Byla e2A-291-264/2020
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo - Kauno miesto savivaldybė

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-245-429/2019 pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams K. A., V. B., V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo - Kauno miesto savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) atsakovams K. A., V. B. bei V. Ž. (toliau - atsakovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), (tarnaujantis daiktas) nustatyti 4 m pločio, 64 m2 ploto kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovei A. B. priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresas ( - ) (viešpataujantis daiktas) pagal į bylą pateiktą UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtą schemą „Servituto nustatymo schema teisminiam nagrinėjimui“, numatant už nustatytą servitutą vienkartinę 600 Eur kompensaciją atsakovams, t. y. po 200 Eur kiekvienam atsakovui; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros su jos betoniniu pagrindu, išsidėsčiusios tarp žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), ir žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalį, esančią tarp taškų ( - ) ir ( - )), pažymėtų UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtoje schemoje „Schema teisminiam nagrinėjimui“. Atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, suteikti teisę ieškovei atsakovų lėšomis nugriauti tvoros su jos betoniniu pagrindu, išsidėsčiusių tarp žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ir žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalį, esančią tarp taškų ( - ) (( - )) ir ( - ) (( - )), pažymėtų UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtoje schemoje „Schema teisminiam nagrinėjimui“.); 3) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimų žemės sklype, esančiame adresu ( - ), prie žemės sklypo, esančio adresu ( - ) ribos, pasistatyti automobilių stovėjimo aikštelę pagal 2019 m. birželio 26 d UAB „Banesta“ parengtą schemą „Schema teisminiam nagrinėjimui“; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis ( - ), kuris yra šlaite. Sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas bei kiemo statiniai. Ilgą laiką ieškovė (iki jos ir prieš tai buvę savininkai) į sklypą faktiškai patekdavo per tuo metu buvusią valstybinę žemę, kuri dabar įeina į atsakovų sklypo, esančio ( - ), sudėtį. Tačiau po atsakovų sklypo suformavimo ieškovė šios vienintelės teisėtos galimybės patekti į savąjį sklypą neteko. Vienintelė reali galimybė ieškovei patekti į savąjį sklypą yra per atsakovų sklypą, esamo faktinio privažiavimo vietoje. Atsakovai (jiems sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise) geruoju kelio servituto ieškovės sklypui suteikti nesutiko. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovų sklypu. Atsakovų sklypas buvo suformuotas 2018 metais, iki tol tai buvo nesuformuotas valstybinės žemės plotas. Suformavus ir įregistravus atsakovų sklypą kaip atsakovų nuosavybę, jame nenustačius kelio servituto, suteikiančio teisę prieiti ir privažiuoti prie jos sklypo, ieškovė neteko vienintelės galimybės teisėtai patekti į jai priklausanti sklypą. Sprendžiant ar prašomas nustatyti servitutas, sukeltų esminių nepatogumų atsakovams, atsižvelgtina į tai, kad tokia faktinė patekimo į sklypą tvarka buvo eilę metų, t. y. per tą vietą į savo sklypą patekdavo tiek ieškovė, tiek šis praėjimas buvo naudojamas ir kitų pastatų savininkų patekimui prie jų nekilnojamojo turto. Šios aplinkybės matyti iš įvairių laikotarpių planinės medžiagos bei pačių atsakovų sklypo inventorinio plano, kur ši vieta žymima kaip pravažiavimas. Taigi atsakovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad ši jų sklypo dalis atiteks jiems be jokių kitiems asmenims būtinų apribojimų. Tam, kad būtų užtikrintas realus patekimas į ieškovės sklypą ir kelio servituto tinkamas naudojimas pagal paskirtį būtina pašalinti tvoros dalį, kuri buvo įrengta be ieškovės sutikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės siekiamą nugriauti tvoros dalies ilgį lemia objektyvios aplinkybės - ieškovei yra būtinas patekimas į jos sklypą, o dėl stataus kampo tarp aikštelės ir kelio servituto juostos, įvažiuojant į sklypą ir išvažiuojant iš jo, neįmanoma įsukti iš karto, t. y. reikėtų pamanevruoti automobiliu, be to, bet kuriuo atveju tektų manevruoti ir atbuline eiga, todėl saugiam pravažiavimui į ieškovės sklypą yra būtinas visos tvoros dalies tarp taškų ( - ) (( - )) ir ( - ) (( - )), pavaizduotų aikštelės schemoje, pašalinimas (nugriovimas). Kadangi atsakovai naują tvorą įsirengė be ieškovės, kaip besiribojančio sklypo savininkės, sutikimo, konstatuotina, kad ji stovi neteisėtai. Tai sudaro savarankišką pagrindą įpareigoti atsakovus nugriauti tvoros dalį, o jiems to per vieno mėnesio terminą neatlikus suteikti teisę ieškovei nugriauti tvoros dalį atsakovų lėšomis. Ieškovė siekia, kad pagal schemą statoma automobilių stovėjimo aikštelė būtų inžinerinis statinys. Nagrinėjamu atveju automobilių stovėjimo aikštelė pagal savo savybes atitiktų 1-os grupės nesudėtingąjį statinį, kurios statybai statybos leidimas nėra reikalingas. Ieškovė pažymi, kad automobilių stovėjimo aikštelė pagal atsakovų schemą yra būtina tam, kad ieškovė turėtų realų įvažiavimą į savo sklypą ir atitinkamai, kad galėtų efektyviai įgyvendinti nuosavybės teises į savąjį sklypą. Tokios aikštelės nesant ieškovė neturėtų galimybės netrukdomai naudotis kelio servitutu. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, kad ieškovės sklypo ir atsakovų sklypo ribojimo vietoje, yra sklypų aukščių skirtumas - ieškovės sklypas yra žymiai žemiau nei atsakovų sklypas, todėl tam, kad automobilis galėtų įvažiuoti į ieškovės sklypą yra būtinas statinys, kompensuojantis minėtą aukščių skirtumą. Dėl aukščių skirtumo ši aikštelė negali būti statoma 1 m. atstumu nuo sklypo ribos, kadangi tada negalėtų atlikti savo funkcijos, nes būtų neįmanoma į ją įvažiuoti.

82.

9Atsakovai K. A., V. B., V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė, formuluodama patikslinto ieškinio reikalavimus, nenurodė jokio termino, per kurį ji įsipareigoja pastatyti aikštelę. Pažymi, kad UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtoje schemoje yra tik pažymėtas neva ateityje ketinamos statyti aikštelės plotas, bet tai nėra, kaip teigia ieškovė, konkretus automobilių stovėjimo aikštelės sprendimas (nėra matyti kaip bus sprendžiamas aukščių skirtumas, kokios numatytos konstrukcijos ir kt.). Nurodo, jog nugriovus tvorą su betoniniu pagrindu, kaip to prašo ieškovė, sugriūtų visas atsakovų kiemas, nes gruntas netektų atramos, be to, toks griuvimas sukeltų grėsmę nedideliu atstumu stačiame šlaite stovinčiam atsakovų namui. Tvoros su betoniniu pagrindu nugriovimas taip pat sukeltų didelį pavojų žmonių (ypač vaikų) saugumui. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad prašomas servitutas yra reikalingas patekimo į sklypą tikslu, o ne automobilio laikymo tikslu. Ieškovė pati sau prieštarauja. Ieškovės tikruosius ketinimus laikyti automobilį atsakovų kieme patvirtina byloje esanti pačios ieškovės pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovų kieme paliktas jos automobilis. Atsakovai yra pateikę pranešimą policijai apie atsakovų kieme paliktą ieškovės automobilį. Priešingai nei teigia ieškovė, visa tvora, įskaitant jos dalį tarp taškų ( - ) ir ( - ), stovi teisėtai. Šiuo konkrečiu atveju tvorai, kurią ieškovė prašo įpareigoti atsakovus nugriauti, rašytiniai sutikimai nereikalingi. Tvora yra pastatyta atsakovų žemės sklypo ribose. Tai aiškiai matyti iš G. P. įmonės parengtos schemos antro lapo. Atsakovai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais teiginiais, kad ji tariamai ilgą laiką į savo sklypą faktiškai patekdavo per tuo metu buvusią valstybinę žemę, kuri dabar įeina į atsakovų sklypo, esančio ( - ), sudėtį, kad tai neva yra vienintelė reali galimybė ieškovei patekti į savo sklypą yra per atsakovų sklypą. Atsakovai nurodo, kad ieškovė pakėlė savo sklypo aukštį, pripildama į žemesnę sklypo dalį statybinio laužo, kurį vėliau užpylė žemėmis. Ieškovė, sau užsiblokavusi privažiavimą (pasibloginusi galimybę įsirengti įvažiavimą) ir dar labiau pakėlusi sklypo aukštį, neteisėtai siekia įgyti teisę naudotis atsakovų namų valdoje ( - ), esančią žeme, kaip privažiavimu iki savo sklypo. Jokio privažiavimo (patekimo) į ieškovės sklypą per žemę, kuri šiuo metu patenka į atsakovų sklypą, nebuvo. Atsakovai nurodo, kad ieškovės patikslinto ieškinio teiginiai, jog įrengus įvažiavimo kelio sampylą (pylimą) į ( - ), žemės sklypą pagal UAB „Planuotojai“ parengtą įvažos schemą per valstybinę žemę, būtų pažeisti esami laiptai, taip pat yra nepagrįsti. Įrengus UAB „Planuotojai“ architektės R. P. parengtoje pasiūlymų schemoje įvažą į žemės sklypą ( - ), laiptai išliktų ir jais būtų galima naudotis lygiai taip pat kaip ir dabar. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog laiptai leistųsi tiesiai į pravažiavimą, niekaip nesuvaržytų laiptais besinaudojančių asmenų galimybės patekti į savo namus. Atsakovai taipogi nesutinka su ieškovės teiginiais, kad privažiavimas negalėtų būti įrenginėjamas valstybinėje žemėje šalia ( - ), nes tam būtinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Šį ieškovės teiginį paneigia Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2659-406/2017 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas 2017 m. spalio 20 d. atsiliepimas į patikslintą skundą, kuriame nurodyta, kad: „...šiuo metu galiojančiu detaliuoju planu pakeistos ( - ) ribos ir ženkliai sumažintas sklypo plotas (pagal 1996 m. detalųjį planą suformuotas 825 kv. m žemės sklypas, pagal 2015 m. detalųjį planą - 562 kv. m). Šiuo metu suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas ( - ) nesiriboja su žemės sklypu ( - ), juos skiria laisvos valstybinės žemės juosta, kuri galėtų būti naudojama - pateikimui į žemės sklypą ( - );-. ..,1996 m. žemės sklypo ( - ) sumažintos apimties detalusis planas nebuvo įgyvendintas, t. y. papildomas valstybinės žemės plotas prie šio sklypo nebuvo prijungtas, tokiu būdu svarstytina galimybė patekti į žemės sklypą ( - ), iš ( - ) per valstybinę žemę greta žemės sklypo ( - )“. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2659-406/2017 Kauno miesto, savivaldybės administracija kartu su minėtu atsiliepimu pateikė ir aukščiau nurodytas aplinkybes įrodantį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. A-2047, kuriuo patvirtintas ( - ), detalusis planas su brėžiniu. Šie duomenys patvirtina tą faktą, jog į žemės sklypą ( - ) galima patekti iš ( - ) per valstybinę žemę, esančią greta žemės sklypo ( - ). Atsakovai nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad apie rengiamą atsakovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nežinojo todėl neturėjo galimybių teikti savo pastabas dėl jo sprendinių. Atsakovų teigimu, ieškovė sąmoningai nenurodė, to fakto, kad privažiavimo iki ieškovės sklypo nepažymėjo teisėtumo klausimas jau yra galutinai išspręstas administracine tvarka.

103.

11Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau - ir trečiais asmuo) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje trečiasis asmuo buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovams K. A., V. B. ir V. Ž. iš ieškovės A. B. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Atsakovui K. A. iš ieškovės A. B. priteisė 876 Eur kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą atsakovų prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Valstybei iš ieškovės A. B. priteisė 13,73 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

165.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A-3478 patvirtintą žemės sklypo prie pastato ( - ) detalųjį planą, t. y. iš prie jo pateikto brėžinio esančios pastabos matyti, jog tvirtinant žemės sklypo ( - ) detalųjį planą nebuvo galimybės nustatyti įvažiavimo į projektuojamą minėtą sklypą ir gretimą sklypą ( - ) todėl numatytas siūlymas, kad formuojant žemės sklypą ( - ), būtų sprendžiama dėl servituto nustatymo. Tačiau šiuo atveju servitutas nėra numatytas kaip detaliojo plano sprendinys, todėl toks siūlymas jokios teisinės reikšmės neturi, ir tai yra tik vienu iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o ne kaip privalomą teisinę galią turintis nurodymas.

186.

19Teismas konstatavo, kad pateiktame į bylą UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ direktoriaus teismo eksperto prof. Dr. S. M. 2019 m. vasario 22 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-12 (3 t., b. l. 86-112), konstatuota, jog ieškovė galėtų įsirengti norminius reikalavimus atitinkančią įvažą pagal pasiūlymų schemą, jeigu ieškovės sklypo reljefas po 2013 metų nebūtų pakeistas. Tai paneigia UAB „Įraža“ parengtą eksperto išvadą, jog privažiavimą prie ieškovės sklypo įrengti per valstybinės žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo adresas: ( - ), nėra jokių galimybių.

207.

21Teismas sprendė, kad kelia abejonių ieškovės teiginiai, jog ji iki ( - ) žemės sklypo suformavimo visuomet naudojosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu pravažiavimui, kadangi iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), ieškovė įsigijo 2012 m. gruodžio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kai tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7784/2002 2002 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmestas Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinys dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti savavališkus statinius, tame tarpe ir mūro metalo tvorą, esančius tarp gyvenamųjų namų ( - ). Teismas pastebėjo, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai R. D. V. ir G. O. K. negalėjo nurodyti kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kokie konkretūs asmenys naudojo atsakovų žemės sklypą kaip privažiavimą. Be to, net jei ieškovė ir būtų anksčiau naudojusi ginčo žemės sklypu, tokia aplinkybė pati savaime negalėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti, jog servitutas turi būti nustatytas per atsakovų sklypą.

228.

23Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis 2019 m. kovo 18 d., dalyvaujant šalims bei jų atstovams, darė vietos apžiūrą, kurios metu neginčytinai nustatyta, kad tiek ieškovės žemės sklypas ir namų valda, tiek atsakovų žemės sklypas ir namų valda yra stačiame šlaite, o betoninė tvora, skirianti šalių sklypus yra pastatyta sklypo sutvirtinimui dėl žemės ar šlaito apsaugojimo nuo slinkimo, be to, ieškovės sklypas, esantis už atsakovų tvoros yra 1,18.m. žemiau, tai yra esant stipriam 1,18 m žemės sklypo nuolydžiui, nugriovus dalį tvoros, neįmanoma apsaugoti žemės sklypų šlaite slinkimo ir saugumo, esant stipriai liūčiai, kas galimai pablogintų abiejų sklypų savininkų nuosavybės teises ir interesus, o ypač atsakovų teises tinkamai naudotis jiems priklausančiu sklypu.

249.

25Teismas sprendė, kad ieškovė turi galimybę realizuoti savo teises, neapribodama kitų asmenų nuosavybės teisių, prašydama servituto kitoje vietoje – valstybinėje žemėje ( - ).

2610.

27Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus, jog neva ji pasirengusi pasistatyti automobilių stovėjimo aikštelę pagal 2019 m. birželio 26 d. UAB „Banesta“ parengtą schemą „Schema teisminiam nagrinėjimui“, kadangi schema nėra neabejotinu įrodymu, patvirtinančiu ketinimų įgyvendinimo realumą ir pati savaime ieškovei jokių įpareigojimų nesukuria.

2811.

29Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme administracinę bylą Nr. eI-2659-406/2017 Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą išaiškino, kad 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2047 patvirtintu ( - ) detaliuoju planu pakeistos ( - ) ribos ir ženkliai sumažintas sklypo plotas (pagal 1996 m. detalųjį planą suformuotas 852 kv. m. žemės sklypas, pagal 2015 m. detalųjį planą – 562 kv. m). Juo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas ( - ) nesiriboja su žemės sklypu ( - ), juos skiria laisvos valstybinės žemės juosta, kuri galėtų būti naudojama patekimui į žemės sklypą ( - ), be to, žemės sklypo ( - ) detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Prie valdų esančių šlaituose privažiavimas buvo iš ( - ) prie ( - )“ . Šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, jog į žemės sklypą ( - ) galima patekti iš ( - ) per valstybinę žemę, esančią greta žemės sklypo ( - ). Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė turi problemas spręsti kita tvarka, tačiau šia teise nesinaudoja.

3012.

31Teismas nurodė, kad svarbi aplinkybė, jog atsakovų žemės sklypas, kuriame yra jų gyvenamasis namas yra vienintelis jų kiemas ir privažiavimas gan siauru keliuku iki namų valdo ( - ). Todėl servituto nustatymas per atsakovų sklypą žymiai labiau suvaržytų jų nuosavybės teisę, nei servituto nustatymas per valstybei priklausantį žemės sklypą. Be to, turėtų būti nugriauta ir tvora su betoniniu pamatu, kuri nagrinėjamoje situacijoje atlieka atraminę funkciją, t. y. sulaiko šlaitą nuo slinkimo, erozijos.

3213.

33Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą.

3414.

35Teismas darė išvadą, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl kelio servituto nustatymo, nustatant atsakovams vienkartinę 600 Eur kompensaciją, yra netikslingas ieškinio reikalavimų dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti tvorą su jos betoniniu pagrindu ir pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pasistatyti automobilių aikštelę nagrinėjimas.

36III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3715.

38Ieškovė A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą - ieškovės A. B. patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3912.1.

40Teismas sprendime iš esmės tik pakartojo atsakovų argumentus ir nepasisakė, kodėl atmeta ieškovės argumentus, kodėl vadovaujasi atsakovų pateiktais įrodymais ir atsakovų interpretacijomis apie juos, o ne ieškovės pateiktais įrodymais ir jais grįstais teiginiais. Sprendime nėra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir tai nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

4112.2.

42Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės servituto nustatymui, kad ieškovė į savo sklypą turi galimybę patekti per valstybinę žemę šalia žemės sklypo, esančio ( - ).

4312.3.

44Teismas nepagrįstai teigia, jog 1935 m. situacijos plane yra pažymėta, kad privažiavimas baigėsi iš karto už gyvenamojo namo, pažymėto skaičiumi 1 (t. y. už atsakovų namo). Minėtame dokumente nubraižyta, kad pravažiavimas tęsėsi ir toliau, tik jis buvo siauresnis. Bet to, net pagal teismo argumentus išeitų, kad faktinis privažiavimas buvo iki pat ieškovės sklypo.

4512.4.

46Teismas nepagrįstai sprendė, kad nors 1951 metų atsakovų sklypo inventoriniame plane yra pažymėtas faktinis pravažiavimas, tačiau nenurodyta, kad jis būtų įvažiavimui į ieškovės sklypą. Jau vien aplinkybė, kad faktinis pravažiavimo kelias ribojosi su ieškovės sklypu ir kad jis buvo valstybinėje žemėje, logiškai vertinant įrodo, jog tai buvo ir privažiavimas prie sklypo. Jis nėra ir niekada nebuvo traktuojamas kaip atsakovų kiemas ar panašiai, todėl atsakovai net negalėjo tikėtis, kad suformavus jų sklypą šio žemės ploto funkcinė paskirtis pasikeis ir jis taps naudojamas išimtinai jų reikmėms.

4712.5.

48Oficialiame rašytiniame įrodyme - detaliajame plane yra konstatuotas faktas dėl kito privažiavimo nebuvimo ir šitas faktas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nėra paneigtas.

4912.6.

50Teismas nepagrįstai sprendė, kad privažiavimas prie ieškovės sklypo neva gali būti įrengtas per valstybinės žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo, adresas: ( - ). Be to, teismui teigiant, kad tokia galimybė yra, trečiuoju asmeniu byloje privalėjo dalyvauti ir Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir išdėstyti byloje savo poziciją šiuo klausimu. Institucijos neįtraukimas byloje dalyvaujančiu asmeniu sąlygoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas netyrė ir nenustatinėjo galimybių realiai ten įrengti įvažiavimą.

5112.7.

52Teismas nepagrįstai pritarė atsakovų teiginiams, jog ieškovė maždaug prieš 2 metus pasistačiusi „betoninę užtvarą“ pati sau užtvėrė pravažiavimą į sklypą iš žemės sklypo ( - ) pusės. Minėtoje vietoje nuo seno stovėjo tvora. Siekiant sutvirtinti šlaitą, išvengti jo griūties ir taip apsaugoti save, savo turtą, aplinkinius bei jų turtą, buvusi tvora buvo rekonstruota, nekeičiant tvoros vietos. Sprendimo išvada apie galimai kitą įvažiavimą nepagrista įrodymais.

5312.8.

54Sprendime nėra pagrįsta, kodėl teismas vadovavosi atsakovų aktu, kuris vertintinas kritiškai, o ne teisės aktų nuostatomis ir dokumentais pagrįsta išvada.

5512.9.

56Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - KMSA) pozicijos byloje matyti, kad KMSA turi kitų tikslų dėl valstybinės žemės prie ( - ) naudojimo ir pravažiavimo kelio įrengimas šioje vietoje yra nepriimtinas. Tai yra aktuali KMSA pozicija, be to, ji atitinka pasikeitusias faktines aplinkybes, todėl teismas neturėjo vadovautis KMSA pozicija iš ankstesnės administracinės bylos. Be to, vienokia ar kitokia byloje išsakyta KMSA pozicija dėl kelio įrengimo, dar nereiškia, kad KMSA išduotų statybą leidžiantį dokumentą atitinkamam keliui įrengti - projektą turėtų suderinti visos kompetentingos institucijos. O iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad kelio projektas aptariamoje vietoje negalėtų būti suderintas ir statybą leidžiantis dokumentas negalėtų būti išduotas.

5712.10.

58Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl kelio servituto per atsakovų sklypą nustatymo atsakovai netektų galimybės statytis automobilių savame sklype. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalia atsakovų sklypo yra atsakovams priklausantis garažas (ši aplinkybė apžiūrėta išvažiuojamojo posėdžio metu, be to garažo priklausymo fakto byloje neneigė ir patys atsakovai).

5916.

60Atsakovai K. A., V. B., V. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovui K. A. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

6113.1.

62Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė siekia servituto nustatymo ir nori naudotis svetimu daiktu, t. y. atsakovų žemės sklypu, todėl, kad jai taip yra naudingiau ir patogiau.

6313.2.

64Neatitinka tikrovės apeliantės apeliacinio skundo teiginys, jog ji neva ilgą laiką (iki jos ir prieš tai buvę savininkai) į savo namų valdą, esančią ( - ), faktiškai patekdavo per tuo metu buvusią valstybinę žemę, kuri dabar įeina į atsakovų sklypo, esančio ( - ), sudėtį. Jokio pravažiavimo atsakovų sklype nebuvo nei faktiškai, nei teisiškai.

6513.3.

66Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad apeliantės iniciatyva apklausti liudytojai negalėjo nurodyti kokiu konkrečiu laikotarpiu kokie konkretūs asmenys naudojo atsakovų sklypą kaip pravažiavimą į apeliantės sklypą, esantį ( - ). Ir apeliaciniame skunde apeliantė jokių konkrečių laikotarpių ir asmenų nenurodė.

6713.4.

68Ieškovės nurodyta detaliojo plano brėžinyje esanti pastaba dėl servituto numatymo formuojant žemės sklypą ( - ) jokios teisinės reikšmės neturi, nes, kaip pripažįsta apeliaciniame skunde pati apeliantė, servitutas nėra numatytas kaip detaliojo plano sprendinys. Be to, įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-517-544/2008, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2006 m. rugsėjo 13 d. Kaimo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, bei šio detaliojo plano sprendinių, konstatavo, kad detaliojo plano brėžinyje pažymėtas įvažiavimo į sklypą kelio projektinis pasiūlymas yra tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o ne kaip privalomą teisinę galią turintis nurodymas, ir dėl šios priežasties atmetė toje byloje pareiškėjų pareikštus reikalavimus.

6913.5.

70Apeliantė nenurodė termino, per kurį įsipareigoja pastatyti aikštelę. Be to, iš šalių pokalbių matyti, kad apeliantė neketina statyti aikštelės. Tai patvirtina, kad ji ketina parkuoti automobilius atsakovų kieme.

7113.6.

72Nugriovus tvorą su betoniniu pagrindu, kaip siūlo apeliantė, sugriūtų visas atsakovų kiemas, nes gruntas netektų atramos, be to, toks griuvimas sukeltų grėsmę nedideliu atstumu stačiame šlaite stovinčiam namui. Tvoros su betoniniu pagrindu nugriovimas taip pat sukeltų didelį pavojų žmonių (ypač vaikų) saugumui.

7313.7.

74Priešingai nei teigia apeliantė, apeliantė patikslintu ieškiniu prašė nugriauti ne tvoros ir bortelio dalį, bet „tvoros su jos betoniniu pagrindu dalį“.

7513.8.

76Pasiūlymas sumokėti 600 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą, neatitinka jokių protingumo kriterijų.

7713.9.

78Apeliantė, pati sau užsiblokavusi privažiavimą (pasibloginusi galimybę įsirengti įvažiavimą) ir dar labiau pakėlusi sklypo aukštį, neteisėtai siekia įgyti teisę naudotis atsakovų namų valdoje ( - ) esančia žeme (kiemu), kaip privažiavimu iki savo sklypo.

7913.10.

80Aplinkybę, kad į žemės sklypą ( - ) galima patekti iš ( - ) per valstybinę žemę, esančią greta žemės sklypo ( - ), patvirtina administracinio teismo byloje Nr. eI-2659-406/2017 Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A-2047, kuriuo patvirtintas ( - ) detalusis planas su brėžiniu, UAB Statybinių teismo ekspertizių centro direktoriaus teismo eksperto prof. dr. S. M. 2019 m. vasario 22 d. ekspertinio tyrimo aktas.

8113.11.

82Apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog įrengus privažiavimą prie ieškovės sklypo per valstybinės žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo ( - ), tariamai būtų pažeisti esami laiptai ir neleistinai apribotas ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) gyventojų patekimas į gyvenamuosius ir ūkio paskirties pastatus, konteinerių pastatymą ir vietos stygių po jų pastatymo, yra nepagrįsti. Įrengus UAB „Planuotojai“ architektės R. P. parengtoje pasiūlymų schemoje numatytą įvažą į žemės sklypą ( - ), laiptai išliktų ir jais būtų galima naudotis lygiai taip pat kaip ir dabar.

8313.12.

84Atsakovai į bylą yra pateikę 2012 metų liepos mėnesį padarytą Google Street View nuotrauką, iš kurios matyti, kad visas šlaitas iki betoninės užtvaros pastatymo buvo apaugęs augmenija, kas paneigia apeliacinio skundo teiginius apie tariamą šlaito nepastovumą ir nuošliaužų formavimąsi.

8513.13.

86Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nežinojo apie rengiamą atsakovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje buvo patalpinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei aiškinamasis raštas apie ( - ) formuojamą žemės sklypą. Minėtame skelbime visi suinteresuoti asmenys buvo informuoti, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. turi teisę susipažinti su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu ir pateikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje arba Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje. Apeliantė jokių pasiūlymų ir pastabų nepateikė.

8713.14.

88Apeliantė, klaidindama teismą, sąmoningai nenurodė to fakto, kad privažiavimo iki apeliantės sklypo nepažymėjimo teisėtumo klausimas jau yra galutinai išspręstas administracine tvarka.

89Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9017.

91Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t. y. į bylą nebuvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

9218.

93Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui.

9419.

95Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nurodant, jog privažiavimas prie ieškovės sklypo gali būti įrengtas per valstybinės žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo, adresas: ( - ), byloje privalėjo dalyvauti ir Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir išdėstyti byloje savo poziciją šiuo klausimu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame teismo procesiniame sprendime dėl šios institucijos teisių ir pareigų nebuvo nuspręsta, atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad nenustatyta absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

96Dėl ginčo esmės

9720.

98Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės prašymas nustatyti kelio servitutą teisėtumo ir pagrįstumo.

9921.

100Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumą, vadovavosi tik atsakovų paaiškinimais, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinumo, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.

10122.

102Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

10323.

104Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

10524.

106Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo: 1) atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), (tarnaujantis daiktas) nustatyti 4 m pločio, 64 m2 ploto kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovei A. B. priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresas ( - ) (viešpataujantis daiktas) pagal į bylą pateiktą UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtą schemą „Servituto nustatymo schema teisminiam nagrinėjimui“, numatant už nustatytą servitutą vienkartinę 600 Eur kompensaciją atsakovams, t. y. po 200 Eur kiekvienam atsakovui; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros su jos betoniniu pagrindu, išsidėsčiusios tarp žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), ir žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalį, esančią tarp taškų ( - ) (( - )) ir ( - ) (( - )), pažymėtų UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtoje schemoje „Schema teisminiam nagrinėjimui“. Atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, suteikti teisę ieškovei atsakovų lėšomis nugriauti tvoros su jos betoniniu pagrindu, išsidėsčiusių tarp žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ir žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalį, esančią tarp taškų ( - ) (( - )) ir ( - ) (( - )), pažymėtų UAB „Banesta“ 2019 m. birželio 26 d. parengtoje schemoje „Schema teisminiam nagrinėjimui“.); 3) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimų žemės sklype, esančiame adresu ( - ), prie žemės sklypo, esančio adresu ( - ) ribos, pasistatyti automobilių stovėjimo aikštelę pagal 2019 m. birželio 26 d UAB „Banesta“ parengtą schemą „Schema teisminiam nagrinėjimui“.

10725.

108Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą, ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė objektyvios būtinybės nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, kad netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, dėl ko neatskleidė bylos esmės.

10926.

110Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino oficialius grafinius dokumentus nuo senų laikų iki pat šių dienų, kuriuose faktinio pravažiavimo vieta buvo visada žymima kaip pravažiavimas (atsakovų naudojamo sklypo inventorinis planas, kurio pagrindu buvo suformuotas jų sklypas, istorinis kvartalo planas ir kt.). Taip pat nepagrįstai sprendė, kad 1935 m. situacijos plane yra pažymėta, kad privažiavimas baigėsi iš karto už gyvenamojo namo, pažymėto skaičiumi 1 (t. y. už atsakovų namo), ir 1951 metų atsakovų sklypo inventoriniame plane yra pažymėtas faktinis pravažiavimas, tačiau nenurodyta, kad jis būtų įvažiavimui į ieškovės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas minėtus ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.

11127.

112Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

11328.

114Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.)

11529.

116Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad ji iki ( - ) žemės sklypo suformavimo visuomet naudojosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu pravažiavimui. Priešingai nei teigia ieškovė, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1935 m. situacijos plane žemės sklypas ( - ) yra šiaurinėje pusėje, pravažiavimas pasibaigia iš karto už gyvenamojo namo, pažymėto skaičiumi 1(t. y. namo 1A1 m., kuris šiuo metu priklauso atsakovams) (1 t., b. l. 111). Kauno inventorizacijos biuro 1951 m. balandžio 29 d. sklypo ( - ) plane taip pat yra pažymėtas pravažiavimas, tačiau nepažymėta, jog pravažiavimas būtų įvažiavimu į sklypą ( - ) (1 t., b. l. 112). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji iki ( - ) žemės sklypo suformavimo visuomet naudojosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu pravažiavimui, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), ieškovė įsigijo 2012 m. gruodžio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, o tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7784/2002 2002 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmestas Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinys dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti savavališkus statinius, tame tarpe ir mūro metalo tvorą, esančius tarp gyvenamųjų namų ( - ), kas reiškia, jog mūro metalo tvorą, esanti tarp gyvenamųjų namų ( - ) egzistavo dar iki 2012 metų. Be to atsakovų į bylą pateiktos 2008 ir 2012 metais darytos nuotraukos taip pat patvirtina, kad užtvarą atsakovai įsirengė iki 2012 m., o namų valdos ( - ) žeme naudojosi išimtinai tik ( - ) esančio gyvenamojo namo gyventojai.

11730.

118Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovų teiginiams, jog ieškovė maždaug prieš 2 metus pasistačiusi „betoninę užtvarą“ pati sau užtvėrė pravažiavimą į sklypą iš žemės sklypo ( - ) pusės. Kadangi byloje pateiktas UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ direktoriaus teismo eksperto prof. Dr. S. M. 2019 m. vasario 22 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-12 (3 t., b. l. 86-112), patvirtina, jog ieškovė galėtų įsirengti norminius reikalavimus atitinkančią įvažą pagal pasiūlymų schemą, jeigu ieškovės sklypo reljefas po 2013 metų nebūtų pakeistas.

11931.

120Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išraiška individualios bylos atžvilgiu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

12132.

122Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-517-544/2008, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2006 m. rugsėjo 13 d. Kaimo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, bei šio detaliojo plano sprendinių, konstatavo, kad detaliojo plano brėžinyje pažymėtas įvažiavimo į sklypą kelio projektinis pasiūlymas yra tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o ne kaip privalomą teisinę galią turintis nurodymas, ir dėl šios priežasties atmetė toje byloje pareiškėjų pareikštus reikalavimus.

12333.

124Taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-7784/2002, nustatyta, kad namo, esančio ( - ), gyventojai (jie buvo įtraukti į minėtą bylą trečiaisiais asmenimis) turi galimybę įsirengti privažiavimą, nepažeidžiant byloje patrauktų atsakovėmis V. Ž., V. B. ir I. A. (įpėdinis K. A.) teisių.

12534.

126Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos teismo administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2659-406/2017 (1 t., b. l. 116-120), kurios duomenis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą išaiškino, kad 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2047 patvirtintu ( - ) detaliuoju planu pakeistos ( - ) ribos ir ženkliai sumažintas sklypo plotas (pagal 1996 m. detalųjį planą suformuotas 852 kv. m. žemės sklypas, pagal 2015 m. detalųjį planą – 562 kv. m). Juo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas ( - ) nesiriboja su žemės sklypu ( - ), juos skiria laisvos valstybinės žemės juosta, kuri galėtų būti naudojama patekimui į žemės sklypą ( - ), be to, žemės sklypo ( - ) detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Prie valdų esančių šlaituose privažiavimas buvo iš ( - ) prie ( - )“ .

12735.

128Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose administracinėse ir civilinėje bylose, bei nagrinėjamoje byloje ieškinių (skundų) dalykai (reikalavimai) nėra tapatūs, tačiau atsižvelgiant į jų (ieškinių, skundų) pagrindų panašumą, tas negali paneigti administracinėse ir civilinėje bylose nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas vertina, kad servituto nustatymo klausimas buvo įvertintas ir minėtose administracinėse ir civilinėje bylose, iš kurių matyti, jog ieškovė turi galimybę įsirengti privažiavimą, nepažeidžiant atsakovų teisių bei interesų. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog galimybių nustatyti ieškovės prašomą servitutą vertinimas jau buvo atliktas minėtose bylose. Tokia susidariusi teisinė situacija lemia, jog nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos. Priešingas vertinimas lemtų išlikimą galimybės, jog skirtinguose teismuose nagrinėtose bylose tos pačios aplinkybės būtų vertinamos skirtingai, taigi galėtų būti priimti skirtingi procesiniai sprendimai dėl tų pačių aplinkybių.

12936.

130Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose administracinėse ir civilinėje bylose priimtų nutarčių turinys patvirtina, kad visi apeliantės argumentai, kuriais grindžiama jos pozicija, kad jai nėra galimybės patekti į savo žemės sklypą, todėl tam yra reikalingas servitutas, kurį būtina nustatyti per atsakovų sklypą, yra nepagrįsti. Minėtose bylose esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, jog į žemės sklypą ( - ) galima patekti iš ( - ) per valstybinę žemę, esančią greta žemės sklypo ( - ) (1 t., b. l. 136-141). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė turi patekimą į savo žemės sklypą per valstybinės žemės sklypą, šalimais žemės sklypo ( - ).

13137.

132Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė įsigydama žemės sklypą su statiniais, adresu ( - ), žinojo/turėjo žinoti, kad ( - ) plane numatyta žeme naudojosi išimtinai tik ( - ) esančio gyvenamojo namo gyventojai kaip savo kiemu, ir privažiavimas prie ( - ) esančios namų valdos per ginčo žemės sklypą nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinumo, todėl jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

13338.

134Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

135Dėl bylos procesinės baigties.

13639.

137Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisė normas įvertinimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

138Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

13940.

140Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai K. A., V. B., V. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atsakovui K. A. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas). Kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, jog teisinga ir protinga atsakovui K. A. atlyginti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės A. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą jos prašomos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

141Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

143Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui K. A. (asmens kodas ( - ) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

144Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

145Teisėjos Aušra Baubienė

146Virginija Gudynienė

147Izolda Nėnienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1)... 8. 2.... 9. Atsakovai K. A., V. B., V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau - ir trečiais asmuo)... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 16. 5.... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą Kauno... 18. 6.... 19. Teismas konstatavo, kad pateiktame į bylą UAB „Statybinių teismo... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad kelia abejonių ieškovės teiginiai, jog ji iki ( - )... 22. 8.... 23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis 2019 m. kovo 18 d.,... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovė turi galimybę realizuoti savo teises,... 26. 10.... 27. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus, jog... 28. 11.... 29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant Kauno apygardos... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad svarbi aplinkybė, jog atsakovų žemės sklypas, kuriame... 32. 13.... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad... 34. 14.... 35. Teismas darė išvadą, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl kelio servituto... 36. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 37. 15.... 38. Ieškovė A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 39. 12.1.... 40. Teismas sprendime iš esmės tik pakartojo atsakovų argumentus ir nepasisakė,... 41. 12.2.... 42. Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės servituto... 43. 12.3.... 44. Teismas nepagrįstai teigia, jog 1935 m. situacijos plane yra pažymėta, kad... 45. 12.4.... 46. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nors 1951 metų atsakovų sklypo... 47. 12.5.... 48. Oficialiame rašytiniame įrodyme - detaliajame plane yra konstatuotas faktas... 49. 12.6.... 50. Teismas nepagrįstai sprendė, kad privažiavimas prie ieškovės sklypo neva... 51. 12.7.... 52. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovų teiginiams, jog ieškovė maždaug... 53. 12.8.... 54. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl teismas vadovavosi atsakovų aktu, kuris... 55. 12.9.... 56. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - KMSA) pozicijos byloje... 57. 12.10.... 58. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl kelio servituto per atsakovų sklypą... 59. 16.... 60. Atsakovai K. A., V. B., V. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą... 61. 13.1.... 62. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė siekia servituto... 63. 13.2.... 64. Neatitinka tikrovės apeliantės apeliacinio skundo teiginys, jog ji neva ilgą... 65. 13.3.... 66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad... 67. 13.4.... 68. Ieškovės nurodyta detaliojo plano brėžinyje esanti pastaba dėl servituto... 69. 13.5.... 70. Apeliantė nenurodė termino, per kurį įsipareigoja pastatyti aikštelę. Be... 71. 13.6.... 72. Nugriovus tvorą su betoniniu pagrindu, kaip siūlo apeliantė, sugriūtų... 73. 13.7.... 74. Priešingai nei teigia apeliantė, apeliantė patikslintu ieškiniu prašė... 75. 13.8.... 76. Pasiūlymas sumokėti 600 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą,... 77. 13.9.... 78. Apeliantė, pati sau užsiblokavusi privažiavimą (pasibloginusi galimybę... 79. 13.10.... 80. Aplinkybę, kad į žemės sklypą ( - ) galima patekti iš ( - ) per... 81. 13.11.... 82. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog įrengus privažiavimą prie... 83. 13.12.... 84. Atsakovai į bylą yra pateikę 2012 metų liepos mėnesį padarytą Google... 85. 13.13.... 86. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nežinojo apie... 87. 13.14.... 88. Apeliantė, klaidindama teismą, sąmoningai nenurodė to fakto, kad... 89. Teisėjų kolegija... 90. 17.... 91. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 92. 18.... 93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 94. 19.... 95. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime... 96. Dėl ginčo esmės... 97. 20.... 98. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 99. 21.... 100. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino... 101. 22.... 102. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 103. 23.... 104. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 105. 24.... 106. Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo: 1) atsakovams bendrosios dalinės... 107. 25.... 108. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė... 109. 26.... 110. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 111. 27.... 112. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 113. 28.... 114. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 115. 29.... 116. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovė nei... 117. 30.... 118. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės... 119. 31.... 120. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 121. 32.... 122. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio... 123. 33.... 124. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. sprendime,... 125. 34.... 126. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos teismo... 127. 35.... 128. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose administracinėse ir civilinėje... 129. 36.... 130. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose administracinėse ir civilinėje... 131. 37.... 132. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė įsigydama žemės sklypą... 133. 38.... 134. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 135. Dėl bylos procesinės baigties.... 136. 39.... 137. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 138. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 139. 40.... 140. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 141. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 142. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 143. Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui K. A. (asmens... 144. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 145. Teisėjos Aušra Baubienė... 146. Virginija Gudynienė... 147. Izolda Nėnienė...