK 6.246 straipsnis), yra reikšminga sprendžiant ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos (CK 6.249 straipsnis), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.247 straipsnis), nustatymo.

52Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovų suklaidinti priėmė jų interesus pažeidžiančius klaidingus investicinius sprendimus – sprendimus įsigyti AB Ūkio banko akcijų arba sprendimus jų neparduoti (laikyti). Žinodami tikrą AB Ūkio banko ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, ieškovai nebūtų priėmę arba būtų priėmę priešingus investicinius sprendimus – nepirkti akcijų arba parduoti turimas akcijas. Ieškovų atstovas teisme paaiškino (2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2 val. 3 min. 24 sek. – 2 val. 3 min. 59 sek.), kad visi ieškovų investiciniai sprendimai buvo priimti remiantis būtent juos suklaidinusiais dokumentais ir skyrėsi tik priimamų sprendimų pobūdis (akcijas pirkti / akcijas laikyti). Taip pat nurodė, kad visi ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai ir juos reikia vertinti kaip atitinkančius tipinį investuotoją, kuris investuodamas į akcijas vertino visą emitento informaciją, tiek einamąją, tiek periodinę, ir nesvarbu, net nelabai turi didelės reikšmės, ar ją sužinojo perskaitę tą audituotą finansinę atskaitomybę, dėl kurios yra ginčas.

53Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 punkte yra atskleista neprofesionalaus rinkos dalyvio sąvoka. Jais laikomi visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovų atstovo vartojama tipinio investuotojo sąvoka šioje byloje jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nepreziumuoja. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Kasacinis teismas, investicinių paslaugų byloje nagrinėdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbiausias yra galutinis rezultatas, t. y. svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Ieškovai byloje nurodė, kad priimdami rizikingus investicinius sprendimus tikėjosi, kad Bankas nebankrutuos, kad akcijų vertė kils ir jie turės pelno, tačiau tai dar nereiškia suklydimo dėl priimto investicinio sprendimo.

54Nors ieškovai yra smulkieji akcininkai, tačiau Įstatymai smulkiesiems akcininkams silpnosios šalies statuso (skirtingai, nei, pavyzdžiui, vartotojams) nesuteikia. Todėl teismas sutinka su atsakovais, kad ieškovai, įsigydami investicijų vertybinius popierius – AB Ūkio banko akcijas, turėjo žinoti ne tik su tuo susijusias teises ir pareigas, bet ir rizikas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-7-471/2002).

55Byloje teismas nustatė, kad dalis ieškovų banko akcijas įsigijo AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje, o kita dalis banko akcijų įsigijo ne biržos sandoriais, bet iš naujų banko akcijų emisijų – akcijas pirkdami tiesiogiai iš AB Ūkio banko jų išleidimo metu ir tai byloje patvirtina vertybinių popierių sąskaitų išrašai (3 t., 21–49 psl.). Iš šių sąskaitų išrašų bei ieškovo prie ieškinio pateiktų duomenų galima spręsti, kad akcijas iš akcijų emisijų pirko 13 ieškovų: R. Č., S. G., J. J., A. K., V. K., V. S., S. S., V. S., UAB „„(duomenys neskelbtini)“, A. P., V. L., G. G. ir T. S.. Tačiau visi ieškovai turėjo žinoti ir suprasti, kad jų priimami investiciniai sprendimai, susiję su banko akcijomis, yra labai rizikingi. Sprendžiant apie nagrinėjamo ginčo laikotarpį, su galimomis Banko rizikomis ieškovai galėjo susipažinti perskaitę 2011 metų Banko akcijų prospektą, tačiau nei vienas bylos nagrinėjime dalyvavęs ieškovas nepaminėjo, kad šį prospektą būtų perskaitęs.

56Bankas, prieš siūlydamas akcijas, turi pareigą viešai paskelbti išleidžiamų akcijų emisijų prospektus, o jas įsigyjantys asmenys – pareigą su juo susipažinti. Prospekto parengimą iki 2007 m. vasario 8 d. reguliavo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo rinkos įstatymas, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies pakeičianti direktyvą 2001/34/EB, 2004 m. balandžio 24 d. Europos komisijos (EB) reglamentas Nr. 809/2004, Vertybinių popierių prospekto rengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklės. Nuo 2007 m. vasario 8 d. tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas ( 5 straipsnio 1 dalis). Be to, vertybiniai popieriai į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos Respublikoje, gali būti įtraukiami tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šiame skirsnyje nustatyta tvarka paskelbia prospektą ( VPĮ red. nuo 2009-12-15 iki 2012-01-01, 5 straipsnio 6 dalis). Bankas pateikė į bylą 2011 metų Banko akcijų prospektą, patvirtintą LR vertybinių popierių komisijos 2011 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 4R-9 ( 3 t. 101 psl.). Su prospektu galima buvo susipažinti ir AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje. Prospekto įžanginėje dalyje nurodyta, kad potencialūs investuotojai, prieš priimdami sprendimą investuoti į emitento vertybinius popierius, turėtų susipažinti su visu prospektu, įskaitant ir dokumentus, teikiamus nuorodos būdu. Pagrindinėje informacijoje investuotojams aiškiai nurodyta, kur ir kaip galima gauti papildomos informacijos apie siūlomą investiciją, įskaitant informaciją apie tai, kur ir kaip paprašius bet kuriuo metu nemokamai galima gauti prospektą ir kitus nuorodos būdu pateikiamus dokumentus (audituotas Banko finansines ataskaitas už 2008–2010 m. finansinius metus ir 2011 m. trijų mėn. neaudituotas ataskaitas). Prospekto I skyriaus 1.4 dalis bei II skyriaus 2 dalis atskirai identifikavo rizikos veiksnius, susijusius būtent su vertybinių popierių įsigijimu ir emitentu (banku), t. y. kredito, rinkos, likvidumo ir operacinė rizika (3 t., 112 psl.). Atskirai akcentuotina, jog pagrindinės su Banko veikla susijusios rizikos yra išskiriamos ir Banko finansinės atskaitomybės dokumentuose, įskaitant ir finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 metus, su kuriais, pagal ieškinį ir ieškovų atstovo paaiškinimus, yra susipažinę absoliučiai visi ieškovai. Prospekto II skyriaus 2.1 dalyje „Emitento rizika“ yra nurodyta, kad investuotojas, įsigijęs banko akcijų, prisiima Banko (veiklos) riziką, susijusią su ekonominiais, politiniais, socialiniais, techniniais-technologiniais veiksniais (3 t. 122 psl.). Taigi, akcininkai, įsigiję Banko akcijų, kartu prisiėmė ir Banko rizikas, t. y. ir nemokumo riziką. Teismas pažymi, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

57Visus ieškovus būtų galima suskirstyti į dvi grupes: įsigijusius akcijas iki 2012-03-30 – Ūkio banko finansinės atskaitomybės ir audito išvados už 2011 finansinius metus paskelbimo, ir į akcijas įsigijusius po šios datos. AB Ūkio banko akcijas iki jo finansinės atskaitomybės ir audito išvados už 2011 finansinius metus paskelbimo įsigijo dvidešimt du (22) ieškovai. Tai: V. K. (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, akcijų įsigijimą patvirtinantys dokumentai 1 t., 44 psl., 3 t., 30 psl.), UAB „„(duomenys neskelbtini)“ (investicinį sprendimą priėmė 2011-05-10, 1 t., 43 psl., toliau bus nurodoma tik data ir dokumentų vieta byloje), V. S. (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 42 psl., 3 t., 42–43 psl.), V. S. (nuo 2006-10-25 iki 2010-11-04, 1t., 41 psl., 3 t., 46 psl.), S. G. (2009-11-26, 1 t. 40 psl., 3 t. 23 psl.), G. M. (nuo 2010-10-22 iki 2011-10-12, 1 t., 39 psl.), S. S. (nuo 2007-03-13 iki 2009-05-14, 1 t. 38 psl., 3 t., 47 psl.), J. S. (nuo 2007-12-06 iki 2010-09-24, 1 t., 34–36 psl., 3 t., 44–45 psl.), V. J. (nuo 2012-01-06, 1 t., 33 psl.), V. A. (nuo 2012-01-06, 1 t., 32 psl.), J. J. (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 109–110 psl., 3 t., 25–27 psl.), D. J. (nuo 2007-08-22 iki 2011-03-21, 1 t., 107–108 psl.), T. S. (nuo 2008-01-23 iki 2008-11-20, 1 t., 99–106 psl.), J. S. (nuo 2010-05-10 iki 2011-12-09, 1 t., 94–98 psl., 3 t., 39–41 psl.), G. L. (ieškinyje nenurodė kada priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 89–93 psl., 3 t., 31–32 psl.), A. L. (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 80 psl.), V. L. (nuo 2008-10-17 iki 2011-11-11, 1 t. 81–83 psl., 3 t., 33–36 psl.), Z. M. (nuo 2008-12-15 iki 2011-11-23, 1 t., 31 psl.), A. P. (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 46 psl., 3 t., 37–38 psl.), A. T. (ieškinyje nenurodė, kad priėmė investicinius sprendimus, 1 t., 45 psl.), V. D. (2010-02-19, 1 t., 64–66 psl.), UAB „„(duomenys neskelbtini)“ (ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinius sprendimus, t. 1, 79 psl., 3 t., 49 psl.).

58Kiti aštuoni (8) ieškovai savo investicinius sprendimus priėmė ir po 2012-03-30 (Ūkio banko finansinės atskaitomybės ir audito išvados už 2011 finansinius metus paskelbimo). Tai ieškovai: R. Č. (2012-12-14 iki 2013-02-13, 1 t., 47–48 psl., 3 t., 21–22 psl.), A. K. (2012-11-28 iki 2012-11-29, 1t. 49–52 psl., 3 t., 28–29 psl.), V. S. (2007-11-10 iki 2012-12-14, 1 t., 53–63 psl., 3 t., 48 psl.), UAB „„(duomenys neskelbtini)“ (2011-12-01 iki 2013-02-11, 1 t., 67–69 psl.), G. G. (2011-09-22 iki 2013-02-05, 1 t., 70–73 psl., 3 t., 24 psl.), R. B. (2010-11-19 iki 2013-01-07, 1 t., 74–78 psl.), D. V. (2013-02-12, 1 t., 84 psl.), V. K. (2011-03-25 iki 2013-01-31, 1 t., 85–88 psl.).

59Vertinant pirmiau nurodytus duomenis ir sprendžiant dėl investicinių sprendimų padarymo laiko, galima pažymėti, kad kai kurie ieškovai akcijas pirko gerokai anksčiau, nei buvo viešai paskelbti ginčo dokumentai, ir daugiau investicinių sprendimų išvis nepriėmė net kelerius metus (pvz., ieškovai S. S., T. S., S. G.). Kai kurie ieškovai akcijų įsigijo po ginčo dokumentų paskelbimo praėjus gerokai daug laiko, net tada, kai viešoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie masinį banko akcijų išpardavimą, net prieš pat bankui paskelbiant jo veiklos apribojimą (moratoriumą). Vertinant sprendimo aprašomojoje dalyje detaliai nurodytų 8 ieškovų paaiškinimus teisme, turiniu galima matyti, kad investicinius sprendimus ieškovai priiminėjo dėl skirtingų priežasčių (mokėsi investuoti, reikėjo piniginių lėšų, mažėjo akcijų kaina rinkoje ir t. t.). Todėl nustatant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovams nurodžius į atsakovų neteisėtus veiksmus – jų suklaidinimą, buvo svarbu įvertinti kiekvieno iš ieškovų individualias savybes (amžius, išsilavinimas, investavimo patirtis ir kt.) (Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-158-186/2016, kuria Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2302-254/2015 buvo palikta nepakeista).

60Taigi, byloje teismas turėjo tirti ir nustatinėti aplinkybes, kokius investicinius sprendimus konkretus ieškovas priėmė suklaidinimo įtakoje (akcijas įsigyti, jas parduoti ar laikyti); kada kiekvienas susipažino su viešai paskelbta informacija apie Banko finansinę būklę ir perspektyvas; ar kiekvienas ieškovas turėjo reikiamus gebėjimus ir patirtį tą informaciją įvertinti, kad priimtų teisingą investicinį sprendimą; ar būtent finansinės ataskaitos ir audito išvados nulėmė konkretaus ieškovo priimtus investicinius sprendimus; nustatyti, ar paskelbta informacija buvo objektyviai klaidinga, sąlygojusi žalą padariusių investicinių sprendimų priėmimą. Įrodinėjant suklaidinimo faktą reikšminga nustatyti ir tai, ar priimant investicinius sprendimus ieškovai vertino ir kitą viešai paskelbtą informaciją apie Banko finansinę padėtį ir reikšmingus įvykius.

61Nagrinėjamu atveju sprendžiant apie 22 ieškovų reikalavimus, kurie akcijas įsigijo iki ginčo Audito išvados ir finansinių ataskaitų už 2011 metus paskelbimo, pažymėtina, kad savo procesines teises byloje jie įgyvendino per atstovą, o ieškinyje nebuvo nurodytos pirmiau aptartos aplinkybės, suponavusios kiekvieno iš jų individualaus investicinio sprendimo priėmimo aplinkybes. Ieškovai, kurie nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, ieškinyje nenurodė, kada, kokiu būdu jie priėmė investicinius sprendimus, kada susipažino su juos suklaidinusia informacija, o kai kurių ieškovų ieškinyje nurodyti investiciniai sprendimai net nebuvo priimti. Pvz., ieškovas Z. M., padaręs paskutinį investicinį sprendimą 2011-11-23, ieškinyje nurodė, kad atsakovų finansinės ataskaitos ir audito išvados suklaidintas priėmė sprendimą ne tik laikyti akcijas, bet ir jas pirkti, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis pirko akcijas po šių dokumentų paskelbimo. Analogiškai ieškinyje nurodė ir V. A., V. J., G. M., J. S., G. M., kurie akcijų įsigijo dar iki Audito išvados paskelbimo. Ieškovas V. S. ieškinyje nenurodė, kada priėmė investicinį sprendimą įsigyti akcijas, o pagal byloje esančius duomenis nustačius, kad paskutinį kartą akcijas šis ieškovas įsigijo 2013 m. kovo 19 d., jo ieškinyje nurodomas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priimtas investicinis sprendimas įsigyti akcijas nebuvo priimtas, nes audito išvada viešai buvo paskelbta 2012-03-30. Tokia pati išvada dėl investicinių sprendimų įsigyti akcijų priėmimo darytina ir vertinat ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akcijas paskutinį kartą pirko 2011-05-10), A. T. (ieškinyje nenurodė, kada pirko (duomenys neskelbtini) vnt. akcijų, 1 t., 45 psl.), A. P. (ieškinyje nenurodė, kada paskutinį kartą pirko akcijas, o jas pirko 2013-03-19) ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.

62Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. gegužės 9 d. pareiškime dėl pareikšto ieškinio tikslinimo ieškovų atstovas nurodė, kad „Kiekvienas į bylą atvykęs ieškovas, davęs priesaiką, nurodys, ar priimdamas ieškinyje aprašytus investicinius sprendimus vadovavosi Atsakovo 1 parengta ir viešai paskelbta, o Atsakovo 2 audituota, finansine atskaitomybe“ (1 t., 70 psl.). Tokį pareiškimą ieškovų atstovas padarė vykdydamas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuria ieškovams buvo pasiūlyta ieškinyje nurodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su investicinių sprendimų priėmimo aplinkybėmis (1 t., 161–162 psl.). Šie 22 ieškovai pasirinko dalyvauti bylos nagrinėjime per atstovą, ir tokią procesinę teisę jiems numato įstatymas (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau tokiu atveju jie prisiėmė procesinę riziką, susijusią su pareigos įrodinėti ieškinį visomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ir šalių paaiškinimais (CPK 12, 177, 178 straipsniai).

63Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pagal byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 22 ieškovai, kurie nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir nepateikė paaiškinimų dėl savo individualių investicinių sprendimų, kuriuos jie įvardija kaip klaidingus, priėmimo aplinkybių, būtų susipažinę su Banko finansinėmis ataskaitomis ir audito išvada už 2011 m. finansinius metus, vertinę jos duomenis ir būtent šių dokumentų pagrindu priėmę investicinius sprendimus (CPK 185 straipsnis). Teismas negali pritarti ieškovų atstovo argumentams, kad visi ieškovai, investuodami į akcijas, vertino visą emitento informaciją, tiek einamąją, tiek periodinę, ir nesvarbu, net nelabai turi didelės reikšmės, ar ją sužinojo perskaitę tą audituotą finansinę atskaitomybę, dėl kurios yra ginčas. Pritaręs šiems argumentams, teismas turėtų šias aplinkybes pripažinti kaip visiems žinomas (CPK 182 straipsnio 1 punktas) ir atleisti ieškovus nuo byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo, tačiau to padaryti teismas neturi jokio pagrindo. O dėl ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės, kad nereikia įrodinėti audito išvados neteisingumo, nes Atsakovas 1 šią aplinkybę pripažino, vertinimo teismas pasisakys vėliau (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

64Kadangi byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog 22 ieškovai, kurie nedalyvavo bylos nagrinėjime teisme, investicinius sprendimus priėmė būtent išnagrinėję ir įvertinę viešai paskelbtą informaciją apie Banko ekonominę finansinę būklę ir jo veiklos perspektyvas bei patikinti audito išvados už 2011 m. finansinius metus, tai jų nurodomas suklydimas dėl investicinių sprendimų priėmimo negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės. Teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad šie ieškovai investicinius sprendimus priėmė ne atsakovų viešai paskelbtos informacijos, net jeigu būtų įrodyta, kad ji neteisinga, įtakoje, o dėl savo didelio neatsargumo. Teismas sprendžia, kad šie ieškovai neįrodė atsakovų neteisėto veikimo – jų suklaidinimo fakto ir tuo pačiu priežastinio ryšio, nes jų nuostoliai, jeigu tokie ir atsirado, atsirado ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o ieškovams patiems prisiėmus riziką (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

65Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje išsamiai nurodė 8 ieškovų paaiškinimus, kurie yra iš esmės vienintelė įrodinėjimo priemonė byloje, kuria buvo įrodinėjama ieškovų individualios aplinkybės dėl investicinių sprendimų priėmimo, t. y. kad šių ieškovų priimtus investicinius sprendimus nulėmė būtent klaidingos finansinės ataskaitos ir audito išvada apie Banko finansinę būklę ir perspektyvas už 2011 m. finansinius metus.

66Įvertęs ieškovo D. V. paaiškinimus teismas daro išvadą, kad šis ieškovas galėjo būti susipažinęs su ginčo dokumentais, tačiau akcijas pirko tik 2013-02-12, t. y. beveik po metų nuo ginčo dokumentų paskelbimo. Šis ieškovas nurodė, jog nusprendė pirkti akcijų, kai jų kaina rinkoje sumažėjo, tai labiau tikėtina, kad ieškovui rinkoje vykę akcijų vertės pokyčiai galėjo būti didesnė paskata jas pirkti, nei beveik prieš metus paskelta informacija. Juolab kad jis nurodė, jog žinojo apie Bankui duotus Lietuvos Banko nurodymus. Šis ieškovas nurodė, kad prie ieškinio prisijungė, kai perskaitė Investuotojų asociacijos pranešimą, kad jie rengiasi ginti akcininkų teises.

67Ieškovas V. S. turėjo investavimo patirties ir į Banką investuoti pradėjo nuo 2007 m., paskutinį investicinį sprendimą pirkti akcijas priėmė 2012-12-14, o parduoti – 2012-02-08. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis ieškovas po ginčo dokumentų paskelbimo akcijas tik pirko, nors anksčiau jas ir parduodavo. Parduodavo, kai jam reikėdavo lėšų. Teigia, kad ginčo dokumentus skaitė, matė gerėjančią Banko finansinę padėtį, tačiau žinojo ir apie Lietuvos banko nurodymus. Nurodė, kad pirkdavo akcijų, kai turėdavo pinigų. Turėjo dar 5 įmonių akcijų, todėl negalėjo konkrečiai įvardinti, kokių emitentų ir kokius duomenis analizavo. Šis ieškovas save laiko neprofesionaliu investuotoju, prie Investuotojų asociacijos prisijungė tik tada, kai ji rengė grupės ieškinį, mano, kad anksčiau prisijungus, būtų galėjęs gauti daugiau informacijos apie investavimą. Įvertinęs šio ieškovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad jis savo sprendimų parduoti akcijas nesiejo vien tik su banko finansiniais rodikliais, todėl konstatuoti, kad akcijų įsigijimą lėmė būtent tik ginčo dokumentai, būtų neteisinga.

68Ieškovas R. Č. turėtas 2009 m. ir 2010 m. pirktas akcijas buvo pardavęs ir tik 2012 m. gruodžio 4 d. vėl pradėjo pirkti. Bylos duomenys patvirtina, kad šis ieškovas akcijas pirko per tris akcijų prekybos dienas ( iki 2013 m. vasario 8 d.) aštuonis kartus. Nurodė, kad turėjo „madą“ pirkti blogas akcijas, buvo tolerantiškas rizikai, nes manė, kad iš to galėjo užsidirbti. Jis paaiškino, kad ginčo dokumentus skaitė, jų duomenys patiko. Vienas signalas buvo dėl vienkartinio 50 milijonų nuostolio. Be to, iš žiniasklaidos suprato, kad paskolų vertė bloga, abejones jam kėlė „Žalgirio“ stadiono vertė todėl, kad vienoje vietoje buvo didelės vertės turtas. Suprato, kad akcijų kaina labai maža ir tai nėra gerai. Pirkdamas akcijas jis su niekuo nesikonsultavo ir nemanė, kad gali dar vienas bankas bankrutuoti, pasitikėjo Lietuvos banko valdybos pranešimais. Prisijungė prie ieškinio, kai investuotojų asociacija rinko grupę ieškovų, viso ieškinio nėra net perskaitęs. Įvertinęs šio ieškovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šis ieškovas savo sprendimus pirkti akcijas priėmė, pats abejodamas savo investicinių sprendimų teisingumu. Nors nurodė, kad įvertino ginčo dokumentus ir kitus viešai prieinamus duomenis kaip abejotinus, bet turėjo polinkį didelei rizikai, nors nebuvo profesionalus investuotojas. Kadangi sprendimus pirkti akcijas priėmė gerokai vėliau, nei buvo paskelbti ginčo dokumentai, tai teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad būtent šie dokumentai buvo esminis šio ieškovo investicinių sprendimų pagrindas.

69Ieškovas R. B. paaiškino, kad akcijas paskatino pirkti 2011 m. audituotos ataskaitos, palyginus jų duomenis su 2010 m. Kad jos buvo neteisingos, suprato paskelbus Banko veiklos moratoriumą. Perkant akcijas jam buvo ypač svarbus kitų bankų pasitikėjimas AB Ūkio banku, nes kiti bankai priimdavo jų įkeitimą (repo sandoriai). Sprendė, jeigu kitas bankas neįkeistų akcijų, būtų ženklas, kad banko situacija prasta. Žinojo, kad akcijų kainai įtaką daro pasauliniai įvykiai, galbūt pagrindinio akcininko ryšiai. Šis ieškovas nurodė, kad vertino ataskaitos pajamų, nuosavybės ir turto dalis, t. y. balansą ir pelno–nuostolių ataskaitą. Mano, kad ataskaitose buvo neteisingai atspindėtas turtas – suteiktos paskolos susijusioms įmonėms, refinansuojamos paskolos ir gautinos sumos. Ieškovas nurodė, kad jo išvadas patvirtinta bankui paskelbtas jo veiklos sustabdymas. Ieškovas įstojo į Investuotojų asociaciją, nes ji parodė norą atstovauti akcininkams. Suprato, kad patyrė žalos, kai Investuotojų asociacija 2015 m. sausio–vasario mėn. pradėjo burti investuotojus. Teismas mano, kad labiau tikėtina, jog šis ieškovas analizavo ginčo dokumentus labiau, negu pirmiau nurodyti ieškovai, tačiau negali padaryti labiau tikėtinos išvados, kad investicinius sprendimus jis padarė būtent tik atliktos informacijos analizės pagrindu. Akcijas jis pirko įkeisdamas kitam bankui, kad gautų jo finansavimą, ir būtent banko elgesys buvo jam patikimos investicijos garantas.

70Ieškovas A. K. akcijas pirko 2012-11-28 ir 2012-11-29 akcijų prekybos dienomis. Jas pirko, nes buvo labai didelis buhalterinės vertės ir biržos kainos skirtumas ir jis matė galimybes akcijų kainai augti. Biržoje akcijos buvo pardavinėjamos dvigubai pigiau. Suprato, kad 2011 m. ataskaitos neteisingos, kai AB Šiaulių bankui buvo perduota tik 59 mln. „Žalgirio“ arenos akcijų, kai jų vertė ataskaitoje buvo nurodyta 458 mln. Mano, kad būtų akcijų nepirkęs arba jas pardavinėjęs, jeigu būtų žinojęs apie ginčo dokumentų neteisingumą. Ieškovas žinojo apie Lietuvos banko nurodymus ir 50 mln. vienkartinį nuostolį, tačiau pasitikėjo išvada, nes joje nebuvo jokių pastabų, taip pat pasitikėjo ir banko informacija. Ieškovas akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, Investuotojų asociacijos narys buvo nuo 2012 m. sausio mėn. Teismas sprendžia, kad įvertinus šio ieškovo paaiškinimus ir laikotarpį tarp ginčo dokumentų paskelbimo ir ieškovo investicinių sprendimų priėmimo, nesudaro pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad jis investicinius sprendimus priėmė vedinas tik būtent šiuose dokumentuose nurodytų duomenų. Juolab kad jis akcijas pirko tik per du kartus, ypač akcentavo jų biržos kainą, tačiau argumentuotai nepaaiškino, kokie požymiai ar aplinkybės leido jam manyti, kad yra galimybė akcijų kainai augti, kai ji ilgą laiką tik krito. Be to, pirkdamas akcijas jis vertino ir įvykius, įvykusius jau po ginčo ataskaitinio laikotarpio.

71Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, kad įmonė akcijas pradėjo pirkti nuo 2011 m. gruodžio mėn., kai jos pagrindinė veikla – prekyba vandentiekio ir santechnikos įranga pradėjo strigti. Investicinius sprendimus vadovas priimdavo individualiai, pirkti akcijas buvo tik pirmieji pabandymai, jis su niekuo nesikonsultavo. Nurodė, kad pirkdami pirmąsias akcijas 2011 m. gruodžio 1 d. nelabai buvo įsigilinę į ataskaitas, nes buvo tik mėginimai investuoti į stambesnes, žinomesnes įmones, nevertinant finansinių dokumentų. O dėl kainos pokyčių rinkoje manė, kad tai daugiausia lemia žmonių emocijos. Po moratoriumo paaiškėjo, kad turtas yra mažesnis, nei nurodyta balanse. Teismas sprendžia, kad pats ieškovas įvertino savo investavimo patirtį kaip menką, nurodė, kad nelabai kreipė dėmesį į emitento finansines ataskaitas, jam didesnis prioritetas buvo emitento dydis, žinomumas, todėl ginčo dokumentai ir jų turinys nagrinėjamu atveju nebuvo lemiamas veiksnys priimant investicinį sprendimą.

72Ieškovas V. K. paaiškino, kad akcijas pirko per biržą, ketino investuoti ilgesniam laikotarpiui, todėl akcijas tik įsigydavo, nes turėjo lėšų. Po ataskaitos paskelbimo buvo 5 pardavimai ir 4 pirkimai. Pardavimo sandorius atliko, nes reikėjo pinigų. Ataskaitas skaitė, tačiau jų smulkiai neanalizavo, žiūrėjo pačią esmę, jomis pasitikėjo. Jam svarbiausia ataskaitose buvo, kad banko turtas yra didesnis už įsipareigojimus. Likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodiklių nežiūrėjo, tarpinėmis ataskaitomis nesivadovavo. Skaityti ataskaitas ieškovas išmoko pats, investuotojų asociacijos narys yra daug metų. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau žinojo, kad bankas buvo gavęs Lietuvos banko nurodymų. Bet šio banko atstovas V. V. buvo pasakęs, kad daugiau nei vienas bankas Lietuvoje nebankrutuos, konkrečiai minėjo, kad Ūkio bankas yra stabilus. Tai patvirtino ieškovo nuomonę, kad investicija yra saugi. Bet ieškovas pabrėžė, kad visgi jo investicinį sprendimą lėmė ne šio asmens žodžiai, o audituota ataskaita. Teismas daro išvadą, kad šio ieškovo paaiškinimas patvirtina labai siaurą ginčo informacijos vertinimą, todėl labiau tikėtina, kad jo valiai pirkti akcijas susiformavimui labiau svarbūs buvo kitų atsakingų asmenų patikinimai.

73Ieškovas G. G. nurodė, kad labiau gilintis į investavimą pradėjo nuo 2006 m. Tačiau nupirktas akcijas buvo pardavęs ir 2012-02-22 įsigijo (duomenys neskelbtini) tūkstančius akcijų, po to 2012 m. lapkričio 20 d. pirko dar (duomenys neskelbtini) tūkstančius akcijų. Pirko akcijas, nes buvo labai žema kaina, žemesnė negu buhalterinė vertė. Viešą informaciją perskaitė, kai tik ji buvo paskelbta – kovo mėn. 30 d. – ir nutarė turimų akcijų neparduoti. Akcijas pirko praėjus 8 mėn. po susipažinimo su vieša informacija. Rėmėsi 2012 m. rugsėjo mėn. ataskaitomis, buvo žymus nuostolių padidėjimas, bet manė, kad tai laikina. Informacija apie paskolas susijusiems asmenims nesidomėjo. Audituotose ataskaitose įžvelgė gerėjančią banko būklę, pelno buvimą, specialūs atidėjimai mažėjo, kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai buvo normos ribose. Vėliau domėjosi ir tarpinėmis ataskaitomis, todėl paskelbus moratoriumą jam buvo šokas, nes prieš kelias dienas buvo Lietuvos banko atsiliepimas, kad su banku viskas gerai. Pradėjo kilti abejonės, ar vieša informacija buvo teisinga, auditorius netikrino banko, tik pasirašė išvadą. Jeigu būtų pasakyta, kad banko veikla bloga, ieškovas akcijų būtų nepirkęs. Akcijų pardavimas priklausydavo nuo šeiminių aplinkybių, o akcijų pirkimo tikslas buvo gauti pelno. Ieškovo išsilavinimas aukštasis universitetinis teisinis, dirba (duomenys neskelbtini), investavimas yra jo hobis. Ieškovas mano, kad Lietuvos bankas nurodė, jog moratoriumo paskelbimo dieną iki inspektavimo turtas buvo vienoks, po inspektavimo – kitoks. Mano, kad atsakovai klastojo dokumentus, nes teikė neteisingą finansinę informaciją. Apibendrinus šiuos ieškovo paaiškinimus, teismas gali priimti labiau tikėtiną išvadą, kad šis ieškovas skaitė ginčo dokumentus, net ir jų paskelbimo dieną, galėjo domėtis tarpinėmis ataskaitomis, tačiau jo ieškinio faktinį pagrindą sudaro investuotojo suklaidinimas audituotomis ataskaitomis ir auditoriaus išvada. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas akcijas pirko tik po 8 mėn. nuo išvados paskelbimo. Jas pirkdamas įvertino einamąją – rugsėjo mėn. ataskaitą kaip parodančią blogėjančią banko finansinę būklę, todėl jo sprendimas investuoti buvo padarytas prisiimant akcininko riziką. Kaip jau nurodyta, sprendimus parduoti akcijas šis ieškovas siejo su šeiminėmis aplinkybėmis. Ieškovo nurodomas Lietuvos banko patikinimas, kad bankas nebankrutuos, neeliminuoja prisiimtos rizikos. Šis ieškovas paaiškinimuose taip pat nurodė, kad informacijos neteisingumą įrodytų ekspertizė, tačiau ieškovai jos atsisakė.

74Apibendrinant faktinius duomenis dėl ieškovų, kurie savo investicinių sprendimų priėmimo motyvus paaiškino teisme, galima prieiti labiau tikėtinos išvados, kad šie akcininkai galėjo perskaityti viešai paskelbtą ginčo informaciją, tačiau nei vienas iš ieškovų nenurodė, kad susipažino su visu paskelbtu 140 puslapių dokumentų rinkiniu apie AB Ūkio banko 2011 m. finansinius metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d. (5 t., b. l. 28–169). Audito išvada buvo patikinti, kad atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi Banko ir Grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovai investicinius sprendimus priėmė ne iš karto, o gerokai po to, kai ši išvada buvo paskelbta. Ieškovai neturėjo specialių žinių, jų investavimo patirtis buvo nedidelė, tai rodo padarytų investicinių sprendimų skaičius. Net ir sutikus su ieškovais, kad viešai paskelbta informacija buvo neteisinga, konstatuoti, kad būtent ji lėmė ieškovų investicinius sprendimus, teismui nepakanka duomenų. Ieškovai nurodė daug įvairių aplinkybių, kurios galėjo daryti įtaką priimant sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad šio banko viešai paskelbta informacija buvo kažkuo patrauklesnė už kitų emitentų, todėl jos pagrindu ieškovai priėmė savo investicinius sprendimus. Pažymėtina, kad didžioji dauguma ieškovų pirko tik AB Ūkio banko akcijas ir nenurodė, kad paskelbtus duomenis lygino su kitų emitentų paskelbta vieša informacija. Todėl konstatuoti, kad ieškovai savo blogai vertinamus investicinius sprendimus priėmė tik dėl atsakovų parengtos ir paskelbtos informacijos, teismas neturi pakankamai pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

75Teismas pažymi, kad negalima nesutikti su Atsakovo 2 argumentais, kad nuo audito išvados paskelbimo 2012-03-30 iki 2013-02-12 akcijų įsigijimo AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje buvo skelbta daug pranešimų, kurie galėjo turėti įtakos priimant investicinius sprendimus, nes kai kurie jų sukėlė banko akcijų kainos kritimą. 2012-05-04 buvo paviešintas pranešimas apie 2012 m. trijų mėnesių konsoliduotus neaudituotus grynuosius nuostolius: „AB Ūkio banko grupės 2012 m. trijų mėnesių konsoliduoti neaudituoti grynieji nuostoliai – 44,27 mln. litų (12,82 mln. eurų). AB Ūkio banko 2012 m. trijų mėnesių neaudituoti grynieji nuostoliai – 44,64 mln. litų (12,93 mln. eurų)“; 2012-08-03 pranešimas skelbė, kad „AB Ūkio banko grupės 2012 m. šešių mėnesių konsoliduoti neaudituoti grynieji nuostoliai – 43,4 mln. litų (12,6 mln. eurų). AB Ūkio banko 2012 m. šešių mėnesių neaudituoti grynieji nuostoliai – 44,6 mln. litų (12,9 mln. eurų)“; 2012-10-29 pranešimas apie devynių mėnesių nuostolius skelbė, kad „AB Ūkio banko grupės 2012 m. devynių mėnesių konsoliduoti neaudituoti grynieji nuostoliai – 44,09 mln. litų (12,77 mln. eurų). AB Ūkio banko 2012 m. devynių mėnesių neaudituoti grynieji nuostoliai – 47,82 mln. litų (13,85 mln. eurų)“; 2012-11-05 pranešimas skelbė, kad bankas baigė 357 mln. Lt vertės 94,9 proc. UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų perėmimo sandorį ir padidino UAB „Žalgirio sporto arena“ valdomą akcijų dalį iki 100 proc. Šio esminio įvykio pranešimas sąlygojo akcijų kritimą 0,65 procento. Pažymėtina, kad ieškovas R. Č. paaiškino, jog jam šis sandoris sukėlė blogą nuojautą dėl banko veiklos. Šios teismo nurodytos aplinkybės papildo argumentus, kad ieškovai, kurie akcijas pirko po ginčo informacijos paskelbimo, turėjo įvertinti ir šias aplinkybes, kurios nerodė banko veiklos gerėjimo, todėl jų nevertindami, akcijų pirkimu prisiėmė riziką dėl savo investicijų.

76Dėl viešai paskelbtos informacijos neteisingumo

77CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

78Ieškovai nurodo, kad Atsakovas 1 parengė klaidingas finansines ataskaitas, ir šią aplinkybę patvirtina prie viešai paskelbto 2014-03-17 BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus laiško pridėta bankroto administratoriaus bankroto proceso apžvalga, parengta 2014 m. kovo 18 d. įvyksiančiam pirmajam kreditorių susirinkimui (http://www.ub.lt/images/doc/20140317_UKB_bankroto_proceso_apzvalga.pdf). Ieškovų ieškinyje pažymėtame apžvalgos 16 puslapyje nurodyti banko balanso 2013 m. gegužės 2 d. duomenys. Administratorius nurodė, kad šis balansas nebuvo audituotas ir yra parengtas pagal administratoriaus turimus duomenis. Balanse nurodyti duomenys apie banko turtą – 310 482 000 Lt ir jo įsipareigojimus kreditoriams – 1 575 112 000 Lt atitinka ieškinyje nurodytus duomenis. Tačiau šiais duomenimis ieškovai grindė tik prielaidą, kad akcininkams bankroto procese neliks jokio turto, todėl jų turimos akcijos bevertės. Teismas nekvestionuoja pastarosios aplinkybės, kuomet bankroto procesas nėra pasibaigęs, ir sprendžia, kad 2013 m. gegužės 2 d. balanso duomenys nėra toks įrodymas, kuris leistų nuspręsti, kad audituotos 2011 m. finansinės ataskaitos ir audito išvada neteisingos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad administratorius pabrėžė, jog balansą sudarė tik pagal tuo metu turimus duomenis ir jis nėra patikrintas auditoriaus. Be to, balansas sudarytas ne už ginčo laikotarpį – 2011 m. finansinius metus, kurie pasibaigė 2011 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. gegužės 2 d. duomenimis.

79Ieškovų atstovas nurodė, kad Atsakovo 1 atstovo procesinį elgesį teisme reikėtų vertinti kaip ieškovų nurodomos aplinkybės apie ataskaitų už 2011 m. finansinius metus neteisingumo pripažinimą. Tai tuo pačiu reikštų, kad Atsakovas 1 pripažino ir audito išvados neteisingumą. Teismas, vertindamas Atsakovo 1 procesinį elgesį, tokios išvados negalėtų padaryti, nes jo atstovas kategoriškai neigė, kad procesiniuose dokumentuose pripažino banko ar nurodė į Atsakovo 2 neteisėtus veiksmus, ar pripažino ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Atstovas paaiškino, kad ir kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-249-773/2018 bankas neįrodinėja Atsakovo 2 audito išvados už 2011 m. finansinius metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d., neteisingumo, nes teisme sieks įrodyti, kad ankstesnės ataskaitos galėjo neteisingai atspindindėti banko veiklą. Taigi, ieškovai neįrodė, kad faktą dėl audito išvados ir finansinių ataskaitų už 2011 m. neteisingumo, kuo yra grindžiamas jų ieškinio reikalavimas, Atsakovas 1 pripažino, ir šio fakto byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Be to, pažymėtina, kad nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (( - ) straipsnio 1 dalis.). Tokiu atveju Atsakovas 1 negalėtų pagal įstatymą pripažinti audito išvados neteisingumo, nes šį faktą galėtų pripažinti tik pats Atsakovas 2, kas byloje nebuvo nustatyta. Todėl net ieškovams vertinant, kad Atsakovas 1 pripažino audito išvados neteisingumą, toks pripažinimas jokios įrodomosios galios byloje neturėtų.

80Ieškovai ginčo dokumentų neteisingumą grindžia taip pat faktu, kad Lietuvos bankas 2013 m. vasario 12 d. paskelbė ŪB veiklos stabdymo moratoriumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šio fakto nereikia įrodinėti, nes teismas pripažįsta jį visiems žinomą (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tačiau jis įvyko po vienų banko finansinių metų, ir byloje nėra duomenų apie banko veiklą per šį ataskaitinį laikotarpį.

81Ieškovai nurodė, kad aplinkybė, jog Atsakovo 1 bankroto administratorius teisme penkiose civilinėse bylose ginčija banko valdymo organų iš rangos, nekilnojamojo turto perleidimo ir reklamos teisinių santykių kilusius sandorius, leidžia jiems konstatuoti pirmąjį akivaizdų turto pasisavinimo faktą. Su tokiu vertinimu teismas negali sutikti, nes šis faktas dėl sandorių negaliojimo negrindžiamas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Be to, byloje nėra sprendžiama dėl banko valdymo organų padarytos žalos nagrinėjamos bylos akcininkams, o sprendžiama dėl banko finansinių ataskaitų neteisingumo. Tokiu atveju banko finansinėse ataskaitose už 2011 m. apskaičius banko sudarytus sandorius, šias ataskaitas laikyti neteisingomis tikrai negalima.

82Ieškovai banko finansinių ataskaitų ir audito išvadų neteisingumą grindžia 2013 m. Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalgos (3 t., 69–74, https://www.lb.lt/lt/leidiniai/finansinio-stabilumo-apzvalga-2013-m) 45 puslapio A paveikslėlyje nurodyta informacija (1 priedas, AB Ūkio veiklos sustabdymas). Šio apžvalgos 1 priedo įžanginėje dalyje nurodyta, kad jame pateikiama informacija apie AB Ūkio banko veiklos rizikos didėjimą, 2013 m. vasario mėn. priimtą sprendimą apriboti šio banko veiklą, aptariamos pagrindinės svarstytos banko pertvarkymo alternatyvos ir aprašomas pasirinktas sprendimas dalį AB Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perkelti į kitą šalyje veikiantį banką.

83AB Ūkio banko problemų sprendimų santraukoje nurodyta, kad 2013 m. vasario 12 d. dėl nustatytų banko veiklos trūkumų, nesudaromų reikiamų specialiųjų atidėjinių veiklos rizikai mažinti ir grėsmės, kad bankas yra nemokus, apribota AB Ūkio banko veikla ir paskirtas banko laikinasis administratorius. 2013 m. vasario 18 d. pripažinus banką nemokiu ir įvertinus laikinojo administratoriaus siūlymus, nutarta dalį AB Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perkelti į kitą šalyje veikiantį banką. Vėliau AB Šiaulių bankas perėmė 2,7 mlrd. litų apdraustų AB Ūkio banko įsipareigojimų. Geros kokybės turtas buvo apie 800 mln. litų mažesnis, negu apdrausti įsipareigojimai indėlininkams, todėl susidariusį turto trūkumą perėmimo metu padengė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šios santraukos dalyje, kur nurodyta AB Ūkio banko veiksmų chronologija (A pav.), dėl banko problemų didėjimo pažymėta, kad 2012-12–2013-02 buvo atliekamas tikslinis AB Ūkio banko inspektavimas. Nustatyta, kad banko turimo turto vertė yra mažesnė, nei deklaruojama, o padarius tinkamus atidėjimus blogoms paskoloms, banko įsipareigojimai klientams viršytų turimą turtą. Ieškovų akcentuojamame apžvalgos 45 psl. esančiame A paveikslėlyje yra nurodyta informacija apie Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perkėlimą. Ieškovų atstovo nuomone, ši informacija pagrindžiančia, kad banko turtas ir veiklos rezultatai 2011 m. pabaigoje buvo prastesni, nei nurodyta ŪB finansinėse ataskaitose. Ieškovai vertina, kad A pav. iki inspektavimo turtas buvo 3,8 mlrd. litų, o realiai inspektavimo metu, preliminariu vertinimu, Banko turtas yra 2,4 mlrd. litų. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais, kad aptariamos apžvalgos duomenys gali pagrįsti banko audituotos ataskaitos ir audito išvados už 2011 m. finansinius metus neteisingumą. Tokių duomenų apie ginčo laikotarpio ataskaitas aptariamoje apžvalgos dalyje nenurodyta. Apžvalgos 45 psl. yra pažymėta jog „Nustatyta, kad didžiausią dalį netinkamai AB Ūkio banko finansinėse ataskaitose nurodomo turto sudaro su pagrindiniu akcininku susijusios paskolos“. Tačiau nenurodoma, apie kokio laikotarpio ataskaitas yra tokios išvados, kuomet tikslinis AB Ūkio banko inspektavimas buvo atliekamas 2012-12–2013-02. Teismas 2016 m. spalio 19 d. raštu užklausė apžvalgą už 2013 m. parengusį Lietuvos banką, kokių duomenų pagrindu ir už kokį laikotarpį Lietuvos bankas 2013 m. Finansinio stabilumo apžvalgos 45 lape nurodė duomenis apie BAB Ūkio banko turtą, lygų 3,8 mlrd. litų (iki inspektavimo) ir 2,4 mlrd. litų (preliminarus vertinimas), ir ar šiuos duomenis galima palyginti su atsakovo BAB Ūkio banko 2011 m. finansine atskaitomybe. Teismas pažymėjo, kad tokie duomenys reikalingi, kadangi byloje kilo ginčas dėl to, ar BAB Ūkio banko 2011 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyti teisingi duomenys apie banko 2011 m. pabaigoje turėtą turtą. Lietuvos bankas 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S 2016/(21.527-2100)-12-4672 (8 t., 78–79 psl.) paaiškino, kad 2013 m. finansinio stabilumo apžvalgos 45 puslapyje nurodyta 3,8 mlrd. litų AB Ūkio banko turto vertė reiškia turto vertę, kuri buvo nustatyta pagal 2013 m. vasario 12 d. AB Ūkio banko apskaitos duomenis, o 2,4 mlrd. litų AB Ūkio banko turto vertė reiškia 2013 m. vasario 12 d. buvusią AB Ūkio banko turto vertę, kuri buvo nustatyta po audito įmonės „KPMG Baltics“, UAB atlikto preliminaraus vertinimo. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į tai, kad šis preliminarus AB Ūkio banko turto vertinimas buvo atliekamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.) 761 str. nurodytam tikslui, o Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 761 str. 6 d. buvo nustatyta, kad nustatant banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į priežiūros institucijos pateiktą išvadą dėl to, ar yra pagrindai administruojamo banko licencijai atšaukti, ir į šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytas licencijos atšaukimo pasekmes, tačiau negali būti atsižvelgiama į bankui pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą jau taikomas ar galimas taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemones (kursyvas Lietuvos banko). Taip pat pažymėjo, kad audito įmonės „KPMG Baltics“, UAB, 2013 m. vasario 22 d. parengtoje AB Ūkio banko turto preliminaraus vertinimo ataskaitoje, taip pat ir Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalgos 45 puslapyje buvo nurodyti duomenys apie 2013 m. vasario 12 d. buvusį AB Ūkio banko turtą. Šiais dokumentais nebuvo siekta įvertinti (nurodyti) ir nebuvo vertintas (nurodytas) AB Ūkio banko 2011 m. pabaigoje turėtas turtas ir 2011 m. AB Ūkio banko metinėse finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos teisingumas. Taigi, aptariamoje ieškovų nurodytoje 2013 m. Lietuvos banko 2013 m. finansinio stabilumo apžvalgoje esanti informacija objektyviai negali įrodyti fakto, kad banko turtas 2011 m. gruodžio 31 d. neatitiko paskelbtos finansinės atskaitomybės.

84Kai kurie ieškovai, teisme teikdami paaiškinimus, minėjo, kad jiems tapo žinoma apie banko 2012 m. lapkričio 15 d. paskelbtą esminį įvykį dėl „Žalgirio“ stadiono ir vienkartinį 50 mln. nuostolį. Tačiau sutiktina su atsakovų vertinimu, kad šie duomenys neapima aplinkybių, su kuriomis ieškovai sieja jų suklaidinimą viešai paskelbta informacija už 2011 m. finansinius metus.

85Ieškovų nuomone, Atsakovas 2 tyčia atliko neteisėtus veiksmus – banko ginčo finansinių ataskaitų auditą taip ir tokiu būdu, kad nebūtų atskleisti Ūkio banko ginčo finansinių ataskaitų trūkumai bei klaidinga ir / arba melaginga Ūkio banko ekonominė ir finansinė padėtis, arba dėl didelio profesinio nerūpestingumo – atliekant Ūkio banko ginčo finansinių ataskaitų auditą taip ir tokiu būdu, kad nebuvo pasiekti audito tikslai, nebuvo pastebėti šių finansinių ataskaitų trūkumai, dėl ko buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta audito išvada, jog Ūkio banko finansinės ataskaitos yra parengtos tinkamai ir tinkamai atspindi Ūkio banko ekonominę, finansinę būklę bei veiklos perspektyvas.

86Atsakovo 2 profesinį nerūpestingumą ir veiksmų neteisėtumą ieškovai grindė Atsakovo 1 atsiliepimo aplinkybėmis, jog verčių iškraipymai finansinėse ataskaitose buvo ne tik 2011 m. gruodžio 31 d., bet ir anksčiau, todėl ginčo auditas buvo atliktas netinkamai, nebuvo pastebėta tokių finansinių iškraipymų. Kaip jau buvo minėta, net jei Atsakovas 1 ir būtų pripažinęs audito išvados neteisingumą, toks pripažinimas jokios įrodomosios galios byloje neturėtų, nes jo negalima būtų vertinti kaip šalies faktų pripažinimą (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

87Byloje nustatyta, kad Atsakovas 1 savo atsiliepime į ieškinį (44–62 punktai) nurodė, jog auditoriai pažeidė jiems keliamas profesines pareigas, dėl ko nepastebėjo reikšmingų netikslumų banko finansinėje atskaitomybėje, todėl ieškovų pasitikėjimą banko finansinės atskaitomybės dokumentais suformavo būtent Atsakovas 2. Atsiliepime Atsakovas 1 nurodė, kad Lietuvos bankas kiekvienais metais pažymėdavo reikšmingas kompleksines problemas, susijusias su susijusių asmenų finansavimu, bankui įkeisto turto vertinimu, atidėjiniais blogoms paskoloms formavimu. Atsakovo 1 nuomone, auditoriai jau nuo 2007 m. Banko finansinėse ataskaitose nepastebėjo iškraipymų. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog AB Ūkio bankas 2010 m. gruodžio 2 d. viešai paskelbė pranešimą apie esminį įvykį. Jame buvo nurodyti duomenys apie Lietuvos banko atlikto AB Ūkio banko inspektavimo rezultatus. Pranešime nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos banko Valdyba, apsvarsčiusi AB Ūkio banko inspektavimo ataskaitą, nurodė bankui labiau riboti veiklos riziką, konservatyviau vertinti atidėjinius ir toliau stiprinti kapitalo bazę. Valdybos posėdyje taip pat pažymėta, kad bankas nepašalino dalies ankstesnio inspektavimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų ir banko veiklos trūkumų. Bankas įpareigotas per dešimt dienų pateikti Lietuvos bankui veiklos trūkumų šalinimo planą. Pranešime pažymėta, kad AB Ūkio banko vadovybė numato vykdyti Lietuvos banko įpareigojimus pagal nustatytus reikalavimus ir terminus. Teismas pažymi, kad kai kurie ieškovai, kurie teikė paaiškinimus teisme, nurodė skaitę šį pranešimą, tačiau taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko nurodymus buvo gavę ir kiti bankai, todėl ši informacija jų investicinių sprendimų nesaistė.

88Teismas, įvertindamas pirmiau nurodytus Atsakovo 1 atsiliepimo ir banko bankroto administratoriaus banko bankroto apžvalgą, konstatuoja, kad tam, jog būtų galima daryti išvadą dėl Audito išvados ir finansinių ataskaitų už 2011 m. neteisingumo, nepakanka remtis apibendrinančiomis šio atsakovo atsiliepimo sąvokomis apie iki ginčo ataskaitinio laikotarpio (2011 m.) buvusiais įvykiais ir aplinkybes, kuomet byloje reikia nustatyti konkrečius ir už konkretų ataskaitinį laikotarpį – 2011 m. Banko finansinių ataskaitų ir audito trūkumus, t. y. nustatyti, kokie konkretūs duomenys (skaičiai) Banko apskaitos dokumentuose yra neteisingi, kurie pagrįstų ir audito išvados neteisingumą. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje), kaip ir Atsakovas 1 savo atsiliepime į ieškinį, nenurodė, kokie teisingi duomenys turėjo būti atspindėti banko finansinėse ataskaitose. Kaip jau minėta pirmiau, Atsakovo 1 atstovas kategoriškai teisme teigė, jog neįrodinėjo Atsakovo 2 audito išvados, o tuo pačiu ir savo finansinių ataskaitų už 2011 m. finansinius metus, neteisingumo. Pažymėtina, kad Banko atstovas teisme taip pat nurodė, jog kitoje Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje (Nr. 2-249-773/2018) ieškinys UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo negrindžiamas audito išvados ir finansinių atskaitų už 2011 m. finansinius metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d., neteisingumu. O ieškovai nurodė, kad savo investicinius sprendimus priėmė suklaidinti būtent viešos informacijos apie banko 2011 m. finansinius metus. Tokiu atveju teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad negali išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, ir bylą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

89Audito įmonės veikla atliekant auditą yra reglamentuota Bankų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje, Finansų įstaigų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje. Šiuose įstatymuose yra nurodyta informacija, kurią apie banką turi pateikti auditorius. Nei ieškovai, nei Atsakovas 1 nenurodė, kad ši informacija nebuvo pateikta ginčo dokumentuose, todėl byloje aktualus ne informacijos trūkumas, o jos turinio neteisingumas.

90Ieškovų atstovas nurodė, kad pagrindiniu atsakovų neteisėto veikimo įrodymu ieškovai laiko tai, kad Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2014 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“, kuriame buvo nurodyta, jog AB Ūkio banko auditas atliktas netinkamai. Ieškovai su pradiniu ieškiniu pateikė šio įsakymo išrašą (1 t., 29–30 psl.). Šiame įsakyme buvo konstatuota, kad trečiasis asmuo S. B., būdamas asmeniu, atsakingu už audito įmonės UAB „Deloitte Lietuva“ vardu pateikiamą auditoriaus išvadą apie AB Ūkio banko 2011 metų atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pažeidė Lietuvos Respublikos audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, nes neatliko audito vadovaudamasis tarptautinių audito standartų nuostatomis; nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų sąžiningumo ir reikiamo atidumo principų, nes 2012 m. kovo 7 d. UAB „Deloitte Lietuva“ vardu pateikė auditoriaus išvadą apie AB Ūkio banko 2011 metų atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, neatlikęs šių finansinių ataskaitų audito, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos audito įstatymas, profesiniai standartai (tarptautiniai audito standartai ir 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas) bei Buhalterių profesionalų etikos kodeksas; 2012 m. kovo 7 d. UAB „Deloitte Lietuva“ vardu pateikta ir auditoriaus S. B. pasirašyta besąlyginė auditoriaus nuomonė dėl to, kad AB Ūkio bankas 2011 metų atskiros ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi banko ir grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus, audito metu surinktais pakankamais tinkamais audito įrodymais nebuvo pagrįsta. Įsakyme taip pat nurodoma, kad audito įmonė UAB „Deloitte Lietuva“ pažeidė Lietuvos Respublikos audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, kadangi nesilaikė l-ojo tarptautinio kokybės kontrolės standarto 11 dalies b punkto nuostatų, nes jos sukurta ir palaikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad audito įmonės ar užduoties partnerių pateikiamos ataskaitos būtų tinkamos pagal aplinkybes, kaip nustatyta 1-ajame tarptautiniame kokybės kontrolės standarte, ir tai sąlygojo pakankamais tinkamais audito įrodymais nepagrįstos nemodifikuotos auditoriaus nuomonės apie AB Ūkio banko 2011 metų atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas pateikimą. Taigi, šiame įsakyme aiškiai konstatuota, kad išvada bei ataskaitos nebuvo pagrįstos tinkamais audito dokumentais, tačiau nebuvo konstatuota, kad finansinės ataskaitos yra neteisingos. Teismo vertinimu, šis įsakymas galėjo sukelti ieškovams abejonių dėl ataskaitų teisingumo, tačiau šias abejones ieškovai turėjo pagrįsti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o to nagrinėjamu atveju nepadarė (177, 12, 178 straipsniai).

91Teismas tokias išvadas dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje padarė remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie priimti Atsakovui 2 ir trečiajam asmeniui S. B. instancine tvarka ginčijant šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018, priimtoje 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje, išnagrinėjus trečiojo asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. I-2693-789/2016, kuriuo šio asmens skundas buvo atmestas, 72 punkte buvo konstatuota, kad „teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Tarnybos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, jog konstatuoti pažeidimai pripažintini reikšmingais audito atlikimo trūkumais Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies taikymo prasme < >. Tuo tarpu atsižvelgiant į prieš tai aptartas užduoties partnerio pareigas bei tenkančią atsakomybę, akivaizdu, jog vien šiam auditoriui tenkančių pareigų nevykdymas (procedūrų neatlikimas), net jei ir (vėliau) būtų nustatyta, jog atlikus auditą pateikta auditoriaus išvada, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, yra teisinga (pagrįsta), sudaro pagrindą konstatuoti, jog toks auditas atliktas nepaisant atsakomybės visuomenei reikalavimo“. Šios nutarties 73 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju, skirtingai nei nurodo apeliantai, nėra aktualūs klausimai dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo). Savo ruožtu tai eliminuoja teismo pareigą vertinti ir atskirai pasisakyti dėl proceso šalių argumentų šioje dalyje, ginčijama Įsakymo dalis šiais klausimais (dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo) vertintina, kaip neturinti įtakos pareiškėjo drausminei atsakomybei bei kitų asmenų teisėms bei pareigoms“. Kad nagrinėjant trečiojo asmens S. B. apeliacinį skundą nebuvo vertinama, kokią konkrečiai įtaką finansinių ataskaitų vartotojams turėjo aptariami pažeidimai (atlikto audito trūkumai), buvo nurodyta paminėtos nutarties 75 punkte. O šiame punkte nurodyta aplinkybė, jog buvo audituojamos viešojo intereso įmonės (Audito įstatymo 2 str. 24 d.) dokumentai suponavo aukštesnius reikalavimus užduoties partneriui (inter alia auditoriaus budrumui, atidumui), teikiančiam (pasirašančiam) audito išvadą, buvo svarbi tik skiriant auditoriui drausminę nuobaudą.

92Išnagrinėjus ir įvertinus pirmiau nurodytus faktinius duomenis ir argumentus dėl ieškovų į bylą pateikto rašytinio įrodymo – Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ teismas negali sutikti su ieškovais, kad šis įsakymas pagrindžia ieškovų ieškinio faktines aplinkybes, t. y. AB Ūkio banko 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų neteisingumą.

93Ieškovai, teigdami, kad turi teisę į nuostolių atlyginimą, turėjo tai įrodyti. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad net viešąjį interesą turinčiose bylose atsakovai neturi įrodinėti ieškinio, nes tuo būtų paneigti rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-701/2015). Galimos situacijos, kai teismas turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnio 2 dalis).Tokiems atvejams priskirtini CPK ir kitų įstatymų nustatyti atvejai, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu. Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad bankrutuojanti įmonė yra patraukta atsakove, ieškovai siekia jos bankroto byloje kreditorių statuso, todėl teismas nemano, kad šiuo atveju turėjo ex officio rinkti įrodymus.

94Teismas bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovui ne kartą pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, t. y. spręsti dėl ekspertizės paskyrimo ar papildomų įrodymų, pagrindžiančių AB Ūkio banko 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir išvados neteisingumą, pateikimo, ir nustatė tam terminą. Pažymėtina, kad ieškovai byloje kėlė klausimus, kuriems išsiaiškinti reikia specialių mokslo žinių, tačiau teismui pasiūlius ieškovams spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo byloje (2016 m. spalio 17 d., 2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu, CPK 212 straipsnio 1 dalis) ieškovų atstovas nurodė, kad ją skirti byloje yra neekonomiška, nes ekspertizės išlaidos viršytų ieškinio sumą. Teismui pasiūlius ekspertizės pagalba įvertinti jų pasirinkto turto atspindėjimą ginčo ataskaitose ar kitus jiems reikšmingus ataskaitų duomenis, ieškovų atstovas 2018 m. birželio 7 d. raštu nurodė, kad neranda eksperto, kuris sutiktų atlikti tokią ekspertizę, o nurodžius, kad teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, spręstų dėl eksperto kandidatūros, nuo prašymo skirti ekspertizę atsisakė (2018 m. birželio 11 d. teismo posėdis). Todėl įvertinus faktines aplinkybes ir remiantis nurodytais teisiniais argumentais dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese, darytina išvada, kad CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą teismas įvykdė.

95Atlikti atskiro banko turto vertinimą, siekiant nustatyti, ar jis teisingai / neteisingai atspindėtas ataskaitose, būtų buvę tikslinga, kuomet ieškovų atstovas 2016 m. spalio 11 d. prašyme priimti papildomus įrodymus (8 t., 14–15 psl.) buvo nurodęs, kad Vilniaus „Žalgirio“ stadiono statinių ir žemės sklypo vertė 2011 m. ataskaitose buvo nurodyta atitinkamai 461 mln. (statiniai) ir 50 mln. (žemės sklypas), tačiau 2015 m. balandžio 30 d. Šiaulių bankas šį turtą pardavė už 138,11 mln. litų plius PVM. Todėl ieškovai vertina, kad ginčo ataskaitose šis turtas buvo pervertintas. Teismas sprendžia, kad tokie paaiškinimai apie šio turto rinkos vertę skirtingais laikotarpiais negali įrodyti, kad šio turto vertė 2011 m. ataskaitose buvo nurodyta neteisingai. Paminėtame rašte ieškovų atstovas nurodė, kad bankas buvo suteikęs Škotijos įmonei Heart of Midlothian Plc paskolų, kurių bendra vertė 61,6 mln. litų, tačiau jos buvo netinkamai užtikrintos, nes 2014 m. gegužės 9 d. turtas buvo parduotas apytikriai už 6 mln. litų. Ieškovai nurodydami šias aplinkybes rėmėsi BNS agentūros informacija (8 t., 19–20 psl.) apie bankroto procesą, t. y. bankroto administratoriaus nuomone apie banko vykdytą veiklą. Bankroto administratoriaus nuomone ieškovai grindžia aplinkybę dėl suteiktų paskolų OAO „Russkij karavaj“ ir UAB „Turto valdymo strategija“ užtikrinimo. Teismas sprendžia, kad vien tokios nuorodos ir bendri pastebėjimai, jų negrindžiant objektyviais ir patikrinamais įrodymais, nesudaro pagrindo 2011 m. audituotas ataskaitas laikyti neteisingomis.

96Ieškovų atstovas nurodė, kad Atsakovo 1 atžvilgiu taikytina contra spoliatorem prezumpcija, kurios esmė yra ta, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Teismas sprendžia, kad tokią ieškovų nuostatą galėjo suformuoti BAB Ūkio banko 2016 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 02-02-518 (8 t., 93 psl.), kuomet teismas pasiūlė bankui pateikti išsamius įrodymus, ar teisingai buvo atspindėtas jo kitas turtas bei paskolos ir iš išperkamosios nuomos gautinos sumos finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2011 metus. Bankas šiame rašte aiškiai nurodė priežastis, kodėl negali įvykdyti šio pavedimo, o ne atsisakė pateikti prašomus įrodymus, todėl ieškovų nurodomų pasekmių jam preziumuoti negalima. Teismas sutinka su Atsakovu 1, kad pateikti išsamiems įrodymams, ar teisingai buvo atspindėtas banko kitas turtas bei paskolos ir iš išperkamosios nuomos gautinos sumos, finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2011 metus reikia ekspertinio tyrimo, o banko bankroto proceso metu jis neturi atitinkamų specialistų atsakyti į teismo užduotus klausimus. Jau minėta, kad atsakovai neturi pareigos įrodyti ieškovų ieškinį, todėl teismo įpareigojimas negali sukelti šiam atsakovui neigiamų pasekmių. Dėl įrodymų išreikalavimo teismas turi nurodyti, kad ieškovų atstovas 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdyje (garso įrašas: 12 min. 55 sek. – 15 min. 50 sek.) į teismo paklausimą, ar ieškovams reikalinga teismo pagalba išreikalaujant rašytinius įrodymus iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų (CPK 199 straipsnio 1 dalis), nurodė, kad tokio prašymo nereiškia, ir prašė bylos nagrinėjimą iš esmės baigti.

97Išnagrinėjus bylos medžiagą ir sprendžiant dėl audito išvados ir AB Ūkio banko 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų neteisingumo (atsakovų neteisėto veikimo), darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų padaryti teisingą ir objektyvią išvadą, kad bankas, rengdamas finansines ataskaitas netiksliai ir nekvalifikuotai įvertino turtą, neatliko privalomų turto vertės patikslinimų ir nurašymų, nesudarė privalomų ir būtinų kapitalų ar neteisingai atliko kitus savo veiklos veiksmus, kurių neteisingumo nepastebėjo auditoriai, todėl tiek Banko ataskaitos, tiek ir audito išvada yra neteisingos. Ieškovai tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neįrodė ir savo argumentų tinkamai nepagrindė (CPK 185 straipsnis).

98Dėl žalos ir nuostolių

99CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovai nurodo, kad jų nuostoliai apskaičiuoti turimų akcijų skaičių padauginus iš AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje paskutinę prekybos dieną – 2013 m. vasario 12 d. buvusios 0,093 Eur vienos akcijos kainos. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Teismo vertinimu, ieškovai žalos dydį skaičiavo taip, lyg visi 2013 m. vasario 12 d. būtų ketinę priimti investicinį sprendimą parduoti akcijas, bet dėl atsakovų neteisėtų veiksmų to padaryti negalėjo. Jau minėta pirmiau, kad kai kurie ieškovai investicinių sprendimų parduoti akcijas nepriiminėjo keletą metų iki ginčo informacijos paskelbimo, kiti tokių sprendimų priėmimą siejo su šeiminėmis aplinkybėmis (parduodavo, kai reikėjo pinigų) ir kt. Ieškovai nei ieškinyje, nei jų atstovas teisme nenurodė, kokia buvo jų akcijų įsigijimo kaina. Ieškovai yra banko akcininkai, BAB Ūkio banko bankroto procesas nėra pasibaigęs, todėl ieškovai yra investicijų vertybinių popierių savininkai, o ar jų akcijos yra bevertės, galima bus atsakyti tik pasibaigus banko bankroto procedūroms. Nagrinėjamu atveju nesavalaikis ieškinio pareiškimas yra viena iš aplinkybių, galinčių suponuoti išvadą, kad ieškovai žalos dydžio neįrodė. Įstatymas reglamentuoja, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais teismas šią nuostatą taiko tuomet, kai ieškovas byloje įrodo, kad žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Todėl teismas daro išvadą, kad šios civilinės atsakomybės sąlygos ieškovai neįrodė, tačiau nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, tai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

100Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos

101Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teoriją), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Teismas byloje nenustatė, kad ieškovai investicinius sprendimus priėmė suklaidinti atsakovų viešai paskelbtos audito išvados apie AB Ūkio banko atskiras ir konsoliduotas ataskaitas už 2011 m. finansinius metus, o AB Ūkio bankas sudarė klaidingas ataskaitas, kurių klaidingumo tyčia nepastebėjo auditoriai. Todėl ieškovams neįrodžius nei suklaidinimo fakto, nei ataskaitų neteisingumo, nei žalos dydžio, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo. Pažymėtina, kad ieškovai savo žalą iš esmės sieja su AB Ūkio banko bankrotu, jos valdymo organų sprendimais valdant banką, tačiau šias aplinkybes susieti priežastiniu ryšiu su ginčo informacija už 2011 m. finansinius metus teismas neturi pakankamo pagrindo.

102Dėl kaltės ir solidariosios atsakomybės

103Ieškovai nurodo, kad įrodžius atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama. Ieškovai laikė pareiga nurodyti teismui, kad Atsakovo 1 neteisėti veiksmai akivaizdžiai buvo padaryti tyčine kaltės forma, kadangi atsakovas tyčia klastojo savo finansines ataskaitas, siekdamas investuotojams, banko indėlininkams, taip pat ir visai visuomenei sudaryti geresnį įspūdį apie banko ekonominę finansinę būklę bei veiklos perspektyvas, nei ji buvo iš tikrųjų. Atsakovo 2 kaltė pasireiškė arba tyčia – tyčia atliekant Atsakovo 1 ginčo finansinių ataskaitų auditą taip ir tokiu būdu, kad nebūtų atskleisti Atsakovo 1 finansinių ataskaitų trūkumai bei klaidinga ir / arba melaginga Atsakovo 1 ekonominė ir finansinė padėtis; arba dėl didelio profesinio nerūpestingumo, nes atliekant auditą nebuvo pasiekti jo tikslai. Kadangi ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, tai jų veiksmuose konstatuoti kaltę teismas neturi pagrindo.

104CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama tuomet, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kadangi teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad žalos patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tai nagrinėjamu atveju dėl solidariosios skolininkų pareigos (CK 6.6 straipsnis) teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti, kadangi tai neturės reikšmės nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui. Teismas tik konstatuoja, kad ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai nėra įstatymu pagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos iš kelių asmenų priteisiamos tik lygiomis dalimis.

105Dėl ieškinio senaties termino

106Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laikotarpis (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Būtent tokį ieškinį atsakovams pareiškė ieškovai.

107Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 išaiškino, kad teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ir jų atstovai teisme prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti. Nors teismas nagrinėjamu atveju išnagrinėjo ir įvertino visas ieškovų ieškinio faktines aplinkybes ir nenustatė jų teisių pažeidimo, tačiau tai nėra kliūtis pasisakyti ir dėl ieškinio senaties, kaip pagrindo ieškinį atmesti.

109Pagal ieškovų ieškinio aplinkybes galima spręsti, kad ieškovai savo pažeistas teises sieja su keliomis aplinkybėmis. Pirmiausia nurodo, kad 2013-02-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ buvo paskelbtas laikinas Banko veiklos apribojimas (moratoriumas). Nurodo, kad būtent nuo šios datos AB NASDAQ OMX BALTIC reguliuojamoje rinkoje buvo nustota prekiauti AB Ūkio banko akcijomis ir ieškovai tuomet suprato, jog su atsakovų viešai paskelbta informacija kažkas buvo negerai, ji galimai buvo neteisinga. Antra aplinkybė yra ta, kad šią ieškovų išvadą patvirtino Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“, iš jo ieškovai sužinojo, kad AB Ūkio banko auditas atliktas netinkamai. Todėl ieškovai laiko, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo šio įsakymo priėmimo ir viešo paskelbimo. Nors kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šiame įsakyme buvo nurodyta tik audito atlikimo trūkumai, tačiau ieškovams šios aplinkybės buvo pakankamos spręsti apie jų teisių pažeidimą. Ieškovai ieškinį pareiškė 2016 m. balandžio 5 d., todėl, ieškinio senaties terminą pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 31 d., ieškinio senaties termino ieškovai nebūtų praleidę. Todėl negalima sutikti su atsakovais, kad ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas taikant vien ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes (CK 1. 1.131 straipsnio 1 dalis).

110Dėl ieškovų nurodomos aplinkybės, kad jie kreipėsi į Kauno apygardos teismą su grupės ieškiniu, kuris 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2302-254/2015 buvo atsisakytas priimti (nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. vasario 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-158-186/2016) teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino šios aplinkybės nenutraukė (CK 1.130 straipsnio 4 dalis).

111Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai ir žalos (nuostolių) faktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių susiklostė civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Teismas taip pat nekonstatavo ieškovų teisių pažeidimo. Nesant teisių pažeidimo nėra reikšmingos ir pirmiau teismo nurodytos aplinkybės apie ieškovų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jį momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

112Dėl bylinėjimosi išlaidų

113Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos gali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

114Byloje gauti ieškovų ir atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai prašo proporcingai iš atsakovų priteisti 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai ir 700 Eur vertimo paslaugoms apmokėti. Atsakovė UAB „Deloitte Lietuva“ prašo teismo priteisti iš ieškovų 37 4759,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo BAB Ūkio banko atstovas prašo teismo priteisti iš ieškovų 22 856,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį, atsakovai BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Deloitte Lietuva“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

115Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau Rekomendacijos); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

116Atsakovė UAB „Deloitte Lietuva“ pateikė prašymą dėl 37 459,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jį grįsdama 2016-10-13, 2017-02-28, 2017-03-17, 2017-04-28, 2017-05-26 ir 2017-07-18 išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiomis banko pavedimų kopijomis. Atsakovė nurodo, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 30 958,20 Eur išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ir 6 501,25 Eur PVM mokestis. Iš atsakovės pateiktos patirtų atstovavimų išlaidų detalizacijos matyti, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su: procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį, tripliko bei dešimties kitų procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai – rengimu; ieškovų dokumentų analize, advokatų pasirengimu bylos nagrinėjimui, dalyvavimu teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme, advokatų komunikacija ir konsultacijomis atsakovei dėl bylos eigos. Atsakovės nuomone, PVM mokestis (6 501,25 Eur), kurį sumokėjo atsakovė, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, todėl šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlyginamos visos apimties. Su šia atsakovės pozicija teismas nesutinka.

117Kaip minėta, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 1 punkte taip pat nurodyta, kad jos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Šios teisės aktų nuostatos reiškia, kad išlaidų, susijusių su advokato suteiktų paslaugų apmokėjimu, kurios viršija nustatytus maksimalius dydžius, priteisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM ir kad šis mokestis turi būti atlyginamas visiškai net ir tuo atveju, jeigu priteistinos išlaidos yra mažinamos iki rekomenduojamų priteisti dydžių. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų atitikimo Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams, teismas vertina prašomas priteisti išlaidas kartu su PVM (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).

118Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 p.). Atsakovės UAB „Deloitte Lietuva“ mokėjimai už minėtas teisines paslaugas atlikti 2016 m. spalio, 2017 m. kovo, gegužės ir birželio–rugpjūčio mėnesiais. Atitinkamai užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 771,90 Eur, 793,30 Eur, 822,80 Eur ir 817,60 Eur. Taikant atitinkamus koeficientus pagal Rekomendacijų 8 punktą, matyti, kad ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį (4 123,92 Eur) ir tripliko rengimą (2 449,04 Eur) viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius daugiau nei dvigubai (771,9 x 2,5 = 1929,75 (maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį); 771,9 x 1,5 = 1157,85 (maksimali suma už tripliką). Atsakovės atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, poreikį analizuoti didelės apimties bylos medžiagą, teisinius ir faktinius klausimus, atstovauti atsakovei net 5 teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 31 val., byloje buvo būtinas dviejų advokatų dalyvavimas. Minėtų Rekomendacijų 4 punkte numatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės nurodytus kriterijus, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę pasirinkti, kad jai atstovautų keli atstovai. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju kelių atstovų (advokatų) atstovavimas buvo būtinas. Pastebėtina, kad tiek ieškovams, kurių iš viso yra 30 fizinių asmenų, tiek atsakovui AB Ūkio bankui bylos nagrinėjimo metu atstovavo po vieną atstovą. Todėl sprendžiant dėl UAB „Deloitte Lietuva“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių.

119Vertinant atsakovės UAB „Deloitte Lietuva“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, pastebėtina, kad atsakovė kartu su 2017 m. rugsėjo 14 d. teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė apskaičiuotas atstovavimo išlaidas, apimančias visas suteiktas teisines paslaugas, kur maksimali pagal Rekomendacijas atlygintina advokatui išlaidų suma nurodyta 12 918,08 Eur. Pastebėtina, kad minėtos išlaidos apskaičiuotos imant bruto 817,6 Eur, nors nurodytos išlaidos buvo patirtos skirtingais laikotarpiais. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, į minėtų Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p., 8.19 p. nurodytus patirtų išlaidų maksimalius dydžius, nustačius, kad šiuo atveju nėra pagrindo dvigubinti suteiktų teisinių paslaugų maksimalių įkainių, teismas būtent 12 918,08 Eur sumą laiko pagrįsta ir priteistina atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ iš ieškovų.

120Atsakovo BAB Ūkio banko atstovas pateikė byloje prašymą priteisti iš viso 22 856,49 Eur atstovavimo išlaidas, jas grindžiant 2016-11-18, 2017-09-13 ir 2018-05-30 išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiomis banko pavedimų kopijomis. Iš atsakovės byloje pateiktų atstovavimų išlaidų detalizacijų matyti, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su: procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį, tripliko bei kitų procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai – rengimu; dokumentų analize, advokatų pasirengimu bylos nagrinėjimui, dalyvavimu teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme. Atsakovės mokėjimai už minėtas teisines paslaugas atlikti 2016-11-18, 2017-09-13 ir 2018-06-04. Užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 771,90 Eur, 817,60 Eur ir 822,80 Eur. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktose išlaidų detalizacijose nenurodytoms konkrečios sumos atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, suteiktos teisinės paslaugos dažniausiai nurodytos tik valandomis. Iš kartu su 2017-09-13 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktos ataskaitos už suteiktas paslaugas matyti, kad atsakovas papildomai yra patyrusi 2 533,63 Eur vertimo ir 82,40 Eur transporto išlaidų, o iš kartu su 2018-06-11 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktos detalizacijos matyti, kad atsakovas patyrė dar 70 Eur transporto (kelionės į 2017-09-14 posėdį) išlaidų. Įvertinus procesinius veiksmus, už kurių atlikimą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, išlaidų patyrimo momentą ir minėtų Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p., 8.18 p., 8.19 p. nurodytus maksimalius dydžius, pagrįsta laikytina atsakovo prašoma priteisti 15 725,11 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteistina proporcingai iš ieškovų.

121Teismas turėjo 34,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, minėta suma turėtų būti priteista iš ieškovų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam ieškovui priteistina valstybei 1,14 Eur išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

122Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Nutarė

123Ieškinį atmesti.

124Priteisti iš ieškovų J. J., a. k. ( - ) D. J., a. k. ( - ) T. S., a. k. ( - ) J. S., a. k. ( - ) G. L., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) D. V., a. k. ( - ) V. L., a. k. ( - ) A. L., a. k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. ( - ) G. G., a. k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), V. D., a. k. ( - ) V. S., a. k. ( - ) A. K., a. k. ( - ) R. Č., a. k. ( - ) A. P., a. k. ( - ) A. T., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), V. S., a. k. ( - ) V. S., a. k. ( - ) S. G., a. k. ( - ) G. M., a. k. ( - ) S. S., a. k. ( - ) J. S., a. k. ( - ) V. J., a. k. ( - ) V. A., a. k. ( - ) Z. M., a. k. ( - ) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, j. a. k. 112020136, po 524,17 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 17 ct) iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

125Priteisti iš ieškovų J. J., a. k. ( - ) D. J., a. k. ( - ) T. S., a. k. ( - ) J. S., a. k. ( - ) G. L., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) D. V., a. k. ( - ) V. L., a. k. ( - ) A. L., a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. ( - ) G. G., a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), V. D., a. k. ( - ) V. S., a. k. ( - ) A. K., a. k. ( - ) R. Č., a. k. ( - ) A. P., a. k. ( - ) A. T., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), V. S., a. k. ( - ) V. S., a. k. ( - ) S. G., a. k. ( - ) G. M., a. k. ( - ) S. S., a. k. ( - ) J. S., a. k. ( - ) V. J., a. k. ( - ) V. A., a. k. ( - ) Z. M., a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“, j. a. k. 111525235, po 430,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 60 ct) iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

126Šis Kauno apygardos teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.