Byla 2A-314/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju:, Danutes Gasiunienes, Audrones Jarackaites ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Dianai Lavrinoviciutei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Aušrinei Rackauskienei, atsakoviu atstovei advokatei Evai Jankovskai, treciojo asmens atstovei Linai Mikuckienei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, atsakovu B. B. ir J. K. , Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir treciojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-787-623/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, ieškini atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, B. B. , J. K. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notarems Dalijai Svirbutienei, Lilijai Šilerienei del Vilniaus apskrities viršininko sprendimo, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir paveldejimo teises liudijimu panaikinimo.

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, n u s t a t e :

3I Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, B. B. , J. K. kreipesi ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir praše: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d. sprendima Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo natura i 0,25 ha žemes sklypa, priskirta valstybines reikšmes miškui; panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes 2003 m. birželio 27 d. išduota paveldejimo teises pagal istatyma liudijima Nr. 5867, kuriuo patvirtinta, jog mirusiojo I. B. turta, tarp kurio yra ir gincijamu sprendimu jam suteiktas žemes sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), paveldi jo sutuoktine B. B. , dalyje del žemes sklypo, kadastriniu Nr. ( - ), dalies, kuria sudaro 0,25 ha miško žemes; pripažinti niekine 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarti, kuria B. B. perleido ginco žemes sklypa J. K. , dalyje del žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalies, kuria sudaro 0,25 ha miško žemes; taikyti restitucija natura - ipareigoti J. K. gražinti valstybei nuosavybes teise valdomo žemes sklypo, unikalus ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dali, kuria sudaro 0,2500 ha plotas, priskiriamas valstybes miškui, esancia ( - ).

4Ieškinyje nurode, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d. sprendimas Nr. 01-1966 „Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i valstybines reikšmes 0,25 ha miško plota, priimtas pažeidžiant imperatyvias istatymu nuostatas – LR mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalies, LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau tekste Atkurimo istatymas) 6 straipsnio, 13 straipsnio, LR žemes istatymo 4 straipsnio nuostatas, todel naikintinas civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Pripažinus negaliojanciu administracini akta, išnyksta pagrindas, kuriuo igyta nuosavybe, todel turetu buti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisines pasekmes bei taikyti restitucija. Po I. B. mirties gincijamu administraciniu aktu jam suteikta turta – žemes sklypa paveldejo jo ipedine pagal istatyma sutuoktine B. B. , kuri ginco sklypa neatlygintinai – dovanojimo sutartimi perleido J. K. , t.y. turtas igytas neatlygintiniu sandoriu, todel taikytina restitucija natura.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužes 7 d. sprendima Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ del nuosavybes teisiu atkurimo gražinant natura 5,40 ha žemes sklypa ( - ) dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i 0,1870 ha valstybines reikšmes miška; 2) pripažino negaliojanciu 2003 m. birželio 27 d. paveldejimo teises pagal istatyma liudijima (reg. Nr. 5867), išduota Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes, pagal kuri B. B. be kito turto paveldejo 8300 kv. m žemes sklypa (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esanti ( - )., dalyje del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško paveldejimo; 3) pripažino negaliojancia 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarti, pagal kuria B. B. padovanojo J. K. 8300 kv. m žemes sklypa (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esanti ( - )., dalyje del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško perleidimo; 4) nusprende taikyti restitucija natura ir priteise iš J. K. valstybei 0,1870 ha valstybines reikšmes miško, esancio 0,8756 ha žemes sklype ( - ). (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )). Teismas sprendime nurode, kad LR aplinkos ministerijos Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pažymoje Nr. 16535 nurodoma, jog ginco sklype yra 0,25 ha valstybines reikšmes miško. Atlikus ginco žemes sklypo geodezinius matavimus, buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre iregistruotas 0,8756 ha bendro ploto žemes sklypas, unikalus Nr. ( - ), iš jo 0,1870 ha medžiu ir krumu želdiniu (miško) plotas. Pagal 2005 m. gegužes 17 d. pažymejima apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, ginco žemes sklype miško plotas sudaro 0,1870 ha. Nurodes, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymo nustatyta tvarka, kad byloje nera duomenu, jog aukšciau pamineti nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra nugincyti, teismas padare išvada, jog ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto. Pagal LR Konstitucijos 47 straipsni valstybines reikšmes miškai išimtine nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata itvirtinta ir LR Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalyje, o šio istatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog miestu miškai yra valstybines reikšmes miškai. Pagal LR Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 6 straipsnio 2 dali, 4 dali, 13 straipsnio 1 ir 3 punktus, miškai, kurie yra priskirti valstybines reikšmes miškams, taip pat miestu miškams, iš pilieciu, turinciu teise i nuosavybes teisiu atkurima, išperkami valstybes, ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, t.y. nuosavybes teisiu atkurimo budu privacion nuosavyben jie neperduodami. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 6 d. nutarime yra konstataves, kad, nepaisant to, ar Vyriausybe tam tikrus miestu miškus formaliai yra priskyrusi valstybines reikšmes miškams, miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai. Teismas nustate, kad Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Kryžioku kaimo teritorija LR 1996 m. balandžio 24 d. istatymu Nr. I-1304 ,,Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Traku rajonu savivaldybiu teritoriju administraciniu ribu pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui. 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Del valstybines reikšmes mišku plotu patvirtinimo“ pakeitimo buvo patvirtinti valstybines reikšmes mišku plotu schemos ir sarašai. Taigi ginco žemes sklypo nuosavybes teisiu atkurimas buvo iteisintas jau po šio miško priskyrimo valstybines reikšmes mišku plotams LR Vyriausybes 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013. Teismas nurode, kad aplinkybe, jog žemes sklypo formavimo dokumentai priimti iki šio nutarimo priemimo, neturi teisines reikšmes, nes tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo yra pagrindas iregistruoti pretendento nuosavybe i jam suformuota ir perduota žemes sklypa. Žemes reformos žemetvarkos projektas ar kiti atsakovu nurodyti žemes sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams i nuosavybes teisiu atkurima konkreciu teisiu ir pareigu i dar nesugražinta ar nesuteikta konkretu žemes sklypa. Teismo teigimu, Konstitucijoje itvirtinti nuosavybes nelieciamumas ir subjektiniu nuosavybes teisiu apsauga (Konstitucijos 23 str.) negali buti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitu asmenu teisems, laisvems ir teisetiems interesams. Teismas padare išvada, kad VAVA, 2003 m. gegužes 7 d. sprendimu atkurdama I. B. nuosavybes teises i žemes sklypa, kuriame yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško, pažeide LR Konstitucijos 47 straipsni, LR mišku istatymo 4 straipsnio 4 dali, LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 6 bei 13 straipsniu nuostatas. Del šiu priežasciu naikintinas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužes 7 d. sprendimas Nr. 01-1966 dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i 0,1870 ha ploto valstybines reikšmes miška. Teismo teigimu, panaikinus administracini akta, turi buti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisines pasekmes: 2003 m. birželio 27 d. paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo dalis bei 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties dalis del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško paveldejimo bei dovanojimo pripažintinos negaliojanciomis atitinkamai nuo liudijimo išdavimo bei dovanojimo sutarties sudarymo momento kaip prieštaraujancios aukšciau nurodytoms imperatyvioms istatymu normoms (CK 1.80 str.). Pripažinus negaliojancia dovanojimo sutarties dali, taikytina restitucija natura, t.y. 0,1870 ha žemes sklypas, kuri sudaro valstybines reikšmes miškas, esantis ( - )., gražintinas valstybes nuosavyben, nes atsakoves J. K. nuosavyben jis buvo igytas neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d).

6Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima pakeisti, ieškini patenkinant visiškai. Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais: 1. Teismas padare nepagrista išvada del ginco žemes sklype esancio valstybines reikšmes miško ploto. Miško plotas yra ne 0,1870 ha, bet 0,25 ha. Teismas netinkamai ivertino irodymus apie ginco sklype esanti miška, netinkamai pritaike ir išaiškino materialines teises normas, t.y. valstybes registru sistema reglamentuojanciu teises aktu nuostatas. 2. Iš byloje esancios Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pažymos Nr. 16535 apie LR mišku valstybes kadastre iregistruotu mišku taksacines charakteristikas, Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro Valstybines reikšmes mišku plotu schemos 2008 m. rugpjucio 28 d. fragmento Nr. P0808-0059 ir Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenu 2008 m. rugpjucio 22 d. patikrinimo akto Nr. 233 bei jo priedu matyti, kad ginco žemes sklype esantis valstybines reikšmes miško žemes plotas yra 0,25 ha. Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti irodymai yra pagristi Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenimis, iregistruotais šiame kadastre ir igaliotu asmenu patikrintais naturoje 2008 m. rugpjucio men. Lietuvos Respublikos miškai yra LR mišku valstybes kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro objektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 3 p., 4 p., 15 p., 19 p., Nekilnojamojo turto registro istatymo 2 str., 9 str., Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 str.). Mišku valstybes kadastro tvarkymo istaiga yra Valstybine miškotvarkos tarnyba. 3. Teismu praktikoje analogiški Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos valstybes mišku kadastro analogiškose bylose teismu buvo pripažinti tinkamais ir pagrindiniais irodymais, tiek nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre iregistruotuose žemes sklypuose esancios miško žemes plota, tiek irodant pati miško buvimo tokiuose sklypuose fakta. 4. Teismas savo sprendima grinde 2005 m. gegužes 17 d. pažymejime apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravimo nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis, kurie registro tvarkytojo yra pakeisti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. spalio 17 d. išraše jokiu irašu apie žemes sklype esanciu medžiu ir krumu želdiniu (miško) plota nera. Butent Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybes mišku kadastro šioje byloje yra paneigti ir nugincyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše nurodyti duomenys, jog ginco sklype jokios miško žemes nera. Šie teiginiai nei Nekilnojamojo turto registro istatymo, nei Nekilnojamojo turto kadastro istatymo nuostatoms neprieštarauja. Apeliaciniu skundu atsakoves B. B. ir J. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti. Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais: 1. Teismas nepasisake del esminio VAVA ir kitu atsakovu argumento, kad istatymu leidejas Atkurimo istatymo 5 straipsnio 6 punktu teritorijai, priskirtai prie Vilniaus miesto po 1996 metu, nustate nuosavybes teisiu gražinimo tvarka kaip kaimo vietoveje, nebent ši žeme priskirta valstybes išperkamai žemei (12 str.), tuomet valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni. Teismas nenagrinejo istatymo leidejo valios. Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. numatyta, kad tik už žeme, numatyta 12 str. pilieciams atlyginama 16 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Sistemiška žemes reformos istatymuose vartojamu savoku analize patvirtina, kad Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. savoka „prijungta prie miestu savivaldybiu teritorijose esanti žeme“ apima miškus ir vandens telkinius. Teikiant prioriteta loginiam normu teises normu aiškinimui, darytina išvada, kad nuosavybes teises i žeme (tarp ju vandens telkinius, miškus), prijungta prie Vilniaus miesto ir kt. miestu savivaldybiu po 1995 m. balandžio 1 d. atkuriamos šio istatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Apskrities viršininko administracijos vykde Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. ir gražino pretendentams miškus, esancius teritorijoje po 1996 metu prijungtoje prie Vilniaus miesto savivaldybes. 3. Pasikeitus Vilniaus miesto teritorijos riboms 1996 m. balandžio 24 d. istatymo pagrindu, prijungtoje prie Vilniaus miesto teritorijoje esantis miškas netapo miestu mišku, nes galiojantys istatymai reikalavo miško priskyrimo miestu miškams. 4. Žemetvarkos projektas, remiantis kuriuo priimtas gincijamas sprendimas del teisiu atkurimo, yra galiojantis ir nenugincytas. Teismas neatsižvelge i tai, kad Žemetvarkos projektas parengtas vadovaujantis galiojanciomis teises normomis ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. 5. Nera aišku, kaip turetu buti ivykdytas teismo sprendimas, nera jokio miško plano, nera žinomos miško koordinates, jokiu duomenu iš mišku kadastro ieškovas nepateike. Tiketina, kad ginco objektas niekada nebuvo mišku kadastre iformintas kaip miškas, juolab valstybines reikšmes, nes Valstybines aplinkos apsaugos inspekcija 2004 m. birželio 3 d. išdave leidima kirsti miška. 6. Teismas neturejo pagrindo taikyti restitucija, nes turtas nebuvo gautas per klaida arba neteisetai, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu. Restitucija natura sukeltu dideliu nepatogumu šalims (CK 6.145 str., 6.146 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais: 1. Visi administraciniai aktai, kuriu pagrindu parengtas gincijamas sprendimas, yra nenugincyti ir galiojantys. Ieškovas negincijo žemes sklypo suformavimo dokumentu. Teismas neatsižvelge ir neivertino, kad sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimas yra testinio, iš keleto etapu susidedancio nuosavybes teisiu atkurimo proceso rezultatas. Apskrities viršininko isakymas, kuriuo patvirtintas žemes reformos žemetvarkos projektas, sukele teisines pasekmes kitam nuosavybes teisiu atkurimo etapui, sukure teises ir pareigas pretendentams i nuosavybes teisiu atkurima, taciau ieškovas jo negincijo.

72. Žemetvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausima, ar ginco miškas yra priskirtas valstybines reikšmes mišku plotams nei pagal Mišku istatymo 1994 m. lapkricio 22 d. redakcijos nuostatas, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 nuostatas. Teismas nenagrinejo ir nepasisake del aplinkybes, kad Vilniaus mišku uredija, derindama Žemes reformos žemetvarkos projekta, kuriuo suformuotas natura gražintas ginco žemes sklypas, bei žemes sklypo plana, pastabu nepateike. Teismas nepasisake del VAVA argumentu, kad nuosavybes teisiu i Kryžioku kaimo teritorijoje tureta žeme atkurimas pretendentams turejo buti vykdomas kaip kaimo vietoveje (Atkurimo istatymo 5 str.

86 d.). Teismas neatsižvelge i Atkurimo istatymo 4 straipsnio 10 dalyje itvirtinta nuostata, kad žeme, apsodinta ir apaugusi mišku, gražinama natura. Ginco teritorijoje vykdoma nuosavybes teisiu atkurimo procedura yra tokia pat, kaip kaimo vietoveje, t. y. skirtinga nuo atkurimo proceduros ir reikalavimu, taikomu atkuriant nuosavybes teises i miesto teritorijoje tureta žeme.

93. Teismas nepagristai medžiu ir krumu želdiniu plota, nurodyta 2005 m. gegužes 17 d. pažymejime, prilygino miškui. Miško žeme ir žeme, kuria sudaro medžiu ir krumu želdiniai, yra atskiros, netapacios naudmenu rušys. Pagal pateiktus pažymejima ir išraša ginco sklype miško nera. Byloje nera duomenu, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys butu nugincyti.

104. Nebuvo gincijamos viešame registre iregistruoto sklypo ribos. Teismas sprendime nenurode konkrecios 0,1870 ha ploto dalies buvimo vietos, tiksliu ginco objekto ribu. Sprendimas yra nekonkretus, jo nebus galima ivykdyti. Apeliaciniu skundu treciasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti. Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais: 1. Teismas netinkamai ivertino irodymus apie ginco sklype esancio miško plota, netinkamai ištyre rašytinius irodymus ir nesivadovavo Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis, Mišku valstybes kadastro duomenimis. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose vadovavosi Valstybines miškotvarkos tarnybos pažymomis ir šios pažymos yra tinkami ir pagrindiniai irodymai, patvirtinantys miško žemes sklypo plota. Nera pagrindo abejoti LR Mišku valstybes kadastro tvarkymo istaigos oficialiais rašytiniais irodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis, civ. b. Nr. 2A-138/2009). Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. 3. Nuosavybes teisiu atkurimas turi buti vykdomas pagal sprendimo priemimo metu galiojusius teises aktus. Pagal teismu praktika, žemetvarkos projektas turejo buti koreguojamas, atsižvelgiant i nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybines reikšmes mišku plotus. Atsiliepimu i apeliacinius skundus ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima pakeisti. Atsiliepimu i ieškovo ir treciojo asmens apeliacinius skundus atsakoves B. B. ir J. K. prašo apeliacinius skundus atmesti, o ju bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus patenkinti. Atsiliepimais i ieškovo, atsakoviu bei treciojo asmens apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo ieškovo ir treciojo asmens apeliacinius skundus atmesti, o B. B. ir J. K. apeliacini skunda patenkinti. Atsiliepimu i apeliacinius skundus treciasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo jo bei ieškovo apeliacinius skundus tenkinti, o atsakovu B. B. ir J. K. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus atmesti. Atsakovu apeliaciniai skundai atmestini. Ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso: žemes gelmes, taip pat valstybines reikšmes vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kulturos objektai. Analogiška nuostata itvirtinta ir Lietuvos Respublikos mišku istatymo 4 straipsnyje, pagal kurio 4 dali Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso valstybines reikšmes miškai, o pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, valstybines reikšmes mišku kategorijai yra priskiriami miestu miškai.

12Pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 6 straipsnio 2 ir 4 daliu, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu nuostatas, valstybines reikšmes ir miestu miškams priskirti miškai natura negražinami, jie yra išperkami valstybes ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni.

13Taigi, tiek aukšciausia teisine galia turinciame Lietuvos Respublikos teises akte Konstitucijoje, tiek ir kituose istatymuose yra ivirtinta nuostata, pagal kuria valstybines reikšmes miškai yra priskirti išimtinai valstybes nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta, tokie miškai negali buti perduodami privacion nuosavyben. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla iš esmes, pagristai nustate, kad žemes sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - )ir i kuri šioje byloje gincijamu atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužes 7 d. sprendimu Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ buvo atkurtos nuosavybes teises natura, yra valstybines reikšmes miško žemes. Iš tiesu, teritorija, kurioje yra ginco žemes sklypas, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. istatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui (šio istatymo 1 straipsnio 3 punktas). Taigi, ginco žemes sklype esantis miško plotas pagal aukšciau minetas istatymu nuostatas yra priskiriamas valstybines reikšmes miško kategorijai, todel negali buti perduodamas privacion nuosavyben. Nesutikdamos su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakoves B. B. ir J. K. teigia, kad pasikeitus Vilniaus miesto teritorijos riboms 1996 m. balandžio 24 d. istatymo pagrindu, prijungtoje prie Vilniaus miesto teritorijoje esantis miškas netapo miestu mišku, nes galiojantys istatymai reikalavo miško priskyrimo miestu miškams. Taciau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Aplinkybe, kad mišku plotai turejo buti patvirtinti Vyriausybes, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog miškas igyja valstybinio miško statusa plotu patvirtinimu, o nepatvirtinus – neigyja. Miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai, t.y. toki statusa miestu miškai, tarp ju ir ginco miško plotas, igijo pagal istatyma. Tokie miškai pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 13 straipsni yra valstybes išperkamas turtas, i kuri nuosavybes teise natura neatkuriama. Taip šios istatymo nuostatos aiškinamos ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010). Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 6 d. nutarime yra konstataves, kad, nepaisant to, ar Vyriausybe tam tikrus miestu miškus formaliai yra priskyrusi valstybines reikšmes miškams, ar ne, miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai. Kita aplinkybe, kaip pagrinda gincijamo VAVA sprendimo teisetumui pagristi, atsakoves B. B. ir J. K. savo apeliaciniuose skunduose nurodo fakta, kad žemetvarkos projektas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas gincijamas sprendimas del teisiu atkurimo, yra galiojantis ir nenugincytas. Atsakovo VAVA teigimu, administraciniai aktai, kuriu pagrindu parengtas gincijamas sprendimas, yra nenugincyti ir galiojantys, ieškovas negincijo žemes sklypo suformavimo dokumentu, žemetvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausima, ar ginco miškas yra priskirtas valstybines reikšmes mišku plotams. Iš tiesu, teritorijos, kurioje yra ir šios bylos ginco objektu esantis sklypas, Žemes reformos žemetvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3262-41 ,,Del žemes reformos žemetvarkos projekto patvirtinimo Kryžioku, Bireles, Naujaneriu, Pagubes, Sakališkiu, Ustrones, Krakiškiu, (d.) kaimu teritoriju, priskirtu Vilniaus miestui (LR 1996 m. balandžio 24 d. istatymas Nr. 1-1304“ (t. 1, b.l. 45). Nei šis isakymas, nei kiti administraciniai aktai, kuriu pagrindu buvo priimtas gincijamas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, šioje byloje iš tiesu nera gincijami. Taciau, tiek atkuriant nuosavybes teises, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjucio 24 d. isakymu tvirtinant žemes reformos žemetvarkos projektu suformuota žemes sklypa, i kuri buvo atkurtos nuosavybes teises, ginco žemes sklypas turejo valstybines reikšmes miško statusa. Civilines teisines pasekmes sukelia igaliotu valstybes instituciju priimti administraciniai aktai del pažeistu savininko nuosavybes teisiu atkurimo civiliniu teisiniu padariniu, nes jais atkuriama pažeista nuosavybes teise (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). Tai, kad administraciniai–proceduriniai veiksmai nebuvo gincyti ir yra nenugincyti, nereiškia, jog negalima kvestionuoti tokiu veiksmu pagrindu priimto sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo teisetumo. Šioje byloje nagrinejamas administracinio akto - Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d. sprendimo, sukuriancio civilines teisines pasekmes, bet ne

142000 metais patvirtinto Žemes reformos žemetvarkos projekto, galiojimo klausimas. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai tikrino mineto VAVA sprendimo atitikti jo priemimo metu galiojantiems istatymams, o apeliantu argumentai, jog iki sprendimo atkurti nuosavybes teises atliktos administracines proceduros negincytos, nepripažintos neteisetomis, yra teisiškai nereikšmingi. Kaip teisiškai nepagristus teiseju kolegija atmeta atsakovu apeliaciniu skundus argumentus del miesto miško gražinimo teritorijose, kurios pagal 1996 metu istatyma priskirtos miestui. Šioje nutartyje jau mineta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsni ir Mišku istatyma valstybines reikšmes miškai yra išimtine Lietuvos Respublikos nuosavybe. Miškas ir žeme yra savarankiškos nekilnojamojo turto rušys, kuriu nuosavybes teisiu atkurimo pagrindai ir tvarka skiriasi. Atkurimo istatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybes teisiu i miesto žeme atkurimas, o šio istatymo 6 straipsnyje - nuosavybes teisiu atkurimas i miška, kaip ypatinga objekta. Atkurimo istatyme taip pat atskirai reglamentuoti žemes ir miško išpirkimo atvejai bei salygos (12, 13 str.). Šio istatymo 6 ir 13 straipsniuose itvirtinti pažeistu nuosavybes teisiu i miška atkurimo pagrindai, tvarka, išpirkimas ir kiti klausimai. Pagal Atkurimo istatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, miškas arba vandens telkinys gražinamas natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus miška ir vandens telkinius, pagal šio istatymo 13 straipsni priskiriamus valstybes išperkamiems. Istatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai išperkami valstybes ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu jie priskirti valstybines reikšmes miškams, miestu miškams. Todel nagrinejamo ginco atveju netaikoma Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 straipsnio 6 dalis, o atsakovu apeliaciniu skundu argumentai del šios teises normos pažeidimo nepagristi. Pirmosios instancijos teismas, nurodes, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymo nustatyta tvarka, vadovaudamasis 2005 m. gegužes 17 d. pažymejimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima duomenimis, padare išvada, jog ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto. Taciau su tokia teismo išvada sutikti negalima. Pažymetina, kad nors 2005 m. gegužes 17 d. pažymejime apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 124) ir nurodyta, kad žemes sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), medžiu ir krumu želdiniu plotas sudaro 0,1870 ha, taciau tos pacios datos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2005 m. gegužes 17 d. išraše tokiu želdiniu plotas jau iš viso nenurodytas (t. 1, b.l. 126). Medžiu ir krumu želdiniu plotas nenurodytas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. spalio 17 d. išraše. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamuju daiktu - žemes sklypu, statiniu, butu daugiabuciuose namuose, patalpu, nuosavybes teisiu ir kitu daiktiniu teisiu registravimas (Nekilnojamojo turto registro istatymo 2, 9 straipsniai). Miško plotu, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, šis istatymas neišskiria. Lietuvos Respublikos miškai yra registruojami Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. spalio 9 d. nutarimu patvirtintu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 4 p.). Taigi, Lietuvos Respublikos mišku plotu registravimas yra ne nekilnojamojo turto registro, o mišku valstybes kadastro paskirtis. Todel sprendžiant ginca del miško plotu dydžio, pirmumas turi buti teikiamas ne nekilnojamojo turto registro, o mišku valstybes kadastro duomenims, kaip turintiems didesne irodomaja galia (CPK 197 str. 2 d.). Pagal jau minetu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 15 punkto nuostata, kadastro tvarkymo istaiga yra Valstybine miškotvarkos tarnyba. Todel pagristi yra ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniu skundu teiginiai, kad Lietuvos Respublikos miškai yra LR mišku valstybes kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro, objektas ir butina vadovautis byloje esanciais Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais mišku valstybes kadastro duomenimis. Iš byloje esancios Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pažymos Nr. 16535 apie LR mišku valstybes kadastre iregistruotu mišku taksacines charakteristikas (t. 1 b.l. 9), Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro Valstybines reikšmes mišku plotu schemos 2008 m. rugpjucio 28 d. fragmento Nr. P0808-0059 (t. 1, b.l. 8) ir Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenu 2008 m. rugpjucio 22 d. patikrinimo akto Nr. 233 bei jo priedu (t. 1, b.l. 10-12, 110) matyti, kad ginco žemes sklype esantis valstybines reikšmes miško žemes plotas yra 0,25 ha. Todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto, neatitinka byloje esanciu faktiniu duomenu ir del šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi buti pakeistas, tenkinant ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro bei treciojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus (CPK 329 str. 1 d.). Negalima sutikti su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai medžiu ir krumu želdiniu plota, nurodyta 2005 m. gegužes 17 d. pažymejime, prilygino miškui. Mineti mišku valstybes kadastro duomenys irodo priešingai, kad ginco žemes sklype yra 0,25 ha miško žemes ploto. Šie valstybinio kadastro duomenys nera nugincyti, todel laikomi teisingais.

15Atsakovai savo apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad nera aišku, kaip turetu buti ivykdytas teismo sprendimas, nes nera jokio miško plano, nera žinomos miško koordinates, jokiu duomenu iš mišku kadastro ieškovas nepateike, sprendime nenurodyta konkreti 0,1870 ha ploto dalies buvimo vieta, tikslios ginco objekto ribos, todel sprendimas yra nekonkretus, jo nebus galima ivykdyti.

16Pagal CK 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektais gali buti identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas žemes sklypas, taip pat apibrežti žemes gelmiu, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvunijos objektai. Taigi, istatyme nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie butu apibrežti. Teismu praktikoje yra pripažistama, kad miškui apibrežti butini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009). Šios bylos kontekste tai reiškia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis del nuosavybes teisiu atkurimo i valstybines reikšmes miška ir atitinkamos paveldejimo teises liudijimo bei dovanojimo sutarties dalys bei, taikant restitucija, miška nurodyta gražinti valstybei, igyvendinti pakanka sprendime nurodyti abu pirmiau ivardytus miško konkretizavimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurode valstybei gražinamo miško dislokacija ir dydi. Todel sprendimas šioje dalyje atitinka CK 1.109 straipsnio reikalavimus ir nepagristi atsakovu apeliaciniu skundu teiginiai apie negalimuma ji ivykdyti.

17Atsakoves B. B. ir J. K. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas neturejo pagrindo taikyti restitucija, nes turtas nebuvo gautas per klaida arba neteisetai, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu, restitucija natura sukeltu dideliu nepatogumu šalims.

18Teiseju kolegija pažymi, kad del restitucijos taikymo analogiškose bylose yra suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, o apeliaciniame skunde nera nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas butu nukrypes nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripažistama, kad, panaikinus administracini akta del prieštaravimo imperatyviosioms istatymo normoms, turi buti taikoma restitucija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužes 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010). Administracinio akto panaikinimas del prieštaravimo imperatyviosioms istatymo normoms sukelia tuos pacius padarinius, kaip ir pripažinus sandori niekiniu. Pripažines sandori niekiniu, teismas ex officio turi išspresti restitucijos klausima Pirmosios instancijos teismas nenustate išimtiniu aplinkybiu, del kuriu restitucija negalejo buti taikoma, tokiu nenurodo ir apeliantes. Todel atsakoviu apeliacinio skundo teiginiai, kad, taikant restitucija natura, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu, atmestini kaip nepagristi.

19Vadovaudamasi šioje nutartyje išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas gincijamo sprendimo dalies teisetumo bei gincijamu sandoriu dalies galiojimo klausima, iš esmes tinkamai taike materialines ir proceso teises normas ir padare pagristas išvadas del Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužes 7 d. sprendimo, 2003 m. birželio 27 d. išduoto paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo bei 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties atitinkamu daliu, kuriomis buvo atkurta nuosavybes teise i valstybines reikšmes miško plota ir šis plotas buvo perleistas privacion nuosavyben, prieštaravimo imperatyvioms istatymo normoms ir negaliojimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniu, del kuriu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti naikinamas atsakovu apeliaciniuose skunduose išdestytai motyvais, nera, taip pat nera ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Taciau nustatydamas gincijamos sklypo dalies plota, pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino faktiniu bylos aplinkybiu, netinkamai taike valstybes registra bei kadastra reglamentuojancias materialines teises normas ir todel padare nepagrista išvada del gincijamo valstybines reikšmes miško ploto, todel sprendimas keiciamas ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

20Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima, kuriuo ieškini patenkino iš dalies, neišsprende bylinejimosi išlaidu atlyginimo valstybei klausimo. Ieškovas šioje byloje nuo žyminio mokescio yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovai nuo žyminio mokescio nera atleisti. Negalima sutikti su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo teiginiu, kad jis taip pat yra atleistas nuo žyminio mokescio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nuo žyminio mokescio yra atleidžiami prokuroras, valstybes ir savivaldybiu institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešaji interesa, valstybes ar savivaldybes interesus, - toje dalyje, kurioje siekiama apginti viešaji, valstybes ar savivaldybes interesa. Šioje byloje, gindamas viešaji interesa, ieškini pareiške prokuroras. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir padave apeliacini skunda del teismo sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas. Taigi negalima sutikti su teiginiu, kad VAVA šioje byloje gina viešaji interesa, valstybes ar savivaldybes interesus. Todel nuo žyminio mokescio atsakovai, tarp ju ir VAVA, nera atleisti ir jis iš atsakovu turi buti išieškomas i valstybes biudžeta (CPK 96 str. 1 d.). Del šios priežasties, ieškini patenkinus, iš atsakovu, neatleistu nuo bylinejimosi išlaidu, lygiomis dalimis priteisiamas žyminis mokestis už šioje byloje paduota ieškini, o taip pat iš atsakovo VAVA ir už jo paduota apeliacini skunda (atsakoves B. B. ir J. K. nuo žyminio mokescio už apeliacini skunda iš dalies atleistos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi).

21Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

22326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

23Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima ir ju išdestyti taip:

24Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d. sprendimo Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dali, kuria atkurtos nuosavybes teises natura i 0,25 ha žemes sklypa, priskirta valstybines reikšmes miškui;

25panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes 2003 m. birželio 27 d. išduoto paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo Nr. 5867, kuriuo patvirtinta, jog mirusiojo I. B. turta, tarp kurio yra ir gincijamu sprendimu jam suteiktas žemes sklypas, kadastriniu Nr. ( - ), paveldi jo sutuoktine B. B. , dali, kuria paveldeta žemes sklypo, kadastriniu Nr. ( - ), dalis, kuria sudaro 0,25 ha miško žemes;

26pripažinti niekine 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties, kuria B. B. perleido ginco žemes sklypa J. K. , dali, kuria dovanota žemes sklypo, kadastriniu Nr. ( - )dalis, kuria sudaro 0,25 ha valstybines reikšmes miško žemes;

27taikyti restitucija natura - ipareigoti J. K. gražinti valstybei nuosavybes teise valdomo žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dali, kuria sudaro 0,2500 ha plotas, priskiriamas valstybes miškui, esancia ( - ).

28Priteisti iš atsakoviu B. B. ir J. K. po 1 440 Lt iš kiekvienos ir iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 5 760 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, n u s t a t e :... 3. I Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities... 4. Ieškinyje nurode, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimu ieškini patenkino... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo... 7. 2. Žemetvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo... 8. 6 d.). Teismas neatsižvelge i Atkurimo istatymo 4 straipsnio 10 dalyje... 9. 3. Teismas nepagristai medžiu ir krumu želdiniu plota, nurodyta 2005 m.... 10. 4. Nebuvo gincijamos viešame registre iregistruoto sklypo ribos. Teismas... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos... 12. Pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji... 13. Taigi, tiek aukšciausia teisine galia turinciame Lietuvos Respublikos teises... 14. 2000 metais patvirtinto Žemes reformos žemetvarkos projekto, galiojimo... 15. Atsakovai savo apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad nera aišku, kaip... 16. Pagal CK 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektais gali buti identifikuotas ir... 17. Atsakoves B. B. ir J. K. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas... 18. Teiseju kolegija pažymi, kad del restitucijos taikymo analogiškose bylose yra... 19. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija... 20. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 21. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 22. 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 23. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima ir ju... 24. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužes 7 d. sprendimo Nr.... 25. panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes 2003... 26. pripažinti niekine 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties, kuria B. B.... 27. taikyti restitucija natura - ipareigoti J. K. gražinti valstybei nuosavybes... 28. Priteisti iš atsakoviu B. B. ir J. K. po 1 440 Lt iš kiekvienos ir iš...