Byla 1A-159/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistiesiems O. S. (O. S.) ir V. Č. (V. Č.), gynėjams advokatams Svetlanai Proninai ir Stasiui Karveliui, civilinio ieškovo atstovui A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. S. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

2O. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnyje, 202 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

3pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

4pagal BK 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

5pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

6pagal BK 185 straipsnį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

7pagal BK 202 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams trims mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą pagal sutaptį, po to bausmės iš dalies sudėtos ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą (3) trejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

9V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnyje, 202 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

10pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

11pagal BK 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

12pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

13pagal BK 185 straipsnį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

14pagal BK 202 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams trims mėnesiams;

15pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl kalavijo ir dviejų knygų) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

16pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-06-17/19 kalavijo ir plačiaašmenio kirvio) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą pagal sutaptį, po to bausmės iš dalies sudėtos ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą (4) ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

18Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos civilinis ieškinys patenkintas iš O. S. bei V. Č. solidariai priteista Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos naudai 492 945 Lt.

19Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

20O. S. nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su V. Č. iškasė ne mažiau kaip 88 duobių, o jose aptikęs kartu su bendrininku (V. Č.) vagystės būdu slapta bendrai pagrobė 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų, tokiu būdu pasisavindamas valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes:

211. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;

222. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;

233. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;

244. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;

255. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;

266. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines balnakilpes;

277. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

288. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;

299. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt vertės žalvarines apyrankes;

3013. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt vertės žalvarines apyrankes;

3115. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;

3218. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;

3319. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;

3420. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;

3521. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarines segės galvutes;

3624. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;

3725. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;

3826. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;

3927. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;

4028. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

4129. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės sidabrines monetas;

4231. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;

4332. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;

4433. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines dalgio geležtes;

4536. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;

4637. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;

4738. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

4839. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;

4940. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

5041. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

5142. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

5243. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;

5344. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;

5445. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;

5546. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

5647. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;

5748. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;

5849. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;

5950. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;

6051. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;

6152. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines antkakles;

6253. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelius;

6354. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;

6455. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius antkaklės lankelius;

6556. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

6657. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;

6758. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

6859. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;

6960. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;

7061. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;

7162. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

7264. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;

7365. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;

7466. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;

7567. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės žalvarinius sagties liežuvėlius;

7669. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

7770. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;

7871. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;

7972. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;

8073. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;

8174. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

8275. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelio dalių;

8376. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinius apyrankės lankelius;

8479. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;

8580. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;

8681. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;

8782. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;

8883. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;

8984. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

9085. 701 - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.

91Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tuo pačiu jau nurodytu metu (2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d.) ir ten pat – Kretingos rajone, Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje, Genčų kapinyno teritorijoje, Kurmaičių kapinyno teritorijoje, Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje, Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje ir Skuodo rajone, Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus žemės grunto kasinėjimo darbus ir kartu su bendrininku (V. Č.) iškasdamas ne mažiau kaip 88 duobes atskirose teritorinėse vietovėse, suniokojo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus, kuriems nustatyti paveldosaugos reikalavimai, t. y. suniokojo valstybės saugomas gamtines teritorijas - didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius Ankštakių - Senkų kapinyną (unikalus Nr. 6265), Genčų kapinyną (unikalus Nr. 5235), Kurmaičių kapinyną (unikalus Nr. 5237), Negarbos - Jazdų kapinyną (unikalus Nr. 5254P), Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų) kapinyną (unikalus Nr. 5206), Kašučių – Dubašių kapinyną (unikalus Nr. 5207) ir Apuolės kapinyną (unikalus Nr. 3235), o taip bendrininkaudamas, kartu su V. Č. bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybės saugomoms gamtinėms teritorijoms.

92Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje.

93Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu 2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d. laikotarpiu neteisėtai vykdydami archeologinius kasinėjimus valstybės saugomose senovinių kapinynų teritorijose, ne tik suniokojo saugomus gamtinius - teritorinius vienetus – Antštakių – Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos – Jazdų, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų), Kašučių – Dubašių ir Apuolės kapinynus, bet ir tyčia sugadino to paties pavadinimo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias nekilnojamąsias kultūros vertybes – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo paminklus, kurių unikalūs numeriai yra Nr. 6265 (Ankštakių - Senkų kultūros paminklas), Nr. 5235 (Genčų kultūros paminklas), Nr. 5237 (Kurmaičių kultūros paminklas), Nr. 5254P (Negarbos - Jazdų kultūros paminklas); Nr. 5206 (Joskaudų /Dimitravo - Tarvydų kultūros paminklas), Nr. 5207 (Kašučių – Dubašių kultūros paminklas) ir Nr. 3235 (Apuolės kultūros paminklas), padarydami didelę žalą valstybei.

94Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

95Be to, O. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku (V.Č.) rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

961. du 901 - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,

972. 401 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

983. 901 - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,

994. dvi 901 - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,

1005. tris 601 - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,

1016. 601 - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,

1027. du 701 - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,

1038. 601 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

1049. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

10510. 601 - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,

10611. dvi 601 - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,

10712. 701 - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,

10813. 501 - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,

10914. dvi 401 - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,

11015. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;

111o taip pat O. S. vienas Vakarų Lietuvos Pamario krašto, Vidurio bei Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes, lobius ir kitus radinius bei jų fragmentus, t. y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 12 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1121. 1587 - 1632 m. laikotarpio, 20 Lt vertės sidabrinę Abiejų Tautų Respublikos pusantroko monetą;

1132. 1648 - 1668 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetą;

1143. 1660 m., 5 Lt vertės varinę Švedijos Karalystės 1 šilingo monetą;

1154. 1601 - 1700 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę nenustatyto tipo 1 šilingo monetą;

1165. dvi 601 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarines diržo apkalo dalis;

1176. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės geležines ylas;

1187. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės žalvarines diržo apkalo dalis;

1198. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį kamanų žvangutį;

1209. 1501 - 1700 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę ikonos plokštelę;

121taip pat du lobius:

1221. vieną šimtą penkiasdešimt keturias 1648 - 1668 m. laikotarpio, po 1 Lt vertės, bendros 154 Lt vertės varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas ir 1601 - 1700 m. laikotarpio, 1 Lt vertės Livonijos 1 šilingo monetą, iš viso bendros 155 Lt vertės;

1232. aštuoniolika 1737 - 1780 m. laikotarpio neįkainotų (nenustatytos piniginės vertės) varinių Rusijos Imperijos dengtų monetų;

124o taip pat 301 neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) kitą istorinės ir kultūrinės reikšmės turintį radinį:

1251. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;

1262. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos Imperijos, Lenkijos, Latvijos, Hitlerinės Vokietijos ir TSRS monetų;

1273. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos įvairių nominalų kapeikų monetas;

1284. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

1295. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

1306. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;

1317. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;

1328. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;

1339. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;

13410. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo monetą;

13511. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

13612. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;

13713. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetą;

13814. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos aprangos didelių sagų;

13915. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos aprangos mažas sagas;

14016. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

14117. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

14218. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

14319. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

14420. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos sagas;

14521. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

14622. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;

14723. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną Nr. 22(P/4311);

14824. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;

14925. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;

15026. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;

15127. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų monetas;

15228. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

15329. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;

15430. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;

15531. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.

156Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe ir vienas, padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje.

157Taip pat O. S. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas tokiai veiklai reikiamų leidimų (licencijų), o būtent, abu pažeisdami 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teisę kasinėti ir naudoti žemės gelmių išteklius tik juridiniams asmenims ar kitiems jungtinės veiklos subjektams gavus išduotą Vyriausybės institucijos – Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos leidimą; 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-733 18 straipsnio 6 dalį, reikalaujančią ardomiesiems, tvarkybos tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimą; 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais be specialios Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o taip pat 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punktą, draudžiantį prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, jie, neįregistravę įmonių registre juridinio asmens ar jungtinės veiklos subjekto veiklos ir nesikreipę į Valstybės įgaliotas institucijas gauti leidimus licencijuotai veiklai vykdyti, t. y. neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo vykdyti žemės gruntų kasinėjimo darbus bei naudoti išteklius, o taip pat Kultūros paveldo departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus bei to paties departamento išduotos licencijos prekiauti archeologiniais radiniais, Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre įrašytuose kultūros paveldo objektų teritoriniuose vienetuose – kapinynuose ir kitose tyrimo tiksliau nenustatytose Lietuvos vietovėse abu bendrininkaudami ne mažiau kaip tris kartus vykdė žemės gruntų kasinėjimus tikslu surasti, o aptikę pasisavino įvairius archeologinius radinius ar radinių fragmentus, kuriuos vaizdo fiksavimo priemonėmis – fotoaparatais „Fujifilm“ ir „Olympus Imaging Corp.“ nufotografavo taip padarydami 529 fotografijas, kuriose užfiksuoti 1097 archeologiniai radiniai; po to vienas iš bendrininkų V. Č. fotografijas kompiuterio „Compaq“ Nr. ( - ) ir kompiuterio sisteminio bloko be numerio pagalba elektroninių ryšių tinklais išplatino ieškodamas pirkėjų, vėliau pirkėjus suradęs, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. spalio 20 d. per du kartus pardavė A. T. (A. T.) nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį už bendrą 230 Lt sumą, kuri dviem pavedimais buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB „Swedbankas“; taip pat nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., per keturis kartus pardavė D. B. 42 archeologinius radinius ir jų fragmentus, o būtent:

1581. du 901 - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,

1592. 401 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

1603. 901 - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,

1614. dvi 901 - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,

1625. tris 601 - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,

1636. 601 - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,

1647. du 701 - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,

1658. 601 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

1669. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

16710. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

16811. 601 - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,

16912. dvi 601 - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,

17013. 701 - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,

17114. 701 - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį,

17215. 501 - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,

17316. dvi 401 - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,

17417. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-

175už bendrą piniginę sumą` - 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V.Č. sąskaitą AB „Swedbankas“; o taip pat nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus pardavė J. K. (Rusijos Federacijos piliečiui J. K.) 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį - jo fragmentą litais ir užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 15 060,42 Lt sumą, kuri buvo pervesta V. Č. per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“; bei užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 13 663,17 Lt sumą, kuri buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB „Swedbankas“ ir JAV doleriais už bendrą ekvivalentinę 25 176 Lt sumą, kuri buvo pervesta į O. S. sąskaitą AB „Swedbankas“. Taip iš licencijuotos ūkinės – archeologinės kasybos bei uždrausto radinių prekybinės - komercinės veiklos kartu su bendrininku (V. Č.) gavo pelną, t. y., parduodamas išvardytus ir kitus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus, archeologinius radinius A. T., D. B. ir J. K. iš prekybinių sandorių pagal minėtas įplaukas per AB „Swedbankas“ ir per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“ uždirbo 55 623,59 Lt.

176Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla.

177Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 2 dalyje.

178V. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su O. S. iškasė ne mažiau kaip 88 duobes, o jose aptikęs katu su bendrininku (O. S.) vagystės būdu slapta bendrai pagrobė 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų taip pasisavindamas valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes:

1791. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;

1802. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;

1813. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;

1824. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;

1835. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;

1846. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines balnakilpes;

1857. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

1868. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;

1879. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt vertės žalvarines apyrankes;

18813. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt vertės žalvarines apyrankes;

18915. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;

19018. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;

19119. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;

19220. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;

19321. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarines segės galvutes;

19424. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;

19525. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;

19626. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;

19727. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;

19828. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

19929. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės sidabrines monetas;

20031. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;

20132. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;

20233. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines dalgio geležtes;

20336. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;

20437. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;

20538. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

20639. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;

20740. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

20841. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

20942. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;

21043. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;

21144. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;

21245. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;

21346. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

21447. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;

21548. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;

21649. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;

21750. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;

21851. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;

21952. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines antkakles;

22053. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelius;

22154. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;

22255. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius antkaklės lankelius;

22356. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

22457. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;

22558. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

22659. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;

22760. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;

22861. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;

22962. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

23064. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;

23165. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;

23266. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;

23367. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės žalvarinius sagties liežuvėlius;

23469. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

23570. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;

23671. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;

23772. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;

23873. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;

23974. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

24075. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelio dalių;

24176. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinius apyrankės lankelius;

24279. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;

24380. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;

24481. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;

24582. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;

24683. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;

24784. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

24885. 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.

249Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., abu tuo pačiu jau nurodytu metu (2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d.) ir ten pat – Kretingos rajone, Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje, Genčų kapinyno teritorijoje, Kurmaičių kapinyno teritorijoje, Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje, Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje ir Skuodo rajone, Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus žemės grunto kasinėjimo darbus ir kartu su bendrininku (O.S.) iškasdamas ne mažiau kaip 88 duobes atskirose teritorinėse vietovėse, suniokojo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus, kuriems nustatyti paveldosaugos reikalavimai, t. y. suniokojo valstybės saugomas gamtines teritorijas - didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius Ankštakių - Senkų kapinyną (unikalus Nr. 6265), Genčų kapinyną (unikalus Nr. 5235), Kurmaičių kapinyną (unikalus Nr. 5237), Negarbos - Jazdų kapinyną (unikalus Nr. 5254P), Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų) kapinyną (unikalus Nr. 5206), Kašučių – Dubašių kapinyną (unikalus Nr.5207) ir Apuolės kapinyną (unikalus Nr. 3235), taip bendrininkaudamas, kartu su O. S. bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybės saugomoms gamtinėms teritorijoms.

250Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje.

251Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu 2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d. laikotarpiu neteisėtai vykdydami archeologinius kasinėjimus valstybės saugomose senovinių kapinynų teritorijose, ne tik suniokojo saugomus gamtinius - teritorinius vienetus – Antštakių – Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos – Jazdų, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų), Kašučių – Dubašių ir Apuolės kapinynus, bet ir tyčia sugadino to paties pavadinimo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias nekilnojamąsias kultūros vertybes – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo paminklus, kurių unikalūs numeriai yra Nr. 6265 (Ankštakių - Senkų kultūros paminklas), Nr. 5235 (Genčų kultūros paminklas), Nr. 5237 (Kurmaičių kultūros paminklas), Nr. 5254P (Negarbos - Jazdų kultūros paminklas); Nr. 5206 (Joskaudų /Dimitravo - Tarvydų kultūros paminklas), Nr. 5207 (Kašučių – Dubašių kultūros paminklas) ir Nr. 3235 (Apuolės kultūros paminklas), padarydami didelę žalą valstybei.

252Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

253Be to, V. Č., veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku (O. S.) rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

2541. du 901 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,

2552. 401 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

2563. 901 m. - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,

2574. dvi 901 m. - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,

2585. tris 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,

2596. 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,

2607. du 701 m. - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,

2618. 601 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

2629. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

26310. 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,

26411. dvi 601 m. - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,

26512. 701 m. - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,

26613. 501 m. - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,

26714. dvi 401 m. - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,

26815. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;

269o taip pat V. Č. vienas, tiksliai nenustatytose Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes ir kitus radinius bei jų fragmentus, t. y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 84 archeologinius radinius ir jų fragmentus:

2701. 601 – 1000 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

2712. 501 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę ylą;

2723. 901 – 1100 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

2734. dešimt 801 – 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės karolių;

2745. 601 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę sagtį;

2756. du 601 – 1000 m. laikotarpio, po 190 Lt vertės, bendros 380 Lt vertės žalvarinių apyrankių lankelius;

2767. 601 – 1000 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;

2778. 601 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;

2789. 801 – 1200 m. laikotarpio, 250 Lt vertės kelių medžiagų segės šerdį ir spyruoklę;

27910. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

28011. 501 – 800 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

28112. 601 – 1200 m. laikotarpio, 170 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

28213. 801 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;

28314. 501 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinę segės adatą;

28415. tris 601 – 1200 m. laikotarpio, bendros 10 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

28516. 601 – 1200 m. laikotarpio, 20 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

28617. 1 – 1000 m. laikotarpio, 20 Lt vertės molinio puodo pakraštėlį;

28718. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinę segę;

28819. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

28920. 901 – 1100 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;

29021. 901 – 1200 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

29122. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;

29223. 901 – 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės žalvarinę apyrankę;

29324. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinę apyrankę;

29425. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarinių apyrankių galus;

29526. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinių apyrankių lankelius;

29627. 901 – 1200 m. laikotarpio, 80 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;

29728. 901 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;

29829. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 240 Lt vertės geležinių žaslų narelius;

29930. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį varpelį;

30031. 901 – 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę peilio geležtę;

30132. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės geležinius peilius;

30233. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės geležinius peilius;

30334. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę peilio geležtę;

30435. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės geležinį peilį;

30536. dvi 701 – 1100 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines sagtis;

30637. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę sagtį;

30738. keturias 401 – 800 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 1200 Lt vertės geležines sagtis;

30839. 401 – 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

30940. 401 – 1000 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį kirvį;

31041. 401 – 1000 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;

31142. 401 – 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės geležinį pjautuvą;

31243. tris 801 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 750 Lt vertės geležines žąslų grandis su nareliais;

31344. 801 – 1200 m. laikotarpio, 120 Lt vertės geležinę žąslų grandį;

31445. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinius žąslus;

31546. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 1800 Lt vertės geležinius žąslus;

31647. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę žąslų grandį su nareliu;

31748. keturias 701 – 1200 m. laikotarpio, po 350 Lt vertės, bendros 1400 Lt vertės geležines žąslų grandis su nareliais;

31849. dvi 701 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 500 Lt vertės geležines žąslų dalis grandis su nareliais;

31950. 701 – 1200 m. laikotarpio, 480 Lt vertės geležinę žąslų grandį su nareliu;

32051. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 360 Lt vertės geležines žąslų grandis;

32152. dvi 1650 – 1668 m. laikotarpio, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas;

322o taip pat neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčius radinius:

3231. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius šovinius;

3242. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;

3253. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;

3264. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties dirbinių fragmentų;

3275. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

3286. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;

3297. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;

3308. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;

3319. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;

33211. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;

33312. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;

33413. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

33514. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;

33615. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

33716. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;

33817. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą.

339Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe ir vienas, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje.

340Taip pat V. Č. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas tokiai veiklai reikiamų leidimų (licencijų), o būtent, abu pažeisdami 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 str. 1 dalį, reglamentuojančią teisę kasinėti ir naudoti žemės gelmių išteklius tik juridiniams asmenims ar kitiems jungtinės veiklos subjektams gavus išduotą Vyriausybės institucijos – Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos leidimą; 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-733 18 straipsnio 6 dalį, reikalaujančią ardomiesiems, tvarkybos tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimą; 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1682 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais be specialios Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o taip pat 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punktą, draudžiantį prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, jie, neįregistravę įmonių registre juridinio asmens ar jungtinės veiklos subjekto veiklos ir nesikreipę į Valstybės įgaliotas institucijas gauti leidimus licencijuotai veiklai vykdyti, t. y., neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo vykdyti žemės gruntų kasinėjimo darbus bei naudoti išteklius, o taip pat Kultūros paveldo departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus bei to paties departamento išduotos licencijos prekiauti archeologiniais radiniais, Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre įrašytuose kultūros paveldo objektų teritoriniuose vienetuose – kapinynuose ir kitose tyrimo tiksliau nenustatytose Lietuvos vietovėse abu bendrininkaudami ne mažiau kaip tris kartus vykdė žemės gruntų kasinėjimus tikslu surasti, o aptikę pasisavino įvairius archeologinius radinius ar radinių fragmentus, kuriuos vaizdo fiksavimo priemonėmis – fotoaparatais „Fujifilm“ ir „Olympus Imaging Corp.“ nufotografavo taip padarydami 529 fotografijas, kuriose užfiksuoti 1097 archeologiniai radiniai; po to V. Č. fotografijas kompiuterio „Compaq“ Nr. ( - ) ir kompiuterio sisteminio bloko be numerio pagalba elektroninių ryšių tinklais išplatino ieškodamas pirkėjų, vėliau, suradęs pirkėjus, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. spalio 20 d. per du kartus pardavė A. T. (A. T.) nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį už bendrą 230 Lt sumą, kuri dviem pavedimais buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB „Swedbankas“; taip pat nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., per keturis kartus pardavė D. B. 42 archeologinius radinius ir jų fragmentus, o būtent:

3411. du 901 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,

3422. 401 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

3433. 901 m. - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,

3444. dvi 901 m. - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,

3455. tris 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,

3466. 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,

3477. du 701 m. - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,

3488. 601 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,

3499. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

35010. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

35111. 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,

35212. dvi 601 m. - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,

35313. 701 m. - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,

35414. 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį,

35515. 501 m. - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,

35616. dvi 401 m. - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,

35717. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-

358už iš viso 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V. Č. sąskaitą AB „Swedbankas“; o taip pat nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus pardavė J. K. (Rusijos Federacijos piliečiui J. K.) 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį ar jo fragmentą litais ir užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 15 060,42 Lt sumą, kuri buvo pervesta V. Č. per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“; bei užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 13 663,17 Lt sumą, kuri buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB „Swedbankas“ ir JAV doleriais už bendrą ekvivalentinę 25 176 Lt sumą, kuri buvo pervesta į O. S. sąskaitą AB „Swedbankas“. Taip iš licencijuotos ūkinės – archeologinės kasybos bei uždraustos radinių prekybinės – komercinės veiklos kartu su bendrininku (O. S.) gavo pelną, t. y., parduodamas išvardytus ir kitus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus, archeologinius radinius A. T., D. B. ir J. K., iš prekybinių sandorių pagal minėtas įplaukas per AB „Swedbankas“ ir per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“ uždirbo 55 623,59 Lt.

359Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla.

360Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 2 dalyje.

361Taip pat V. Č., pasinaudodamas UAB „T (duomenys pakeisti)“ paslaugomis, tęstiniais veiksmais laikotarpiu 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per valstybės sieną į Rusijos Federaciją Sankt Peterburgo miestą, gavėjui J. K. vieną archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną tiksliai neidentifikuotą didelės istorinės, kultūrinės ir mokslinės reikšmės radinį bei radinių katalogus - dvi knygas, kurios buvo aptiktos kratos metu jo bute ir paimtos policijos pareigūnų.

362Tokiais tęstiniais veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

363Be to, jis, analogišku būdu, t. y., pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis, nuo 2009 m. birželio 17 d. iki birželio 19 dienos įpakuotą į siuntinį Nr. ( - ) archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją bei vieną plačiaašmenį kirvį be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Estiją, Talino miestą gavėjui F. K., pas kurį namuose kalavijas buvo aptiktas ir paimtas policijos pareigūnų.

364Tokiais savo veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

365Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendį ir jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas, taip pat panaikinti civilinio ieškinio priteisimą.

366Apeliantas prašo atlikti įrodymų tyrimą, įpareigoti ekspertus pateikti išsamius duomenis apie teritorijų būklę, išaiškinti asmenis, atsakingus už atitinkamų teritorijų saugojimą, taip pat byloje iš naujo apklausti visus liudytojus.

367Mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepragrįstas, todėl naikintinas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, o nuosprendį priėmė, vadovaudamasis prielaidomis ir spėlionėmis, kas iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto nuostatoms.

368Tvirtina teismą nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi, anot apelianto, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5.4 punktui, kuriame išaiškinta, jog svetimu turtu nelaikytini daiktai, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė bei daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju; pamesti, gamtos jėgų atnešti daiktai.

369Nurodo, jog tiriant bylą nesurinkti įrodymai, kurie neginčijamai pagrįstų jo kaltę pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį, 202 straipsnio 2 dalį.

370Nors jis yra nuteistas už tai, kad kartu su V. Č. 2009 m. birželio 1-4 dienomis Skuodo r., Apuolės k. kasinėjo, ieškodami senovinių daiktų, tačiau byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad minėta teritorija (Saugomų kultūros vertybių registre Nr. 3235) nebuvo saugoma, taip pat nepažymėta įstatymų numatyta tvarka, nei šalia teritorijos, nei už jos, nei pačioje teritorijoje nepastatyti jokie informaciniai ženklai. Teigia, kad ši teritorija ilgą laiką buvo ariama, joje vykdyta kita ūkinė veikla. Atvykęs į nurodytą vietą ir bendraudamas su vietiniais gyventojais (M. G. ir jos sugyventiniu), jis nesislėpė, kasinėjo su pastarųjų žinia, žodiniu leidimu ir pagalba. Tikina jo veiksmuose nesant aiškių vagystės požymių. Teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi melagingais ir ginčytinais liudytojo S. P. parodymais, kuriuose pastarasis teigė kažkada kažką iš jo įsigijęs, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai daiktus įgijo, kada tai įvyko, kiek pinigų sumokėjo ir tt. Apelianto manymu, teismas liudytojo S. P. parodymus turėjo vertinti kaip jo gynybinę poziciją, kadangi jis parodymus davė tik praėjus 4 metams nuo bylos pradžios, tokiu būdu siekdamas sušvelninti savo atsakomybę dėl jam pačiam iškeltos baudžiamosios bylos bei, turėdamas tikslą susigrąžinti konfiskuota asmeninę kolekciją. Atkreipia dėmesį, kad jo bute (Vilniuje, ( - )) atliekant kratą paimti daiktai ir monetos buvo rasti daug anksčiau. Visi iš jo konfiskuoti daiktai negali būti laikomi kaip radiniai.

371Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Kultūros paveldo departamentas visą laiką žinojo, kad minėtoje teritorijoje ilgą laiką buvo vykdoma aktyvi ūkinė veikla, būtent dėl kurios visos ten buvusios istorinės kultūrinės vertybės buvo sunaikintos.

372Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendį ir jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.

373Mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors teisėjas ir turi įstatyminį pagrindą laisvai vertinti įrodymus, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

374Tvirtina, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti net prielaidos, kad jis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios ir konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją, dėl to pažeistas konstitucinis teisingumo vykdymo principas, priimtas akivaizdžiai neteisingas nuosprendis ir paskirta nepagrįsta ir neteisinga bausmė.

375Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242, 289 straipsnius, neištyrė nė vieno daiktinio įrodymo ir neįvertino faktiškai visų bylos medžiagos dokumentų, neapklausė visų liudytojų, neišklausė specialistų. Teismo išvados pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, tiek BPK 44 straipsnyje nurodytą nekaltumo prezumpciją. Taip pat teismo nuosprendis naikintinas ir dėl BPK 301, 302, 304, 305 straipsnių reikalavimų pažeidimų, o būtent dėl to, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyse buvo pažodžiui perrašytas kaltinimas.

376Toliau dėstomi argumentai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje. 1) Visų pirma byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kartu su O. S. įvykdė nurodytas nusikalstamas veikas. Viso proceso metu jis neigė savo dalyvavimą nuosprendyje išvardintuose kapinynų teritorijų žemės grunto kasinėjimo darbuose (nuteistasis O. S. davė analogiškus parodymus). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad visi iš jų Apuolės kapinyne 2009-06-04 paimti daiktai turi Apuolės kapinyno dirvožemio pėdsakų. Kaip matyti iš 2009-11-09 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadų Nr. 11- 2819(09), Nr. 11-2820(09), Nr. 11-2821(09), dirvožemis, nuimtas nuo tirti pateiktų archeologinių dirbinių Nr. 2, 5, 7, 10, 12-15, ir tirti pateikti dirvožemio pavyzdžiai iš Kašučių - Dubašių, Genčių, Negarbos, Jazdų dvarvietės, Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų), Ankštakių, Senkų, Kurmaičių, Jazdų kapinynų skiriasi; nustatyti, ar dirvožemis, nuimtas nuo archeologinių dirbinių Nr. 1, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 16, yra vienodas su dirvožemiu tirti pateiktu iš Kašučių - Dubašių, Genčių, Negarbos, Jazdų dvarvietės, Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų), Ankštakių, Senkų, Kurmaičių, Jazdų kapinynų, - negalima, kadangi nuo archeologinių dirbinių dirvožemio pavyzdžiai nehomogeniški, dirvožemis juose susimaišęs su gausiomis geležies rūdžių detalėmis, jo atskirti negalima. Toliau detaliai aptariamos specialisto išvados Nr. 11-2132(09), Nr. 11-2898(09) dėl dirvožemių tyrimo nurodyta, kad: dirvožemis, nuimtas nuo archeologinių dirbinių Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 10, Nr. 12-15 ir dirvožemis (pavyzdžiai Nr. 1-8) tirti pateiktas iš Apuolės kapinyno, yra vienodas. Dirvožemyje, nuimtame nuo archeologinių dirbinių, ir dirvožemio pavyzdžiuose Nr. 3 ir Nr. 4, tirti pateiktuose iš Apuolės kapinyno, yra vienodų, dirvožemio komponentinei sudėčiai nebūdingų dalelių - geležies rūdžių.

377Dirvožemis, nuimtas nuo archeologinių radinių Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 10, Nr. 12 - 15, skiriasi nuo dirvožemio pavyzdžių Nr. 9, Nr. 10 iš Apuolės kapinyno. Nustatyti, ar dirvožemis, nuimtas nuo archeologinių dirbinių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 11, Nr. 16, yra vienodas su dirvožemiu, tirti pateiktu iš Apuolės kapinyno - negalima, kadangi nuo archeologinių dirbinių nuimti dirvožemio pavyzdžiai nehomogeniški, dirvožemis juose susimaišęs su geležies rūdžių dalelėmis, jo atskirti negalima. Iš aukščiau minėtų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad visi nuosprendyje išvardinti 85 pavadinimų (110 archeologinių radinių ir jų fragmentų) archeologiniai dirbiniai ir jų fragmentai aptikti ir iškasti iš Apuolės kapinyno teritorijos, kur jis ir O. S. buvo sulaikyti.

378Pripažinimas jį kaltu dėl didelės vertės istorinių, kultūrinių ar mokslinių vertybių vagystės, nenurodant nė vieno pavogto daikto iš Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos - Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių - Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5207 Saugomų kultūros vertybių registre), (visi daiktai paimti iš jo Apuolėje), teismas padarė esminį baudžiamojo ir baudžiamojo proceso pažeidimą; 2) Vertindamas įrodymus, teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus: į tai, kad bylos baigtimi suinteresuotiems liudytojams, (pavyzdžiui, L. K.) buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat iš apelianto paimto kompiuterio (kuris net nebuvo tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka apžiūrėtas, aprašytas, užplombuotas, ištirtas) duomenimis, dėl ko liudytojų parodymams įtaką padarė sužinota informacija. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, konstatuojama, kad jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008).

3793) byloje nėra jokių duomenų, kad 2009-04-25 iš jo gyvenamųjų patalpų (( - ), Vilniuje) bei iš O. S. buto (( - ), Vilniuje) ir 2009-06-14 iš Apuolės kapinyno paimti daiktai yra archeologiniai dirbiniai, turintys didelę istorinę, kultūrinę ar mokslinę reikšmę. Apeliantas kaip šališkas įvardina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 1-351 sudarytos komisijos išvados, kuriomis neva siekiama pagrįsti civilinį ieškinį ir taip nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, kad pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, tai, kokie daiktai pripažįstami kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, turinčiomis didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nustato Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija. Nagrinėjamoje byloje nesant tokios ekspertų komisijos išvadų negalima konstatuoti, kad visi daiktai, paimti iš jo ir O. S. gyvenamųjų patalpų bei Apuolės kapinyno, kurie yra inkriminuojami kaip nusikaltimų dalykas, yra daiktai, turintys didelę istorinę, kultūrinę ar mokslo reikšmę. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis naikintinas.

3804) teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, taip pat kitų šioje dalyje nustatytų aplinkybių. Neišdėsčius nurodytų aplinkybių, nuosprendis pripažintinas neteisėtu. Be to, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas apsiribojo tik kai kurių liudytojų parodymų ištraukomis, nevertino kiekvieno liudytojo duotų parodytų visumos, kas sudaro prielaidas konstatuoti netinkamą bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas nepasisakė, kodėl nesiremia arba atmeta teisme duotus liudytojo L. T. parodymus (pastarasis parodė, „kad Kašučiuose matėsi, kad kasinėjo ne profesionalai, palikdami atviras duobes. Tuo tarpu Apuolės kapinyne buvo iškasta apie 100 duobučių vienodos formos, būdingos specialisto kasinėjimui. Kiekviena duobutė buvo uždengta velėna ir kad šiuos kasinėjimus būtų sunku atskirti nuo archeologo kasinėjimų“). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai skiriasi nuo jų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Pavyzdžiui, liudytojas J. K. – ( - ) vedėjas - ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 69-1-00247-09 (t. 1, b. l. 57) tvirtino, kad „kasinėjimai buvo pradėti 2008 m. rudenį ir nuolatos vyko 2009 m. pavasarį“. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje minėtas liudytojas jau teigė, kad „visi neteisėti kasinėjimai vyko vienu metu, kaip ir Apuolės kapinyne“.

381Apelianto teigimu, net jeigu ir būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip pabaigtus nusikaltimus, kadangi nustatyta, kad jis buvo sulaikytas kasinėjantis Apuolės kapinyno teritorijoje. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos laikytinos kaip nebaigtos ir vertintinos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje, kurios tiesiogiai pradėtos daryti dar 2009 m. birželio 1 d., bet nepabaigtos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (kvalifikuotos su nuoroda į BK 22 straipsnį).

382Pažymi, jog teismas, netinkamai kvalifikuodamas jo veiksmus, t. y. netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, atėmė galimybę švelninti bausmę, vadovaujantis BK 22 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsniu.

383Pripažinti jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, galima būtų tik tuo atveju, jeigu jo veikos būtų uždraustos baudžiamojo įstatymo ir jeigu jo veiksmai atitiktų baudžiamojo įstatymo numatytas sudėtis. Nustatyta, kad Apuolės kapinynas, kuriame neva buvo padarytos nusikalstamos veikos, kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto „Dėl Apuolės kapinyno“, turi būti paženklintas tipine lenta ir rodykle. 2009-03-25 Kultūros paveldo departamento įsakymu Nr. 1-98 Apuolės kapinynas nebuvo įtrauktas į pirmiausia ženklinamų valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą. Tokiu būdu akivaizdu, kad nei jis, nei O. S. negalėjo žinoti, kad minėta vietovė yra kultūros paveldo objektas, joje uždrausta kasinėti. Tuo tikslu aptaria liudytojų H. V., A. K., B. J. ir J. K. parodymus (t. 15, b. l. 142).

384Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštą „Dėl Apuolės kapinyno“, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnį (numatantį Saugomų objektų ženklinimo tvarką), daro išvadą jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties požymio - subjektyviosios pusės – tyčios, dėl ko jis turi būti išteisintas pagal BK 271 straipsnio 1 dalį.

385Be to, jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, kadangi 2009 m. birželio mėn. galioję įstatymai nedraudė vykdyti kasinėjimo darbų, naudotis metalo ieškikliais bei nenumatė leidimų kasinėjimui nesaugomose teritorijose. Tik nuo 2010-07-01 įsigaliojo Kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisa, pagal kurią ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga tapo galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą. Tokiu būdu, kaip pabrėžia apeliantas, įstatymai 2009 m. nedraudė naudotis metalo detektoriumi ir ieškoti senienų, net ir senesnių nei 50 metų. Kultūros paveldo departamento informacija, kad jam nebuvo išduoti leidimai prekiauti archeologiniais daiktais, leidimai kasinėti ir atlikinėti archeologinius tyrimus (t. 8 , b. l. 113, 115) taip pat nepagrindžia jo kaltės.

386Nors apeliantas ir buvo sulaikytas kasinėjant Apuolės kapinyne, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis norėjo pasisavinti žemės sklype iškastus radinius, juo labiau, kad dar pirmos apklausos metu nurodė, kad „visus archeologinius radinius būčiau atidavęs Vilniaus nacionaliniam muziejui, bet nespėjau to padaryti, nes buvau sulaikytas policijos pareigūnų“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas taisykles „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“ 4.1 punktą asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį, apie kurį kompetentingai institucijai turi būti pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.62 straipsnyje nustatyta tvarka), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu pranešti apie jį mokesčių inspekcijai. CK 4.62 straipsnio 2 dalis numato, kad radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. Analogiškas savaitės terminas yra numatytas ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio nurodyto įstatymo (2008-07-03 redakcija) 12 straipsnio dalį iš jo apskritai nebuvo galima reikalauti leidimo kasinėti ar naudotis metalo ieškikliu, taip pat jis neturėjo pareigos pateikti radinius Kultūros paveldo departamentui.

387Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teigia, kad jam nebuvo suteikta net galimybė pasinaudoti savo civiline pareiga per įstatymo numatytą terminą pranešti valstybės institucijai apie radinį ir jį perduoti. Tik tuo atveju, jeigu įstatymo nustatytais terminais rasti radiniai nebūtų priduoti, būtų galima inkriminuoti BK 185 straipsnį (tačiau jokiu būdu ne BK 178 straipsnį). Radinio pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas paėmęs rastą didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių, turėjo realią galimybę apie tai pranešti jo savininkui ar jį atstovaujantiems tretiesiems asmenims arba valstybinėms institucijoms, bet per įstatymo nustatytą laiką to nepadarė ketindamas jais disponuoti.

388Toliau skunde dėstomi argumentai dėl to, kad apelianto veiksmai neva nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 271 straipsnį. Nurodo, kad saugomos teritorijos - yra sausumos plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia minėtų saugomų teritorijų sunaikinimu ar suniokojimu tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, dėl kurio šios teritorijos apskritai nelieka ar ji praranda savo savybes, dėl kurių pripažinta saugoma, ir šias savybes atkurti jau neįmanoma. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Apuolės kapinynas prarado savo savybes. Priešingai, Kultūros departamento atstovo pateiktoje Apuolės kapinyno ir jo aplinkos žvalgomųjų archeologijos tyrimų ataskaitoje konstatuota, kad kasimo darbai minėtoje vietovėje vyko jau net 1928-1929 metais, 1931 metais, taip pat 5 kartus pokario metais: 1948, 1966, 1974, 1981, 1987 metais. Vietiniai gyventojai nuolat rasdavo ariamame kapinyno lauke geležinių ginklų bei žalvarinių papuošalų. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad 2001 m. šiaurės vakarinė dalis (apie trečdalis visos saugomos teritorijos) buvo suarta ir užsėta miežiais, saugoma teritorija pažymėta 4 betoniniais riboženkliais, kurių vienas - šiaurės rytinis - išverstas ariant laukus. Į šiaurę bei į vakarus nuo kapinyno yra dirbami laukai, užsėti rugiais bei avižomis. Šiai dienai nėra jokių riboženklių, lentelių, rodyklių ar kitų saugomą teritoriją žyminčių ženklų.

389Atsižvelgdamas į tai, kad BK 271 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik už tyčinį ir tik už saugomos teritorijos sunaikinimą, jeigu šios teritorijos apskritai nelieka ar ji praranda savo savybes (tokie duomenys byloje nenustatyti), tvirtina turi būti išteisintas, nesant minimo nusikaltimo sudėties požymių.

390Apeliantas taip pat nurodo, kad jo veiksmai (kasinėjimai Apuolės kapinyne bei archeologinių dirbinių ir jų fragmentų radimas nesant leidimo su metalo ieškikliais ir kastuvais), negali būti kvalifikuojami net pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 91 straipsnį, kadangi jo veika dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties.

391Toliau pažymi, kad jo kaltės nepatvirtina liudytojų parodymai, pastarieji tiesiogiai įvykio nematė ir nieko negalėjo pasakyti apie aplinkybes, kurios jiems nėra žinomos. Priešingai, liudytojas J. K. nurodė, kad „kasinėjimai Kretingos rajone buvo pradėti 2008 metais ir nuolatos vyko“. A. M., taip pat nurodė, kad jau 2009 m. gegužės 6 dieną Kašučių/Dubašių kapinynas buvo ne kartą kasinėtas.

392Tad nesant objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad jis įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, prašo jį išteisinti.

393Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl 84 archeologinių radinių ir jų fragmentų pasisavinimo, kadangi nėra nusikaltimo objekto. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti radiniai bei jų fragmentai yra didelės istorinės, kultūrinės ar mokslinės reikšmės turinčios vertybės. Taip pat nenustatyta, kad iš jo paimti radiniai priklauso valstybei, o ne kitiems asmenims. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis 84 radinius rado vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių vietovėse (turi būti išteisintas pagal BK 185 straipsnį dėl radinių pasisavinimo iš Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių vietovių).

394Nesutinka su teismo nuomone, kad jis turėjo išsamią ir tikslią informaciją apie istoriškai svarbių ir valstybės saugomų teritorijų - kapaviečių išsidėstymą visoje Lietuvoje bei šių teritorijų priskyrimą archeologiniams vienetams. Pažymėtina šią informaciją rinkęs po to, kai buvo sulaikytas (gynybos tikslais), ką patvirtintų jo kompiuterio (DELL Serial No.: ( - )) sisteminio bloko apžiūra (nustatant tikslias informacijos rinkimo datas). Pabrėžia, kad sulaikymo metu (2009-06-04) pas jį nebuvo rasti jokie sąrašai su teritorinių pilkapynų koordinatėmis bei detaliais vietovių apibūdinimais. Nurodo, jog teismas nuosprendyje nepasisakė dėl minėto kompiuterio sisteminio bloko sugrąžinimo.

395Tolesnėje skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį. Visų pirma pažymi, jog UAB “T“ nevykdo korespondencijos ir siuntų paslaugų į Rusijos Federaciją. Antra, byloje nėra duomenų, kad jis per šešis kartus, pasinaudodamas minėtos kompanijos paslaugomis, išgabeno kokius nors archeologinius radinius į Rusijos Federacijos Respubliką. Trečia, pateikti kaltinimai yra netikslūs, kadangi nekonkretizuotas nusikaltimo (kontrabandos) dalykas (dviašmenis T tipo, 13 a. datuojamas kalavijas, Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamas kalavijas, plačiaašmenis kirvis), kurio nesant nėra galimybės nustatyti jo istorinę, kultūrinę ar mokslinę reikšmę, tuo labiau - vertę. Kontrabandos objektas - nusikaltimo dalykas (dviašmenis, T tipo, 13 a. datuojamas kalavijas, Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamas kalavijas, plačiaašmenis kirvis) prie bylos nepridėtas, neapžiūrėtas, nėra specialistų išvados, kad minėti daiktai laikytini istorine, kultūrine ar moksline vertybe ar turi tokią reikšmę. Ketvirta, teisiamajame posėdyje dėl 2013-02-04 pareikšto naujo kaltinimo bei 2013-03-27 kaltinimo patikslinimo neapklausti nei J. K., nei F. K.. Pažymėtina, kad apklausiamas kaip liudytojas F. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kalaviją jam padovanojo brolis. Penkta, byloje nepateikti duomenys, kad dvi knygos (Iliustruoti parodos katalogai lietuvių ir anglų kalbomis), kurios rastos pas J. K. atliktos kratos metu ir paimtos policijos pareigūnų, sudaro didelę istorinę, kultūrinę ar mokslinę reikšmę, yra kultūros vertybė ar antikvariniai daiktai, jos laikytinos kontrabandos dalyku. Taip pat nėra specialisto išvados ir apie F. K. namuose aptiktą ir paimtą kalaviją bei kirvį, jų istorinę, kultūrinę ar mokslinę reikšmę.

396Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą kilnojamosios kultūros vertybės - prieš 50 metų ir anksčiau sukurti pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, turintys didelę kultūrinę vertę, esantys reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat tuo, kad apibūdina tipiškus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius; kilnojamąja kultūros vertybe gali būti ir vėliau nei prieš 50 metų sukurtas kūrinys, turintis didelę kultūrinę vertę; antikvariniai daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų išliekamoji kultūrinė vertė.

397Atsižvelgiant į Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymus ir byloje surinktą medžiagą, apeliantas daro išvadą nesant jokių duomenų dėl kontrabandos dalyką sudarančių daiktų priskyrimo didelę istorinę, kultūrinę ar mokslinę reikšmę turinčioms vertybėms. Tad teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, nuosprendis priimtas remiantis teisme nepatikrintais ir neištirtais įrodymais, yra paremtas prielaidomis ir spėjimais, taip pat abejotinais, nepatikimais, prieštaringais įrodymais, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantas turi būti išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl kontrabandos į Rusiją) ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl kontrabandos į Estiją).

398Be to, pažymi nesutinkantis su teismo išvada neva jis neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo. Pabrėžia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodęs iš dalies pripažįstantis savo kaltę (neprisipažino tik dėl vagystės ir saugomų teritorijų sunaikinimo).

399Toliau apeliaciniame skunde yra dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

400Darant prielaidą, jog jis vis dėlto yra kaltas dėl tam tikros nusikaltimo veikos padarymo, apeliantas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Aptaręs pagrindines bausmės skyrimo taisykles, tvirtina, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė skunde paminėtus baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą. Paskirtos bausmės dydis neatitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytos bausmės paskirties bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principo.

401Galiausiai nurodo nesutinkantis su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Nors teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 558 911,23 Lt sumai yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priteisia 492 945 Lt.

402Pacitavęs BPK 115 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, tvirtina, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kuo pagrįstas civilinis ieškinys ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl civilinio ieškinio, nesant nustatytai aplinkybei dėl žalos padarymo.

403Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Civilinis ieškinys pareikštas 2010-03-02, o nuosprendis priimtas tik 2013-05-24. Apelianto manymu, neteisingas žalos dydžio nustatymas yra pagrindas panaikinti sprendimą dėl civilinio ieškinio.

404Civilinis ieškovas teisme nurodė, kad reali žala nebuvo padaryta, visi iškasti daiktai iškart sugrąžinti, todėl atsisako ieškinio dalies. Nuteistojo teigimu, civilinis ieškinys 492 945 Lt sumai turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nuostolių dydžio skaičiavimai pagal 2009 m. kovo mėn. kainas pateiktoje sąmatoje vertinami 227 770 Lt, o kitos išlaidos (papildomas darbo užmokestis (premija), soc. draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, netiesioginės išlaidos), kurių Kultūros paveldo departamentas dar net nepatyrė ir neaišku, ar patirs, vertinami net 298 158 Lt dydžio suma. Pažymėtina, kad iš jo visi daiktai paimti dar 2009-06-04, iki šiol ieškovas neatliko jokių tyrimų, t. y. nepatyrė jokių nuostolių ir žalos.

405Skundo pabaigoje aptariamos CK 6.249, 6.251 straipsnių, BPK 109 straipsnių nuostatos. Tvirtinama, jog teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesilaikė jį reglamentuojančių teisės normų, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio.

406Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistieji V. Č. ir O. S. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistųjų V. Č. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti.

407Nuteistųjų V. Č. ir O. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

408Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, įrodymai įvertinami vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, dėl ko pagal teismo vidinį įsitikinimą padaromos nešališkos išvados. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK numatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006, 2K-455/2013).

409Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 271 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį

410BK 178 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. BK 271 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. redakcija Nr. VIII-1968) nurodyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, kraštovaizdžio ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą.

411Priešingai nei teigia V. Č. ir O. S. apeliaciniuose skunduose, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad jie padarė inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ne tik Apuolės kapinyno, bet ir kitų skundžiamame nuosprendyje išvardintų kapinynų teritorijoje.

412Byloje esantys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareiškimai, kultūros paveldo objektų patikrinimo aktai, archeologinių vietų apžiūros aktas, taip pat apžiūrų protokolai ir prie jų pridėtos nuotraukos patvirtina, kad buvo apgadinti Ankštakių-Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos-Jazdų, Joskaudų (Dimitravo-Tarvydų), Kašučių-Dubašių ir Apuolės kapinynai (t. 1, b.l. 1-4, 26-39, 51-62, 136-142, 181-187, 190-195, t. 2, b.l. 1-5, 7-11, 14-18, 20-24). Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, V. Č. ir O. S. 2009-06-04 buvo sulaikyti Apuolės kapinyno teritorijoje, įvykio vietoje iš apeliantų buvo paimti du metalo ieškikliai ir du kastuvai, taip pat 125 iškasti daiktai (t. 1, b.l. 135, 144-147). V. Č., apeliaciniame skunde neigdamas, kad jis kartu su O. S. vykdė žemės grunto kasimo darbus visuose inkriminuotuose kapinynuose, remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-22 specialisto išvada Nr. 11-2132(09), Nr. 11-2898(09) ir 2009-11-02 specialisto išvada Nr. 11-2819(09), Nr. 11-2820(09), Nr. 11-2821(09). Pirmoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad: 1) dirvožemio pavyzdžiai, paimti nuo dalies tyrimui pateiktų archeologinių dirbinių, ir dirvožemio pavyzdžiai, paimti iš Apuolės kapinyno, yra vienodi; 2) ant kitos dalies archeologinių dirbinių esantis dirvožemis skiriasi nuo dirvožemio, paimto iš Apuolės kapinyno; 3) nėra galimybės nustatyti, ar dirvožemio pavyzdžiai, paimti nuo likusios dalies archeologinių dirbinių, yra vienodi dirvožemio pavyzdžiams, paimtiems iš Apuolės kapinyno, nes nuo archeologinių dirbinių nuimti dirvožemio pavyzdžiai yra nehomogeniški, dirvožemis juose susimaišęs su gausiomis geležies rūdų dalelėmis, todėl jo negalima atskirti (t. 3, b.l. 91-99). Antroje specialisto išvadoje apibendrinti dirvožemio pavyzdžių, paimtų nuo dalies tyrimui pateiktų archeologinių dirbinių, ir dirvožemio pavyzdžių, paimtų iš Ankštakių-Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos-Jazdų, Joskaudų (Dimitravo-Tarvydų), Kašučių-Dubašių kapinynų, lyginamojo tyrimo rezultatai, kuriais remiantis, nustatyta, kad dirvožemio pavyzdžiai nėra tapatūs arba negalima ištirti tokios aplinkybės dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2132(09), Nr. 11-2898(09) nurodytos analogiškos priežasties (t. 3, b.l. 101-108). Analizuojant aptariamų specialistų išvadų turinį, matyti, kad specialiam tyrimui atlikti buvo pateikta tik dalis archeologinių dirbinių ar jų fragmentų, paimtų iš nuteistųjų Apuolės kapinyno teritorijoje. Be to, specialistai negalėjo nustatyti dirvožemio, esančio ant kai kurių archeologinių dirbinių, priklausomybės atitinkamo kapinyno dirvožemiui dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl dirvožemio, esančio ant archeologinių dirbinių, sudėties ypatumų. Pastaroji aplinkybė paneigia V. Č. apeliacinio skundo teiginį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-22 specialisto išvada Nr. 11-2132(09), Nr. 11-2898(09) ir 2009-11-02 specialisto išvada Nr. 11-2819(09), Nr. 11-2820(09), Nr. 11-2821(09) įrodo, kad visi skundžiamame nuosprendyje išvardinti archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai yra aptikti ir iškasti iš Apuolės kapinyno teritorijos, kur jis ir O. S. buvo sulaikyti. Be to, nors minėtos specialistų išvados nepatvirtina, kad nuteistieji vykdė žemės grunto kasimo darbus Ankštakių-Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos-Jazdų, Joskaudų (Dimitravo-Tarvydų), Kašučių-Dubašių kapinynuose ir iš jų neteisėtai iškasė archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, turi būti įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. ir O. S. inkriminuotu laikotarpiu domėjosi Lietuvos istorija, jos teritorijoje esančiais archeologiniais dirbiniais. 2010-05-26 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą D. B. gyvenamojoje vietoje, be kitų daiktų buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas (t. 3, b.l. 121-122). Atlikus aptariamo daiktinio įrodymo apžiūrą, nustatyta, kad iš kompiuterio buvo jungtasi prie internetinės pokalbių programos „Skype“ prisijungimo vardu „M (duomenys pakeisti)“ ir bendraujama su šios programos vartotojais „O (duomenys pakeisti)“ ir „K (duomenys pakeisti)“ (t. 3, b.l. 125-127). Apžiūrėjus kratų metu iš apeliantų gyvenamųjų vietų paimtus kompiuterių sisteminius blokus, gauta duomenų, kad iš kompiuterių prie internetinės pokalbių programos „Skype“ jungtasi prisijungimo vardais “O“ ir “K“ (t. 2, b.l. 67-68, 85-86, 93-94, 96-98). Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad D. B. susirašinėdavo su V. Č. ir O. S. per internetinę pokalbių programą „Skype“. Šios programos vartotojo “M“ bendravimo istorijoje, išlikusioje D. B. kompiuterio sisteminio bloko operacinėje sistemoje, yra užfiksuotas 2009 m. gegužės ir birželio mėn. pastarojo asmens susirašinėjimas su apeliantais, kurio metu V. Č. 2009-05-16, 23:12 val., ir 2009-05-28, 19:48 val., parašė D. B., kad apeliantai ketina artimiausiu laiku keliauti į pajūrį kasinėti. Tokią aplinkybę nurodė ir O. S. 2009-05-24,12:30 val., parašytoje žinutėje D. B.. Be to, šis nuteistasis 2009-05-19, 20:02 val., informavo pašnekovą, kad nuteistieji praėjusiais metais kasinėjo Kretingos rajone (t. 3, b.l. 132-133, 136-137), kas patvirtina, kad nuteistiesiems buvo pakankamai žinoma ši Lietuvos dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad Ankštakių-Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos-Jazdų, Joskaudų (Dimitravo-Tarvydų), Kašučių-Dubašių kapinynai yra būtent Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje (t. 1, b.l. 52-54). V. Č. kompiuterio sisteminio bloko operacinėje sistemoje išlikusioje vartotojo “K“ bendravimo istorijoje nustatytas susirašinėjimas su O. S. (“O“), kurio metu pastarasis 2009-05-29, 19:38 val., įkėlė V. Č. internetinę nuorodą http://www.metacafe.com/watch/1926269/sekminga_archeologu_ekspedicija_kretingos_rajone_laz dininku_kap/ parašydamas „pažiūrėk naujienas, kur važiuojame“ (t. 2, b.l. 111, 115). Šioje internetinėje nuorodoje yra užfiksuota archeologinė ekspedicija Lazdininkų kapinyne, esančiame Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. O. S. pateikta informacija V. Č. ir jo parašytos žinutės turinys neabejotinai įrodo, kad nuteistųjų kelionės tikslas buvo kasinėti Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Bylai reikšmingu laikotarpiu V. Č. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-05-31 iki 2009-06-01 V. Č. mobiliojo ryšio telefono numeris buvo bazinių stočių veikimo zonose, kurios patenka į Ankštakių-Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos-Jazdų, Joskaudų (Dimitravo-Tarvydų), Kašučių-Dubašių kapinynų teritoriją (t. 7, b.l. 114-126). Tai vienareikšmiškai paneigia V. Č. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jis kartu su O. S. nuo 2009 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2009-06-04 buvo Apuolės kapinyno teritorijoje, o nuteistieji tik pravažiavo keliu, esančiu šalia kitų kapinynų (t. 15, b.l. 62). 2010-04-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus iš V. Č. paimtą nešiojamąjį kompiuterį ir fotoaparatą, rastos skaitmeninės nuotraukos su Kretingos rajone esančia Tūbausių bažnyčia. Šioje apžiūroje dalyvavęs L. K. paaiškino, kad viena nuotrauka padaryta nuo kelio, kuris vedą į Genčų kapinyną (t. 5, b.l. 1). Liudytojai L. K., J. K. ir A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kapinynuose, kuriuose buvo atlikti žemės grunto kasimo darbai, braižas buvo toks pats, sutapo iškastų duobučių laikas (t. 15, b.l. 23, 25, 33-34, 37). Liudytojas J. K. taip pat papildė, kad visi kapinynai, esantys Kretingos rajone, yra išsidėstę pagal tą pačią upę ir susidarė įspūdis, kad buvo važiuota kryptingai, žinant kapinynų, įrašytų į registrų sąrašą, vietas. Archeologas G. G. 2008 m. šalia Negarbos kapinyno atrado naują kapinyną, kurio registrų sąraše nebuvo, ir būtent šis kapinynas nebuvo išplėštas, priešingai nei registruoti kapinynai. Be to, visi apžiūrėti radiniai priklauso kuršiškajam laikotarpiui (VIII-XII a.), todėl buvo nuspręsta aplankyti Kretingos rajone esančius kapinynus (t. 15, b.l. 33). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų, turinčių žinių, susijusių su kapinynų paveldosauga, parodymais, jie tarpusavyje atitinka, vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais. L. K., J. K. ir A. M. nebuvo tiesioginiai įvykių Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose liudytojai, tačiau jų parodymai yra reikšmingi vertinant juos kartu su kitais įrodymais ir darant atitinkamas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi, aptarti liudytojų L. K., J. K. ir A. M. parodymai patvirtina, kad Apuolės kapinyne, kuriame buvo sulaikyti apeliantai, ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose padaryti žemės grunto kasimo darbai yra panašūs savo pobūdžiu ir atlikimo laikotarpiu. Visi kapinynai buvo pasirinkti ne atsitiktinai, nes juos sieja panašus laikmetis ir baltų genties (kuršių) gyvenamoji teritorija. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2009-06-25 atlikus kratą V. Č. gyvenamojoje vietoje, buvo rasti lapai su pilkapių ir piliakalnių sąrašu bei jų buvimo koordinatėmis (t. 2, b.l. 93-94, 135-147). Apžiūrėjus nuteistajam priklausantį kompiuterio sisteminį bloką, gauta duomenų, kad iš kompiuterio buvo jungtasi prie Kultūros registro internetinio tinklapio ir Kultūros paveldo objektų sąrašų internetinio tinklapio (t. 2, b.l. 155-156). Nors minėtuose sąrašuose yra užfiksuota informacija apie archeologijai reikšmingus objektus, esančius rytų Lietuvoje, tačiau šią aplinkybę vertinant kartu su visais anksčiau aptartais įrodymais, neabejotina, kad V. Č. turėjo galimybę gauti informaciją apie bylai reikšmingus kapinynus, jų išsidėstymą bei šių teritorijų priskyrimą archeologiniams objektams. Pasak V. Č., jis rinko tokią informaciją po to, kai buvo sulaikytas (gynybos tikslais), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis su O. S. sulaikymo metu neturėjo jokių žemėlapių, o disponavo atspausdintu registriniu sąrašu, kad jie neįžengtų į draudžiamą teritoriją (t. 15, b.l. 58). Visų pirma pasakytina, kad byloje nenustatyta, jog remiantis teisės aktais, būtų apskritai draudžiama lankytis kapinynuose, kuriuos saugo valstybė. Be to, V. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus teigdamas, iš kur jis gavo sąrašą su pilkapių koordinatėmis, t. y. iš nekilnojamojo turto kadastro ar Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro (t. 15, b.l. 62-63). Aptarti nuteistojo nenuoseklūs parodymai nepripažintini kaip patikimi, kuriais galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. V. Č. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistųjų sulaikymo metu nebuvo rasta sąrašų su pilkapių koordinatėmis bei detaliais vietovių apibūdinimais, nepaneigia, kad nuteistiesiems buvo žinoma, kur yra išsidėstę jiems inkriminuoti kapinynai ir nuteistieji tikslingai aplankė archeologijai reikšmingus objektus siekdami juos kasinėti.

413Priešingai nei teigia V. Č., apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai įvertino liudytojų L. T. ir J. K. parodymus, duotus baudžiamajame procese. Pabrėžtina, kad apeliantas cituoja iš konteksto išimtus šių liudytojų parodymus nevertindamas jų visumos. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytojas L. T. parodė, jog Kašučių-Dubašių kapinyne didelės duobės nebuvo iškastos archeologų, tačiau šis liudytojas taip pat konkrečiai nenurodė, kad Apuolės kapinyne duobutės, kurios buvo iškastos kastuvu ir vėliau užkastos užverčiant velėna, padarytos specialistų (t. 15, b.l. 21). 2009-07-03 apžiūros protokole konstatuota, kad Kašučių-Dubašių kapinyno teritorijoje buvo rastos skirtingo dydžio iškastos duobės, t. y. ne tik žemės perkasos, siekiančios iki keliolikos kvadratinių metų, tačiau ir mažesnės duobutės (t. 1, b.l. 181-182). Prie apžiūrios protokolo pridėtose nuotraukose matyti, kad kai kurios iškastos duobutės yra išlygintos žemėmis (t. 1, b.l. 185-186). Pastarųjų duobučių iškasimo būdas yra panašus kaip ir kituose kapinynuose, kurie buvo apžiūrėti šioje byloje. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio surašytame 2009-06-08 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte užfiksuota, kad Kašučių-Dubašių kapinyne trys 1 m × 1,5 m dydžio perkasos buvo iškastos 2008 m. rudenį, o kai kurios duobės buvo iškastos prieš savaitę ar kelias savaites nuo patikrinimo dienos (t. 1, b.l. 28-29). Minėtas patikrinimo aktas įrodo, kad Kašučių-Dubašių kapinyne buvo iškastos įvairaus dydžio duobės skirtingais laikotarpiais, taip pat ir apeliantams inkriminuotu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistieji apskritai neatliko jokių neteisėtų veiksmų šiame kapinyne. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas A. M., kuris dalyvavo 2009-06-08 apžiūrint Kašučių-Dubašių kapinyną (t. 15, b.l. 37-38). Liudytojas J. K., ikiteisminio tyrimo metu pasisakydamas tik dėl konkrečių Kašučių-Dubašių kapinyne iškastų duobių, nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. pradžioje apžiūrėjus šį kapinyną, nustatyta, jog kasinėjimai buvo pradėti 2008 m. rudenį ir nuolat vyko 2009 m. pavasarį (t. 6, b.l. 70-72). J. K. apžiūrėjo Kašučių-Dubašių kapinyną dėl žemės grunto kasimo darbų dar prieš V. Č. ir O. S. padarius inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kas patvirtina, kad liudytojo parodymai šioje dalyje nėra reikšmingi sprendžiant dėl nuteistųjų kaltės. Be to, J. K. ikiteisminiame tyrime nekonstatavo, kad visi žemės grunto kasimo darbai aptariamame kapinyne buvo atlikti 2008 m. rudenį – 2009 m. pavasarį. Priešingai, papildomai apklausiant ikiteisminiame tyrime liudytoją, jam susipažinti buvo pateiktos prie Kašučių-Dubašių kapinyno apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos. J. K. parodė, kad Apuolės kapinyne iškastos duobutės yra užfiksuotos prie Kašučių-Dubašių kapinyno apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose nuo Nr. 3 iki Nr. 7, t. y. nustatė jų tapatumą (t. 6, b.l. 76). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas taip pat nedviprasmiškai teigė, kad jis skirtingose apklausose buvo apklausiamas atskirai dėl Kašučių-Dubašių kapinyno ir dėl kitų kapinynų. J. K. 2009 m. gegužės pradžioje atliktos Kašučių-Dubašių kapinyno apžiūros metu nustatytų aplinkybių nesieja su 2009-06-26 kapinynų apžiūrų metu nustatytomis aplinkybėmis (t. 15, b.l. 35). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad J. K. parodymai baudžiamojo proceso metu yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

414Dėl V. Č. ir O. S. sulaikymo aplinkybių Apuolės kapinyno teritorijoje visų pirma pasakytina, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 Apuolės kapinynas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-05-19 nutarimu Nr. 612 šis kapinynas paskelbtas kultūros paminklu (t. 1, b.l. 169-170). Kultūros vertybių registro internetiniame tinklapyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Apuolės kapinynas pripažintas saugomu (nuoroda internete http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3235). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) (2008-05-08 įstatymo Nr. X-1531 redakcija) 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, 8 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Visa tai paneigia O. S. apeliacinio skundo deklaratyvų teiginį, kad bylai reikšmingu laikotarpiu Apuolės kapinynas nebuvo saugoma teritorija. Byloje nustatyta, kad Apuolės kapinynas nebuvo nurodytas kaip saugomas informaciniuose stenduose ar lentelėse, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad V. Č. ir O. S. nežinojo, jog jie vykdė žemės grunto kasimo darbus šioje teritorijoje. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji, kurie domėjosi Lietuvos istorija, jos teritorijoje esančiais archeologiniais dirbiniais, vyko prie Kretingos rajone ir Apuolėje esančių kapinynų neatsitiktinai, turėdami tikslą surasti archeologinių dirbinių. Liudytoja M. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 12, b.l. 177), parodė, kad 2009 m. atvažiavę asmenys klausinėjo dėl Apuolės kapinyno, jie žinojo, kur yra šita vieta. Liudytoja nurodė jiems kryptį, kurioje yra kapinynas. M. G. šioje apklausoje taip pat patvirtino savo analogiškus parodymus, duotus tyrėjai (t. 6, b.l. 55-56). M. G. parodymais nustatyta, kad V. Č. ir O. S. buvo žinoma Apuolės kapinyno vieta, o jie tik pasitikslindami kreipėsi šiuo klausimu į M. G.. O. S. apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad nuteistieji kasinėjo Apuolės kapinyne liudytojos ir jos sugyventinio žodiniu leidimu ir pagalba. M. G. baudžiamojo proceso metu neparodė tokių aplinkybių. Be to, liudytoja ar jos sugyventinis negalėjo duoti leidimo apeliantams vykdyti žemės grunto kasimo darbus aptariamame kapinyne, nes ši teritorija nepriklausė jiems nuosavybės teise. Ta aplinkybė, kad M. G. žinojo, jog V. Č. ir O. S. kasinėjo Apuolės kapinyne ir jie nesislėpė nuo liudytojos, savaime nereiškia, jog nuteistųjų padaryti veiksmai yra teisėti. Nuteistųjų žinojimą dėl žemės grunto kasimo darbų vykdymo Apuolės kapinyne įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai. O. S. 2009-06-04 parašytame paaiškinime nurodė, kad jis buvo pasiskaitęs apie vietą (Apuolę), kurioje buvo sulaikytas, senovinėje istorinėje literatūroje (t. 9, b.l. 46). 2010-07-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus D. B. priklausantį kompiuterio sisteminį bloką, gauta duomenų, jog V. Č., naudodamasis internetine pokalbių programa „Skype“, 2009-06-03, 22:05, informavo vartotoją “M“ (D. B.), kad apeliantai yra Apuolės kapinyne, jie darbuosis šioje teritorijoje dar porą dienų (t. 3, b.l. 139). V. Č. 2009-06-03, 19:34:11, susirašinėdamas su vartotoju „t (duomenys pakeisti)“, taip pat patvirtino savo buvimo analogišką vietą (t. 13, b.l. 125, t. 14, b.l. 128). Kiekvienas normalaus protinio išsivystymo žmogus suvokia, kad kapinynai turi visuomeninę reikšmę ir yra paprastai saugomi valstybės. Byloje nėra duomenų, kad V. Č. ar O. S. kreipėsi į atitinkamas paveldosaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti, ar Apuolės kapinyne galima vykdyti žemės grunto kasimo darbus. Priešingai, nuteistieji savavališkai nuvyko į šią teritoriją ir atliko neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, kad V. Č. per internetinę pokalbių programą „Skype“ vartotojui “M“, 2009-06-03, 21.08 val., išsiuntė padarytas nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti dirbiniai, surasti Apuolės kapinyne („siunciu foto...apuole...“) (t. 3, b.l. 138-139). Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, esančius internetiniame tinklapyje, Apuolės kapinynas yra šalia Apuolės piliakalnio (su gyvenviete) teritorijos (nuoroda internete http://kvr.kpd.lt/heritage/). Sužalotų vietų Apuolės kapinyne schema įrodo, kad dauguma iškasinėtų vietų buvo padaryta būtent šio kapinyno teritorijoje (t. 9, b.l. 1). Tokią aplinkybę patvirtino teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti L. K. ir H. V. (t. 15, b.l. 24, 29). Tai leidžia daryti išvadą, kad V. Č. ir O. S. suprato, jog jie vykdo žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne, o ne Apuolės piliakalnio teritorijoje. Minėtų liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad jiems įvykio dieną atvykus prie Apuolės kapinyno, V. Č. prisistatė Vilniaus universiteto studentu archeologu, kuris tikslino kapinyno ribas. Apeliantas davė mobiliojo ryšio telefoną L. K., kad šis kalbėtų neva su darbų vadovu (t. 15, b.l. 22, 28). L. K. ir H. V. davė analogiškus parodymus ikiteisminiame tyrime (t. 6, b.l. 57-60, 61-63, 68-69). V. Č. ir O. S. iš tiesų nežinant, kad jie kasinėjo Apuolės kapinyne, V. Č. elgesys, kai jis prisistatė kitu asmeniu, nurodė buvimo šioje teritorijoje tikrovės neatitinkantį tikslą, susisiekė su asmeniu, neva turinčiu leidimą vykdyti kasinėjimo darbus, yra nelogiškas. Nė vienas nuteistasis įvykio metu netvirtino L. K. ir H. V., kad jų padarytiems veiksmams nebuvo reikalingas leidimas. Liudytojo S. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų analizė rodo, kad V. Č. nuteistųjų sulaikymo Apuolės kapinyno teritorijoje metu paskambino liudytojui prašydamas pasakyti pareigūnams, kad apeliantai yra archeologai. S. P. mobiliojo ryšio telefonu pasakė su juo kalbėjusiam asmeniui, kad V. Č. ir O. S. nustatinėja Apuolės kapinyno ribas, o leidimas yra išduotas. Pats liudytojas prisistatė A. B. (t. 15, b.l. 68-69). Aptarti liudytojo S. P. parodymai visiškai atitinka liudytojo L. K. parodymus dėl aplinkybių, kurias jam mobiliojo ryšio telefonu nurodė asmuo, prisistatęs A. B.. Taigi, V. Č., siekdamas suklaidinti atvykusius L. K. ir H. V. dėl apeliantų buvimo Apuolės kapinyne tikrojo tikslo, pasitelkė trečiąjį asmenį. Įvertinus visas aplinkybes, vien tai, kad Apuolės kapinynas nebuvo paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka, nepatvirtina, kad nuteistieji nežinojo, jog šioje teritorijoje yra draudžiama savavališkai vykdyti žemės grunto kasimo darbus. Tokios išvados nepaneigia V. Č. apeliaciniame skunde cituojamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priimti dokumentai dėl Apuolės kapinyno ženklinimo, taip pat liudytojų H. V., A. M., B. J. ir J. K. parodymai šiuo klausimu (t. 15, b.l. 142).

415O. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad Apuolės kapinynas ilgą laiką buvo ariamas, jame vykdyta kita ūkinė veikla. Prie sužalotų vietų Apuolės kapinyne schemos pridėtoje nuotraukoje Nr. 6 užfiksuota, kad į pietvakarius nuo šio kapinyno esančiame arime neaptikta sužalotų ar iškasinėtų vietų (t. 9, b.l. 5), o duobutės iškastos toje teritorijos dalyje, kuri nebuvo paveikta žmogaus vykdytos ūkinės ar kitokio pobūdžio veiklos (t. 9, b.l. 6-35). Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuteistųjų sulaikymo dieną nebuvo matyti ūkio darbų, o pastebėti tik apeliantų padarytų veiksmų padariniai (t. 15, b.l. 25). Analogišką aplinkybę patvirtino liudytojas H. V. (t. 15, b.l. 30). Liudytojas B. J. parodė, kad nuteistieji kasinėjo apleistą, dirvonuojančią žemę. Liudytojas nežinojo, ar šalia gyvenantys žmonės vykdė ūkinę veiklą (t. 15, b.l. 27-28). Tokie B. J. parodymai paneigia V. Č. apeliacinio skundo teiginį, kad šis liudytojas sakė, jog Apuolės teritorijoje buvo ganomi gyvuliai, dirbo technika (traktorius). Taip pat niekuo nepagrįstas nuteistojo tvirtinimas, kad liudytojas J. K. baudžiamajame procese nurodė logikai prieštaraujantį teiginį, jog Apuolės kapinyno teritorija buvo apleista, joje vykdoma ūkinė veikla (t. 15, b.l. 33-38). V. Č. apeliaciniame skunde cituojamos 2001 m. Apuolės kapinyno ir jo aplinkos žvalgomųjų archeologijos tyrimų ataskaitos (t. 13, b.l. 12), surašytos prieš aštuonerius metus iki byloje tirtų aplinkybių, ištraukos neįrodo, kad nuteistieji turėjo teisę vykdyti žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne. Šioje teritorijoje praeityje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo oficialūs, juos atliko valstybinių institucijų specialistai. Be to, šioje byloje yra sprendžiamas V. Č. ir O. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas dėl jų padarytų konkrečių veiksmų, o kitų asmenų atlikta ūkinė veikla 2001 m. ar ankstesniais metais Apuolės kapinyne nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

416Kaip minėta, vienas iš BK 178 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų vagystės pavojingumą didinančių požymių yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas. Byloje nustatyta, kad V. Č. ir O. S., skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose ir Apuolės kapinyne vykdydami žemės grunto kasimo darbus, aptiko 110 archeologinių radinių ar jų fragmentų. Apeliantams inkriminuota aptiktų archeologinių radinių ar jų fragmentų visuma neindividualizuojant, kuris konkretus daiktas priklauso konkrečiam kapinynui, tačiau toks kaltinimo formulavimo būdas nelaikytinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus, nenustatyta, kad V. Č. ir O. S. sulaikymo vietoje visi rasti archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai buvo iškasti tik Apuolės kapinyne. Kai kurių šių daiktų radimo vietos negalima buvo identifikuoti dėl objektyvios priežasties - dėl dirvožemio, esančio ant archeologinių dirbinių, sudėties ypatumų. Kita vertus, byloje įrodyta, kad apeliantai ieškojo archeologinių dirbinių metalo ieškikliais, o visi jų rasti daiktai buvo pagaminti iš metalo. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose pakankamai didelio ploto kapinynuose padarytos duobutės buvo neatsitiktinės, nes akivaizdu, kad jos iškastos prieš tai užfiksavus metalo ieškikliu žemėje esančius metalinius daiktus. L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad paklausus V. Č. iš kur buvo iškasti archeologiniai dirbiniai, rasti automobilio bagažinėje, šis atsakė, kad iš kitų Lietuvos vietų, jie rasti laukuose (t. 15, b.l. 23). Liudytojas nurodė analogišką aplinkybę apklausiamas ikiteisminiame tyrime (t. 6, b.l. 59, 63). Tai netiesiogiai įrodo, kad V. Č. patvirtino, jog dalis jo kartu su O. S. iškastų archeologinių dirbinių ar jų fragmentų nepriklausė Apuolės kapinynui. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantams pagrįstai inkriminuoti archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai, kaip iškasti iš Apuolės ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinynų.

417Komisija, sudaryta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2009-08-12 įsakymu Nr. Į-351, 2009-09-28 surašė išvadą, kurioje įvertino archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, paimtus iš V. Č. ir O. S. Apuolės kapinyne, taip pat atlikus kratas nuteistųjų gyvenamosiose vietose. Šioje išvadoje ir prie jos pridėtose daiktų įvertinimo lentelėse aprašyti konkretūs archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai, kurie pripažinti kaip turintys didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę (t. 3, b.l. 1-28). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta dauguma aptariamos Komisijos narių, t. y. R. A. (( - ) inspektorius, taip pat archeologas), M. G. (( - ) aukščiausios kategorijos specialistė), E. G. (( - ) Archeologijos skyriaus vedėja), M. M. (dirbo ( - ) Archeologijos katedros profesoriumi), G. G. (( - ) Archeologijos skyriaus archeologas), kurie savo paaiškinimais patvirtino Komisijos 2009-09-28 išvadoje nurodytas aplinkybes dėl apžiūrėtų archeologinių dirbinių ar jų fragmentų didelės kultūrinės, istorinės ir mokslinės reikšmės (t. 16, b.l. 79-86). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar pagrobtos vertybės turi didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę, reikšmę, paprastai nustatoma remiantis atitinkamos srities specialistų išvadomis (ekspertizės aktais). Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai didelė pagrobtų vertybių mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė jau yra konstatuota iki tokios bylos nagrinėjimo teisme pradžios asmens (asmenų), turinčio specialių žinių atitinkamoje srityje išvadose. Teismai turi įvertinti šias išvadas ir nesant rimto pagrindo abejoti tokių išvadų pagrįstumu, jomis gali vadovautis kvalifikuodami kaltininko veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų asmenų kompetencija archeologijos srityje ar nešališkumu surašant 2009-09-28 išvadą, todėl pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistiesiems inkriminuotas vagystės dalykas – archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai – turi didelės kultūrinės, istorinės ir mokslinės reikšmės. V. Č. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad Komisijos 2009-09-28 išvados yra šališkos, nes jomis neva siekiama pagrįsti civilinį ieškinį ir taip nepagrįstai praturtėti. Beveik visi Komisijos nariai nėra susiję darbiniais santykiais su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kuris pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje. Pastebėtina, kad Komisija pripažino didelės kultūrinės, istorinės ir mokslinės reikšmės ne visus archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, kurie buvo paimti iš V. Č. ir O. S. Apuolės kapinyne, taip pat atlikus kratas nuteistųjų gyvenamosiose vietose. Prie Komisijos 2009-09-28 išvados pridėtoje lentelėje kiekvienas apžiūrėtas daiktas buvo aprašytas, nustatytas jo amžius ir individualiai nuspręsta, ar jis yra archeologinis radinys. Tokiu būdu tik įvertinusi visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, Komisija darė išvadą, ar priskirti konkretų archeologinį dirbinį arba jo fragmentą, kaip turintį didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę. Dėl minėtų priežasčių šioje byloje pagrįstai nebuvo paskirta ekspertizė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BPK 208 straipsnio tvarka.

418BK 178 straipsnio bendriausia prasme vagystė objektyviai pasireiškia svetimo turto pagrobimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119/2013). Byloje nustatyta, kad V. Č. ir O. S. tikslingai aplankė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančius kapinynus ir Apuolės kapinyną siekdami juos kasinėti ir surasti archeologinių dirbinių ar jų fragmentų. Nuteistiesiems buvo žinoma, kad šie kapinynai yra valstybės saugomos teritorijos. Byloje nėra duomenų, kad aptariami kapinynai nuosavybės teise priklauso kitiems subjektams, išskyrus valstybei. Atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinynų ir Apuolės kapinyno teisinį statusą, juose užkasti archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai priklauso valstybei. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad apeliantai, būdami susipažinę su aptariamomis teritorijomis ir žinodami jų teisinį statusą, manė, kad iškasti daiktai yra bešeimininkiai, t. y. neturintys savininko. Taigi, pripažintina, kad V. Č. ir O. S. tyčia pagrobė valstybei priklausančius archeologinius dirbinius ar jų fragmentus iš Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinynų ir Apuolės kapinyno. O. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5.4 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesiogiai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2010). Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-343/2012).

419Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. Č. ir O. S. naudojosi metalo ieškikliais ir vykdė žemės grunto kasimo darbus valstybės saugomose teritorijose, todėl V. Č. apeliacinio skundo teiginys, kad nagrinėjamų įvykių metu galiojęs reglamentavimas nedraudė atlikti minėtų veiksmų nesaugomose teritorijose, taip pat nenumatė pareigos gauti leidimą, neturi reikšmės nuteistųjų padarytų veiksmų teisiniam vertinimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakyme Nr. ĮV-190 nurodyta, kad Apuolės kapinynas saugomas moksliniam pažinimui. Analogiškas apsaugos tikslas nustatytas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems kapinynams. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Byloje esantys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštai patvirtina, kad apeliantams nebuvo išduoti leidimai archeologiniams tyrimams vykdyti, tirti ir naudoti žemės gelmes, taip pat nesuteiktos licencijos prekiauti antikvariniais daiktais (t. 8, b.l. 113, 115). Taigi, V. Č. ir O. S., būdami jiems inkriminuotų kapinynų teritorijoje, ieškojo metalo ieškikliais archeologinių dirbinių ar jų fragmentų bei juos iškasė neturėdami kompetetingų institucijų, atsakingų už apsaugą, leidimų. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų veiksmai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose ir Apuolės kapinyne buvo neteisėti. V. Č. apeliaciniame skunde aptariamos Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo atitinkamos nuostatos, taip pat pateikta nuomonė, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami net pagal ATPK 91 straipsnį, nepaneigia anksčiau padarytos išvados.

420Nepritartina V. Č., kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis kartu su O. S. nenorėjo pasisavinti Apuolės kapinyne iškastų archeologinių dirbinių ar jų fragmentų. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji prekiavo archeologiniais dirbiniais, t. y. pardavė juos D. B., A. T.. V. Č. ir O. S. vykdė žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne ne vieną dieną, apeliantai prieš sulaikymą ketino daryti neteisėtus veiksmus dar keletą dienų. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Akivaizdu, kad nuteistieji, turėdami tikslą pranešti kompetetingai institucijai apie iškastus archeologinius dirbinius ar jų fragmentus bei perduoti juos, būtų atlikę tokio pobūdžio veiksmus nedelsiant, o ne toliau intensyviai ieškoję šių daiktų. Kaip minėta, tuo metu, kai buvo daromi neteisėti veiksmai Apuolės kapinyne, V. Č. per internetinę pokalbių programą „Skype“ vartotojui “M“ (D. B.), 2009-06-03, 21.08 val., išsiuntė padarytas nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti archeologiniai dirbiniai, surasti šiame kapinyne („siunciu foto...apuole...“). Nuteistasis kartu su D. B. aptarinėjo iškastų daiktų pirkimo-pardavimo klausimus (t. 3, b.l. 138-140). Liudytojas D. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. Č. 2009 m. birželio mėn. sakė, jog kasinėja Apuolėje ir siūlė liudytojui įsigyti archeologinių dirbinių ar jų fragmentų (t. 15, b.l. 38). Tokie D. B. parodymai neprieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime (t. 6, b.l. 86). Atlikus kratą D. B. gyvenamojoje vietoje, buvo paimti įvairūs metaliniai daiktai (t. 3, b.l. 121-122). Komisija, apžiūrėjusi šiuos daiktus, pripažino, kad keturiasdešimt du iš jų yra archeologiniai radiniai ar jų fragmentai, turintys didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę (t. 3, b.l. 179). Be to, Komisija 2010-11-30 išvadoje Nr. 3 konstatavo, kad V. Č. priklausančio nešiojamojo kompiuterio „Compaq“ kataloge „Apuole“ yra 20 nuotraukų su radiniais, kurie atitinka 2009-06-04 Skuodo r., Apuolės kaime O. S. ir V. Č. sulaikymo metu rastus ir iš jų paimtus radinius. 2 archeologiniai radiniai, rasti D. B. gyvenamojoje vietoje, yra užfiksuoti V. Č. priklausančio nešiojamojo kompiuterio „Compaq“ katalogo „Apuole“ nuotraukose (Komisijos 2010-11-30 išvados 17 punktas) (t. 4, b.l. 16). Minėtų aplinkybių visuma paneigia V. Č. versiją, kad jis būtų perdavęs visus archeologinius radinius, iškastus Apuolės kapinyne, Nacionaliniam muziejui, bet jis nespėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas pareigūnų. Priešingai, nuteistasis kartu su O. S. turėjo tyčią gauti neteisėtų pajamų iš savo nelegalios veiklos. Byloje esantys įvairių Lietuvos muziejų raštai patvirtina, kad V. Č. neperdavė jiems archeologinių radinių (t. 8, b.l. 120-135), o atlikus kratą apelianto gyvenamojoje vietoje, rasta įvairių archeologinių dirbinių ar jų fragmentų, kas rodo, kad nuteistasis anksčiau nėra perdavęs įgytų tokio pobūdžio daiktų valstybei. V. Č. apeliaciniame skunde teisės normos, reglamentuotos CK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarime Nr. 634 dėl radinių grąžinimo tvarkos, yra cituojamos deklaratyviai, siekiant neva parodyti, kad nuteistieji, vykdydami žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne, turėjo teisėtų tikslų. Be to, nuteistasis pateikia tik teorinio pobūdžio prielaidą, neatitinkančią byloje nustatytų aplinkybių, kad jeigu įstatymo nustatytais terminais rasti radiniai nebūtų priduoti, jo veiksmus būtų galima vertinti pagal BK 185 straipsnį. Kadangi V. Č. ir O. S. buvo žinoma, kad jų bendrais veiksmais valstybės saugomose teritorijose iškasti archeologiniai radiniai ar jų fragmentai nelaikytini bešeimininkiais daiktais, be to, nuteistieji turėjo iš anksto susiformavusią tyčią ieškoti tokių daiktų ir juos pagrobti, jų nusikalstamų veiksmų nėra pagrindo pripažinti kaip atitinkančių BK 185 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

421Teismų praktikoje išaiškinta, kad vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K-630/2011). V. Č. apeliaciniame skunde sieja nebaigtą vagystę tik su aplinkybe, kad jis kartu su O. S. buvo sulaikyti kasinėjantys Apuolės kapinyno teritorijoje. Sprendžiant klausimą dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo momento, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistieji vykdė žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2009-06-01 iki 2009-06-04. Taigi, V. Č. ir O. S. buvo iškasę inkriminuotus archeologinius dirbinius ar jų fragmentus dar iki sulaikymo. Byloje nenustatyta, kad nuteistiesiems iškasus šiuos daiktus, buvo sudarytos kliūtys spręsti dėl jų tolesnio likimo. Priešingai, kaip minėta, byloje įrodyta, jog V. Č. priklausančio nešiojamojo kompiuterio „Compaq“ kataloge „Apuole“ yra 20 nuotraukų su radiniais, kurie atitinka 2009-06-04 Skuodo r., Apuolės kaime O. S. ir V. Č. sulaikymo metu rastus ir iš jų paimtus radinius. Pastarasis siūlė D. B. įsigyti tam tikrus archeologinius dirbinius, iškastus Apuolės kapinyne. Dalis iškastų archeologinių dirbinių ar jų fragmentų buvo padėta į automobilį. Visa tai rodo, kad V. Č. ir O. S. savo bendrais veiksmais pripažino, jog tokie daiktai yra nuteistųjų žinioje. Apeliantai turėjo realią galimybę archeologinius dirbinius ar jų fragmentus neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti jais savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad V. Č. ir O. S. sulaikymo metu dalis aptariamų iškastų daiktų buvo sudėta ant Apuolės kapinyno, neturi reikšmės nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui, nes nagrinėjamu atveju užvaldžius bent dalį archeologinių dirbinių ar jų fragmentų, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta vagystė laikoma baigta.

422Teisėjų kolegija, išdėstydama argumentus, jau pasisakė, kad V. Č. ir O. S. buvo žinoma, kad jie vykdė žemės grunto kasimo darbus valstybės saugomose teritorijose (kapinynuose), todėl darytina išvada, kad jie numatė, jog yra reali galimybė rasti, neteisėtai iškasti ir pagrobti archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, kaip didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčias kilnojamąsias vertybes, bei norėjo tokių padarinių. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad apeliantai, darydami jiems inkriminuotus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. V. Č. apeliacinio skundo teiginys, kad nenustatyta jo tyčia padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atmetamas kaip nepagrįstas.

423Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Č. ir O. S. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

424V. Č. apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad jo veiksmai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose ir Apuolės kapinyne neatitinka BK 271 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. redakcija Nr. VIII-1968) nurodytos nusikalstamos veikos sudėties. Analizuojant šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, matyti, kad baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda už dvejopo pobūdžio veiksmus - valstybinio parko, rezervato, draustinio, kraštovaizdžio ar kitos valstybės saugomos gamtinės teritorijos ar gamtos objekto sunaikinimą ar suniokojimą. BK 271 straipsnio 1 dalies kontekste Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esantys kapinynai ir Apuolės kapinynas pripažintini kaip valstybės saugomos gamtinės teritorijos, šios teritorijos taip pat yra kultūros paminklai. Nėra suprantamas V. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, tai, kokie daiktai pripažįstami kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, turinčiomis didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nustato Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija (t. 16, b.l. 140), nes BK 271 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“. Be to, BK 271 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties dalyku savaime nėra kilnojamosios kultūros vertybės. Nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatytas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinynų ir Apuolės kapinynų apsauginis statusas ir tikslas yra pakankami pripažinti, kad šios teritorijos turi mokslinę (istorinę) ir kultūrinę reikšmę. Tokią išvadą patvirtina byloje apklausti liudytojai ir specialistai.

425Nuteistiesiems inkriminuota, kad jie suniokojo aptariamas valstybės saugomas gamtines teritorijas. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną viena iš žodžio „suniokoti“ reikšmių yra nusiaubti (nuoroda internete: http://dz.lki.lt/get/61819/), t. y. pačia bendriausia prasme – padaryti žalą. Vertinant BK 271 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus alternatyvius veiksmus – sunaikinimą ir suniokojimą, akivaizdu, kad suniokojimas savo semantine prasme reiškia veiksmą, kuriuo padaroma mažesnė žala nei sunaikinimu. V. Č. teigimu, byloje nėra surinkta duomenų, kad Apuolės kapinynas prarado savo savybes. Nuteistasis nepagrįstai tapatina BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas - sunaikinimą ir suniokojimą, nes kiekviena iš jų padaro skirtingo laipsnio žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Sprendžiant, ar kaltininkas suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją, nėra būtina nustatyti, kad tokia teritorija yra visiškai praradusi savo savybes, dėl kurių jai taikomas ypatingas teisinis statusas. Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistųjų iškasinėtose vietose esantys kapai moksline prasme yra prarasti, nes buvo iškraipytas laidojimo būdo supratimas ir laidojimo papročiai, todėl buvo netekta mokslinės medžiagos (t. 15, b.l. 34). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas M. M. paaiškino, kad kapinyno tyrinėjimas parodo su kokiais konkrečiais daiktais buvo palaidoti žmonės, leidžia daryti išvadas apie to meto laidojimo tradicijas, materialinę kultūrą (t. 16, b.l. 84). Pastebėtina, kad byloje nustatyta, jog Apuolės kapinyne buvo padarytas didelis duobučių skaičius, t.y. iš viso šešiasdešimt. V. Č. ir O. S. neteisėtai vykdant žemės grunto kasimo darbus šioje teritorijoje, negrįžtamai buvo sunaikinti duomenys, susiję su konkrečių archeologinių dirbinių ar jų fragmentų buvimo vieta bei padėtimi žemėje, taip pat laidojimo tradicijomis ir būdu, bei jų atkurti objektyviai nėra įmanoma. Darytina išvada, kad Apuolės kapinynas tam tikra dalimi prarado savo savybes, dėl kurių jam yra taikoma valstybės apsauga, todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji savo bendrais veiksmais suniokojo Apuolės kapinyną. Remiantis analogiškais motyvais, tokia pati išvada darytina ir dėl duobučių iškasimo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose kapinynuose.

426Anksčiau išdėstytais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis paneigta nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikta versija, kad jie nežinojo, jog kasinėja valstybės saugomose gamtinėse teritorijose, todėl laikytina, kad į su šiuo klausimu susijusius apeliacinių skundų argumentus jau buvo atsakyta. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. Č. ir O. S. sąmoningai suniokojo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančius kapinynus ir Apuolės kapinyną suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatydami atsirasiančius nusikalstamus padarinius ir norėdami jų. V. Č. neteisus teigdamas, kad jo padaryti veiksmai turėtų būti vertinami kaip pasikėsinimas suniokoti Apuolės kapinyną (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 271 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vien dėl nustatytų V. Č. ir O. S. bendrų didelės apimties ardomųjų kasinėjimo darbų Apuolės kapinyne atsirado neigiami padariniai, t. y. ši teritorija iš dalies prarado savo savybes, saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Esant BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytai materialiai nusikalstamos veikos sudėčiai, jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas BK 271 straipsnio 1 dalies prasme. Tai, kad V. Č. ir O. S. iki sulaikymo turėjo tikslą toliau daryti neteisėtus veiksmus Apuolės kapinyne, savaime nekeičia teisinio vertinimo pagal baudžiamąjį įstatymą, nes nesulaikyti nuteistieji būtų sukėlę šiam kapinynui dar didesnes nusikalstamas pasekmes, kas turėtų įtakos tik sprendžiant klausimą dėl jiems skirtinos bausmės rūšies ir dydžio.

427Remiantis tuo, kas nustatyta, išteisinti V. Č. ir O. S. iš kaltinimo pagal BK 271 straipsnio 1 dalį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

428V. Č. ir O. S. apeliaciniuose skunduose deklaratyviai, nepateikdami jokių motyvų prašo išteisinti juos iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Vienas iš BK 187 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo pavojingumą didinančių požymių yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sugadinimas ar sunaikinimas. V. Č. ir O. S. nuteisti pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad jie, skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku neteisėtai vykdydami archeologinius kasinėjimus, tyčia sugadino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias nekilnojamąsias kultūros vertybes – konkrečius Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančius kapinynus ir Apuolės kapinyną. Anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu nustatyta, kad visi nuteistiesiems inkriminuoti kapinynai yra kultūros paminklai, jie saugomi valstybės būtent dėl turimos didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės. Taigi, Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esantys kapinynai ir Apuolės kapinynas turi dvejopą teisinį statusą. Viena vertus, šie kapinynai patys, kaip objektai, dėl savo amžiaus, istorinės praeities, saugomos informacijos ypatumų, yra didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios vertybės. Kita vertus, valstybei suteikus aptariamiems kapinynams apsaugą, jie įgijo valstybės saugomų gamtinių teritorijų statusą. V. Č. ir O. S., atlikdami archeologinius kasinėjimus didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčiose nekilnojamosiose vertybėse, padarė žalos sumažindami jų mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, todėl konstatuotina, kad šios vertybės buvo sugadintos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina taip pat į didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčių nekilnojamųjų vertybių sugadinimo mastą, t.y., kad buvo sugadintos iš viso septynių kapinynų teritorijos, kiekvienoje iš jų atlikus nevienkartinį žemės grunto kasimo veiksmą. Remiantis minėtų byloje surinktų įrodymų visuma, nuteistieji, padarydami skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus, suprato, kad sugadino didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčias nekilnojamąsias vertybes, numatė nusikalstamų padarinių atsiradimą ir norėjo jų. V. Č. ir O. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

429Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 185 straipsnį

430BK 185 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą.

431Šioje byloje Komisijai, sudarytai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2009-08-12 įsakymu Nr. Į-351, buvo pateikti kratos paketai, kuriuose buvo iš V. Č. gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Vilniuje, paimti 148 daiktai ar jų fragmentai, taip pat iš O. S. gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Vilniuje, paimti 486 daiktai ar jų fragmentai (2009-09-28 išvados aprašomosios dalies 2-3 punktai, t. 3, b.l. 1). Komisija, įvertinusi jai pateiktus daiktus ar jų fragmentus, pripažino, kad iš V. Č. gyvenamosios patalpos paimti 84 daiktai ar jų fragmentai priskirtini archeologiniams radiniams, o iš O. S. gyvenamosios vietos paimti 167 daiktai ar jų fragmentai pripažintini kaip archeologiniai radiniai. Visi šie daiktai ar jų fragmentai turi didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę (2009-09-28 išvados aprašomosios dalies 6 punktas, rezoliucinės dalies 5-7 punktai t. 3, b.l. 2-3). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti aptariamos Komisijos kompetencija sprendžiant klausimus, ar daiktai ir jų fragmentai yra laikytini archeologiniais radiniais bei turi didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę vertę, todėl sprendžia, kad į šiuos V. Č. apeliacinio skundo argumentus jau buvo atsakyta.

432Komisija savo 2009-09-28 išvadoje nurodė, kad archeologiniai radiniai yra žemėti, todėl labai didelė tikimybė, kad jie buvo iškasti, o ne kitaip įsigyti (2009-09-28 išvados rezoliucinės dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad V. Č. nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybę, iš kur apeliantas įgijo daiktus, paimtus atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje. Ikiteisminiame tyrime nuteistasis parodė, kad metaliniai dirbiniai buvo surasti įvairiose vietose (pavyzdžiui, laukuose), daugiausia Vilniaus apylinkėse beieškant monetų (t. 9, b.l. 187). Tuo tarpu V. Č. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis rado kratos metu paimtus daiktus savo sklype (t. 15, b.l. 58). Be to, nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis daugiausia su O. S. važiuodavo kasinėti gyvenamosios vietos rajono pilkapynuose. Apeliantas yra kasinėjęs Jašiūnuose, Pabradėje, Vilniaus r. (t. 15, b.l. 60). Nagrinėjamu atveju įvertinus V. Č. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų archeologinių radinių skirtingą pobūdį ir pagaminimo laikotarpį, neįtikėtina nuteistojo versija, kad jis rado visus šiuos daiktus savo sklype. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad archeologiniai radiniai, paimti iš jo gyvenamosios vietos, buvo įsigyti iš trečiųjų asmenų ar priklauso jiems. Tokios aplinkybės nepatvirtino Komisija, įvertinusi archeologinių radinių būklę. Kadangi byloje nėra duomenų, kad archeologinių radinių savininkas (-ai) yra žinomas (-i), todėl pripažintina, kad šie daiktai priklauso valstybei. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad jis rado 84 archeologinius radinius vykdydamas neteisėtus žemės grunto kasimo darbus Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių vietovėse. Komisija 2009-09-28 išvados rezoliucinės dalies 3 punkte nurodė, kad didžioji dauguma apžiūrėtų archeologinių radinių, kurie buvo paimti iš V. Č. gyvenamosios vietos, sietini su Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, kuri buvo paplitusi nuo V iki XII a. dabartinės Lietuvos rytinėje dalyje bei Baltarusijos vakarinėje dalyje (t. 3, b.l. 3). Kaip minėta, V. Č. teisiamajame posėdyje yra pripažinęs, kad jis yra kasinėjęs Vilniaus rajono ribose esančiuose pilkapiuose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, užsiimdamas tokia veikla, turėjo leidimą kasti žemės gelmių išteklius, atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, todėl darytina išvada, kad jis neteisėtai vykdė žemės grunto kasimo darbus Rytų Lietuvos, Vilniaus apskrities vietovėse. Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria skundžiamo nuosprendžio aprašomajai daliai, kurioje konkrečiai nurodyta, kad V. Č. padarė nusikalstamus veiksmus Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskričių vietovėse. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsakydamas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro paklausimą, 2010-05-27 rašte nurodė, kad pagrindinis Rytų Lietuvos pilkapių kultūros arealas pagal dabartinį Lietuvos Respublikos teritorinį administracinį suskirstymą buvo Vilniaus ir Utenos apskrityse, pavienių pilkapynų yra artimiausiose kaimyninių apskričių (Panevėžio, Kauno ir Alytaus) savivaldybėse (t. 7, b.l. 94). V. Č. baudžiamajame procese tiksliai nenurodė, kad jis yra kasinėjęs Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse. Byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Vien tai, kad Komisija savo išvadoje nurodė, jog dauguma apžiūrėtų archeologinių radinių, kurie buvo paimti iš nuteistojo gyvenamosios vietos, sietini su Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, savaime neįrodo, kad V. Č. kasinėjo ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad V. Č. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris nuo 2009-04-08 iki 2009-05-22 buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių skirtingose Lietuvos vietovėse (t. 7, b.l. 87). Įvertinus visas aplinkybes, iš Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, kad V. Č. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 185 straipsnyje, Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse. Nors O. S. apeliaciniame skunde nepateikia jokių motyvų dėl jo nepagrįsto nuteisimo pagal BK 185 straipsnį, tačiau pripažintina, kad byloje taip pat neįrodyta, jog O. S. nusikalto padarydamas BK 185 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse. Byloje yra surinkta įrodymų, kad O. S. kasinėjo Vakarų Lietuvos Pamario krašto, Vidurio bei Rytų Lietuvos, Vilniaus apskrities tiksliai nenustatytose vietose, t. y. Komisijos 2009-09-28 išvada, O. S. susirašinėjimo per internetinę pokalbių programą „Skype“ su vartotoju “M“ (D. B.) duomenys, šiuos įrodymus iš dalies patvirtinantys O. S. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (t. 9, b.l. 99-101). Todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama O. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 185 straipsnį aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamus veiksmus Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose.

433Nuteistieji, suradę didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę turinčias vertybes, neperdavė jų valstybei atstovaujančioms institucijoms, turėjo savo žinioje ir elgėsi kaip su nuosavu turtu, t. y. pasisavino šias vertybes. Nagrinėjamu atveju apeliantų veiksmai laikytini kaip baigti nuo tokių daiktų pasisavinimo momento ir padaryti veikiant tiesiogine tyčia, todėl tinkamai kvalifikuoti pagal BK 185 straipsnį. O. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje paimti daiktai ir monetos buvo rasti daug anksčiau. Pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas apelianto BK 185 straipsnyje padaryto nusikaltimo aplinkybes, inkriminuoti daiktai nėra siejami su jų iškasimu iš Apuolės kapinyno ar Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinynų. O. S. nuteistas pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį už archeologinių dirbinių ar jų fragmentų radimą bei pasisavinimą nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2009-06-30. Šiuo atveju O. S. nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui neturi esminės reikšmės, kada jis rado archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, nes apeliantas buvo pasisavinęs šiuos daiktus nuo jų radimo dienos iki kratos atlikimo dienos jo gyvenamojoje vietoje, o per šį laikotarpį O. S. neatsisakė nuo nusikalstamos veikos darymo.

434Kaip minėta, Komisija, įvertinusi jai pateiktus daiktus ar jų fragmentus, pripažino, kad tik dalis iš V. Č. ir O. S. gyvenamosiose vietose paimtų daiktų ar jų fragmentų yra priskirtini archeologiniams radiniams, kurie turi didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę. Tuo tarpu apygardos teismas nuteisė apeliantus pagal BK 185 straipsnį už visų Komisijai pateiktų apžiūrėti daiktų, taip pat ir kurie nepripažinti archeologiniais radiniais bei turinčiais didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę, pasisavinimą. BK 185 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyku yra: 1) lobis; 2) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės; 3) kitas didelės vertės radinys; 4) atsitiktinai kaltininkui patekęs didelės vertės svetimas turtas. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį baudžiamojo įstatymo XXVII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad Komisijos nepripažinti archeologiniais radiniais kiti daiktai ar jų fragmentai yra didelės vertės radiniai ar atsitiktinai V. Č. ir O. S. patekęs didelės vertės svetimas turtas. Prie Komisijos 2009-09-28 išvados pridėtose lentelėse tokie materialaus pasaulio daiktai apskritai nebuvo įvertinti pinigine išraiška (t. 3, b.l. 15-28). Nors iš nuteistųjų gyvenamųjų vietų paimti daiktai ar jų fragmentai, kurie nepripažinti archeologiniais radiniais, turi tam tikrą istorinę ir kultūrinę reikšmę dėl amžiaus ar kitų savybių, tačiau vien jų buvimas nuteistųjų žinioje negali būti pripažįstamas kaip radinio pasisavinimas BK 185 straipsnio prasme. Šiame straipsnyje kriminalizuota kaltininko veika ne už bet kokios, o tik didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pasisavinimą. Taip pat pasakytina, kad ta aplinkybė, jog dalis nuteistųjų disponuotų daiktų ar jų fragmentų buvo įvertinta kaip didelės kultūrinės, istorinės ir mokslinės reikšmės, savaime neleidžia pripažinti, kad visi iš apeliantų paimti materialaus pasaulio daiktai yra BK 185 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos aplinkybės, t.y., kad:

4351) V. Č. padarė BK 185 straipsnyje numatytą nusikaltimą rasdamas ir pasisavindamas neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčius radinius:

4361. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius šovinius;

4372. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;

4383. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;

4394. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties dirbinių fragmentų;

4405. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

4416. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;

4427. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;

4438. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;

4449. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;

44511. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;

44612. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;

44713. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

44814. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;

44915. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

45016. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;

45117. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą;

4522) O. S. padarė BK 185 straipsnyje numatytą nusikaltimą rasdamas ir pasisavindamas neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) 301 kitą istorinės ir kultūrinės reikšmės turintį radinį:

4531. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;

4542. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos Imperijos, Lenkijos, Latvijos, Hitlerinės Vokietijos ir TSRS monetų;

4553. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos įvairių nominalų kapeikų monetas;

4564. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

4575. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

4586. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;

4597. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;

4608. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;

4619. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;

46210. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo monetą;

46311. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

46412. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;

46513. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetą;

46614. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos aprangos didelių sagų;

46715. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos aprangos mažas sagas;

46816. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

46917. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

47018. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

47119. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

47220. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos sagas;

47321. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

47422. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;

47523. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną Nr.22(P/4311);

47624. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;

47725. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;

47826. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;

47927. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų monetas;

48028. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

48129. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;

48230. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;

48331. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.

484Šių aplinkybių pašalinimas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies neturi įtakos V. Č. ir O. S. nusikalstamų veiksmų teisinei kvalifikacijai pagal baudžiamąjį įstatymą ir jiems paskirtų bausmių dydžiui.

485Taip pat ištaisytinos Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos aiškios rašybos apsirikimo klaidos, jog: „V. I.“, nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis bendrininkaudamas kartu su O. S., rado ir pasisavino 40 archeologinių radinių ar jų fragmentų, nes neteisingai nurodyta vietoje V. Č. – I. pavardė; V. Č. „įtariamas, tuo kad“ nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pasisavino 84 archeologinius radinius ar jų fragmentus, nes neteisingai nurodyta frazė „įtariamas, tuo kad“. Kaltinamąjį aktą kartu su byla perdavus į teismą, V. Č. tapo kaltinamuoju, dėl kurio vėliau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o jame išdėstyta, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės yra įrodytos (nuosprendžio 10 lapas, t. 15, b.l. 103).

486Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį

487V. Č. ir O. S. nuteisti pagal BK 202 straipsnio 2 dalį už skundžiamame nuosprendyje aprašytą neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla versliškai ir stambiu mastu.

488Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

489O. S., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde tik teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal pareikštą kaltinimą, tačiau nepateikia jokių nesutikimo motyvų. V. Č. apeliaciniame skunde nepagrįstą nuteisimą pagal BK 202 straipsnio 2 dalį sieja iš esmės su jo veiksmų neatitikimu BK 199 straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Nors nuteistųjų apeliaciniai skundai nėra motyvuoti dėl jų nuteisimo pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, kita vertus, teismų praktikoje pabrėžta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013), todėl teisėjų kolegija turi pareigą išsamiai įvertinti, ar apeliantai teisėtai ir pagrįstai nuteisti pagal BK 202 straipsnio 2 dalį.

490Byloje nustatyta, kad V. Č. ir O. S. užsiėmė archeologinių dirbinių paieška vykdydami žemės grunto kasimo darbus įvairiose Lietuvos vietovėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi (įstatymų redakcijos, galiojusios bylai reikšmingu laikotarpiu), prieš vykdant žemės grunto kasimo darbus, o ypač valstybės saugomose nekilnojamosiose kultūros vertybėse (pavyzdžiui, kapinynuose), būtina gauti kompetetingų institucijų leidimus. Byloje nėra duomenų, kad nuteistiesiems buvo išduoti leidimai įstatymų nustatyta tvarka užsiimti aptariama veikla. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytas teisės akto – 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-733, kurio 18 straipsnio 6 dalį pažeidė nuteistieji, pavadinimas. Dar 2004-09-28 įstatymu Nr. IX-2452, kuris įsigaliojo nuo 2005-04-20, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pavadinimas pakeistas į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomoji dalis yra atitinkamai keičiama. Teismo baigiamajame akte teisingai pacituotas 18 straipsnio 6 dalies, kurią V. Č. ir O. S. pažeidė, turinys, todėl vien netikslus įstatymo pavadinimo nurodymas nelaikytinas nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimu.

491V. Č. ir O. S., iškasę ir pasisavinę archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, nufotografuodavo juos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad buvo padarytas didelis skaičius skaitmeninių nuotraukų, kuriose užfiksuoti tokie daiktai. Padarytos nuotraukos elektroninių ryšių tinklais buvo platinamos ieškant potencialių pirkėjų, kurie norėtų nusipirkti archeologinių dirbinių ar jų fragmentų. Liudytojais apklausti A. T. (A. T.), D. B. ir S. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie pirko iš V. Č. ar O. S. archeologinių dirbinių (t. 15, b.l. 38, 47, 69-70). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais, kurie atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumą. O. S. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad liudytojo S. P. parodymai yra melagingi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šis liudytojas smulkiai nepapasakojo, kokius archeologinius dirbinius jis yra nusipirkęs iš apeliantų, tačiau nurodė, kad tai galėjo būti ietigaliai, kirviai (t. 15, b.l. 68-69). Nuo bylai reikšmingų įvykių iki liudytojo S. P. apklausos praėjo daugiau nei treji metai, todėl jis dėl objektyvios priežasties galėjo tiksliai neatsiminti iš V. Č. ir O. S. pirktų archeologinių dirbinių rūšių, jų įsigijimo laiko ir sumokėtos kainos. Be to, šis liudytojas nurodė, kad jis kolekcionuoja archeologinius dirbinius daugiau nei dešimt metų, kolekcijoje yra keli šimtai tokių daiktų (t. 15, b.l. 70), todėl natūralu, kad yra sudėtinga smulkiai įsiminti visą informaciją. Vien tos aplinkybės, kad S. P. davė parodymus tik teisiamajame posėdyje ir dėl jo yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas kitoje byloje, savaime neleidžia vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Nenustatyta, kad S. P. davus V. Č. ir O. S. kaltinančius parodymus, liudytojui kitoje byloje buvo nutrauktas baudžiamasis persekiojimas ar kitaip sušvelninta jo teisinė padėtis. Priešingai, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžiu S. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.

492AB „Swedbank“ prie 2010-04-20 rašto pateikė informaciją apie V. Č. banko sąskaitoje vykusias finansines operacijas, iš kurių matyti, kad A. T. nuo 2008-12-18 iki 2009-10-20 per du kartus jam pervedė iš viso 230 Lt, o D. B. nuo 2009-04-07 iki 2009-06-08 per penkis kartus pervedė iš viso 1 494 Lt (t. 8, b.l. 61-62). Apeliantams taip pat pagrįstai inkriminuotos piniginės lėšos, kurios buvo gautos už Rusijos Federacijos piliečiui J. K. (J. K.) parduotus archeologinius dirbinius. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių A. T., D. B. ir J. K. turėjo įsipareigojimų mokėti pinigus V. Č. ar O. S., visus asmenis siejo bendras interesas (archeologiniai dirbiniai), todėl konstatuotina, kad tokie veiksmai buvo padaryti turint tikslą sumokėti pinigus už įsigytus archeologinius dirbinius. Tai, kad nuteistieji tarėsi su A. T. ir D. B. dėl archeologinių dirbinių, kuriais disponavo apeliantai, pardavimo, patvirtina susirašinėjimas per internetinę pokalbių programą „Skype“ (t. 2, b.l. 102-107, t. 3, b.l. 130-145, t. 13, b.l. 121-127, t. 14, b.l. 126-135). Tokia išvada darytina taip pat įvertinus V. Č. susirašinėjimą su kitais internetinės pokalbių programos „Skype“ vartotojais „H (duomenys pakeisti)“ (t. 2, b.l. 108-110), „E (duomenys pakeisti)“ (J. K.) (t. 2, b.l. 118-134). Atkreiptinas dėmesys, kad V. Č. susirašinėjimas su J. K. per minėtą internetinę pokalbių programą patvirtina, jog pastarasis, siekdamas suklaidinti trečiuosius asmenis, per grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“ kelis kartus siuntė grynųjų pinigų perlaidas V. Č. nurodydamas tikrovę neatitinkančius duomenis dėl siuntėjo vardo ir pavardės (t. 8, b.l. 38, 44). J. K., siųsdamas V. Č. pinigines lėšas už nusipirktus legalius daiktus, neturėtų pagrindo imtis aptartų atsargumo priemonių. „T“ siuntų kvitai patvirtina, kad F. K. (F. K.) ir E. K. iš V. Č. buvo pristatytos šešios siuntos (t. 8, b.l. 4-5, 7, 9, 12-13). Estijoje gyvenantys F. K. ir E. K. apklausų metu patvirtino, kad J. K. yra F. K. brolio draugas, o liudytojai nežinojo, kas buvo siuntose (t. 6, b.l. 122-123, 128-129). To neneigė ir liudytoju apklaustas J. K. (t. 8, b.l. 141-143). Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad J. K. prašymu E. K. yra pervedusi pinigų į O. S. banko sąskaitą. Įvertinus V. Č. ir O. S. aptartą veiklą, tarp jų ir J. K. susiklosčiusius komercinius santykius, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog V. Č. šešis kartus pardavė J. K. nenustatytą kiekį archeologinių radinių ir už tokius veiksmus gavo piniginį atlygį.

493Nuteistieji, net jeigu turėtų leidimus, gautus minėtų įstatymų nustatyta tvarka vykdyti žemės grunto kasimo darbus įvairiose Lietuvos vietovėse, objektyviai negalėjo užsiimti rastų archeologinių dirbinių ar jų fragmentų prekyba, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-27 nutarimu Nr. 1480 (2005-05-09 nutarimo Nr. 520 redakcija) patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punkte imperatyviai nurodyta, draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką. Taigi, pagal šį reglamentavimą apskritai draudžiama verstis komercine veikla, susijusia su archeologinių radinių, kurie iškasti Lietuvos teritorijoje, prekyba, t. y. uždrausta veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant V. Č. ir O. S. tarpusavio susirašinėjimo per internetinę pokalbių programą „Skype“ (t. 2, b.l. 111-117), taip pat jų susirašinėjimo su potencialiais pirkėjais turinį, matyti, kad net valstybinių institucijų pareigūnams sulaikius nuteistuosius, vykdžiusius neteisėtus žemės grunto kasimo darbus Apuolės kapinyne, siekiant įgyti archeologinius dirbinius ar jų fragmentus, apeliantai toliau užsiėmė savo neteisėta veikla siūlydami tretiesiems asmenims pirkti jų žinioje turėtus tokius daiktus, taip pat planavo vykdyti tolesnius žemės grunto kasimo darbus tam pačiam tikslui.

494Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti jo veiksmų sistemiškumą, pelnymąsi iš prekybos archeologiniais radiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmai atitinka teismų praktikos suformuluotus kriterijus. V. Č. ir O. S. pastoviai įvairiose Lietuvos vietovėse ieškojo archeologinių dirbinių ar jų fragmentų, kuriuos vėliau jie galėtų parduoti. Apeliantai elektroninių ryšių tinklais siūlė šiuos daiktus tretiesiems asmenims. Byloje nustatytas nevienkartinis archeologinių dirbinių pardavimo faktas. V. Č. ir O. S. palaikė nuolatinį ryšį su kai kuriais savo pirkėjais, siūlydami jiems įsigyti iškastus archeologinius dirbinius. Darytina išvada, kad nuteistųjų aptarta veikla buvo neatsitiktinio pobūdžio ir finansiškai naudinga. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu V. Č. ir O. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, aprašydamas nuteistiesiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, inkriminavo aptartos veiklos stambų mastą ir versliškumą. Pažymėtina, kad BK 202 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Šis baudžiamojo įstatymo straipsnis susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi, BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra aprašytos skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys, jos negali būti tapatinamos, o įrodinėjimo dalykas yra skirtingas. Kvalifikuojant kaltininko nusikalstamą veiką pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, neprivaloma būtinai nustatyti, kad asmuo vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla versliškai ar stambiu mastu. Šiuo atveju įstatymų leidėjas pripažįsta, kad vien vertimasis uždrausto pobūdžio veikla, numatyta BK 202 straipsnio 2 dalį, yra pavojinga, todėl ji kriminalizuota baudžiamajame įstatyme. Nors skundžiamame nuosprendyje V. Č. ir O. S. nusikalstamos veikos požymių (versliškumo ar stambaus masto) nurodymas yra perteklinis, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, be to, kaip minėta, nuteistieji intensyviai užsiėmė minėto pobūdžio veikla, gavo pakankamai dideles pajamas ir neteisėtai disponavo dideliu skaičiumi archeologinių dirbinių, už kuriuos tikėjosi gauti pajamų.

495Dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

496V. Č. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžiu nuteistas už archeologinių radinių ir jų katalogų kontrabandą skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

497V. Č. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 202 straipsnio 2 dalį (t. 10, b.l. 23-27, t. 11, b.l. 148-154). Vilniaus apygardos teismas 2011-08-29 nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl analogiškų apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (t. 11, b.l. 196-208). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras tik 2013-02-04 pateikė teismui ir proceso dalyviams prašymą kaltinime nurodytas aplinkybes papildyti naujomis, pareiškiant naują kaltinimą greta byloje pareikšto. Valstybinis kaltintojas tokį savo procesinį veiksmą motyvavo tuo, kad šioje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių yra pagrindo V. Č. pareikšti naują papildomą kaltinimą, susijusį su byloje pareikštu, greta kitų kaltinimų kaltinant jį kontrabandos padarymu (t. 13, b.l. 111-112).

498BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nagrinėjimo teisme ribas, kurios yra kaip tam tikri teisiniai rėmai privalomi paisyti teismui, nagrinėjančiam bylą, apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys, o konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203/2008, 2K-383/2011, 2K-315/2014). Šioje byloje kaltinamuoju aktu ir Vilniaus apygardos teismo 2011-08-29 nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, į kurias nepateko V. Č. pareikštas kaltinimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Visų pirma pabrėžtina, kad pats prokuroro, kuris vadovavosi BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, procesinio dokumento, pateikto apygardos teismui ir proceso dalyviams, pavadinimas (prašymas kaltinime nurodytas aplinkybes papildyti naujomis, pareiškiant naują kaltinimą greta byloje pareikšto) leidžia daryti išvadą, kad valstybinis kaltintojas siekė V. Č. inkriminuoti papildomas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą apeliantą kaltinti padarius naujas nusikalstamas veikas. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme. Analizuojant šio baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio pavadinimą ir jame įtvirtintos normos turinį, kaltinimo pakeitimas teisme yra susijęs su kaltinamajam inkriminuotų veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo modifikacija, o ne apskritai naujos nusikalstamos veikos ir jos faktinių aplinkybių inkriminavimu. Prokuroras prašyme kaltinime nurodytas aplinkybes papildyti naujomis, pareiškiant naują kaltinimą greta byloje pareikšto nedetalizavo, su kuriuo kaltinimu, pareikštu V. Č. byloje, yra susijęs papildomas kaltinimas, taip pat nenurodė, kokios byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių prokuroras negalėjo inkriminuoti apeliantui kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį surašydamas kaltinamąjį aktą, o atliko aptariamą procesinį veiksmą tik praėjus daugiau nei 1,5 metų po kaltinamojo akto kartu su byla perdavimo į teismą. 2013-02-04 procesiniame dokumente nebuvo modifikuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnyje ir 202 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų esminės faktinės aplinkybės ar jų teisinis vertinimas. Šiame kontekste būtina įvertinti V. Č. pareikštą papildomą kaltinimą su kaltinimu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Pagal pastarąjį baudžiamojo įstatymo straipsnį be kitų faktinių aplinkybių V. Č. nuteistas už tai, kad „laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus pardavė J. K. (Rusijos Federacijos piliečiui J. K.) 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį - jo fragmentą litais ir užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 15 060,42 Lt sumą, kuri buvo pervesta V. Č. per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“; bei užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 13 663,17 Lt sumą, kuri buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB „Swedbanka“ ir JAV doleriais už bendrą ekvivalentinę 25 176 Lt sumą, kuri buvo pervesta į O. S. sąskaitą AB „Swedbankas“. Apygardos teismas nuteisė V. Č. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) remiantis prokuroro papildytu kaltinimu už tai, kad: 1) V. Č., pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per valstybės sieną į Rusijos Federaciją Sankt Peterburgo miestą, gavėjui J. K. vieną archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną tiksliai neidentifikuotą didelės istorinės, kultūrinės ir mokslinės reikšmės radinį bei radinių katalogus - dvi knygas, kurios buvo aptiktos kratos metu jo bute ir paimtos policijos pareigūnų. Tokiais tęstiniais veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje; 2) Be to, jis, analogišku būdu, t. y pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki birželio 19 dienos įpakuotą į siuntinį Nr. 688329 archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją bei vieną plačiaašmenį kirvį be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Estiją, Talino miestą gavėjui F. K., pas kurį namuose kalavijas buvo aptiktas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje“. Analizuojant kaltinimus pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį, matyti, kad juose sutampa nurodytos nusikalstamų veikų padarymo laikas (nuo 2009-03-23 iki 2009-06-19), taip pat vienas asmuo, kurio interesais buvo padarytos nusikalstamos veikos (J. K.). Kita vertus, prokuroro papildytame kaltinime nurodyti iš esmės kiti V. Č. veiksmai (archeologinių radinių išgabenimas iš Lietuvos per valstybės sieną į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgo miestą, ir į Estiją, Talino miestą), naujas būdas (naudojantis UAB „T“ paslaugomis), nauji archeologiniai radiniai ir kiti daiktai (Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojami kalavijai, plačiaašmenis kirvis, radinių katalogai - dvi knygos), taip pat naujas asmuo, kuriam buvo išsiųsti archeologiniai radiniai (F. K.), kas lėmė, kad valstybinis kaltintojas kvalifikavo apelianto veiksmus papildomai pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Viena iš aplinkybių, pagal kurią V. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, yra ta, kad nuteistasis pardavė J. K. 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį - jo fragmentą už skundžiamame nuosprendyje nurodytą pinigų sumą. Taigi, pagal šį kaltinimą apeliantui apskritai nebuvo inkriminuotas archeologinių dirbinių pardavimo būdas, t. y. juos išgabenant. Dėl minėtų priežasčių pripažintina, kad V. Č. pareikštame papildomame kaltinime yra nurodytos naujos nusikalstamos veikos ir jų padarymo aplinkybės, todėl prokuroras bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo procesinės galimybės papildyti apeliantui kaltinimą pagal BK 199 straipsnį. Tokios išvados nepaneigia, kad tam tikros aplinkybės iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį buvo perkeltos į papildomą kaltinimą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Esant aprašytai situacijai, prokuroras pažeidė BPK nuostatas, kurios reglamentuoja baudžiamojo proceso pradžią. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, prokuroras, manydamas, kad V. Č. veiksmai galimai atitinka naujos nusikalstamos veikos požymius, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti šią procesinę veiklą ir jai vadovauti. Kita vertus, valstybinis kaltintojas nepagrįstai pasirinko kitą V. Č. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn būdą – papildomo kaltinimo pareiškimą apeliantui teisiamajame posėdyje, kas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Apygardos teismas neturėjo procesinės teisės priimti prokuroro prašymą papildyti kaltinimą V. Č.. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Č. nuteisus pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendis šioje dalyje yra naikinamas ir priimamas naujas išteisinamas nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl priimto naujo procesinio sprendimo taip pat naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. Č. galutinės subendrintos bausmės paskyrimo ir šis klausimas išsprendžiamas iš naujo. Išteisinus apeliantą iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nėra reikšmingi, nes neturi įtakos priimtam procesiniam sprendimui.

499Dėl V. Č. apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

500V. Č. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nesiedamas su konkrečiomis bylos aplinkybėmis tvirtina, kad apygardos teismas pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją, kas lėmė akivaizdžiai neteisingą nuosprendžio priėmimą. Priešingai, byloje nenustatyta, kad apygardos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertino juos iš esmės pažeisdamas minėtus konstitucinius, kurie kartu yra ir baudžiamojo proceso, principus. To nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytos anksčiau minėtos tam tikros baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo klaidos. Nuteistasis taip pat pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad šioje byloje nesilaikyta BPK 242 ir 289 straipsnių nuostatų, nes nebuvo ištirtas nė vienas daiktinis įrodymas ir neįvertinti bylos medžiagos dokumentai, neapklausti visi liudytojai ir neišklausyti specialistai. BPK 22 straipsnio 3 dalis reglamentuoja kaltinamojo garantuojamas teises baudžiamajame procese. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas išaiškino V. Č. teises, nurodytas minėtame baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje (t. 15, b.l. 16). Be to, apeliantą pirmosios instancijos teisme gynė jo pasirinkta gynėja. Tokiu būdu V. Č. pats tiesiogiai ar per jo gynėją turėjo galimybę aktyviai naudotis BPK garantuojamomis teisėmis. Apygardos teismas iš tiesų tiesiogiai neapžiūrėjo daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau jų apžiūrų duomenys užfiksuoti byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti. V. Č. ir jo gynėja viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokio prašymo, kad apygardos teismas apžiūrėtų kokį nors daiktinį įrodymą. Bylą nagrinėjęs teisėjas teisiamuosiuose posėdžiuose išvardijo bylos medžiagoje esančius procesinius dokumentus ir tenkino proceso dalyvių prašymus pagarsinti konkrečių procesinių dokumentų turinį (t. 15, b.l. 44-45, 49-50, 54-56). Niekuo nepagrįstas V. Č. apeliacinio skundo teiginys, kad priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo įvertinti visi bylai reikšmingi procesiniai dokumentai. Baigus įrodymų tyrimą, proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pateikti prašymus papildyti įrodymų tyrimą (t. 15, b.l. 73). V. Č. ir jo gynėja nepateikė prašymo apklausti naujus liudytojus, kurie žino šiai bylai reikšmingas aplinkybes (t. 15, b.l. 73-75). Nuteistojo gynėja prašė apygardos teismo apklausti liudytojus J. K. ir F. K. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį aplinkybių, tačiau jų apklausas atliko užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pareigūnai, be to, teisėjų kolegija išteisino nuteistąjį iš kaltinimo pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį, todėl nelaikytina, kad byloje tiesiogiai neapklausus liudytojų J. K. ir F. K., nebuvo visapusiškai išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės. Kaip minėta, teisėjų kolegija, nagrinėdama V. Č. ir O. S. bylą apeliacine tvarka, apklausė specialistus, kurie patvirtino savo išvadas dėl archeologinių dirbinių atliktos apžiūros rezultatų, išdėstytų Komisijos 2009-09-28 surašytoje išvadoje, o apeliantas ir jo gynėja pasinaudojo savo teisėmis užduoti klausimus specialistams (t. 16, b.l. 79-86). Šiame kontekste pasakytina, kad įrodymų rinkimas ir jų tyrimas nėra begalinis procesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atliekant papildomus proceso veiksmus, bus nustatytos naujos aplinkybės, paneigiančios byloje nustatytas aplinkybes. Darytina išvada, kad apygardos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų rinkimu ir jų vertinimu.

501Nepagrįstas V. Č. apeliacinio skundo teiginys, kad paimant ir apžiūrint jam priklausantį kompiuterį, buvo nesilaikyta BPK nuostatų. Iš V. Č. paimtas nešiojamasis kompiuteris „Compaq“ ir stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas buvo užplombuoti (t. 2, b.l. 39-43, 46, 96-100). Šių daiktinių įrodymų paėmimo metu V. Č. nepateikė jokių pastabų dėl jų saugojimo (t. 1, b.l. 135, t. 2, b.l. 93-94). BPK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal šio Kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykles. BPK 207 straipsnis reglamentuoja daiktų apžiūros taisykles. 2009-07-02 ir 2009-09-15 daiktų apžiūros protokoluose aprašyti V. Č. priklausančio nešiojamojo kompiuterio „Compaq“ ir stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko požymiai, detaliai išdėstytos apžiūrų metu nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, šie daiktiniai įrodymai nufotografuoti (t. 2, b.l. 39-43, 96-98). Darytina išvada, kad šie procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 207 straipsnio nuostatų.

502Byloje nustatyta, kad tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime dalyvavo liudytoju apklaustas L. K., pavyzdžiui, atliekant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrą (t. 5, b.l. 1). Šis liudytojas yra ( - ) vyriausiasis valstybinis inspektorius, kuris betarpiškai žino šiai bylai reikšmingas aplinkybes. L. K. buvo pateikti susipažinti tam tikri ikiteisminio tyrimo duomenys tikslingai, siekiant ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams išsamiau atlikti procesinius veiksmus ir užfiksuoti duomenis. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, L. K. nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. V. Č. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Vien ta aplinkybė, kad L. K. dirba viename iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kuri yra pareiškusi civilinį ieškinį byloje, padalinių, savaime neįrodo, kad jis yra šališkas. Pastebėtina, kad L. K. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dar iki minėtų daiktinių įrodymų apžiūros, o liudytojo pirminėje apklausoje nurodytos aplinkybės iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo parodymams turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo metu sužinota informacija. Be to, V. Č. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ne tik liudytojo L. K., tačiau byloje surinktų įrodymų visuma. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008 nėra aktuali, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms.

503Taip pat nepritartina V. Č. apeliacinio skundo argumentui, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 301-305 straipsnių reikalavimų, kurių pažeidimas siejamas su neva teismo baigiamojo akto įžanginės ir aprašomosios dalies pažodiniu perrašymu iš kaltinamojo akto. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendyje nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos panašiai kaip kaltinamajame akte, rodo, jog apygardos teismas sprendė, kad apeliantui pareikštas kaltinimas pasitvirtino, kas nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio priėmimą, pažeidimu, dėl ko skundžiamas nuosprendis apskritai turėtų būti naikinamas. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad V. Č. iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas. Be to, apygardos teismas nors ne itin detaliai, tačiau nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė dalį įrodymų ir nesivadovavo jais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, o skundžiamame nuosprendyje liudytojų parodymai buvo vertinami ne ištraukomis, o kaip visuma, neatsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų.

504Konstatuotina, kad byloje nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendį.

505Byloje nustatyta, kad iš V. Č. buto, esančio ( - ), Vilniuje, 2009-06-25 kratos metu paimtas kompiuterio sisteminis blokas saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biure (t. 3, b.l. 71-72). Nuteistasis apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl minėto daiktinio įrodymo grąžinimo apeliantui (t. 15, b.l. 128-129). Kadangi nebuvo išspręstas kitas su nuosprendžiu susijęs klausimas, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kompiuterio sisteminis blokas grąžinamas jo teisėtam savininkui – V. Č.. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendis atitinkamai keičiamas.

506Dėl V. Č. paskirtų bausmių

507V. Č. apeliaciniame skunde sieja jam neteisingą bausmių paskyrimą tik su netinkamai pritaikytomis BK ir BPK nuostatomis, susijusiomis su įrodymų vertinimu, atskirų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, tačiau iš esmės nepateikia argumentų, kad apygardos teismas pažeidė bausmės skyrimo nuostatas, reglamentuojamas BK VIII skyriuje. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

508Apygardos teismas, skirdamas V. Č. atskiras bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnyje ir 202 straipsnio 2 dalyje, įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. V. Č. padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, po vieną nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai bei aplinkai. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), BK 187 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnyje ir 271 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 185 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. Č. padarė visas baigtas nusikalstamas veikas veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas savanaudiškų paskatų. Nuteistojo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo aktyvus, jis veikė kaip vykdytojas. Apygardos teismas, parinkdamas V. Č. už padarytas nusikalstamas veikas bausmių rūšis ir jų dydžius, įvertino nuteistojo asmenybę (apeliantas praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos negalioja, jis dirba ir teigiamai charakterizuojamas, augina mažametę dukrą). Pastebėtina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

509Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nenustatyta V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Viena iš kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2012, 2K-440/2013, 2K-78/2014). Baudžiamajame procese V. Č. nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, pateikė savo versijas dėl byloje nagrinėjamų įvykių, ginčijo byloje surinktus įrodymus ir padarytų veiksmų teisinį vertinimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde pats akcentuoja, kad jis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino kaltę. Be to, V. Č. apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį iš kaltinimo pagal visus inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius, kas paneigia nuteistojo teiginį, kad jis baudžiamajame procese nepripažino savo kaltės tik dėl vagystės ir saugomų teritorijų sunaikinimo. Nors už nesunkų nusikaltimą ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas apeliantas, yra numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ne tik nusikalstamų veikų pavojingumą, sunkumą ir kiekį, bet ir tai, kad V. Č. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos darytos turint tikslą nusikalstamai praturtėti, apeliantas po nustatytų jo neteisėtų veiksmų toliau siekė vykdyti neteisėtą veiklą, darytina išvada, kad apygardos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atitinka teisingumo principą, todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendis paliekamas nepakeistu. Tokios išvados nepaneigia V. Č. apeliaciniame skunde dėstomi teorinio pobūdžio teiginiai dėl bausmės paskirties, jos skyrimo taisyklių.

510BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2011). V. Č. neatitinka nė vienos iš minėtų trijų sąlygų, todėl jam nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje taip pat nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant kaltininkui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

511Dėl V. Č. ir O. S. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu

512Nagrinėjamoje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pareiškė V. Č. ir O. S. civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš jų 558 911,23 Lt sumą. Iš šio civilinio ieškinio matyti, kad minėto dydžio žala yra trejopo pobūdžio. Visų pirma, civilinis ieškovas teigia, kad nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais padarė Apuolės kapinynui, kaip nepažintų mokslinių duomenų šaltiniui, 525 928 Lt žalą. Antra, Komisijos 2009-09-28 išvados 4 punkte konstatuota, kad bendra identifikuotų archeologinių radinių, paimtų iš Apuolės kapinyno iškasinėtų vietų bei iš automobilio „Citroen Xantia“, piniginė vertė yra 27 300 Lt. Be to, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad tos pačios Komisijos išvados 4 punkte užfiksuota, jog bendra identifikuotų archeologinių radinių konservavimo darbų vertė yra 5 683,23 Lt (t. 10, b.l. 123-124). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, O. S. gynėjui paklausus civilinio ieškovo atstovo A. V., kokią sumą civiliniame ieškinyje yra prašoma priteisti, pastarasis atsakė, kad 525 928 Lt, t. y. nuostolius, atsiradusius dėl mokslinių duomenų šaltinio praradimo (t. 15, b.l. 52). Civilinio ieškovo atstovas savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 525 928 Lt suma mažinama 27 300 Lt ir 5 683,23 Lt sumomis, susijusiomis su Apuolės kapinyno archeologinių radinių pinigine verte ir jų konservavimo darbų verte. Jis prašė iš viso priteisti 492 945 Lt civilinį ieškinį (t. 15, b.l. 88). BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Darytina išvada, kad civilinio ieškovo atstovas A. V., nepraleisdamas BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino, atsisakė civilinio ieškinio iš dalies. V. Č., apeliaciniame skunde nesutikdamas su civiliniu ieškiniu, pagrįstai teigia, kad apygardos teismas aprašomojoje dalyje nurodė, jog civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas 558 911,23 Lt sumai, tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš nuteistųjų priteistas 492 945 Lt civilinis ieškinys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškovui atsisakius civilinio ieškinio (jo dalies), teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar atsisakytas civilinis ieškinys (jo dalis) yra pagrįstas. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo atstovo prašytą priteisti civilinio ieškinio dalį, Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio rezoliucinę dalį, konstatuotina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas 558 911,23 Lt, o ne 492 945 Lt sumai. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomoji dalis atitinkamai keičiama.

513BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

514O. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį sieja su ta aplinkybe, kad Apuolės kapinyno teritorijoje ilgą laiką buvo vykdoma aktyvi ūkinė veikla, dėl kurios visos ten buvusios istorinės ir kultūrinės vertybės buvo sunaikintos. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad archeologiniai dirbiniai iš Apuolės kapinyno buvo iškasti būtent bendrais nuteistųjų veiksmais, o ne dėl trečiųjų asmenų vykdytos ūkinės veiklos. Todėl nėra abejonių, kad tarp Apuolės kapinynui padarytos žalos ir V. Č. bei O. S. nusikalstamų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

515V. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu iš esmės argumentuodamas per dideliu priteistu jo dydžiu. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-07-12 įsakymu Nr. Į-315 patvirtintas Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo pagrindu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2009-07-13 įsakymu Nr. Į-302 buvo sudaryta komisija Apuolės kapinyno atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (t. 11, b.l. 21). Ši komisija buvo sudaryta nepažeidžiant Aprašo 4 punkto nuostatų, nes į jos sudėtį įėjo trys Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją. Komisijos 2009-07-24 išvažiuojamojo posėdžio protokole Nr. 1 užfiksuota, kad buvo atlikta sužalotų vietų Apuolės kapinyne ir artimiausios aplinkos apžiūra, svarstyta dėl galimybės atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo principų (t. 10, b.l. 131-133). Sužalotų vietų Apuolės kapinyne schema ir prie jos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad buvo atlikti šiame kapinyne padarytų sužalojimų apžiūros darbai (t. 10, b.l. 135-169). Byloje yra taikytinų archeologinių tyrinėjimų apimčių (sužalotų vietų Apuolės kapinyne atveju) planas (t. 10, b.l. 170), taip pat archeologinio paveldo vertinimo specialiosios ekspertizės specialistų, įėjusių į komisijos sudėtį, pasitarimo dėl normatyvų taikymo nuostolių skaičiavimo 2009-08-25 protokolas, kuriame buvo nutartas sužalotų vietų gylis ir mažinančio sąnaudas koeficiento nustatymas, taikytinos archeologinių tyrinėjimų apimtys bei nustatytas fotodarbų ir archeologinių tyrimų ataskaitos autorinių lankų kiekis (t. 11, b.l. 22). 2009-09-29 Nuostolių dydžio skaičiavimo sąmatoje yra išdėstytas vertės, susijusios su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, nustatymas (t. 11, b.l. 23). Įvertinusi minėtuose dokumentuose esančius duomenis ir kitas aplinkybes, komisija 2009-09-30 akte Nr. RG-168 konstatavo, kad V. Č. ir O. S. savo veiksmais sužalojo Apuolės kapinyną, nes archeologiniai radiniai rinkti ne tik neturint tam įgaliojimų, bet nesilaikant minimalių reikalavimų, taikomų archeologiniams tyrimams, todėl žemės plote, kuriame atlikti nelegalūs kasinėjimo darbai, iš esmės yra prarasti mokslinių duomenų šaltiniai. Vienintelis objektyvus būdas pažinti mokslinių duomenų šaltinius yra archeologiniai tyrimai, t. y. nuteistųjų padarytos Apuolės kapinyno žalos piniginė išraiška turėtų būti archeologinių tyrimų, kurie būtų atlikti informacijai apie praeitį surinkti šiame žemės sklype, kaštai. Be to, komisija konstatavo, kad į žalos, padarytos mokslinių duomenų šaltiniui, piniginę išraišką (nuostolius) turi būti įtrauktos sąnaudos, susijusios su archeologinių tyrimų ataskaitos parengimu bei fotofiksacijos darbais, nes tai yra privalomoji archeologinių tyrimų dalis (komisijos 2009-09-30 akto 10-12 punktai, t. 9, b.l. 43-44). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti komisijos narių, nustačiusių archeologinių tyrimų atlikimo apimtis Apuolės kapinyne, kompetencija, surašytas 2009-09-30 aktas Nr. RG-168 atitinka Aprašo 5 punktui keliamus reikalavimus.

516Civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Komisija nustatė Apuolės kapinynui padarytą žalą, o įmonė „X (duomenys pakeisti)“ atliko techninį paskaičiavimą. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra atlikęs viešąjį pirkimą ir sudaręs ilgalaikę sutartį su šia įmone. Archeologinių tyrimų kaina yra mokslinių duomenų gavimo kaina, ją nustatęs ekspertas taikė vidutinį kainų principą, vadovavosi Kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais. Žala paskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus žalos padarymo metais, o archeologiniai tyrimai dabartiniu metu būdų dar brangesni (t. 15, b.l. 53). J. A., kuris sudarė 2009-09-29 Nuostolių dydžio skaičiavimo sąmatą, aiškinamajame rašte nurodė, kad archeologinių tyrimų kaina apskaičiuota pagal komisijos pateiktus duomenis (2009-08-25 protokolą, planus, nuotraukas, matavimus) (t. 8, b.l. 181). V. Č. ir O. S. neatlikus nusikalstamų veiksmų Apuolės kapinyne, kuriam buvo padaryta žala, valstybė neturėtų pareigos iš karto imtis nustatyto masto archeologinių tyrimų atlikimo siekiant ištirti Apuolę, kaip mokslinių duomenų pažinimo šaltinį. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio tyrimai atliekami specialia tvarka, asmenims turint atitinkamą išsilavinimą ir kompetenciją, todėl į nuostolių dydžių nustatymą pagrįstai įtrauktas darbo užmokesčio, kurio dydžio apskaičiavimo pagrįstumą patvirtino komisija 2009-09-30 aktu, mokėjimas ir su juo susijusios kitos išlaidos (socialinio draudimo ir kiti mokesčiai). Tai patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą žalos sąvoką. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad valstybė dar nepatyrė tokių išlaidų, savaime neįrodo, kad civilinis ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, o apskaičiavimo tvarka yra neteisinga. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Įvertinus objekto, kuriam padaryta žala, pobūdį (Apuolės kapinyną), nuteistiesiems atsiradusios prievolės esmę (atlyginti nuostolius už atliktus archeologinius tyrimus), pripažintina, kad žala pagrįstai apskaičiuota ne pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusias kainas, nes praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo žalos padarymo, tampa sudėtingiau ištirti mokslinių duomenų pažinimo šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra teisinio pagrindo teigti, kad apygardos teismo priteista civilinio ieškinio dydžio suma yra nepagrįsta. V. Č. apeliaciniame skunde deklaratyviai cituojamos CK 6.249 ir 6.251 straipsnių, BPK 109 straipsnio nuostatos nepaneigia anksčiau padarytos išvados, o teiginys, kad visi iškasti archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai buvo paimti iš jo sulaikymo dieną, neturi reikšmės vertinant priteisto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, nes šių daiktų vertė buvo atimta iš civiliniu ieškiniu prašytos priteisti pinigų sumos dėl anksčiau aptartos priežasties.

517Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1-4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

518panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria:

5191) V. Č. (V. Č.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje (dėl kalavijo ir dviejų knygų kontrabandos), ir jis nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti V. Č. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

5202) V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje (dėl kalavijo ir plačiaašmenio kirvio kontrabandos), ir jis nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti V. Č. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

521Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 6 dalimi, V. Č. subendrintos bausmės.

522Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bei 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. Č. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį, 202 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei V. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

523Taip pat pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį:

5241) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. Č. ir O. S. (O. S.) kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnį, t. y. aplinkybes, kad:

525- jie padarė nusikalstamus veiksmus Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose.

526- V. Č. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką rasdamas ir pasisavindamas neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčius radinius:

5271. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius šovinius;

5282. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;

5293. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;

5304. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties dirbinių fragmentų;

5315. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

5326. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;

5337. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;

5348. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;

5359. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;

53611. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;

53712. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;

53813. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

53914. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;

54015. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

54116. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;

54217. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą;

543- O. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką rasdamas ir pasisavindamas neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) 301 kitą istorinės ir kultūrinės reikšmės turintį radinį:

5441. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;

5452. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos Imperijos, Lenkijos, Latvijos, Hitlerinės Vokietijos ir TSRS monetų;

5463. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos įvairių nominalų kapeikų monetas;

5474. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

5485. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

5496. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;

5507. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;

5518. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;

5529. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;

55310. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo monetą;

55411. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;

55512. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;

55613. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetą;

55714. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos aprangos didelių sagų;

55815. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos aprangos mažas sagas;

55916. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

56017. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

56118. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;

56219. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;

56320. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos sagas;

56421. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;

56522. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;

56623. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną Nr.22(P/4311);

56724. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;

56825. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;

56926. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;

57027. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų monetas;

57128. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų monetą;

57229. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;

57330. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;

57431. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.

5752) nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad V. Č. ir O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 2 dalyje, pažeisdami ne 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X-1531 redakcija) 18 straipsnio 6 dalį.

5763) nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas 492 945 Lt (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių litų) sumai.

5774) nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. Č. buto, esančio ( - ), Vilniuje, 2009 m. birželio 25 d. kratos metu paimtą kompiuterio sisteminį bloką grąžinti jo teisėtam savininkui – V. Č..

578Taip pat ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas aiškias rašybos apsirikimo klaidas, t.y.:

5791) nurodant, kad ne V. I., o V. Č., padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, rado ir pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų.

5802) pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies frazę, kad V. Č. „įtariamas, tuo kad“ nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pasisavino 84 archeologinius radinius ir jų fragmentus (nuosprendžio 10 lapas, t. 15, b.l. 103).

581Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. O. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 4. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 5. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 6. pagal BK 185 straipsnį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;... 7. pagal BK 202 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams trims... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos,... 9. V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3... 10. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 11. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 12. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 13. pagal BK 185 straipsnį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;... 14. pagal BK 202 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams trims... 15. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl kalavijo ir dviejų knygų) – laisvės... 16. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-06-17/19 kalavijo ir plačiaašmenio... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos,... 18. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos... 19. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 20. O. S. nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu,... 21. 1. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;... 22. 2. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;... 23. 3. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;... 24. 4. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;... 25. 5. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;... 26. 6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines... 27. 7. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago... 28. 8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;... 29. 9. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt... 30. 13. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt... 31. 15. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;... 32. 18. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;... 33. 19. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;... 34. 20. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;... 35. 21. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt... 36. 24. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;... 37. 25. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;... 38. 26. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;... 39. 27. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 40. 28. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 41. 29. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės... 42. 31. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;... 43. 32. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;... 44. 33. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės... 45. 36. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;... 46. 37. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;... 47. 38. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 48. 39. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;... 49. 40. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 50. 41. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 51. 42. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 52. 43. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;... 53. 44. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;... 54. 45. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;... 55. 46. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties... 56. 47. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;... 57. 48. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;... 58. 49. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;... 59. 50. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su... 60. 51. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su... 61. 52. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines... 62. 53. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės... 63. 54. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;... 64. 55. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius... 65. 56. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago... 66. 57. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;... 67. 58. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 68. 59. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;... 69. 60. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;... 70. 61. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;... 71. 62. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 72. 64. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;... 73. 65. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį... 74. 66. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę... 75. 67. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės... 76. 69. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties... 77. 70. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;... 78. 71. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;... 79. 72. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;... 80. 73. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;... 81. 74. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio... 82. 75. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės... 83. 76. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės... 84. 79. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;... 85. 80. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;... 86. 81. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos... 87. 82. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;... 88. 83. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;... 89. 84. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;... 90. 85. 701 - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.... 91. Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tuo pačiu jau... 92. Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, padarė... 93. Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu 2009 m. gegužės 31... 94. Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, padarė... 95. Be to, O. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tiksliai... 96. 1. du 901 - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,... 97. 2. 401 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 98. 3. 901 - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,... 99. 4. dvi 901 - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,... 100. 5. tris 601 - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,... 101. 6. 601 - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 102. 7. du 701 - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,... 103. 8. 601 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 104. 9. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;... 105. 10. 601 - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,... 106. 11. dvi 601 - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,... 107. 12. 701 - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,... 108. 13. 501 - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,... 109. 14. dvi 401 - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,... 110. 15. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;... 111. o taip pat O. S. vienas Vakarų Lietuvos Pamario krašto, Vidurio bei Rytų... 112. 1. 1587 - 1632 m. laikotarpio, 20 Lt vertės sidabrinę Abiejų Tautų... 113. 2. 1648 - 1668 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę Abiejų Tautų Respublikos... 114. 3. 1660 m., 5 Lt vertės varinę Švedijos Karalystės 1 šilingo monetą;... 115. 4. 1601 - 1700 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę nenustatyto tipo 1 šilingo... 116. 5. dvi 601 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarines diržo apkalo... 117. 6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės... 118. 7. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės... 119. 8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį kamanų žvangutį;... 120. 9. 1501 - 1700 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę ikonos plokštelę;... 121. taip pat du lobius:... 122. 1. vieną šimtą penkiasdešimt keturias 1648 - 1668 m. laikotarpio, po 1 Lt... 123. 2. aštuoniolika 1737 - 1780 m. laikotarpio neįkainotų (nenustatytos... 124. o taip pat 301 neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) kitą istorinės... 125. 1. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;... 126. 2. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos... 127. 3. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos... 128. 4. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 129. 5. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 130. 6. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;... 131. 7. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;... 132. 8. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;... 133. 9. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;... 134. 10. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo... 135. 11. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 136. 12. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;... 137. 13. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 138. 14. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos... 139. 15. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos... 140. 16. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos... 141. 17. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos... 142. 18. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos... 143. 19. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos... 144. 20. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos... 145. 21. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 146. 22. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;... 147. 23. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną... 148. 24. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;... 149. 25. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;... 150. 26. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;... 151. 27. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų... 152. 28. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų... 153. 29. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;... 154. 30. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;... 155. 31. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.... 156. Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe ir vienas, padarė... 157. Taip pat O. S. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009... 158. 1. du 901 - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,... 159. 2. 401 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 160. 3. 901 - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,... 161. 4. dvi 901 - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,... 162. 5. tris 601 - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,... 163. 6. 601 - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 164. 7. du 701 - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,... 165. 8. 601 - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 166. 9. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;... 167. 10. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;... 168. 11. 601 - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,... 169. 12. dvi 601 - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,... 170. 13. 701 - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį,... 171. 14. 701 - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 172. 15. 501 - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,... 173. 16. dvi 401 - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,... 174. 17. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-... 175. už bendrą piniginę sumą` - 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V.Č. sąskaitą... 176. Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine... 177. Tokiais savo veiksmais O. S., veikdamas bendrininkų grupe, įvykdė... 178. V. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu,... 179. 1. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;... 180. 2. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;... 181. 3. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;... 182. 4. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;... 183. 5. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;... 184. 6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines... 185. 7. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago... 186. 8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;... 187. 9. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt... 188. 13. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt... 189. 15. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;... 190. 18. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;... 191. 19. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;... 192. 20. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;... 193. 21. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt... 194. 24. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;... 195. 25. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;... 196. 26. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;... 197. 27. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 198. 28. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 199. 29. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės... 200. 31. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;... 201. 32. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;... 202. 33. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės... 203. 36. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;... 204. 37. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;... 205. 38. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 206. 39. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;... 207. 40. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 208. 41. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 209. 42. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;... 210. 43. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;... 211. 44. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;... 212. 45. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;... 213. 46. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties... 214. 47. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;... 215. 48. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;... 216. 49. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;... 217. 50. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su... 218. 51. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su... 219. 52. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines... 220. 53. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės... 221. 54. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;... 222. 55. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius... 223. 56. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago... 224. 57. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;... 225. 58. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 226. 59. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;... 227. 60. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;... 228. 61. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;... 229. 62. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 230. 64. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;... 231. 65. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį... 232. 66. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę... 233. 67. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės... 234. 69. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties... 235. 70. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;... 236. 71. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;... 237. 72. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;... 238. 73. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;... 239. 74. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio... 240. 75. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės... 241. 76. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės... 242. 79. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;... 243. 80. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;... 244. 81. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos... 245. 82. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;... 246. 83. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;... 247. 84. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;... 248. 85. 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.... 249. Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., abu tuo pačiu jau... 250. Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, padarė... 251. Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu 2009 m. gegužės 31... 252. Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, padarė... 253. Be to, V. Č., veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., tiksliai... 254. 1. du 901 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,... 255. 2. 401 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 256. 3. 901 m. - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,... 257. 4. dvi 901 m. - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,... 258. 5. tris 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,... 259. 6. 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 260. 7. du 701 m. - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,... 261. 8. 601 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 262. 9. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;... 263. 10. 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,... 264. 11. dvi 601 m. - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,... 265. 12. 701 m. - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą –... 266. 13. 501 m. - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,... 267. 14. dvi 401 m. - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,... 268. 15. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;... 269. o taip pat V. Č. vienas, tiksliai nenustatytose Rytų Lietuvos Kauno,... 270. 1. 601 – 1000 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 271. 2. 501 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę ylą;... 272. 3. 901 – 1100 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį... 273. 4. dešimt 801 – 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės karolių;... 274. 5. 601 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę sagtį;... 275. 6. du 601 – 1000 m. laikotarpio, po 190 Lt vertės, bendros 380 Lt vertės... 276. 7. 601 – 1000 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;... 277. 8. 601 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;... 278. 9. 801 – 1200 m. laikotarpio, 250 Lt vertės kelių medžiagų segės šerdį... 279. 10. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės apyrankės... 280. 11. 501 – 800 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį... 281. 12. 601 – 1200 m. laikotarpio, 170 Lt vertės žalvarinės apyrankės... 282. 13. 801 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;... 283. 14. 501 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinę segės adatą;... 284. 15. tris 601 – 1200 m. laikotarpio, bendros 10 Lt vertės žalvarinio... 285. 16. 601 – 1200 m. laikotarpio, 20 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 286. 17. 1 – 1000 m. laikotarpio, 20 Lt vertės molinio puodo pakraštėlį;... 287. 18. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinę segę;... 288. 19. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 289. 20. 901 – 1100 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;... 290. 21. 901 – 1200 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos... 291. 22. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės... 292. 23. 901 – 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės žalvarinę apyrankę;... 293. 24. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinę apyrankę;... 294. 25. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės... 295. 26. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės... 296. 27. 901 – 1200 m. laikotarpio, 80 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;... 297. 28. 901 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės... 298. 29. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 240 Lt vertės... 299. 30. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį varpelį;... 300. 31. 901 – 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę peilio geležtę;... 301. 32. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės... 302. 33. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės... 303. 34. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę peilio geležtę;... 304. 35. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės geležinį peilį;... 305. 36. dvi 701 – 1100 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės... 306. 37. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę sagtį;... 307. 38. keturias 401 – 800 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 1200 Lt... 308. 39. 401 – 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinį nenustatytos... 309. 40. 401 – 1000 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį kirvį;... 310. 41. 401 – 1000 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;... 311. 42. 401 – 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės geležinį pjautuvą;... 312. 43. tris 801 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 750 Lt vertės... 313. 44. 801 – 1200 m. laikotarpio, 120 Lt vertės geležinę žąslų grandį;... 314. 45. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinius žąslus;... 315. 46. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 1800 Lt... 316. 47. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę žąslų grandį su... 317. 48. keturias 701 – 1200 m. laikotarpio, po 350 Lt vertės, bendros 1400 Lt... 318. 49. dvi 701 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 500 Lt vertės... 319. 50. 701 – 1200 m. laikotarpio, 480 Lt vertės geležinę žąslų grandį su... 320. 51. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 360 Lt vertės... 321. 52. dvi 1650 – 1668 m. laikotarpio, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės... 322. o taip pat neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės... 323. 1. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius... 324. 2. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;... 325. 3. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;... 326. 4. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties... 327. 5. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio... 328. 6. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;... 329. 7. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;... 330. 8. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;... 331. 9. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;... 332. 11. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;... 333. 12. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;... 334. 13. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 335. 14. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;... 336. 15. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;... 337. 16. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;... 338. 17. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą.... 339. Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe ir vienas, padarė... 340. Taip pat V. Č. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009... 341. 1. du 901 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus,... 342. 2. 401 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 343. 3. 901 m. - 1300 m. laikotarpio geležinį dalgį,... 344. 4. dvi 901 m. - 1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes,... 345. 5. tris 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinius ietigalius,... 346. 6. 601 m. - 900 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 347. 7. du 701 m. - 1000 m. laikotarpio geležinius žąslus,... 348. 8. 601 m. - 1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį,... 349. 9. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;... 350. 10. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;... 351. 11. 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinę ylą,... 352. 12. dvi 601 m. - 800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes,... 353. 13. 701 m. - 1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą –... 354. 14. 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį,... 355. 15. 501 m. - 800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą,... 356. 16. dvi 401 m. - 600 m. laikotarpio geležines sagtis,... 357. 17. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-... 358. už iš viso 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V. Č. sąskaitą AB... 359. Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine... 360. Tokiais savo veiksmais V. Č., veikdamas bendrininkų grupe, įvykdė... 361. Taip pat V. Č., pasinaudodamas UAB „T (duomenys pakeisti)“ paslaugomis,... 362. Tokiais tęstiniais veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą... 363. Be to, jis, analogišku būdu, t. y., pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis,... 364. Tokiais savo veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199... 365. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 366. Apeliantas prašo atlikti įrodymų tyrimą, įpareigoti ekspertus pateikti... 367. Mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepragrįstas, todėl... 368. Tvirtina teismą nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavus pagal BK 178 straipsnio... 369. Nurodo, jog tiriant bylą nesurinkti įrodymai, kurie neginčijamai pagrįstų... 370. Nors jis yra nuteistas už tai, kad kartu su V. Č. 2009 m. birželio 1-4... 371. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi byloje yra pakankamai... 372. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 373. Mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors... 374. Tvirtina, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti net prielaidos, kad... 375. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 376. Toliau dėstomi argumentai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178... 377. Dirvožemis, nuimtas nuo archeologinių radinių Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 10,... 378. Pripažinimas jį kaltu dėl didelės vertės istorinių, kultūrinių ar... 379. 3) byloje nėra jokių duomenų, kad 2009-04-25 iš jo gyvenamųjų patalpų ((... 380. 4) teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, kadangi nuosprendžio... 381. Apelianto teigimu, net jeigu ir būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys jo... 382. Pažymi, jog teismas, netinkamai kvalifikuodamas jo veiksmus, t. y. netinkamai... 383. Pripažinti jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį,... 384. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, Kultūros paveldo departamento prie... 385. Be to, jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 271... 386. Nors apeliantas ir buvo sulaikytas kasinėjant Apuolės kapinyne, tačiau... 387. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teigia, kad jam nebuvo... 388. Toliau skunde dėstomi argumentai dėl to, kad apelianto veiksmai neva... 389. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 271 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik už... 390. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo veiksmai (kasinėjimai Apuolės kapinyne bei... 391. Toliau pažymi, kad jo kaltės nepatvirtina liudytojų parodymai, pastarieji... 392. Tad nesant objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų... 393. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl 84... 394. Nesutinka su teismo nuomone, kad jis turėjo išsamią ir tikslią informaciją... 395. Tolesnėje skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su jo... 396. Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą kilnojamosios... 397. Atsižvelgiant į Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, baudžiamojo ir... 398. Be to, pažymi nesutinkantis su teismo išvada neva jis neprisipažino dėl jam... 399. Toliau apeliaciniame skunde yra dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su... 400. Darant prielaidą, jog jis vis dėlto yra kaltas dėl tam tikros nusikaltimo... 401. Galiausiai nurodo nesutinkantis su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas... 402. Pacitavęs BPK 115 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinio... 403. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas,... 404. Civilinis ieškovas teisme nurodė, kad reali žala nebuvo padaryta, visi... 405. Skundo pabaigoje aptariamos CK 6.249, 6.251 straipsnių, BPK 109 straipsnių... 406. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą,... 407. Nuteistųjų V. Č. ir O. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 408. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 409. Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 271... 410. BK 178 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta... 411. Priešingai nei teigia V. Č. ir O. S. apeliaciniuose skunduose, byloje yra... 412. Byloje esantys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 413. Priešingai nei teigia V. Č., apygardos teismas, priimdamas skundžiamą... 414. Dėl V. Č. ir O. S. sulaikymo aplinkybių Apuolės kapinyno teritorijoje visų... 415. O. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad Apuolės kapinynas ilgą... 416. Kaip minėta, vienas iš BK 178 straipsnio 3 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr.... 417. Komisija, sudaryta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 418. BK 178 straipsnio bendriausia prasme vagystė objektyviai pasireiškia svetimo... 419. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. Č. ir O. S. naudojosi metalo... 420. Nepritartina V. Č., kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis kartu su O.... 421. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vagystės atveju nusikalstama veika yra... 422. Teisėjų kolegija, išdėstydama argumentus, jau pasisakė, kad V. Č. ir O.... 423. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas pagrįstai konstatavo,... 424. V. Č. apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad jo veiksmai Kretingos... 425. Nuteistiesiems inkriminuota, kad jie suniokojo aptariamas valstybės saugomas... 426. Anksčiau išdėstytais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis paneigta... 427. Remiantis tuo, kas nustatyta, išteisinti V. Č. ir O. S. iš kaltinimo pagal... 428. V. Č. ir O. S. apeliaciniuose skunduose deklaratyviai, nepateikdami jokių... 429. Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 185 straipsnį... 430. BK 185 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino rastą... 431. Šioje byloje Komisijai, sudarytai Kultūros paveldo departamento prie... 432. Komisija savo 2009-09-28 išvadoje nurodė, kad archeologiniai radiniai yra... 433. Nuteistieji, suradę didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę reikšmę... 434. Kaip minėta, Komisija, įvertinusi jai pateiktus daiktus ar jų fragmentus,... 435. 1) V. Č. padarė BK 185 straipsnyje numatytą nusikaltimą rasdamas ir... 436. 1. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius... 437. 2. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;... 438. 3. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;... 439. 4. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties... 440. 5. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio... 441. 6. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;... 442. 7. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;... 443. 8. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;... 444. 9. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;... 445. 11. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;... 446. 12. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;... 447. 13. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 448. 14. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;... 449. 15. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;... 450. 16. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;... 451. 17. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą;... 452. 2) O. S. padarė BK 185 straipsnyje numatytą nusikaltimą rasdamas ir... 453. 1. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;... 454. 2. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos... 455. 3. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos... 456. 4. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 457. 5. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 458. 6. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;... 459. 7. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;... 460. 8. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;... 461. 9. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;... 462. 10. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo... 463. 11. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 464. 12. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;... 465. 13. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 466. 14. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos... 467. 15. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos... 468. 16. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos... 469. 17. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos... 470. 18. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos... 471. 19. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos... 472. 20. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos... 473. 21. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 474. 22. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;... 475. 23. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną... 476. 24. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;... 477. 25. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;... 478. 26. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;... 479. 27. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų... 480. 28. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų... 481. 29. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;... 482. 30. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;... 483. 31. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.... 484. Šių aplinkybių pašalinimas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios... 485. Taip pat ištaisytinos Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio... 486. Dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį... 487. V. Č. ir O. S. nuteisti pagal BK 202 straipsnio 2 dalį už skundžiamame... 488. Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 489. O. S., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame... 490. Byloje nustatyta, kad V. Č. ir O. S. užsiėmė archeologinių dirbinių... 491. V. Č. ir O. S., iškasę ir pasisavinę archeologinius dirbinius ar jų... 492. AB „Swedbank“ prie 2010-04-20 rašto pateikė informaciją apie V. Č.... 493. Nuteistieji, net jeigu turėtų leidimus, gautus minėtų įstatymų nustatyta... 494. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltininko veiksmus... 495. Dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos... 496. V. Č. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžiu nuteistas už... 497. V. Č. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kaltinamajame akte suformuluotas... 498. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 499. Dėl V. Č. apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų... 500. V. Č. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nesiedamas su konkrečiomis bylos... 501. Nepagrįstas V. Č. apeliacinio skundo teiginys, kad paimant ir apžiūrint jam... 502. Byloje nustatyta, kad tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime dalyvavo... 503. Taip pat nepritartina V. Č. apeliacinio skundo argumentui, kad skundžiamas... 504. Konstatuotina, kad byloje nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių... 505. Byloje nustatyta, kad iš V. Č. buto, esančio ( - ), Vilniuje, 2009-06-25... 506. Dėl V. Č. paskirtų bausmių... 507. V. Č. apeliaciniame skunde sieja jam neteisingą bausmių paskyrimą tik su... 508. Apygardos teismas, skirdamas V. Č. atskiras bausmes už padarytas... 509. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nenustatyta V. Č. atsakomybę... 510. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės... 511. Dėl V. Č. ir O. S. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su byloje... 512. Nagrinėjamoje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 513. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 514. O. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai priteistą civilinį ieškinį sieja su... 515. V. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu iš... 516. Civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Komisija... 517. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 518. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio... 519. 1) V. Č. (V. Č.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą... 520. 2) V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 521. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio... 522. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 ir 4... 523. Taip pat pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d.... 524. 1) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. Č. ir O. S. (O. S.)... 525. - jie padarė nusikalstamus veiksmus Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus... 526. - V. Č. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje... 527. 1. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius... 528. 2. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;... 529. 3. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;... 530. 4. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties... 531. 5. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio... 532. 6. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;... 533. 7. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;... 534. 8. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;... 535. 9. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;... 536. 11. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;... 537. 12. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;... 538. 13. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 539. 14. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;... 540. 15. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;... 541. 16. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;... 542. 17. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą;... 543. - O. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnyje... 544. 1. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;... 545. 2. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos... 546. 3. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos... 547. 4. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 548. 5. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 549. 6. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;... 550. 7. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;... 551. 8. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;... 552. 9. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;... 553. 10. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo... 554. 11. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1... 555. 12. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;... 556. 13. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio... 557. 14. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos... 558. 15. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos... 559. 16. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos... 560. 17. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos... 561. 18. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos... 562. 19. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos... 563. 20. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos... 564. 21. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;... 565. 22. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;... 566. 23. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną... 567. 24. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;... 568. 25. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;... 569. 26. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;... 570. 27. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų... 571. 28. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų... 572. 29. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;... 573. 30. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;... 574. 31. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.... 575. 2) nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad V. Č. ir O. S. padarė... 576. 3) nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad Kultūros paveldo... 577. 4) nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. Č. buto, esančio ( - ), Vilniuje,... 578. Taip pat ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio... 579. 1) nurodant, kad ne V. I., o V. Č., padarydamas Lietuvos Respublikos... 580. 2) pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies frazę, kad V. Č.... 581. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013-05-24 nuosprendžio dalį palikti...