Byla 1-191-961/2016
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai bei nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

2sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

3dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui,

4kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,

5nukentėjusiesiems M. Ž. P., A. L. S., jų atstovui advokatui Anatolijui Svilai,

6civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovėms Ievai Krasauskienei, Ievai Rudytei,

7viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

8R. G., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, dirbantis taksi automobilio vairuotoju pagal individualią veiklą, nevedęs, vaikų neturintis, teistas:

91) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-01-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 metų redakcija) 272 straipsnio 1 dalį;

102) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija) (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta,

11kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį,

Nustatė

12kaltinamasis R. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai bei nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

13jis 2014-11-08, apie 4:11 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos (jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties), vairavo V. G. priklausantį automobilį „( - )“, valst. Nr. T13131, ir važiavo Kalvarijų gatve nuo Žalgirio gatvės pusės link Konstitucijos prospekto. Važiuodamas apie 71 km/h greičiu ir viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį bei artėdamas prie susikirtimo su Lvovo gatve buvo neatidus ir neatsargus, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, t.y. į kelio važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš kairės pusės įžengė pėstieji A. L. S. ir M. Ž. P., kurie ėjo link kitos gatvės pusės, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir automobilio nesustabdė, o automobiliu pėsčiuosius partrenkė ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų pėsčiajam A. L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o pėsčiajam M. Ž. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

14Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino, su civiliniais ieškiniais nesutiko, teigė, jog jis yra nekaltas. R. G. parodė, kad jis nevartoja narkotikų, jis ir eismo įvykio naktį nebuvo apsvaigęs, nevartojo kanabinoidų, nebent jam klube kas nors pakišo. Važiavo Kalvarijų gatve nuo buvusios Kuro aparatūros gamyklos tiesiai (eismas buvo neintensyvus) brangiu automobiliu 62-67 km / val. greičiu, žiūrėjo, kad neužvažiuotų ant šulinių. Jo greitis galėjo būti 65 km / val., neviršijo 70 km/ val. greičio, autopilotu, kai paklaida gali būti 5 km / val. į vieną ar į kitą pusę. Jis apvažinėjo duobę ir nukentėjusiuosius pamatė staiga, per kelias sekundes dalis, prie pat automobilio (važiuodamas nuolat jų nestebėjo). Kai juos pamatė, nuo nukentėjusiųjų iki jo buvo gal 70-100 metrų. Nukentėjusieji buvo beveik ties kelio viduriu, jie ėjo per gatvę greitu žingsniu iš dešinės į kairę neleistinoje vietoje. Nukentėjusiųjų pirmų žingsnių į gatvę nematė, pamatė juos ties kelio viduriu. Jam pasirodė, kad nukentėjusieji sustojo prie dvigubos linijos, jis nesitikėjo, kad jie eis toliau ir lįs po automobilio ratais, galvojo, sustos, praleis automobilį, todėl nemažino greičio. Nuo kelio vidurio iki partrenkimo nukentėjusieji nuėjo apie 2 žingsnius. Partrenkė nukentėjusiuosius savo važiuojamosios juostos viduryje. Stabdyti automobilio ar kitaip reaguoti jis nespėjo, stabdė po partrenkimo. Po to nukentėjusiuosius pamatė gal už 15-20 metrų nuo automobilio. Pasimokė iš situacijos, dabar sustoja arba aplenkia prie gatvės stovintį žmogų.

15R. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 4 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-11-08, apie 4:00 val., vairavo jo tėvui nuosavybės teise priklausantį automobilį „( - ) valst. Nr. T13131, ir važiavo Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės link Konstitucijos pr. Jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta ir jis važiavo jos viduriu apie 60-70 km/h greičiu. Važiavo stebėdamas kelio važiuojamąją dalį, nes Kalvarijų gatvėje labai daug šulinių ir visokių duobių, kurias reikia apvažiuoti. Buvo tamsus paros metas. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Artėdamas prie susikirtimo su Lvovo gatve, pastebėjo, kaip jam iš kairės pusės į dešinę į kelio važiuojamąją dalį nuo šaligatvio įžengė ir link kitos gatvės pusės ėjo 2 pėstieji. Kai juos pamatė pirmą kartą, t.y. pėstiesiems įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, atstumas iki jų buvo apie 70-100 m, nors tiksliai nurodyti negalėjo. Jo automobiliui artėjant link pėsčiųjų, šie priėjo prie važiuojamosios dalies vidurio. Kai jo automobilis buvo apie 3 m atstumu, pėstieji užėjo ant dvigubos ištisinės linijos ties dvigubos ištisinės linijos pradžia. Toje vietoje ne tik prasideda dviguba ištisinė linija, bet ir kelias išsiplečia į abi puses ir atsiranda dar 2 eismo juostos: viena – iš dešinės, kita – iš kairės. Jam pasirodė, kad pėstieji sustojo ar pristabdė ant dvigubos ištisinės linijos. Tuo metu jis nukreipė žvilgsnį ir pasižiūrėjo į kelio važiuojamąją dalį. Kitu momentu pėsčiuosius pamatė prie pat savo automobilio ir automobilis priekine dalimi pėsčiuosius partrenkė. Iš karto stabdė vairuojamą automobilį. Nuo smūgio pėstieji užkrito ant automobilio variklio dangčio ir atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą, kuris sudužo. Ant jo pradėjo byrėti sudužusio stiklo šukės. Jis užsimerkė. Nieko nematė ir nežino, kaip ir kur suko čiuožiančio automobilio vairą. Visą laiką spaudė stabdžio pedalą. Automobiliui sustojus, atsimerkė ir išlipo iš automobilio. Jo automobilis sustojo gatvės priešpriešinio eismo pusėje. Išlipęs pamatė, kad pėstieji gulėjo Kalvarijų g. važiuojamoje dalyje, kuria eismas vyksta link Konstitucijos pr. Vienas pėsčiųjų gulėjo kairėje eismo juostoje, o kitas - dešinėje. Vienas pėsčiasis bandė keltis, bet jis liepė nesikelti, o laukti medikų. Pats buvo šoko būsenoje ir išsigandęs. Grįžo prie savo automobilio. Tuo metu prie jo priėjo kažkokia mergina, kuri pasakė, kad jis nekaltas. Įvykio vietoje buvo dar 2-3 žmonės, kurie stovėjo ant šaligatvio kairėje automobilio pusėje. Paprašė jų iškviesti medikus ir policijos pareigūnus. Kažkas paskambino tel. 112. Atvykę GMP medikai sužalotus pėsčiuosius išvežė į ligoninę. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 str. 4 d. esmę suprato. Savo kaltės nepripažino, nes mano, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis yra pėsčiųjų veiksmai, kurie kelią kirto toje vietoje, kur nėra pėsčiųjų perėjos (1 t., b.l. 31-32, 33-34).

16Savo parodymus R. G. patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 38-43).

17Nors kaltinamasis R. G. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta žemiau aptartais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir duomenimis.

18Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. S. parodė, kad su M. Ž. P. jie buvo klube, išgėrė alaus, kokteilių ir nusprendė eiti namo. Jie priėjo prie gatvės, apsidairė, atvažiuojančio taksi automobilio nematė, ėjo per gatvę neleistinoje vietoje. A. L. S. pabudo ligoninėje po 12-os valandų, apsičiupinėjo, pajuto, kad veidas nubrozdintas, kojoje strypas. Jam subyrėjo šlaunikaulis, šeivikaulis, nubrozdintas veidas, sumuštas pakaušis, sukrėstos smegenys, iki šiol šlubuoja. Buvo nustatytas daugiaskeveldrinis atviras kojos lūžis, visiškas sugijimas tik 20 proc. Buvo atliktos 4 operacijos. Įdėtos plokštelės, kojos pagrindas strypas. Iš ligoninės išėjo vasario mėn. viduryje, tris savaites buvo reabilitacijoje Druskininkuose. Šiuo metu negali atsitūpti, kai ilgai pavaikšto, jam skauda kojas, negali bėgioti, jaučia diskomfortą, koja pasukta į dešinę pusę, kas tris savaites lankosi pas gydytoją. Prašo priteisti 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Iki įvykio jis dirbo 5 metus Anglijoje, po to UAB „Švaros broliai“ 2 savaites. Kai gulėjo ligoninėje, jam nedarbingumo pažymėjimo nedavė, nes įvykio metu buvo neblaivus, į darbą pateikdavo tik pažymas. Iš darbo jį atleido 2015-03-27 dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kadangi darbdavys nematė Sodroje, kad serga, todėl prašė nepriteisti 3518, 88 eurų negautų pajamų, nurodytų civiliniame ieškinyje. Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. jis dirba „Vynotekoje“ salės darbuotoju. Medikamentus, kuriuos išrašė gydytojai, pirko pats. Taksi jis važiavo į draudimo bendrovę, todėl patyrė transporto išlaidų. Įvykio metu jis turėjo telefoną, po to nerado. Dingo 300 litų, kuriuos turėjo su savimi, nors juos paėmė ne vairuotojas, bet prašo priteisti iš jo, nes pinigai dingo dėl jo kaltės eismo įvykio metu. Buvo sudaužytas laikrodis. Draudimas žalos neatlygino.

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. S. parodė, kad jis 2014-11-07 vakare susitiko su draugu Martynu ir nuėjo į klubą „48“, kur gėrė alų. Iš klubo išėjo apie 2.00 val. ir pėsčiomis ėjo link Kalvarijų g., kur užėjo į ties sankryža su Lvovo gatve esantį kazino. Kazino taip pat gėrė alų. Iš kazino išėjo apie 4.00 val. Kas vyko, kai išėjo iš kazino, prisimena blogai. Pamena, kad turėjo eiti link prekybos centro „Europa“, t.y. turėjo pereiti per Kalvarijų gatvę. Tačiau kaip jis su Martynu įžengė į Kalvarijų gatvės važiuojamąją dalį, kaip ėjo link kitos gatvės pusės, kaip juos partrenkė automobilis, to neprisimena. Atsigavo ligoninėje. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta didelė turtinė žala. Prieš eismo įvykį jis įsidarbino UAB „Švaros broliai ir Ko“. Darbo sutartyje buvo nurodytas ir jo mėnesinis darbo užmokestis – 1215, 00 Lt (351, 89 eurų). Po eismo įvykio jį be priežasties atleido iš darbo. Darbo užmokestis buvo vienintelis jo pajamų šaltinis. Šiuo metu dėl traumos vis dar negali dirbti, todėl jokių kitų pajamų neturi. Jokių Sodros išmokų arba draudimo bendrovės išmokų jis negavo. Gyvena su mama, kuri priversta jį išlaikyti. Jam padarytą didelę turtinę žalą sudaro: 1) 7290,00 litų (2111, 33 eurų) (t.y. 1215, 00 litų x 6 mėn.) - jo negautas darbo užmokestis nuo eismo įvykio dienos; 2) 144, 16 litai (41, 75 eurų) už sugadintus drabužius (striukė, megztinis, kepurė, batai); 3) 691, 25 litai (200, 20 eurų) už sudaužytus asmeninius daiktus (laikrodis „Diesel“, telefonas „Samsung“). Iš viso jam padaryta 8125, 41 litų arba 2353, 28 eurų turtinė žala (1 t., b.l. 75-76, 77-78).

20Specialistė J. M.-Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi A. L. S. RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2014/26910 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti A. L. S. sužalojimai – muštinė žaizda dešinės šlaunies priekinėje-išorinėje srityje, dešinio šlaunikaulio kūno atviras skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, muštinė žaizda galvoje, mažakraujystė dėl nukraujavimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 87).

21VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9827/14(01) pažymėta, kad eismo įvykio metu A. L. S. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,88 ‰ etilo alkoholio (1 t., b.l. 94).

22Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Ž. P. parodė, kad jis buvo neblaivus, narkotikų nevartoja, 2015 m. lapkričio 4 d. gėrė degtinę, galėjo būti įmaišyta. Jie su A. L. S. išėjo iš kazino, sustojo gatvės viduryje, įsitikino, kad nėra mašinų. Kalvarijų gatvė buvo tuščia iki Turgaus stotelės, važiuojančio taksi automobilio nematė, gatvė buvo apšviesta, kelio viduryje pastovėjo 3-5 sekundes ir ėjo per gatvę. Staiga juos partrenkė automobilis 3-ios eismo juostos pabaigoje, žiūrint nuo kelio vidurio, t. y. prie šaligatvio. Jam lūžo 11 šonkaulių, stuburas trijose vietose, buvo vidinis kraujavimas, nuskilęs dantis. Reanimacijoje gulėjo tris savaites, iš viso ligoninėje praleido 3 mėnesius, jį operavo, po to drenavo. Dantį įsistatė, šonkauliai ir stuburas sugijo netolygiai, skausmą jaučia iki šiol. Jį buvo apėmusi psichozė, nuolatinis skausmas, kurio nenuslopino vaistai, jam teko iškęsti nerealius dalykus, labai skaudėjo, tris mėnesius gulėjo ligoninėje, atliktos 5 ar 6 operacijos, iki šiol jaučia oro pasikeitimus, negali ilgai sėdėti. Nustatytas neįgalumas 55 proc. pusei metų, tačiau baigėsi 2015 m. spalio 1 d. nepratęsus. Jis sužinojo, kad bus 20 proc. nedarbingas. Jo išsilavinimas vidurinis ir profesinis, specialybė virėjas, bet dėl sveikatos negali dirbti virėju, po įvykio iki šiol nedirba, prižiūri ir slaugo močiutę. Jį išlaiko tėvas, jam buvo paskirta 84 eurų pašalpa, kurios negaudavo, kadangi išieškodavo antstoliai. Iki įvykio dirbo UAB „Krido“ 4-5 dienas iki įvykio, gaudavo minimalų atlyginimą, prieš tai dirbo statybose. Iš darbo atleistas savo noru, nes reikėjo kas savaitę pateikti pažymas, darbdavys nematė Sodroje, kad jis serga. Atleido 2015-03-27 dėl sveikatos. Prašo teismo priteisti jo patirtą turtinę žalą - 2997, 56 eurų negautų pajamų (prašo priteisti negautą darbo užmokestį, nes negali dirbti virėju), 240, 40 eurų už sugadintus drabužius, sugadintą asmens tapatybės kortelę. Taip pat prašo priteisti 5000 eurų neturtinę žalą.

23Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Ž. P. parodė, kad 2014-11-08, apie 4.00 val., kartu su draugu išėjo iš „UniClub“ lošimo automatų klubo, esančio Kalvarijų gatvėje ties susikirtimu su Lvovo gatve. Ketino eiti prie prekybos centro „Europa“, kur planavo taksi automobiliu važiuoti į namus. Išėję iš „UniClub“, prieš įžengdami į Kalvarijų g. važiuojamąją dalį, pasižiūrėjo į kairę. Iš kairės pusės automobilių nebuvo, todėl ramiai abu įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir ramiu tempu ėjo link kitos gatvės pusės. Ties kelio viduriu jie sustojo ir pažiūrėjo į dešinę. Iš dešinės pusės automobiliai taip pat nevažiavo, todėl jie ėjo toliau. Staiga pajuto smūgį, nuo kurio pakilo į orą, o po to nukrito ant kelio. Suprato, kad juos partrenkė automobilis, tačiau automobilio nematė. Maždaug 3 m atstumu, arčiau sankryžos su Konstitucijos pr., pamatė gulintį jo draugą, kuriam pasakė nejudėti. Po to atsimena, kad GMP automobiliu atvažiavo medikai. Kitų įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta didelė turtinė žala. Prieš eismo įvykį jis įsidarbino UAB „Krido“. Darbo sutartyje buvo nurodytas ir jo mėnesinis darbo užmokestis – 1035,00 Lt (299,76 eurų). Po eismo įvykio dėl traumos turėjo išeiti iš darbo, nes jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas, jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0934887, dėl to negali dirbti savo darbo. Darbo užmokestis buvo vienintelis jo pajamų šaltinis. Šiuo metu dėl traumos vis dar negali dirbti, nuo 2015-03-27 gauna tik apie 84,00 eurų išmoką už invalidumą, jokių kitų pajamų neturi. Jokių Sodros arba draudimo bendrovės išmokų jis iki šiol negavo. Gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Jam padarytą didelę turtinę žalą sudaro: 1) 6210,00 litai (1798,54 eurų) (t.y.1035,00litai x 6 mėn.) jo negautas darbo užmokestis nuo eismo įvykio dienos; 2) 830,33 litai (240,48 eurų) už sugadintus drabužius (striukė, džemperis, džinsinės kelnės, batai); 3) 30,00 litų (8,69 eurų) už sugadintą tapatybės kortelę. Iš viso jam padaryta 7070,30 litų arba 2047,71 eurų turtinė žala (1 t., b.l. 97-98, 99-100).

24VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 608/15(01) nurodyta, kad M. Ž. P. nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių (5, 6, 7, 8, 9, 10 – dešinės ir 2,6, 7, 8, 9, 10, 11 – kairės pusių), kairės mentės ir stuburo krūtinės (8 ir 9) bei juosmens (3) slankstelių lūžiai su abiejų plaučių sumušimo židiniais ir kraujo bei oro susikaupimu abiejose krūtinplevės ertmėse; kraujosruva dešinės akies vokuose ir dubens, kojų odos nubrozdinimai. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 117-119).

25VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2982/14(01) nurodyta, jog eismo įvykio metu M. Ž. P. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta amfetamino ir 1,23 ‰ etilo alkoholio (1 t., b.l. 126).

26Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjas D. M. paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą pasikvietė R. G. į tarnybinį automobilį, kadangi jam kilo įtarimas, jog jis apsvaigęs. Kaltinamojo akys buvo išsiplėtusios, kalbėdamas mėtėsi, buvo keistai sutrikęs, blaškėsi tarp žodžių, judesiai buvo kažkiek nekoordinuoti, kol priėjo iki automobilio. Jo bendravimo maniera buvo keista, labiau pergyveno, kad apgadino automobilį, reikės jį remontuoti, o ne kad partrenkė žmones, sėdint automobilyje, jis sakė, kad partrenkė moterį, kuri mirė, todėl jaučiasi ramus. Alkotesteris rodė nulį, o elgesys kėlė įtarimų, todėl pareigūnai vežė R. G. į Priklausomybės ligų centrą, ėmė vairuotojo kraują ir šlapimą, medikams vairuotojas pasirodė taip pat keistas.

27Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjas D. M. parodė, kad 2014-11-07, apie 4.11 val., dirbo kartu su policijos patruliu D. G., kai iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nuvykę į įvykio vietą, pamatė važiuojamoje dalyje gulinčius 2 asmenis ir netoli jų stovintį apdaužytą BMW automobilį, valst. Nr. T13131. Iškvietė GMP. Jis priėjo prie BMW vairuotojo, patikrino šio dokumentus (vairuotojo teises ir automobilio registracijos pažymėjimą). Tai buvo R. G., gim. 1986 m., kuris sakė: „tik praeitą savaitę susiremontavau, o ir vėl teks netaksuoti, o remontuotis“. Vairuotojas paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g. link Žaliojo tilto leistinu maždaug 60-65 km/h greičiu ir už nedidelio posūkio pamatė, kad kelio viduriu ėjo 2 asmenys. Šis stabdė, bet sustoti nepavyko, po to sudužo automobilio stiklas ir automobilis sustojo. Atvažiavę GMP medikai sužeistus pėsčiuosius išsivežė. Alkotesteriu patikrino vairuotojo R. G. blaivumą, kadangi kilo įtarimų, jog šis gali būti neblaivus, nes kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akių vyzdžiai išsiplėtę. Tačiau alkotesteris parodė 0,00 promilių alkoholio. Įtardami, kad R. G. galėjo būti apsvaigęs, nusprendė jį patikrinimui nuvežti į Vilniaus m. priklausomybės ligų centrą, kur tyrimui dėl narkotinių medžiagų atlikti iš vairuotojo buvo paimtas kraujas ir šlapimas (1 t., b.l. 130-131).

28Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad jis paryčiais ėjo Kalvarijų gatve nuo miesto centro link Rintinės gatvės. Eismas buvo neintensyvus. Nukentėjusiųjų prieš avariją nematė, jis ėjo nesidairydamas, nuleidęs galvą. Išgirdo smūgį, pakėlė galvą, pamatė link jo važiuojantį automobilį, gatvėje gulinčius du žmones. Po smūgio automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš automobilio iššoko vairuotojas R. G., paprašė iškviesti pagalbą. M. J. paskambino ir palaukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policija.

29Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad 2014-11-08, apie 4.00 val., ėjo Kalvarijų g. dešiniuoju šaligatviu nuo Konstitucijos pr. link susikirtimo su Lvovo g., t.y. ėjo ta puse, kur yra lošimų automatų klubas bei medžiotojų parduotuvė „Oksalis“. Buvo tamsus paros metas. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Iki Lvovo g. jam buvo likę eiti apie 10 m, kai staiga išgirdo smūgio garsą ir pamatė Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės link jo važiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo priešpriešinio eismo puse, t.y. važiavo kelio puse, kur eismas vyksta nuo Konstitucijos pr. link Žalgirio g. Minėtas automobilis sustojo Kalvarijų gatvės 1-oje eismo juostoje, kuria eismas vyksta nuo Konstitucijos pr. link Žalgirio g., ties vieta, kur jis stovėjo. Iš sustojusio automobilio išlipo vairuotojas, kuris sakė kviesti medikus. Tada už automobilio kelio dalyje, skirtoje važiuoti Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. link Konstitucijos pr., pastebėjo 2 gulinčius pėsčiuosius. Vienas pėsčiasis gulėjo arčiau kelio vidurio, t.y. arčiau dvigubos ištisinės linijos, o kitas –arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi. Jis paskambino tel. 112 ir BPC operatoriui pranešė apie įvykį bei iškvietė medikus. Tada priėjo prie artimiausio pėsčiojo, kurio galva buvo kraujuota, šis nejudėjo. Vėliau pėsčiasis atsigavo ir pradėjo judėti, bandė keltis. Kol jie laukė policijos ir medikų, girdėjo, kad įvykio vietoje buvę žmonės kalbėjo, kad partrenkti vaikinai išėjo iš lošimo automatų klubo ir nesidairydami kirto kelio važiuojamąją dalį. Taip pat girdėjo, kaip vairuotojas sakė, kad prieš partrenkimą matė pėsčiuosius, bet nesitikėjo, kad šie įšoks į gatvę. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, o po jų – medikai. Paties eismo įvykio nematė (1 t., b.l. 138-139).

30Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ieva Krasauskienė, Ieva Rudytė paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ sutinka atlyginti A. L. S. jo patirtas išlaidas taksi, taip pat dėl sugadintų drabužių ir asmeninių daiktų, tačiau išlaidas už medikamentus sutinka atlyginti tik 107, 56 Eur, o negautų pajamų išvis nesutinka atlyginti, kadangi byloje nėra darbo sutarties, duomenų, kad nukentėjusysis prarado darbą dėl sveikatos, be to, jis buvo atleistas iš darbo dėl to, kad negalėjo dirbti. Taip pat paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka atlyginti M. Ž. P. negautas pajamas, nes negautos pajamos neįrodytos, be to, atlygintų tik 2000 Eur neturtinės žalos, tačiau sutinka atlyginti turtinę žalą dėl asmeninių daiktų sugadinimo ir praradimo.

31Eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje UAB „Uni games“ įmonės konsultanto V. P. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Kalvarijų - Lvovo gatvių sankryžoje, Vilniuje, 2014-11-08 įvykęs eismo įvykis. Laikmenoje įrašyto vaizdo įrašo trukmė 1 (viena) valanda. Apatiniame kairiame kampe pirmoje eilutėje nurodyta įrašo pradžia - 04:00:00, įrašo pabaiga - 05:00:00.

32Vaizdo įrašymo įranga filmuoja įėjimą į „Uni club lošimo automatai“ klubą ir Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies atkarpą ties įėjimu į UAB „Uni games“.

3304:07:53 iš „Uni club lošimo automatai“ išeina 2 vaikinai, kurie prieina prie Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, nesustodami prie krašto įžengia į kelio važiuojamąją dalį ir stačiu kampu eina link kitos gatvės pusės. Ekrano viršutinėje dalyje matosi, kad Kalvarijų g.-Konstitucijos pr.-Šeimyniškių g. sankryžoje transporto priemonėms, judančioms Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės link Konstitucijos pr., dega žalias šviesoforo signalas.

34Minėti pėstieji praeina kelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Kalvarijų gatve nuo Konstitucijos prospekto link Žalgirio gatvės, 2 eismo juostas.

3504:08:01 pėstieji kerta važiuojamosios dalies viduryje esančią dvigubą ištisinę liniją, o tuo metu Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g. sankryžoje transporto priemonėms, judančioms Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas. Pėstieji įžengia į priešingos krypties eismo dalį, kurioje eismas vyksta nuo Žalgirio g. pusės link Konstitucijos prospekto. Toje kelio dalyje pėstieji kerta 4-ą eismo juostą, įžengia į 3-ią eismo juostą ir kai būna maždaug ties 3-ios eismo juostos dešiniuoju kraštu, t.y. ties linija, skiriančia 3-ią eismo juostą nuo 2-os eismo juostos (laikas 04:08:04) kairėje pusėje einantis pėsčiasis pastebi link jų artėjantį automobilį, dešiniąja ranka bando griebti iš dešinės pusės einantį kitą pėsčiąjį ir atšokti atgal.

3604:08:05 Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g. sankryžoje transporto priemonėms, judančioms Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės, užsidega geltonas šviesoforo signalas ir tuo pat metu nuo Žalgirio gatvės pusės atvažiavęs tamsios spalvos automobilis priekine dalimi partrenkia abu pėsčiuosius. Nuo smūgio pėstieji pakyla į orą virš automobilio. Automobilis keičia važiavimo trajektoriją, važiuoja kairiau ir įvažiuoja į priešingos krypties eismo kelio važiuojamąją dalį.

3704:08:07 pėstiesiems nukrentant Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g. sankryžoje transporto priemonėms, judančioms Kalvarijų gatve nuo Žalgirio g. pusės, užsidega raudonas šviesoforo signalas.

3804:08:15 iš „Uni club lošimo automatai“ klubo išeina 2 moterys. Tuo metu prie gulinčio pėsčiojo prieina žmogus ir vaikšto šalia jo. Iš klubo išeina daugiau žmonių. Įvykio vietoje renkasi praeiviai, sustoja pro šalį važiavę automobiliai.

3904:17:17 atvažiuoja GMP automobilis.

4004:17:54 įvykio vietoje matyti policijos pareigūnai. Privažiuoja policijos automobilis. Po to dar vienas GMP automobilis.

41Iki 05:00:00 įvykio vietoje policijos pareigūnai atlieka įvykio vietos apžiūrą, matavimus (1 t., b.l. 143-144).

42LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-3110 (14) nurodyta, kad automobilis „( - )“, valst. Nr. T13131, betarpiškai prieš pėsčiųjų partrenkimą judėjo link Kalvarijų g. važiuojamosios dalies kairiojo krašto automobilio judėjimo kryptimi.

43Pėstieji buvo partrenkti Kalvarijų g. važiuojamoje dalyje, skirtoje važiuoti link miesto centro, prie pat gatvės važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo brūkšninės artėjimo linijos (KET 3-io priedo 1.6 p.), skiriančios Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, 2-ą ir 3-ią eismo juostas, tikėtina automobilio „( - )“ stabdymo pėdsakų zonoje, apie 5 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

44Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, judėjimo greitis betarpiškai prieš pėsčiųjų partrenkimą buvo apie 71 km/h.

45Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, vairuotojas R. G. važiuodamas nustatytu apie 71 km/h greičiu, kaip ir maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, bei vairuotojo nurodytu 60 km/h greičiu, -savalaikiai, kai pėstieji jam iš kairės pusės įžengė į Kalvarijų g. važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti link miesto centro, -stabdydamas automobilį turėjo techninę galimybę išvengti jų partrenkimo.

46Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, vairuotojo R. G. veiksmai,- Kalvarijų g., kurioje leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 71 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui – pėstiesiems ėjusiems iš kairės, įžengus į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį – savalaikiai nestabdė automobilio, kad išvengtų pėsčiųjų partrenkimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

47Pėsčiųjų M. Ž. P. ir A. L. S. veiksmai, - eidami per Kalvarijų g. ne pėsčiųjų perėja, nesustojo ties važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo dviguba ištisine linija (KET 3-io priedo 1.3 p.), kada jiems iš dešinės apie 79 m atstumu artėjo automobilis „( - )“, valst. Nr. T13131, o įžengė į automobilio judėjimo eismo juostą, kada tai daryti buvo nesaugu, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b.l. 147-152).

48Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š. paaiškino, kad greičio paklaida visada yra. Neaišku, ar toje vietoje buvo šlapia ar sausa kelio danga. Visame stabdymo kelyje gali kisti kelio sąlygos, bet nebūna nuodugniai užfiksuotos. Nustatydami greitį, paprastai jie ima truputį mažesnius parametrus už vidutinius, niekada neatliekamas tyrimas imant maksimalius parametrus. Jei greitį jie skaičiuoja prie mažesnių parametrų, tai esant didesniems parametrams, vairuotojo galimybė išvengti smūgio didesnė. Kaltinamasis turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį prie bet kurio greičio, išvengti partrenkimo. Toje situacijoje pėsčiųjų veiksmai buvo nepriimtini. Techniniu požiūriu privalėjo sustoti, nes iš dešinės pusės važiavo automobilis jų matomumo zonoje. Eiti per gatvę buvo nesaugu. Matėsi toli buvęs teismas ir pėsčiųjų perėja. Atlikdamas ekspertizę, V. Š. vaizdo įrašu naudojosi. V. Š. neskaičiavo pėsčiųjų judėjimo laiko važiuojamojoje dalyje, o panaudojo vaizdo įraše užfiksuota medžiagą. Techniniu požiūriu įvykio kilimą lėmė vairuotojo veiksmai, nes jis turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiuosius ir nesiėmė priemonių išvengti įvykio. Reikėjo mažinti greitį, įsitikinti, ar pėstieji praleidžia automobilį, vertinti situaciją. Pamačius einančius pėsčiuosius, iš pradžių reikia stabdyti automobilį, signalizuoti, galima keiktis. Pėstieji privalo kreipti dėmesį, ar nėra artėjančių transporto priemonių.

49VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2972/14(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu R. G. buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b.l. 44).

50VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9824/14(01) ) nurodyta, kad eismo įvykio metu R. G. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 45).

51Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1908 nurodyta, kad 2014-11-08 6.15 val. atliekant R. G. medicininę apžiūrą ir jo kraujo bei šlapimo tyrimą nustatyta, kad R. G. blaivus, bet apsvaigęs nuo narkotinės (kanabinoidai) medžiagos (1 t., b.l. 46).

52Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto gydytojas psichiatras specialistas A. L. M. paaiškino, kad, kadangi R. G. po tokio įvykio buvo aktyvus, daug kalbėjo, buvo judrus, paėmė kaltinamojo šlapimą ir kraują tyrimui. Kaltinamojo šlapime buvo rasta kanapių, ne jų pėdsakų, pėdsakai rodo seną vartojimą. Kanabinoidai organizme gali atsirasti tik pavartojus, ne įkvėpus aplinkoje, kur jie vartojami. Kad narkotinės medžiagos sukeltų poveikį, reikia suvartoti nedidelį kiekį. Atliekamas tik kokybinis narkotinių medžiagų tyrimas. Jeigu vartojimas senesnis, tai būna skilimo produktai. Jeigu laboratorijoje randamas toks kiekis, duodama išvada. Pagal tai galima spręsti, kad buvo vartojimas, t. y. apsvaigęs. Jeigu būna mišrus apsvaigimas, kai vartotas alkoholis ir narkotikai, rašo mišrus apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotikų. Būna atvejų, kad kartais gali nebūti jokių medžiagų, tuomet nurodoma, kad yra neaiškus apsvaigimas, arba nuo kažkokių susirgimų. Apsvaigimas greitai mažėja. Kaip rašoma literatūroje, kanapių ir haliucinogenų poveikis gali būti nenuspėjamas, priklauso nuo žmogaus, pripratęs ar nepripratęs vartoti. Šlapime kanabonoidai gali likti iki 3 savaičių, jeigu tai yra reguliarus vartojimas. Kitos narkotinės medžiagos nustatomos trumpesnį laiką. Nuo dideliais kiekiais vartojamų vitaminų toks apsvaigimas negali atsirasti.

53Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis eismo įvykio naktį nebuvo apsvaigęs, jis važiavo 62-67 km/ha greičiu, neviršydamas 70 km / val. greičio, autopilotu, apvažinėjo duobę ir nukentėjusiuosius pamatė staiga, kai pamatė, nuo nukentėjusiųjų iki jo buvo gal 70-100 metrų, beveik ties kelio viduriu, jie ėjo per gatvę greitu žingsniu iš dešinės į kairę neleistinoje vietoje, jam pasirodė, kad nukentėjusieji sustojo prie dvigubos linijos, jis nesitikėjo, kad jie eis toliau ir lįs po automobilio ratais, galvojo, sustos, praleis automobilį, todėl nemažino greičio. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo teismui duoti parodymai prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą dėl pareikšto kaltinimo. Teismui nekyla abejonių, kad R. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties). Šią aplinkybę patvirtina VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2972/14(01) (1 t., b.l. 44) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1908 (1 t., b.l. 46), pagal kuriuos nustatyta, jog 2014-11-08, 06:10 val. kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo kanabinoidų, o 2014-11-08, 06:20 val. paimtame kaltinamojo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rugšties. Be to, teisiamojo posėdžio metu specialistas A. L. M. patvirtino, jog R. G. šlapime buvo rasta būtent kanapių, o ne jų pėdsakų, paaiškino, kad kanabinoidai organizme gali atsirasti tik pavartojus, no e įkvėpus aplinkoje, kur jie vartojami. Tai, jog R. G. ne tik vartojo, tačiau ir buvo apsvaigęs nuo šių pavartotų narkotinių medžiagų, rodo ir jo neadekvatus situacijai elgesys po eismo įvykio, o būtent, jo pergyvenimas labiau dėl savo brangaus automobilio remonto, o ne dėl nukentėjusiųjų būklės, jo teiginys tarnybiniame automobilyje, kad jis partrenkė moterį, kuri mirė, todėl jaučiasi ramus, taipogi judesių nekoordinuotumas, aktyvumas, judrumas, sutrikimas, išsiplėtusios akys, tai patvirtina specialisto A. L. M., liudytojų D. M. paaiškinimai. Teismas taip pat neabejoja, jog R. G. vairavo automobilį apie 71 km / val. greičiu, kaip kad nurodyta LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-3110 (14) (1 t., b.l. 151), t.y. viršydamas tame kelyje leistiną 50 km / val. greitį. Pažymėtina, kad R. G. teisme teigė, jog jo greitis galėjo būti 65 km / val., jis važiavo 62 – 67 km / val. greičiu, neviršydamas 70 km/ val. greičio, šią aplinkybę jis įrodinėja tuo, kad važiavo autopilotu ir paklaida gali būti 5 km / val. į vieną ar į kitą pusę. Taigi, jo teiginys, kad jis galėjo važiuoti 65 km / val. greičiu, o paklaida gali būti 5 km / val. į vieną ar į kitą pusę, reiškia, kad jis galėjo važiuoti ir 70 km / val. greičiu, o specialistas išvadoje nurodė, kad jis važiavo apie 71 km / val. greičiu, todėl iš esmės kaltinamojo versija neprieštarauja specialisto išvadai. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas tokią savo išvadą, jog kaltinamasis važiavo apie 71 km / val. greičiu, grindė objektyviais duomenimis - eismo įvykio vietoje užfiksuotais automobilio „BMW“ ratų stabdymo pėdsakais (1 t., b.l. 150). Taigi, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis važiavo apie 71 km / val. greičiu. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – ir KET) 14, 127, 128, 129 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusieji abu pripažino, taip pat kaltinamasis parodė, kad nukentėjusieji bandė kirsti gatvę neleistinoje vietoje, ne per pėsčiųjų perėją, kaltinamasis matė, kaip jie užėjo ant dvigubos ištisinės linijos ties dvigubos ištisinės linijos pradžia, taigi, nukentėjusieji pažeidė KET 42, 48.1 punktus. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad taksi automobilis „( - )“, valst. Nr. T13131, nutrenkė nukentėjusiuosius, tai patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, automobilio apgadinimai, užfiksuoti fotonuotraukomis (1 t., b.l. 7), 2014-11-08 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b.l. 13).

54Tokiomis aplinkybėmis, kai tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji pažeidė KET reikalavimus, spręstina, kieno pažeidimai sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2011). R. G. teisme teigė, jog nukentėjusiuosius pamatė staiga, apvažinėdamas duobę, o kai pamatė, nuo nukentėjusiųjų iki jo buvo gal 70-100 metrų, jis nesitikėjo, kad jie eis toliau ir lįs po automobilio ratais, galvojo, jie sustos, praleis automobilį, todėl jis nemažino greičio. Specialisto išvada patvirtina, jog tuo metu, kai nukentėjusieji ėjo per Kalvarijų g. ne pėsčiųjų perėja ir nesustojo ties važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linija (KET 1.3 punktas), jiems iš dešinės apie 79 metrų atstumu artėjo automobilis „( - )“, valst. Nr. T13131. T.y. kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę sustabdyti automobilį, nes jis matė nukentėjusiuosius pakankamai dideliu atstumu, juos pamatęs, nesumažino greičio, o pasuko automobilį į kairę ir stabdė tik esant 22 metrų atstumui tarp jo ir nukentėjusiųjų (1 t., b.l. 151). Taigi, nors nukentėjusieji neleistinoje vietoje kirto kelią, tačiau eismo įvykio priežastis buvo ne nukentėjusiųjų, o nesaugus kaltinamojo elgesys, kadangi jis, važiuodamas kelyje, kuriame maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 71 km/h greičiu ir, turėdamas galimybę stabdyti automobilį, laiku jo nesustabdė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Aplinkybė, kad kaltinamasis, kaip nurodo, žiūrėjo į kelio dangą tikėdamasis apvažiuoti duobes ar kanalizacijos dangčius, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos vairuoti saugiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Tuo labiau, kad iš vaizdo įrašo nėra pagrindo manyti, kad kelio danga (jos nelygumai) buvo dideli, pavojingi vairuoti, netikėtai sudarantys kliūtį ir blaškantys vairuotojo dėmesį. Kita vertus, kaltinamojo argumentai dėl kelio kokybės vertintini kritiškai ir todėl, kad dėl kelio nelygumų jis privalėjo važiuoti mažesniu, saugesniu greičiu, tuo tarpu jis viršijo maksimalų leistiną greitį. Teisme apklaustas specialistas V. Š. taip pat paaiškino, kad kaltinamasis turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį, išvengti partrenkimo, techniniu požiūriu įvykio kilimą lėmė vairuotojo veiksmai, nes jis turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiuosius ir nesiėmė priemonių išvengti įvykio, reikėjo mažinti greitį, įsitikinti, ar pėstieji praleidžia automobilį, vertinti situaciją. 8-ojoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tokie kaltinamojo veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b.l. 152). Šių aplinkybių kontekste teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai – automobilio nesustabdymas tam, kad išvengti pėsčiųjų partrenkimo, kai R. G. tokią galimybę turėjo – vertintini kaip būtinoji ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Nukentėjusiųjų sužalojimus patvirtina specialistės J. M.-Čobot dokumentų apžiūros išvada, pagal kurią A. L. S. sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 87), specialisto išvada Nr. G 608/15(01), kurioje nurodyta, jog M. Ž. P. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 119). Taigi, kaltinamojo R. G. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis veikė nusikalstamu pasitikėjimu, t.y. numatė, kad dėl jo veikimo (automobilio nesustabdymo, pamačius nukentėjusiuosius) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvykti eismo įvykis, dėl kurio gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nestabdė automobilio tikėdamasis, kad pėstieji jį praleis).

55Teismas, skirdamas bausmę R. G., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), pavojingumą (neatsargus nusikaltimas nusikalstamu pasitikėjimu), į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes (R. G. eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sutrikdė 2 žmonių sveikatą, padarė sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, sugadino kitam asmeniui priklausantį automobilį „( - )“, valst. Nr. T13131 (1 t., b.l. 16), bandė išvengti eismo įvykio stabdydamas ir manevruodamas į kairę, nukentėjusieji taip pat pažeidė KET, buvo neblaivūs), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. G. – buvo teistas 2 kartus, paskutinįkart už nusikaltimą nuosavybei, seniai, 2011-12-07, sumokėjo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą 2012-02-20 (1 t., b.l. 48), taip pat buvo teistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-01-20 pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (1961 metų redakcija) (1 t., b.l. 51), tačiau, LITEKO duomenimis, R. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, administracine tvarka baustas daug kartų, iš esmės už KET pažeidimus (1 t., b.l. 65-68), vidurinio išsilavinimo, dirba taksi automobilio vairuotoju pagal individualią veiklą, nevedęs, vaikų neturi, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 71), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 70), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 72). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina įstatymo numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Kita vertus, nusikalstama veika įvykdyta neatsargiai, nukentėjusieji ir patys elgėsi itin nerūpestingai, taip pat pažeidė kelių eismo taisykles, kaltinamasis prašė praeivio iškviesti greitąją pagalbą, teisme pripažino pagrindines eismo įvykio kilimo aplinkybes, teigė pasimokęs iš situacijos. Teismas vertina, kad reikalinga suteikti galimybę kaltinamajam pasitaisyti, ateityje nebenusikalsti, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, sistemingai pažeidinėja KET ir BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, laikytina, kad bausmės paskirtis bus užtikrinta paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, jos terminą nustatant įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

56Dėl civilinių ieškinių.

57Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

58M. Ž. P. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai priteisti iš R. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ 3246,73 eurų turtinės žalos atlyginimą (sugadinta asmens tapatybės kortelė (8, 69 Eur), negautos pajamos dėl negalėjimo dirbti (2997,56 Eur), sugadinti striukė, džemperis, džinsinės kelnės, batai (240,48 Eur)) bei 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b.l. 12-14).

59A. L. S. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai priteisti iš R. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ 3885,06 eurų turtinės žalos atlyginimą (medikamentai 118,14 Eur, transporto išlaidos (6,09 Eur), negautos pajamos dėl negalėjimo dirbti (3518,88 Eur), sugadinti striukė, megztinis, kepurė, batai (41,75 Eur), sudaužyti laikrodis „Diesel“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (200,20 Eur)) bei 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b.l. 15-17).

60Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėtina draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra: 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.

61Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutartimi įtraukta į baudžiamąją bylą draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinis atsakovas. Ši draudimo įmonė privalo betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. T13131, kurią vairuodamas R. G. sukėlė eismo įvykį, buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Tai patvirtina draudimo polisas LT/AEC 2364327 (1 t., b. l. 158, 161). Likusią dalį, kai išmokėtinos nukentėjusiesiems sumos viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstytas nuostatas, padengia kaltinamasis.

62Byloje nustatyta, kad R. G. padarė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis R. G. nukentėjusiajam M. Ž. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, ko liekamieji reiškiniai išliko iki šiol (teisiamajame posėdyje nukentėjusieji nurodė, kad A. L. S. šiuo metu negali atsitūpti, kai ilgai pavaikšto, jam skauda kojas, negali bėgioti, jaučia diskomfortą, koja pasukta į dešinę pusę, kas tris savaites lankosi pas gydytoją, M. Ž. P. skausmą jaučia iki šiol, iki šiol jaučia oro pasikeitimus, negali ilgai sėdėti). Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė labai stiprius emocinius sukrėtimus, psichologinį diskomfortą ir skausmą.

63Dėl atlyginimo už sugadintą turtą bei gydymo išlaidas.

64Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė nuostolių atlyginimas, reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

65M. Ž. P. buvo nedarbingas nuo eismo įvykio (2014-11-08) iki 2015 m. kovo 27 d., tai patvirtina VšĮ RVUL ir VšĮ Antakalnio poliklinikos, UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ pažymos.

66M. Ž. P. prašo jo naudai priteisti iš R. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ už sugadintą asmens tapatybės kortelę 8,69 Eur ir sugadintus striukę, džemperį, džinsines kelnes, batus 240,48 Eur, iš viso už daiktus 249,17 Eur (2 t., b.l. 12-14). AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį bei atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka (2 t., b.l. 35-38). Todėl M. Ž. P. ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

67A. L. S. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti iš R. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ už medikamentus 118,14 Eur, transporto išlaidas 6,08 Eur, sugadintus striukę, megztinį, kepurę, batus 41,75 Eur, sudaužytą laikrodį „Diesel“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 200,20 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį bei atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, t.y. prašo mažinti priteistiną sumą už medikamentus iki 101,48 Eur, įvertinę diagnozę bei rekomenduotą gydymą bei pateiktus vaistų įsigijimo čekius (2 t., b.l. 39-44). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti laikrodžio detalės, batai (1 t., b.l. 7), pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame pažymima, kad sumokėta už taksi (2 t., b.l. 19), A. L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad taksi jis važiavo į draudimo bendrovę, todėl patyrė transporto išlaidų, įvykio metu turėjo telefoną, kurio po to nerado, buvo sudaužytas laikrodis. AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje gydytojo eksperto išvadoje nurodoma, kad vaistai „Nimesil“, „Zibor“, „Posterisan“ (vazoprotektoriai), „Zibor“ (3 vnt.), „Voltaren emulgel“ kainavo 101,48 Eur, todėl tiek ir sutinka atlyginti ši draudimo bendrovė. Minėta, kad pagal įstatymą nuostolių dydis nepreziumuojamas, o žalos faktą ir dydį turi pagrįsti ieškovas. A. L. S. nepateikė įrodymų apie tai, kad kiti medikamentai buvo paskirti gydytojo, kad jų vartojimas buvo sąlygotas kaltinamojo sukelto eismo įvykio, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti gydytojo eksperto išvada, kuria likusių medikamentų įsigijimas pripažinta nepagrįstu finansiniais dokumentais, ir kurių būtinumas bei ryšys su eismo įvykiu nepagrįstas medicininiais dokumentais. Todėl A. L. S. reikalavimas dėl atlyginimo už medikamentus tenkintinas iš dalies ir jam priteistina iš draudiko 241,95 Eur už sugadintus daiktus, 101,48 Eur medicininių išlaidų ir 6,08 kuro išlaidų, iš viso jam priteistina 349,51 Eur.

68A. L. S. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad dingo 300 litų, kuriuos turėjo su savimi, nors juos paėmė ne vairuotojas, bet prašo priteisti iš jo, nes pinigai dingo dėl jo kaltės eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjama R. G. kaltė dėl BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad R. G. dėl sukelto eismo įvykio įgijo pareigą saugoti nukentėjusiojo turtą ir kad šio turto netekimas sąlygotas jo nusikalstamų veiksmų/neveikimo, kad nukentėjusiojo pinigų dingimas yra dėsningas kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo rezultatas. Taigi šis A. L. S. reikalavimas visiškai nesusijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo padaryta BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta veika, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

69Dėl negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) priteisimo.

70Civiliniu ieškiniu M. Ž. P. prašė priteisti negautas pajamas – 2997,56 Eur darbo užmokesčio už 10 mėnesių. Ieškinyje nurodė, kad prieš eismo įvykį buvo įsidarbinęs UAB „Krido“, sutartyje buvo nurodytas 1035 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Po eismo įvykio jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumas ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0934887, dėl to negali dirbti savo darbo. Nuo 2015-03-27 gauna tik apie 84 eurų išmoką už neįgalumą, kitų pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų.

71Vertindamas M. Ž. P. reikalavimą priteisti dėl nusikaltimo prarastą darbo užmokestį, tai yra, 2997,56 Eur, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis minėtą reikalavimą grindė darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dydžiu. Tokio pobūdžio negautų pajamų apskaičiavimą reglamentuoja 2008-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos redakcijos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 8 punktas taip pat reglamentuoja, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Byloje buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiesiems nebuvo paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos, taip pat M. Ž. P. darbo sutartis, įrodanti, kad M. Ž. P. buvo dirbantis (1 t., b.l. 101-106). Darbo sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti M. Ž. P. 1035 Lt mėnesinę algą, o nuo 2015-01-01 – 300 Eur mėnesinę algą; darbuotojas turi pradėti darbą 2014-11-07, darbo sutartis nutraukta 2015-03-30 pačiam prašant (DK 127 str. 1 d.); M. Ž. P. prašymas nutraukti darbo sutartį grindžiamas sveikatos problemomis. Be to, į bylą pateikti išrašai iš M. Ž. P. medicininių dokumentų bei medicininės pažymos, pagrindžiantys jo hospitalizavimą, neatvykimą į darbą iki 2015-03-27 (2 t., b.l. 78-92). Taigi, pagal pateiktus dokumentus M. Ž. P. dėl eismo įvykio nedirbo UAB „Krido“ ir negavo sutarto darbo užmokesčio nuo eismo įvykio (2014-11-08) iki 2015-03-27, t.y. už 3 mėnesius ir 19 dienų, todėl darbo sutartyje nurodytas 1035 Lt (300 Eur) atlyginimas turi būti skaičiuojamas už nurodytą laikotarpį, įvertinus tai, kad socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos. Kitų įrodymų, pagrindžiančių netiesioginių nuostolių buvimą, jų dydį, nepateikta, nepridėta įrodymų ir apie neįgalumą, nors nukentėjusiesiems teismas buvo suteikęs tokią galimybę. Todėl M. Ž. P. reikalavimas tenkintinas iš dalies. Be to, skaičiuojant priteistinos sumos dydį, įvertintina, kad darbo sutartyje darbo užmokestis nurodytas su privalomais mokesčiais, t.y. atlyginimas „į rankas“ būtų: 1035 Lt – 786,60 Lt, 300 Eur – 258 Eur. Todėl negautų pajamų priteistina 774 Eur už 3 mėn. ir 180,50 Eur už 19 dienų, iš viso 954,50 Eur.

72A. L. S. taipogi ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas – 3518,88 Eur darbo užmokesčio už 10 mėnesių. Bylos nagrinėjimo metu A. L. S. nurodė, kad nebepalaiko šio reikalavimo, todėl teismas jo reikalavimo pagrįstumo nesprendžia. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 112 straipsnio 3 dalis numato, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159/2014, nurodyta, kad galimas ir civilinio ieškinio dalies atsisakymas BPK 112 straipsnio 3 dalies prasme, o civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio (jo dalies), teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar atsisakytas civilinis ieškinys (jo dalis) yra pagrįstas. Tai reiškia, kad teismas negali ir pripažinti A. L. S. teisę į civilinio ieškinio dalies patenkinimą bei perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, laikytina, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio dalies, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

73Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

74Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

75Nekyla abejonių, kad nukentėjusiųjų galimybės laisvai pasirinkti veiklos rūšį buvo pakankamai apribotos, teko vykti pas gydytojus, kęsti skausmą. Šios pasekmės nukentėjusiųjų fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jiems padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiuosius, padarė neatsargų nusikaltimą.

76Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt (579,24 Eur) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 30 000 Lt (8688,60 Eur) iki 80 000 Lt (23169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-167/2011, 2K-95/2013 ir kt.). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi ir kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. M. Ž. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai – politrauma, daugybiniai šonkaulių lūžimai abipus, TH8-9, L3 slankstelių lūžimai, kair. hemopneumotoraksas, trauminis pulmonitas, kairės pleuros empiema, krūtinės ląstos, abiejų plaučių sumušimas, poodinė emfizema (VšĮ RVUL 2015-01-16 išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2014/26913 duomenimis). Teisiamajame posėdyje M. Ž. P. parodė, kad jam lūžo 11 šonkaulių, stuburas trijose vietose, buvo vidinis kraujavimas, nuskilęs dantis, reanimacijoje gulėjo tris savaites, iš viso ligoninėje praleido 3 mėnesius, jį operavo, po to drenavo. Dantį įsistatė, šonkauliai ir stuburas sugijo netolygiai, skausmą jaučia iki šiol. Jį buvo apėmusi psichozė, nuolatinis skausmas, kurio nenuslopino vaistai, labai skaudėjo, jis tris mėnesius gulėjo ligoninėje, atliktos 5 ar 6 operacijos. A. L. S. sužalojimai - muštinė žaizda dešinės šlaunies priekinėje-išorinėje srityje, dešinio šlaunikaulio kūno atviras skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, muštinė žaizda galvoje, mažakraujystė dėl nukraujavimo (1 t., b.l. 87). A. L. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog jam subyrėjo šlaunikaulis, šeivikaulis, nubrozdintas veidas, sumuštas pakaušis, sukrėstos smegenys, jis iki šiol šlubuoja. Buvo nustatytas daugiaskeveldrinis atviras kojos lūžis, visiškas sugijimas tik 20 proc. Buvo atliktos 4 operacijos. Įdėtos plokštelės, kojos pagrindas strypas. Iš ligoninės išėjo vasario mėn. viduryje, tris savaites buvo reabilitacijoje Druskininkuose. Šios aplinkybės neabejotinai nukentėjusiesiems kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nukentėjusiesiems patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jų asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, profesinei ir darbinei veiklai, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo; kaltinamasis vairavo apsvaigęs, dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems padarytas turtinis nuostolis, jų sveikata buvo sužalota, todėl pagrįstai manytina, jog nukentėjusieji patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Teismo vertinimu, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teismų formuojamą praktiką, yra teisinga ir proporcinga neturtinės žalos dydį nustatyti M. Ž. P. 5000 Eur, o A. L. S. 7000 Eur.

77Nukentėjusieji civiliniais ieškiniais prašo pripažinti proceso išlaidomis jų atstovo advokato Anatolijaus Svilos turėtas išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priteisti jas iš kaltinamojo. Šis prašymas netenkintinas, kadangi nukentėjusieji išlaidų už atstovavimą neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiesiems teikė teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuri buvo apmokėta 100 procentų (1 t., b.l. 92). Tokiu atveju advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš valstybės biudžeto lėšų mokamas užmokestis, kurio dydį ir mokėjimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, iš kurių matyti, kad M. Ž. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 66,59 Eur, o A. L. S. – 165,02 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusieji turi teisę naudotis teisine pagalba, jie pateikė civilinius ieškinius, darytina išvada, kad yra pagrindas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo R. G. valstybei.

78Skaitmeninė laikmena su eismo įvykio vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

80R. G. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

81Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

82Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. L. S. naudai priteisti 349,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

83Iš R. G. A. L. S. naudai priteisti 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

84Bylą dalyje dėl A. L. S. civilinio ieškinio dalies dėl jo negautų pajamų priteisimo nutraukti.

85Iš AB „Lietuvos draudimas“ M. Ž. P. naudai priteisti 1203,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

86Iš R. G. A. L. P. naudai priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

87Priteisti iš R. G. už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą 231,61 Eur proceso išlaidų valstybei (mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

88Skaitmeninę laikmeną su eismo įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

89Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,... 2. sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,... 3. dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui,... 4. kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,... 5. nukentėjusiesiems M. Ž. P., A. L. S., jų atstovui advokatui Anatolijui... 6. civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovėms... 7. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:... 8. R. G., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 9. 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-01-20 pagal Lietuvos... 10. 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. teismo... 11. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį,... 12. kaltinamasis R. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo... 13. jis 2014-11-08, apie 4:11 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės... 14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino, su... 15. R. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK... 16. Savo parodymus R. G. patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t.,... 17. Nors kaltinamasis R. G. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta žemiau... 18. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.... 20. Specialistė J. M.-Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė,... 21. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9827/14(01)... 22. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M.... 23. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Ž. P.... 24. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 608/15(01)... 25. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2982/14(01)... 26. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių... 27. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių... 28. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad jis... 29. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad 2014-11-08,... 30. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“... 31. Eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas... 32. Vaizdo įrašymo įranga filmuoja įėjimą į „Uni club lošimo automatai“... 33. 04:07:53 iš „Uni club lošimo automatai“ išeina 2 vaikinai, kurie prieina... 34. Minėti pėstieji praeina kelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti... 35. 04:08:01 pėstieji kerta važiuojamosios dalies viduryje esančią dvigubą... 36. 04:08:05 Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g. sankryžoje... 37. 04:08:07 pėstiesiems nukrentant Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. –... 38. 04:08:15 iš „Uni club lošimo automatai“ klubo išeina 2 moterys. Tuo metu... 39. 04:17:17 atvažiuoja GMP automobilis.... 40. 04:17:54 įvykio vietoje matyti policijos pareigūnai. Privažiuoja policijos... 41. Iki 05:00:00 įvykio vietoje policijos pareigūnai atlieka įvykio vietos... 42. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-3110 (14) nurodyta, kad automobilis „( -... 43. Pėstieji buvo partrenkti Kalvarijų g. važiuojamoje dalyje, skirtoje... 44. Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, judėjimo greitis betarpiškai... 45. Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, vairuotojas R. G. važiuodamas... 46. Automobilio „( - )“, valst. Nr. T13131, vairuotojo R. G. veiksmai,-... 47. Pėsčiųjų M. Ž. P. ir A. L. S. veiksmai, - eidami per Kalvarijų g. ne... 48. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro... 49. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2972/14(01)... 50. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9824/14(01) )... 51. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte... 52. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Vilniaus priklausomybės ligų centro... 53. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino,... 54. Tokiomis aplinkybėmis, kai tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji pažeidė... 55. Teismas, skirdamas bausmę R. G., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais... 56. Dėl civilinių ieškinių.... 57. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 58. M. Ž. P. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai... 59. A. L. S. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai... 60. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas,... 61. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutartimi įtraukta... 62. Byloje nustatyta, kad R. G. padarė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą... 63. Dėl atlyginimo už sugadintą turtą bei gydymo išlaidas.... 64. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra... 65. M. Ž. P. buvo nedarbingas nuo eismo įvykio (2014-11-08) iki 2015 m. kovo 27... 66. M. Ž. P. prašo jo naudai priteisti iš R. G. ir AB „Lietuvos draudimas“... 67. A. L. S. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti iš R. G. ir AB... 68. A. L. S. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad dingo 300 litų, kuriuos... 69. Dėl negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) priteisimo.... 70. Civiliniu ieškiniu M. Ž. P. prašė priteisti negautas pajamas – 2997,56... 71. Vertindamas M. Ž. P. reikalavimą priteisti dėl nusikaltimo prarastą darbo... 72. A. L. S. taipogi ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas – 3518,88 Eur... 73. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 74. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens... 75. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiųjų galimybės laisvai pasirinkti veiklos... 76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 77. Nukentėjusieji civiliniais ieškiniais prašo pripažinti proceso išlaidomis... 78. Skaitmeninė laikmena su eismo įvykio vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 80. R. G. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 3... 81. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2... 82. Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. L. S. naudai priteisti 349,51 Eur turtinės... 83. Iš R. G. A. L. S. naudai priteisti 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 84. Bylą dalyje dėl A. L. S. civilinio ieškinio dalies dėl jo negautų pajamų... 85. Iš AB „Lietuvos draudimas“ M. Ž. P. naudai priteisti 1203,67 Eur... 86. Iš R. G. A. L. P. naudai priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.... 87. Priteisti iš R. G. už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą... 88. Skaitmeninę laikmeną su eismo įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti byloje... 89. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...