Byla 1A-78/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui A. K., gynėjui advokatui P. B., nuteistajam R. Š.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas:

3pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 250 MGL dydžio (31250Lt) bauda;

4pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 200 MGL dydžio (25000 Lt) bauda;

5pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., 120 MGL dydžio (15 000 Lt) bauda;

6pagal BK 222 str. 1 d. 100 MGL dydžio (12 500 Lt) bauda.

7Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 2 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (25 000Lt) bauda.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 000 Lt (šešiasdešimties tūkstančių litų) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo R. Š. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 372 353,83 Lt.

10Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl dviejų nusikaltimų), BK 300 str. 1 d. (dėl dviejų nusikaltimų) R. Š. baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šias nusikalstamas veikas senaties terminams (BK 95 str., BPK 3 str. 1 d. 2 p.)

11Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

12Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „( - )“ pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., BK 20 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl juridinio asmens nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14R. Š. nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, sukčiavimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei dokumentų klastojimą.

15Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

16R. Š. 2005 m. sausio – 2006 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno bei Vilniaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), reg. M. P. g. 7/2-2, Vilniuje, direktoriumi, ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „( - )“ turtą, bendrininkų grupei suorganizavus, grupės nariams V. S., M. L., G. S., K. K. (asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), valdantiems ir naudojantiems neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „( - )“, UAB „( - )“, parengus nusikalstamos veikos schemą ir vadovaujant ją įgyvendinant, iš anksto susitaręs su V. S., perdavė pastarajam žinomai melagingus duomenis bei sutartis apie neva UAB „( - )“ atliktus įvairius statybos bei internetinio puslapio sukūrimo darbus. V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš R. Š. gautus žinomai melagingus duomenis bei sutartis per M. L. perdavė G. S., kuris, į jokios veiklos nevykdančių ir naudojamų nusikalstamai veikai nuslėpti UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų - serija ASA Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) blankus ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų serija SGT Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) blankus įrašė R. Š. per V. S. bei M. L. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „( - )“ atliktus įvairius statybos bei internetinio puslapio sukūrimo darbus, iš viso už 372 353,83 Lt. G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė minėtus dokumentus M. L., kuris kaip UAB „( - )“ direktorius, pasirašė 2004-10-01 statybos rangos sutartyje Nr. R-10-8, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2004-11-02 statybos rangos sutartyje Nr. R-10-4, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2004-09-01 autorinėje sutartyje, darbų atlikimo akte, 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2005-03-12 statybos rangos sutartyje Nr. S-03-02, 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ) bei nurodė D. M., kaip UAB „( - )“ direktoriui, pasirašyti UAB „( - )“ pažymoje apie 2005-07-02 – 2005-07-20 atliktus statybos ir remonto darbus bei 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ). M. L., pats ar per K. K. perdavė UAB „( - )“ 2005-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-10-10 statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-05 statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-01 statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-02 statybos rangos sutartį Nr. 274-4, 2005-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ) UAB „( - )“ direktorei Ritai J. M., kuri, kaip UAB „( - )“ direktorė, patvirtino juos savo vardiniu antspaudu su parašu ar parašu. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, per V. S. perdavė minėtus dokumentus R. Š., o pastarasis, kaip UAB „( - )“ direktorius, patvirtino savo parašu bei UAB „( - )“ antspaudu žinomai melagingus duomenis, įrašytus į UAB „( - ) 2004-10-01 statybos rangos sutartį Nr. R-10-8, 2004-11-02 statybos rangos sutartį Nr. R-10-4, 2004-09-01 autorinę sutartį, darbų atlikimo aktą, 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2005-03-12 statybos rangos sutartį Nr. S-03-02, 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), pažymą apie 2005-07-02 – 2005-07-20 atliktus statybos ir remonto darbus, 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ 2005-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-10-10 statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-05 statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-12-01 statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-02 statybos rangos sutartį Nr. 274-4. R. Š., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė paminėtus pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus UAB „( - )“ vyr. finansininkei R. M. ir nurodė juos įtraukti į UAB „( - )“ PVM deklaracijas bei buhalterinę apskaitą bei iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios Vilniaus banke 2005-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 13, 2005-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 36, 2005-05-03 mokėjimo nurodymu Nr. 285, 2005-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 286, 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 326 pervedė 138 324,62 Lt į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, ir iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB Vilniaus banke, 2006-01-05 mokėjimo nurodymu, 2005-09-27 mokėjimo nurodymu Nr. 350, 2005-12-22 mokėjimo nurodymu, 2005-12-21 mokėjimo nurodymu, 2006-01-10 mokėjimo nurodymu pervedė 234 029,21 Lt į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vienas arba kartu su V. S., iš UAB “( - )” ir UAB “( - )” bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir perdavė V. S.. V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 metų sausio – 2006 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, šiuos pinigus perdavė R. Š. be 10 procentų nuo pervestos pinigų dalies, kurią grupės nariai pasiliko už netikrų dokumentų išrašymą, perdavimą bei pinigų nuėmimą. R. Š., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „( - )“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tokiu būdu R. Š., suorganizavus bendrininkams V. S., M. L., G. S., K. K., per dešimt nusikalstamos veikos epizodų, veikdamas vieninga tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ priklausantį turtą - 372 353,83 Lt ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

17Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno bei Vilniaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, padedant grupės nariams V. S., M. L., G. S., K. K., valdantiems ir naudojantiems neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „( - )“, UAB „( - )“, būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. M. P. g. 7/2-2, Vilnius, direktoriumi ir atstovu bei siekdamas sumažinti UAB „( - )“ į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, iš anksto susitaręs su V. S., perdavė pastarajam žinomai melagingus duomenis bei sutartis apie neva UAB „( - )“ atliktus įvairius statybos bei internetinio puslapio sukūrimo darbus. V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš R. Š. gautus žinomai melagingus duomenis bei sutartis per M. L. perdavė G. S., kuris į jokios veiklos nevykdančių ir naudojamų nusikalstamai veikai nuslėpti UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų serija ASA Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) blankus ir UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų serija SGT Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) blankus įrašė R. Š. per V. S. bei M. L. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „( - )“ atliktus įvairius statybos bei internetinio puslapio sukūrimo darbus, iš viso už 372 353,83 Lt, iš jų 56 799,75 Lt PVM. G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė minėtus dokumentus M. L., kuris kaip UAB „( - )“ direktorius pasirašė 2004-10-01 statybos rangos sutartyje Nr. R-10-8, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2004-11-02 statybos rangos sutartyje Nr. R-10-4, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2004-09-01 autorinėje sutartyje, darbų atlikimo akte, 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ), 2005-03-12 statybos rangos sutartyje Nr. S-03-02, 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ) bei nurodė D. M., kaip UAB „( - )“ direktoriui, pasirašyti UAB „( - )“ pažymoje apie 2005-07-02 – 2005-07-20 atliktus statybos ir remonto darbus bei 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ASA Nr. ( - ). M. L., pats ar per K. K., perdavė UAB „( - )“ 2005-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-10-10 statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-05 statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-01 statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-02 statybos rangos sutartį Nr. 274-4, 2005-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ) UAB „( - )“ direktorei Ritai J. M., kuri, kaip UAB „( - )“ direktorė, patvirtino juos savo vardiniu antspaudu su parašu ar parašu. M. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, per V. S. perdavė minėtus dokumentus R. Š., o pastarasis, kaip UAB „( - )“ direktorius, patvirtino savo parašu bei UAB „( - )“ antspaudu žinomai melagingus duomenis, įrašytus į UAB „( - ) 2004-10-01 statybos rangos sutartį Nr. R-10-8, 2004-11-02 statybos rangos sutartį Nr. R-10-4, 2004-09-01 autorinę sutartį, darbų atlikimo aktą, 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2005-03-12 statybos rangos sutartį Nr. S-03-02, 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), pažymą apie 2005-07-02 – 2005-07-20 atliktus statybos ir remonto darbus, 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ 2005-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-10-10 statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-05 statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-12-01 statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-02 statybos rangos sutartį Nr. 274-4, bei iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios Vilniaus banke 2005-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 13, 2005-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 36, 2005-05-03 mokėjimo nurodymu Nr. 285, 2005-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 286, 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 326, pervedė 138 324,62 Lt į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“ ir iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB Vilniaus banke 2006-01-05 mokėjimo nurodymu, 2005-09-27 mokėjimo nurodymu Nr. 350, 2005-12-22 mokėjimo nurodymu, 2005-12-21 mokėjimo nurodymu, 2006-01-10 mokėjimo nurodymu pervedė 234 029,21 Lt į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“. R. Š., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė paminėtus pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus UAB „( - )“ vyr. finansininkei R. M. bei nurodė juos įtraukti į UAB „( - )“ PVM deklaracijas bei buhalterinę apskaitą. UAB „( - )“ vyr. finansininkė R. M., nežinojusi, kad R. Š. pateiktose UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ statybos rangos sutartyse, pažymoje apie atliktus darbus bei PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti melagingi duomenys bei paminėtos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, o sutartys bei atliktų darbų pažyma suklastotos, įtraukė jas į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, bei paminėtas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „( - )“ PVM deklaracijas už 2004 metų lapkričio, gruodžio 2005 metų balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesius bei šias deklaracijas 2004-12-23, 2005-01-25, 2005-04-01, 2005-05-25, 2005-08-25, 2005-09-23, 2005-11-21, 2005-12-21, 2006-01-17 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu R. Š., padedant V. S., M. L., G. S., K. K., apgaule, per 9 UAB „( - )“ PVM deklaracijų pateikimo epizodus, veikdamas vieninga tyčia, UAB „( - )“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 56 799,75 Lt PVM ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

18Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas UAB „( - )“, įregistruotos adresu M. P. g. 7/2-2, Vilniuje, įmonės kodas ( - ), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „ Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2004 m. sausio mėn. 01 d. – 2005 m. gruodžio mėn. 31 d. laikotarpio UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatą „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies nuostatą „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2004 m. sausio mėn. 01 d. – 2005 m. gruodžio mėn. 31 d. laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB “( - )” ir UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukė organizuotos grupės narių pagamintas netikras UAB „( - )“ 2004-11-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2004-11-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2004-12-14 PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2005-04-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), 2005-07-20 PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ 2005-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-20 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ( - ), 2005-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtų bendrovių UAB „( - )“ parduotas paslaugas bei atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2004 m. sausio mėn. 01 d. – 2005 m. gruodžio mėn. 31 d. laikotarpio UAB “( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu R. Š. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

19Taip pat R. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2004 m. lapkričio mėn. – 2006 metų sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), sandoriai tarp UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nėra įvykę, nurodė UAB „( - )“ finansininkei R. M. pagal šiuos žinomai netikrus dokumentus užpildyti 2004 metų lapkričio, gruodžio, 2005 metų balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių UAB „( - )“ PVM deklaracijas. UAB „( - )“ vyr. finansininkė R. M., nežinojusi, kad minėti dokumentai yra netikri, R. Š. nurodymu užpildė UAB „( - )“ 2004 metų lapkričio, gruodžio, 2005 metų balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių UAB „( - )“ PVM deklaracijas, kur 2004 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 6965 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2004 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 7200 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 5269 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų liepos mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 1666 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 19 755 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 4225 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 3765 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 2005 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijos III sk. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir V sk. 30 eilutėje „Atskaitomas pirkinio ir importo PVM“ įrašė 7954 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „( - )“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM bei šias deklaracijas 2004-12-23, 2005-01-25, 2005-04-01, 2005-05-25, 2005-08-25, 2005-09-23, 2005-11-21, 2005-12-21, 2006-01-17 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu R. Š., kaip netiesioginis vykdytojas, per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką (UAB „( - )“ vyr. finansininkę R. M.) suklastojo tikrus dokumentus, padarydamas didelę 56 799,75 Lt žalą Lietuvos Respublikos biudžetui ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją).

20Nuteistojo R. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria R. Š. nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. ir nuspręsta taikyti turto konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „Turto pasisavinimas pasireiškė tuo, kad klastodamas tikrus oficialius dokumentus, juos panaudodamas, susitaręs su V. S., M. L., K. K., pasiūlyta pinigų išgryninimo schema, kaltinamasis, pateikdamas suklastotas sąskaitas faktūras, nurodydamas jas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, bankiniais pavedimais pervedė minėtas sumas fiktyvioms bendrovėms už fiktyvius darbus, paslaugas ir gaudamas išgrynintus pinigus, atskaičius dalį sumos už išgryninimo paslaugą, apeinant bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra į rankas. Neteisėtai užvaldęs svetimą turtą, jis turėjo realią galimybę jį valdyti, juo naudotis, disponuoti byloje nenustatytų poreikių tenkinimui. Dėl šios proceso stadijos pasisavinimas laikomas baigtu.“ Tokia teismo išvada yra šališka ir deklaratyvi, prieštarauja tiek suformuotai teismų praktikai, tiek bylos faktinėms aplinkybėms. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį ir kryptingumą. Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį žinioje) bendrovės turtą, ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „( - )“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos nuteistojo R. Š. asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad UAB „( - )“ priklausantys bei neteisėtu būdu išgryninti pinigai buvo panaudoti būtent bendrovės interesais. Teismui buvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos UAB „( - )“ įsigijo bazę, esančią ( - ), Vilniuje. Įsigyto pastato būklė buvo prasta, todėl R. Š. nutarė jį renovuoti, siekiant ateityje šį turtą parduoti ir gauti pelną. Šio turto renovavimui buvo naudojami neteisėtu būdu išgryninti pinigai, siekiant sumažinti statybos bei renovavimo darbų kaštus. Tą aplinkybę, kad R. Š. neteisėtai išgrynintus pinigus panaudojo UAB „( - )“ interesais, patvirtina tai, kad atlikus pastato ir aikštelės, esančių adresu ( - ), Vilniuje, renovavimo darbus, jis buvo parduotas už kelis kartus didesnę kainą. Turto, esančio ( - ), Vilniuje, pardavimo sutartis taip pat buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantas nurodo, kad liudytoja R. M., kuri nuo 2000 m. iki 2005 m. ėjo UAB „( - )“ buhalterės pareigas, taip pat teisme patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog 2005 m. buvo atliekami statybos darbai bendrovės bazėje Žirnių gatvėje. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. Š., neteisėtai disponuodamas UAB „( - )“ piniginėmis lėšomis, turėjo tikslą jas pasisavinti, atvirkščiai, visos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. Š. paėmė UAB „( - )“ pinigus, turėdamas tikslą juos panaudoti būtent bendrovės interesais bei šį tikslą realizavo, investuodamas pinigus į bendrovės nekilnojamojo turto renovaciją.

21Skunde taip pat nurodoma, jog R. Š. neginčija tos aplinkybės, kad neteisėtai disponavo jam patikėtu turtu, tačiau tai nereiškia, kad bendrovei dėl to buvo padaryta žala. Išgryninti pinigai buvo panaudoti būtent UAB „( - )“ interesais. Atlikus nekilnojamojo turto renovaciją iš neteisėtu būdu išgrynintų ir neapskaitytų lėšų, UAB „( - )“ nuosavas kapitalas padidėjo, kadangi padidėjo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto vertė. ( - ), Vilniuje esantį UAB „( - )“ nekilnojamąjį turtą, gautas pelnas buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Nepaisant to, kad pinigais buvo disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu žala bendrovei nebuvo padaryta. Taigi šiuo atveju nėra būtinojo turto pasisavinimo požymio – turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam.

22Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š. pasisavino 372 353,83 Lt pinigų sumą, yra nepagrįsta. Vadovaujantis BK 183 str. dispozicija bei teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės, subjektų turtinės teisės. R. Š. iš UAB „( - )“ galėjo pasisavinti tik tas pinigines lėšas, kurios nuosavybės teise priklauso bendrovei. Pirmosios instancijos teismo nurodyta neva pasisavinta pinigų suma (372 353,83 Lt) apima pridėtinės vertės mokestį, kuris sudaro 76 738 Lt bei kurį UAB „( - )“ turėjo sumokėti valstybei. R. Š. 76 738 Lt sumos negalėjo pasisavinti iš UAB „( - )“, kadangi ši suma bendrovei nepriklauso. Netinkamai nustatęs neva pasisavintą pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė konfiskuotino turto mastą. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad R. Š. dalyje dėl išvengtos turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 76 738 Lt PVM yra nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai R. Š. dėl šios pinigų dalies pripažino kaltu padarius BK 183 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

23Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė taikyti turto konfiskavimą ir iš R. Š. išieškoti valstybei nusikalstamos veikos rezultatą – 372 353,83 Lt. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam pareiškus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo bei teismui jį patenkinus, BK 72 str. nuostatos paprastai netaikomos. Taigi šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas turėjo įvertinti, ar UAB „( - )“ turėjo galimybę pateikti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Skunde pažymima, kad UAB „( - )“ byloje buvo kaltinamoji, o ne nukentėjusioji. Taigi ji neturėjo jokių galimybių pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau turi teisę pareikšti tokį ieškinį civilinio proceso tvarka.

24Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 str. 4 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad R. Š., neteisėtai disponuodamas UAB „( - )“ priklausančiomis lėšomis, jas panaudojo būtent bendrovės interesais, o dėl kaltinamojo ir gynėjo dėstomų argumentų nuosprendyje nepasisakė. Apkaltinamasis teismo nuosprendis dalyje dėl turto pasisavinimo iš esmės yra grindžiamas tik teismo subjektyvia nuomone, visiškai nenagrinėjant lemiamą reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui turinčių aplinkybių. Prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 183 str. 2 d. bei turto konfiskavimo (t.y. priteisimo iš nuteistojo valstybei 372 353,83 Lt) panaikinti, šioje dalyje R. Š. išteisinti bei netaikyti turto konfiskavimo.

25Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis R. Š. prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

26Apeliacinis skundas atmetamas.

27Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl R. Š. prisipažinimo kaltu pagal BK 183 str. 2 d. ir dėl teismo sprendimo konfiskuoti nuteistojo turtą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

28Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija konstatuoja, kad teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, išnagrinėtus įrodymus įvertino tinkamai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Š. kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d. Nuspręsdamas konfiskuoti nuteistojo turtą, teismas baudžiamąjį įstatymą (BK 72 str.) irgi pritaikė tinkamai.

29Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 2 d. Pats nuteistasis R. Š., apklaustas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2004-2006 metų laikotarpiu pagrindinis UAB „( - )“ veiklos pobūdis buvo statybos darbų atlikimas. Kadangi 2004-2006 m. buvo sudaryta nemažai statybos rangos sutarčių, jam buvo reikalingi neapskaityti įmonėje pinigai. Su V. S. juos siejo darbiniai, verslo santykiai, kitų asmenų jis nepažinojo ir nematė. Kuo V. S. iš tikrųjų užsiėmė jam nebuvo žinoma. Apie bendroves „( - )“ ir „( - ) jam nebuvo žinoma, bet kai pradėjo bendrauti verslo klausimais su V. S., apie tas bendroves sužinojo. Per V. S. su bendrovėmis „( - )“ ir „( - )“ susitarė, kad dalį statybos darbų atliks jo bendrovės darbuotojai, tačiau tiems darbams pateisinti V. S. pateiks fiktyvius dokumentus, patvirtinančius, kad darbus atliko kita įmonė subrangovė. V. S. pasiūlė jam parūpinti realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių dokumentus. Tokiu būdu atlikęs darbus užsakovui, jis pervesdavo pinigines lėšas į V. S. nurodytų įmonių sąskaitas bei užpildydavo rangos sutartį, kurioje buvo visi reikalingi duomenys, reikalingi įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą. Faktiškai statybos darbai pagal sudarytas sutartis nebuvo atliekami, t.y. jie buvo fiktyvūs. V. S. už pinigų išgryninimą sau pasilikdavo apie 10 procentų nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Pervedus pinigus bendrovėms už neva atliktus darbus, po kelių dienų jis susitikdavo su V. S. K. ir Vilniuje įvairiose vietose ir V. S. jam grąžindavo pervestą pinigų sumą be 10 procentų, o jis V. S. pateikdavo rangos sutartį, darbų atlikimo aktą, pažymą apie atliktus darbus ir t.t. Jei susitikimas įvykdavo Kaune, tuomet V. S. išvažiuodavo ir maždaug po valandos atvykdavo jau su pasirašyta bei užantspauduota rangos sutartimi, darbų atlikimo aktu, pažyma apie atliktus darbus bei atspausdinta ir pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Jei susitikimas įvykdavo Vilniuje, tuomet V. S. minėtus dokumentus pasirašytus bei antspauduotus, atiduodavo sekančio susitikimo metu. Jis niekada nebendravo nei su UAB „( - )“ direktoriais M. L., D. M., nei su UAB „( - )“ direktore R. J. M.. V. S. dokumentus pateikdavo jau su minėtų asmenų parašais, antspaudais. UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ jokių statybos darbų bendrovei „( - )“ niekada neatliko. Jis V. S. pateikė 2004-10-01 statybos rangos sutartį Nr. R-10-8, 2004-11-02 statybos rangos sutartį Nr. R-10-4, 2004-09-01 autorinę sutartį, darbų atlikimo aktą, 2005-03-12 statybos rangos sutartį Nr. S-03-02, UAB „( - )“ pažymą apie 2005-07-02 – 2005-07-20 atliktus statybos ir remonto darbus, 2005-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-10-10 statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-05 statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-12-01 statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-02 statybos rangos sutartį Nr. 274-4, kuriuos V. S. grąžino R. Š. jau pasirašytus bei antspauduotus kartu su atspausdintomis 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaita faktūra serija ASA Nr. ( - ), 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaita faktūra serija ASA Nr. ( - ), 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaita faktūra serija ASA Nr. ( - ), 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaita faktūra serija ASA Nr. ( - ), 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaita faktūra serija ASA Nr. ( - ), 2005-08-31 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-05 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-09-20 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-20 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-11-30 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-29 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ), 2005-12-15 PVM sąskaita faktūra serija SGT Nr. ( - ). Visi V. S. pateikti dokumentai jau buvo pasirašyti UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ atstovų parašais, bei antspauduoti įmonių antspaudais. Tokiu būdu UAB „( - )“ vyr. finansininkė R. M., nežinodama, kad minėti dokumentai yra pagaminti netikri bei UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ neatliko jokių darbų UAB-ei „( - )“, jo nurodymu, minėtus dokumentus įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, PVM bei pelno deklaracijas, o jis tokiu būdu išsigrynino UAB „( - )“ pinigus bei susimažino pelno mokestį. Jis į V. S. dėl pinigų išgryninimo kreipdavosi tada, kai jam prireikdavo grynųjų pinigų. Taigi pats nuteistasis iš esmės patvirtino, kad iš UAB „( - )“ pinigus kitoms įmonėms pervesdavo neteisėtai, o po to tuos pervestus pinigus V. S. jam asmeniškai atiduodavo grynaisiais pinigais, sau pasilikdamas 10 procentų pinigų sumų už paslaugas tuo pinigus neteisėtai išgryninant. Nors pradėjus šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme R. Š. pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau vėliau, duodamas parodymus, jis faktiškai visiškai prisipažino kaltu, taip pat ir dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Teisme R. Š. parodė, kad jam belieka tik prisipažinti ir gailėtis dėl to, ką padarė. Turi prisipažinti ir dėl to, kad pasisavino 372 353,83 Lt. Tuos pinigus V. S. atveždavo jam grynais. Nors nuteistasis parodė, kad tuos pinigus panaudojo įmonės pastato ( - ) remontui, tačiau pripažino, kad negali pateikti jokių tai patvirtinančių įrodymų.

30Be paties nuteistojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, PVM sąskaitos faktūros, specialisto išvada. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad ji dirbo UAB „( - )“ vyriausiosios finansininkės pareigose 2000 m. – 2005 m. laikotarpiu, buvo vienintelė buhalterė. Už buhalterinę apskaitą buvo atsakingas vadovas R. Š.. Ji ruošė UAB „( - )“ ataskaitas valstybinei mokesčių inspekcijai pagal jai pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo įmonės direktorius R. Š.. Ji niekada UAB „( - )“ vardu neorganizavo jokių prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo, nebendravo su UAB „( - )“ prekių ar paslaugų tiekėjais. UAB „( - )“ kasininko pareigose dirbo įmonės direktorius R. Š., kuris vienas disponavo seife esančiais pinigais, nurodydavo kokiai pinigų sumai reikia išrašyti kasos išlaidų orderį, ir R. Š. paimdavo kasos išlaidų orderyje nurodytą pinigų sumą, pasirašydavo išrašytame kasos išlaidų orderyje, jai pateikdavo kitos įmonės pajamų orderio kvitą apie pinigų panaudojimą bei prekių įsigijimo ar paslaugų apmokėjimo dokumentus. Ji minėtus dokumentus įtraukdavau į UAB „( - )“ kasą bei buhalterinę apskaitą direktoriaus nurodymu (apskaitos tvarkymo programa „Paulita“). R. Š. nurodymu, ji atlikdavo ir bankinius pavedimus. R. Š. nurodydavo į kokią sąskaitą ir kokias pinigines lėšas reikia pervesti. UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė, pagal jai pateikiamus dokumentus. R. Š. pateikė jai baudžiamojoje byloje esančius 2004-10-01 Statybos rangos sutartį Nr. R-10-8, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko statybos darbus UAB-ei „( - )“ už 18142,5 Lt, tame tarpe 2767,5 Lt PVM, 2004-11-02 Statybos rangos sutartį Nr. R-10-4, 2004-11-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko statybos darbus UAB-ei „( - )“ už 27 515,76 Lt, tame tarpe 4197,3192 Lt PVM, 2004-09-01 autorinę sutartį bei darbų atlikimo aktą, 2004-12-14 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. 042102, kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko internetinio puslapio sukūrimo darbus UAB-ei „( - )“ už 47 200 Lt, tame tarpe 7200 Lt PVM, 2005-03-12 Statybos rangos sutartį Nr. S-03-02, 2005-04-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko apdailos darbus UAB-ei „( - )“ už 34 541,54 Lt, tame tarpe 5269,0482 Lt PVM, 2005-06-10 Statybos rangos sutartį Nr. 257/2-11 bei pažymą apie atliktus darbus, 2005-07-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija ASA Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko kompiuterinio tinklo instaliavimo darbus UAB-ei „( - )“ už 10 924,82 Lt, tame tarpe 1666,4976 Lt PVM, 2005-08-01 Statybos rangos sutartį Nr. 263/8-01, 2005-08-31 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko patalpų remonto darbus UAB-ei „( - )“ už 129 504,91 Lt, tame tarpe 19 754,99 Lt PVM, 2005-09-05 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko instaliacijos darbus UAB-ei „( - )“ už 26 439,89 Lt, tame tarpe 4033,2042 Lt PVM, 2005-09-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko instaliacijos darbus UAB-ei „( - )“ už 1259,08 Lt, tame tarpe 192,06 Lt PVM, 2005-11-05 Statybos rangos sutartį Nr. 274-2, 2005-11-30 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko namo statybos darbus UAB-ei „( - )“ už 12 905,84 Lt, tame tarpe 1968,69 Lt PVM, 2005-12-02 Statybos rangos sutartį Nr. 274-4, 2005-08-31 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko instaliavimo darbus UAB-ei „( - )“ už 2564,31 Lt, tame tarpe 391,17 Lt PVM, 2005-10-01 Statybos rangos sutartį Nr. R265/10-01, 2005-11-20 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko stogo remonto darbus UAB-ei „( - )“ už 11 775,73 Lt, tame tarpe 1796,73 Lt PVM, 2005-12-01 Statybos rangos sutartį Nr. 274-3, 2005-12-29 UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. ( - ), kurioje įrašė buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ atliko pamatų įrengimo darbus UAB-ei „( - )“ už 49 579,45 Lt, tame tarpe 7562,97 Lt PVM. Ji gaudavo ir darbų atlikimo aktus su parašais, faktiškai darbų netikrino, nes tai buvo vadovo kompetencija, ji galėjo tik pasirašyti sąskaitas-faktūras, kurias pateikia ir nurodo direktorius R. Š.. Paminėtus dokumentus gavusi iš UAB „( - )“ direktoriaus R. Š., pastarojo nurodymu, ji įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir į UAB „( - )“ PVM deklaracijas už 2004 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2005 metų balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesius bei šias deklaracijas 2004-12-23, 2005-04-01, 2005-05-25, 2005-08-25, 2005-09-23, 2005-11-21, 2005-12-21, 2006-01-17 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriui, adresu Šermukšnių g. 4 Vilniuje. 2005 m. buvo atliekami statybos darbai bendrovės bazėje, Žirnių g., tačiau kokie, ji negali įvardinti, nes nė vienos statybos darbų sutarties ji nekontroliavo.

31Kitas liudytojas G. S. teisme parodė, kad 2004 m. V. S. sutarė su UAB „( - )“ direktoriumi R. Š., kad V. S. pastarajam padės išsigryninti įmonės pinigus. Jie sutarė, kad R. Š. pateiks statybos rangos sutartis, o V. S. pagal sutartis suorganizuos fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Po to pervedus pinigus iš UAB „( - )“ sąskaitos banke į fiktyvios įmonę bankinę sąskaitą, išgryninus pinigus, pinigai be dalies PVM (be 10 procentų nuo pervestos pinigų sumos), bus grąžinti R. Š.. R. Š. tiesiogiai kontaktavo su V. S.. Jie tarpusavyje derindavo susitikimų, per kuriuos buvo perduodami pinigai bei duomenys, kuriuos reikėdavo įrašyti į PVM sąskaitas faktūras ar patys dokumentai, laiką bei vietą. R. Š. pervedęs pinigus į UAB „( - )“ arba UAB „( - )“ sąskaitas banke, apie tai informuodavo V. S., kuris per M. L. informuodavo jį ir tuomet jis pervesdavo pinigus iš UAB „( - )“ ar UAB „( - )“ bankinės sąskaitos į minėtų įmonių kortelines sąskaitas. Pinigų išgryninimu rūpinosi M. L. su V. S., kurie išgryninę pinigus susitikdavo su UAB „( - )“ direktoriumi R. Š., grąžindavo pastarajam pinigus be dalies PVM (be 10 procentų nuo pervestos pinigų sumos) Kaune ir Vilniuje įvairiose vietose. Susitikus V. S. grąžindavo pervestą pinigų sumą be 10 procentų, o R. Š. jam pateikdavo rangos sutartį. Jei susitikimas įvykdavo Kaune, tuomet V. S. per M. L. perduodavo jam (liudytojui) rangos sutartį ir jis pagal pateiktą rangos sutartį atspausdindavo UAB „( - )“ ar UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ ar UAB „( - )“ neva atliko statybos ar kitus darbus UAB „( - )“. Po to M. L., kaip UAB „( - )“ direktorius, pasirašydavo atspausdintose PVM sąskaitose faktūrose bei rangos sutartyse arba, kai jau nebebuvo UAB „( - )“ direktoriumi, pateikdavo minėtus dokumentus pasirašyti tuometiniam UAB „( - )“ direktoriui D. M.. Jei tai būdavo UAB „( - )“ dokumentai, M. L. pats arba per K. K. pateikdavo PVM sąskaitą faktūrą bei rangos sutartį pasirašyti UAB „( - )“ direktorei R. J. M.. Pasirašius M. L. ar D. M., ar R. J. M. dokumentai buvo sugrąžinami UAB „( - )“ direktoriui R. Š.. Jei V. S. ir R. Š. susitikimas įvykdavo Vilniuje, tuomet V. S. minėtus dokumentus, pasirašytus bei antspauduotus, atiduodavo sekančio susitikimo metu. Buvo atvejų, kai V. S. į susitikimus su R. Š. vyko kartu su juo. UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ jokių statybos bei kitokių darbų UAB „( - )“ niekada neatliko.

32Liudytoja R. J. M. apklausta teisme parodė, kad K. K. nurodymu atidarė sąskaitą AB banke „Snoras“ bei išėmė kortelę, kurią atidavė K. K.. UAB „( - )“ antspaudas buvo pas ją arba pas K. K.. Daugiau niekam kitam minėtos įmonės antspaudo ji nebuvo davusi. Pats K. K. niekada nedirbo UAB „( - )“, tačiau ji juo pasitikėjo. Kadangi K. K. jai pateikdavo UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad UAB „( - )“ atlieka įvairius darbus bei parduoda prekes, tai ji pareikalavo, kad K. K. jai pateiktų ir prekių įsigijimą pateisinančius dokumentus. K. K. pažadėjo, kad pateiks vėliau, bet taip ir nepateikė. Buhalterinę apskaitą ji tvarkė pati. Kadangi K. K. prekių įsigyjimą patvirtinančių dokumentų jai nepateikė, žmonių, kurie realiai dirbtų UAB „( - )“, nebuvo, jai kilo įtarimas ir ji išsiėmė iš banko UAB „( - )“ sąskaitos išrašus, pamatė dideles pinigų sumas, pervedamas į UAB „( - )“ sąskaitą. UAB „( - )“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, jokių paslaugų niekam nepardavė ir neteikė, PVM mokesčių inspekcijai nemokėjo.

33Specialisto išvadoje Nr. 5-1/170 nurodyta, kad UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje 2004-11-29 – 2005-12-29 laikotarpiu pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas paslaugų pirkimas už 315 554,08 Lt ir 56 799,75 Lt PVM, į PVM ataskaitą buvo įtraukta ir deklaruota 56 799,75 Lt PVM.

34Taigi pats nuteistasis iš esmės pripažino, kad UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ jokių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų bei paslaugų UAB „( - )“ neatliko. Kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisme jis pripažino, kad pasisavino 372 353,83 Lt. Išdėstyti liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ jokių statybos bei kitokių darbų UAB „( - )“ niekada neatliko, o PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios. R. Š. užimamų pareigų pagrindu 2005 m. sausio mėn. – 2006 m. sausio mėn. laikotarpiu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – 372 353,83 Lt. Šių pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „( - )“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos nuteistojo R. Š. asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad UAB „( - )“ priklausantys bei neteisėtu būdu išgryninti pinigai buvo panaudoti būtent bendrovės interesais. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos UAB „( - )“ įsigijo bazę, esančią ( - ), Vilniuje. Įsigyto pastato būklė buvo prasta, todėl R. Š. nutarė jį renovuoti, siekiant ateityje šį turtą parduoti ir gauti pelną. Šio turto renovavimui buvo naudojami neteisėtu būdu išgryninti pinigai, siekiant sumažinti statybos bei renovavimo darbų kaštus. Šiuos argumentus kolegija atmeta.

35Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Akivaizdu, kad R. Š. UAB „( - )“ turto atžvilgiu turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus – jis buvo minėtos bendrovės direktorius, UAB „( - )“ turtas buvo jo žinioje. Turėdamas bendrovės turtą savo žinioje, nuteistasis iš bendrovės sąskaitos pervedė pinigus į UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sąskaitas, po ko V. S., išgrynintus pinigus be 10 procentų perdavė R. Š.. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Būtent minėtais veiksmais R. Š. UAB „( - )“ turtą ir pavertė savu. Šioje vietoje pažymėtina, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Skunde nurodoma, kad R. Š. pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis bendrovės lėšas panaudojo bendrovės reikmėms. Kolegija šiuos skundo argumentus atmeta. Pirmiausia, jau minėta specialisto išvada nustatyta, kad pasisavintų pinigų R. Š. neįnešė į bendrovės kasą ir jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. Nuteistasis pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Tai yra turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos UAB „( - )“ įsigijo bazę, esančią ( - ), Vilniuje, o atlikus pastato ir aikštelės, esančių adresu ( - ), Vilniuje, renovavimo darbus, jis buvo parduotas už daug didesnę kainą. Kolegijos nuomone, šie bylos duomenys turto panaudojimo UAB „( - )“ reikmėms nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantis pardavimo važtaraštis Nr. GFB0511617 patvirtina faktą, kad UAB „( - )“ įsigijo administracinį pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, už 98 000 Lt, apmokėti reikėjo iki 2004 m. sausio 5 d. (5 t., 94 b.l.). Taip pat iš byloje esančios 2005 m. gruodžio 9 d. sąskaitos Nr. ASR 2005173 matosi, kad UAB „( - )“ pardavė UAB „Stogo dangų arsenalui“ turto, esančio ( - ), Vilniuje, už 1 420 000 Lt (5 t. 95 b.l.). Tą patį patvirtina ir 2005 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Asremos“, atstovaujamos direktoriaus R. Š. ir UAB „Stogo dangų arsenalo“, atstovaujamos direktoriaus A. Č. (5 t., 96-100 b.l.). Iš šių paminėtų dokumentų matosi ir tai, kad UAB „( - )“ pirko administracinį pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, už 98 000 Lt, o už 1 420 000 Lt pardavė net septynis statinius: administracinį pastatą (95,08 kv.m.), sandėlį (99,52 kv.m.), sandėlį (418,54 kv.m.), garažą (76,00 kv.m.), sandėlį (179,48 kv. m.), sandėlį (185,60 kv.m.), kitus statinius. Akivaizdu, jog 1 420 000 Lt buvo sumokėta ne tik už administracinį pastatą, bet ir už kitus, tame tarpe ir plotu daug didesnius, už administracinį pastatą statinius. Be to, neįtikėtina, kad vien tik vieno administracinio pastato būklė per neilgą laikotarpį būtų pagerinta taip, kad jo kaina pakiltų daugiau kaip 14 kartų (nuo 98 000 Lt iki 1 420 000 Lt). Juo labiau, kad nuteistasis nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie patvirtintų pasisavintų pinigų panaudojimą būtent bendrovės naudai, t.y. nurodyto pastato remontui. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. Š. parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad neteisėtai išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms tariamai patvirtina dar ir liudytojos R. M. parodymai. Šie parodymai jau išdėstyti aukščiau šioje nutartyje ir iš jų matosi, kad ši liudytoja apie UAB „( - )“ pastatų renovavimo išlaidas faktiškai nieko neparodė. Kaip minėta, teisme ji parodė tik apie tai, kad 2005 m. buvo atliekami statybos darbai bendrovės bazėje, Žirnių g., tačiau kokie, ji negali įvardinti, nes nė vienos statybos darbų sutarties ji nekontroliavo. Taigi tokie liudytojos parodymai nuteistojo R. Š. versijos apie išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms nors ir nepaneigia, tačiau tikrai ir nepatvirtina. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistojo pateiktus dokumentus (šioje nutartyje jau paminėtus važtaraštį, pirkimo-pardavimo sutartį) nors ir ne taip detaliai, tačiau aptarė, teisingai ir pagrįstai juos įvertino ir padarė išvadą, jog 372 353,83 Lt R. Š. nepanaudojo įmonės reikmėms, o išleido nenustatytiems savo paties asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats nuteistasis R. Š., aiškindamas, jog išgrynintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, taip pat parodė ir apie tai, kad 10 procentų nuo išgrynintų sumų palikdavo V. S.. Taigi akivaizdu, kad išgryninti pinigai tikrai nebuvo panaudoti įmonės reikmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad R. Š. bendrovės lėšas pasisavino. Nors byloje ir nenustatyta, kokioms kitoms, nesusijusioms su UAB „( - )“ poreikių tenkinimu, o nuteistojo asmeninėms reikmėms buvo panaudotos šios bendrovės išgrynintos lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio R. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 str. R. Š., išgryninęs pinigus, įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „( - )“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o R. Š. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė taip padarydamas bendrovei turtinę žalą. Taigi UAB „( - )“ turto pasisavinimas buvo baigtas.

36Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi būtina nustatyti ir tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo apeliantas neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Nagrinėjamoje byloje R. Š. su pasisavintais UAB „( - )“ pinigais elgėsi kaip su savais, pats teisme parodė, jog pinigus jis pasisavino, jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad pinigus naudojo įmonės reikmėms (išskyrus jau nurodytas dvi pastatų pirkimo ir po to pardavimo sutartis, kurios, kaip jau buvo aptarta, UAB „( - )“ piniginių lėšų panaudojimo kažkokio pastato renovavimui, nepatvirtina), nepateikė. Akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

37Tie patys jau aptarti įrodymai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad UAB „( - )“ tariamai nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š. neginčija aplinkybės, kad neteisėtai disponavo jam patikėtu turtu, tačiau tai nereiškia, kad bendrovei buvo padaryta žala – išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės interesais. Apie pasisavintų pinigų panaudojimą kolegija jau pasisakė šioje nutartyje. Kadangi būtent įmonės pinigai buvo panaudoti ne jos reikmėms, o nenustatytiems asmeniniams nuteistojo poreikiams tenkinti, tai įmonei ir buvo padaryta turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net pačiame apeliaciniame skunde pripažįstama, kad bendrovei faktiškai padaryta turtinė žala, nes nurodoma, kad ji galės pareikšti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Taigi abejonių dėl UAB „( - )“ padarytos turtinės žalos kolegijai nekyla. Šioje dalyje taip pat pažymėtina tai, kad nuteistasis R. Š. buvo ne vienintelis UAB „( - )“ akcininkas, dalis įmonės akcijų priklausė kitam asmeniui.

38Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pasisavinta pinigų suma (372 353,83 Lt) turėjo būti sumažinta PVM dydžiu, kuris sudaro 76 738 Lt bei kurį UAB „( - )“ turėjo sumokėti valstybei, R. Š. 76 738 Lt sumos negalėjo pasisavinti iš UAB „( - )“, kadangi ši suma bendrovei nepriklauso. Specialisto išvada ir kiti bylos dokumentai patvirtina, kad už neatliktus darbus ir nesuteiktas paslaugas iš UAB „( - )“ sąskaitų į kitų įmonių sąskaitas buvo pervesta būtent visa kaltinime nurodyta pinigų suma, t.y. 372 353,83 Lt. Kiti įrodymai patvirtina, kad ta pati pinigų suma, kitiems asmenims palikus dalį tų pinigų už jų neteisėtą išgryninimą, grynaisiais pinigais grąžinta asmeniškai nuteistajam. Be to, pats nuteistasis R. Š., duodamas parodymus, teisme nurodė, kad jo pasisavinta suma yra būtent tokia – 372 353,83 Lt.

39Visų išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis R. Š., veikdamas tiesiogine tyčia pasisavino būtent kaltinime nurodytos didelės vertės svetimą turtą. Teismas šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d.

40Skunde taip pat nurodoma, jog teismas pažeidė BPK 20 str. 4 d. nuostatą, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą. Apeliantas nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad R. Š., neteisėtai disponuodamas UAB „( - )“ priklausančiomis lėšomis, jas panaudojo būtent bendrovės interesais. Apkaltinamasis teismo nuosprendis dalyje dėl turto pasisavinimo iš esmės yra grindžiamas tik teismo subjektyvia nuomone, visiškai nenagrinėjant lemiamą reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui turinčių aplinkybių.

41Apeliacinio skundo argumentus dėl teisminio nagrinėjimo metu padarytų BPK pažeidimų kolegija taip pat atmeta. Skundo argumentai dėl to, kad teismas neišsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, neįvertino R. Š. teisinančių įrodymų ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. 4 d. reikalavimus, yra nepagrįsti. Nuostatos dėl įrodymų vertinimo iš tikrųjų išdėstytos ne BPK 20 str. 4 d., kaip nurodoma skunde, o BPK 20 str. 5 d. Joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad teismas R. Š. kaltu pagal BK 183 str. 2 d. pripažino pagrįstai, taip pat buvo dar kartą išdėstyti ir įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas. Iš nuosprendžio matosi, kad pripažindamas R. Š. kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, teismas pagrįstai rėmėsi paties kaltinamojo parodymais ir tuos parodymus patvirtinančiais kitais įrodymais. Taip pat buvo išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai, taip pat ir liudytojos R. M. parodymai bei kiti apeliaciniame skunde nurodomos pastato ( - ) Vilniuje pirkimo ir pardavimo sutartys. Atmesdamas šiuos įrodymus, teismas išdėstė jų atmetimo motyvus. Toks įrodymų įvertinimas yra teisingas ir tai taip pat jau buvo aptarta šioje nutartyje. Todėl daroma išvada, kad vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis irgi surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1-3 punktų reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

42Skiriant nuteistajam R. Š. bausmes teismas BK 41, 54 straipsnių ir kitų BK normų reikalavimų irgi nepažeidė, dėl bausmių paskyrimo jokie argumentai neišdėstyti ir gynėjo apeliaciniame skunde. Teismas nenustatė jokių R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. Š. dėl pagrindinių kaltinimų prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 2 d.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo R. Š. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad kaltinamasis faktiškai pripažino savo kaltę ir dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir už šį nusikaltimą R. Š. paskyrė švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. anksčiau neteistas, turi šeimą ir mažametį vaiką, taip pat ir į tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo jau daugi laiko. Dėl visų šių aplinkybių R. Š. pagal BK 183 str. 2 d., BK 182 str. 2 d. ir pagal BK 300 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirtos švelnesnės rūšies, negu numatyta sankcijose, bausmės, t.y. baudos. Tokios pačios rūšies bausmė paskirta ir pagal BK 222 str. 1 d. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudos, o taip pat ir paskirta tokios pačios rūšies galutinė subendrinta bausmė (60 000 Lt dydžio bauda) savo dydžiu ženkliai mažesnė už nuteistojo nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydį. Todėl teismo paskirtas bausmes dar labiau švelninti nėra pagrindo.

43Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo R. Š. turto konfiskavimo taip pat nepagrįsti ir kolegija juos atmeta.

44BK 72 str. 1 d. (2000 rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi remiantis šiomis BK 72 str. nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012).

45Šioje byloje teismas pripažino įrodytu, kad R. Š., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, pasisavino didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pasisavinto turto vertę, o tuo pačiu ir konfiskuotino turto vertę turėjo sumažinti, šie apelianto argumentai jau buvo aptarti ir atmesti. Todėl teismas pasisavintą UAB „( - )“ turtą – 372 353,83 Lt pagrįstai pripažino nuteistojo padaryto nusikaltimo rezultatu, atitinkančiu BK 72 str. 2 d. įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Paimti patį konfiskuotiną turtą iš nuteistojo nesant galimybės, teismas šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nusprendė iš R. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 372 353,83 Lt.

46Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad juridinis asmuo UAB „( - )“ šioje byloje buvo kaltinamuoju, todėl dėl savo procesinės padėties pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neturėjo galimybės. Taip pat nurodoma, kad civilinio ieškinio nepareiškimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad toks ieškinys nebus pareikštas vėliau civilinio proceso tvarka.

47Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo konfiskuoti nuteistojo turtą yra nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad joje civilinį ieškinį buvo pareiškusi tik Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2 t., 68-69 b.l.). Šiame civiliniame ieškinyje iš atsakovų – R. Š. ir UAB „( - )“ buvo prašoma priteisti valstybės naudai 76 738 Lt nesumokėtų mokesčių. Skundžiamu nuosprendžiu teismas šį civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Tačiau iš to paties pareikšto civilinio ieškinio matosi, kad mokesčių inspekcija jame prašė iš kaltų asmenų priteisti tik valstybei nesumokėtus mokesčius, t.y. žalą, kuri valstybei buvo padaryta nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 str. 1 d. ir 2 d. Tuo tarpu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, t.y nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., padarytos turtinės žalos atlyginimo jokie civiliniai ieškiniai šioje byloje nebuvo ir nėra pareikšti, ir apie tai teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

48UAB „( - )“ kaip juridinis asmuo šioje byloje iš tikrųjų buvo kaltinamuoju, dėl kurio teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Galima sutikti su tuo, kad būdamas kaltinamuoju juridinis asmuo dėl jam padarytos turinės žalos atlyginimo iš tikrųjų negalėjo pareikšti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Tačiau tokio ieškinio šis juridinis asmuo negalėjo pareikšti tik nuo to momento, kai byloje tapo kaltinamuoju ar įtariamuoju. Tuo tarpu iš šios bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas joje buvo pradėtas dar 2006 m., apie įtarimus R. Š., taip pat ir apie įtarimą pagal BK 183 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo, UAB „( - )“ priklausančio turto pasisavinimo, buvo pranešta dar 2006 m. kovo 16 d. Tuo tarpu pačiai UAB „( - )“, kaip juridiniam asmeniui, apie įtarimus šioje byloje pranešta praėjus daugiau negu 5 metams, t.y. 2011 m. kovo 31 d. Tai reiškia, kad UAB „( - )“ dėl R. Š. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo turėjo galimybę ir pakankamai laiko pareikšti civilinį ieškinį netgi šioje baudžiamojoje byloje tol, kol ši įmonė, kaip juridinis asmuo, irgi tapo įtariamuoju, o po to ir kaltinamuoju. Tokią galimybę UAB „( - )“ turėjo dar ir dėl to, kad R. Š., kaip jau buvo paminėta, nebuvo vienintelis UAB „( - )“ akcininkas. Be to, ši įmonė dėl turtinės žalos galėjo ir net keletą metų laiko turėjo galimybę pareikšti civilinį ieškinį ne šioje baudžiamojoje byloje, o civilinio proceso tvarka. Tai nebuvo padaryta, tuo tarpu gynėjo skundo argumentai tik apie galimybę galbūt pareikšti tokį civilinį ieškinį kada nors ateityje, kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Dėl paminėtų aplinkybių daroma išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pasisavintas turtas būtų grąžintas nukentėjusiajam ar būtų pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos nukentėjusiajam, šiuo atveju – UAB „( - )“, atlyginimo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, nusprendęs konfiskuoti nuteistojo R. Š. turtą, būtų nukrypęs nuo teismų praktikos ir būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Nusprendęs konfiskuoti nuteistojo turtą, teismas BK 72 str. taikė tinkamai.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

50N. R. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 250 MGL dydžio (31250Lt)... 4. pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 200 MGL dydžio (25000 Lt)... 5. pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakciją), taikant... 6. pagal BK 222 str. 1 d. 100 MGL dydžio (12 500 Lt) bauda.... 7. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo... 9. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo R. Š. nuspręsta išieškoti... 10. Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl dviejų nusikaltimų), BK 300 str. 1 d. (dėl... 11. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 12. Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „( - )“ pagal BK 20 str. 2 d.... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. R. Š. nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą,... 15. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.... 16. R. Š. 2005 m. sausio – 2006 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai... 17. Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. sausio... 18. Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio... 19. Taip pat R. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi,... 20. Nuteistojo R. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su... 21. Skunde taip pat nurodoma, jog R. Š. neginčija tos aplinkybės, kad... 22. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š.... 23. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė taikyti... 24. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 25. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis R. Š. prašo gynėjo... 26. Apeliacinis skundas atmetamas.... 27. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuosprendžio dalimi... 28. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija konstatuoja, kad teismas... 29. Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pagrįstai pripažintas... 30. Be paties nuteistojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti... 31. Kitas liudytojas G. S. teisme parodė, kad 2004 m. V. S. sutarė su UAB „( -... 32. Liudytoja R. J. M. apklausta teisme parodė, kad K. K. nurodymu atidarė... 33. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/170 nurodyta, kad UAB „( - )“ buhalterinėje... 34. Taigi pats nuteistasis iš esmės pripažino, kad UAB „( - )“ ir UAB „( -... 35. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 36. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad ši nusikalstama veika... 37. Tie patys jau aptarti įrodymai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus apie... 38. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad... 39. Visų išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad skundžiamame... 40. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas pažeidė BPK 20 str. 4 d. nuostatą, kad... 41. Apeliacinio skundo argumentus dėl teisminio nagrinėjimo metu padarytų BPK... 42. Skiriant nuteistajam R. Š. bausmes teismas BK 41, 54 straipsnių ir kitų BK... 43. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo R. Š. turto konfiskavimo taip... 44. BK 72 str. 1 d. (2000 rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų... 45. Šioje byloje teismas pripažino įrodytu, kad R. Š., būdamas UAB „( - )“... 46. Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad juridinis asmuo UAB „( - )“... 47. Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo... 48. UAB „( - )“ kaip juridinis asmuo šioje byloje iš tikrųjų buvo... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 50. N. R. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti....